Podcasts about mados

„Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos . Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pasauliui?Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas ir taisykles pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per pastarąją savaitę surengtas atakas nuniokotą šalies Nacionalinį dailės muziejų, pasakojimas apie 72 m. amžiaus traukinių stoties apsaugos darbuotoją, o kartu ir vieną paklausiausių Japonijoje grafikos dizainerių, bei naujausia Paulo McCartney muzika.„Smalsiai stebiu, į kokį archeologinį nuotykį leidžiasi vis daugiau didžiųjų Europos muziejų, sergstinčių senųjų civilizacijų paveldą. Paveldą, kurį XIX a. europietiškos imperijos neretai susigrobė iš okupuotų Afrikos ar Artimųjų Rytų kraštų“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Lietuvos audiosensorinė biblioteka išleido antrąjį grožinės literatūros kūrinį suaugusiems lengvai suprantama kalba – Žemaitės apsakymą „Marti“.Daugelis dizainerių yra egocentriški ir svajoja apie savo atskirus mados kolekcijų pristatymus – teigia Sandra Straukaitė. Tad ką egocentriškiesiems mados kūrėjams suteikia tokie kolektyviniai, bendruomenę apjungiantys renginiai kaip „Mados infekcija“?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Filmo „Ir velnias dėvi Prada 2“ pasaulinėje premjeroje aktorė Meryl Streep įsijautė į savo herojės velnišką įvaizdį: ji dėvėjo tamsius akinius, ilgas juodas pirštines ir plazdančią raudoną odinę peleriną iš šių metų „Givenchy“ žiemos kolekcijos. Tačiau aktorės garderobas tėra trumputė daug ilgesnės istorijos akimirka – istorijos, kurioje krikščionybė ir mada nuo seno yra persipynusios, kartais kaip priešai, kartais kaip bendradarbiai." Plačiau - vedamojo skiltyje.Trondheimo vyskupas Erikas Vardenas apie intelektualizmo stoką šiuolaikinėje Bažnyčioje: „Dauguma žmonių nori mylėti Viešpatį visu savo protu, ir tas protas turi būti maitinamas“.Užsienio katalikiškos spaudos apžvalga: ko tikimasi iš netrukus pasirodysiančios pirmosios popiežiaus Leono XIV enciklikos? (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties skiltis“: Peggy Rosenthal „Jėzus Esantysis“.Kun. Mozė Mitkevičius apie pirmąsias apaštalo Pauliaus Sekmines.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sumaištis“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Trečiąjį gegužės ketvirtadienį minima Vyšyvankos diena. Apie Ukrainos tautinį drabužį, simbolius madoje kalbamės su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante. Jo gyvenime radijas atsirado dar vaikystėje, kai trumposiomis bangomis buvo galima pasiekti kone visą pasaulį. Su istoriku kalbasi Justė Luščinskytė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio „Sirenų giesmės“ elektronikai ir fortepijonui.Ved. Gerūta Griniūtė

Apie šiuolaikinę mados industriją, jos ateities perspektyvas, lietuvių galimybes pasaulinėje madoje pokalbis su „Chanel“ mados namų dizainere Egle Čekanavičiūte.Ved. Agnė Skamarakaitė

Braziliška mada yra gerokai daugiau nei tik bikinis ar futbolo marškinėliai – guminės šlepetės čia tampa darbo klasės simboliu, kurias ant „Vogue“ viršelio avi pats Bad Bunny, gatvėse gausu tradicinių afro-braziliškų drabužių, o Rio de Žaneiro karnavalo metu kostiumai pasakoja spalvingą bei turtingą šalies istoriją. Ką jau kalbėti apie brazilų supermodelius, bet kurių neįsivaizduojame šių dienų mados industrijos. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ne per seniausiai pasibaigęs mados savaičių maratonas išties neblogai supurtė mados industriją. Kritikai niekaip nesutarė kaip vertinti dizainerio Demnos provokacijas ant „Gucci“ podiumo, redaktoriai apgulė „Chanel“ parduotuves, o „Prada“ Milane netikėtai aplankė pats Markas Zuckerbergas. Lyg viso to būtų per mažai, paskalbta ir apie mados legendos Johno Galliano projektą su „Zara“, kuris nuvylė tūkstančius dizainerio gerbėjų.

Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet atsitiktinai pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Švėkšnos mietelio laukia graži pažintis su čia gyvenusia Zofija Taujienaite–Rimkiene. „Mados ikona, ypatingo grožiomoteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skareliųrišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.Ved. Kristina Toleikienė

Varėkos kaime, Širvintų rajone, ūkyje „Tabero žuvys“, jau ruošiamasi darbymečiui. Nutirpus tvenkinius dengiančiam ledui, prasidės tinkamiausias metas įžuvinti. Vis daugiau lietuvių nori auginti žuvis maistui, todėl ūkio savininkų Anos ir Silvestro Tabero tikslas – plėsti asortimentą. Dabar klientai gali išsirinkti net iš 30 žuvų rūšių. Tai daroma ir atsižvelgiant į klientų poreikius, ir dėl stiprios konkurencijos su kitais ūkiais.Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Dirbdama Švėkšnos muziejuje ji ketina sugrąžinti miestelio istorijai įdomią asmenybę – Zofiją. „Mados ikona, ypatingo grožio moteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skarelių rišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.Lina Vaičekauskienė į pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją gyvenimą sostinėje iškeisti į Ventės kaimo ramybę.Ved. Kristina Toleikienė

Per amžinos krizės nuojautą – į funkcinį mados dizainą. Jaunosios kartos mados kūrėjas Artūras Astrauskas dar prieš keletą metų savo diplominę kolekciją pavadino „Casual Doomsday“, o šiemet pristatė prekių ženklą „Percrisis“. Šio esmė – kasdieniai garderobo pagrindai, į kuriuos verta įsižiūrėti įdėmiau, mat dizaineris renkasi sudėtingas, įdomias konstrukcijas, o kasdienį drabužį mato kaip erdvę, kur gali skleistis dizaino eksperimentai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Juvelyro amatas reiškia darbą su dešimtosiomis milimetro dalimis, nepaklusniais metalais ir tokiais akmenimis, kurių kainos verčia kilstelėti antakį. Jaunosios kartos juvelyras Danielius Volkovskis pasakoja ne tik apie vaikystę mamos darbe (juvelyrikos parduotuvėje!) ar šimtus valandų treniruojant dėmesingumą detalėms, bet ir pasakoja apie natūralius bei dirbtinius deimantus, madingos juvelyrikos bumą ir net raudonajam kilimui skirtus papuošalus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką tik pasibaigusi Paryžiaus aukštosios mados savaitė tikrai buvo istorinė: ant haute couture podiumų savo pirmąsias kolekcijas pristatė tiek „Chanel“, tiek „Dior“ mados namų kūrybos vadovai, o įprasta aukštosios mados kaip meno formos paradigma sulūžo. Kolekcijos įgavo netikėto lengvumo, drabužius pristatė vyresnio amžiaus modeliai, o į aukštąją madą pradėta žiūrėti ne kaip į istorinį reliktą, o kaip į ateities mados idėjų laboratoriją.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Joks kitas dizaineris nemokėjo tai gyventi kaip Valentino,“ – sakė laikraščio „WWD“ redaktorius Johnas Fairchildas. Išties – pakutiniuoju Romos mados imperatoriumi vadintas dizaineris ne tik rengė XX a. antrosios pusės elitą, bet ir ir pats buvo jo dalimi. Jis pietaudavo su Jackie Kennedy Onassis bei leido laiką su Italijos aristokratija, mat irgi turėjo jachtą bei net keletą pilių. Prisiminti ilgą ir įdomią Valentino karjerą – tai kalbėti apie prabangą, kuri šiais laikais tiesiog nebeįmanoma, ir grožį be jokių kompromisų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tekstilės menininkė ir dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė – kūrėja, kurios praktikoje rūbas seniai peržengia dėvimosios mados ribas ir virsta konceptualiu objektu, talpinančiu atmintį ir būties klausimus. Jos kūryboje susitinka tekstilė, menas, etnokultūriniai kodai ir teatras – nuo instaliacijų, rodytų „Art Vilnius“, iki dėvimųjų kolekcijų pristaytu ant „Mados infekcijos“ podiumo. „Rūbas virsta meno objektu, kalbančiu apie svarbius dalykus. Rūbas, kaip simbolis, metafora, kalbanti apie žmogų“, – sako menininkė ir pabrėžia, kad gilintis į drabužio esmę – itin įdomi bei jausminga veikla.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kuo mados industrija gyvens 2026-aisiais? „The Business of Fashion“ analitikai ir „McKinsey“ konsultantai parengė išsamią analizę „The State of Fashion 2026“, kurioje nurodomi 10 esminių vektorių, kuriais judės visas globalus mados verslas. Kas mūsų laukia? Dėmesys sveikatingumui, augantys juvelyrikos pardavimai, dirbtinio intelekto rizikos ir prabangos industrija, kuri šiuo metu yra netekusi vartotojų pasitikėjimo. Laidos pabaigoje – ir keli pastebėjimai apie lietuvišką mados verslą bei kaip išnaudoti naujausias galimybes.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos mados dizainerės Patricijos Regesaitės kūrybinis kelias driekiasi per labai skirtingas mados sistemos teritorijas – nuo paaugliškų autorinių kolekcijų ar laimėjimų mados konkursuose iki patirčių aukštosios mados ateljė pas Iris van Herpen ir Robertą Wuną. Tiesa, 2024-ųjų pabaigoje Patricija grįžo į Lietuvą iš pristatė ir moteriškos mados projektą „Preges Studios“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šie metai mados industrijoje tikrai nepagailėjo siurprizų, atradimų bei netekčių. Rugsėjį įvykęs mados savaičių maratonas nustatė naujas kūrybos kryptis daugeliui svarbiausių europietiškos mados namų. Populiarumo piką pasiekė menininko iš Hong Kongo sukurtas žaislas „Labubu“, tapęs madingiausiu prabangos aksesuaru. Atsisveikinome su legendiniu dizaineriu Giorgio Armani bei sugrąžinome idėją, kad išmanyti mados istoriją ar net kaupti istorinį archyvą yra gerokai smagiau nei pasiduoti hiper-greitai šių dienų madai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, Vilniuje įvyko tradicinis ypatingų teatrų festivalis-forumas „Begasas“.Kaunas didžiąsias metų šventes šiemet pasitinka pasidabinęs Art Deco stiliumi. O kaip šis stilius atsispindėjo per Kalėdas tarpukariu?Ar artimiausiu metu Visagine duris atvers Mados istorijos muziejus?Ar žurnalistai turi teisę protestuoti? Kaip Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksą gali paveikti šiuo metu Seime svarstomos pataisos? Pokalbis su Europos žurnalistų federacijos prezidente Maja Sever.Prieš 35 metus įrašyta viena žinomiausių lietuviškų kalėdinių dainų – Tomo Augulio „Kalėdų naktį tylią“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Vietinis turizmas klesti, po Lietuvą vis daugiau keliaujama, keičiasi mūsų įpročiai, paslaugų kartelė kyla aukštyn. Turistai, keliautojai, lankytojai ar svečiai pasiskirsto pagal poreikius ir galimybes. Vieni nori giliau pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą, paveldą bei tradicijas, kiti Lietuvos ieško per potyrius, pojūčius, kvapus, garsus, skonius. Lėtasis turizmas vis labiau smelkiasi į mūsų sampratą ir išstumia skubą. Vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė: kokios keliavimo mados laukia kitais metais?Vilniaus rajone, Bezdonyse, duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse gamtos ir patirčių sensorinė erdvė SANCTUM. Čia persipina mokslo inovacijos, netradiciniai gamtos patyrimai, somatinės praktikos, kūryba bei šiuolaikinė psichologija. SANCTUM centro įkūrėja Lina Tvarijonavičienė, laukiniško maisto virtuvės šefė Akvilė Petniūnaitė ir garso terapijos praktikai Agnieta Jonikienė bei Darius Jonikas.Šalia Dzūkijos nacionalinio parko lėto ir ramaus poilsio kviečia naujai įsikūrusi inovatyvi SPA rezidencija „Aukštoji Liškiava“. Pirtys, lietaus ir akmenų terapijos, vandens procedūros, ritualai, žiemą vasarą maudynės po atviru dangumi ar kriokliu – miesto žmogų ramina, ilsina protą ir paruošia naujiems darbams bei kūrybai. Apie naująją SPA rezidenciją „Aukštoji Liškiava“ pasakoja Sonata Bagdzevičienė, apie gamtos virtuvę – šefė Kamilė Valukynaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ką tik Istorijų namuose Vilniuje atidaryta paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos“ pasakoja apie Lietuvos pastangas būti matomai pasaulyje geopolitinių iššūkių kontekste, pasitelkiant kultūrinę diplomatiją ir savęs pristatymą per meną, tradicijas bei simbolius. Pirmasis lietuvių prisistatymas Pasaulinėje 1900 m. parodoje Paryžiuje buvo daugiau nei kultūrinis įvykis. Tai buvo drąsi politinė deklaracija, kurioje nemažą vaidmenį atliko ir tekstilė, tautinio kostiumo elementai ir net tarpukario Lietuvos mados ikonos portretas! Apie tai – pokalbis su viena parodos kuratorių dr. Migle Lebednykaite.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien socialinėse medijose po truputį kyla mados archyvavimo banga. Jauni mados entuziastai vintažo parduotuvėse bei perpardavimo platformose ieško mėgstamų dizainerių kūrinių, o kartais sugeba net atrasti daiktus, savaip formavusius mados istoriją. Lietuvoje savo archyvą, daugiausia dedikuotą belgų kūrėjams, kuruoja stilistė Emilija Poplavskytė, įdomių pirkinių ieškanti tiek internete, tiek kelionėse į mados sostines. Beje, jos radinius kartais galima pamatyti ir ant scenos, mat stilistė rengia atlikėjus Gabrielę Vilkickytę bei Free Fingą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos dizainerės Karinos Paninos kūryba pasiekia gerokai didesnes auditorijas nei tiesiog mados entuziastų bendruomenė. Jos kolekcijos nagrinėjo sėkmės, nostalgijos, net įkvėpimo neturėjimo temas ir su grupe „Katarsis“ pasiekė didžiąją „Eurovizijos“ sceną. Tiesa, dizainerė pastebi, kad šiuo metu išgyvena kūrybinį lūžį. Kur jis nuves toliau? Laidoje K. Panina dalinasi mintimis apie mados konceptualumą, norą gilintis į mados šou kaip į performansą bei menų studijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė prisimena gausiai aptarinėtą premjerės Ingos Ruginienės rankinę ir komentare svarsto apie padirbinius ir reprezentaciją.Šią savaitę Klaipėdos koncertų salė publiką kviečia chorinės muzikos klausytis uždengtomis akimis.Naujas VDU tyrimas rodo, kad žmonės jaučiasi neišgirsti ir užsidaro savo informaciniuose burbuluose, tačiau profesionaliai žiniasklaidai vis dar suteikia vilčių atkurti konstruktyvų ryšį. Kas lemia šį požiūrį?Anykščius jau du dešimtmečius kardelių žiedais puošia legendinis gėlininkas Matas Diržys.Į Panevėžio miesto erdves grįžta meno kūriniai, kurie buvo laikinai nuimti, o kitąmet mieste planuojama pastatyti dar septynias skulptūras.Ved. Justė Luščinskytė

Nors Kęstas Rimdžius vis dar šiek tiek prisibijo save vadinti dizaineriu, naujausia jo kolekcija jau pristatyta tiek Vilniaus, tiek Rygos mados savaitėse. Kas toliau? Galbūt žingsnis į užsienio rinką, o gal – dar didesnės avantiūros. Laidoje pašnekovas dalinasi kolekcijos kūrimo užkulisiais, lygina Vilniaus bei Rygos mados bendruomenes ir renginius, bei dalinasi mintimis apie tai, ką madoje šiandien reiškia prabanga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pasak prekių ženklo „Undress“ įkūrėjos ir vadovės Anos Savickos, per pastarąjį dešimtmetį mados verslui teko ne vienas didelis iššūkis: auga gamybos kaštai, sudėtingėja santykiai su didesniais prekybos tinklais, o ir patys klientai kartais neadekvačiai vertina pirkimo bei grąžinimo sąlygas. Vis tik verslininkė džiaugiasi, kad lietuvės vis dažniau renkasi lietuvišką produkciją, o sunknelių verslas išsilaiko nepaisant net kintančių tendencijų bei laisvėjančių aprangos kodų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pasak naujos kartos tendencijų analitikės Odetos Jacės, kalbėti apie mados ateitį vienaskaita negalima, mat ateičių scenarijų - gausu. Tiesa, daugelyje jų pinasi tos pačios tvarumo, virtualybės ir sąmoningo vartojimo prognozės, tik geras klausimas, kurios inovacijos iš tiesų prigis, o kurių savo kasdienybėje taip ir neprisijaukinsime.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po istorinio mados sezono, kai debiutines kolekcijas žinomuose mados namuose pristatė net 15 dizainerių, natūraliai norisi klausti: kurie debiutai pavyko, o kuriems taip ir nepasisekė tinkamai interpretuoti prekių ženklo istorijos ar sulaukti kritikų pagyrų? Šiame laidos epizode - esminės priežastys, kodėl madoje nuolat kinta kūrybos vadovai, ir sėkmingos debiutinės kolekcijos formulė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Per mados sostines nusiritusi mados savaičių banga šį sezoną išties atnešė gausybę istorinių pokyčių. Net 15-oje žinomų mados namų debiutavo nauji dizaineriai, kaip niekad daug diskutuota apie prabangos krizę bei naująsias medijas, o ant podiumų grįžo žalingas lieknumo kultas. Tiesa, prie didžiųjų debiutų prisidėjo ir lietuviški vardai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar Lietuvos dizainerių kuriama mada šiuo metu laikoma pilnaverte lietuviško kultūros lauko dalimi? Kas liudija jos sąsajas su kultūra, o kur galbūt atsiranda erdvės ar argumentų tų sąsajų nematyti? Ar deramai įvertiname madą kaip svarbią dizaino sritį sykiu įvertindami jos komercinį/taikomąjį potencialą bei globalų paveikumą? Apie - tai diskusija su Vilniaus dailės akademijos docente Juste Tarvyde, dizaineriu ir aktyvistu Luku Svirpliu bei šiuolaikinio meno kuratore, buvusia kultūros atašė Juste Kostikovaite.Ved. Deimantviė Bulbenkaitė

Užaugusi Kaune ir baigusi studijas prestižiniame Londono mados universitete Central Saint Martins, jaunosios kartos dizainerė Gabrielė Mockevičiūtė šiandien kloja savo kelią į mados industriją. Merginos darbai sulaukė dėmesio iš pasaulinio garso stilistų, fotografų bei nuomonės formuotojų, tačiau sėkmė iškart neatėjo, o studijų procesą lydėjo ir psichologiškai sunkūs etapai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Kaip įkurti sėkmingą lietuvišką mados prekių ženklą, kurio sėkmę paliudytų ne tik socialinis kapitalas, bet ir realūs pardavimai? Jaunosios kartos dizainerė Liepa Aliukaitė per maždaug trejus metus pristatė keletą sėkmingų kolekcijų ir sukūrė gatvėse nuolat matomus aksesuarus, jau vertus bestselerių vardo. Beje, dizainerės produkcija savo klientą randa jau ir už Lietuvos ribų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors šiais laikais neretai sakoma, kad etiketo taisyklės laisvėja, o aprangos kodai kvietimuose nurodomi vis rečiau, išmanyti aprangos etiketą vis tik svarbu. Juk skirtingai apibrėžiamos griežta ir laisva verslo apranga, egzistuoja atskiras aksesuarų etiketas, o net tarpusavyje gan panašios progos gali reikalauti skirtingų stiliaus sprendimų. O gal šiuolaikinė mada ir etiketas - nesuderinami? Apie tai - pokalbis su modernaus etiketo specialiste Indre Briedeliene.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Baigiant trečiąjį laidos „Tendencingai“ sezoną visas dėmesys skiriamas auditorijos klausimams. Koks mados istorijoje buvo tvarumo vaidmuo? Kaip ugdyti kritinį mąstymą apie madą? Kodėl mados ekosistemoje turi egzistuoti net tie mados ženklai, kuriuos laikome blogo skonio etalonais? Klausimų gausu, o atsakymai – verčiantys susimąstyti. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Žiūrėdami į podiumu einantį modelį turėtume atkreipti dėmesį ne tik į drabužius, bet ir į papuošalus. Svarbu paminėti, kad jie ne tik pratęsia kolekcijos temą, bet ir pereina per tikrai nemažai rankų, kol galiausiai tampa pristatymo dalimi. Papuošalų kūrėja Gintarė Pečkytė visus šiuos procesus pažįsta iš arti, mat jau metus gyvena bei dirba Paryžiuje, kur kartu su kolegomis kuria juvelyriką, skirtą tokiems mados namams kaip „Jacquemus“, „Maison Margiela“ ar „Diesel“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados turinio kūrėjas Karolis Inokaitis karjerą pradėjo kaip modelis, dar šešiolikos išvykęs dirbti į Milaną. Vis tik pandemijos metu jaunas vyras kiek pakeitė savo karjeros trajektoriją ir pasinėrė į vyriškos mados turinio kūrimą socialiniame tinkle Instagram. Šiandien Paryžiuje gyvenantis ir bene 300 tūkst. sekėjų turintis Karolis ne tik dirba su tokiais mados namais kaip „Prada“ ar „Dior“, bet ir kritiškai bei smalsiai reflektuoja tiek šių dienų mados industriją, tiek nuomonės formuotojo karjeros niuansus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Įdomus paradoksas: nors dizaineris Giedrius Paulauskas vyrišką madą kuria jau daugiau nei dvidešimt metų, jį vis labiau traukia ne ateities dizaino idėjos, o istoriniai uniformos ir tautinio paveldo aspektai. Jo projektas „Laisvės kariai“ – tai netikėtas istorijos ir dizaino susitikimas, kuris, dirbant archyvuose, leidžia atkurti garsiausių Lietuvos partizanų uniformas bei pasakoti apie jas ateities kartoms.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Pastarasis vyriškos mados šimtmetis buvo paženklintas gausybe mados ir platesnės kultūros susidūrimų: nuo Povų revoliucijos septintojo dešimtmečio Londone iki hiphopo bei gatvės mados iškilimo devyniasdešimtųjų Niujorke ir Los Andžele. Žinoma, kas galėtų pamiršti ir įspūdingą metroseksualų erą, kurią išgarsino Davido Beckhamo stilius, ar pastarojo dešimtmečio mados flirtą su memų kultūra.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimanė Bulbenkaitė komentare klausia, kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nuo spalio bus pradėta Druskininkuose esančių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų - muziejaus rekonstrukcija. Ar prastos būklės muziejus tinkamai reprezentuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą ir kodėl nespėta muziejaus rekonstruoti iki jubiliejinių Čiurlionio metų? Pokalbis su Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai dr. Virginija Vitkiene, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte ir menotyrininke bei gide po Druskininkus Aušra Česnulevičiene.„Lietuvoje bendruomeniškumas yra stipresnis“, – sako Kaune gimusi architektė Vytautė Tabbenor. Po beveik dviejų dešimtmečių praleistų Anglijoje, ji su šeima nusprendė apsigyventi Tauragėje. architektė tapo „Kartų ąžuolo“ projekto autore.Vilniuje tryliktus metus vyksta klasikinės muzikos festivalis „Vivace Vilnius“, daug dėmesio skiriantis jaunų muzikantų meistriškumui kelti. Pokalbis su festivalio organizatore Egle Jarkova ir pianiste Liepa Elžbieta Dvarionaite.Ved. Donatas Šukelis

Kalbėti apie vyriškos aprangos raidą – tai pasakoti apie įdomiausius politinius ir kultūrinius lūžius. Pirmoji iš dviejų modernios vyriškos mados istorijai skirtų laidų prasideda nuo Prancūzijos revoliucijos ir Apšvietos amžiaus idealų, pradėjusių formuoti mums pažįstamą klasikinį kostiumą, ir pamažu keliauja link XX a. vidurio, Holivudo dėka įtvirtinusio jaunimo kultūrą, džinsų ir odinių striukių madą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar žinojote, kad buvęs JAV prezidentas Bidenas savo mėgstamiausius Ray-Ban akinius dovanojo ir kitų valstybių vadovams? O kad dramaturgas Wilde'as pirmasis segėjo žalią gvazdiką kaip queer kultūros simbolį? Daugiau nei dešimt vyriškos mados istorijų – tai smalsūs žvilgsniai į tai, kokie vyrai kūrė madą, ją įdomiai dėvėjo ar savo laiku reprezentavo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dizaineris ir Vilniaus dailės akademijos docentas Dainius Bendikas ne tik ugdo jaunąją mados dizainerių kartą, bet ir savo tyrimais bei eksperimentais apmąsto dizainą plačiąja prasme. Koks drabužio ir gamtos santykis? Kiek šiandien svarbi funkcija? Galų gale, kokios ateities vizijos formuoja spekuliatyvaus dizaino lauką? Kaip teigia pats pašnekovas, šie klausimai – kompleksiški, bet dabartinio dizaino kontekste itin įdomūs.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dizaineris Lukas Ivanavičius jau keletą metų įvariais formatais pasirodo lietuviškos mados scenoje. 2021-aisiais jo bakalauro darbo kolekcija „The Bigger the Better“ ne tik parodyta ant „Mados infekcijos“ podiumo, bet ir atrinkta į „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursą. Šiuo metu Lukas studijuoja Mados dizaino magistro studijose Vilniaus dailės akademijoje bei nagrinėja itin įdomią temą – vestuvinius drabužius, skirtus tos pačios lyties poroms. Lukas Baltic pride proga surengė ir performatyvų veiksmą „Jungtuvės“, vykusį Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Amsterdame gyvenantis lietuvis fotomenininkas Vytautas Kumža pastaruoju metu vis dažniau minimas ne tik meno, bet ir mados kontekste. Praeitais metais dirbęs su mados namais „Bottega Veneta“, rengęs fotosesijas žurnalams „Vogue Man“ bei „Another Magazine“, šiame pokalbyje Vytautas pasakoja apie objektų fotografiją, estetišką groteską ir jį itin dominantį psichologinį reiškinį – pareidoliją.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prasideda 28-oji „Mados infekcija“, šiais metais sugrįžtanti į Šiuolaikinio meno centrą, atvėrusį duris po šešerių metų remonto. Pokalbis su „Mados infekcijos“ sumanytoja, kūrybos vadove, dizainere Sandra Straukaite.Operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ premjera Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras švęs „valso karaliaus“ Johanno Strausso 200-ąjį gimtadienį. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Gegužės 24 d. minime lietuvių dailininko vitražisto Algimanto Stoškaus 100-ąsias gimimo metines. Pokalbis apie drąsias ir novatoriškas kūrėjo mintis su stiklo menininke Dalia Truskaite, vitražo dailininku ir istorijos tyrinėtoju, VDA doc. Žydrūnu Mirinavičiumi bei VDA Dailėtyros Instituto dizaino tyrėja Karolina Jakaite.Styginių virpėjimas, romantiški vokalai ir ritmingas bosas, o kiekvienas kūrinys - lyg trys minutės soulo harmonijos. Susikūrusi praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, grupė iš Filadelfijos „The Delfonics“ kūrė soulo ir ritmenbliuzo istoriją. Kolektyvą labiausiai išgarsino 1968-ųjų daina „Means I Love You“. Plačiau apie „The Delfonics“ pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Jaunosios kartos mados dizaineris Raimedas Latvys puikiai išmano ne tik drabužių konstrukcijos subtilybes, bet ir įvaldė mados komunikacijos kalbą. Jo socialinių medijų profiliuose pinasi humoras ir kūrybos pristatymas, o kolekcijose - įspūdingi hiperbolizuoti tūriai, įžvalgos apie visuomenę bei... atostogų Lietuvos pajūryje atgarsiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vestuvių apranga – tai gerokai daugiau, nei tik balta suknelė. Nuotakų stilistė Akvilė Dambinskaitė, įkūrusi konsultacijų platformą „Ištekėjimai“, prieš vasaros švenčių maratoną pasakoja ne tik apie praktinę šventinių įvaizdžių parinkimo pusę, bet ir nurodo dažniausiai jaunųjų daromas klaidas, atskleidžia, dėl ko kyla didžiausi ginčai suknelių salonuose. Ir primena, kad mados tendencijos kinta, o štai vestuvių nuotraukos – išlieka iki gyvenimo galo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumų dailininkės darbas kartais gali nuvesti iki labai netikėtų projektų, su, pavyzdžiui, legendine Lietuvos kompanija „Lelija“, skirtingais teatrais ir net atlikėjais iš skirtingų šalių. Stilistė bei kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė savo karjerą pradėjo nuo vintažinių drabužių archyvo kaupimo bei pardavinėjimo „Instagram“ platformoje, o šiandien dirba su įdomiausiais jaunosios kartos performanso menininkais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vidutiniškai per metus ES žmogus įsigyja apie 19 kg tekstilės, maždaug tiek išmeta – šis kiekis pripildytų didelį lagaminą. Siekiant suvaldyti milžiniškas gamybos ir vartojimo apimtis, šiemet Bendrijoje įsigaliojo reikalavimas tekstilę rūšiuoti atskirai. Tačiau kiekvieno žmogaus išmetamą pilną lagaminą valstybėms išrūšiuoti sudėtinga – pavyzdžiui, atliekų kalne skęstanti Švedija dalį tekstilės eksportuoja... į Lietuvą.Kodėl? Kaip Lietuvai sekasi tvarkytis su tekstilės atliekomis? Kokios kitos iniciatyvos populiarėja ir kaip problemą spręsti gali padėti dirbtinis intelektas? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

Repasamos la actualidad, que nos lleva hasta Brasil, el primer país latinoamericano con el que España celebrará cumbres al máximo nivel según han acordado esta semana los dos países. Además, comienza en Brasilia, la decimocuarta Cumbre Bilateral Brasil-Portugal, para fortalecer relaciones en defensa de la democracia, comercio o transición energética. También hablamos de otras noticias de México, Haití o Estados Unidos. Y a continuación, charlamos con la artista hispano-costarricense Aimée Joaristi, que expone en la galería MADOS de Madrid la muestra Mundo Feliz. Un recorrido inédito de trabajos en pintura, escultura, animación y serigrafía que se pueden disfrutar hasta este domingo 23 de febrero.Escuchar audio

„Kai dėviu ką nors neįprasto, galiu išgirsti kaip už nugaros gatvėje žmonės komentuoja ir juokiasi“, - sako drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė. Kurdama ir kalbėdama Justina daug dėmesio skiria feminizmo, greitos mados ir aktyvizmo temoms. Kūrėja nevengia socialinių eksperimentų, kuriais siekia parodyti, jog tam tikrose gyvenimo srityse, ribos gali būti gerokai platesnės.Ar trumpikės gali būti šortais, o plastikinis maišelis rankine? Ar ko nors bijo mados aktyvistai ir kaip rūbai gali pakeisti istoriją?Pokalbis su mados aktyviste, drabužių dizainere, Vilniaus Dailės akademijos doktorante Justina Semčenkaite.Ved. Ignas Klėjus

Klimatologai prognozuoja, kad šie metai ir vėl bus karščiausi istorijoje, o rekordiškai aukštos temperatūros siejamos su vis dažnėjančiais ekstremalias orų reiškiniais.Termometro stulpeliui kopiant virš 40 C ribos, gaisrai šią vasarą niokoja Italiją, Graikiją, Kroatiją ir Rumuniją. Dėl karščių Italijos miestuose skelbiamas „raudonojo“ pavojaus lygis, Graikijoje draudžiamos kai kurios veiklos atvirame ore, o Maltoje sujungtų oro kondicionierių apkrovos neatlaikęs trūkinėja elektros tinklas.Su kiekvienu tokiu karščio rekordu pamažu nyksta tai, ką europiečiai vertina keliaudami vasarą. Neįprastai karšti, sausi arba lietingi orai Viduržemio jūros regione kelia pavojų su vietos kultūra dažnai siejamam maistui bei mėgavimuisi gyvenimu atvirame ore.Tuo metu Šiaurės šalyse stebimas išaugęs turistų srautas vasarą iš vidurio ir pietinių Europos šalių. Vėsesnis oras ir laukinė gamta traukia poilsio nuo karščių ieškančius keliautojus. Žiniasklaida šiai naujai madai jau sugalvojo naujadarą – „vėsostogos“ („coolcation“).Kaip klimato kaitos nulemti pokyčiai keičia vasaros įpročius Europos pietuose ir šiaurėje domisi Daiva Repečkaitė ir Vaida Pilibaitytė.