Podcasts about mados

Prasideda 28-oji „Mados infekcija“, šiais metais sugrįžtanti į Šiuolaikinio meno centrą, atvėrusį duris po šešerių metų remonto. Pokalbis su „Mados infekcijos“ sumanytoja, kūrybos vadove, dizainere Sandra Straukaite.Operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ premjera Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras švęs „valso karaliaus“ Johanno Strausso 200-ąjį gimtadienį. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Gegužės 24 d. minime lietuvių dailininko vitražisto Algimanto Stoškaus 100-ąsias gimimo metines. Pokalbis apie drąsias ir novatoriškas kūrėjo mintis su stiklo menininke Dalia Truskaite, vitražo dailininku ir istorijos tyrinėtoju, VDA doc. Žydrūnu Mirinavičiumi bei VDA Dailėtyros Instituto dizaino tyrėja Karolina Jakaite.Styginių virpėjimas, romantiški vokalai ir ritmingas bosas, o kiekvienas kūrinys - lyg trys minutės soulo harmonijos. Susikūrusi praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, grupė iš Filadelfijos „The Delfonics“ kūrė soulo ir ritmenbliuzo istoriją. Kolektyvą labiausiai išgarsino 1968-ųjų daina „Means I Love You“. Plačiau apie „The Delfonics“ pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Vidutiniškai per metus ES žmogus įsigyja apie 19 kg tekstilės, maždaug tiek išmeta – šis kiekis pripildytų didelį lagaminą. Siekiant suvaldyti milžiniškas gamybos ir vartojimo apimtis, šiemet Bendrijoje įsigaliojo reikalavimas tekstilę rūšiuoti atskirai. Tačiau kiekvieno žmogaus išmetamą pilną lagaminą valstybėms išrūšiuoti sudėtinga – pavyzdžiui, atliekų kalne skęstanti Švedija dalį tekstilės eksportuoja... į Lietuvą.Kodėl? Kaip Lietuvai sekasi tvarkytis su tekstilės atliekomis? Kokios kitos iniciatyvos populiarėja ir kaip problemą spręsti gali padėti dirbtinis intelektas? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

„Gyvename parfumerinio pertekliaus amžiuje“, – sako parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, apie kvapų meną bei verslą rašanti dar nuo 2009-ųjų. Pasak Rimantės, šiandieninės parfumerijos mados atitinka pasaulyje jaučiamą nerimą, bet sykiu jaučiamas ir poreikis savaip diegti tvarias praktikas bei stumtelti parfumerijos meną į ateitį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prieš daugiau nei dešimtmetį Marija Palaikytė Lietuvą sudomino itin netradicine savo profesija – baigusi studijas Florencijos mados institute „Polimoda“, ji prisistatė kaip mados tendencijų prognozuotoja. Po to sekė gausybė kitų įdomių projektų: nuo vyrų mados savaitės, organizuotos Vilniuje, iki televizijos stilistės darbo. Šiuo metu Marija veda realybės šou „Mados klubas“ ir į lietuviškos mados istoriją įneša naujų vėjų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Už kostiumų dizainą Nauberto Jasinsko spektaklyje „Sugrįžimas“ „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Liucija Kvašytė pasakoja, kad teatro scenoje svarbu ne tik aprengti personažą, bet ir perteikti pjesės viziją. Pavyzdžiui, siurrealistinė Čilės autoriaus Roberto Bolaño „Sugrįžimo“ nuotaika buvo sukurta detalėmis: hiperbolizuotomis formomis, tarsi nereikalingais akcentais, logiką peržengiančiais sprendimais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus antram sovietizacijos etapui visiškai pasikeitė ir Lietuvos mados sistema. Iš Maskvos valdomas modelių namų tinklas, neturėjęs daug bendro su vakarietiška mados namų tradicija, buvo skirtas tarnauti planinei ekonomikai, o mados idėja atmesta kaip pernelyg skatinanti saviraišką. Vis tik mados žurnalų Sovietų Sąjungoje buvo, kaip ir pačios mados – tik viskas turėjo būti patvirtinta Lengvosios pramonės ministerijos štampu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien, kovo 21 d., švenčiame baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho 340 gimimo metines. Apie J. S. Bacho reikšmę pasaulio muzikos istorijoje pasakoja Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną ir mažus, ir didelius žiūrovus kviečia į kaimą susipažinti su dėdule Petsonu, katinu Findusu ir jų draugais. Pasakoja kolegė iš uostamiesčio Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien kviečiame klausytis Laimos Kreivytės pokalbio su Mindaugu Nastaravičiumi apie jo naujausią knygą „Antra dalis“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.Austrijos senosios muzikos ansamblis „Ars Antiqua Austria“, įkurtas 1989 metais, skleidžia autentišką atlikimo praktiką. Jo repertuaras driekiasi nuo viduramžių iki baroko, o kiekvienas pasirodymas – lyg kelionė į praeitį, kurioje susilieja senosios muzikos grožis ir mūsų laikų interpretacijos. Šiemet ansamblis klausytojams pristatė naująjį albumą, kuriame atlikėjai perteikia batalijų, mūšių garsus. Ši muzika, vaizduojanti kovas, primena apie visuomet tragiškus karų padarinius. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – LNSO artistas, fleitininkas, profesorius Valentinas Gelgotas.Ved. Gerūta Griniūtė

XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvą nuolat purtė globalūs bei vietiniai politiniai neramumai, bet kultūra, masinės informacijos priemonės bei mada patyrė ypatingą augimą. Šalyje ne tik leista gausybė madą apžvelgiančių žurnalų, padėjusių susipažinti su Paryžiaus ar Holivudo tendencijomis, bet neatsilikta nuo kino diktuojamų grožio standartų. Net sugalvota išrinkti gražiausią lietuvaitę, bet planas, deja, žlugo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tarpukario Lietuvoje – kaip ir visoje Europoje – mada keitėsi neįtikėtinu greičiu. Tiesa, moterų sijonams ir plaukams trumpėjant kai kurie visuomenės nariai pradėjo rūpintis dorove, tad Kaune net surengtas viešas mados teismas. Jame dalyvavo medikai, dvasininkai, menotyrininkai ir, aišku, pačios moterys, kurių gyvenimas po Pirmojo pasaulinio karo tapo ir laisvesnis, ir aktyvesnis. Ar mada buvo išteisinta? Apie tai – šios savaitės laidoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Repasamos la actualidad, que nos lleva hasta Brasil, el primer país latinoamericano con el que España celebrará cumbres al máximo nivel según han acordado esta semana los dos países. Además, comienza en Brasilia, la decimocuarta Cumbre Bilateral Brasil-Portugal, para fortalecer relaciones en defensa de la democracia, comercio o transición energética. También hablamos de otras noticias de México, Haití o Estados Unidos. Y a continuación, charlamos con la artista hispano-costarricense Aimée Joaristi, que expone en la galería MADOS de Madrid la muestra Mundo Feliz. Un recorrido inédito de trabajos en pintura, escultura, animación y serigrafía que se pueden disfrutar hasta este domingo 23 de febrero.Escuchar audio

La artista hispano-costarricense Aimée Joaristi expone en la galería MADOS de Madrid la muestra "Mundo Feliz". Un recorrido inédito por sus trabajos en pintura, escultura, animación y serigrafía que se pueden disfrutar hasta el domingo 23 de febrero.Escuchar audio

Pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiama knyga apie garsų litvakų dailininką Samuelį Baką ir jo Vilniui dovanotą paveikslų kolekciją. Pasakoja knygos sudarytoja Ieva Šadzevičienė.Mados dizainerė, menininkė Julija Janus kelerius metus rengia parodą apie karalienės Barboros Radvilaitės ir Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimus. Tačiau šiai tarptautinei parodai Kultūros ministerija finansavimo neskyrė. Kodėl susiklostė tokia sudėtinga situacija ir kaip iš jos išeiti, pasakoja Julija Janus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.Pradeda veikti pirmasis Baltijos šalyse Šeimos, moterų ir vaikystės istorijos tyrėjų tinklas, siekiantis „išgirsti“ mažųjų istorijos dalyvių balsus. Apie naują centrą Lietuvos istorijos institute pasakoja humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė.Sportuoti galima ne tik lauke, namuose ar sporto klube. Bet ar kada susimąstėte, kiek sveria Mikelandželo „Dovydo“ galva? O kas, jei treniruotė taptų ne tik fizine veikla, bet ir meno patirtimi? Penktadienį Šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija. Instaliacijos autorių Augustą Serapiną kalbino Evelina Povilavičiūtė.Šiais metais festivalis „Kino pavasaris“ pasitinka 30-ies metų jubiliejų. 1995 metais pirmąjį kino festivalį surengė tuo metu UAB „Lietuvos kino teatras“ direktore dirbusi Vida Ramaškienė su bendraminčiais. Kodėl istorijos mokytoja ketinusi būti moteris pasuko į kino pasaulį? Kokia buvo pirmoji pirmo festivalio diena? Ką jai reiškė kino teatro „Lietuva“ uždarymas? Ir kodėl ji pasitraukė ir festivalio organizavimą patikėjo savo sūnui Algirdui? Pokalbis su Vida Ramaškiene rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

1990-ieji – tai skurdo, nežabotos laisvės ir laukinio kapitalizmo laikas, atvaizduotas Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“. O kaip ši ankstyva nepriklausomybė atrodė Šiaulių jaunimo spintose? Ką jauni žmonės pirko turguose ir ką laikė mados ir puošnumo etalonais? Galų gale, kodėl treningai yra lietuviška autentika? Apie tai pokalbis su mados ir kino kostiumų dizainere Agne Biskyte.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po raidžių junginiu SSTKMS slepiasi ne tik kriptiškas žodis „susitikimas“, bet ir dviejų jaunų mados dizainerių kūryba. Urtė Vosyliūtė ir Kotryna Lipkevičiūtė susipažino studijuodamos mados dizainą, o kurti drauge pradėjo 2019 m. Ir... iškart pateko ant „Mados infekcijos“ podiumo, o iki šios dienos sukūrė keturias konceptualių dėvimų drabužių kolekcijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Daugiau nei 150 metų istoriją skaičiuojantis Niujorko Metropoliteno meno muziejus ne per seniausiai paskelbė lankomiausių savo parodų dešimtuką. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Picasso, Da Vinci ar Tutanchamono lobių parodas pralenks... paroda, dedikuota katalikiškos vaizduotės ir mados santykiui? Pasirodo, jog ne viename garsiame muziejuje lankomiausios yra būtent mados parodos. Kodėl?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Žinoma, kad drabužiai meno parodose eksponuoti dar XVIII a., bet tikros specializuotos mados parodos pradėtos organizuoti tik XX a. viduryje. Tiesa, dažniausiai atsispirta nuo pavyzdžių, koks garsus žmogus ką dėvėjo ar koks drabužis skaičiuoja ne pirmą šimtmetį, bet einant laikui mados parodos tapo ir modernesnės, ir konceptualesnės. Tokios, kurios muša lankomumo rekordus net ir didžiausiuose pasaulio muziejuose.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ veikia paroda „Costume & Contemplation On Religion“. Joje pinasi ne tik sudėtingi religija bei tikėjimu paremti naratyvai, bet ir kostiumo dizainas bei meninė kalba. Apie parodą pasakoja viena iš jos kuratorių bei dalyvių prof. Renata Maldutienė, taip pat vadovaujanti Vilniaus dailės akademijos mados dizaino katedrai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Druskininkai ruošiasi kultūros sostinės metų atidarymo ceremonijai „Didysis Čiurlys“. Šiame renginyje Olimpinėms žaidynėms, Paryžiaus madų savaitei ir „Grammy“ apdovanojimams choreografiją kūręs prancūzas Sadeck Berrabah suburs 122 žmonių minią, kuri šoks nematyta, nuskrendančių paukščių būrį primenančia technika.Šešioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiams meno kolekcininkams Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai.Kaip mada siejasi su religija? Gal mada pati tampa savotiška religija? Šiuos klausimus kelia paroda „Costume & Contemplation On Religion„ („Kostiumas ir mąstymas apie religiją“).Kuo ypatinga Ispanijos Trijų Karalių šventė?„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Trylikos metų atsidūrusi Kaune Gabija Gasiunas lietuviškai mokėjo tik pasisveikinti ir pasakyti, kad yra šalta. Šiandien ji užsienio lietuviams siunčia ir Lietuvos mokyklose pristato dvikalbę pasakų knygą apie namų ieškantį giliuką.„Griovimas ir prasta statybos praktika ilgainiui pablogino mūsų miestų būklę“, – sako urbanistas Ludwigas Engelis. Jis – vienas iš senąją architektūrą išsaugoti ir atnaujinti skatinančios, visos Europos piliečius ketinančios įtraukti iniciatyvos „House Europe“ autorių. Per metus norima surinkti milijoną europiečių parašų, kurie leistų pradėti pokyčius teisinėje sistemoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Nathalie Couturier

Šįkart laidoje „Tendencingai“ – trys intriguojančios mados temos. Pirmoji – žvilgsnis į tai, kam ir kada reikalinga profesionali mados kritika. Antroji – pasvarstymai apie jaunosios Z kartos santykį su darbo aplinka, o kartu – ir apranga. Laidą užbaigia istorinis pasakojimas apie aukštakulnius batelius ir kodėl mados industrija vis nesugeba jų nusiauti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pirmoje Naujųjų metų laidoje „Pakartot“: kokios muzikos tendencijos vyraus 2025-aisiais? Kokie žanrai sugrįžta, kokios technologijos keičia muzikos veidą? O rubrikoje „Gera, bet pamiršta“ – istoriškai svarbiausia lietuviško progresyvaus roko grupė „Saulės laikrodis“.Ved. Domantas Razauskas

„Kai dėviu ką nors neįprasto, galiu išgirsti kaip už nugaros gatvėje žmonės komentuoja ir juokiasi“, - sako drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė. Kurdama ir kalbėdama Justina daug dėmesio skiria feminizmo, greitos mados ir aktyvizmo temoms. Kūrėja nevengia socialinių eksperimentų, kuriais siekia parodyti, jog tam tikrose gyvenimo srityse, ribos gali būti gerokai platesnės.Ar trumpikės gali būti šortais, o plastikinis maišelis rankine? Ar ko nors bijo mados aktyvistai ir kaip rūbai gali pakeisti istoriją?Pokalbis su mados aktyviste, drabužių dizainere, Vilniaus Dailės akademijos doktorante Justina Semčenkaite.Ved. Ignas Klėjus

Ypatinga šventinė laida – tai geriausių vedėjos Deimantės Bulbenkaitės šiemet atrastų mados istorijų epizodas. Trumpi ir informatyvūs, šie pasakojimai supažindins tiek su Lietuvos krepšinio rinkinės atributika ar mados ir meno susikirtimais, tiek su 2024-ųjų mados aktualijomis.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ramunės Piekautaitės mados namai yra tarsi lietuviškos mados konstanta: dizainerė dar 1994 m. baigė Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino studijas ir drabužius klientėms kūrė tuomet, kai medžiagų reikėjo ieškoti buvusių Modelių namų sandėlyje. Savo vardo mados namus įkūrusi 1997 m., Piekautaitė iki dabar kas sezoną pristato po naują kolekciją ir toliau rašo lietuviškos mados istoriją. Apie tai – pokalbis pačios dizainerės studijoje Vilniaus centre.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Šiauliuose visą mėnesį siautęs šiuolaikinio meno ir mados festivalis VIRUS – baigėsi. Laukiamiausias buvo paskutinis renginys – avangardinės mados šou, surengtas lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre. Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS uždarymo renginyje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Klasikos koncertų salė su koncertų vedėja Gabija Narušyte.Šiandien Tarptautinė žmogaus teisių diena. Kiek lyčių stereotipai paplitę šiandien, ir kaip atrodo lyčių lygybė vaikų priežiūroje?Menų agentūrai „Artscape“ įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje“.Videomenininkas Rimas Sakalauskas ir kompozitorius Darius Žičkus kviečia į žmogaus ir dirbtinio intelekto kūrybinės sinergijos premjerą – trumpametražio filmo „Vienos dienos kronika“ pristatymą.Apie dainininko Johno Paulo Larkino, plačiau žinomo Scatman John vardu, negalią ir stiprybę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

Kaišiadoryse baigiasi Lietuvos kultūros sostinės metai. Ką reiškia būti kaišiadoriečiu ir kokia kaišiadoriečių tapatybė?Kuo svarbūs Lietuvai perduoti menininkės Aldonos Gustas kūriniai?Literatūros agentas Benas Bėrantas neseniai lankėsi Busano vaikų knygų mugėje Pietų Korėjoje. Kokia šios šalies vaikų literatūra ir kuo ji skiriasi nuo lietuviškos?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – duris plačiai atverianti ir svečius priimanti Paryžiaus Dievo Motinos katedra, šiųmetė Turnerio premijos laureatė Jasleen Kaur bei nauja Lauren Mayberry muzika.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Meno agentūra „Artscape“ pristato parodą „Menas kaip prieglobstis“, kurioje galima susipažinti su imigrantų iš Baltarusijos, Irako ir Ukrainos kūryba.Kristinos Mizgirytės vadovaujama galerija AV17 turi aiškią kryptį – Vilniuje ir Lietuvos regionuose pristatyti skulptūrą, objektus ir instaliacijas. Kokį politinį krūvį neša toks menas ir kaip diskusijos apie paminklus, jas neretai lydintis visuomenės pasipiktinimas keičia žmonių požiūrį į skulptūrą?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Mados industriją neseniai apskriejo naujiena, kad beveik 3000 eurų kainuojančios „Dior“ rankinės gamyba iš tiesų atsieina... vos 53 eurus. Likusią kainą sudaro išlaidos reklamai, logistikai bei medžiagoms, bet didžioji dalis yra grynas pelnas. Tad, stebint nuolat kylančias kainas, pradeda kilti ir klausimas, ką perka klientas: tikrą prabangą ar tiesiog brangų daiktą?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados talentų konkursas „Injekcija“ pasitinka šūkiu: „Galios trokšta visi“.Šiaulių fotografijos muziejuje pristatyta praėjusio amžiaus fotografiją iliustruojanti paroda „Vizijos“. Joje galima išvysti avangardinę, eksperimentinę ir konceptualiąją fotografiją. Iš Šiaulių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Besibaigiant metams Nacionalinė vargonininkų asociacija kviečia į vargonų muzikos koncertus Vilniuje.„The Impressions“ – legendinė amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo grupė, susikūrusi 1958 m. Čikagoje. Kai kurie kūriniai tapo pilietinių teisių judėjimo garso takeliais, įkvėpusiais milijonus klausytojų. Daugiau apie grupę pasakoja Ignas Gudelevičius.Knygų vaikams erdvines iliustracijas kurianti menininkė Elena Selena save kaip kūrėją atrado dar studijuodama Paryžiuje ir ten pasiliko iki šiol. Ir jai puikiai sekasi, nes, kaip sako ji pati, kiekvieną dieną su didžiausiu nekantrumu eina į studiją dirbti ir nuolat atranda eksperimento, pažinimo džiaugsmą. Menininkė Elena Selena iš Paryžiaus – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Viltė Savickaitė – jaunosios kartos dizainerė, savo kūryboje nagrinėjanti miesto ir kaimo sankirtas, amato tradiciją bei socialinių vaidmenų klausimus. Šiemet baigusi Vilniaus dailės akademijos mados dizaino studijas, Viltė pristatė kolekciją „Prie stalo“, kuri vos per kelis mėnesius sulaukė mados gerbėjų dėmesio bei tapo Viltės prekių ženklo „Ve Sav“ pradžia.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

1977-aisiais įkurta apatinių drabužių kompanija „Victoria's Secret“ jau seniai matoma kaip peržengusi savo kategorijos ribas ir įsirėžusi į mūsų kultūrinę atmintį. Kasmet rengiami kompanijos madų šou ne tik priartino apatinius drabužius prie aukštosios mados, bet ir suformavo problematišką grožio standartą, paveikusį milijonus moterų visame pasaulyje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos dizainerė Urtė Katiliūtė – viena iš kelių lietuvių kūrėjų, savo kolekcijas sėkmingai pristatančių didžiosiose pasaulio mados sostinėse. Nors dažnai atrodo, kad lietuviška mados industrija per maža, kad pasiektų, tarkime, Paryžių, Urtė pabrėžia, kad galimybių tikrai netrūksta. Tiesa, tenka pripažinti ir tai, kad kultūrinis finansavimas mados kūrėjų atžvilgiu ne visuomet skirstomas sąžiningai ar įvertinant lietuviškos mados potencialą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Istoriškai kvepalai jau seniai yra išsilavinusių ir pasiturtinčių miestiečių kasdienės rutinos dalis. Kvepalų nešiojimui specialiai kurti madingi aksesuarai, o savu laiku tikėta, kad geras kvapas net padeda išvengti ligų. Eglė Bertašienė, kvepalų istorijos ir kultūros tyrinėtoja, ne tik atskleidžia įdomiausius kvapnius XVI-XX a. niuansus, bet ir pasakoja apie šiandienį parfumerijos ir mados santykį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dizainerė ir menininkė Inga Skripka kelis pastaruosius metus atlieka įdomų tyrimą: keliauja po Lietuvą ir kalbina iki pat šių dienų tekstilės paveldą saugančias audėjas. Nors jauniausiai sutiktai audėjai buvo net 85-eri, Inga stengiasi austinių tradiciją atskleisti tiek atvirais pasakojimais apie nykstantį amatą, tiek pati interpretuodama austinius savo kaip dizainerės kūryboje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Galima sakyti, kad prekių ženklas „labàdienà“ nuo pat 2012 m. yra gatvės mados neišvengiamybė: miestų sienas ne kartą buvo nukloję plakatai su kairiniu kirčiu pažymėta A raide, kažkur vis pasirodo ir žodžiu „labàdienà“ puošti marškinėliai ar kasdieniai aksesuarai. Drįsę į lietuviškumą pažiūrėti konceptualiai, prekių ženklo įkūrėjai Rapolas Vosylius ir Petras Navickas tarsi netyčiomis pradėjo naują dizaino tendenciją, bet visad laikėsi vieno esminio principo - kurti turi būti smagu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nuo vaikystės senelių siuvykloje Anykščiuose iki nuolatinių kolekcijų pristatymų ant svarbiausių šalies podiumų – dizainerė Kristina Kruopienytė pati juokauja, kad kitos karjeros nei kurti drabužius niekada nesvarstė. Šiandien Kristina ne tik vysto savo vardo mados namų veiklą, bet ir atvirai pasakoja, ką reiškia kurti kitiems, ruošti pramonines kolekcijas ir sugebėti išlaikyti balansą tarp komercijos bei konceptualumo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jau beveik 25-erius metus Vilniuje dirbantis plaukų ir įvaizdžio stilistas Kęstas Rimdžius yra tas žmogus, pas kurį prieš svarbius renginius lankosi didžiausios šalies įžymybės. Vis dėlto, pasak Rimdžiaus, raudonojo kilimo kultūra Lietuvoje į priekį pastaraisiais metais daug nepasistūmėjo, nors klientų finansinė padėtis ženkliai pagerėjo. Kas lemia, kad Lietuvoje vis dar sunku gerai atrodyti viešuose renginiuose? Ar tai skonio, ar išsilavinimo problema?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbant apie Lietuvos mados industrijos sėkmės istorijas daugelis tikrai paminėtų pasaulyje pripažintus mados namus „D.Efect“ ir jų įkūrėją Eglę Oną Žiemytę. Vis tik po dešimtmečio industrijoje „D.Efect“ užvėrė duris, o įkūrėja nusprendė, kad atėjo laikas sustoti. Visa laimė, kad penkmečio pauzė pasibaigė, o dabar „D.Efect“ grįžta su nauja kolekcija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors dažnai galvojama, kad vasaros metu mados pasaulyje tvyro ramybė, ši vasara buvo itin aktyvi. Lietuvoje pristatytos jaunosios kartos mados dizaino specialistų kolekcijos, bendrus renginius organizavo vietinėje rinkoje puikiai žinomi vardai, o aktyvesnis vartotojų susidomėjimas lokalia kūryba paskatino ne vieno naujo produkto pasirodymą. Užsienyje naujienų taip pat netrūko, mat apžvalgininkai kalbėjo apie nuolat besikeičiančius garsių mados namų dizainerius, o itin daug dėmesio skyrė Kamalos Harris įvaizdžiui.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Klimatologai prognozuoja, kad šie metai ir vėl bus karščiausi istorijoje, o rekordiškai aukštos temperatūros siejamos su vis dažnėjančiais ekstremalias orų reiškiniais.Termometro stulpeliui kopiant virš 40 C ribos, gaisrai šią vasarą niokoja Italiją, Graikiją, Kroatiją ir Rumuniją. Dėl karščių Italijos miestuose skelbiamas „raudonojo“ pavojaus lygis, Graikijoje draudžiamos kai kurios veiklos atvirame ore, o Maltoje sujungtų oro kondicionierių apkrovos neatlaikęs trūkinėja elektros tinklas.Su kiekvienu tokiu karščio rekordu pamažu nyksta tai, ką europiečiai vertina keliaudami vasarą. Neįprastai karšti, sausi arba lietingi orai Viduržemio jūros regione kelia pavojų su vietos kultūra dažnai siejamam maistui bei mėgavimuisi gyvenimu atvirame ore.Tuo metu Šiaurės šalyse stebimas išaugęs turistų srautas vasarą iš vidurio ir pietinių Europos šalių. Vėsesnis oras ir laukinė gamta traukia poilsio nuo karščių ieškančius keliautojus. Žiniasklaida šiai naujai madai jau sugalvojo naujadarą – „vėsostogos“ („coolcation“).Kaip klimato kaitos nulemti pokyčiai keičia vasaros įpročius Europos pietuose ir šiaurėje domisi Daiva Repečkaitė ir Vaida Pilibaitytė.

Įdomus paradoksas: dar vos prieš šimtmetį žmonės sportuodami turėjo dėvėti kasdienai skirtus formalius drabužius, o šiandien jau kasdien dėvime sportinę aprangą neturėdami jokios intencijos aktyviai judėti. Neįmanoma paneigti, kad demokratiškėjanti mada juda naujo patogumo ir universalumo standarto link, bet ne visada aišku, kokie faktoriai nulėmė, jog šiandien sportinius batelius avime visur ir visada, o sportinė stilistika tampa madinga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prieš dvidešimt metų mados modelius žurnaluose pradėjo keisti pramogų pasaulio įžymybės, o šiandien jas jau keičia atletai. Turintys dešimtis milijonų sekėjų socialiniuose tinkluose bei sekami tiek dėl sporto rezultatų, tiek dėl asmeninio stiliaus, būtent sportininkai tampa naujausiais tendencijų diktatoriais ir didžiausių mados namų ambasadoriais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados dizainerė Eglė Čekanavičiūtė - viena iš nedaugelio lietuvių kūrėjų, kuriai pavyko įsitvirtinti Paryžiaus aukštosios mados ekosistemoje. Vis dėlto kelis pastaruosius metus dizainerė skyrė asmeniniam projektui „Gowns for Sport“, kurio kontekste nagrinėja problematišką mados ir kūno santykį ir net kuria sukneles Lietuvos bei Prancūzijos sportininkėms olimpietėms.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados veja viena kitą, bet ar tai kas madinga yra ir stilinga? „Parsidavėlis“ architektas, daugybės komercinių ir visuomeninių interjerų kūrėjas Marius Mateika pasakoja apie savo požiūrį į madą, funkcionalumą, daiktinės aplinkos stilingumą ir skirtumus tarp to ko norime ir ko mums kartais iš ties reikia. Marius Mateika net 20 metų atstovavo nekilnojamojo turto vystytojus, iš arti matė kaip funkcionuoja verslo struktūros, bet tuo pat metu jis yra tik ką atsidariusios Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salės, Klaipėdos muzikinio teatro salės interjerų autorius - žmogus turintis nestandartinės patirties bagažą, norintis ir gebantis viešai kalbėti apie tai kas jam rūpi architektūroje, miestuose ir interjeruose.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kaip finalinio Dainų šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje atidaryta jau trečioji šiemet paroda iš Samuelio Taco litvakų meno kolekcijos. Joje apsilankė ir su Samueliu Tacu susipažino Kotryna Lingienė.Apie modernizmą Kaune žinome visi, tačiau ar skiriame pakankamai dėmesio kituose miestuose esančiai modernistinei architektūrai? Tokį klausimą kelia paroda „Tautiška ir moderniška“.Pasaulio kultūros naujienos.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Lietuvoje yra vos keli karilionai. Vienas jų Vilniuje, netoli Lukišųkės aikštės, įkurdintas daugiau kaip 40 metrų aukštyje.„Man įdomu kurti tapybą, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip tapyba“, – sako jaunosios kartos tapytoja Rūtė Merk, kurios personalinė paroda „Pažadai“ atvėrė duris Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus dailės akademijos profesorė Virginija Idzelytė – ne tik scenografė, apipavidalinusi virš 90 spektaklių, bet ir išskirtinį žinių gylį turinti kostiumo istorijos tyrėja. Pastarąjį dešimtmetį profesorė nagrinėjo Rytų tautų tradicinio kostiumo ypatybes, keliaudama po pasaulį lankė muziejus ir archyvus, o sukauptas žinias sudėjo į knygą „Šilko kelias“. Šis pokalbis – tai svarstymai, kuo skiriasi Rytų ir Vakarų aprangos kultūros, kas šiuos skirtumus nulėmė ir kodėl verta juos suprasti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados dizainerė Justina Semčenkaite tyrinėja ir praktikuoja nešiojamą protestą – kai drabužis kartu yra ir pilietinė pozicija ar politinė manifestacija. Apie šiuolaikinę madą, tvarumą, meno tyrimus ir aktyvizmą pasakoja Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Justina Semčenkaitė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Mados festivaliai nepriklausomoje Lietuvoje pradėti organizuoti praėjus vos keliems mėnesiams po Sausio 13 d. įvykių, o net kelios stiprios dizainerių kartos yra vadinamos viso Baltijos regiono pažibomis. Vis tik Vilnius, priešingai nei Ryga ar Talinas, neturi savo mados savaitės, o mūsų mados festivaliai retai suteikia realias komercines ar net sklaidos galimybes. Apie komplikuotą lietuviškų mados renginių istoriją – pokalbis su VDA docente ir mados dizaino magistrantūros programos vadove Juste Kubilinskaite-Tarvydiene.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors greitos mados amžiuje nusipirkti naują daiktą gali būti pigiau nei pataisyti seną, tvarumu tikintys mados gerbėjai vis dažniau renkasi sudėvėtą daiktą ne išmesti, o patikėti geram meistrui. Laimis Lomonosovas, įkūręs galanterijos taisymo ir restauravimo studiją „Sneaker Spot“, pasakoja, kad taisymo darbai reikalauja net meninių įgūdžių, o klientai jam patiki tiek sentimentalią vertę turinčius daiktus, tiek tokias retenybes kaip Lietuvoje gaminti „Adidas“ sportbačiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

2017 m. įkurtas mezginių ženklas „The Knotty Ones“ šiandien 90 % produkcijos parduoda už Lietuvos ribų, o kompanija jau drąsiai vadinama sėkmingu mados startuoliu, pritraukiančiu milijonines investicijas. Sandra Pangonytė, viena iš „The Knotty Ones“ įkūrėjų, pasakoja, kad net ir sėkmingas verslas yra paremtas nuolatiniais dizaino ir kokybės testais, reguliariai kyla dilemų dėl tvarumo, o elektroninė komercija turi savų iššūkių.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien itin daug vaikų turi įvairių kalbos sutrikimų. Kaip spręsti šią problemą? Pokalbis su VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos studente Greta Latakaite.Sudarytas Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų žemėlapis: net 12-oje savivaldybių mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius yra gerokai perkopęs vidurkį. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.Ar vasarą tikrai reikia dar vienos naujos suknelės? Į ką svarbu atsižvelgti, ruošiantis tvariai atnaujinti savo spintą šiltajam metų sezonui? Pasakoja Vilniaus kolegijos Mados dizaino katedros vedėja Silvija Grušnienė.Vasara, skirta menui. Pokalbis apie nemokamų renginių ciklą „MO lauke“.Dovilės Lisauskaitės parengtas pasakojimas apie Vilnių – šįkart tai yra kvietimas pasiplaukioti Nerimi.Ved. Karolina Panto

Po maisto produktų, būsto ir transporto Europos tekstilės gaminių vartojimas daro ketvirtą didžiausią poveikį aplinkai ir klimatui. Apie tvarią madą, pokalbis su dizainere Egle Puzaraite, kuriančia lietuviškus džinsus iš pluoštinių kanapių audinio.Apie kultūros svarbą karo kontekste ir Lietuvos kultūros žinomumą už šalies ribų. Apie tai - pokalbis su buvusiu kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjai Tomu Ivanausku. Pašnekovas laimėjo Kultūros ministerijos rengtą konkursą ir eis kultūros atašė pareigas Ukrainoje, taip pat vykdys kultūros atašė funkcijas Sakartvele.Finansų ministerija pristatė Mokesčių reformą, pokyčiai laukia turinčių verslo liudijimus ar vykdančių individualią veiklą. Be kita ko, žadama įteisinti investicinę sąskaitą. Apie investavimą, būdus sumažinti būsto paskolos naštą ir kitas pinigų valdymo taisykles, pokalbis su asmeninių finansų konsultantu Edvardu Judženčiu.Ir dar viena tema. Europos Komisija 2023-iuosius yra paskelbusi „Europos įgūdžių metais“. Komisija siūlo veiksmingiau investuoti į mokymą ir kvalifikacijos kėlimą bei padėti žmonėms pereiti iš vienos darbo vietos į kitą. Rekomenduojama ypač daug dėmesio skirti skaitmeniniam raštingumui. Kokios galimybės yra suteikiamos tiems, kurie nori įgyti naujų įgūdžių? Dalyvauja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė ir „Women Go Tech“ įkūrėja Žydrūnė Vitaitė.O laidos pabaigoje - televizijos žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas