Podcasts about kartais

Jeigu vieną dieną artimas žmogus jūsų nebeatpažintų? Ar jūs žinotumėte, kaip su juo būti?Demencija į šeimą ateina ne viena. Ji keičia santykius, kasdienybę, vaidmenis ir tai, kaip žiūrime į žmogų, kurio pasaulis pamažu keičiasi. Kartais kartu su diagnoze atsiranda ir baimė, nežinojimas, atsitraukimas.Laidoje kalbamės apie šeimos patirtį, santykį su demencija, pokalbius su vaikais, kultūros ir muziejų vaidmenį bei visuomenę, kurioje žmogus, gyvenantis su demencija, netaptų nematomas.Pokalbyje dalyvauja asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė ir artimąjį, kuriam diagnozuota demencija, slauganti Rita Matulienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Ruduo ne tik naujų mokslų metų, bet daliai ir naujo darbo pradžia. Kaip tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui ir padaryti gerą įspūdį potencialiam darbdaviui? Pokalbis su „Acme grupės“ atrankų partnere Indre Girdzijauskiene ir Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblyte.Ved. Darius Matas.

Palangoje Pirožniko pavardė su gelbėtojais siejama jau ne vieną dešimtmetį. Gelbėjimo tarnybai vadovauja Jonas Pirožnikas, o jo sūnus Kajus, gelbėtojų poste pradėjęs dirbti dar paauglys, šiandien yra tarnybos vadovo pavaduotojas. Tačiau šią vasarą Kajus pasirinko ir kitokį būdą kalbėti apie saugumą – socialiniuose tinkluose pats filmuoja taisyklių nepaisančius poilsiautojus, juos perspėja, rodo pavojingas situacijas. Kodėl gelbėtojo darbe prireikė kameros ir kiek Kajus Pirožnikas šiandien seka tėvo pėdomis, o kiek jau kuria savąją gelbėtojo tapatybę?Ved. Rūta Kupetytė

Tiesioginėje „BasketNews.lt podkasto“ transliacijoje Karolis Tiškevičius, Donatas Urbonas ir Tomas Purlys aptarė rankas Stambule nuleidusią Lietuvos rinktinę, šiurpuliukus sukėlusią įžangą LRT eteryje, aiškią Bosnijos ir Hercegovinos žinutę, neatpažįstamai pasikeitusį Marių Grigonį ir pučiamus „Ryto“ finansinius raumenis. Tinklalaidės partneriai: – Biofarmacija - natūralūs maisto papildai iš Negyvosios jūros. Su kodu BASKETNEWS papildoma 20% nuolaida visai SPORT LINIJAI. – Telia Play Mėgaukis kultiniais „Disney+“ serialais bei filmais kartu su „Telia“ – rinkis televiziją ar 5G ryšio planą su įskaičiuotu „Disney+“ ir sutaupyk net 30 %! Daugiau informacijos čia. – Junkis prie BasketNews Eurolygos Fantasy jau dabar! – Spėk FIBA Pasaulio čempionato atrankų rungtynių rezultatus ir laimėk BasketNews prizus. Temos: Ar mūsiškiai iki galo išliko kovingi? (0:00); Pasiruošimo turkams įvertinimas (6:37); Kaip buvo galima gintis kitaip? (10:10); Nauja frazė: „Nedadarbas“ (15:40); Kas rinktinėje pasikeitė taktiškai? (20:46); Prognozės kovai su bosniais (24:14); Kiti į mus žiūri su šypsena (27:15); Jamos prakalba LRT – į dešimtuką (29:15); Išsakykite savo pilietinę poziciją (32:05); Klydęs Tubelis ir išsimušęs Marekas (33:48); Kas stabdys Nurkičių? (38:08); 10 mln. viršijęs „Ryto“ biudžetas (42:23); Tikslai: 4000 fanų vidurkis ir BCL Final 4 (45:56); Sostų karai sostinėje (48:48); „Žalgirio“ draugiškose – komentatorių elitas (54:03); Žvėriška Grigonio transformacija (56:27); Pasaulį apskriejusi Ted Laso kampanija (1:00:45); Kuriuos krepšininkus pirktume Fantasy (1:02:00); Naujovė: junkitės prie BN chat'o (1:07:15); Kartais reikia ne vien pozityvo (1:11:56).

Europos centriniam bankui raginant žmones pasisakyti dėl naujo eurų dizaino, dauguma Kauno rajone sutiktų gyventojų sako, kad ant banknotų norėtų matyti paukščius. Visuomenės apklausoje siūlomi du variantai – Europos kultūrą atspindinčios asmenybės arba upės ir paukščiai. Vis dėlto, pašnekovai teigia labiausiai mėgstantys dabartinį dizainą. LRT radijas toliau kviečia susipažinti su atsitiktiniais praeiviais. Šį šeštadienį Edvinas Kučinskas lankosi Kulautuvoje.Ilgamete želdinimo patirtimi pasidalins kraštovaizdžio architektas Dovydas Jakubauskas. Net ir didžiausi balkonai Dovydui netampa iššūkiu. Kartais, norint sukelti vazonus ir augalus, tenka pasitelkti ir kraną,. Kaip sako kraštovaizdžio architektas, kiekviename balkone galima sukurti jaukią, žalią erdvę. Tiesa, yra dalykų į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Tai ir vazonų svoris, ir apšvietimo subtilybės. Plačiau apie tai išgirsite rubrikoje „Auga ir balkone“.Artėjant rugsėjui jaučiamas itin didelis suaktyvėjimas nekilnojamojo turto nuomos rinkoje. Būstų ieško į miestus grįžtantys ar atvykstantys studentai, tačiau tuo naudojasi ir sukčiai. Pastaruoju metu policijos įvykių suvestinėse atsiranda vis daugiau pranešimų apie į sukčių pinkles patekusius ir pinigus praradusius žmones. Kaip nuo to apsisaugoti ir ar įmanoma atgauti prarastus pinigus?Šį savaitgalį Smiltynė taps viena svarbiausių Lietuvos lankininkų varžybų vietų – čia vyks tradicinė „Klaipėdos taurė“, kurioje per pusšimtį dalyvių iš Lietuvos bei Latvijos.Viena didžiausių Saudo Arabijos mažmeninės prekybos ir maisto pramonės milžinų dairosi į Lietuvos pieno sektorių. Norėtų arba pats statyti čia gamyklą, arba pirkti dalį kurios nors vietinės perdirbimo įmonės. Premjeras žada padėti įgyvendinti planus, žemės ūkio ministras prognozuoja eksporto augimą ir geras žinias ūkininkams dėl pieno supirkimo kainos. Bet ne visi ūkininkai tiki, kad toks galingas investuotojas tikrai ateis.Ved. Paulius Selezniovas

Kartais didžiausios mūsų kliūtys slypi ne dabartyje, o istorijose, kurias apie save nešiojamės daugybę metų. „Nesu pakankamas“, „turiu slėpti dalį savęs“, „turiu įrodyti savo vertę“ – iš kur atsiranda šie vidiniai balsai ir ar įmanoma juos pakeisti?Šioje laidoje kalbamės su hipnoterapeute Laura Steponavičiūte ir laidos „Draugystė veža“ garso režisiere Egle Jarmolavičiūte.Eglė atvirai dalijasi savo kelione į savęs priėmimą – apie vaikystės patirtis, kurios išmokė slėpti savo jausmus ir dalį savęs, apie ilgą laiką sau nepripažintą homoseksualumą, nepakankamumo jausmą ir momentą, kai pagaliau pradėjo kitaip matyti save bei savo pasiekimus.Laura dalijasi ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir asmenine patirtimi – apie sudėtingus vaikystės išgyvenimus, savo kelią į didesnį sąmoningumą ir santykį su savimi. Ji primena: praeities pakeisti negalime, tačiau galime pakeisti santykį su ja – mažiau kaltinti save ir su daugiau supratimo pažvelgti į savo gyvenimo istoriją.Pokalbis apie tai, kaip mūsų praeities patirtys formuoja šiandieną ir kaip išmokti būti arčiau savęs.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šiandien Lietuvoje – viena karščiausių šios vasaros dienų. Tačiau kartu su karščiu, Lietuvąpasieks iš Sacharos dykumos pakilusios dulkės. Taip pat - Ispaniją ir Prancūziją alinančių gaisrų dūmai. Kokį pavojų tai kelia, ir kaip suprasti, kad Sacharos dulkės pasiekė Lietuvą, kalbėjau su meteorologu Gyčiu Valaika.

Kartais kapstinėjantis po vienos pakankamai netoli mūsų esančios šalies (ar darinio, prisistatančio ja) istorijas apima jausmas, jog dugnas iš tiesų yra tik iliuzija. Prieš nerdami į vasaros pertraukėlę, paliekame jus su dar viena true crime istorija. Ji, nepaisant savo svorio, susilaukia stebėtinai mažai dėmesio populiariojoje sąmonėje. Michailo Popkovo, o tuo pačiu, turbūt, ir jo miesto istorija rodo, ką gali sukurti institucinio puvėsio ir asmeninės moralinės degradacijos kokteilis. Norite sužinoti, koks turėtų iš tikrųjų būti pirmasis rusijos konstitucijos straipsnis, į kokius gyvūnus Tomas žiūri su įtarumu, kaip lengviausiai konstruoti pravardes žmonėms, bei kodėl su Popkovo istorija dar toli gražu nėra viskas baigta? Įsijunkite epizodą! Vaizdas: @korinavaicikone Garsai: Grand_Project, leberch, NastelBom, Pink Tara, Sonican, SoundReality ---- Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą Saily duomenų planams! Naudokite kodą protopemza atsiskaitydami. Atsisiųskite Saily programėlę arba apsilankykite https://saily.com/protopemza 

Kartais užtenka vieno žvilgsnio ar vienos situacijos, kad susidarytume nuomonę apie žmogų. Matome elgesį, girdime žodžius, stebime reakcijas. Tačiau labai dažnai nematome to, kas slypi po jais.Šioje laidoje kalbamės su Laura Kazlauskaite – mama ir sveikatos psichologijos magistrante. Jos kelias į psichologiją prasidėjo ne nuo profesinio pasirinkimo, o nuo asmeninės patirties – noro suprasti savo sūnų, kuriam vėliau buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas.Kalbamės apie nematomus sunkumus, apie tai, kaip greitai visuomenė linkusi vertinti tai, ko nesupranta, ir kaip kartu su vaiko elgesiu neretai įvertinama ir mama. Apie kaltės jausmą, vienatvę, nuolatinį bandymą pateisinti save ir akimirką, kai diagnozė tampa ne etikete, o galimybe pagaliau suprasti.Tai dar viena šios vasaros laidų ciklo „Vasara su savimi“ istorija, kviečianti trumpam sustoti prieš vertinant.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.Ved. Ignas Klėjus.

Ekologinės gamybos žurnale ūkininkai turi deklaruoti derlių. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas iš Jonavos rajono sako, kad pateko į sunkiai suvokiamą situaciją. Prikūlęs daugiau nei keturias tonas kvietrugių, jis rizikuoja būti nubaustas. Kodėl kartais reikia pagrįsti aukštą derlingumą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.15 hektarų smidrų ūkį Zarasų rajone plėtojanti Gagų šeima džiaugiasi radusi, kur realizuoti smidrus. Bendradarbiauja su žemės ūkio kooperatyvu „Suvalkijos daržovės“, taip smidrai atsiduria prekybos tinkluose.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kodėl gamtosaugai šalia Merkinės Pastraujo saloje pasitelkti herefordų veislės galvijai.Ved. Rūta Simanavičienė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Yra motinystė, kuri telpa į atvirukus… Ir yra motinystė, kuri prasideda nuo skambučių iš mokyklos. Kartais – iš ligoninės. O kartais – net iš policijos. Šioje laidoje, skirtoje Motinos dienai, kalbamės apie šeimą, kur ADHD yra kasdienybė visiems. Apie vaikus, kurie atrodo labai skirtingai – vienas tylus, kitas intensyvus, trečias – irgi įdomus. Ir apie mamą, kuri sako: „Aš nustojau slopinti jausmus – nes kūnas vis tiek viską prisimena.“Kada „geras vaikas“ iš tikrųjų tampa signalas, kad jis per daug prisitaiko? O kaip mamai išbūti su vaiku, kuris nuolat ieško stiprių patirčių? Laidoje - pokalbis apie motinystę, kuri netelpa į jokius standartus, su trijų vaikų mama Rūta Viktorija Rute, kuri ir pati priklauso neuroskirtingų žmonių „genčiai“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Kaip man susigrąžinti savo karūną? – toks klausimas man kilo, kai vienoje iš tūkstančio situacijų norėjau pasirodyti gera mama, o dėl Adomo ypatumų, nepavyko“, - sako aktorė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką sūnų, kuriam jau prasidėjo ankstyvoji paauglystė.Artėjant Motinos dienai ir dar gyvenant autizmo pažinimo mėnesio ritmu, laidoje kalbame apie tai, kad esmė yra ne viską padaryti teisingai, o po visų džiaugsmingų ir sunkių dienų leisti sau būti žmogumi. Kartais stipriu, kartais pavargusiu, kartais tiesiog nebežinančiu. Kartais su karūna, o kartais ir be jos. Ir vis tiek – savimi. Pašnekovė kviečia galvojant apie autizmo pažinimo mėnesį, apie įtrauktį ir kasdienybę, kurioje visi mokomės suprasti vieni kitus, paklausti savęs – kiek šiandien mes leidžiame sau ir kitiems tiesiog būti savimi. Paklausykime ir pagalvokime.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kartais galvojame, kad dideli dalykai prasideda kažkur toli – verslo centruose, laboratorijose ar dideliuose miestuose. Tačiau vis dažniau matome, kad jie gimsta čia pat – mokyklos suole, jauno žmogaus galvoje. Taigi, šioje laidoje – apie Jaunimo verslumo ir kūrybiškumo galią Eglė Malinauskienė, Livita ir Justinas kalba su „Sportvoice“ kūrėjomis Urte Balynaite, Kamile Paleckaite ir Ekonomikos bei verslumo mokytoju Modestu Raudoniu.

Kartais vienas pasakojimas gali pakeisti daugiau nei ilgi paaiškinimai. Kaip knygos padeda suprasti tai, ko patys nesame patyrę? Kur jos padeda, o kur jų nebeužtenka? Ar knygos gali būti pirmas saugus būdas susitikti su kitoniškumu?Šioje laidoje dalyvauja vertėja Aigustė Vykantė Bartkutė, auginanti keturis vaikus, iš kurių dvi dukros – neuroskirtingos, ir Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimo grupės vadovė Gintarė Šatė. Pokalbis apie tai, kaip literatūra atveria neuroįvairaus pasaulio matymą, ugdo empatiją ir kartais – susiduria su sudėtinga realybe. „Kartais pagalvoju, kaip gyvenčiau, jei neturėčiau dvynio brolio, kurio visos dienos turi spalvą, o duonos riekės apvalios. Jei mama visą dėmesį skirtų tik man. Jei nereikėtų nuolat kraustytis. Žmonės mums su mama patarinėja, kad be jo būtų lengviau. Bet... Ar galėtumėte atsisakyti dalelės savęs“, - skaitome knygoje „Bliauk tyliai, broli“, kurioje paauglė mergaitė dalijasi savo mintimis apie kasdienybę, kur visas gyvenimas sukasi apie autistišką brolį.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Amerikiečių kompozitorius, muzikas ir menininkas Danielius Lentzas (1942-2025) 9-ojo dešimtmečio pradžioje gretintas su bendraamžiu Johnu Adamsu, bet vėliau jau retai minimas tarp reikšmingų minimalistų, nors sukūrė unikalų ir įtaigų stilių. Hipnotiška ir eufoniška Lentzo muzika apjungia Renesanso ir Indijos ragų, postminimalizmo ir Naujojo amžiaus muzikines ir estetines idėjas. „Stengiuosi kurti ramią ir tylią muziką, kuri, tikiuosi, įkvepia klausytojams meditacinę būseną. Kartais apie tai galvoju kaip apie Mortono Feldmano ir Briano Eno mišinį“, – sako kompozitorius.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Lietuvos įstatymai yra aiškiai nustatę tėvų pareigą išlaikyti vaikus, taip pat egzistuoja ir mažiau žinoma atvirkštinė pareiga – pilnametystės sulaukę vaikai, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, privalo išlaikyti savo tėvus. Tačiau dar mažiau esame girdėję apie brolių ir seserų tarpusavio išlaikymo pareigas. Kada broliui ar seseriai gali atsirasti pareiga teikti išlaikymą? Pokalbis su Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos nare, advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Tikrai ne visi ginčai baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. O jei susitarti nepavyksta, jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – tenka kreiptis į teismą. Tačiau teismas – tai dažnai ne vienas posėdis ir ne visada greitas sprendimas. Tai struktūruotas, etapais vykstantis procesas, kuriam verta tinkamai pasiruošti. Apie tai, kas laukia pradėjus teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtume nusiteikti varstyti teismų duris, aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininke, advokato padėjėja Egle Šulciene.Ved. Artūras Matusas

Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.

Artimuosiuose Rytuose tęsiantis karui ir dėl to brangstant degalams, Jurbarko rajono savivaldybėje sutikti gyventojai nemano, kad valdžios sprendimas įlieti rezervinio kuro reikšmingai pakeis situaciją. Kaip svarsto pašnekovai, atsargas geriau taupyti didesnėms krizėms šalyje. Tokios jų mintys skamba LRT RADIJUI toliau važiuojant per Lietuvos savivaldybes bei kviečiant susipažinti su atsitiktiniais praeiviais. Šią savaitę Edvinas Kučinskas lankosi Jurbarko rajono savivaldybėje.Vis daugiau žmonių Lietuvoje nebesitaiksto su tuo, kaip veikia valstybėsinstitucijos – skundžiasi, ieško teisybės ir vis dažniau ją randa. Dažniausiai kalbama apie vadinamąjį biurokratizmą – kai atsakymai vilkinami, problemos sprendžiamos formaliai, remiantis taisyklėmis, bet ne žmogaus situacija, arba keliami pertekliniai reikalavimai.Kovo 20-21 – lygiadienis, per kurį daug vis dar kelia inkilus. Kaip tai padaryti tinkamai?

Kultūros ministerijos organizuotą konkursą vadovauti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui laimėjo žydų kultūros paveldo ekspertas, kultūros projektų vadovas, poetas ir eseistas Sergejus Kanovičius.Šiauliuose vyksta dešimtasis tarptautinis fortepijonų duetų festivalis „Fortduofest“.„Geras poetas ne tas, kuris blogų eilėraščių neparašo, geras poetas tas, kuris blogų nerodo“, – sako poetas Rimvydas Stankevičius, kurio eilėraščių knyga „Kartais sninga juodai“ pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie klasikinės muzikos atgarsius „Oskarų“ teikimo ceremonijoje, operos apdovanojimą solistei Vidai Miknevičiūtei bei retai statomą legendinės prancūzų pedagogės ir kompozitorės Nadia Boulanger operą. Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – apie istorinį būgną, kurį Dramblio Kaulo Krantas susigrąžino iš Prancūzijos, taip pat apie ginčą Maltos bienalėje dėl galimos cenzūros bei žvilgsnis į „Pokemonus“ ir fosilijas jungiančią parodą.Vilniaus mažasis teatras pristato jauno režisieriaus Justino Vinciūno premjerą „Trukdis“, sukurtą remiantis danų rašytojos Tovės Ditlevsen romano „Veidai“ motyvais.Trečdalis Lietuvos gyventojų patiria socialinės izoliacijos riziką. Kodėl vienišumas atsiranda net tarp draugų, socialiniuose tinkluose, nuolatiniame bendravime?„Geras poetas ne tas, kuris blogų eilėraščių neparašo, geras poetas tas, kuris blogų nerodo“, – sako poetas Rimvydas Stankevičius, kurio eilėraščių knyga „Kartais sninga juodai“ pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką.LRT KLASIKA pristato naują tinklalaidę „Be spoilerių“. Tai kino ir serialų naujienų laida, kurioje Austėja Kuskienė ir Jovaras Skanas kiekvieną antradienį aptaria tai, kas svarbiausia ekranuose.Ved. Justė Luščinskytė

„Kartais nėra aiškių ribų, kur prasideda ir baigiasi vienas organizmas“, – sako biologė, rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, Kopenhagos universitete tyrinėjusi grybų ir augalų ryšius, sujungtus per plika akimi nematomą tinklą. Daugiau kaip 90 % augalų turi ryšių su grybais, o Ieva teigia, jog mes, žmonės, esame nuo to priklausomi. Nors Ieva savo tyrėjos kelią pradėjo kaip biologė, šiuo metu ji studijuoja ir filosofiją. Dar daugiau – Ieva 2024 metais išleido savo debiutinį romaną „Pozuotoja“, kuris jau pelnė 3 literatūros ir meno premijas. Kaip akimi nematomas grybų ryšių tinklas susijęs su viskuo, kas gyva? Kas tai gali atsakyti – filosofija ar biologija?Ved. Ignas Klėjus.

„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunkūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“. Taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Daugiau – Gintare Šatė, Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė ir Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.Ved. Rūta Kupetytė

Kolektyvizacija buvo vienas didžiausių socialinių ir ekonominių lūžių Lietuvos istorijoje. Ji iš esmės pakeitė kaimo gyvenimą, žmonių santykį su žeme, darbu ir nuosavybe. Šiam laikotarpiui skirta istoriko Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“. Joje kolektyvizacija nagrinėjama ne tik kaip politinis procesas, bet ir kaip kasdienio gyvenimo istorija – pasitelkiant kolūkių dokumentus, atsiminimus, propagandos tekstus ir kitus to meto šaltinius. Kodėl sovietų valdžiai buvo taip svarbu pertvarkyti kaimą, kaip iš tiesų veikė kolūkiai ir kokius kolektyvizacijos padarinius jaučiame iki šiol – apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto istrijos fakulteto dėstytoju, dr. Antanu Terlecku.„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“, - taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama apie tai, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Ryški šviesa klasėje, vietos trūkumas persirengimo kambaryje ar net kvepalų kvapas kai kuriems vaikams gali kelti didelį diskomfortą.Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 m. pradžioje apie 80 proc. statinių Lietuvoje vis dar nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Visuomenė įsitikinusi, kad tai turi keistis – beveik 8 iš 10 gyventojų pritaria, kad viešosios erdvės turėtų būti pritaikytos, net jei tai brangiai kainuoja. Tokias nuostatas atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausa.

Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija, kaip filme „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Naujausias režisierės filmas „Irena“ taip pat nėra tik Irenos Veisaitės gyvenimo drama. Veikiau tai jos sąžiningo gyvenimo pamokos ir dialogas su skirtingų epochų idėjomis: vienas priimant, kitas, fatališkai klaidingas, atmetant. Pokalbis apie filmo „Irena“ pristatymą Arvo Pärto centre ir kinematografinius Giedrės Žickytės žemėlapius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip menopauzė veikia ir keičia moterų smegenis bei ką reikia žinoti apie šį moterų gyvenimo etapą? Temą aptarė Lietuvos menopauzės asociacijos prezidentė Dovilė Kalvinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kartais gyvenime ilgai turime jausmą, kad mums kažkas ne taip. Stengiamės labiau, prisitaikome tyliau, pavargstame greičiau – ir vis tiek atrodo, kad pasaulis veikia pagal kitokias taisykles.„Atrodo, gyveni gyvenimą ir visą laiką jautiesi, kad kažkas tau negerai. Kai gauni diagnozę, supranti, kad nesi brokuotas ar „klaida“, tiesiog tavo smegenys veikia kitaip“, - sako Elita. „Sunkiausia buvo suprasti, kad visas mano gyvenimas iki diagnozių nustatymo buvo viena didžiulė improvizacija“, - papildo Marius.Kartais vienas atsakymas gali tapti pradžia labai ilgam palengvėjimui. Laidoje – keturiasdešimtmečių sesers ir brolio istorija apie gyvenimą prieš ir po ADHD ir autizmo spektro diagnozių nustatymą.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Eksperimentinės muzikos kūrėja Cassandra Miller (g. 1976) gyvena Londone. Ją labiausia domina anksčiau egzistavusios muzikos transkripcijos – nuo Kurto Cobaino dainos, Mozambiko mbiros pjesių iki Puccinio arijos, atliekamos Marijos Callas. Kartais atlikėjams pasiūlomi seni įrašai, iš kurių savo partijų jie turi mokytis atmintinai, o transkribuojamą medžiagą kompozitorė „įsuka“ į begalines kilpas, kol ji tampa beveik neatpažįstama.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Viduržemio jūros regionas atsigauna po didelių audrų. Italijos pietuose stiprus lietus ir vėjas pridarė žalos už šimtus milijonų eurų. Audra Haris smogė ir Maltai. Kaip sekasi atsigauti regionui?LRT TELEVIZIJOS eteryje bei portale LRT.lt šį vakarą startuoja nacionalinė „Eurovizijos“ atranka. Pirmojoje laidoje, kuri prasidės dvidešimt pirmą valandą, žiūrovai išvys aštuonis pasirodymus, o dėl kelialapio toliau varžysis tie, kuriuos geriausiai įvertins žiūrovai bei komisija.Panevėžio rajono savivaldybės paskelbtas konkursas keleivių vežėjams įžiebė aistras. Kai kurie jų abejoja dėl sąlygų skaidrumo.

Ingrida Bagočiūnienė-Valantiejutė – auksuotoja, vienintelė muziejuose dirbanti auksuotų meno kūrinių restauratorė Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse. Kuo unikali ir kodėl tokia reta ši profesija?Ved. Ignas Andriukevičius

„Kartais šie sapnai tampa šeimos turtu“, - sako psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė, besigilinanti į didžiųjų sapnų fenomeną. Nors šiuolaikinis mokslas negali tiksliai atsakyti, kokią prasmę turi mūsų sapnai, psichoanalitikai naktines mūsų kelionės po vidinį pasaulį nagrinėja simbolių kalba. Didieji sapnai tarsi reikšmingos ir ryškios naktinės patirtys rodė kryptį, o kartais atspindėjo nelengvą kasdienybę ne vienai pasaulio ir Lietuvos istorinei asmenybei svarbiu jų gyvenimo etapu. Būtent šiuos didžiuosius sapnus, aprašytus Lietuvos istorinių asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose, nagrinėja Elona Lovčikienė.Ved. Ignas Klėjus.

Minint Brailio rašto dieną - proga prisiminti, kad raštas ir informacija daugeliui neregių yra raktas į visavertį gyvenimą. Kokia šiandien yra neregių situacija Lietuvoje ir kaip ji keičiasi pastaraisiais metais? Pokalbis su Aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentu P. Kalveliu.„Nauji metai – naujas aš“ – su tokiomis viltimis dažnas žengia į Naujuosius metus, tačiau retai tai tampa realybe. Kodėl tokį efektą sukuria Naujieji metai?Kuo 2025-ieji buvo išskirtiniai pasaulio kultūros lauke ir ką apie juos rašė tarptautiniai meno naujienų portalai? Apie tai – užsienio kultūros apžvalga.Apie įvykius Venesueloje – VU TSPMI politologės Ievos Giedraitytės komentaras.Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kovodama su neteisėtais filmų puslapiais, kartais užblokuoja ne tik juos, bet ir kitus tame pačiame internetiniame adrese esančius visiškai legalius puslapius. Dėl to nukenčia informacinių technologijų specialistų darbas.Ved. Paulius Selezniovas

Kaip kurti gražius ir tvarius namus? Kartais ryškius ir eklektiškus, kartais – kupinus apnuoginto betono ar trimačiu spausdintuvu sukurtų detalių. Su dizaineriu, fiziku ir parodų architektu Justinu Dadonu susitikome pasikalbėti apie tai, kaip savomis rankomis ir idėjomis jis transformuoja standartinius senus butus į žaismingas, patogias kasdienybės erdves. Kalbėjomės apie smalsaus ir kūrybiško žmogaus kelią nuo fizikos link dizaino, apie tvarumą, „pasidaryk pats“ estetiką ir socialinių tinklų formuojamas interjero klišes.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius, kylantį spaudimą iš tėvų. Kaip dirbtinio intelekto pažanga keičia ne tik mokymąsi, bet ir istoriją? Kodėl istorijos mokymas šiandien reikalingas labiau nei bet kada? Ir kokius pokyčius Algis Bitautas mato ateities mokyklose?Ved. Ignas Klėjus.

Nepaslaptis, kad „ChatGPT“ ir kiti dirbtinio intelekto įrankiai šiandien pasitelkiami nagrinėti visam spektrui asmeniškų, jautrių, intymių, emocinių, širdingų ir kitokių žmogiškų klausimų. Kartais pokalbis su tokiu įrankiu gali priminti pokalbį su psichologu. Kiek DI iš tiesų pajėgus perimti jų darbą? Klausytojų prašėme pasidalyti savo patirtimi „konsultuojantis“ su dirbtinio intelekto įrankiais: kam ir kaip juos naudojate, kokiose situacijose jie padeda? O laidos pašnekovų – gydytojo psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio ir „Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjo, psichologo Antano Mockaus – klausėme, ką jie mano apie tokius DI panaudojimo būdus. Kaip tai daryti sąmoningai ir sveikai?

2026–2027 m. bet kuris žmogus, kaupiantis privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose, kaupimą galės nutraukti, pinigus atsiimti ir daugiau jokių reikalų su tuo neturėti. Kaip tą bus galima padaryti ir ar verta, žmonės klausinėja vieni kitų ir „Sodros“. Ne visi žino, kad atsiimti visus pinigus iš tikrųjų reiškia ne visus. Kartais atsiimant pinigus gali tekti susimokėti. Išsamiau – „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė ir „Tegos“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė.Ved. Irma Janauskaitė.

„Kartais sukaustydavo baimė, jog bijau atidaryti palatos duris“, – sako gydytoja neurologė Gintarė Aukselė, prisiminusi rezidentūros patirtis pandemijos metu. Gintarė, įstojusi į neurologijos rezidentūrą COVID-19 pandemijos pradžioje, pradėjo rašyti anonimišką tinklaraštį „LRezidentė“, kurio įrašai apie gydytojos patirtis ir išgyvenimus iki šių dienų sulaukia tūkstančių reakcijų. Penkerius metus buvusi anonimė, Gintarė šiais metais atskleidžia savo tapatybę, išleisdama pirmąją knygą, paremtą aprašytomis patirtimis sveikatos sistemoje.Ved. Ignas Klėjus.

Jadvyga ir Zita – pasakų močiučių tandemas. Taip darželiuose pasakas sekančias senjores vadina Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė. Šiais metais prasidėjusi įstaigos iniciatyva jau skaičiuoja trečią dešimtį aplankytų darželių, o daugiausia jų apvažinėjo jau minėtos moterys.

Rekonstruodami gatves miestai bando nuo važiuojamosios dalies patraukti šulinių dangsčius arba juos įrengti taip, kad automobilis jo nepajustų.Policininkai ir vairavimo instruktoriai sako, kad labai daug problemų eisme kyla dėl to, jog vairuotojai negali atitraukti akių nuo telefono. Specialistai aiškina, kad kai kuriais atvejais tokiems žmonėms jau gali išsivystyti ir įvairūs sutrikimai, turintys didelių neigiamų pasekmių. Kaip suprasti, kad telefonas jau – problema, ir kaip ją spręst?Siekdamas gaivinti regionus, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas siūlo mažesnėms savivaldybėms kurti laisvąsias ekonomines zonas primenančias teritorijas, į kurias persikeltų ne verslas, o šeimos. Joms savivaldybės turėtų sutvarkyti infrastruktūrą, užtikrinti įvairias paslaugas, atleisti nuo daug mokesčių. Dalis Seimo narių sako, kad ši idėja – desperatiškas bandymas gaivinti regionus ir praktiškai primena XXI a. kolūkius. Ar verta dar bandyti gaivinti regionus?Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų.Ved. Edvardas Kubilius

Ar pasiteisino dviračių gatvės Vilniuje? Pokalbyje dalyvauja „JUDU“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius.„Mane tarsi apsėdo ta istorija. Norėjau ją papasakoti žmonėms. Puoliau filmuoti, o tik vėliau pradėjau galvoti apie filmą, jo gamybą ir finansavimą“, – apie savo dokumentinį filmą „Galva“ pasakoja režisierė Giedrė Genevičiūtė. Filmas pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutines savo gyvenimo dienas leidusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir bendravo tik akimis. Pokalbyje dalyvauja režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs Linas Ryškus, kuris yra ir scenarijaus bendrautoris ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.„Keliauk Lietuvoje“ parengė leidinį, skirtą specialiai paaugliams. Kokie turistiniai objektai gali būti patrauklūs 12-17 m. auditorijai? Apie leidinį pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi saugumo baruose ir klubuose iniciatyvomis. Mokslininkai iš Ispanijos ir Portugalijos sukūrė apyrankę, galinčią nustatyti ar į gėrimą įpilta prievartavimo narkotikų. Tai – įvairios medžiagos, kurios paveikia asmens valią, padaro jį neveiksnų ir taip smarkiai padidina riziką patirti seksualinę prievartą. Ši apyrankė jau parduodama Ispanijoje ir Portugalijoje. Ją žmonės nešioja lankydamiesi klubuose, baruose ar festivaliuose. Kartais renginiuose jos dalijamos nemokamai. Kaip veikia apyrankė ir kas dar padeda nustatyti, kad į gėrimą buvo įpilta narkotinių mEdžiagų, pasakoja kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kampanija „Kartu. Lengviau“ siekia ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjantį skurdą, bet ir drąsinti žmones nebijoti prašyti pagalbos. Kartais net trumpa žinutė ar pasidalintas turinys gali paskatinti pokytį.Visuomenė raginama dalyvauti nemokamuose pilietinio pasipriešinimo ir atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymuose.Ekspertai įspėja – kasmet darbo rinkoje vis daugiau darbuotojų bus vyresnio amžiaus, tad verslui teks prisitaikyti, jei nori turėti pakankamai darbuotojų.Ved. Rūta Kupetytė

Konstitucija, virtusi „tu-ti-tu-ti-ta“, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko kalboje įkaitai (angl. hostages), virtę dešrelėmis (angl. sausages), ar Joe Bideno atveju vietoje V. Zelenskio nuskambėjusi Putino pavardė. Tokios viešos politikų kalbos klaidos žiniasklaidoje netrunka tapti pasipiktinimo, pajuokos ar net patyčių objektu. Visgi „susipynęs“ liežuvis ar „užkritęs“ žodis – tai ne tik proga pasijuokti iš kito, o kartais ir savo, nesėkmės, bet ir būdas suprasti, kaip mūsų smegenys suvokia ir apdoroja kalbą.LRT pradėjo projektą „Ko nesakyti“, kurio herojai – žmonės, kurie drąsiai dalijosi savo patirtimis ir atvirai kalbėjo apie stereotipus, su kuriais susiduria kasdien.Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė per pokalbį su Vladimiru Putinu nepadaręs jokios pažangos dėl karo pabaigos Ukrainoje. Ar dar galime kalbėti apie greitą karo pabaigą, kalbėsimės su iš Ukrainos kuriam laikui grįžusiu LRT radijo bendradarbiu Alvydu Medalinsku.

Lietuvoje ir toliau labai trūksta globėjų, kurie laikinai savo namuose priglaudžia ir pasirūpina iš šeimų paimtais ar tėvų netekusiais vaikais. Ką Jūs siūlytumėte daryti, kad daugiau žmonių taptų globėjais?Kauno technologijos universiteto studentas kuria aplinkos suvokimo modelį autonominėms sistemoms. Tai leistų pagerinti eismo saugumą, mat net 94 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus pasirinkimo ar klaidos. Kiek Jūs šiandien pasitikite autonominėmis transporto priemonėmis, tomis, kurios važiuoja be žmogaus?Po gaisro bendrovės „Kauno švara“ sandėlyje aplinkosaugininkai primena, kad` tinkamai rūšiuoti atliekas, ypač elektroniką, yra itin svarbu, nes net ir viena netinkamoje vietoje atsidūrusi baterija ar koks kitas elektronikos įrenginys gali sukelti didžiulę nelaimę. Ekspertai pabrėžia, kad ir valstybė, ir gyventojai čia dar turi kur pasitempti. Ar Jūs žinote, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas, ir tai tai darote?Ved. Edvardas Kubilius

Vaikų užimtumas vasarą. Ar reikia juos ugdyti papildomai, stengtis pasivyti mokslų srityje?LRT RADIJO laidoje „10-12“ – psichologė, švietimo ekspertė Audronė Kancė-Grdzelišvili ir pradinių klasių mokytoja Raminta ŽliobienėVed. Urtė Korsakovaitė

„Žmonės dažnai sako, kad čia viskas kaip mano gyvenime“, - juokiasi romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Rašytojas pripažįsta, kad dabar daug praėjusio laikmečio kasdienybės mums atrodo juokinga, o juokiasi laisvi žmonės.Kiek mūsų gyvenime dar liko 90-ųjų? Gal jau išaugome nevisavertiškumą? Ir apie kokius šių laikų išgyvenimus pasakos ateities rašytojai?Pokalbis su rašytoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku Rimantu Kmita.Ved. Ignas Klėjus

„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.Ved. Ignas Klėjus

Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais.Legendinis tarpukario žvalgas Jonas Polovinskas-Budrys atgyja naujame komikse.Gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau. Per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 iki 9 proc., tačiau korupcijos problema Lietuvoje išlieka, gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai.Kartais atrodo, kad jaunimui kraustytis iš miesto į kaimą tapo madinga. Tiesa, daugeliu atvejų – menkai pasiruošus ar neketinant dirbti žemės. Tačiau jauna šeima Gintarė Švilpaitė ir Algimantas Kurmilavičius šį žingsnį žengė rimtai pasirengę. Gintarė baigė ūkininkų kursus. Abiejų profesijos – susijusios su maisto gamybos technologija. Abu sumanė auginti ne žaliavas, o tiekti rinkai galutinį produktą.

Jaunųjų Lietuvos tyrėjų siekis sukurti netaršius bakterinius klijus – sulaukė tarptautinio įvertinimo. Vilniaus universiteto studentai pelnė 3 apdovanojimus prestižiniame sintetinės biologijos konkurse. Varžydamasi su daugiau kaip 400 komandų iš daugiau kaip 60 šalių, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda pateko į geriausiųjų dešimtuką bei pelnė auksinį apdovanojimą už geriausią biogamybos projektą.Medžio drožėjas Augustinas Zaleckis tautodailininku tapo prieš dešimtmetį, bet sako, kad medį pamėgęs dar anksčiau. Anot vyro, tekę dirbti ir statybose, o gyvendamas Kretingos rajone, Imbarės kaime jis dar ir nedidelį penkių hektarų ūkį turi: laiko dvi karves, vištų pulką, tris šuniukus. Drožyba dažniausia užsiima tik vėlyvo rudens ar žiemos metu, kai gali atsipūsti nuo ūkio. Jį kalbino kolega Arvydas Urba.Dalis gyventojų kapinėse pasigenda patogios infrastruktūros. Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis klausytojas, kurio teigimu, pagrindinėse sostinės kapinėse ypač trūksta suoliukų. „Nei Antakalnio, nei Rokantiškių, nei Karveliškių - niekur. Senyvo amžiaus žmonėms, ligotiems ar šiaip pakirstiems dvasiškai, lankant artimųjų kapelį, nėra galimybės prisėsti, atgauti „kvapą“, pailsėti“ – rašo susirūpinęs klausytojas.Po pastaraisiais metais tragiškai pasibaigusių kelių paauglių istorijų ir mergaitės pagrobimo Kaune, vaikų saugumo klausimai tampa vis aktualesni. Vaikai, o ypač paaugliai, neretai laiką leidžia be tėvų priežiūros. Kartais tam įtakos turi ir silpnėjantys artimi santykiai šeimoje. Norėdami žinoti, kur yra jų atžalos, dalis tėvų griebiasi išmaniųjų programėlių, kurios įdiegtos telefone padeda žinoti vaikų buvimo vietą, susirašyti trumposiomis žinutėmis, pasiekti vaiką, kai telefone įjungtas tylusis režimas, taip pat turi „pavojaus“ mygtuką, kurį vaikas gali aktyvuoti patekęs į pavojingą situaciją. Kada tokios priemonės pasiteisina, o kada tampa dar didesnių nesutarimų su vaiku priežastimi?„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas