Podcast appearances and mentions of laura lauru

2022-ieji buvo gausūs latviškų knygų vertimų, o ateinančius metus Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė latvių literatūros metais. Apie kaimynų literatūrą pasakoja latvių kalbos vertėja ir literatūros tyrėja dr. Laura Laurušaitė.Kaune, Vytauto prospekte 58, yra gyvenę „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno tėvai, choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas Hermanas Perelšteinas, čia filmuotos serialo „Černobylis“ scenos. O sausį atidaromas privatus Amsterdamo mokyklos muziejus, lauksiantis architektūros ir art deco interjerų gerbėjų.Fragmentai iš pokalbių su šių metų nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės kultūros komentaras apie tai, kaip šiemet iškilo drabužio reikšmė politikoje.Apžvalga, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į vizualiuosius menus, reikšmingiausius įvykius ir tendencijas šiame lauke.Gruodį sužinojome, kad svarbiausiame Jungtinių Amerikos valstijų nepriklausomo kino festivalyje Sandanse įvyks režisierės Marijos Kavtaradzės filmo „Tu man nieko neprimeni“ premjera. Kaip lietuvių filmams pavyksta prasimušti iki aukščiausio lygio pasaulio kino festivalių atskleidžia kino prodiuserė Marija Razgutė.Ved. Dovydas Kiauleikis

Garsiausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Garsiausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Garsiausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Garsiausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Garsiausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Garsiausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Garsiausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Garsiausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Garsiausios šiuolaikinės Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Šv. Kristoforo laureatas, paveldosaugininkas dr. Jonas Rimantas Glemža; Vertėjo krėslo premijos laureatė Laura Laurušaitė; LLTI Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas; mobiliosios bažnyčios devintojo dešimtmečio Rumunijoje; menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras. Ved. Austėja Kuskienė.

„Taksi Kristaus išpažintis“ – taip vadinasi apžvalgininko, aktoriaus Arkadijaus Vinokuro nauja knyga, kurioje atsispindi autoriaus patirtis dirbant pavežėtoju. Pokalbis apie viena kitą papildančias Arkadijaus Vinokuro veiklas.Fondo „Mamų unija“ vadovė Eglė Mėlinauskienė bei daininkas Stanislava Stavickis-Stano – apie naują paramos vėžiu sergantiems vaikams projektą „Gera gyventi“, kurį vasario 22 dieną transliuos LRT televizija. Vaikai kviečiami prisidėti kuriant paramos koncerto dainą.Kas sunkiausia ir įdomiausia verčiant grožinę literatūrą? Studijoje – Vertėjo krėslo premiją už latvės Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ vertimą šiemet pelniusi Laura Laurušaitė. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Latvių kūrybinis tandemas: Janis Rainis ir Aspazija. Ar galėtume pasigirti, jog neblogai pažįstame kaimynų latvių literatūrą? Turbūt ne. Šįkart literatūrologės dr. Laura Laurušaitė ir dokt. Birutė Avižinienė siūlo prisiminti latvių literatūros klasikus Janį Rainį ir Aspaziją, jų 150-ųjų gimimo metinių proga. Pirmoje dalyje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Laura Laurušaitė pristato šakotą Janio Rainio (Janio Pliekšanio) talentą, aptaria jo universalumą, gyvastingumą šiandien ir ryšį su Lietuva. Antroji paskaitos dalis skirta Janio Rainio žmonai Aspazijai (Elzai Rozenbergai). Dramaturgės, poetės biografiją ir kūrybą bei jos ryšius su lietuvių literatūra aptaria LLTI doktorantė Birutė Avižinienė. Nors neturime daug Aspazijos vertimų, ankstyvoji dramaturgės kūryba buvo itin aktuali ankstyvajam lietuvių teatrui – lietuvių mėgėjai ne kartą statė iš latvių kalbos išverstą tragediją „Vaidilutė“, kuriai paskaitoje skiriama kiek daugiau dėmesio.

Latvių kūrybinis tandemas: Janis Rainis ir Aspazija. Ar galėtume pasigirti, jog neblogai pažįstame kaimynų latvių literatūrą? Turbūt ne. Šįkart literatūrologės dr. Laura Laurušaitė ir dokt. Birutė Avižinienė siūlo prisiminti latvių literatūros klasikus Janį Rainį ir Aspaziją, jų 150-ųjų gimimo metinių proga. Pirmoje dalyje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Laura Laurušaitė pristato šakotą Janio Rainio (Janio Pliekšanio) talentą, aptaria jo universalumą, gyvastingumą šiandien ir ryšį su Lietuva. Antroji paskaitos dalis skirta Janio Rainio žmonai Aspazijai (Elzai Rozenbergai). Dramaturgės, poetės biografiją ir kūrybą bei jos ryšius su lietuvių literatūra aptaria LLTI doktorantė Birutė Avižinienė. Nors neturime daug Aspazijos vertimų, ankstyvoji dramaturgės kūryba buvo itin aktuali ankstyvajam lietuvių teatrui – lietuvių mėgėjai ne kartą statė iš latvių kalbos išverstą tragediją „Vaidilutė“, kuriai paskaitoje skiriama kiek daugiau dėmesio.

Šiandien laidoje kalbėsime apie literatūrą, kurioje nagrinėjamos svetur gyvenančių žmonių patirtys. Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas”, Paulinos Pukytės „Bedalis ir labdarys” ko gero ryškiausi pastarųjų metų tokios literatūros pavyzdžiai. Tačiau, pasak literatūros tyrinėtojos, mokslų daktarės Lauros Laurušaitės emigracines patirtis aprašančios literatūros pastaraisiais metais atsirado išties daug ir įvairios. Pasirodo lietuviai gana gausiai aprašo emigracijos patirtis. Laura Laurušaitė tyrinėja lietuvių ir latvių migracijos literatūrą. Visai neseniai pasirodė mokslininkės knyga, kurioje ji analizuoja šių dviejų tautų pokario išeivijoje parašytus romanus. O mes šį kartą nutarėme pažvelgti į šiomis dienomis kuriamą literatūrą.

Šiandien laidoje kalbėsime apie literatūrą, kurioje nagrinėjamos svetur gyvenančių žmonių patirtys. Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas”, Paulinos Pukytės „Bedalis ir labdarys” ko gero ryškiausi pastarųjų metų tokios literatūros pavyzdžiai. Tačiau, pasak literatūros tyrinėtojos, mokslų daktarės Lauros Laurušaitės emigracines patirtis aprašančios literatūros pastaraisiais metais atsirado išties daug ir įvairios. Pasirodo lietuviai gana gausiai aprašo emigracijos patirtis. Laura Laurušaitė tyrinėja lietuvių ir latvių migracijos literatūrą. Visai neseniai pasirodė mokslininkės knyga, kurioje ji analizuoja šių dviejų tautų pokario išeivijoje parašytus romanus. O mes šį kartą nutarėme pažvelgti į šiomis dienomis kuriamą literatūrą.

Apie įdomiausius lietuvių ir latvių migracijos literatūros reiškinius bei figūras pokalbis su literatūrologe dr. Laura Laurušaitė. Kuri tauta, lietuviai ar latviai, gausiau aprašo migracijos patirtis? Ar mūsų patirtys panašios? Koks šiuolaikinio migranto tipas, stereotipai atsiranda tokioje literatūroje? Kokių temų imasi autoriai?

Apie įdomiausius lietuvių ir latvių migracijos literatūros reiškinius bei figūras pokalbis su literatūrologe dr. Laura Laurušaitė. Kuri tauta, lietuviai ar latviai, gausiau aprašo migracijos patirtis? Ar mūsų patirtys panašios? Koks šiuolaikinio migranto tipas, stereotipai atsiranda tokioje literatūroje? Kokių temų imasi autoriai?