Podcasts about virtuv

LRT radijo mokslo rubrika: kaip žaismas gali paskatinti labiau įsitraukti į muziejų lankymą.Ko Lietuvos gyventojai šiemet labiausiai ieškojo google paieškos sistemoje?Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas dalijasi patarimais, kaip turėtume maitinti savo auginamus šunis ir atskleidė patarimus, padėsiančius sukontroliuoti sveiką mitybą.LRT radijas turi staigmeną mažiesiems – dar niekur negirdėtas pasakas.Pokalbis su „Vaikų linijos“ savanorėmis, kurios renkasi budėti Kūčių vakarą.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos kultūros sezonas įpusėjus, Ignas Zalieckas apžvelgia Prancūzijos žiniasklaidą apie šį renginių ciklą.Virtuvės šefas Theodor Tørrissen iš Šiaurės Norvegijos Nordlande regiono, rengia kasmetinį simpoziumą „Arkties maistas“. Taip pat šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį. Anot šefo, per pastaruosius penkerius metus pastebimai išaugo užsienio žiniasklaidos ir turistų susidomėjimas Arkties virtuve, o kultūros sostinės inicijuoti, kultūrą ir gastronomiją apjungiantys projektai jau davė apčiuopiamų rezultatų – Nordlandas oficialiai varžosi dėl galimybės tapti 2028-ųjų Europos gastronomijos regionu. Apie Arkties virtuvės ypatumus, joje vykstančius pokyčius ir laukiančias intriguojančias galimybes bei kulinarinę komunikaciją su šefu Per Theodor Tørrissen pasikalbėjo Indrė Kaminckaitė.Parkerio Finno filmą „Šypsena 2“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Nuo tarpukario veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo neatgauna iki 1940 m. turėto turto. Pokalbis su Ateitininkų federacijos pirmininku Gediminu Plečkaičiu ir studentų korporacijos "Neo-Lithuania atstovaus" Filisterių sąjungos valdybos nariu Vytautu Danilevičiumi.Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijų) magistrantei Kotrynai Sarapinaitei buvo įteikta septintoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija. Ji studentei skirta už Lietuvos ir pasaulio gastronominės kultūros tyrinėjimus. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą? Apie poetų kelią iki pirmosios knygos pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Kultūros dėmuo politinių partijų programose vis ryškesnis, tačiau, kaip pastebi jas nagrinėję ekspertai, gilesnių įžvalgų ir priemonių, kaip spręsti kultūros sektoriaus problemas, trūksta.Šiuo metu atnaujinamas Sugiharos namų muziejus Kaune sulaukė gerų žinių – įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuris sieks sukurti nepriklausomą pasyvių pajamų srautą, leisiantį muziejui toliau skleisti Čijunės Sugihara, Jano Zwartendijkos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metu, istorijas ir puoselėti tolerancijos bei humanizmo vertybes.„Mūsų virtuvė nėra prašmatni, tai ne triufeliai ir ikrai. Neišsiskiriame tokiu pasididžiavimu kaip italai ar prancūzai“, – sako Arkties virtuvę populiarinantis šefas Per Theodor Tørrissen. Jis šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į duris iš lėto atveriantį didžiausią pasaulyje archeologijos muziejų Egipte, naujai pasirodžiusią informaciją apie Kristupo Kolumbo kilmę bei šią savaitę žuvusį britų muzikos grupės „One Direction“ narį Liamą Payne'ą.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.„Tie veikėjai supanašėjo su balandžiais – vis slampinėja, kažko ieško, kaulija“, – apie naujos parodos personažus, įkvėptus Vilniaus stoties rajono, sako tapytojas Andrius Makarevičius.Svarbu, kad Klaipėda nenueitų „popsiniu“ keliu, kas būdinga uostamiesčiui, – apie tokią nerimą keliančią riziką kalba rašytoja, muziejininkė, Vilniuje augusi, tačiau jau keletą dešimtmečių Klaipėdoje gyvenanti ir šio miesto kultūrinį pulsą skatinanti Sondra Simana. Kokius utopinius ir distopinius kultūrinius scenarijus ji piešia Klaipėdai?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinis muziejus kreipiasi į reivo bendruomenę ir prašo paskolinti eksponatų, kurie papildytų būsimą parodą apie reivo kultūrą ir istoriją Lietuvoje. Laukiama įvairiausių eksponatų – nuo garso technikos, drabužių, aksesuarų, vaizdo medžiagos iki atsiminimų, atskleidžiančių reivo patirtį.„Kol egzistuoja „Sodra“ ir pensija, aš pinigų čia nerinksiu,“ – taip sako Naujuosiuose Valkininkuose esančios „Menų skalbyklos“ savininkas Vytautas Česnys. Anksčiau savo medienos verslą turėjęs vyras sostinę buvo priverstas keisti į tėviškę, o „biznio reikalus“ – į meno pasaulį, nes buvusios vaikų ligoninės skalbyklos pastate jis organizuoja įvairias parodas. Apie tai, kodėl teko viską gyvenime keisti, bei kodėl „Menų skalbykla“ neneša jokio pelno.Apie tai, kaip vasarą kuo mažiau praleisti laiko virtuvėje ir ką daryti užklupus netikėtiems svečiams, - pokalbis su virtuvės šefu Alfu Ivanausku.„Labai prašau Jūsų, jaunimo, negyventi tik šia diena. Pabandykite paplanuoti, ką mes paliksime savo vaikams ir ką jie galvos apie mus“, - sako šimtametes lietuviškas tradicijas puoselėjantis žinomas amatininkas, vienas kaimo turizmo Lietuvoje kūrėjų Valdas Gaidelis. Gražiajame Ginučių kaime turizmo sodybą ir parduotuvę turintis Valdas apgailestauja, kad kaimo turizmas nuėjo ne tuo keliu, kokiu jis įsivaizdavo. Jam per daug modernumo, per daug krištolo, tarp kurių tikrojo lietuviško kaimo tiesiog nebelieka.

Pokalbis apie gatvės maistą, maisto saugumą, bendruomenines virtuves, aplinkos dizainą, politiką ir dar daug kitų aspektų kurie atsiveria sugretinus du dalykus: miestą ir maistą. Nes maistas mieste yra būtinas, jis yra galimybė ir problema, o urbanistinėje aplinkoje jo ruošimas ir vartojimas apauga savais socialiniais ritualais ir strategijomis kaip jį patiekti. Čia tampa svarbios skirtingų kraštų kultūrinės patirtys, klimatas, gyventojų galimybės ir lūkesčiai maisto vartojimo patirčiai. Maistas yra tokia svarbi mūsų kasdienybės ir išgyvenimo dalis, kad pradėjus kalbėtis apie kulinarinius eksperimentus ir maisto vartojimo malonumą, galiausiai galime nukeliauti iki pasaulinės maisto krizės, maisto prieinamumo ir nelygybės klausimų. Tyrėjų ir dizainerių dėka į tamprų miesto ir maisto ryšį galime pažvelgti gerokai kompleksiškiau, kritiškiau ir kūrybiškiau. Laidos pašnekovai - tyrėja Živilė Mantrimaitė ir dizaineris Tauras Stalionis.Živilė Mantrimaitė yra tyrėja besidominti tvarios, atsinaujinančios energijos panaudojimo praktikomis, miesto aktyvizmu, pilietinės visuomenės ir lyčių lygybės temomis.Tauras Stalnionis yra dizaineris, dizaino tyrėjas bei šefas gyvenantis ir kuriantis tarp Romos ir Vilniaus, o pastaruoju metu besigilinantis į gatvės maisto technikų panaudojimą formuluojant atvirą maisto dizaino metodologiją.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Lietuva prisijungė prie prestižinio „Michelin“ klubo. Gide rekomenduojami 34 restoranai, keturi jų įvertinti viena „Michelin“ žvaigžde. Apie tai, kokią įtaką tai turės šalies restoranų kultūrai ir ar prisidės prie Lietuvos istorinės virtuvės sklaidos – gastronominio paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas.Šiauliuose penkioliktą kartą vyksta vienintelis Baltijos šalyse tarptautinis bigbendų festivalis. Tomo Mizgirdo reportaže – apie festivalio atidarymą, atlikėjus ir bigbendų kultūrą Lietuvoje.Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ 80 dienų rezidenciją LRT KLASIKOJE užbaigia koncertas „Its not about new sound“. Sapiegų rūmuose alto ir violončelės programą atliks Monika Kiknadzė ir Arnas Kmieliauskas, koncertą birželio 15 vakarą transliuos LRT KLASIKA ir portalas LRT.lt.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristato baleto premjerą apie XVIII a. meilės ryšių labirintus „Parkas“. Kokiais keliais keliauja jausmai užburiančioje ir intrigų kupinoje dramoje, domisi Karina Metrikytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dailininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Žygimantas Augustinas. Pokalbis apie savęs ir istorijos refleksiją kūryboje, muziką, pusę kambario užimančią paties sukonstruotą garso aparatūrą, Žygimantą Augustą ir Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančią parodą „Garantija“.Ved. Giedrė Trapikaitė

Virtuvės šefė Dalia Kasmočiūtė dirbo geriausiuose restoranuose Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, tačiau po penkiolikos metų, praleistų emigracijoje, moteris nusprendė grįžti į Lietuvą ir Klaipėdoje atidaryti savo restoraną.Vidutiniškai 80 procentų gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės.Nors iki vasaros laiko dar nemažai, jau formuojamos pajūryje sezono metu dirbsiančių gelbėtojų komandos. Kaip sekasi ieškoti gelbėtojų ir kokius iššūkius jiems teks įveikti iki pradedant darbą paplūdimiuose?Ved. Paulius Selezniovas

Komponista Jēkaba Jančevska skaņdarbs „Atsalums” latviešu mūzikā ievilka un sagūstīja franču psihoanalītiķi Žilu Delesu-Vēliņu. Dzīve viņu uz Latviju atveda pirms pieciem gadiem, un kopš tā laika viņš Latvijas komponistu daiļradē iedziļinājies tik pamatīgi kā reti kurš. Un ne tikai kā klausītājs, bet arī kā intervētājs: platformā „Youtube” Žils kopā ar sievu izveidojis projektu „Vienā balsī”, kurā intervē latviešu mūziķus ar mērķi popularizēt viņu veikumu pasaulē. Kad internetā skatos Žila profesionāli filmētās intervijas ar Pēteri Vasku, Reini Zariņu, Andri Dzenīti un citiem mūziķiem, vēl nezinu, ka tās uzņemtas simtgadīgā namiņā Asaros, kur Žils nu jau vairākus gadus mīt kopā ar sievu Māru Delesu-Vēliņu. Virtuvē omulīgi smaržo pēc kafijas, un turpat netālu jau arī ir nelielā telpa ar ērtiem krēsliem un baltiem grāmatplauktiem fonā, ko atpazīstu no intervijām.  Izrādās, šis ir Māras darba kabinets. Viņa ir zinātniece un pasniedz matemātikas statistiku Tartu Universitātē. Žilam ir grāds filozofijā un psihoanalīzē. Un mūzikai viņu abu dzīvē ir ļoti svarīga loma.  „Mūzika man ir veids, kā piedzīvot pasauli emocionāli un kā izpaust savas emocijas – piemēram, dziedot koros,  spēlējot kādu mūzikas instrumentu, piedzīvojot emocijas koncertos. Mūzika man ir ļoti svarīga.”  „Ja esi psihoanalītiķis, mūzika ir vajadzīga, lai saprastu, nevis ko cilvēki saka, bet ko viņi ar to domā. Varbūt pamainās tikai balss tonis – tāpēc ir jāspēj sadzirdēt mūziku tajā, kā cilvēki runā. Un ja esi mūziķis vai skaņu inženieris, tev ir vajadzīgas psiholoģijas zināšanas, jo apkārt ir daudz neirotisku cilvēku.”  Projekts „Vienā balsī” ir Žila Delesa-Vēliņa ideja, bet Māra daudz palīdz tehniski, tai skaitā tulko intervijas no latviešu uz franču valodu, ja Žila sarunbiedri jūtas ērtāk, runājot latviski.  „Pats brīnišķīgākais ieguvums man personīgi ir iepazīt visus šos lieliskos mūziķus. Neesmu muzikologs un nekad neesmu mēģinājusi analizēt mūziku racionāli. Un kaut kādā ziņā man bija atklājums, ka mūzika – atvainojos visiem komponistiem par savu atklātību – nav tāpat vien! Tam vienmēr aizmugurē ir milzīgs stāsts, no kurienes tas ir radies.” Un šos stāstus Žils Deless-Vēliņš grib zināt līdz smalkumiem: viņa intervijas ar latviešu mūziķiem nereti ir vairāk nekā stundu garas, pirms tām viņš daudz un ilgi klausās viņu mūziku un ar sarunbiedriem dalās savās sajūtās par to. Piemēram, interviju ar komponisti Gundegu Šmiti viņš sāk ar stāstu, ka viņas mūzika viņam atgādina impresionistu gleznas. Un komponiste atzīst, ka tas ir trāpīgs vērojums. Vēlāk ieteikuma vēstulē Žila projektam „Vienā balsī” Gundega Šmite to sauc par labāko interviju savā komponistes pieredzē un pašu projektu – par vērienīgu ieguldījumu latviešu laikmetīgās mūzikas popularizēšanai starptautiskā mērogā. Žils uzskata, ka šādas sarunas un domāšana par mūziku ir vērtīga jebkuras jomas profesionālim. Mūziķus, ko uzrunāt intervijai, Žils Deless-Vēliņš izvēlas subjektīvi – patīk viņu mūzika un izpildījums, gribas parādīt ārzemju publikai plašu latviešu laikmetīgās mūzikas ainavu. Pirmajā „sezonā”, kā Žils to sauc pēc analoģijas ar seriāliem, viņš „Youtube” publicējis deviņas sarunas – mazliet atbalstījusi Amerikas latviešu apvienība, bet faktiski Žils visu darījis brīvprātīgi. Tuvākajā nākotnē viņš plāno vēl sešas vai deviņas intervijas – atkarīgs, vai izdosies tikt pie Kultūrkapitāla fonda atbalsta. Intervijas Žils papildina ar sarunbiedru komponētās mūzikas vai izpildījuma fragmentiem, fotogrāfijām, video. Ierakstus sūta kontaktiem Francijā un citās valstīs. Ielauzties pārsātinātajā informācijas tirgū gan neesot viegli, tomēr Žils priecājas, ka kāds radio raidījums Francijā, kura analogs Latvijā varētu būt „Orfeja auss” LR3 „Klasika” ēterā, reiz atskaņojis viņa sarunu ar Pēteri Vasku un analizējis viņa skaņdarbu „Tālā gaisma”. Kādi ir Žila tālākie sarunu plāni?   „Es jau esmu ierakstījis interviju ar vijolnieci Magdalēnu Geku, tā ir pagaidām vienīgā intervija manā dzimtajā franču valodā. Gribu nointervēt Artūru Maskatu, kurš man atgādina tādu kā Latvijas Antonu Brukneru. Viņam ir kosmisks skatījums uz lietām! Redzēsim, vai man ir taisnība vai nē. Tāpat es labprāt uzrunātu Georgu Pelēci, kura mūzikā ir daudz maiguma.” Līdzās mūziķu intervēšanas hobijam un psihoanalītiķa pamatdarbam Žils Deless-Vēliņš arī spēlē ģitāru un komponē. Aprīlī viņš būs starp Latvijas mūziķiem, kas piedalīsies Tallinas Mūzikas nedēļā. Virs jaunās interviju telpas iekārtota viņa studija, kurā ir vismaz sešas ģitāras un ierakstu aprīkojums. Žila paša mūzika būtu jau citas sarunas tēma, bet noskaņai viņš piekrīt mazliet paimprovizēt. Vēlāk sazinos ar Latvijas Mūzikas informācijas centru, kura viens no darbiem ir apkopot un sniegt informāciju par Latvijas mūziku pasaulē. Centra vadītājs Egīls Šēfers par Žila Delesa-Vēliņa intervijām ir lietas kursā. Šēfers sola iekļaut Žila veidotās intervijas komponistu datubāzē, tāpat kā, piemēram, Komponistu savienības veidoto sarunu ciklu „Komponists tuvplānā” un citas intervijas, kas ļauj tuvāk iepazīt skaņražus un viņu personiskos stāstus.

Herkus Kunčius. Knygos „Virtuvės tarakono nuotykiai“ ištrauka. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Herkus Kunčius. Knygos „Virtuvės tarakono nuotykiai“ ištrauka. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Herkus Kunčius. Knygos „Virtuvės tarakono nuotykiai“ ištrauka. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Atvykę į svečią šalį dažnai skubame pažinti ją lankydami žymiausias jos vietas: architektūros paminklus, muziejus, galerijas, sporto arenas. Maistas dažnai nueina į antrąjį planą ir tampa tik priverstine pertrauka numarinti gurgiantį skrandį ir papildyti energijos atsargas. Vis tik ką apie konkrečią šalį ar tautą liudija jos maisto tradicijos tiek gaminant virtuvėje, tiek susėdus prie bendro stalo eilinei vakarienei ar minint kurią nors šventę? Kartu su Nida Degutiene šiandien pasižvalgysime po Izraelio ir Australijos kulinarinius lobynus ir už jų glūdinčias tradicijas.Ved. Donatas Puslys

Su dietiste, mylu.lt seminarų autore Živile Dumbraite-Varkaliene @dietistezivile kalbėjomės, kaip keitėsi jos požiūris į primaitinimą, jį išgyvenant su savo sūnumu, kas gi ją labiausiai džiugina mamystėje, o kas sunkiausia? Živilė papasakojo, kodėl neverta griežtai savęs sprausti į rėmus, renkantis TIK BLW arba TIK tyreles, bei kaip jai pavyko sūnaus primaitinimą paversti smagiu ir streso nekeliančiu procesu.

Kultūras rondo veram vaļā grāmatu “Akuratera māja”, kam dota žanra norāde – ceļvedis, kurā apkopoti stāsti par rakstnieka Jāņa Akuratera māju Torņakalnā, tās arhitektūru un arī nama iemītniekiem un viņu pieredzēto. Daiņa Bruģa veidotā grāmata izdota, sagaidot ēkas 90. jubileju.  Grāmatā ieskatāmies kopā ar Akuratera muzeja vadītāju Mairu Valteri un grāmatas autoru mākslas zinātnieku Daini Bruģi. Grāmata – ceļvedis sniedz ieskatu rakstnieka Jāņa Akuratera ģimenes mājas arhitektoniskajā veidolā un interjerā, kā arī stāsta par mājas iemītniekiem. 262 lappuses biezā grāmata sniedz detalizētu Jāņa Akuratera mājas arhitektoniskā veidola, apdares, kā arī iekārtotās interjera ekspozīcijas aprakstu un analīzi. 1933. gada ziemā Akuratera ģimene iegādājas gruntsgabalu Torņakalnā. Pavasarī arhitekts Verners Vitands izstrādāja koka savrupmājās projektu, bet jau vēlā rudenī Akuratera ģimene pārcēlās no dzīvokļa Blaumaņa ielā un savu māju Torņakalnā. 1987. gadā Jāņa Akuratera mazdēls Jānis Viesturs Osis pārdeva māju Latvijas Kultūras ministrijai. 1991. gadā tika atvērts Jāņa Akuratera muzejs. Sākotnēji apmeklētājiem bija pieejams tikai mājas pirmais stāvs – Kamīnzāle un Ēdamistaba, kur bija vitrīnās izvietota ekspozīcija par dzejnieka dzīvi. Vairākus gadus vēlāk interjera ekspozīcijas tika atvērtas arī Dzejnieka kabinetā, Gaišajā salonā un Marijas istabā. 2006. gadā Dainis Bruģis ar Inu Līni un sadarbībā ar muzeja speciālistēm izstrādāja Jāņa Akuratera muzeja interjera ekspozīcijas projektu. Daudzu gadu garumā ar Valsts kultūrkapitāla fonda, Kultūras ministrijas un privātu ziedotāju atbalstu tika restaurētas Akuratera ģimenes mēbeles, iegādāti zudušajiem priekšmetiem līdzvērtīgi eksponāti. 2015.–2016. gadā ar Eiropas Ekonomiskās zonas un Norvēģijas finanšu instrumenta programmas “Kultūras un dabas mantojuma saglabāšana un atjaunināšana” finansiālu atbalstu tika veikta Akuratera mājas restaurācija. Interjera ekspozīcijas izveide daļēji tika pabeigta 2017. gadā, kad apmeklētājiem tika atvērta ekspozīcija 10 telpās – Priekšnamā, Kamīnzālē, Ēdamistabā, Trauku istabā, Virtuvē, Dzejnieka kabinetā, Gaišajā salonā, Laimas istabā, Marijas Annas istabā, Vannas istabā. Kā sava veida šī projekta turpinājums ir tagad izdotā grāmata “Akuratera māja”. Grāmatas izdevēji ir Memoriālo muzeju apvienības Jāņa Akuratera muzejs un Jāņa Akuratera biedrība. Māksliniece ceļvedim ir Daiga Brinkmane.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Vertė Vytenė Saunoriūtė, išleido leidykla „Aukso žuvysֹ“. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai. Daugiabutyje kažkur už Uralo gyvena šeima, kuriai vadovauja ryžtinga, žavi ir despotiška moteris – Rozalinda Kalganova. Ji anksti neteko tėvų, vaikystę praleido vaikų namuose, gal todėl turi tvirtas nuostatas apie tvarką, naudą ir problemų sprendimą. Ji nejaučia šilumos savo dukteriai Sulfijai, tačiau gimus anūkei Rozalindos gyvenimą netikėtai nušviečia meilė. Tarp švelnios motinos ir tulžingos močiutės įsiplieskia kova, kurioje mergaitė tampa iš rankų į rankas keliaujančiu trofėjumi, o skaitytojas – siaubą keliančių įvykių, komiškų situacijų ir sąmojingų dialogų liudytoju. Tris dešimtmečius aprėpiantis pasakojimas veda per trijų kartų moterų likimus, skirtingas šalis ir kultūras, aštriai keldamas klausimą, kas mes tokie ir kodėl. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

59-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas, dramaturgas Julius Keleras už eilėraščių knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“.Austrijos sostinėje šiuo metu vyksta atradimų kupinas, įvairiausius menus apjungiantis festivalis „Wiener Festwochen“. Čia yra ir menininkai iš Lietuvos, tenoras Edgaras Montvidas – vienas jų. Vienos muzikos teatre kartu su kolegomis jis pristato publikos verdiktui Albano Bergo operos „Lulu“ premjerą.Išskirtinis projektas – kultūros laivas „Nemuno 7“ – pristato naująjį sezoną ir kviečia į parodas bei koncertus. Praėjusiais metais Kauno rajone prisišvartavusi buvusi žemkasė pamažu tampa dar vienu ne tik kultūros, bet ir turizmo traukos objektu. „Nemuno 7“ lankėsi kolega Andrius Baranovas.Vilniaus teatras LĖLĖ gyvena priešpremjerinėmis nuotaikomis – čia savaitgalį atgims Astridos Lindgren „Karlsono, kuris gyvena ant stogo“ istorija. Tai Ainio Storpirščio režisuojamas spektaklis vaikams, kurio repeticiją stebi Karina Metrikytė.Euroradijo džiazo orkestras jau Kaune, netrukus Filharmonijoje – pirmasis koncertas. Beveik šešis dešimtmečius gyvuojantis orkestras - tarptautinis jaunimo džiazo bigbendas – pirmą kartą suburtas Lietuvoje LRT KLASIKOS iniciatyva. Kolegė Laima Slepkovaitė, viena svarbiausių šio unikalaus projekto kaltininkių, yra su orkestru Kaune.Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Laimonui už svarų daugialypį indėlį Lietuvos kultūrai įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Kuo įpareigoja toks svarus įvertinimas, koks baritono kelias nuo Merkinės iki Europos teatrų ir kokia operos solisto kasdiena ir kaip pavyksta „pagauti“ sėkmę? Laimonas Pautienius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Philippe`as Edelis Lietuvą „atrado“ dar sovietmečiu ir nepametė iki šiol. Įspūdį darė ne tik istorija, kovos dėl laisvės. Patiko net maistas, kuris primena gimtojo Elzaso virtuvę. Užgimė ne tik Elzaso - Lietuvos asociacija (L.Association Alsace- Lituanie), žurnalas „Lietuviški sąsiuviniai“ („Cahiers lituaniens“), bet ir šeima su lietuve Liudmila. Kas sužavėjo Philippe`ą Edel'į Lietuvoje ir lietuviuose ir kur tai nuvedė - pokalbis su juo ir žmona Liudmila. Su Ph. ir L. Edeliais kalbamės taip pat istorinėje Strasbūro vietoje - šalia Église Saint-Pierre-le-Jeune, kur yra garsioji freska su Lietuvos atvaizdu - viduramžių nežinomo autoriaus kūrinys, kuriame tarp kitų krikščioniškų Europos šalių žygiuoja ir Lietuva. Prie pat bažnyčios - pirmasis pasaulyje Sofitel vardo viešbutis, sulaukiantis daug išskirtinių svečių, garsus savo kultūriniais renginiais, jo kavinėje susitikome.

Menininkai Gailė Griciūtė ir Julijonas Urbonas sukūrė garso skulptūrą „D(in) (D)an“, provokuojančią diskusiją apie miesto garsų kultūrą. Pokalbis su autoriais.Šiaurės Lietuvoje prasidėjo didžiausias ir seniausias regione velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“. Tomo Mizgirdo pasakojimas.Metų knyga poezijos kategorijoje „Metų knygos rinkimuose“ pretenduoja tapti poeto, fotografo, dramaturgo, vertėjo, knygų vaikams autoriaus Juliaus Kelero eilėraščių rinkinys „Virtuvėlė pilna Ukmergės“. Su Juliumi Keleru pasikalbėjo Gerūta Griniūtė.Bernardo Bertoluccio „Rytietiškoji trilogija“, pradėta kurti praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje – tai prabangūs, epiniai pasakojimai tarp Rytų ir Vakarų. Išryškindamas seno ir naujo pasaulių susidūrimus, emocinius herojų skilimus, režisierius pasitelkė „muzikinius skersvėjus“ kuriantį Ryuichi Sakamoto. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Pianistė Guoda Gedvilaitė-Göhle į užsienį tobulintis išvyko dar tada, kai tai nebuvo nei taip populiaru, nei taip paprasta, kaip dabar. Ją pažįstantys puikiai žino, kad pianistė – ne tik aistringa menininkė, bet ir užsidegimo nestokojanti naujų kultūrinių fenomenų organizatorė. Kodėl jos dėmesįkadaise taip patraukė Clara Schumann? Ar vaikystė „Čiurlionio mieste“ Druskininkuose ir užkodavo kūrybinį geną? Apie tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kultūros aktualijų apžvalga spaudoje.Ką daryti su knygų vaikams perrašymu – užgauliai rasę, lytį, tautines mažumas, psichinę sveikatą ar fizinę negalią aprašančių frazių pakeitimu? Apie skaitytojų vaikų teises svarsto vertėja Toma Gudelytė.Metų knyga poezijos kategorijoje „Metų knygos rinkimuose“ pretenduoja tapti poeto, fotografo, dramaturgo, vertėjo, knygų vaikams autoriaus Juliaus Kelero eilėraščių rinkinys „Virtuvėlė pilna Ukmergės“. Ją išleido „58 sapnai“. Tai autoriaus žvilgsnis į vaikystės vasaras, praleistas Ukmergėje.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Užsieniečiai ir užsienio lietuviai, nusprendę Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoti pasirinktas dalines ir magistrantūros studijas, sulauks valstybės paramos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jiems kas mėnesį teiks stipendijas, skirtas padengti studijų Lietuvoje kainą.Kaip lietuvių mados kūrėjos įsitvirtina Prancūzijos rinkoje? Su keliomis ten karjerą kuriančiomis menininkėmis bendravo Ignas Zalieckas.Lietuvos muzikos ir teatro akademija balandžio 11–15 d. kviečia į antrajį jaunųjų scenos meno kūrėjų festivalį „Pulsas“. Festivalis skatina jaunuosius scenos meno kūrėjus eksperimentuoti ir suteikia jiems galimybę pristatyti savo darbus scenoje.Balandžio 8 dieną vieniems ryškiausių visų laikų Lietuvos architektų Vytautui ir Algimantui Nasvyčiams būtų sukakę 95-eri. Koks jų indėlis į Lietuvos architektūrą?Ved. Urtė Karalaitė

Rubrikoje „4 milijonai“ pokalbis su viena garsiausių Lietuvos dviratininkių Edita Pučinskaite, kuri baigusi karjerą gyvena Italijoje ir ten organizuoja dviračių renginius.Kas nutinka, kai itin uoliai mėginame atitikti kitų įsivaizdavimus ir gyventi „tobulą“ gyvenimą? Apie nerimą ir panikos atakas pasakoja Ernesto Jankausko filmas „Man viskas gerai“. Studijoje dailininkas Paulius Jurevičius ir aktorė Gabija Siurbytė, patys žinantys, kas yra panikos atakos.Kokios naujovės vėžio tyrimų srityje? Apie tai pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Sonata Jarmalaite, neseniai už nuopelnus onkologijos mokslui apdovanota Šv. Kristoforo statulėle.„Darbas nuo vasario 24 d. pasikeitė, nes jei anksčiau tokį kiekį maisto pagamindavome per mėnesį, tai dabar pagaminame per savaitę, ir netgi truputį daugiau. Padidėjo ir perdirbamų daržovių kiekis. Kiekvieną dieną į džiovyklą pakrauname pusę tonos daržovių“, pasakoja Lvivo savanorių virtuvės viena įkūrėjų Lyuda Kuvayskova ir priduria, kad dirba be laisvadienių, nes vaikinai fronte jų irgi neturi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klaipėdos uosto krova pernai mažėjo penktadaliu. Didžiausią įtaką Klaipėdos uosto krovos mažėjimui turėjo Rusijai ir Baltarusijai pritaikytos sankcijos, dėl kurių uostas prarado vieną didžiausių krovinių - trąšas. Kuo Klaipėdos uostas keičia dėl sankcijų prarastus krovinius? Pokalbis su uosto vadovu Algiu Lataku.Briuselyje sušių restoraną atidaręs Igoris sau išsikėlė nejuokingą tikslą – tapti sušių magnatU visoje Europoje. 20-imt metų Belgijoje gyvenančio baltarusio virtUvėje sušiUs suka tik ukrainiečiai, pats Igoris sako visa širdiMI palaikantis Ukrainą.Siekiant įgalinti daugiau moterų dirbti sporto vadybos srityje, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pristatė unikalų moterų lyderystės sporte projektą „New Miracle“. Kodėl svarbu, kad rastųsi daugiau sporto vadybininkių, kalbėsime maždaug 8 valandą 20-imt minučių.Svarbiausią šio ryto informaciją apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje apžvelgia užsienio naujienų redaktorius Lukas Gylys.O su gynybos technologijų ekspertu aiškinamės, kuo technologiškai ypatingi vis minimi „Abrams“ ir „Leopard“ tankai, kurių prašo Ukraina.Ir dar viena tema. Seksualinį smurtą agresoriai neretai pasitelkia kaip karo ginklą. Tokie Rusijos pajėgų galimai įvykdyti nusikaltimai šiandien fiksuojami ir Ukrainoje.Ved. Darius Matas

Rožinė svajonė apie darbą restorane su „Michelin“ žvaigždute virto pragaro virtuve. P. Lenkšas papuolė pas agresyvų, nuolat ant darbuotojų rėkiantį ir juos žeminantį šefą. Personalą jis alindavo išjungdamas oro vėsintuvą, kai darbas virtuvėje ir taip primindavo orkaitę. Šiandien Paulius perspektyvus ir vertinamas specialistas - išrinktas „Geriausiu Lietuvos jaunuoju virėju 2022“.Ved. Lavija Šurnaitė

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai. Daugiabutyje kažkur už Uralo gyvena šeima, kuriai vadovauja ryžtinga, žavi ir despotiška moteris – Rozalinda Kalganova. Ji anksti neteko tėvų, vaikystę praleido vaikų namuose, gal todėl turi tvirtas nuostatas apie tvarką, naudą ir problemų sprendimą. Ji nejaučia šilumos savo dukteriai Sulfijai, tačiau gimus anūkei Rozalindos gyvenimą netikėtai nušviečia meilė. Tarp švelnios motinos ir tulžingos močiutės įsiplieskia kova, kurioje mergaitė tampa iš rankų į rankas keliaujančiu trofėjumi, o skaitytojas – siaubą keliančių įvykių, komiškų situacijų ir sąmojingų dialogų liudytoju. Tris dešimtmečius aprėpiantis pasakojimas veda per trijų kartų moterų likimus, skirtingas šalis ir kultūras, aštriai keldamas klausimą, kas mes tokie ir kodėl. Romaną vertė Vytenė Saunoriūtė. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Pērkons rūc virtuvē. Šo Pētera Sudmaļa un citu klausītāju atsūtītās mīklas Griezajos ratos min Leontjevu ģimene no Rīgas: mamma Laura (kordiriģente), tētis Ingus (koncertu organizēšanas un mūzikas grupu menedžmenta vadītājs) ar bērniem Hugo (13 gadi) un Dāvi (6 gadi).

Karštį iškeitęs į šaltį. Įprastą gyvenimą – į nežinią. Per kelis metus savarankiškai išmokęs lietuvių kalbą ir nuo virtuvės pagalbinio pasiekęs šefo sostą. Budistas, lankantis katalikų bažnyčią. Žmogus iš šalies, kurios dydis kaip Lietuvos – tik ten gyvena 7 kartus daugiau žmonių. „Pasaulio puodų“ svečias – šrilankietis Dilanas Dampella Gamage.Ved. Vytaras Radzevičius

Nuo laukinio rokenrolo iki žalios arbatos ceremonijų – grupės BIX įkūrėjas ir lyderis Saulius Urbonavičius-Samas turi ką prisiminti iš legendinės grupės istorijų. Pogrindinis albumas, bosinė gitara Panevėžio mėsos kombinato vokaliniame-instrumentiniame ansamblyje, Berlyno sienos griūtis ir paslaptingas tame groto koncerto įrašų atsiradimas po 30 metų. Rokenrolo virtuvė – pokalbyje.Ved. Vytaras Radzevičius

FM99 pokalbyje Sigita Sereikienė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė. Klausykite ir išgirsite ar vartojami žodžiai: blenderis, skrudintuvas, čeinykas, tosteris.

Sakoma, kad nėra nuoširdesnės meilės už meilę maistui. Sakoma, kad niekas taip nesujungia šeimų ir draugų, kaip bendras maisto ruošimas ir valgymas. Sakoma, jog tam, kad valgytum gerą ir kokybišką maistą, nebūtina sidabrinė šakutė. Ir nors maistą visada geriau ragauti nei apie jį kalbėti, ši LAIMĖS DIETA bus lyg odė lėkštės turiniui. Laidos svečias — geriausiose pasaulio virtuvėse dirbęs, o dabar savam restoranui „Turnips“ Londone vadovaujantis šefas Tomas Lidakevičius.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Šonedēļ Piespēlē runājam par rokasbumbu jeb handbolu – pagājušajā nedēļā Latvijas vīru izlase noskaidroja savus pretiniekus Eiropas čempionāta kvalifikācijā. Viens no pretiniekiem būs olimpiskā čempione Francija, taču vēl janvārī latvieši izgāzās pasaules čempionāta kvalifikācijā, zaudējot Fēru salām un Itālijai, bet vienīgo punktu izdevās aizķert no Luksemburgas izlases. 2020. gadā Latvija piedalījās Eiropas čempionāta finālturnīrā, bet sekojošā paaudžu maiņa atsviedusi Latvijas handbolu vairākus soļus atpakaļ. Raidījumā lūkojam uzzināt, kas tad īsti notiek handbola virtuvē. Studijā viesos Latvijas Handbola federācijas prezidente Ivita Asare un valdes loceklis Edmunds Bogdanovs. Aizvadītās nedēļas spilgtāko notikumu topā: Latvijas čempionātā hokejā izšķirošie notikumi finālsērijā; UEFA Čempionu līgas ceturtdaļfināli; Latvijas futbola virslīgā nospēlētas četras kārtas, šīs nedēļas beigās piektā - izceļam “Liepājas” labo sākumu, “Auda” pēc četrām kārtām nav ielaidusi vārtus, “Valmiera” sākusi vāji; Zemgus Girgensons atkal netiek Nacionālās hokeja līgas izslēgsānas mačos, Rūdolfs Balcers un Elvis Merzļikins esot piekrituši palīdzēt Latvijas izlasei. Neizpaliek tradicionālā rubrika “Kas lācītim vēderā?”. Tur Reinis Grundspeņķis šoreiz pavadīja dienu ar vienu no Latvijas handbola izlases spēlētājiem, vārtsargu Raiti Puriņu - kā zināms, handbols Latvijā ir pusprofesionāls sporta veids, proti, pa dienu spēlētāji strādā ikdienišķus darbus, bet vakarā iet uz treniņiem.

Apie ukrainiečių registracijos centrą Alytuje ir alytiškių pagalbą ukrainiečiams pokalbis su „Alytaus naujienų“ žurnaliste Alma Mosteikaite.Arkadijus Vinokuras 1990 m. gyveno Švedijoje ir 79 pirmadienius Stokholme skaitė savo švediškai parašytas eiles. Tais pirmadieniais tūkstančiai švedų ėjo į gatves ir rėmė Baltijos valstybių išsilaisvinimą. Šiandien mes laisvi ir esame ES bei NATO nariai, tačiau Ukraina kenčia Rusijos agresiją, o tūkstančiai žmonių laisvajame pasaulyje protestuoja prieš Rusijos pradėta karą. Kai kurie Arkadijaus Vinokuro eilėraščio tokie pat aktualūs ir šiandien, išleidžiama knyga „Pirmadienio susitikimai 1990-1991“.Virtuvės šefas Dalius Drumsta Lenkijos – Ukrainos pasienyje nemokamai gamina maistą pabėgėliams nuo karo. Deja, su Daliumi Drumsta laidos metu nepavyko susisiekti, tačiau apie situaciją papasakojo maisto produktus į pasienį nuvežęs Aidas Bubinas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Bulgarijoje žymi virtuvės šefė, kurios dėka Sofijoje ir Plovdive galima paragauti ir lietuviškų šaltibarščių atmainos – rožinio taratoro. Sofijos HRC Kulinarijos akademijos dėstytoja iš Žemaitijos. Viktorija Baltutytė – šios laidos viešnia. Bus ir bulgariškas receptas.Ved. Vytaras Radzevičius

LRT kolegų rubrikoje – LRT televizijos verslo žurnalistė Irma Janauskaitė.„Savanoriai tėvams“ siekia padėti su sunkumais susiduriantiems vaikus auginantiems tėvams. Pasak jų, vienas svarbiausių žmogaus poreikių – sulaukti palaikymo, kai gyvenime užklumpa sunkumai, trūksta pasitikėjimo savimi, atsiranda vienišumo jausmas. Vis dėlto, ne visi savo aplinkoje turi žmonių, kuriais galėtų pasitikėti ir atsiremti tada, kai susiduria su problemomis.Prasidedant Kalėdinei savaitei, – Kalėdinė valanda laidoje.Mokslininkė Rūta Latinytė, tyrinėjanti lietuvių dovanojimo tradicijas, pasakos, kodėl gavę dovaną jaučiamės įsipareigoję dovanoti ką nors taip pat.Virtuvės Šefas Alfas Ivanauskas papasakos apie netikėtus Kalėdinis patiekalus ir kaip dekoruoti namus natūraliomis, tikromis medžiagomis ir ilgaamžiais daiktais, kurie namams tiks ne tik šventės metu.Ką šventėms siūlo Lietuvos radijas ir televizija?Ved. Rūta Kupetytė

Žurnalistas Audrius Morkūnas pirmą kartą Kretoje apsilankė prieš 22 metus. Ta kelionė baigėsi tuo, kad Audrius jau 10 metų gyvena Kretoje, tyrinėja šį kraštą, rengia ekskursijas ir keliones po didžiausią Graikijos salą. Kretos paslaptys, stebuklai ir, žinoma, virtuvė.Ved. Vytaras Radzevičius

Tinklaraščio Running Vita autorė Vita Marija Murėnaitė debiutinėje knygoje „Kaip per sviestą“ virtuvės naujokus supažindina su maisto ruošimo pradžiamoksliu, dalijasi šimtus kartų išbandytais receptais ir duoda patarimų, praversiančių ir pažengusiems maisto gamintojams. „Laikau save keliautoja ir laisvamane, sunkiai sustabdoma ir sutramdoma. Kol dar esu jauna ir drąsi, rašau šią knygą norėdama įkvėpti ir priminti, kad gyvenime nereikia į viską žiūrėti rimtai“, – apie save knygos pristatyme pasakoja autorė.Ved. Vytaras Radzevičius

Giedrius Vilpišauskas – maisto tinklaraštininkas, kulinarinės knygos „Virtuvės užkariavimo menas“ autorius. Pagal specialybę – IT specialistas. Galbūt todėl Giedrius, gamindamas įvairius patiekalus, mėgsta klausti „kodėl“ ir ieško išsamių atsakymų apie maisto gamybą. O tada nereikia jokių receptų – juos galima kurti pačiam.Ved. Vytaras Radzevičius

„Jeigu kalbėsime apie karo laikotarpį, tai „bėgi, krinti, šauni, slepiesi nuo bombų, o jeigu pavyksta iš dalinio virtuvės nukniaukti kokį dešrigalį – va ir visas nuotykis“, – knygoje „Karo anatomija“ rašo istorikas Giedrius Petkevičius. Bet už žodžio „karas“ slypi begalybė istorijų, nuotykių, atsitiktinumų, sutapimų ir net humoro. Apie karo virtuvę tiesiogine ir perkeltine prasme pokalbis ir šioje laidoje.Ved. Vytaras Radzevičius

Laidoje svečiuojasi dainininkas Žilvinas Žvagulis. Kalbamės ne tik apie muzikos virtuvę ir nuotykių kupiną scenos gyvenimą, bet ir konditeriją. Charizmatiškasis žemaitis pradėjo šakočių kepimo verslą ir sako iš pirmo žvilgsnio atskiriantis, kuris šakotis iškeptas su sviestu, o kuris – su margarinu.Ved. Vytaras Radzevičius

Šiandien startuoja naujas LRT KLASIKOS sezonas, kuriame klausytojų laukia net 10 naujų laidų, nuotaikingi vedėjų duetai ir dar daugiau gilesnio požiūrio į kultūrą. LRT KLASIKOS programos turinys pasipildys populiariosios kultūros, filosofijos, lytiškumo, mokslo, muzikos terapijos, klasikinės muzikos bei istorijos temomis.Į Lietuvą atkeliauja filmas, kuris jau buvo pakviestas į daugiau nei keturiasdešimt šalių keturiuose žemynuose, buvo nominuotas ne viename kino festivalyje ir pelnė apdovanojimus. Tai režisierės Geidrės Žickytės filmas „Šuolis“. Filme pasakojama unikali lietuvio jūreivio Simo Kudirkos istorija, kai 1970 metais jis, peršokęs iš sovietinio laivo į JAV pakrančių apsaugos katerį, paprašė politinio prieglobsčio, tačiau savo siaubui buvo grąžintas į sovietų rankas, režisierė sako pirmiausia norėjusi priminti drąsų lietuvio šuolį į laisvę Šaltojo karo metu.Tarpukario virtuvės tema. O po ją pasižvalgysime versdami knygos „Pranės Grinkevičienės receptų užrašinėje“ puslapius. Tai knyga, kurioje pateikiama per 50 mėsos ir žuvies patiekalų, įvairių desertų receptų užrašytų 1936 metais darbo užrašams skirtame kalendoriuje.Minint šimtąsias pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtąsias gimimo metines, į Lietuvą atkeliauja Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias. Marijos Gimbutienės hipotezes, kurias iškėlusi archeologė įtvirtino savo vardą akademiniame pasaulyje. Tai būsimos tarptautinės parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. Tokio pobūdžio paroda pasaulyje rengiama pirmą kartą.Ved. Rūta Kupetytė

Grupės „G&G Sindikatas“ lyderio Gabrieliaus Liaudansko-Svaro kūrybinė virtuvė. Iš kokių ingredientų kuriama Svaro muzika, kokiais rankdarbiais užsiima muzikantas, ką „G&G Sindikato“ kalboje reiškia frazė „Senis Besmegenis“?Ved. Vytaras Radzevičius

Rugpjūčio 27 d. išleidžiama dainininkės Toyah'os nauja plokštelė, ta proga švenčiame ir bene žaviausią, tvirčiausią širdies bei kūrybinę sąjungą roko muzikoje – Toyah Willcox ir Robertas Frippas. Todėl laidoje prisiminsime ir grupę „King Crimson“.Ved. Lukas Devita

Apie virtuvę ir altorių, dvi sakralias katalikų vietas. Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai Marijampolėje. Užsienio spaudos apžvalga.Redatorė Jūratė Kuodytė

Per Jūros šventę po kelerių metų remonto turėtų būti nuleista į vandenį legendinė jachta „Lietuva“.Valstybės dieną Kretinga kviečia kelti trispalvę bangą.Paskutinis ciklo „4 milijonai” pokalbis - su virtuvės šefu Dainiumi Spakausku. Jis vos sulaukęs 19 metų, išvyko į užsienį, kur praleido 17 metų. Aplankęs keliasdešimt šalių, vyras išbandė įvairiausius darbus, kol galiausiai tapo virtuvės šefu. Po tiek metų jis visgi apsisprendė grįžti į Klaipėdą ir čia kuria gurmaniško maisto restoraną.Apie socialinių tinklų ir portalo grupę „Klaipėda, aš su tavimi“, kuriančią miestiečiams skirtą erdvę.Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021 m.Iniciatyvos „Draugystė veža“ projektas „Mums pakeliui“ iškeliavo „Camino Lituano“. Pagrindiniai kelionės herojai - įvairias negalias turintys žmonės, jų draugai, globėjai, socialiniai darbuotojai. Taip siekiama lengvinti žmonių su negalia integraciją į visuomenę.Ved. Agnė Skamarakaitė ir Paulius Selezniovas.

Hello Yellow!

Į Zyplių dvare įsikūrusį restoraną „Kuchmistrai“ traukia gurmanai iš visos Lietuvos. Maga paragauti Lietuvos didikų patiekalų. Virtuvės šefas, kuchmistras Artūras Rakauskas atkuria patiekalus pagal senąją Lietuvos, Lenkijos dvarų didikų virtuvę, savaip interpretuodamas receptūrą. Skoniai daugeliui pamalonina gomurį. Per degustaciją patiektas fazanas su kadagių uogų padažu ir kitais ingredientais nepaliko abejingų didikų virtuvei.Gardžiai pavalgius galima poniškai atsipūsti neseniai duris lankytojams atvėrusiame viešbutyje „Zyplių dvaro oficina“. Jame puikiai dera išmaniosios technologijos su pagarbiai išsaugota autentika. Prie įrangos darbų prisidėjo bendrovės „Gulbelė“ vadybininkas Redas Miškinis.Verslininkas Arūnas Tarnauskas, bendrovės „Gulbelė“ vadovas, didžiuojasi išugdęs jaunų žmonių komandą, kuriai patikėjo viešbutį ir restoraną. Už viešbutį ir restoraną „Kuchmistrai“ atsakinga Jolita Briedė, už virtuvę – kuchmistras Artūras Rakauskas.Svečius pasiruošęs priimti Lukšių kultūros centras įsikūręs Zyplių dvaro centriniuose rūmuose. Direktorė Daiva Bukštienė mintimis dalijasi apie centre vykdomą meninę, kultūrinę, turistinę veiklą.Lukšių kultūros centro renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė svečiams pristato Zyplių dvaro istoriją, veda teatralizuotas ekskursijas. Administratorė turizmui Rūta Bučinskaitė kviečia pramogauti. Dvare nuo seno priimta medžioti fazanus. Šį kartą – su pramoginiais lankais.Jei jau stovime ant Zanavykų žemės, reikia aplankyti Zanavykų muziejų, kuris po karantino atsinaujinęs laukia svečių. Direktorė Rima Vasaitienė, vyr. fondų saugotoja Skaistė Višinskaitė-Kumštienė, edukatorė Renata Kutkienė pristato ekspozicijas, o audėja Irena Sakalauskienė supažindina su amato subtilybėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Karantinas ir jo suvaržymai labai aiškiai parodė, kad prieš pandemiją stipriai į priekį šoktelėjusi maisto kultūra Lietuvoje šiandien yra visiškai sustingusi. Virtuvės šefas Liutauras Čeprackas sako, kad jei nesigelbėsime patys, išnyksime iš gastronomijos kultūros žemėlapio. Po vieną kovoti už mažųjų teises gastronominės kultūros puoselėtojai nebenori. Lietuvoje įkurta Viešojo maitinimo įstaigų asociacija. Pokalbis su virtuvės šefu Liutauru Čepracku ir someljė Arminu Darasevičiumi.Ved. Vytaras Radzevičius

Tu esi tas, ko tu ēd - šo bieži dzirdēto teicienu nereti attiecinām uz cilvēka pašsajūtu un veselību, taču to noteikti varētu saistīt arī uz mūsu pašu identitāti. Latvijas Universitātē šobrīd notiek darbs pie pētījumiem par to, kā nacionālā identitāte radusies virtuvēs. Mūsu nacionālo identitāti veido visdažādākie rituāli, tradīcijas un paradumi, un nenoliedzami - tā visa starpā ir arī ēdiens. Latvijas Universitātes pētnieciskā projektā “Nacionālā identitāte – gastropoētiskais aspekts” dalībnieki literatūrā meklē to, kā kultūra mijiedarbojas ar ēdienu un dzērienu un ko šī mijiedarbība var pastāstīt par mums pašiem. Par Ulmaņlaika  pavārgrāmatām un krievu nacionālo virtuvi, raidījumā Zināmais nezināmajā stāsta Latvijas Universitātes Humanitāro zinātņu fakultātes vadošā pētniece Astra Spalvēna un Latvijas Universitātes Humanitāro zinātņu fakultātes docente Svetlana Pogodina. Alkohola lietošanas paradumiem stāsti 20. gs sākuma literatūra Šī paša  projekta – “Nacionālā identitāte – gastropoētiskais aspekts” – ietvaros literatūrzinātnieks Arturs Skutelis pēta, kas pagājušā gadsimta 20. un 30. gadu latviešu  literatūrā tiek rakstīts par alkoholu. “Iekšrīgas slepenais krodziņš „Pie jautrā kuratora”. Lai gan garā un šaurā zālīte bij tukša, viņi ieņēma vienu no trim pie jautrā kuratora kabinetiem Pudele šņabja šefam, pudele konjaka dāmām. Un spēcīgas vakariņas visam pamatam. Jau uz vakariņu beigām visiem nodibinājās noteikts garastāvoklis.” Tā romānā „Latvijas karalis, jeb cilvēks kam visi parādā”, kura autori ir Jānis Grīns un Valdis Grēviņš, var lasīt vienu no daudzajiem fragmentiem par alkohola lietošanu. Vīns, degvīns, konjaks ir iecienītākie no reibinošajiem dzērieniem, kas parādās pagājušā gadsimta 20. un 30. gadu latviešu romānos, atzīst Latvijas Universitātes Humanitāro zinātņu fakultātes pētnieks un filoloģijas maģistrs Arturs Skutelis. Daļa sarunas par gastropoētisko aspektu latviešu literatūrā ierakstīta jau pagājušā gada rudenī, daļa, veidojot šo raidījumu.

Apie karantino metu atsiradusias galimybes. Užsidarius restoranui, vienas virtuvės šefas kartu su žmona namų virtuvėje pradėjo kepti varškės apkepą, o muzikos ir turizmo verslo atstovų pora sukūrė pietų prenumeratą.Ved. Beata Nicholson

 Ritvars Toms Logins šoreiz stāstīs par pasaulē iemīļotāko garšvielu - vaniļu. Par tās patieso avotu - vaniļas pāksti un tās izmantošanu dažādos ēdienos.  

 Ritvars Toms Logins šoreiz stāstīs par pasaulē iemīļotāko garšvielu - vaniļu. Par tās patieso avotu - vaniļas pāksti un tās izmantošanu dažādos ēdienos.  

„Ka tęp rimčiau pagalvuoji, tai route 66 tiesiog prastą asfaltouta kelia likutę išsimietėn šalia dabarčiaus nauduojamu kelių, ja kas esat važiavėn nu Saluntų link Platelių, galit skaityti ka esat liekėn legendiniu route 66“, - savo tinklaraštyje noji.lt rašo grynas žemaitis, iš Telšių kilęsTomas Šaltmeris. Virtuvės šefas iš pašaukimo, kalbantis tik žemaitiškai, pažinęs meksikietišką virtuvę, kūręs restoranus Lietuvoje bei dirbęs Amerikos statybose. Draugai apie jį sako – kosmpolitiškai žemaitiškas filosofas. Yra ir receptas „tarkėni kuoši, nes žmuonis dar iš po pėrma karantina tor grūdiniu prisipėrkėn“.Ved. Vytaras Radzevičius

Virtuvė – tai erdvė, kurioje modelis, tinklaraščio „KitchenJulie“ autorė Julija Steponavičiūtė pamiršta laiką, jaučiasi laiminga ir saugi. Namų virtuvėje įsižiebusią aistrą kulinarijai Julija puoselėjo ir keliaudama po pasaulį. Maistas jai padėjo pripildyti namus šilumos, kai jos labiausiai trūkdavo. Iš to gimė ir į Kalėdų langus besibeldžianti knyga. Bus ir receptas!Ved. Vytaras Radzevičius

„Ponios Smetonienes virtuvė“ - nauja knyga, kurią parašė Jolita Bernotienė ir Ingrida Jakubavičienė. Knygos autorės papasakoja apie pirmąją Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponią Sofiją Smetonienę. Moterį, kuriai gyvenime buvo skirti dideli ir nevienareikšmiški vaidmenys: dvarininkaitė ir ūkvedė, žmona ir mama, Prezidento partnerė ir patarėja, diplomatė ir visuomenės veikėja, šeimininkė ir aistringa kortuotoja, bėglė ir emigrantė. Neabejingus Lietuvos istorijai ir gastronomijai klausytojus kviečiame į prezidentienės virtuvę, kurioje verda intrigos ir barščiai, liejasi politinės aistros ir krupnikas, kvepia kava, prancūziškais parfumais ir tabaku.Ved. Vytaras Radzevičius

Koks Petro Repšio kūrybos pasaulis atsiskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje? Kas svarbu, rengiant kontekstualias dailės parodas? Kada ir kas atrado Art Deco Lietuvoje ir kodėl Kauno paroda įvyko anksčiau už Londono? Apie parodas, jų katalogus ir kitas menotyros įdomybes kalbamės su dailės istorike ir parodų kuratore prof. dr. Giedre Jankevičiūte.Ved. Laima Kreivytė

Sostinės krepšiniui skirta laida „Juodai balti raudoni“. Vedėja Sigita Belickaitė. Svečiai Rūtenis Paulauskas ir „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas.

„Labai mėgstu valgyti, todėl nepavargstu gaminti“, – sako Prancūzijoje gyvenanti žydiško maisto ir kulinarijos istorijos žinovė Laurina Todesaitė. Sąsajos tarp lietuvių ir žydų virtuvės, žydų virtuvės papročiai bei istorijos ir gardžios įdomybės – laidoje „Pasaulio puodai“. Bus ir geras receptas. Ved. Vytaras Radzevičius.

Kaip neapsirikti derinant keisčiausias sudedamąsias produktų dalis ir kuriant naujus receptus? Kokių kultūrų tradicinės virtuvės įkvepia labiausiai? Apie visa tai kalbėsimės su kulinare, maisto tinklaraštininke Nida Degutiene. Užsidarius sienoms keliauti galima per fotografijas – įspūdžiais iš kelionių ir jose užfiksuotomis akimirkomis dalinsis keliautojas ir fotografas Denis Vėjas. Rubrikoje „Minutė džiaugsmo“ tapytoja ir skulptorė Rūta Jusionytė kvies pasimėgauti lipdyba. Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Krupavičius.

Lietuvos radijo laidoje „Pasaulio puodai“ – pokalbis su gastronomu, mėsininku ir operatoriumi Vyliumi Blauzdavičiumi. Maisto gamybos patirtys, kūryba ir paslaptys namų virtuvėje bei lauko sąlygomis ir patarimai, kaip išsirinkti gerą mėsą kepsniui.Ved. Vytaras Radzevičius.

„Mes mažai judame ir šiltai gyvename“ – sako Lietuvos šalčio rekordininkas Modestas Stumbrys, šiandien Vilniuje Belmonto parke vykstančiame Ledo skulptūrų festivalyje, sieksiantis Lietuvos buvimo lede rekordo. Pasaulio kulinarijos olimpiadoje Štutgarte individualioje rungtyje lietuviai laimėjo aukso ir sidabro medalius. Virtuvės meistrai pasakoja kelias naktis nemiegoję, kad olimpiados teisėjams pristatytų penkių patiekalų vakarienę ir Lietuvą simbolizuojančius desertus. Šimtai Vydmantų kaimo gyventojų – pasipiktinę, nes nuo sausio mėnesio pabaigos gyvenvietėje veikęs pašto skyrius vydmantiškius aptarnauja vos pusvalandį per dieną, ir nors jie nori, kad jų gyvenvietėje pašto skyriaus dirbtų kaip anksčiau, Lietuvos pašto atstovai gerų žinių jiems neturi. Tuo tarpu, Alytaus rajone medicinos punktus pakeitė jau mobiliosios bendruomenės slaugytojos. Taip pat laidoje sužinome, ką knygų mugėje veikia dešimtys savanorių. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Runājam par un ap medībām, vienlaikus gatavojam kaut ko nereāli gardu - aļņa steiku, medņa steiku, kā arī mūsu pašu alni ar austrumniecisku piegaršu. Runājam par aļņu piesaukšanu, par medījumu gaļas vērtību, par sabalansētu uzturu. Tāpat idejas receptēm un praktiski padomi. Šauj garām! podkāstā arī viesis.

Iš pradžių – tinklaraštis tarsi dienoraštis sau. Bet kai sėkmė nebetelpa savoje virtuvėje, kilo noras tuo dalintis su kitais. Taip atsirado kulinarinis tinklaraštis „Saulėta virtuvė“. Jo autorė – kaunietė Asta Černė. Virtuvė jai buvo svetimas pasaulis, bet dabar kulinarinis dienoraštis užima didelę gyvenimo dalį. Ten užsukus net seilė varva! „Saulėta virtuvė“ laidoje „Pasaulio puodai“ per Lietuvos radiją trečiadienį po vidudienio žinių. Junkitės!Laidos vedėjas – Vytaras Radzevičius.

Virtuvės šefo Giano Luca Demarco kalėdinio stalo paslaptys.Kokios Kalėdos Tenerifėje?Ved. Živilė Kropaitė.

Visa tiesa apie maistą su Alfu Ivanausku #3 Šiandien renginių vedėjas Tomas Kul. ir vestuvių planuotoja Karolina Meginytė sulaukė svečių. Vedėjai kalbins „Virtuvės mitų griovėjų“ kūrėją, 9 kulinarinių knygų autorių, TV ir radijo laidų vedėją Alfą Ivanauską. Šiame podcast’e bus kalbama apie maistą šventėse ir ne tik. Alfas Ivanauskas teigia, kad lietuviai dažniausiai mėgsta patiekalus iš bulvių ir vištienos. Žuvies lietuviai nemėgsta gaminti, tačiau, jeigu kalbėsime apie šventes tai čia yra kitas reikalas. Apie tai, kokiam maistui žmonės teikia pirmenybę plačiau pakalbėsime podcast’e. Antroje įrašo dalyje klausytojai sužinos, kiek užtektų žmogui maisto, kad jis būtų sotus, bet ir nepersivalgytų. Apie ką reikia žinoti, einant į šventę. Kaip galima nebrangiai ir sočiai pamaitinti svečius ar padaryti šventę nepamirštamą. Kaip reikia pristatyti maistą, kad visi jį įsimintų ar kaip muzikos garsai lemia požiūrį į maistą, visą tai papasakos Alfas Ivanauskas. Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcasto vedėjai: Tomas Kul ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound #Tomas Kul #Vestuviu planuotoja #Karolina Meginyte # DJ #Titas Morkunas # KMvestuves #patarimai #visatiesaapiesventes #podkastas #svente #vestuves #podcast #podcasting #interview #newpodcast #podcastshow

Maskvoje įvyko kasmetinio jaunųjų virtuvės talentų konkurso „San Pellegrino Young Chef“ regioninis finalas. Jame Lietuvai atstovavo prieš kelerius metus karjerą kulinarijos srityje pradėjusi ir pernai „Geriausio jaunojo Lietuvos virėjo“ titulą pelniusi Jonita Šeščilaitė. Jonita ir jos mentorius šefas Justinas Kapkovičius – laidos svečiai. Sužinosime, kokie išbandymai laukė konkurse, kaip, baigus Vilniaus dailės akademiją, tapti šefe ir kodėl vis dar retai geriausioms virtuvėms vadovauja moterys.Vedėjas Vytaras Radzevičius.

Nuo ko savo virtuvę pradėjo planuoti kulinarė Nida Degutienė? Kokius puodus ir virtuvės rakandus rasite jos namuose? Ir kokios taisyklės reikia laikytis norint kad keptuvės tarnautų ilgiau? Apie geriausius būdus paruošti žuvį ir kaip valgyti daugiau daržovių - apie tai ir dar daugiau - penktadieni 14 valandą…. Geriausi Dalykai Namie ... Ved. Beata Nicholson.

No nākamā gada katrā dzīvoklī, katrā privātmājā jābūt uzstādītam dūmu detektoram. Vai pietiks ar vienu, vai katrā istabā vajadzīgs savs? Kur to vislabāk uzstādīt un kam noderēs tvana gāzes detektors, raidījumā Kā labāk dzīvot skaidro Patērētāju tiesību aizsardzības centra Preču un pakalpojumu departamenta Patēriņa preču uzraudzības daļas vadītājs Ivars Jorniņš, Valsts ugunsdzēsības un glābšanas dienesta Ugunsdrošības uzraudzības pārvaldes priekšnieks Dzintars Lagzdiņš un Latvijas Ugunsdzēsības asociācijas pārstāve, drošības eksperte Natālija Sokolova. Noteikumi par dūmu detektoru uzstādīšanu ir ieviesti, domājot par cilvēku drošību. Pasaules pieredze rāda, ka dūmu detektoru darbība krietni samazina ugunsgrēku sekas. Mērķis ir samazināt ugunsnelaimēs bojā gājušo skaitu. Igaunija ieviesa šādu prasību jau 2009. gadā un ugunsnelaimēs bojā gājušo skaits samazinājās uz kardināli. “Cilvēka dzīvība ir vairāk vērta, nekā viena detektora cena,” vērtē Dzintars Lagzdiņš. Pamatlietas, kas jāņem vērā, iegādājoties detektoru: Lai skaidri identificējams preces ražotājs; Lai atbilst Eiropas Savienības standartiem, ir CE marķējums; Informācija par uzstādīšanu, kā apkopt, uzturēt. Baterija dūmu detektoram vidēji kalpo trīs gadus. Pašam detektoram parasti garantiju dod divus gadus, bet tie darbojas krietni ilgāk. Tas atkarīgs no ražotāja un tas arī atspoguļojas arī produkta cenā. Svarīgi dūmu detektoru ne tikai iegādāties, bet arī uzstādīt! Dzīvoklī ir jābūt vismaz vienam detektoram, vairāku līmeņu dzīvokļos – katrā līmenī vienam detektoram. Arī privātmājās katrā stāvā jābūt savam detektoram. Vislabāk uzstādīt telpā, kurā guļ, lai nakts laikā savlaicīgi pamodinātu, ja ir radies sadūmojums. Parasti instrukcijā ir norādīts, kur labāk uzstādīt detektoru. Virtuvē nevajag uzstādīt, lai izslēgtu iespēju, ka nostrādā ēdiena gatavošanas laikā. Raidījuma viesi aicina uzstādīt bērniem savu vecāku mājās. Tāpat iesaka pārrunāt ar bērniem, ka arī ar vecākiem cilvēkiem, kā rīkoties, ja nostrādā dūmu detektors un ir izcēlies ugunsgrēks.  

Laidoje susitiksime su šefu iš Juokrantės Donatu Kučiku. Bus itin įdomių istorijų: kaip buvęs fizikas tapo virtuvės šefu ir kokius išbandymus jam teko patirti tarptautiniuose poligonuose. Tiesiogine ta žodžio prasme, nes nuvykus dirbti į Katarą šefui iš Lietuvos teko treniruotis dykumoje tarsi komandosui. Bus ir itin skanios stroganinos receptas.Ved. Vytaras Radzevičius.

Suomijos švietimo sistema neretai pavadinama viena geriausių pasaulyje. Kaip mokomasi Suomijoje ir ar tikra ten nėra trūkumų, kalbėsimės su švietimo eksperte Ugne Jakubauskaite.Nuo šių mokslo metų vaikams pradėjus valgyti sveikesnį maistą, ilgą laiką nerimo aistros, jog vaikai namo grįžtą nepavalgę. Sveikatos apsaugos ministerija atliko eksperimentą, kai vaikams įvairius patiekalus pasiūlė įvertinti balais, taip išrenkant skaniausius.Virtuvės mitų griovėjas Alfas Ivanauskas kviečia į sveiką maistą pažiūrėti kūrybiškai.Ved. Rūta Kupetytė.

Suomijos švietimo sistema neretai pavadinama viena geriausių pasaulyje. Kaip mokomasi Suomijoje ir ar tikra ten nėra trūkumų, kalbėsimės su švietimo eksperte Ugne Jakubauskaite.Nuo šių mokslo metų vaikams pradėjus valgyti sveikesnį maistą, ilgą laiką nerimo aistros, jog vaikai namo grįžtą nepavalgę. Sveikatos apsaugos ministerija atliko eksperimentą, kai vaikams įvairius patiekalus pasiūlė įvertinti balais, taip išrenkant skaniausius.Virtuvės mitų griovėjas Alfas Ivanauskas kviečia į sveiką maistą pažiūrėti kūrybiškai.Ved. Rūta Kupetytė.

Šiandien, kai į Lietuvą atkeliaują pasaulio tautų kulinarinės tradicijos, atsigręžiame ir į mūsų istorinį kulinarinį paveldą. Virtuvės šefas Tomas Rimydis, pradėjęs domėtis istoriniais patiekalais, nusprendė ir savo restorane vaišinti svečius pagal XIV amžiaus receptą kepta duona ar degintų pastarnokų sriuba iš XVI amžiaus. Apie restoranų kultūrą Lietuvoje, apie tai, kaip gimsta nauji receptai ir panaudojami senieji – pokalbis „Radijo popietėje“.

Šiandien, kai į Lietuvą atkeliaują pasaulio tautų kulinarinės tradicijos, atsigręžiame ir į mūsų istorinį kulinarinį paveldą. Virtuvės šefas Tomas Rimydis, pradėjęs domėtis istoriniais patiekalais, nusprendė ir savo restorane vaišinti svečius pagal XIV amžiaus receptą kepta duona ar degintų pastarnokų sriuba iš XVI amžiaus. Apie restoranų kultūrą Lietuvoje, apie tai, kaip gimsta nauji receptai ir panaudojami senieji – pokalbis „Radijo popietėje“.

Par un ap uzturu var runāt ļoti daudz un dažādi, tāpēc šoreiz uz sarunu aicināju restorāna šefpavāru Edgaru Zaķi. Sirsnīga saruna gan par pavāra profesiju, gan par dzīvi, un, protams, par ēdienu! Foršu klausīšanos! :) Podkāsta web epizode: https://www.kristinepodvinska.lv/podcast/s1e3/uzturs-no-cita-skatu-punkta-dzive-virtuve-un-ka-gatavot-ar-milestibu

Kulinarinė knyga vyrams. „Tai ne receptų knyga. Svarbiausiai yra suvokti, kas ir kaip vyksta ruošiant maistą. Jūs išmoksite galvoti kaip kulinaras, ir nebereikės aklai laikytis recepto – galėsite improvizuoti“,– žada IT specialistas, knygos „Virtuvės užkariavimo menas“ autorius Giedrius Vilpišauskas ir priduria: „mane labiausiai pasotina dvasiškai ir protiškai, kai suvoki, kad tame mano pagamintame patiekale yra kažkas, ko aš nežinojau, o po to atsivertęs 19 amžiaus kulinarinę prancūzų knygą, pamatai, kodėl mes darom tai, ką darom dabar“.

Kulinarinė knyga vyrams. „Tai ne receptų knyga. Svarbiausiai yra suvokti, kas ir kaip vyksta ruošiant maistą. Jūs išmoksite galvoti kaip kulinaras, ir nebereikės aklai laikytis recepto – galėsite improvizuoti“,– žada IT specialistas, knygos „Virtuvės užkariavimo menas“ autorius Giedrius Vilpišauskas ir priduria: „mane labiausiai pasotina dvasiškai ir protiškai, kai suvoki, kad tame mano pagamintame patiekale yra kažkas, ko aš nežinojau, o po to atsivertęs 19 amžiaus kulinarinę prancūzų knygą, pamatai, kodėl mes darom tai, ką darom dabar“.