Podcasts about latvi

Latvių, lietuvių ir britų šiuolaikinio cirko ir šokio komandos 'Art of rainy days' spektaklis 'How a spiral works' Latvijos šokio 2023-2024 metų apdovanojimuose buvo pripažintas geriausiu šiuolaikinio šokio pasirodymu, o latvė šokėja Alise Bokaldere – geriausia šokėja.Klaipėdoje prasidėjo kas dvejus metus vykstantis Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis.Neapolyje vykstančiame COMICON festivalyje pagrindinis prizas už geriausią metų vertimą komiksų kategorijoje atiteko Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičius komiksui „Mergaitė su šautuvu“.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“.Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė įsakysiąs įvesti naujus tarifus visiems filmams, sukurtiems ne JAV. Kaip šią žinią sutinka kino pramonė?Rubrikos „Be kaukių“ svečias – meditacijos ir parkūro mokytojas Vėjas Zaleskis.Ved. Marius Eidukonis

Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas apverkė Mindaugo Kuzminsko karjeros pabaigą. Labai išsiplėsta ir ties pagrindinės rinktinės sudėtimi. Ypač dėl Mato Buzelio. Ir žinoma – ar tikrai „Žalgiriui” reikia Isaiah Wongo? Tinklalaidės partneriai: – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – EOLTAS - nuo 02.28 iki 03.01 daugeliui prekių EOLTAS siūlo 30% nuolaidą. Tiek fizinėse parduotuvėse, tiek patogiai internetu – https://www.eoltas.lt/. Nepraleiskite šios progos ir pasirūpinkite savo automobiliu jau dabar! – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Geras podkastas ir Eurobasket taurė studijoj (00:00); Nubraukta ašarytė – išlydėtas Kuzminskas arba kodėl dabar? (5:03); Kuzminsko žinutės ateities kartoms (12:41); Pergalingas atsisveinimas ir estai keliauninkai (22:17); Vasaros rinktinės sudėtis: garantuotos vietos ir Buzelio klaustukai (25:02); Latvių džiaugsmai, kroatų skausmai ir ką čia veiks Kipras? (52:49); Mūsų atsiprašymas (1:01:40); Ką čia perka „Žalgiris”? (1:03:39); Gudaitį viliojantys „Rytas” ir Eurolygos klubas (1:08:56); Aišku kas transliuos LKL rungtynes (1:11:30); Geriausia nuotaika tik Šiauliuose (1:13:20).

Koks superšeštadienis! Paaiškėjo visi EUROVIZIJA.LT finalininkai, įskaitant organizatorių staigmeną – sugrįžtančius „Black biceps“ bei Liepą

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kaip švedų rašytoja Lina Nordquist vaizduoja moterų istoriją, tamsumas ir likimo jėgą?Kokius filmus lydėjo sėkmė 82-uosiuose „Auksiniuose gaubliuose“?Savaitgalį įteikti LRT metų apdovanojimai. Metų kraštiečių titulas atiteko Pumpėnų bendruomenei Pasvalio rajone. Metų kultūros reiškinys – Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“.Kaip atrodo fotografų diena dabar vykstančiame Dakaro ralyje?Lietuvos kultūros taryba nuo 2025 m. trims metams perima Baltijos kultūros fondo kuravimą.2025-aisiais Lietuvos nacionalinis muziejus mini savo 170 metų jubiliejų.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisAP Photo/Chris Pizzello

Prancūziški šiuolaikinio šokio gūsiai jau juntami Kaune - nacionaline premjera – choreografės Birutės Letukaitės spektakliu „Prarasti prisiminimai“ jau prasidėjo Tarptautinis šokio festivalis AURA.Klaipėdos valstybinis muzikiniame teatre išskirtinė – Philip Glasso operos „Kelionė“ premjera. Amerikiečių kompozitorius minimalistas sukūrė apie 30-imt operų, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Trijų veiksmų opera anglų, ispanų, lotynų kalba – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, susidūrimus su skirtingoms kultūroms. Pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Latvių džiazo dainininkė Santa Šillere yra koncertavusi Birštone, Kaune, tačiau Vilniuje klube „Jazz Cellar 11“ šiandien pasirodys pirmą kartą. Apie būsimą koncertą Vilniuje, kūrybinę motyvaciją, netikėtus atradimus bei gimtosios kalbos galią – koncerto išvakarėse su muzike Santa kalbėjosi Laima Slepkovaitė.1970-ųjų singlas "Band of Gold" tapo pasauliniu hitu ir užvaldė pop ir R&B muzikos gerbėjų širdis. Jos atlikėja - išskirtinio balso amerikiečių dainininkė ir aktorė Freda Payne, kurios karjera tęsiasi daugiau nei penkis dešimtmečius. Be popmuzikos menininkė išgarsėjo ir kaip džiazo dainininkė, ir kaip aktorė. Apie tai –Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kaip europietis suvokia tolimosios Azijos šalių, kurios toli nuo mūsų ne tik geografiškai, bet ir savo gyvenimo būtu, estetika, taip pat ir požiūriu į pasaulį, kultūrą? Ir kuo mums naudinga tokia pažinties patirtis? Apie tai ir apie kelią į Indijos, Japonijos ir kitų šalių pasaulį klabamės su Azijos menų centro vadove, hindi kalbos specialiste Gabija Vosyliūte.Ved. Gabija Narušytė

Latvių pasaką „Su lydekos pagalba“ seka aktorius Sigitas Kubilius.

Latvių pasaką „Lokių Krišius“ seka aktorius Sigitas Kubilius.

 (College Volleyball Weekly/Viral Volley Podcast Crossover) We are just mere weeks away from the 2024 Paris Olympics-- and with that there are a handful of former College Volleyball Weekly, both Beach and Indoor who will be representing their native countries. One of those atletes is first-ever Viral Volley Podcast guest (December 2019), Tina Graudina of Latvia and USC! Tina and Rob discuss her beginnings in volleyball in Latvi playing indoor, then transitioning out on the beach. Afterwards, we discuss Tina's Collegiate Beach Volleyall career at USC (by the way, she only has 7 career loses!), her pride in representing Latvia and her loyal fans all over the country for the first-time ever at Tokyo 2020. We then discuss her experience so far now that Tina is heading to the Paris 2024 Olympics. Tina concludes the episode by sharing 2 pieces of wisdom she has learned from her experience in volleyball.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Menotyrininkės Agnės Naruštyės komentaras apie kultūros spaudos situaciją.Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą?Kuo gyvena mūsų šalies pedagogai, aukštųjų mokyklų kasmetiniuose rinkimuose pelnę geriausių dėstytojų titulus?Kas šią savaitę skambės Klasikos koncertų salėse?Ievos Simonaitytės premija šiandien bus įteikta Nijolei Marytei Šerniūtei už romaną „Vilkų Kampo Eliza“.Klasikinės muzikos naujienos.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiuos metus paskelbė estų literatūros metais.Savaitgalį savo Europos kultūros sostinės metus pradėjo viena iš šių metų Europos kultūros sostinių Bad Išlis Austrijoje.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“ pirmame aukšte šiandien atidaroma Gitenio Umbraso (g. 1961 m.) „Retrospektyva“. Tai išsamiausia menininko kūrybą pristatanti paroda, kurioje galima pamatyti ir gerai žinomus, ir dar tebekuriamus darbus. Pastaruoju metu G. Umbrasas kuria Vilniaus patronui – Šv. Kristoforui skirtą mozaiką Vilniaus savivaldybės pastato fasadui. Autoriaus darbai išsiskiria puikia piešinio, mozaikos, freskos technika ir begaliniu preciziškumu, o taip pat ekologinės pajautos ir mitologinių simbolių jungtimi. Vilniuje galima pamatyti ne vieną savitą G. Umbraso meno kūrinį: miniatiūrines freskas Sereikiškių parko medžių drevėse (1990), mozaiką – grindinio plytelę „Stebuklas“ Katedros aikštėje (1994), skulptūrą „Čiulbantis Kryžius” Žvėryne, Latvių ir Blindžių g. sankirtoje (2000). Menininkas sukūrė mozaiką „Trejybė“ Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo kupole, memorialinę lentą žydų rašytojui Moišei Kulbakui. Pagal G. Umbraso projektą suskurta „Atminties siena“: iškalti nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę vardai ir slapyvardžiai buvusio KGB ir gestapo pastato cokolyje Vilniuje. 2004 m. buvo įgyvendintas dailininko projektas „Meilės krantai“: šalia Žaliojo tilto dešiniajame Neries krante iš žydinčių gėlių suformuotas užrašas „Aš tave myliu”, o kairiajame – „Ir aš tave”. G. Umbrasas sukūrė ir įgyvendino daug kitų meno kūrinių: freskų, mozaikų, scenovaizdžių, skulptūrų objektų, aitvarų. Menininko kūrybos retrospektyva VDA „Titanike“ veiks iki gruodžio 30 d.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Brolių Jono ir Adolfo Mekų surinktų pasakų knyga „Iš pasakų krašto“. Knygą išleido leidykla „Dominicus Lituanus“.Pasaką skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.

Jonas Lekšas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius aptarė pasaulio čempionato finišą, nesmagią Lietuvos rinktinės pabaigą ir metė žvilgsnį į atbildantį klubinį sezoną. Temos: Va toks va finišas (0:00); Išskirtinės pirmenybės (3:50); Gimusi nauja jėga (6:50); Vos neatidavė medalio per klaidą? (13:16); Ką veikia JAV trenerių štabas? (15:21); Neįtikėtinas serbų X faktorius (18:27); Serbiškas sporto genas (20:45); Kaip iškilo Vokietija? (23:28); Mums trūksta tęstinumo? (27:45); Lekšui šeštadienį buvo gėda (30:13); JAV fiasko (38:11); Laukia įdomiausia olimpiada istorijoje (42:39); Trys labiausiai nukraujavusios rinktinės (47:41); Pirmas „Žalgirio“ įspūdis ir intriguojantis „Lietkabelis“ (49:23); Antras PČ simbolinis penketas ir geriausias treneris (52:50); Darbai tęsiasi (54:25). Tinklalaidės partneriai: – Interneto Vizija - visos hostingo paslaugos vienoje vietoje jau 20 metų. Išskirtinis pasiūlymas - nuo rugsėjo 1 d. T10 planas tik už 1,69 EUR/mėn. O BasketNews žiūrovams perkant T10 planą per specialią iv.lt/basketnews nuorodą, 20% nuo Jūsų užsakymo sumos bus grąžinta Jums premijos pavidalu. Sukurkite savo svajonių svetainę jau šiandien! – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://www.facebook.com/Gubernija

Du Jonai ir vienas Karolis daug krizeno, bet dar daugiau apžvelgė Lietuvos ir Slovėnijos rungtynes bei naująjį Kauno „Žalgirio” logotipą. Tinklalaidės partneriai: – Interneto Vizija - visos hostingo paslaugos vienoje vietoje jau 20 metų. Išskirtinis pasiūlymas - nuo rugsėjo 1 d. T10 planas tik už 1,69 EUR/mėn. O BasketNews žiūrovams perkant T10 planą per specialią iv.lt/basketnews nuorodą, 20% nuo Jūsų užsakymo sumos bus grąžinta Jums premijos pavidalu. Sukurkite savo svajonių svetainę jau šiandien! – Pasiruošk gaivinantiems pojūčiams su trimis skirtingais MYNTHON skoniais. MYNTHON - visada pasiruošęs! Temos: Ką galvoji apie Butauto idėją, Lekšai? (00:00); Miklovas netikėjo, kad Dončičius žais (2:00); Skaudus Karolio pralaimėjimas (4:52); Lietuvos pergalė ir pamestos slovėnų galvos (6:07); Pozzecco nesąmonės (15:34); Tai ar darė operaciją Saboniui? (18:40); Ignas Brazdeikis tampa patikimu metiku? (20:05); Latvių šou ir istorinis metimas (24:09); Lietuva - Latvija (28:36); Žagaras į „Wolves”? (31:10); Prarastas serbo inkstas ir kas laimės likusias PČ rungtynes (34:10); Podkastai su Kleiza ir kodėl verkė Karolis? (46:25); Ar lietuviai išpindėjo? (48:23); Tai ką mąstom apie naują „Žalgirio” logotipą? (48:57); Ką dabar darys BasketNews? (58:14).

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet   00:00 – lengva lietuvių pergalė 09:20 – tikrojo čempionato pradžia 17:12 – kvotos žemynams 22:00 – ar „Fenerbahče“ atsiprašys N.Calatheso 25:37 – sugriuvę italai ir vokiečių triumfas 32:25 – japonų džiaugsmo ašaros 36:43 – latvių sensacija

Latvių liaudies pasaką „Krosniadvario ponas“ seka aktorius Karolis Dapkus.

Latvių liaudies pasaką „Apie paukštelę ulbuonę“ seka aktorius Karolis Dapkus.

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Genujoje gyvenančios vertėjos ir publicistės Tomos Gudelytės komentare – supintas pasakojimas apie matomus ir nematomus miestus, Vilniaus ir Italo Calvino gimtadienius.Klaipėdos universiteto leidykla parengė spaudai humanitarinių mokslų daktaro istoriko Justo Stončiaus monografiją „Neapykantos ribos: antisemitizmas Lietuvoje 1944-1990 metais.“ Knyga pretenduoja tapti populiariausiu leidiniu Klaipėdos knygos rinkimuose. Joje nuosekliai analizuojamos antisemitizmo sovietinėje Lietuvoje priežastys, minimos masinės neapykantos apraiškos bei griaunami mitai, susiję su paplitusiu žydų įvaizdžio formavimu Sovietų sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Sausio 31 – vasario 1 dienomis nuotoliniu būdu vyksta UNESCO regioninė ekspertų konsultacija kultūrinio ir meninio ugdymo tema, kurioje pakviesti dalyvauti 52 šalių ekspertai, o ją šiemet finansuoja ir jai pirmininkauja Lietuva bei Ispanija.MO muziejuje po 27 metų bus atkuriamos Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko Žilvino Kempino gipso kaukių dirbtuvės. Anuomet projektas „Portretai-fosilijos“ gipso formose užfiksavo apie 70 menininko bičiulių, bendražygių portretų. Šį kartą 5 dienas per savaitę menininkas dirbtuvėse lies kaukes, kovo mėnesį tapsiančias naujos parodos eksponatais. Tai – pirmas kartas MO muziejaus istorijoje, kuomet beveik visi parodos eksponatai bus specialiai jai sukurti bei pagaminti muziejaus erdvėse.Latvių literatūra turi fundamentalią tradiciją – kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis, Latvijoje jau išleistas pirmasis romanas. Šis skirtingas atskaitos taškas rodo, kad latviai turėjo geresnes sąlygas nuosekliai plėtoti savo literatūrą. Siekdama paskatinti susidomėjimą kaimynine latvių literatūra, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2023-iuosius skelbia latvių literatūros metais.Ištyręs miesto kiemus, nėręs į vandenis, išnarstęs post-industrinio miesto plytas, kvietęs į pažintį su tarpkultūriniu miestu, sekęs gamtos pėdsakais mieste ir galiausiai siūlantis įsivaizduoti būsimą Kauno ateitį Žurnalas Kaunui „Į“ baigia šešerius metus trukusią kelionę – šįvakar Kauno fotografijos galerijoje įvyks šeštojo ir jau paskutiniojo žurnalo numerio pristatymas.Ved. Urtė Karalaitė

Latvių liaudies pasaką „Stebuklingos girnelės“ seka Romualdas Ramanauskas.

Latvių liaudies pasakos „Tėvo palikimas“ (seka Juozas Javaitis) ir „Našlaitė ir triakė pamotės duktė“ (seka aktorė Gražina Urbonaitė).

Latvių liaudies pasaką „Laikrodininkas“ seka aktorius Romualdas Ramanauskas.

2022-ieji buvo gausūs latviškų knygų vertimų, o ateinančius metus Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė latvių literatūros metais. Apie kaimynų literatūrą pasakoja latvių kalbos vertėja ir literatūros tyrėja dr. Laura Laurušaitė.Kaune, Vytauto prospekte 58, yra gyvenę „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno tėvai, choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas Hermanas Perelšteinas, čia filmuotos serialo „Černobylis“ scenos. O sausį atidaromas privatus Amsterdamo mokyklos muziejus, lauksiantis architektūros ir art deco interjerų gerbėjų.Fragmentai iš pokalbių su šių metų nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės kultūros komentaras apie tai, kaip šiemet iškilo drabužio reikšmė politikoje.Apžvalga, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į vizualiuosius menus, reikšmingiausius įvykius ir tendencijas šiame lauke.Gruodį sužinojome, kad svarbiausiame Jungtinių Amerikos valstijų nepriklausomo kino festivalyje Sandanse įvyks režisierės Marijos Kavtaradzės filmo „Tu man nieko neprimeni“ premjera. Kaip lietuvių filmams pavyksta prasimušti iki aukščiausio lygio pasaulio kino festivalių atskleidžia kino prodiuserė Marija Razgutė.Ved. Dovydas Kiauleikis

Latvių liaudies pasaką „Kaip žvėrys žvejo sūnums padėjo“ seka aktorius Karolis Dapkus.

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas apdainuoja „Žalgirio“ pergalę prieš „Barcą“ ir pasiilgtą Šarūną Jasikevičių bei diskutuoja apie į Alytų atvykstantį filipinietį. Šios dienos tinklalaidę pristato „Go3" – generalinis Kauno „Žalgirio” partneris. Tai – krepšinio centras, siūlantis visų elitinių ir aktualiausių krepšinio lygų transliacijas: NBA, LKL, Eurolygos, Eurocup, BCL, Ispanijos lygos, Big 3, Fiba turnyrų ir daugiau. Su kodu EUROLYGA22 gausite 50% nuolaidą Sporto paketui 2 mėnesiams. Nuolaida galioja iki spalio 28d. Tinklalaidę taip pat pristato LKU kredito unijų grupė. Visų svarbiausių finansinių paslaugų paketas vienoje vietoje. Užpildykite paraišką www.lku.lt ir gaukite net kelis paskolos pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė – artimas Jūsų finansų partneris! Temos: Įžanga apie sudegusią vestuvinę suknelę (0:00); Latvių „bajeriai“ Kaune ir Jasikevičiaus retorika (4:21); Įspūdingas kapitonas tiek aikštėje, tiek šalia jos (12:16); Iš proto ėjęs Šaras (15:54); Besimokantis, bet pagarbą jau turintis Brazdeikis (18:24); Išskirtinis žaidėjas Lietuvos krepšinyje ir Dimšos nauda (22:12); Skaičiais nepaaiškinama „Žalgirio“ pergalė (27:40); Vis dar reikiamas papildymas „Žalgiriui“ ir Maksvyčio sprendimai (31:04); Didžiulė nauda Arnui ir Lietuvos rinktinei (40:00); Pasiilgti Šaro komentarai (50:00); Nicko Weilerio Babbo tragedija (54:20); Būsima Lessorto ir Hayeso akistata (59:00); Europoje neregėtas Žiemelio ėjimas (1:08:00); Laukianti „Lietkabelio“ ir „Ryto“ akistata (1:20:00).

Karolis Tiškevičius, Donatas Urbonas ir Kristupas Žemaitis kalbėjo apie Lietuvos rinktinės pasirodymą Latvijoje, Igno Brazdeikio debiutą, intrigas Eurolygoje, „Žalgirio“ naujokus ir galimai rekordinį Belgrado „Partizan“ biudžetą. Tinkalaidę pristato Nr. 1 Lietuvoje skolų išieškojimo platforma www.eskolos.lt. Su nuolaidos kodu -20% skolos išieškojimui. Nuolaidos kodas: BASKETNEWS20 Temos: Ką vestuvių data sako apie Žemaičio proveržį (00:00); Latvių sprigtas: gėdingas ar logiškas? (07:50); Vienintelis rinktinės pozityvas (13:00); Ko trūksta naujajai lietuvių kartai (19:20); Europos tvarkaraščio tragedija (23:51); Žiemelio klubo kliurka ir smūgis (26:39); Ką apie Čanako ir Kalaitzakio likimą susirašinėja „Lietkabelio” žaidėjai (36:20); Žemaičio favoritas ir Čanakas CSKA radare (42:15); Kosminis „Partizan” planuojamas biudžetas (48:57); Kandidatai pakeisti Jordi Bertomeu (51:00); Hayeso kaina ir kodėl „Rytas” neverks dėl Butkevičiaus (53:02); „Žalgirio” kova dėl Chris Jones (1:04:20); Kristupo Žemaičio vestuvių atgarsiai (1:07:25); Kaip NBA skautai pražiūrėjo Miniotą (1:08:44).

Kokį Manto video pasidalino Oksana Pikul? Ką slepia mokyklų ūkvedžio kabinetai? Koks končius kainuoja daugiau negu 100k? Kodėl pareigūnai joja ant arklių? Stoties rajono prostitutės ir Vinted forumas. Paaiškinom kodėl mums neverta turėti vaikų ir kodėl būtume blogi tėvai.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Septintoji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Joje daugiausiai dėmesio prabėgusiems finalams Lietuvoje, Ukrainoje, Latvijoje ir Estijoje. Taip pat apžvelgėme būsimus finalus Norvegijoje ir Lenkijoje bei kitas svarbiausias savaitės naujienas. Temos: Intro (0:00); Atgarsiai po Lietuvos finalo (1:15); Skandalais apsipynęs Ukrainos „Vidbir“ (17:50); Daug smagių ginčų sukėlęs Latvių pasirinkimas (24:30); Originalumo pritrūkusi Estijos daina (35:00); Būsimo MGP finalo Norvegijoje apžvalga ir mūsų favoritai jame (42:35); Antra Melodifestivalen laida Švedijoje (53:05); Lenkijos atrankos favoritai (01:02:45); Ar atrankų sezonas jau pasiekė piką? (01:13:00).

Vakar Vilniuje, o šiandien Šiauliuose vyksta misterijos „Ein saulelė aplink dangų“, dedikuotos Marijos Gimbutienės šimtmečiui, premjeros. Misteriją kūrė net keturi kompozitoriai: Algirdas Martinaitis, Nijolė Sinkevičiūtė, Donatas Zakaras ir Juta Pranulytė. Apie kūrinį pasakoja premjerą ruošusio Šiaulių valstybinio kamerinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Linas Balandis ir dvi kompozitorės – Nijolė Sinkevičiūtė ir Juta Pranulytė.Naujausioje Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeroje „Frankenšteino kompleksas“, kuri gimsta kartu su Latvijos „Dirty Deal“ teatru, jėgas sujungė režisierius Valters Sīlis, dramaturgas Kārlis Krūmiņš ir dirbtinis intelektas. Apie tai, kaip Aizeko Azimovo idėjos ir „Kraftwerk“ grupės įvaizdis atrodo mūsų dabartyje, o jų ateityje, su režisieriumi kalbasi Kotryna Lingienė.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje – smuikininkės Eldbjørg Hemsing kontraktas su įrašų leidykla „Sony Classical“, Susannos Mälkki pasitraukimas iš Helsinkio filharmonijos vyriausiosios dirigentės pareigų, Provanso Ekso festivalio vadovo Pierre'o Audi pasilikimas antrajai kadencijai, naujas Romos operos teatro superintendantas ir išgelbėta Afganistano nacionalinio muzikos instituto bendruomenė.Per dvidešimt penkerius metus viena Klaipėdos ligoninių tapo muziejumi, kuriame eksponuojama per 130 autorių ir beveik 700 kūrybos darbų, tarp menininkų garsiausios klaipėdiečių dailininkų pavardės. Anksčiau akcija buvo žinoma pavadinimu “Menininkai pacientams”, ją pasitikdavo ligoninės personalas ir besigydantys žmonės , šį kartą Advento popietė ypač kukli. Tačiau, du dešimtmečiai bendrystės jau įprasminti meno albumuose “ Ars Vitae I” ir “Ars Vitea II”. Yra viltis, kad trečias bus išleistas po penkerių metų.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši solistė, sopranas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė, per Šv. Kūčias mininti gražią sukaktį. Pokalbis - apie džiaugsminga vaikystę Pasvalyje, vartant „Literatūrą ir meną“, pomėgį ieškoti vis naujos muzikos tiek laisvalaikiui, tiek scenai, ir būtinybę kiekvienam leisti bandyti išpildyti savo svajonę.Ved. Rasa Murauskaitė

Vėl Tie Patys #93 - su Mantu Katleriu, Mantu Stonkum ir Rolandu Mackevičium! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Latvių liaudies pasaka. Ar žinote, kuo jūrų vanduo skiriasi nuo upių ir ežerų? Jis pilnas druskos. Gražią legendą apie tai, kodėl jūros vanduo sūrus, pasakoja mūsų kaimynai latviai. Šios dienos pasakoje „Stebuklingosios girnelės“ klausykitės ne tik šios legendos, tačiau ir apie sudėtingus brolių santykius, apie teisingus žodžius ir negerus poelgius. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, adaptavo pasaką ir ją pasekė Kristina Savickytė. Muzikos garsais pasaką palydėjo muzikos terapeutė bei mokytoja Jurgita Žebrauskaitė – Taločkienė. Pasakoje skamba kalimba, skambantys blokeliai, taip pat smulkūs perkusiniai instrumentai – griaustinio, jūros, šulinukas ir kiti. Pasakos temą sukūrė ir klarnetu atliko Ignas Daniulis. Tinklalaidės muzikinė tema - J.S. Bacho Godbergo variacija nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt. Projekto partneris Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Trupės „Nuepiko“ šokio spektaklis „Perdegimas“ sugrįžta nauju – filmo – formatu. Pasak filmo kūrėjų, pagrindinis siekis šiame procese buvo kaip galima labiau atsiriboti nuo spektaklio choreografijos, o kino formatas suteikė galimybių naujiems įvaizdžiams ir metaforoms, kurios pasaulinės pandemijos fone tampa vis aktualesnėmis.Ciklas „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“: Amy Beach.Latvių kompozitoriui Pēteriui Vaskui – 75.Fotografijos muziejuje Šiauliuose atidaroma Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Paskutinė“. Menininkas vengia žodžio „retrospektyvinė“ ir parodą vadina apžvalgine.Lietuvoje reziduojanti „Kanta Company“ – Suomijoje studijų metu susipažinęs Kęsto Matusevičiaus, Aino Mäkipää ir Lylos Goldman trio – „Naujojo cirko savaitgalyje“ šiemet turi pristatyti psichologinį ir fizinį spaudimą kūrėjams nagrinėjantį projektą „Pressure“. Pokalbis su kūrėjais apie tai, kokias įtampas patiria šiuolaikinio cirko menininkai, kaip tą lemia geografinis kontekstas, apie situaciją paaštrinusią pandemiją ir karantinius kūnus.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su kompozitoriumi, sistemiškai, kasdien nuo vaikystės tapančiu Antanu Jasenka. Menininkas pristato pirmąją Vilniuje tapybos parodą „Psyche“. Anot jo, kai vaikystėje nepavykdavo su muzikos atlikimu, mokytoja liepdavo piešti. Kaip dažnai dabar kompozitorius taiko šį metodą? Ir ar tapydamas klausosi savo muzikos?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

„Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę Krepsinis.net vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, portalo žurnalistas Tautvydas Kubilius ir TV3 sporto žinių veidas Vilius Stalgaitis aptarė Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos čempionato atrankoje. www.krepsinis.net rengiama laida. Prenumeruokite mūsų kanalą ir laidą išgirskite pirmieji! Nepamirškite paspausite ir LIKE mygtuko, taip atsidėkodami už mūsų darbą. Patinka mūsų turinys ir norite mus paremti? Tai galite padaryti paspaudę nuorodą: https://www.patreon.com/KrepsinisNet Dėkojame!  01:10 – Lietuvos ir Danijos mačo aptarimas 08:10 – Dariaus Maskoliūno rotacija ir sudėties pasirinkimas 22:19 – kodėl danų treneris svaidėsi žaibais 27:39 – ar veikia faktorius, kad bilietą iškovoję žaidėjai nežais pačiame turnyre? 30:20 – Lietuvos krepšininkų psichologija 35:28 – D.Maskoliūno pasakymai spaudos konferencijoje 41:05 – ar treneris pyksta dėl „pamakalavimo“? 44:01 – pažymys D.Maskoliūnui už darbą atrankoje 57:16 – ar D.Maskoliūnas vertas dirbti toliau? 1:03:35 – Latvijos rinktinės krachas

Latvių kompozitorius Imants Kalninš šiemet švenčia 80 metų jubiliejų. O štai Mocartui sueitų 265. Šiomis progomis pasirodo įmonių muzikinių leidybinių naujienų: pilnas Kalninšo kūrinių rinkinys, atliekamas seniausio Baltijos šalyse Liepojos simfoninio orkestro ir pilnas Mocarto fortepijoninių sonatų ciklas, atliekamas pernai „Bethoveniados“ metu pagarsėjusio Kristiano Bezuidenhouto. Šalia šių naujienų pasirodė du išskirtiniai džiazo leidiniai, jau dabar pretenduojantys užimti vietą ant geriausiųjų metų albumų pjedestalo. O taip pat vienas unikalus albumas, kuriame džiazas dera su senosios Baroko muzikos orkestru.Ved. Domantas Razauskas

Naują savaitę pradedame smagiu vizitu pas kaimynus ir premjera – LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“ pažindinamės su tarp indie roko ir indie pop laviruojančia grupe iš Latvijos „Blue Jean Serenade“, kuri visai neseniai, praėjusį penktadienį, išleido naują singlą „Your Heart“. Skamba ne tik ši daina, bet ir kolektyvo pagrindinio vokalisto, charizmatiškojo Janio, mintys.Ved. Kristupas Naraškevičius

Kultūros savaitė. Ved. Juta LiutkevičiūtėDėl karantino menininkai keičia specialybę. Siuvinėtoja Gintautė Riabovaitė. Muzikos grupė „KLIS“. Latvių režisierė Pakalnina. Mamų patirtys lankant kultūros įstaigas. Apie kino projektą DAU.

Arvydas Čereška atsisakė pieno ūkio ir perėjo prie mėsinių gyvulių auginimo. Molėtų rajone, Latvių kaime, gyvenantis ūkininkas sako, kad atsisakyti teko ne tik dėl darbuotojų stokos, bet ir todėl, kad užsidirbti iš to jau nebepavyko. Karves iškeitė į mėsinius galvijus ir netoli sodybos įrengė šaudyklą, kurioje lankosi ir sportininkai profesionalai.Janina Grigalienė 20 metų dirbo melžėja, 10 metų – laiškininke, o dabar Jonavos rajone esančio Panoterių miestelio gyventoja didelei šeimynai kepa šakočius. To išmoko dar vaikystėje tetai padėdama sukti šakočių kepimo įrenginio rankeną.Kaip tvarkytis avietyne, kad kitais metais jis džiugintų gausiu uogų derliumi.Ved. Saulenė Pečiulytė

Lietuviško vardo garbei pasivadinę latvių patrakėliai „Židrūns“, nauji lietuvės Ingajos ir britų veteranų „Groove Armada“ albumai, kylančios žvaigždės „Working Men‘s Club“ ir prisiminimai apie „Placebo“ koncertą Vilniuje – eklektiškos muzikos valandoje „Vardai ir garsai“ su Ramūnu Zilniu.

„Pakeliui su klasika“ pažintis su trijų kompozitorių – Gijos Kančelio, Peeterio Vähi, Pēterio Vasks muzika, kurios dalis skambės „Vilniaus festivalio“ koncerte „Tikėjimas ir viltis“. Juos vienija tyla ir kompozitorių sukomponuoti garsai tarp jos. Kančelio humoras ir ironija padėjo išgyventi ir kurti kitose šalyse, jų klausytojams parodyti sudėtingą politinį, socialinį Sakartvelo kraštovaizdį. Peeteris Vähi, kuris žinomas ir dėl muzikos, taikomos psichoterapijoje, tylos ieško tolimuose kraštuose, naudodamas klasikinės ir įvairių tautų muzikos instrumentus. Latvių kompozitorius Pēteris Vasks naudodamas kuo mažiau natų, pasinerdamas į religinius tekstus, siekia, kad muzikinėje erdvėje klausytojus pasitiktų tyla. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Latvių rašytojos Anos Saksės „Pasaką apie keturis Vėjo sūnus” skaito aktorius Gintaras Mikalauskas.

„Taksi Kristaus išpažintis“ – taip vadinasi apžvalgininko, aktoriaus Arkadijaus Vinokuro nauja knyga, kurioje atsispindi autoriaus patirtis dirbant pavežėtoju. Pokalbis apie viena kitą papildančias Arkadijaus Vinokuro veiklas.Fondo „Mamų unija“ vadovė Eglė Mėlinauskienė bei daininkas Stanislava Stavickis-Stano – apie naują paramos vėžiu sergantiems vaikams projektą „Gera gyventi“, kurį vasario 22 dieną transliuos LRT televizija. Vaikai kviečiami prisidėti kuriant paramos koncerto dainą.Kas sunkiausia ir įdomiausia verčiant grožinę literatūrą? Studijoje – Vertėjo krėslo premiją už latvės Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ vertimą šiemet pelniusi Laura Laurušaitė. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Viena prasmingų rudens dienų yra Baltų vienybės diena. Dvi baltų tautos turi progą prisiminti tai, kas jas vienija, viena kitą geriau pažinti, susitelkti. To bendrojo vardiklio, atpažįstamos baltiškos prigimties aspektų bene daugiausiai galima apčiuopti mūsų tautų kultūros tradicijose, papročiuose, dainose, liaudies mene, pasaulėvaizdyje, kitose nuo senų laikų čia kultivuotose veiklose. Vis dėlto žinių apie sese vadinamos tautos praeities ir dabarties gyvenseną nepaskleidžiame tiek, kiek būtų verta. Tad šiandien laida dėmesį skiria latvių dainoms. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Latvių profesorė Una Bergmane tiria JAV užsienio politiką vienu sudėtingiausiu XX a. laikotarpių – kai griuvo Sovietų Sąjunga. Fluxus festivalis ir atnaujintas Jurgio Mačiūno kabinetas Kaune. Sostinėje atidengiama pirmoji pasaulyje Romualdo Kvinto skulptūra poetui ir dainų autoriui Leonardui Cohenui. Karklės gyventojų siekiu susigrąžinti po karo nugriautą bažnyčią domisi Adomas Zubė. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie vidinį turizmą skatinantį žaidimą „Surink Lietuvą“. Pasaulio kultūros apžvalgoje: festivalis „Burning Man“ ir naujas, migracijai ir demokratijai skirtas muziejus Švedijoje. Ilgiausiai Lietuvoje veikiančios šokio mokyklos „Polėkis“ įkūrėja, buvusi balerina Elena Juodišienė klasikinio ir modernaus meno meistriškumo moko ilgiau nei 50 metų. Pokalbis apie baletą ir besikeičiantį požiūrį į kultūrą. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Latvių rašytojos Repšės Gundegos apsakymo radijofonizacija. Režisierė Marija Misiūnaitė.

TEMOS: Latvių kiaulystės Krikščionių žudymas ir Breitbart 00:15:36 Pracūzija: “NATO yra 5-sis straipsnis, o ne 35-asis” 00:20:20 Kokia NATO paskirtis? 00:29:07 Rusija gali pulti Gotlandą arba Alandų salas? 00:38:46 Nordtstream 2: Danijos - Švedijos sąsiauris – naujasis Kerčės tiltas? 00:41:36 Atsakymai į Tamsta auditorijos klausimus 00:45:56 Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Protestai dėl žemės, dėl skalūnų, prieš NATO ir ES atskleidžia vieną esminį elementą – profesionalius protestuotojus. Jų dosje mirga įvairiausiais pasiekimais: teistumai, teroristiniai išpuoliai, chuliganizmai, neapykantos kurstymai ir net ryšiai su sostinės Latvių gatve. Kai kurie iš jų nuolatiniai VSD ataskaitų herojai. Tačiau iš ko šie profesionalai gyvena? Ir kas atsitinka, kai nebadaujančių bado akcijoje pasirodo rusakalbis, siūlantis dar šiek tiek paprotestuoti už pinigus? Įvyksta sandoris ar ne?

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas”. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Silvestras Gaižiūnas.

Čia pat Lietuvos pasienyje, Agluonos bazilikos šventoriuje, stovi paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir jo šeimai – besilaukiančiai žmonai Mortai ir sūneliui Rukliui.Latvių ir lietuvių šaknys nuo seno susipynusios. Visada įdomu paieškoti ženklų, stiprinančių abi šalis.Ilgametę patirtį turintis kelionių vadovas Rolandas Užubalis kviečia kartu keliauti. Apsilankysime Preiliuose, Lėlių muziejuje, apžiūrėsime Agluonos baziliką, pasivaikščiosime po šventorių, atsigersime stebuklingojo šaltinio vandens.Lėlių muziejaus įkūrėja menininkė Jelena Michailova papasakos apie lėlių kūrimą. Su Agluonos bazilikos vertybėmis supažindins vietos gidas.Lomiuose, pietvakariniame Žemaitijos kampelyje, gyvenanti mokytoja Elena Bazinienė įkūrė Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejų. Sukauptas istorines žinias, faktus, gyvenusių žmonių pavardes įamžino krašto enciklopedijoje ateinančioms kartoms.Vedėją Jolanta Jurkūnienė.

Čia pat Lietuvos pasienyje, Agluonos bazilikos šventoriuje, stovi paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir jo šeimai – besilaukiančiai žmonai Mortai ir sūneliui Rukliui.Latvių ir lietuvių šaknys nuo seno susipynusios. Visada įdomu paieškoti ženklų, stiprinančių abi šalis.Ilgametę patirtį turintis kelionių vadovas Rolandas Užubalis kviečia kartu keliauti. Apsilankysime Preiliuose, Lėlių muziejuje, apžiūrėsime Agluonos baziliką, pasivaikščiosime po šventorių, atsigersime stebuklingojo šaltinio vandens.Lėlių muziejaus įkūrėja menininkė Jelena Michailova papasakos apie lėlių kūrimą. Su Agluonos bazilikos vertybėmis supažindins vietos gidas.Lomiuose, pietvakariniame Žemaitijos kampelyje, gyvenanti mokytoja Elena Bazinienė įkūrė Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejų. Sukauptas istorines žinias, faktus, gyvenusių žmonių pavardes įamžino krašto enciklopedijoje ateinančioms kartoms.Vedėją Jolanta Jurkūnienė.

Europos kultūros sostinės sėkmė – įtraukti kuo daugiau žmonių, bet kaip tą pasiekti? Šių metų „Poezijos pavasario“ festivalio Maironio premiją pelnęs Almis Grybauskas. Latvių režisierius Elmaras Senkovas Klaipėdos dramos teatre pastatė spektaklį „Mama Drąsa“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Aktorius ir režisierius Aleksandras Špilevojus pristato premjerą „Urodas“.

Europos kultūros sostinės sėkmė – įtraukti kuo daugiau žmonių, bet kaip tą pasiekti? Šių metų „Poezijos pavasario“ festivalio Maironio premiją pelnęs Almis Grybauskas. Latvių režisierius Elmaras Senkovas Klaipėdos dramos teatre pastatė spektaklį „Mama Drąsa“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Aktorius ir režisierius Aleksandras Špilevojus pristato premjerą „Urodas“.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremtie tragizmas”.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremtie tragizmas”.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremtie tragizmas”.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremtie tragizmas”.

Latvių eseistės, filosofės ir kultūrologės Zentos Maurinios knyga „Tremtie tragizmas”.

Fotografas Paulius Peleckis įamžino atsiskyrusių menininkų gyvenimą kaime.Kultūros savaitraščių apžvalga. Latvių vaikų rašytojos Katlin Vainola knyga „Liftas“ išleista lietuviškai.Kodėl nyksta meninės karikatūros žanras?„Klasikos enciklopedija“: Šamboro pilis Prancūzijoje.

Latvių rašytojos Anos Saksės pasaka „Širdis ežere”. Skaito aktorius Gintaras Mikalauskas.

Latvių rašytojos Anos Saksės „Pasaką apie keturis Vėjo sūnus” skaito aktorius Gintaras Mikalauskas.

Apie dešimtąjį Mažeikių tarptautinį meno festivalį – meno vadovas Džeraldas Bidva. Kultūros užsienio naujienų apžvalga. Pokalbis su iraniečių kilmės Vokietijos rašytoju ir publicistu Navidu Kermani. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Latvių režisierė Mara Kimelė pristato pirmąją sezono premjerą – Augusto Strindbergo psichologinę dramą „Tėvas“. Apie 85-ąjį gimtadienį pasitinkančio Šiaulių dramos teatro viziją.

Apie dešimtąjį Mažeikių tarptautinį meno festivalį – meno vadovas Džeraldas Bidva. Kultūros užsienio naujienų apžvalga. Pokalbis su iraniečių kilmės Vokietijos rašytoju ir publicistu Navidu Kermani. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Latvių režisierė Mara Kimelė pristato pirmąją sezono premjerą – Augusto Strindbergo psichologinę dramą „Tėvas“. Apie 85-ąjį gimtadienį pasitinkančio Šiaulių dramos teatro viziją.

Latvių rašytojos Repšės Gundegos apsakymo radijofonizacija. Režisierė Marija Misiūnaitė. 2002 m.

Latvių rašytojos Repšės Gundegos apsakymo radijofonizacija. Režisierė Marija Misiūnaitė. 2002 m.

Latvių kūrybinis tandemas: Janis Rainis ir Aspazija. Ar galėtume pasigirti, jog neblogai pažįstame kaimynų latvių literatūrą? Turbūt ne. Šįkart literatūrologės dr. Laura Laurušaitė ir dokt. Birutė Avižinienė siūlo prisiminti latvių literatūros klasikus Janį Rainį ir Aspaziją, jų 150-ųjų gimimo metinių proga. Pirmoje dalyje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Laura Laurušaitė pristato šakotą Janio Rainio (Janio Pliekšanio) talentą, aptaria jo universalumą, gyvastingumą šiandien ir ryšį su Lietuva. Antroji paskaitos dalis skirta Janio Rainio žmonai Aspazijai (Elzai Rozenbergai). Dramaturgės, poetės biografiją ir kūrybą bei jos ryšius su lietuvių literatūra aptaria LLTI doktorantė Birutė Avižinienė. Nors neturime daug Aspazijos vertimų, ankstyvoji dramaturgės kūryba buvo itin aktuali ankstyvajam lietuvių teatrui – lietuvių mėgėjai ne kartą statė iš latvių kalbos išverstą tragediją „Vaidilutė“, kuriai paskaitoje skiriama kiek daugiau dėmesio.

Latvių kūrybinis tandemas: Janis Rainis ir Aspazija. Ar galėtume pasigirti, jog neblogai pažįstame kaimynų latvių literatūrą? Turbūt ne. Šįkart literatūrologės dr. Laura Laurušaitė ir dokt. Birutė Avižinienė siūlo prisiminti latvių literatūros klasikus Janį Rainį ir Aspaziją, jų 150-ųjų gimimo metinių proga. Pirmoje dalyje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Laura Laurušaitė pristato šakotą Janio Rainio (Janio Pliekšanio) talentą, aptaria jo universalumą, gyvastingumą šiandien ir ryšį su Lietuva. Antroji paskaitos dalis skirta Janio Rainio žmonai Aspazijai (Elzai Rozenbergai). Dramaturgės, poetės biografiją ir kūrybą bei jos ryšius su lietuvių literatūra aptaria LLTI doktorantė Birutė Avižinienė. Nors neturime daug Aspazijos vertimų, ankstyvoji dramaturgės kūryba buvo itin aktuali ankstyvajam lietuvių teatrui – lietuvių mėgėjai ne kartą statė iš latvių kalbos išverstą tragediją „Vaidilutė“, kuriai paskaitoje skiriama kiek daugiau dėmesio.

Latvių rašytojos Repšės Gundegos apsakymo radijofonizacija. Režisierė Marija Misiūnaitė. 2002 m.

Latvių rašytojos Repšės Gundegos apsakymo radijofonizacija. Režisierė Marija Misiūnaitė. 2002 m.

Latvių rašytojos Leldės Stumbrės pjesė „Kartą paplūdimy”. Režisierė Marija Skubutytė. Įrašyta 1995m.

Latvių rašytojos Leldės Stumbrės pjesė „Kartą paplūdimy”. Režisierė Marija Skubutytė. Įrašyta 1995m.

Latvių rašytojos Leldės Stumbrės pjesė „Kartą paplūdimy”. Režisierė Marija Skubutytė. Įrašyta 1995m.

Latvių rašytojos Leldės Stumbrės pjesė „Kartą paplūdimy”. Režisierė Marija Skubutytė. Įrašyta 1995m.