Podcasts about mados

Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė prisimena gausiai aptarinėtą premjerės Ingos Ruginienės rankinę ir komentare svarsto apie padirbinius ir reprezentaciją.Šią savaitę Klaipėdos koncertų salė publiką kviečia chorinės muzikos klausytis uždengtomis akimis.Naujas VDU tyrimas rodo, kad žmonės jaučiasi neišgirsti ir užsidaro savo informaciniuose burbuluose, tačiau profesionaliai žiniasklaidai vis dar suteikia vilčių atkurti konstruktyvų ryšį. Kas lemia šį požiūrį?Anykščius jau du dešimtmečius kardelių žiedais puošia legendinis gėlininkas Matas Diržys.Į Panevėžio miesto erdves grįžta meno kūriniai, kurie buvo laikinai nuimti, o kitąmet mieste planuojama pastatyti dar septynias skulptūras.Ved. Justė Luščinskytė

Nors Kęstas Rimdžius vis dar šiek tiek prisibijo save vadinti dizaineriu, naujausia jo kolekcija jau pristatyta tiek Vilniaus, tiek Rygos mados savaitėse. Kas toliau? Galbūt žingsnis į užsienio rinką, o gal – dar didesnės avantiūros. Laidoje pašnekovas dalinasi kolekcijos kūrimo užkulisiais, lygina Vilniaus bei Rygos mados bendruomenes ir renginius, bei dalinasi mintimis apie tai, ką madoje šiandien reiškia prabanga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pasak prekių ženklo „Undress“ įkūrėjos ir vadovės Anos Savickos, per pastarąjį dešimtmetį mados verslui teko ne vienas didelis iššūkis: auga gamybos kaštai, sudėtingėja santykiai su didesniais prekybos tinklais, o ir patys klientai kartais neadekvačiai vertina pirkimo bei grąžinimo sąlygas. Vis tik verslininkė džiaugiasi, kad lietuvės vis dažniau renkasi lietuvišką produkciją, o sunknelių verslas išsilaiko nepaisant net kintančių tendencijų bei laisvėjančių aprangos kodų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pasak naujos kartos tendencijų analitikės Odetos Jacės, kalbėti apie mados ateitį vienaskaita negalima, mat ateičių scenarijų - gausu. Tiesa, daugelyje jų pinasi tos pačios tvarumo, virtualybės ir sąmoningo vartojimo prognozės, tik geras klausimas, kurios inovacijos iš tiesų prigis, o kurių savo kasdienybėje taip ir neprisijaukinsime.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po istorinio mados sezono, kai debiutines kolekcijas žinomuose mados namuose pristatė net 15 dizainerių, natūraliai norisi klausti: kurie debiutai pavyko, o kuriems taip ir nepasisekė tinkamai interpretuoti prekių ženklo istorijos ar sulaukti kritikų pagyrų? Šiame laidos epizode - esminės priežastys, kodėl madoje nuolat kinta kūrybos vadovai, ir sėkmingos debiutinės kolekcijos formulė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Per mados sostines nusiritusi mados savaičių banga šį sezoną išties atnešė gausybę istorinių pokyčių. Net 15-oje žinomų mados namų debiutavo nauji dizaineriai, kaip niekad daug diskutuota apie prabangos krizę bei naująsias medijas, o ant podiumų grįžo žalingas lieknumo kultas. Tiesa, prie didžiųjų debiutų prisidėjo ir lietuviški vardai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar Lietuvos dizainerių kuriama mada šiuo metu laikoma pilnaverte lietuviško kultūros lauko dalimi? Kas liudija jos sąsajas su kultūra, o kur galbūt atsiranda erdvės ar argumentų tų sąsajų nematyti? Ar deramai įvertiname madą kaip svarbią dizaino sritį sykiu įvertindami jos komercinį/taikomąjį potencialą bei globalų paveikumą? Apie - tai diskusija su Vilniaus dailės akademijos docente Juste Tarvyde, dizaineriu ir aktyvistu Luku Svirpliu bei šiuolaikinio meno kuratore, buvusia kultūros atašė Juste Kostikovaite.Ved. Deimantviė Bulbenkaitė

Užaugusi Kaune ir baigusi studijas prestižiniame Londono mados universitete Central Saint Martins, jaunosios kartos dizainerė Gabrielė Mockevičiūtė šiandien kloja savo kelią į mados industriją. Merginos darbai sulaukė dėmesio iš pasaulinio garso stilistų, fotografų bei nuomonės formuotojų, tačiau sėkmė iškart neatėjo, o studijų procesą lydėjo ir psichologiškai sunkūs etapai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Kaip įkurti sėkmingą lietuvišką mados prekių ženklą, kurio sėkmę paliudytų ne tik socialinis kapitalas, bet ir realūs pardavimai? Jaunosios kartos dizainerė Liepa Aliukaitė per maždaug trejus metus pristatė keletą sėkmingų kolekcijų ir sukūrė gatvėse nuolat matomus aksesuarus, jau vertus bestselerių vardo. Beje, dizainerės produkcija savo klientą randa jau ir už Lietuvos ribų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors šiais laikais neretai sakoma, kad etiketo taisyklės laisvėja, o aprangos kodai kvietimuose nurodomi vis rečiau, išmanyti aprangos etiketą vis tik svarbu. Juk skirtingai apibrėžiamos griežta ir laisva verslo apranga, egzistuoja atskiras aksesuarų etiketas, o net tarpusavyje gan panašios progos gali reikalauti skirtingų stiliaus sprendimų. O gal šiuolaikinė mada ir etiketas - nesuderinami? Apie tai - pokalbis su modernaus etiketo specialiste Indre Briedeliene.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Baigiant trečiąjį laidos „Tendencingai“ sezoną visas dėmesys skiriamas auditorijos klausimams. Koks mados istorijoje buvo tvarumo vaidmuo? Kaip ugdyti kritinį mąstymą apie madą? Kodėl mados ekosistemoje turi egzistuoti net tie mados ženklai, kuriuos laikome blogo skonio etalonais? Klausimų gausu, o atsakymai – verčiantys susimąstyti. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Žiūrėdami į podiumu einantį modelį turėtume atkreipti dėmesį ne tik į drabužius, bet ir į papuošalus. Svarbu paminėti, kad jie ne tik pratęsia kolekcijos temą, bet ir pereina per tikrai nemažai rankų, kol galiausiai tampa pristatymo dalimi. Papuošalų kūrėja Gintarė Pečkytė visus šiuos procesus pažįsta iš arti, mat jau metus gyvena bei dirba Paryžiuje, kur kartu su kolegomis kuria juvelyriką, skirtą tokiems mados namams kaip „Jacquemus“, „Maison Margiela“ ar „Diesel“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados turinio kūrėjas Karolis Inokaitis karjerą pradėjo kaip modelis, dar šešiolikos išvykęs dirbti į Milaną. Vis tik pandemijos metu jaunas vyras kiek pakeitė savo karjeros trajektoriją ir pasinėrė į vyriškos mados turinio kūrimą socialiniame tinkle Instagram. Šiandien Paryžiuje gyvenantis ir bene 300 tūkst. sekėjų turintis Karolis ne tik dirba su tokiais mados namais kaip „Prada“ ar „Dior“, bet ir kritiškai bei smalsiai reflektuoja tiek šių dienų mados industriją, tiek nuomonės formuotojo karjeros niuansus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Įdomus paradoksas: nors dizaineris Giedrius Paulauskas vyrišką madą kuria jau daugiau nei dvidešimt metų, jį vis labiau traukia ne ateities dizaino idėjos, o istoriniai uniformos ir tautinio paveldo aspektai. Jo projektas „Laisvės kariai“ – tai netikėtas istorijos ir dizaino susitikimas, kuris, dirbant archyvuose, leidžia atkurti garsiausių Lietuvos partizanų uniformas bei pasakoti apie jas ateities kartoms.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Pastarasis vyriškos mados šimtmetis buvo paženklintas gausybe mados ir platesnės kultūros susidūrimų: nuo Povų revoliucijos septintojo dešimtmečio Londone iki hiphopo bei gatvės mados iškilimo devyniasdešimtųjų Niujorke ir Los Andžele. Žinoma, kas galėtų pamiršti ir įspūdingą metroseksualų erą, kurią išgarsino Davido Beckhamo stilius, ar pastarojo dešimtmečio mados flirtą su memų kultūra.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimanė Bulbenkaitė komentare klausia, kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nuo spalio bus pradėta Druskininkuose esančių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų - muziejaus rekonstrukcija. Ar prastos būklės muziejus tinkamai reprezentuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą ir kodėl nespėta muziejaus rekonstruoti iki jubiliejinių Čiurlionio metų? Pokalbis su Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai dr. Virginija Vitkiene, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte ir menotyrininke bei gide po Druskininkus Aušra Česnulevičiene.„Lietuvoje bendruomeniškumas yra stipresnis“, – sako Kaune gimusi architektė Vytautė Tabbenor. Po beveik dviejų dešimtmečių praleistų Anglijoje, ji su šeima nusprendė apsigyventi Tauragėje. architektė tapo „Kartų ąžuolo“ projekto autore.Vilniuje tryliktus metus vyksta klasikinės muzikos festivalis „Vivace Vilnius“, daug dėmesio skiriantis jaunų muzikantų meistriškumui kelti. Pokalbis su festivalio organizatore Egle Jarkova ir pianiste Liepa Elžbieta Dvarionaite.Ved. Donatas Šukelis

Kalbėti apie vyriškos aprangos raidą – tai pasakoti apie įdomiausius politinius ir kultūrinius lūžius. Pirmoji iš dviejų modernios vyriškos mados istorijai skirtų laidų prasideda nuo Prancūzijos revoliucijos ir Apšvietos amžiaus idealų, pradėjusių formuoti mums pažįstamą klasikinį kostiumą, ir pamažu keliauja link XX a. vidurio, Holivudo dėka įtvirtinusio jaunimo kultūrą, džinsų ir odinių striukių madą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar žinojote, kad buvęs JAV prezidentas Bidenas savo mėgstamiausius Ray-Ban akinius dovanojo ir kitų valstybių vadovams? O kad dramaturgas Wilde'as pirmasis segėjo žalią gvazdiką kaip queer kultūros simbolį? Daugiau nei dešimt vyriškos mados istorijų – tai smalsūs žvilgsniai į tai, kokie vyrai kūrė madą, ją įdomiai dėvėjo ar savo laiku reprezentavo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dizaineris ir Vilniaus dailės akademijos docentas Dainius Bendikas ne tik ugdo jaunąją mados dizainerių kartą, bet ir savo tyrimais bei eksperimentais apmąsto dizainą plačiąja prasme. Koks drabužio ir gamtos santykis? Kiek šiandien svarbi funkcija? Galų gale, kokios ateities vizijos formuoja spekuliatyvaus dizaino lauką? Kaip teigia pats pašnekovas, šie klausimai – kompleksiški, bet dabartinio dizaino kontekste itin įdomūs.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dizaineris Lukas Ivanavičius jau keletą metų įvariais formatais pasirodo lietuviškos mados scenoje. 2021-aisiais jo bakalauro darbo kolekcija „The Bigger the Better“ ne tik parodyta ant „Mados infekcijos“ podiumo, bet ir atrinkta į „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursą. Šiuo metu Lukas studijuoja Mados dizaino magistro studijose Vilniaus dailės akademijoje bei nagrinėja itin įdomią temą – vestuvinius drabužius, skirtus tos pačios lyties poroms. Lukas Baltic pride proga surengė ir performatyvų veiksmą „Jungtuvės“, vykusį Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Amsterdame gyvenantis lietuvis fotomenininkas Vytautas Kumža pastaruoju metu vis dažniau minimas ne tik meno, bet ir mados kontekste. Praeitais metais dirbęs su mados namais „Bottega Veneta“, rengęs fotosesijas žurnalams „Vogue Man“ bei „Another Magazine“, šiame pokalbyje Vytautas pasakoja apie objektų fotografiją, estetišką groteską ir jį itin dominantį psichologinį reiškinį – pareidoliją.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prasideda 28-oji „Mados infekcija“, šiais metais sugrįžtanti į Šiuolaikinio meno centrą, atvėrusį duris po šešerių metų remonto. Pokalbis su „Mados infekcijos“ sumanytoja, kūrybos vadove, dizainere Sandra Straukaite.Operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ premjera Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras švęs „valso karaliaus“ Johanno Strausso 200-ąjį gimtadienį. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Gegužės 24 d. minime lietuvių dailininko vitražisto Algimanto Stoškaus 100-ąsias gimimo metines. Pokalbis apie drąsias ir novatoriškas kūrėjo mintis su stiklo menininke Dalia Truskaite, vitražo dailininku ir istorijos tyrinėtoju, VDA doc. Žydrūnu Mirinavičiumi bei VDA Dailėtyros Instituto dizaino tyrėja Karolina Jakaite.Styginių virpėjimas, romantiški vokalai ir ritmingas bosas, o kiekvienas kūrinys - lyg trys minutės soulo harmonijos. Susikūrusi praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, grupė iš Filadelfijos „The Delfonics“ kūrė soulo ir ritmenbliuzo istoriją. Kolektyvą labiausiai išgarsino 1968-ųjų daina „Means I Love You“. Plačiau apie „The Delfonics“ pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Jaunosios kartos mados dizaineris Raimedas Latvys puikiai išmano ne tik drabužių konstrukcijos subtilybes, bet ir įvaldė mados komunikacijos kalbą. Jo socialinių medijų profiliuose pinasi humoras ir kūrybos pristatymas, o kolekcijose - įspūdingi hiperbolizuoti tūriai, įžvalgos apie visuomenę bei... atostogų Lietuvos pajūryje atgarsiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vestuvių apranga – tai gerokai daugiau, nei tik balta suknelė. Nuotakų stilistė Akvilė Dambinskaitė, įkūrusi konsultacijų platformą „Ištekėjimai“, prieš vasaros švenčių maratoną pasakoja ne tik apie praktinę šventinių įvaizdžių parinkimo pusę, bet ir nurodo dažniausiai jaunųjų daromas klaidas, atskleidžia, dėl ko kyla didžiausi ginčai suknelių salonuose. Ir primena, kad mados tendencijos kinta, o štai vestuvių nuotraukos – išlieka iki gyvenimo galo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumų dailininkės darbas kartais gali nuvesti iki labai netikėtų projektų, su, pavyzdžiui, legendine Lietuvos kompanija „Lelija“, skirtingais teatrais ir net atlikėjais iš skirtingų šalių. Stilistė bei kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė savo karjerą pradėjo nuo vintažinių drabužių archyvo kaupimo bei pardavinėjimo „Instagram“ platformoje, o šiandien dirba su įdomiausiais jaunosios kartos performanso menininkais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Net jei nesate girdėję Marijos Petraitytės vardo, jos kurtus drabužius veikiausiai būsite matę. Galbūt ant Eurovizijos scenos Silvester Belt pasirodymo metu, Jessicos Shy koncerte, ant Šiaulių ar Panevėžio teatrų scenų, mados festivaliuose ar net bokso ringe. Panevėžyje kurianti jaunosios kartos dizainerė Marija savo pavyzdžiu rodo, kad avangardinė mados kryptis ir baltų genčių įkvėpta estetika gali atnešti gausybę užsakymų, o komercinis požiūris į madą nebūtinai yra vienintelis kelias į sėkmę.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vidutiniškai per metus ES žmogus įsigyja apie 19 kg tekstilės, maždaug tiek išmeta – šis kiekis pripildytų didelį lagaminą. Siekiant suvaldyti milžiniškas gamybos ir vartojimo apimtis, šiemet Bendrijoje įsigaliojo reikalavimas tekstilę rūšiuoti atskirai. Tačiau kiekvieno žmogaus išmetamą pilną lagaminą valstybėms išrūšiuoti sudėtinga – pavyzdžiui, atliekų kalne skęstanti Švedija dalį tekstilės eksportuoja... į Lietuvą.Kodėl? Kaip Lietuvai sekasi tvarkytis su tekstilės atliekomis? Kokios kitos iniciatyvos populiarėja ir kaip problemą spręsti gali padėti dirbtinis intelektas? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

„Gyvename parfumerinio pertekliaus amžiuje“, – sako parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, apie kvapų meną bei verslą rašanti dar nuo 2009-ųjų. Pasak Rimantės, šiandieninės parfumerijos mados atitinka pasaulyje jaučiamą nerimą, bet sykiu jaučiamas ir poreikis savaip diegti tvarias praktikas bei stumtelti parfumerijos meną į ateitį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prieš daugiau nei dešimtmetį Marija Palaikytė Lietuvą sudomino itin netradicine savo profesija – baigusi studijas Florencijos mados institute „Polimoda“, ji prisistatė kaip mados tendencijų prognozuotoja. Po to sekė gausybė kitų įdomių projektų: nuo vyrų mados savaitės, organizuotos Vilniuje, iki televizijos stilistės darbo. Šiuo metu Marija veda realybės šou „Mados klubas“ ir į lietuviškos mados istoriją įneša naujų vėjų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Už kostiumų dizainą Nauberto Jasinsko spektaklyje „Sugrįžimas“ „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Liucija Kvašytė pasakoja, kad teatro scenoje svarbu ne tik aprengti personažą, bet ir perteikti pjesės viziją. Pavyzdžiui, siurrealistinė Čilės autoriaus Roberto Bolaño „Sugrįžimo“ nuotaika buvo sukurta detalėmis: hiperbolizuotomis formomis, tarsi nereikalingais akcentais, logiką peržengiančiais sprendimais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus antram sovietizacijos etapui visiškai pasikeitė ir Lietuvos mados sistema. Iš Maskvos valdomas modelių namų tinklas, neturėjęs daug bendro su vakarietiška mados namų tradicija, buvo skirtas tarnauti planinei ekonomikai, o mados idėja atmesta kaip pernelyg skatinanti saviraišką. Vis tik mados žurnalų Sovietų Sąjungoje buvo, kaip ir pačios mados – tik viskas turėjo būti patvirtinta Lengvosios pramonės ministerijos štampu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien, kovo 21 d., švenčiame baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho 340 gimimo metines. Apie J. S. Bacho reikšmę pasaulio muzikos istorijoje pasakoja Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną ir mažus, ir didelius žiūrovus kviečia į kaimą susipažinti su dėdule Petsonu, katinu Findusu ir jų draugais. Pasakoja kolegė iš uostamiesčio Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien kviečiame klausytis Laimos Kreivytės pokalbio su Mindaugu Nastaravičiumi apie jo naujausią knygą „Antra dalis“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.Austrijos senosios muzikos ansamblis „Ars Antiqua Austria“, įkurtas 1989 metais, skleidžia autentišką atlikimo praktiką. Jo repertuaras driekiasi nuo viduramžių iki baroko, o kiekvienas pasirodymas – lyg kelionė į praeitį, kurioje susilieja senosios muzikos grožis ir mūsų laikų interpretacijos. Šiemet ansamblis klausytojams pristatė naująjį albumą, kuriame atlikėjai perteikia batalijų, mūšių garsus. Ši muzika, vaizduojanti kovas, primena apie visuomet tragiškus karų padarinius. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – LNSO artistas, fleitininkas, profesorius Valentinas Gelgotas.Ved. Gerūta Griniūtė

XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvą nuolat purtė globalūs bei vietiniai politiniai neramumai, bet kultūra, masinės informacijos priemonės bei mada patyrė ypatingą augimą. Šalyje ne tik leista gausybė madą apžvelgiančių žurnalų, padėjusių susipažinti su Paryžiaus ar Holivudo tendencijomis, bet neatsilikta nuo kino diktuojamų grožio standartų. Net sugalvota išrinkti gražiausią lietuvaitę, bet planas, deja, žlugo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tarpukario Lietuvoje – kaip ir visoje Europoje – mada keitėsi neįtikėtinu greičiu. Tiesa, moterų sijonams ir plaukams trumpėjant kai kurie visuomenės nariai pradėjo rūpintis dorove, tad Kaune net surengtas viešas mados teismas. Jame dalyvavo medikai, dvasininkai, menotyrininkai ir, aišku, pačios moterys, kurių gyvenimas po Pirmojo pasaulinio karo tapo ir laisvesnis, ir aktyvesnis. Ar mada buvo išteisinta? Apie tai – šios savaitės laidoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Repasamos la actualidad, que nos lleva hasta Brasil, el primer país latinoamericano con el que España celebrará cumbres al máximo nivel según han acordado esta semana los dos países. Además, comienza en Brasilia, la decimocuarta Cumbre Bilateral Brasil-Portugal, para fortalecer relaciones en defensa de la democracia, comercio o transición energética. También hablamos de otras noticias de México, Haití o Estados Unidos. Y a continuación, charlamos con la artista hispano-costarricense Aimée Joaristi, que expone en la galería MADOS de Madrid la muestra Mundo Feliz. Un recorrido inédito de trabajos en pintura, escultura, animación y serigrafía que se pueden disfrutar hasta este domingo 23 de febrero.Escuchar audio

La artista hispano-costarricense Aimée Joaristi expone en la galería MADOS de Madrid la muestra "Mundo Feliz". Un recorrido inédito por sus trabajos en pintura, escultura, animación y serigrafía que se pueden disfrutar hasta el domingo 23 de febrero.Escuchar audio

Pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiama knyga apie garsų litvakų dailininką Samuelį Baką ir jo Vilniui dovanotą paveikslų kolekciją. Pasakoja knygos sudarytoja Ieva Šadzevičienė.Mados dizainerė, menininkė Julija Janus kelerius metus rengia parodą apie karalienės Barboros Radvilaitės ir Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimus. Tačiau šiai tarptautinei parodai Kultūros ministerija finansavimo neskyrė. Kodėl susiklostė tokia sudėtinga situacija ir kaip iš jos išeiti, pasakoja Julija Janus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.Pradeda veikti pirmasis Baltijos šalyse Šeimos, moterų ir vaikystės istorijos tyrėjų tinklas, siekiantis „išgirsti“ mažųjų istorijos dalyvių balsus. Apie naują centrą Lietuvos istorijos institute pasakoja humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė.Sportuoti galima ne tik lauke, namuose ar sporto klube. Bet ar kada susimąstėte, kiek sveria Mikelandželo „Dovydo“ galva? O kas, jei treniruotė taptų ne tik fizine veikla, bet ir meno patirtimi? Penktadienį Šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija. Instaliacijos autorių Augustą Serapiną kalbino Evelina Povilavičiūtė.Šiais metais festivalis „Kino pavasaris“ pasitinka 30-ies metų jubiliejų. 1995 metais pirmąjį kino festivalį surengė tuo metu UAB „Lietuvos kino teatras“ direktore dirbusi Vida Ramaškienė su bendraminčiais. Kodėl istorijos mokytoja ketinusi būti moteris pasuko į kino pasaulį? Kokia buvo pirmoji pirmo festivalio diena? Ką jai reiškė kino teatro „Lietuva“ uždarymas? Ir kodėl ji pasitraukė ir festivalio organizavimą patikėjo savo sūnui Algirdui? Pokalbis su Vida Ramaškiene rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

1990-ieji – tai skurdo, nežabotos laisvės ir laukinio kapitalizmo laikas, atvaizduotas Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“. O kaip ši ankstyva nepriklausomybė atrodė Šiaulių jaunimo spintose? Ką jauni žmonės pirko turguose ir ką laikė mados ir puošnumo etalonais? Galų gale, kodėl treningai yra lietuviška autentika? Apie tai pokalbis su mados ir kino kostiumų dizainere Agne Biskyte.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po raidžių junginiu SSTKMS slepiasi ne tik kriptiškas žodis „susitikimas“, bet ir dviejų jaunų mados dizainerių kūryba. Urtė Vosyliūtė ir Kotryna Lipkevičiūtė susipažino studijuodamos mados dizainą, o kurti drauge pradėjo 2019 m. Ir... iškart pateko ant „Mados infekcijos“ podiumo, o iki šios dienos sukūrė keturias konceptualių dėvimų drabužių kolekcijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Daugiau nei 150 metų istoriją skaičiuojantis Niujorko Metropoliteno meno muziejus ne per seniausiai paskelbė lankomiausių savo parodų dešimtuką. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Picasso, Da Vinci ar Tutanchamono lobių parodas pralenks... paroda, dedikuota katalikiškos vaizduotės ir mados santykiui? Pasirodo, jog ne viename garsiame muziejuje lankomiausios yra būtent mados parodos. Kodėl?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Žinoma, kad drabužiai meno parodose eksponuoti dar XVIII a., bet tikros specializuotos mados parodos pradėtos organizuoti tik XX a. viduryje. Tiesa, dažniausiai atsispirta nuo pavyzdžių, koks garsus žmogus ką dėvėjo ar koks drabužis skaičiuoja ne pirmą šimtmetį, bet einant laikui mados parodos tapo ir modernesnės, ir konceptualesnės. Tokios, kurios muša lankomumo rekordus net ir didžiausiuose pasaulio muziejuose.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ veikia paroda „Costume & Contemplation On Religion“. Joje pinasi ne tik sudėtingi religija bei tikėjimu paremti naratyvai, bet ir kostiumo dizainas bei meninė kalba. Apie parodą pasakoja viena iš jos kuratorių bei dalyvių prof. Renata Maldutienė, taip pat vadovaujanti Vilniaus dailės akademijos mados dizaino katedrai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Druskininkai ruošiasi kultūros sostinės metų atidarymo ceremonijai „Didysis Čiurlys“. Šiame renginyje Olimpinėms žaidynėms, Paryžiaus madų savaitei ir „Grammy“ apdovanojimams choreografiją kūręs prancūzas Sadeck Berrabah suburs 122 žmonių minią, kuri šoks nematyta, nuskrendančių paukščių būrį primenančia technika.Šešioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiams meno kolekcininkams Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai.Kaip mada siejasi su religija? Gal mada pati tampa savotiška religija? Šiuos klausimus kelia paroda „Costume & Contemplation On Religion„ („Kostiumas ir mąstymas apie religiją“).Kuo ypatinga Ispanijos Trijų Karalių šventė?„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Trylikos metų atsidūrusi Kaune Gabija Gasiunas lietuviškai mokėjo tik pasisveikinti ir pasakyti, kad yra šalta. Šiandien ji užsienio lietuviams siunčia ir Lietuvos mokyklose pristato dvikalbę pasakų knygą apie namų ieškantį giliuką.„Griovimas ir prasta statybos praktika ilgainiui pablogino mūsų miestų būklę“, – sako urbanistas Ludwigas Engelis. Jis – vienas iš senąją architektūrą išsaugoti ir atnaujinti skatinančios, visos Europos piliečius ketinančios įtraukti iniciatyvos „House Europe“ autorių. Per metus norima surinkti milijoną europiečių parašų, kurie leistų pradėti pokyčius teisinėje sistemoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Nathalie Couturier

Šįkart laidoje „Tendencingai“ – trys intriguojančios mados temos. Pirmoji – žvilgsnis į tai, kam ir kada reikalinga profesionali mados kritika. Antroji – pasvarstymai apie jaunosios Z kartos santykį su darbo aplinka, o kartu – ir apranga. Laidą užbaigia istorinis pasakojimas apie aukštakulnius batelius ir kodėl mados industrija vis nesugeba jų nusiauti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pirmoje Naujųjų metų laidoje „Pakartot“: kokios muzikos tendencijos vyraus 2025-aisiais? Kokie žanrai sugrįžta, kokios technologijos keičia muzikos veidą? O rubrikoje „Gera, bet pamiršta“ – istoriškai svarbiausia lietuviško progresyvaus roko grupė „Saulės laikrodis“.Ved. Domantas Razauskas

„Kai dėviu ką nors neįprasto, galiu išgirsti kaip už nugaros gatvėje žmonės komentuoja ir juokiasi“, - sako drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė. Kurdama ir kalbėdama Justina daug dėmesio skiria feminizmo, greitos mados ir aktyvizmo temoms. Kūrėja nevengia socialinių eksperimentų, kuriais siekia parodyti, jog tam tikrose gyvenimo srityse, ribos gali būti gerokai platesnės.Ar trumpikės gali būti šortais, o plastikinis maišelis rankine? Ar ko nors bijo mados aktyvistai ir kaip rūbai gali pakeisti istoriją?Pokalbis su mados aktyviste, drabužių dizainere, Vilniaus Dailės akademijos doktorante Justina Semčenkaite.Ved. Ignas Klėjus

Ypatinga šventinė laida – tai geriausių vedėjos Deimantės Bulbenkaitės šiemet atrastų mados istorijų epizodas. Trumpi ir informatyvūs, šie pasakojimai supažindins tiek su Lietuvos krepšinio rinkinės atributika ar mados ir meno susikirtimais, tiek su 2024-ųjų mados aktualijomis.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ramunės Piekautaitės mados namai yra tarsi lietuviškos mados konstanta: dizainerė dar 1994 m. baigė Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino studijas ir drabužius klientėms kūrė tuomet, kai medžiagų reikėjo ieškoti buvusių Modelių namų sandėlyje. Savo vardo mados namus įkūrusi 1997 m., Piekautaitė iki dabar kas sezoną pristato po naują kolekciją ir toliau rašo lietuviškos mados istoriją. Apie tai – pokalbis pačios dizainerės studijoje Vilniaus centre.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Šiauliuose visą mėnesį siautęs šiuolaikinio meno ir mados festivalis VIRUS – baigėsi. Laukiamiausias buvo paskutinis renginys – avangardinės mados šou, surengtas lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre. Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS uždarymo renginyje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Klasikos koncertų salė su koncertų vedėja Gabija Narušyte.Šiandien Tarptautinė žmogaus teisių diena. Kiek lyčių stereotipai paplitę šiandien, ir kaip atrodo lyčių lygybė vaikų priežiūroje?Menų agentūrai „Artscape“ įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje“.Videomenininkas Rimas Sakalauskas ir kompozitorius Darius Žičkus kviečia į žmogaus ir dirbtinio intelekto kūrybinės sinergijos premjerą – trumpametražio filmo „Vienos dienos kronika“ pristatymą.Apie dainininko Johno Paulo Larkino, plačiau žinomo Scatman John vardu, negalią ir stiprybę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

Klimatologai prognozuoja, kad šie metai ir vėl bus karščiausi istorijoje, o rekordiškai aukštos temperatūros siejamos su vis dažnėjančiais ekstremalias orų reiškiniais.Termometro stulpeliui kopiant virš 40 C ribos, gaisrai šią vasarą niokoja Italiją, Graikiją, Kroatiją ir Rumuniją. Dėl karščių Italijos miestuose skelbiamas „raudonojo“ pavojaus lygis, Graikijoje draudžiamos kai kurios veiklos atvirame ore, o Maltoje sujungtų oro kondicionierių apkrovos neatlaikęs trūkinėja elektros tinklas.Su kiekvienu tokiu karščio rekordu pamažu nyksta tai, ką europiečiai vertina keliaudami vasarą. Neįprastai karšti, sausi arba lietingi orai Viduržemio jūros regione kelia pavojų su vietos kultūra dažnai siejamam maistui bei mėgavimuisi gyvenimu atvirame ore.Tuo metu Šiaurės šalyse stebimas išaugęs turistų srautas vasarą iš vidurio ir pietinių Europos šalių. Vėsesnis oras ir laukinė gamta traukia poilsio nuo karščių ieškančius keliautojus. Žiniasklaida šiai naujai madai jau sugalvojo naujadarą – „vėsostogos“ („coolcation“).Kaip klimato kaitos nulemti pokyčiai keičia vasaros įpročius Europos pietuose ir šiaurėje domisi Daiva Repečkaitė ir Vaida Pilibaitytė.