Podcasts about kartais

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip pasaulį per kalbas pažįsta belgas profesorius Akselis Holvutas?„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.Kauno Santakos parke keturi menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos kuria– žemės meno objektus.Viešojoje erdvėje daug susidomėjimo sukėlė LRT.lt straipsnis apie tai, kad nuo 2008 metų Ašmenos gatvėje veikiantis OKT turės patalpas palikti. Kokių sprendimų ieškoma?Kauno rajono muziejuje eksponuojamos dvi parodos: „Nuogo kūno vaizdavimas Benedikto Henriko Tiškevičiaus XIX a. pab. nuotraukose“ ir „Kauno rajonas senuosiuose vaizduose“.„Poezijos pavasario“ premija už pirmąją poezijos knyga bus apdovanota poetė Rūta Vyžintaitė.Atlikėja Liucė su klausytojais dalinasi debiutiniu albumu „Šviesi naktis“.Ved. Marius Eidukonis

„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako vienas iš Nacionalinio kultūros forumo dalyvių, miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.„Baisu, bet kartu ir didinga“ – apie prieš 53 metus susideginusio Romo Kalantos auką sako istorikas Gintautas Terleckas. Disidento Antano Terlecko sūnus šią savaitę viešėjo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, kur kalbėjo apie jaunojo pasipriešinimo galią sovietinėje Lietuvoje.2024-ųjų „Metų knygos rinkimų“ laureatė knygų paaugliams kategorijoje Aušrinė Tilindė kasdien yra teisininkė. Ji pirmąją knygą parašė dar antroje klasėje, tačiau pasirinkusi teisininkės kelią pajuto, kad jos kalba labai skurdėja, tad gelbėdamasi ėmėsi rašyti prozą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: įspūdžiai iš Venecijos architektūros bienalės, netikėtai mirusi kitų metų Venecijos meno bienalės kuratorė, turėjusi tapti pirmąja tokio renginio kuratore afrikiete, ir politikos besišalinantis, bet neišvengiantis Kanų kino festivalis.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Kokia yra teatro vieta šiandieniniame pasaulyje? Apie tai padiskutuoti pakvietė devintasis festivalis „TheATRIUM“.„Jeigu nori sukurti kažką įdomaus, autentiško ir būti įdomus mados pasaulyje, turi atsigręžti į save, į tai, kas tau įdomu, į savo šaknis ir čia, tikėtina, rasi kažką naujo“, – apie savo braižo paieškas mados pasaulyje sako mados menininkė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėVytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) dirigavo daug romantinės muzikos veikalų, todėl ir jo paties muzikoje galima įžvelgti didingų savybių, atkeliaujančių iš ankstesniųjų laikų. „Kartais pasitelkiu jau pabaigto kūrinio fragmentą, dėl kažkurių priežasčių likusį nepanaudotą arba tik labai trumpai panaudotą. Ir tada jį skiepiju, kad atsirastų kitas augalas. Tai tarsi akimirkos, paimtos iš vienokio konteksto ir patalpintos į kitokį, kad ten pasidaugintų“, – teigia Boulezas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Kokius naktinius klubus nešiojatės atmintyje, o į kokius vis dar užsukate? Jų būta skirtingų, visoje Lietuvoje, su margomis ir palaipsniui besikeičiančiomis bendruomenėmis. Dalis elektroninės muzikos klubų kūrėsi postindustrinėse erdvėse, kiti kvietė į brangius ir modernius interjerus sukurtus būtent šiai funkcijai. Kartais klubai tapdavo iki tol primirštos miesto dalies gentrifikacijos liudininkais arba šaukliais, o kartais patogiai įsitaisydavo jau egzistuojančioje valgykloje, parduotuvėje ar įstaigos biure. Naktinės šokių kultūros istoriją Lietuvoje tyrinėja ir apie ją pasakoja Kotryna Lingienė, dar žinoma kaip Daina Dubauskaitė, o Povilas Pauplys, žinomas kaip DJ Liūdesys, veda ekskursijas praeities klubinėtojų pramintais takais. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas su jais kalbamės apie elektroninės muzikos klubus Lietuvoje ir urbanistines erdves kurias užpildo naktinis miesto gyvenimas - interjerus, gatves ir kitas kerteles.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Prieš 35-erius metus į Lietuvos meno pasaulį įsiveržė provokatoriai – menininkų grupė „Post Ars“. Šiandien jie sugrįžta į Radvilų rūmus kaip šiuolaikinio meno klasikai. Apie naują parodą „Sankrova“ pasakoja jos kuratorė menotyrininkė Agnė Narušytė.Naujasis Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Kartais sninga juodai“ – ne netekčių ar atsisveikinimų, o tapsmo knyga. Apie naują knygą – pokalbis su autoriumi.Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras. Surengtas pirmasis neseniai įkurto orkestro koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo Petras Geniušas skambino Čiurlionį. Apie profesionaliosios kultūros poreikį regione iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Apie knygą „Tėčio Marselio liežuvis“ pasakoja jos autorius Paulius Norvila ir iliustratorė Patricija Bliuj-Stodulska.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – skulptorius Alius Berdenkovas.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Žmonės dažnai sako, kad čia viskas kaip mano gyvenime“, - juokiasi romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Rašytojas pripažįsta, kad dabar daug praėjusio laikmečio kasdienybės mums atrodo juokinga, o juokiasi laisvi žmonės.Kiek mūsų gyvenime dar liko 90-ųjų? Gal jau išaugome nevisavertiškumą? Ir apie kokius šių laikų išgyvenimus pasakos ateities rašytojai?Pokalbis su rašytoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku Rimantu Kmita.Ved. Ignas Klėjus

„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.Ved. Ignas Klėjus

„10 geriausių“ siūlomųjų sąraše – naujas alytiškių grupės „FRIZZ“ singlas „Net taksistai kartais pasiklysta“, išleistas spalio 25 dieną. „FM99“ - Vytauto Garbenčiaus interviu su FRIZZ nariu Nojumi.

Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais.Legendinis tarpukario žvalgas Jonas Polovinskas-Budrys atgyja naujame komikse.Gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau. Per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 iki 9 proc., tačiau korupcijos problema Lietuvoje išlieka, gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai.Kartais atrodo, kad jaunimui kraustytis iš miesto į kaimą tapo madinga. Tiesa, daugeliu atvejų – menkai pasiruošus ar neketinant dirbti žemės. Tačiau jauna šeima Gintarė Švilpaitė ir Algimantas Kurmilavičius šį žingsnį žengė rimtai pasirengę. Gintarė baigė ūkininkų kursus. Abiejų profesijos – susijusios su maisto gamybos technologija. Abu sumanė auginti ne žaliavas, o tiekti rinkai galutinį produktą.

Jaunųjų Lietuvos tyrėjų siekis sukurti netaršius bakterinius klijus – sulaukė tarptautinio įvertinimo. Vilniaus universiteto studentai pelnė 3 apdovanojimus prestižiniame sintetinės biologijos konkurse. Varžydamasi su daugiau kaip 400 komandų iš daugiau kaip 60 šalių, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda pateko į geriausiųjų dešimtuką bei pelnė auksinį apdovanojimą už geriausią biogamybos projektą.Medžio drožėjas Augustinas Zaleckis tautodailininku tapo prieš dešimtmetį, bet sako, kad medį pamėgęs dar anksčiau. Anot vyro, tekę dirbti ir statybose, o gyvendamas Kretingos rajone, Imbarės kaime jis dar ir nedidelį penkių hektarų ūkį turi: laiko dvi karves, vištų pulką, tris šuniukus. Drožyba dažniausia užsiima tik vėlyvo rudens ar žiemos metu, kai gali atsipūsti nuo ūkio. Jį kalbino kolega Arvydas Urba.Dalis gyventojų kapinėse pasigenda patogios infrastruktūros. Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis klausytojas, kurio teigimu, pagrindinėse sostinės kapinėse ypač trūksta suoliukų. „Nei Antakalnio, nei Rokantiškių, nei Karveliškių - niekur. Senyvo amžiaus žmonėms, ligotiems ar šiaip pakirstiems dvasiškai, lankant artimųjų kapelį, nėra galimybės prisėsti, atgauti „kvapą“, pailsėti“ – rašo susirūpinęs klausytojas.Po pastaraisiais metais tragiškai pasibaigusių kelių paauglių istorijų ir mergaitės pagrobimo Kaune, vaikų saugumo klausimai tampa vis aktualesni. Vaikai, o ypač paaugliai, neretai laiką leidžia be tėvų priežiūros. Kartais tam įtakos turi ir silpnėjantys artimi santykiai šeimoje. Norėdami žinoti, kur yra jų atžalos, dalis tėvų griebiasi išmaniųjų programėlių, kurios įdiegtos telefone padeda žinoti vaikų buvimo vietą, susirašyti trumposiomis žinutėmis, pasiekti vaiką, kai telefone įjungtas tylusis režimas, taip pat turi „pavojaus“ mygtuką, kurį vaikas gali aktyvuoti patekęs į pavojingą situaciją. Kada tokios priemonės pasiteisina, o kada tampa dar didesnių nesutarimų su vaiku priežastimi?„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Drąsios moterys su šunimis skirtingose Ukrainos vietose ieško gyvų ir mirusiųjų tiek civilių, tiek karių kūnų. Kartais kūnus reikia surinkti iš fragmentų. Jų sugrąžinimo labai laukia artimieji. Ukrainos savanorių organizacijai „Antares“ atstovaujanti Larysa Borysenko pasakoja, kad jie jau yra suradę per 500 kūnų žmonių, kurių dauguma Rusijos vykdomų nusikaltimų Ukrainoje, aukos.Spalio 15 d. minima nėštumo ir kūdikio netekties diena. Kaip susitaikyti su tokia netektimi?Savaitgalį Berlyne vykusioje didžiausio Europos festivalio PRIX EUROPA apdovanojimų ceremonijoje LRT RADIJO dokumentika „Atsivėrimas“ įvertinta kaip geriausia garso dokumentika 2024 metais. Ingos Janiulytės-Temporin ir Rūtos Dambravaitės garso pasakojimas buvo atrinktas iš 646 darbų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Turto paveldėjimo klausimai aktualūs kiekvienam iš mūsų. Paveldėjimas yra procesas, susijęs su artimo žmogaus netektimi, todėl savo teisių žinojimas šioje situacijoje itin jautrus. Nors teisės aktai ir numato paveldėjimo proceso eigą, svarbu nepadaryti klaidų įgyvendinant paveldėjimo priėmimo arba atsisakymo procesą nuo pat pradžių, kad palikimo priėmimo klausimo svarstymas nenusitęstų. Pokalbis su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju Andriumi Ignotu.Didesnis ar mažesnis eismo įvykis visada sukelia nemažai streso. Vairuotojai neretai sutrinka ir nežino, net nuo ko pradėti ir ką daryti: skambinti artimajam, policijai, o gal bandyti su kitu vairuotoju pačiam išspręsti iškilusią problemą? Dar prisideda eismo įvykio deklaracijos pildymo iššūkis ir mintys, kad tinkamai neužfiksavus visų detalių, gali likti kaltas juo nebūdamas. Kartais susiduriama ir su kitos pusės spaudimu. Tad ką būtina atlikti po eismo įvykio ir kokias didžiausias klaidas darome? Pataria Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas.Tarp darbuotojų vis dar vyrauja daug nežinomybės, susijusios su atleidimo iš darbo procesu. Ypač daug nerimo kyla po vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžusioms mamoms, tėčiams ar vaiko globėjams: žmogus, kuris dvejus ar trejus metus praleido vaiko priežiūros atostogose, neretai į darbą grįžta atitrūkęs ne tik nuo savo darbo, bet ir nuo rinkos. Pasitaiko ir atvejų, kai darbdaviai, kurie tokį darbuotoją atleidžia arba psichologiniu spaudimu siekia jį priversti patį išeiti iš darbo, jei negali jam pasiūlyti tos pačios ar kitos darbo vietos įmonėje. Kaip elgtis susidūrus su situacija, kai grįžus po vaiko priežiūrios atostogų paaiškėja, kad tavo darbo vieta užimta? Ar tai reiškia darbuotojo atleidimą? Komentuoja advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Eglė Stražnickienė.Ved. Artūras Matusas

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Seniausi lietuvių kalbos jaustukai yra pirminiai, nes nėra susiję su kitomis žodžių klasėmis. Antriniai jaustukai kilę iš sustabarėjusių savarankiškų žodžių ar žodžių junginių. Kadangi ne kiekvienas ištariamas garsas yra žodis, gali būti, kad jaustukas ne visais atvejais ir yra žodis.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

„Jaučiuosi marionete, kurią už virvelių kažkas tampo“, - pasakoja slaugytoja Laima Baršauskienė. Du dešimtmečius pacientus slauganti Laima negailestinga savo profesijai: nors pripažįsta, jog be jos būtų kitoks žmogus, šiuolaikinę slaugą Lietuvoje drąsiai vadina bausme žmogui. Ji įsitikinusi, jog už tokį sunkų ir emociškai kartais varginantį darbą mokama per mažai.Apie mirtį, gyvenimo kelią ir slaugos užkulisius su slaugos ir paliatyvios pagalbos specialiste, slaugytoja ir lektore Laima Baršauskiene.Ved. Ignas Klėjus

** Visi mašinos dokumentai ir mokėjimai vienoje vietoje su CarOne programėle - https://gma0k.app.link/xWtHHXxnKHb **  ** Būk saugus internete - įsigyk NordVPN su nuolaida ir gauk 20 GB Saily eSim internet duomenų! https://nordvpn.com/protopemza/ **   Naujausiame Proto Pemzos epizode turbūt kiek netipiškai susitinkame jau visai ant šiandienos įvykių slenksčio. Kartais atrodo, kad Ukrainos kovos klausimas apleidžia ne tik vakarų antraštes, tačiau ir mūsų regione, kur nuolatinė įtampa logiškai skatina ieškoti išeičių formuojant dėmesio ekonomiką. Mes nusprendėme prie šios temos sugrįžti prieš pilnai įsibėgėjant vasaros linksmybėms. Šioje serijoje bandome peržvelgti kelis naujųjų Rusijos “didvyrių”, turinčių tapti šalies “naujuoju elitu”, profilius. Trys istorijos apie tris (turbūt) ne visai žmones, prisidedančius prie moralinio maro, nešamo iš mūsų didžiosios rytų kaimynės.  Sužinosite ne tik apie jų istorijas bei kodėl komanda galiausiai pasijuto įmesta į šaltą vandenį, tačiau (galbūt) ir kodėl, nepaisant visų kvietimų supratingumui, orko terminas nėra jau toks netikslus kuomet kalbame apie maskoliją. Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Alex Kizenkov, Coma-Media, DSTechnician, Music_For_Videos, Pixabay, SamuelFJohanns.

Vasaroti su šeima kviečia Ukmergės kraštas! Smagu kartu leisti laiką, pramogauti ir stiprėti.Šarūnas ir Indra Stulpinai iškeitė užsienį į Sližių kaimą. Žvaigždžių slėnis, tai – terapija gamtoje. Glampingas ant Širvintos šlaito, natūralūs masažai upės pursluose, geokupolai, džiaugsmą teikiantys renginiai šeimoms – grąžina į vaikystę.Žibutės pievų ūkyje Mūšios viensėdyje įsikūrė Jolanta Čekauskaitė ir Darius Lapka. Šeima akina atsigręžti į gamtą ir istoriją. Vidiškiai mena senus laikus, turtingi istorija. Draugystė su laisvai pievose ganomais gyvūnais, pažintiniai žygiai ir edukacijos skatina turiningai poilsiauti.Jonas, Zuzana, Barbora, Žilvinas ir Motiejus Grigalevičiai įkūrė keturračių pramogas vaikams Kazliškių kaime. Trasos, pirtys, žaidimai vilioja atrakcijų mėgėjus net iš Klaipėdos.Ukmergės mieste studiją įkūrė smėlio ir pasakų terapeutė Asta Liumperienė. Kartais žmonėms reikia bendravimo ir patarimų. O tada jau į gamtą!Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aprengti ekrane matomą personažą – tai atskleisti jo charakterį, gyvenimo istoriją ir net pažiūras. Pasak režisieriaus Romo Zabarausko, kartais aprangos elementai išryškėja dar rašant scenarijų, o kartais reikia pilnai pasikliauti kostiumų dalininku. Tad filmavimo aikštelėse dirbantis stilistas bei serialų ir filmų kostiumų meistras Lukas Juodis pabrėžia, kad svarbu atitikti tiek režisierių vizijas, tiek padėti aktoriams jaustis gerai. Kartais – net būnant nuogiems.Laidoje skamba filmo „Rašytojas“ muzika, autorė Ieva Marija Baranauskaitė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kasmet po kelis milijonus, o pernai jau 10 mln. eurų. Tokią sumą darbdaviai turėjo išmokėti darbuotojams. Ir daugiausia tai – atlyginimai, kurių jie nesumokėjo. Bet teisybės žmonės ieško ne tik darbo ginčų komisijose. Gausu reklamų, kad neišmokėtus atlyginimus gali atgauti skolų išieškotojai.Kas vyksta su tuo darbo užmokesčiu Lietuvoje? Diskutuoja Antstolių revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė, skolų išieškojimo bendrovės „Conlex“ direktorius Donatas Juršys ir Darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.Ved. Irma Janauskaitė

Viešumoje vis pasvarstoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai itin dažnai naikinami aukštesnio teismo. O kokie teismo sprendimai iš viso gali būti skundžiami ir koks teismas tokius skundus nagrinėja?Apie tai kalbame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūniene.Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio gali pasibaigti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kartais, kai darbo tęsti nebeįmanoma, lieka vienas esminis klausimas – ar nutraukiant darbo sutartį darbuotojui priklauso išeitinė išmoka? Kada, kokio dydžio ir ar apskritai gali tikėtis išeitinės? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „HITUS Legal“ vadovaujanti partnerė, darbo ginčų ir teisės ekspertė, advokatė Rūta Didikė.Artėja vasara – biurų tuštėjimo metas, tačiau ne tik dėl atostogų, bet ir dėl pokyčių, susijusių ir su darbdavių, ir su darbuotojų interesais organizuotis darbo laiką. Būtent vasaros sezonas tas laikotarpis, kai ne tik pravartu, bet būtina pagalvoti ne tik apie individualių darbo grafikų vasaros laikotarpiui sudarymą, bet ir nuotolinio darbo tvarkos aprašo parengimą. Ar visi gali dirbti nuotoliu, ar privalo sutikti su tokiu darbdavio siūlymu, ir kas apie nuotolinį darbą žinotina darbuotojams ir darbdaviams? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Girius Ivoška.Ved. Artūras Matusas

Kartais vaikų poezija apie Dievą pasako daugiau nei pranašo gyvenimas. Rabinas Moshe Reissas rašo, kad Elijas labiau primena graikų legendą nei hebrajų pranašą. Aiškinamės, kodėl Jėzus neleido sekti šio uolaus pranašo pavyzdžiu. Mokomės skaityti Senąjį Testamentą Naujojo šviesoje, atskirti Dievą nuo sukurtų jo paveikslų.

Kartais ištisos nacijos kuriasi išgyvendamos kolektyvinius randus kolektyvinėje atmintyje. O kaip su jomis dorotis, kai tas randas ir išblukęs, ir ne toks jau ir pastebimas, bet vis dėlto maudžia?Ved. Aidas Puklevičius

Minint Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, 26-iuose šalies miestuose organizuojami ėjimo renginiai. Jie skirti palaikyti mamas ir pri-minti joms rūpintis ne tik kitais, bet, svarbiausia, savimi.Sukanka dvidešimt metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Minint šią sukaktį, Lietuvių menininkai ir kūrėjai dokumentinėmis ir meninėmis priemonėmis siekia parodyti laikotarpių panašumus ir skirtumus.Nors šiemet gegužės 1-oji - viduryje savaitės, kai kurie gyventojai pasiėmė laisvų dienų ir neprašovė - orai vasariški. Koks užimtumas Lietuvos kurortuose ir kaimo turizme?Ukrainos institucijos ir žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad šalis kovoja ne tik prieš Rusijos kariuomenę, bet ir prieš Vyriausybės propagandą bei skleidžiamas melagienas, o taip pat ir informacines operacijas.Žuvusiųjų skaičiui Gazoje perkopus 30 tūkstančių, o derybininkams toliau bandant pasiekti susitarimą dėl paliaubų tarp Izraelio ir Hamas, analitikams sudėtinga įvardyti, kada galėtų būti užbaigtas daugiau kaip pusę metų besitęsiantis karas Gazoje. Tuo metu Izraelyje ir okupuotose palestiniečių teritorijose aktyvistės tęsia darbą siekdamos taikos.Mažiausiai 5 metus finansinių ir reputacinių nuostolių dėl kokybės patirianti amerikiečių bendrovė „Boeing” paskelbė pirmo ketvirčio finansinius rezultatus. Jie šiek tiek geresni, nei buvo prognozuota. Nuostoliai siekia 355 milijonus dolerių. Dėl kokybės problemų bendrovei draudžiama didinti gamybos apimtis. Dėl to ji neįvykdo įsipareigojimų, gali didėti bilietų kainos.Ar esate kada nors buvę aktorių ar režisierių diplominių, baigiamųjų darbų pristatyme? Spektakliai, kuriuose jaunieji menininkai parodo įgytas žinias, kartais gali nustebinti, galbūt ne visada branda ar aukštu profesionalumo lygiu, bet tikru jauduliu ir nuoširdumu. Kartais jau diplominiuose darbuose aiškiai sužimba vienas kitas talentas.Ved. Urtė Korsakovaitė

„Pakartot“ tęsia naują rubriką „Asmenybės apie muziką“. Kartais apie reiškinį tiksliau pasakyti gali žmogus iš šalies. Žmogus, kitaip regintis kontekstus. Intelektualas, kuriam svarbi muzika, kurį keitė ir augino muzika, tačiau jis netapo muzikantu. Antrasis rubrikos pašnekovas – televizininkas, humanitaras (ir dainų tekstų autorius!) Rytis Zemkauskas.Ved. Domantas Razauskas

Šiandien dauguma Lietuvos penktokų ir šeštokų kaip antrąją užsienio kalbą vis dar renkasi rusų kalbą. Kartais tai būna tėvų sprendimas, taip pat požiūris, kad rusų kalbos lengviau mokytis nei prancūzų ar vokiečių, bet kai kuriose mokyklose rusų kalba tėra vienintelis pasirinkimas.Iki plataus masto karo Ukrainoje rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinkosi trys iš keturių Lietuvos mokinių, o po metų – jau tik apie pusė.Lietuvoje taip pat veikia 26 mokyklos, kur pamokos vyksta daugiausia rusų kalba. Nuogąstaujama, kad tai apsunkina moksleivių integraciją. Be to, vis kyla kalbų apie jose galimai skleidžiamą Kremliaus propagandą. Todėl pasigirsta siūlymų šiose mokyklose daugiau dalykų dėstyti lietuviškai.Kaip keičiasi požiūris į rusų kalbą mūsų švietimo sistemoje ir visuomenėje, ir kokia jos ateitis tebesitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste?Autorius – Rytis SkamarakasRedaktorė – Vaida Pilibaitytė

„Pakartot“ pradeda naują rubriką „Asmenybės apie muziką“. Kartais apie reiškinį tiksliau pasakyti gali žmogus iš šalies. Žmogus, kitaip regintis kontekstus. Žmogus, kuriam svarbi muzika, kurį keitė ir augino muzika, tačiau jis netapo muzikantu. Pirmasis naujosios rubrikos pašnekovas laidoje – kultūros istorikas Aurimas Švedas, pasakojantis apie sau lemtingus lietuviškus albumus.Ved. Domantas Razauskas

Pavasario bliuzas nebūtinai susijęs su muzika. Kartais tai tiesiog sezoninis liūdesys. Kartais tai rimtesnės problemos signalas. Kaip su juo dorotis, kai labiausiai norisi klausti - kodėl būtent man taip nutiko?Ved. Aidas Puklevičius

Vis mažiau atvejų, kai darbuotojas vienoje įmonėje dirba keliasdešimt metų. Dauguma jaunų žmonių drąsiai keičia darbovietes, o darbuotojų mobilumas tapo natūralia darbo rinkos dalimi. Vis dėlto darbdaviams neretai kyla daug klausimų, susijusių su siekiu apsisaugoti nuo galimų buvusio darbuotojo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pastebėtina, kad nuo tada, kai įsigaliojo Darbo kodekso 38 straipsnis, reguliuojantis susitarimo dėl darbuotojo nekonkuravimo su darbdaviu sąlygas, ginčai dėl tokių susitarimų turinio interpretavimo ir tokių susitarimų sąlygų vykdymo prasideda ir pirmiau vyksta darbo ginčų komisijose, o ne teismuose. Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas dr. Girius Ivoška.Finansinio sukčiavimo schemas organizuojantys nusikaltėliai, norėdami nuslėpti nelegaliai gautas lėšas, dažnai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais. Kartais pinigų mulais žmonės tampa sąmoningai, tačiau neretas atvejis, kai jie apgaulinga schema tiesiog įviliojami į šią nusikalstamą veiklą. Kaip veikia aukų ieškantys sukčiai , kokia atsakomybė gresia pinigų mulams? Pokalbis su SEB banko Prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.Po Šarūno Stepukonio istorijos su galimai praloštais milijonais, pradėta daug kalbėti apie lošimų priežiūrą ir teisinį reguliavimą. Viešojoje erdvėje kilo daug klausimų apie tai kaip vienas žmogus galėjo pralošti tokias sumas, svarstoma apie azartinių lošimų organizatorių atsakomybę ir galimybę užkardyti tokius įvykius. Azartinių lošimų teisinius aspektus aptariame su advokatų kontoros „Justicion“partneriu, advokatu Aleksandru Kovalevskiu.Ved. Artūras Matusas

Jurbarko rajone Pavambalių vienkiemyje pokariu augusi Marijona Ramanauskienė dar gerai prisimena savo tėvelio pasakojimus apie Velykų tradicijas tarpukario Lietuvos kaime. Būdynės, plakimas verba, kiaušinių ridenimas įsiminė nuo vaikystės. Bet dabar, gyvendama Klausučiuose, stebi, kad tradicijos gyvos tik šeimose. Sūnus Vytautas, kultūros renginių organizatorius, sako, kad nelieka kaime senųjų tradicijų puoselėtojų.„Darbščiųjų rankų“ būrelis – dešimtmetį gyvuojanti moterų draugija Raseinių raj. Sujainių gyvenvietėje. Vyresnio amžiaus, dažnai vienišos jos kartą per savaitę renkasi bendruomenės namuose ir užsiima įvairiais rankdarbiais. Kartais organizuoja parodas, dalina savo gaminius ir tuo pačiu gerumą kitiems.Šilauogės – žinomos jau visiems, bet šiemet galime įsigyti ir pačių naujausių veislių. Augalai atsparesni, uogos didesnės ir geriau laikosi. Kokias veisles rinktis ir kaip jau dabar pasirūpinti jų sodinimo vietą pataria Molėtų rajono ūkininkas, sodininkas Gediminas Cijūnaitis.Ved. Arvydas Urba

Saločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Profesionalus menininkas mokykloje įkūrė dailės galeriją, su moksleiviais spalvingais motyvais ištapė Saločių miestelio pastatų sienas, vykdo įvairias kultūrines veiklas.Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip reikėtų suprasti žodžius, kad muzikavimas yra tyrimas? Ką įmanoma tirti grojant? Save? Pasaulį? Savo santykį su pasauliu?Galima su draugais sukurti grupę ir po to visiems kartu pradėti mokytis groti. Galima surinkti į vieną grupę muzikantus profesionalus ir bandyti tarp šių žmonių sukurti geranorišką, draugišką atmosferą. Kuris kelias yra tinkamesnis roko grupei?Kaip prasidėjo perkusininko Gintauto Gascevičiaus muzikavimas su „BIX“?Prisimindamas pirmuosius muzikavimo su „BIX“ metus savo knygoje „Ginc ir išminties pedalas“, Gintautas Gascevičius rašo: „Prasidėjo repeticijos. Daug repetavome, filosofavome, netgi gyvenome studijoje. Studija buvo visiškai daugiafunkcinė: ir repeticijų kambarys, ir miegamasis, ir virtuvė. Kadangi studija buvo rūsyje, langų neturėjome, tad kada diena ar naktis – spręsdavome patys. Kartais savaitėmis neišeidavome į lauką. Tai buvo fantastiškas ir labai produktyvus laikas.“ Ką galima veikti užsidarius repeticijų kambaryje ištisas dienas ar net savaites?Apie vieną iš ankstyvojo „BIX“ sąstato muzikantų Geraldą Jankauską - Džerį sakoma, esą jis buvo „grupės ideologu“. Kaip reikėtų suprasti šiuos žodžius?Vienas iš pirmų svarbių ir didelių „BIX“ žingsnių link visuotinio pripažinimo buvo dalyvavimas 1988-aisiais vykusiame antrajame roko marše, kuris keliavo per Biržus, Šiaulius, Mažeikius, Tauragę, Kėdainius, Klaipėdą, Kauną ir Vilnių. Apie savo patirtį roko maršuose Gintautas rašo savo knygoje taip: „Tai buvo neįtikėtinos masinės šventės“.Kiek tiesos yra rokerių dabar pasakojamose istorijose, kad roko maršuose jiems rūpėjo ne tik rokenrolas bet ir Tėvynės laisvė?Kada ir kaip „BIX“ vadybininko Mariaus Brasiūno dėka pradėjo ardyti geležinę užtvarą ir išvyko į Vakarus? Kur važiuota, kokiose scenose grota? Kokias išgyvenimo žaidynes septynių muzikantų grupei tuo metu reiškė kelionė traukiniais? Kuomet „BIX“ nusprendė nebesikankinti ir išvyko į kelionę su unikaliu autobusu „Ikarus“?„BIX“ aukso amžius – XX a. 10 dešimtmetis. Tai laikas kai skirtingi Lietuvos miestai turėjo savo skambesį. Kaip paskutiniame XX a. dešimtmetyje skambėjo Šiauliai?Pokalbis su performeriu, perkusininku, kompozitoriumi, grupės „BIX“ muzikantu Gintautu Gascevičiumi.Ved. Aurimas Švedas(E. Ščerbinskaitės nuotr.)

Menininkas, kuratorius ir rašytojas dr. Vidas Poškus savitai mato miestą ir žmones. Ne tik mato, bet ir nupiešia, o nupiešęs aprašo.Kartais rašo ir nepiešdamas, bet išsaugodamas vaizdo gyvumą. VVJ meno galerijoje veikusioje Poškaus parodoje „Karalius – nuogas“ (kuratorė Algė Gudaitytė) susitiko istorinės asmenybės ir šiuolaikiniai artefaktai. Dabar Gedimino pilis matuojama ne tik Gavelio, bet ir Poškaus masteliu. Panašus ir menininko parašytų knygų ir nupieštų komiksų kuriamas įspūdis. Tarsi ne tik skaitytum apie keistas gatveles ir nematytas architektūros detales knygose „Nedingęs Vilnius“ ir „42 menininkų dirbtuvės“, bet ir matytum trijų dimensijų vaizdą. Apie naujausią parodą, neskęstantį „Titaniką“, Vilnių ir Alytų kalbamės su autoriumi.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė(Vaivos Lanskoronskytės nuotr.)

Betono architektūra per paskutinį šimtmetį išgyveno ne vieną susižavėjimo ir nusivylimo ja etapą. Kartais betono dėka architektūra išslilaisvindavo įgaudama nematytas, skulptūrines formas, o kartais jis sukaustydavo erdvę griežtos geometrijos, masinės statybos kiaute. Šiandienos ekologinių iššūkių fone betono vaidmenį statybos procesuose turime apmąstyti iš naujo, o kartu susiduriame su iššūkiais - ką daryti su nevienareikšmiškai vertinamu betoninės architektūros palikimu, kokių technologijų ir darbo metodų reikia išsaugant vertingiausią XX amžiaus betono architektūrą. Apie visa tai šį sykį kalbamės su architekte, tyrėja ir betono architektūros specialiste Aušra Černauskiene.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.(K. Bingelio nuotr.)

Moterys antreprenerės: kada egzistencinė prasmė pasibeldžia į mūsų sąmonę? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 3-ajame epizode gvildenamos prasmės ir pašaukimo temos. Prasmės klausimai mus lydi visą gyvenimą, tačiau dažniausiai juos sau užduodame stovėdami prie pokyčių slenksčio ir bandydami suprasti, ką šiame pasaulyje veikiame. Antreprenerė Daiva Viskontienė savuosius egzistencinės prasmės klausimus pradėjo kelti būdama 35-erių, o šiandien sako supratusi, kad atsakymai yra jos veiklose: kaip ji kuria verslus, kaip augina žmones, kaip vystosi pati. Deja, atsakymai ne visuomet ateina kaip greitas rezultatas. Kartais tenka su tais klausimais tiesiog gyventi. Taigi, kas yra egzistencinė prasmė? Kaip ji susijusi su žmogaus pašaukimu? Kaip prasmė keičiasi mums vystantis ir augant? Ar galime išmatuoti prasmės vertę ir gylį? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės BMK vadovę Daivą Viskontienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:19 – apie veiklą ir prasmę 0:02:16 – apie pašaukimą 0:04:51 – apie funkcionalumą 0:10:15 – apie smegenų veiklos ypatumus 0:13:40 – apie prasmės kitimo etapus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Какими будут школы в заново отстроенной Украине?Итоги Форума свободной России в Таллине.Подкаст "Доверяй, но проверяй".Вед. А. Двоеглазов

Į trečiąjį pokalbį pasikviečiau dietistę, neseniai vienerių sulaukusio Vinco mamą Živilę Dumbraitę-Varkalienę. Pokalbį pradėjome nuo Živilės santykio su maistu – ji pasidalino apie intuityvųjį valgymą – mitybos teoriją, sakančią, kad nėra blogo ar gero maisto, žmogus gali valgyti viską, tereikia pasikliauti savo alkio ir sotumo jausmu. Įdomu, kad suaugusiems reikia sąmoningai imtis tokios praktikos, nes esame stipriai išbalansavę šį savo kompasą ir kūnas pamiršta šiuos natūralius signalus, o vaikams tai pavyksta visiškai natūraliai – pasisotinęs kūdikis nebesideda naujo kąsnio į burną, nusisuka nuo maisto ar net jį numeta ant žemės. Klausiau Živilės ir kaip jai sekėsi pradėti savo kūdikio primaitinimo kelionę turint tokį žinių apie mitybą bagažą, kokį primaitinimo būdą rinkosi – ji pasidalino, kad stengėsi save šiek tiek stabdyti ir leisti jam pačiam pažinti maisto pasaulį ir pasitikėti vaiku. Šiame pokalbyje išgirsite ir apie pasirengimo primaitinimui ženklus: pasvarstėme ir kodėl vis dar gajus mitas, kad primaitinimą reikia pradėti ne nuo šešių mėnesių, kaip rekomenduoja Pasaulio Sveikatos Organizacija, bet anksčiau ir kodėl visgi reikėtų sulaukti, kol kūdikis yra pasirengęs pažinčiai su kietu maistu.  Živilė pasidalino ir begale praktinių patarimų: nuo kokių produktų reikėtų pradėti primaitinimą ir kaip dažnai į kūdikio mitybą įvesti naujus produktus, kokius produktus geriausia patiekti drauge, kad būtų lengviau pasisavintos svarbiausios maistinės medžiagos, kokių produktų išvis reikėtų vengti. Su Živile pakalbėjome ir apie suvalgomo maisto kiekį – kodėl svarbu leisti kūdikiui pačiam nuspręsti, kiek jis nori valgyti ir kaip toks savarankiškumo skatinimas bei įsiklausymas į kūdikio sotumo jausmą gali teigiamai atsiliepti ateityje. Kartais mes įsivaizduojame, kad kūdikis turi suvalgyti daug daugiau, nei jis iš tiesų norės ar bus pasiruošęs – vaiko skrandis yra nedidelis, o iki pirmųjų metų vyksta pažintis su maistu, vadinasi, tereikia atsipalaiduoti ir mėgautis maistu drauge su kūdikiu.  Šis pokalbis skirtas „Contribee“ rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite tik jo ištrauką, o visą pokalbį galite išgirsti paremdami „Kalba mamos“ – visus paramos lygius galite rasti contribee.com, taip pat ten galėsite klausytis ir visų kitų rėmėjams skirtų „Kalba mamos“ pokalbių. Mes gyvuojame tik rėmėjų dėka, tad tariame jums ačiū, o jei dar nespėjote tapti rėmėjais, bet pokalbių temos jums atrodo aktualios ir svarbios, kviečiu prisijungti prie rėmėjų būrio! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. Kviečiu klausytis pokalbio. Gero klausymo!Morta

Pokalbis įrašytas 2023 m. vasario 24 dieną vykusiose Sveikatos dienose. Už sukvietimą ir iniciatyvą ačiū Krizinio nėštumo centrui ir jo savanorei Vilmai Ragauskienei. Už įrašą - EXTRA FM. „Motinystė kaip niekas kitas išmoko mus pasirūpinti savimi ir, kad ir kaip banaliai tai skamba, – moko mus mylėti save. Atleisti sau – sunkiausias darbas. Priimti savo žemiškumą, netobulumą ir kartu pamatyti save tame tikrą ir nuostabią yra vidinė kelionė. Kartais nelengva, kartais skausminga, bet tikrai verta nukeliauti. Mes norim vaikams duoti geriausia – prašom, kas gali būti geriau, nei perduoti kaip mylėti save ir kaip mokytis meno gyventi“, – kviesdama į pokalbį dalinosi Sigita Valevičienė. TOBULA gali nužudyti GERAI. Aš šio pokalbio laukiau su mintimi, kad mes juk visi sutinkame, jog nėra tobulų žmonių. Nėra tobulų mamų. Akivaizdu juk. Bet kodėl tada kasdien vis tiek sugebame rasti dėl ko sau papriekaištauti? Kodėl tada vis tiek graužia ta kaltė, jog kažką galėjau padaryti geriau? Daugiau. Labiau. Švelniau. Bet būti kasdien vis geresnei lyg ir nėra labai blogai, ar ne? Juk dėl to, kad mes norime vis daugiau sužinoti, vis daugiau išmokti ir pasiekti, mūsų pasaulis juda pirmyn. Kur tas vidurys tarp tobulybės paieškų ir stovėjimo vietoje? Kada jau esu ta „pakankama mama“? O kada verta pasistengt labiau? Koks vaidmuo kaltės ir gėdos jausmo atsiradimui turi mūsų kultūra, socialiniai tinklai ir ten vyraujantis pagražintas, epizodiškai pateikiamas kitų žmonių gyvenimas? Kas nutinka motinystės vaizdiniui mūsų akyse, kai vienintelis jo formavimosi kanalas yra socialiniai tinklai? Kaip iš tikrųjų mylėti save netobulą, klystančią, susimaunančią vėl ir vėl? Labai įsiminė psichologės Sigitos Valevičienės  mintys apie tai, jog tobuliems mums nereikalingas santykis. Juk mes tada sau patys fainiausi ir geriausi. Vadinasi, netobulumas mums dovanoja santykį, ryšį. Su vaikais, su draugėmis, su vyru. Su kitu žmogumi. O artimi santykiai irgi padeda pamatyti, jog ne aš viena tikrai tikrai esu klystanti. Tas žinojimas kažkaip padeda labiau ir save priimti, ir kitiems už jų netobulumą atleisti.Gero klausymo.Kalbėkime, mamosMarija

Saulius Jovaišas, vadovų konsultantas, ir Meinardas Valkevičius, režisierius, animatorius ir visuomenės veikėjas. Kaip atrodo animatoriaus kiekviena diena? Meinardas, ko gero, būtų puikus produktyvaus darbo pavyzdys, kai tuo pačiu vykdo ir animatoriaus, ir režisieriaus, ir studijos vadovo funkcijas. Po darbo valandų laukia šeima ir triatlono treniruotės. Kartais tenka ir bėgioti po ofisą, norint suspėti būti visur. Ir pagrindinis klausimas - kaip atrodo žmogus, kurio akys dega iš pasitenkinimo pasakojant apie savo veiklą ir kuris tiki tuo, ką daro?Meinardas - žmogus, nuplaukęs Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno. Ko galima iš to pasimokyti ir pasisemti vadovams? Ar yra čia panašumų?Visą tą laiką - ir treniruočių metu, ir plaukimo metu - tu turi save motyvuoti nesustoti. Kiekvieną dieną darbe tu taip pat kovoji su iškilusiais nesklandumais. Sportas užgrūdina darbui, kad negalima pasiduoti.  Turėti svajonę ir viziją. Vakare įsivaizduoti, kaip tu gauni apdovanojimą. Ryte atsikėlus pagalvoti, koks šiandien galėtų būti žingsnis link svajonės. Lapukai, priminimai ir daugybė kitų patarimų. Ir tai paprasti žingsniai, kuriuos gali atlikti kiekvienas. O svarbiausias dalykas - garsiai apie tai šnekėti. Nes tai neleidžia pasiduoti. Organizacija turi viziją ir tikslą, kurio link juda. Fokusas turėtų būti ne į tai, kaip stabdyti ir atleisti žmonės, taupant išlaidas. Bet į tai, ką galima padaryti daugiau ir kitaip, kad nereikėtų žengti žingsnio atgal, kaip važiuoti neprarandant greičio. Dienos gale visuomet galima savęs paklausti - ar padarei tą vieną žingsnį į priekį?

Jei nematai, nereiškia, kad tai neegzistuoja. Mūsų pasaulį, kur įtaka matuojama dydžiu, aukščiu, mąstu ir kiekiu, vis dėlto valdo tai, kas nematoma plika akimi. Mikrobai, grybeliai, bakterijos ir dumbliai. Vienaląsčiai gal ir neturi širdies, bet turi valios daugintis. Kartais – susargdinti tūkstančius ir sustabdyti didįjį pasaulį. Tad šįkart apie laimę per mikroskopą bei laimės receptus, kuriuos galime išmokti iš mikro pasaulio, kalbamės su mokslininke biologe, dviejų vaikų mama, knygos mažiesiems apie mikroorganizmus „Mikropolis“ autore Urte Starkevič.Ved. Rimantė Kulvinskytė.

„Kartais sunku ne tik patikėti, bet ir pastebėti, kad esi mylimas“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas. Kai aplink tvyro nemažai skausmo, liūdesio, baimės, nesaugumo, svarbu ieškoti atsvaros. Todėl šįkart pokalbis apie meilę – kodėl kartais sudėtinga ne tik mylėti, bet ir būti mylimam, ko reikia, kad meilė augtų ir gilėtų, bei kaip ji gali praplėsti mūsų pasaulio suvokimą. „Norisi kiek įmanoma tą meilės virusą paskleisti. Kurio sunkiausiais momentais labiausiai trūksta“, – priduria Andrius.   Tinklalaidės autorė: Berta Tilmantaitė Montažo režisierius: Adomas Zubė   Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara 

"Lietuvoje yra nepaprastai daug intelektualių žmonių. Ir, kai su jais pradedi kalbėtis, ateina nusiraminimo būsena, nes mes visi sugebame analizuoti, jaučiame ir suvokiame dalykus. Tik reikia kalbėtis ir reikia komunikacinės kantrybės", - kalba prof. Arminas. Padedant vadovams tvarkytis su savo organizacijomis, su savo iššūkiais, su žmonėmis, krizėmis, kurios kyla, tereikia jiems priminti, kad reikia šnekėtis. Kartais tai atrodo kosmiškai didelis iššūkis. Viskas, ko reikia, tai kelti klausimus ir norėti išgirsti atsakymus. Kodėl žmonės to nedaro?Vadovavimas.lt #VadovoLaikas

Dažniausiai į jos pasirodymus laisvų bilietų nelieka. Kartais jie būna išperkami ir per vieną naktį. Vieni apdovanojimai šiemet jai užkabino „Metų proveržio“ apdovanojimą. Tačiau ji niekur tikrai nesiveržė. Ji su sau būdinga ramybe, visiems matomu jautrumu, nesuvaidintomis emocijomis bei išlikusiu žaismingumu link didžiosios Lietuvos muzikos scenos ėjo lėtai ir užtikrintai. Buvo tik laiko klausimas, kuomet apie ją sužinos visi iki vieno. Norėtume, jog itin šiltais aplodismentais sutiktumėte „Kitokių pasikalbėjimų“ viešnią Gabrielę Vilkickytę!

Lvivo meras Andrij Sadovij sako, kad jo vadovaujamas miestas yra didžiausias pabėgėlių centras pasaulyje, o humanitarinės pagalbos srautai, deja, mažėja.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda grįžęs iš Kyjivo sako, kad šiandien Ukrainoje vyksta ne tik karas, šiandien tuo pačiu metu vyksta ir Ukrainos atstatymas. Prezidentas sako, kad mūsų verslas, statybų sektorius galėtų padėti specialia technika griuvėsiams valyti. Taip pat Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva padės spręsti ir logistikos problemas eksportuojant grūdus.Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas „Moskva“, dalyvavęs Maskvos kare prieš Ukrainą, po ukrainiečių atakos raketomis nuskendo. Rusai tvirtina, kad laivas buvo rimtai apgadintas per jame įvykusį sprogimą, tačiau vis dar tebeplūduriuoja.Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad Vokietija vis dar pataikauja Rusijai ir Rusijos imperializmui. Vakar jis išsiuntė laišką Vokietijos vadovams. O kalbėdamas apie Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną ir jo nenorą žudynių Ukrainoje pavadinti genocidu sako, kad politkorektiškumas kartais gali būti tiesiog išdavystė.Naujausios apklausos rodo, kad 55 procentai vokiečių už, 37 proc. prieš tai, kad Vokietija tiektų sunkiąją ginkluotę Ukrainai. 48 proc. nepritaria Rusijos dujos ir naftos embargui, 40 proc. pritaria.Seimas po pateikimo pritarė antrąkart tikslinamam šių metų valstybės biudžetui.Viena rusakalbės Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos, kurioje mokosi ir šešiasdešimt keturi ukrainiečiai vaikai, pedagogė savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino prorusišku įrašu. Ugdymo įstaigos administracija sako nuo tokių įrašų atsiribojanti, tačiau priemonių imtis neplanuoja. Kol kas jų nesiėmė ir Klaipėdos savivaldybė.O dvi prorusiškos mokytojos sostinės mokyklose neteko darbo, skelbia Vilniaus valdžia. Socialiniuose tinkluose Rusijos propaganda skleidžiančios mokytojos iš mokyklų išėjo savo noru, tačiau joms bus užkirstas kelias įsidarbinti kitose švietimo įstaigose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie aktualijas Sakartvele su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Regina Jegorova Askerova.Į LRT GIRDI kreipėsi Vytautas, kuris teigia, kad susidūrė su problema, kai norėjo susisiekti su Registrų centro bei NVSC darbuotojais. Vyro teigimu, puslapiuose yra pateikti tik bendri įstaigų kontaktai. Ar darbo telefonai yra asmens duomenys?Žemė padengta sniegu, spaudžia šaltukas, o darbininkai kasa duobes ir sodina medžius. Tokį vaizdą galima pamatyti tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose. Ar žiemiški orai tinkami tokíems darbams?„Kartais tai Laivas, bet kartais tai Katastrofa. Viską nulemia… ar esi ant jo, ar po juo“, - yra pasakęs vienas mylimiausių vaikų personažų Mikė Pūkuotukas. Ar šiuolaikinių vaikų meilė knygoms yra laivas, kuris puikiai plaukia per pažinimo vandenis, ar katastrofa, nes norinčių skaityti knygas vis mažiau?Ved. Dovilė Lisauskaitė