Podcasts about antroji

„Iš pernai liepą įvykusio pasikėsinimo į Donaldą Trumpą išsiskiria dvi galingos nuotraukos, iliustruojančios jo religinio-nacionalistinio patrauklumo paradoksus. Pirmoje Trumpas laiko sugniaužtą kumštį plėvesuojančios Amerikos vėliavos fone – toks nieko nebijantis populistinis galiūnas. Antroji nuotrauka yra pasižymi ryškesnėmis aliuzijomis į Kristų. Buvęs prezidentas vaizduojamas parkritęs ant žemės, ranka prisidengęs veidą, tarsi melstųsi, o jam per skruostą varva kraujas, tarsi ne iš peršautos ausies, o nuo erškėčių vainiko. Vos ne Kryžiaus kelio stotis, kurioje Kristus parpuola ant žemės, - aistros, kančios ir šventumo įvaizdis." Plačiau - vedamojo skiltyje.Sinodas baigėsi – sinodas tęsiasi. Pirmojo šių metų „Artumos“ numerio temas pristato žurnalo vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.Epochos pabaiga svarbiausioje Austrijos vyskupijoje – Vienos kardinolo Christopho Schoenborno pasitraukimą į emeritūrą pagal užsienio spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Krikščionių vienybės savaitę minint - pokalbis su ortodoksų kunigu Gintaru Sungaila.„Krikščioniškos minties puslapis“: E. Ruddy „Mūsų ekumeninė ateitis“.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Tvarkos demonas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Podkastų klestėjimo laikais BasketNews pasinėrė į naujų talentų medžioklę. Kruopščiai perskaičius ir įvertinus gautus CV buvo atrinkti 8 dalyviai, kurie prie mikrofonų susėdo su rinkos rykliu Karoliu Tiškevičiumi. Kažkas iš jų prisijungs prie mūsų komandos. Kas? Rašykite, spėliokite, girkite ir kritikuokite komentaruose! Temos: Pirmoji kova (0:00); Antroji kova (20:12); Trečioji kova (41:36); Ketvirtoji kova (1:12:48).

Šįkart laidoje „Tendencingai“ – trys intriguojančios mados temos. Pirmoji – žvilgsnis į tai, kam ir kada reikalinga profesionali mados kritika. Antroji – pasvarstymai apie jaunosios Z kartos santykį su darbo aplinka, o kartu – ir apranga. Laidą užbaigia istorinis pasakojimas apie aukštakulnius batelius ir kodėl mados industrija vis nesugeba jų nusiauti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vyriausybei svarstant liberalizuoti antros pensijų pakopos sistemą, o fonduose žmonėms sukaupiant santykinai nedaug lėšų, Lietuvos bankas siūlo į kaupimą įtraukti darbdavius bei atsisakyti valstybės įnašo, taip pat steigti valstybės valdomą pensijų fondą.Baltarusijoje artėjant prezidento rinkimams, Seimo pirmininkas sako, kad jų taip vadinti negalima. Tai Saulius Skvernelis pareiškė po susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Ji sausio pabaigoje Baltarusijoje vyksiantį politinį procesą vadina imituojamu Lukašenkos ritualu.Gyventojams skundžiantis, kad norint įsigyti vietą automobiliui požeminėje stovėjimo aikštelėje reikia mažiausiai keliolikos tūkstančių eurų, nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad aikštelių įrengimas yra labai brangus, todėl tokios didelės ir automobilių stovėjimo vietos kainos. Be to, kai kuriuose naujai statomuose namuose pagal įstatymą privaloma įrengti priedangas, kurias dažniausiai bandoma integruoti kartu su požemine stovėjimo aikštele.Gatvės menininkai piktinasi Vilniaus savivaldybės sprendimui buvusiose legalių grafičių vietose nuplauti žinomų menininkų piešinius. Pasak kūrėjų, šis sprendimas ne tik riboja jų kūrybinę laisvę, bet ir parodo nepagarbą menui, kuris ilgą laiką puošė miesto erdves ir buvo tapęs jo dalimi. Savivaldybės atstovai tikina, kad kiekvienas, norintis įgyvendinti savo kūrybines idėjas, gali tai daryti susitaręs su administracija, nors ir iki šiol piešiniai puošė legalias sienas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Antroji gruodžio mėnesio savaitė lai dovanoja mums artėjančių švenčių ramų laukimą ir gausybę gražių renginių Dzūkijos sostinėje! Kviečiame apie juos sužinoti ir apsilankyti!

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*3 dalis. 1973 m. liepos 3 d.Antroji slapstymosi diena. Rytų Berlyne Aleksandro aikštėje Berbel susitinka su ryšininku, kuris paskiria naują pabėgimo dieną ir laiką. Pavojus būti sučiuptai slaptosios policijos auga. Vakare ji skambina į visiškai nepažįstamos šeimos duris.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Jonas Braškys, Ignas Ciplijauskas, Inga Šalkauskaitė ir Jūratė Vilūnaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

XIX amžiuje kone visi dirigentai buvo kompozitoriai – vėliau ši perskyra tarp profesijų gilėjo. Vis dėlto komponuojantys dirigentai nėra retenybė.Amerikietis dirigentas ir kompozitorius Michael Tilson Thomas (g. 1944) klausia: „Menininko gyvenime yra du pagrindiniai laikotarpiai. Pirmasis yra savęs kūrimas. Antroji, sunkesnė dalis – nueiti kelią. Kaip išlaikyti viziją, ją auginti ir ja dalytis?“Venesuelietis dirigentas ir kompozitorius Gustavo Dudamel (g. 1981) teigia: „Taip, klasikinė muzika turi žavų techninį sudėtingumą. Bet galiausiai svarbu tai, ką tu jauti ir ką žmonės suvokia. Turime panaikinti žmonių baimes dėl klasikinės muzikos. Ji gali būti intelektuali, tačiau jos poveikis yra dvasinis.“Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Antono Brucknerio 200 metų jubiliejaus proga Domantas Razauskas tęsia laidų ciklą, skirtą vienam didžiausių visų laikų simfonistų. Antrojoje ciklo laidoje – numeruotos ir paties kūrėjo atmestos simfonijos bei geriausi jų įrašai, dirigentai, orkestrai.Ved. Domantas Razauskas

PU'KATukai – Aidas PUKLEVIČIUS ir Mykolas KATKUS – apžvelgia, kas JAV rinkimuose spėjo įvykti rugsėjo mėnesį. Kamala Harris ir Donaldas Trumpas surėmė ietis pirmuosiuose ir galbūt paskutiniuose per televiziją transliuojamuose debatuose, kurie gali turėti didelę įtaką 2024 m. JAV prezidento rinkimams. Apie tai, kas įvyko, kol jūs miegojote - podcaste JAV RINKIMAI. 0:00 JAV RINKIMAI - DEBATAI 2:11 Debatų eiga 5:10 Kamala Harris dominuoja 7:05 Didžiausi pamelavimai 9:03 Harris perkando Trumpą 10:44 Kandidatų bulletpoint'ai 15:28 Šunys ir katės 17:38 Antroji debatų dalis 20:44 Ukrainos klausimas 22:56 Bidenas - Harris bėda 24:11 Trumpo amžius 28:45 Neapsisprendę rinkėjai 27:08 Antri debatai? 40:03 Taylor Swift 42:04 Juokingi vaizdeliai 43:36 Reitingų prognozės 45:51 Dick Cheney ir kt. 48:35 Project 2025 52:38 Karas

Laidos dalyvės – dvi moterys, netekusios savo brolių. Viena – Štuthofo lageryje, kita – Dusetų miškuose. Apie tragišką Marijampolės mergaičių gimnazijos direktoriaus Zigmo Masaičio žūtį Štuthofo koncentracijos stovykloje pasakojo šiandien jau amžiną atilsį mokytoja Bronė Masaitytė. Antroji brolio ieškotoja – Ona Šikšnienė iš Dusetų, kurios brolį partizaną nušovė bolševikai ir užkasė pamiškėje. Tai, ką pasakojo ši moteris, iš tiesų buvo labiau panašu į pasaką negu į faktų virtinę.Laidą parengė Julius Sasnauskas

Kaip yra susijusi istorija ir teisė?Anot žymaus prancūzų istoriko Henry Rousso, praeities tyrinėtojai mąstydami apie blogio raišką istorijoje neturėtų atlikti prokurorų, advokatų ar teisėjų vaidmens. Istorikai, H.Rousso nuomone, visų pirma privalo mėginti suprasti, ką teko patirti Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintiems žmonėms. Tuo pat metu praeities tyrinėtojai privalo perprasti bei paaiškinti, kas lėmė šioje koncentracijos stovykloje dirbusiųjų komendantų, prižiūrėtojų, medikų, budelių etc. elgesį. O kokį tikslą, mąstydami apie XX a. istoriją, visų pirma sau kelia teisininkai? Kokią prasmę jie įdeda į žodžius „atstatyti istorinį teisingumą“?2024 m. kovo 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta doc. dr. Dovilės Sagatienės atlikto tyrimo ataskaita „Istorinės atminties teisinis reguliavimas Baltijos valstybėse“. Ką atskleidė pastarasis tyrimas? Kokius etapus galima būtų išskirti Baltijos šalių istorinės atminties reguliavimo procese Nepriklausomybės epochoje? Ar tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sukurtų įstatymų, reguliuojančių su istorine atmintimi susijusius reiškinius bei procesus, galima būtų įžvelgti kokių nors esmingesnių skirtumų?Kiek Baltijos valstybių istorinės atminties įstatymai atitinka Europos žodžio laisvės standartus?Tyrimas baigiamas keturiomis politikos įgyvendinimo rekomendacijomis. Pirmoji skamba taip: „Gerinti dvejopų istorinės atminties įstatymų saugumo pažadų supratimą”. Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Antroji rekomendacija: „Skatinti tyrinėjimus, savirefleksiją ir atviras diskusijas tiek apie sovietų okupacijos laikotarpį, tiek apie nacių okupacijos laikotarpį“. Kokio pobūdžio diskusijų mums trūksta?Trečioji ir ketvirtoji rekomendacijos kalba taip pat apie labai aktualius dalykus: tolesnes Baltijos šalių ir žydų pastangas žengti susitaikymo link (rekomendacija skiriama visų pirma Latvijai ir Lietuvai) bei poreikį Estijai bei Latvijai skatinti savąjį istorijos supratimą rusakalbių bendruomenėse. Taigi, reikia ne tik tam tikrus dalykus teisiškai reglamentuoti, drausti, bausti, bet ir ieškoti bendro supratimo bei santarvės?Istorikai, kalbant apie teisinį istorinės atminties reguliavimą arba kietą atminties politiką iš principo laikosi nuomonės „mažiau yra daugiau“. O kokią formulę šiuo atveju naudoja teisininkai?Pokalbis su teisininke, teisės istorike, atminties studijų eksperte doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Aurimas Švedas(E. Paulausko nuotr.)

Žvalgyba pristatė grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą: Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, agresyvėja Baltarusijos veikla prieš Lietuvą, dėl šnipinėjimo sulaikyti keli lietuviai.Žvalgybininkų ataskaitoje be kita ko atkreiptas dėmesys į vadinamuosius suverenus. Taip save vadina asmenys, kurie nepripažįsta valstybės reguliavimo, tačiau, pasak pareigūnų, ateityje gali kilti tokių asmenų konfliktų su valstybės institucijomis. Žvalgybos duomenimis, šalyje veikia keturios–penkios grupės, kurių atstovai vadovaujasi antivalstybinį ekstremizmą propaguojančio judėjimo idėjomis, iš viso jose veikia apie pusę tūkstančio Lietuvos gyventojų.Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad karas Ukrainoje neatgrasė kai kurių Lietuvos verslininkų noro išlaikyti ryšius Rusijoje. Siekdamos sumažinti rizikas kai kurios veiklos Rusijoje nenutraukusios Lietuvos įmonės atskyrė savo padalinius šalyje, pakeitė jų pavadinimus, tačiau veiklą tęsia ir prisideda prie Rusijos režimo palaikymo.Kyjive atsisveikinta su Ukrainos fronte žuvusiu lietuviu Tadu Tumu. Apie jie mirtį pranešta vasario 23-iają.Į Lietuvą šiandien atvyksta apie 700 vokiečių karių su daugiau nei 200 karinės technikos vienetų. Kariai atvyksta iš Lenkijos, kur dalyvavo pirmojoje pratybų „Grand Eagle “ dalyje, treniravosi ir vertino karinio mobilumo poreikius bei iššūkius kertant valstybių sienas. Antroji šių pratybų dalis vyks Lietuvoje.Ved. Paulius Šironas

Antroji italų avangardo klasiko Luigi Nono (1924-1990) šimtmečiui skirto ciklo laida. 1960 m. išbandęs elektroninę kompoziciją, Nono šios sferos niekuomet neišsižada: absoliuti dauguma jo vėlesnių kūrinių vienaip ar kitaip yra su elektronika, įrašais ir įvairiais garso transformavimo efektais. Tačiau pagrindinis kompozitoriaus dėmesys nukreiptas į politines aktualijas: jį jaudina pasaulio įvykiai ir, jo nuomone, visur vyraujanti neteisybė. Nono demonstruoja palankumą Rytų Europos ir Kinijos autoritariniams režimams, nors tų kraštų valdžią laiko buržuaziškai reakcinga ir apie tai kalba visiškai atvirai.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

FM99 studijoje vieši Vidzgirio progimnazijos 2 b klasės bendruomenė, sukūrusi daugiausiai balsų sulaukusią eglutę.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 18 rusų dronų ir aštuonios balistinės raketos. Ukraina kaltina Rusiją žiemą rengiant smūgių šalies energijos infrastruktūrai kampaniją, kaip ir pernai. Praėjusią žiemą dėl tokių smūgių milijonai žmonių ilgam likdavo be elektros ir šildymo.Karo atveju Europos aprūpinimas iš Šiaurės Amerikos priklausytų nuo Antrosios JAV karo laivyno flotilės. Ji įsikūrusi Virdžinijos pakrantėje esančioje JAV laivyno bazėje Norfolke – ji didžiausia planetoje. Ši vieta galbūt geriau nei bet kuri kita iliustruoja strateginius JAV iššūkius. Vašingtonui įsitikinus, kad Rusijos grėsmė – praeityje, bazėje įsikūrusi Antroji flotilė buvo panaikinta: tik tam, kad po Krymo okupacijos būtų atkurta. LRT korespondentas Augustinas Šemelis lankėsi Norfolke.Hamas atstovas perspėjo, kad nė vienas Gazoje laikomas įkaitas nebus paleistas į laisvę tol, kol bus užtikrintas palestiniečių kalinių paleidimas bei užtikrintos paliaubos.Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. O beveik pusė kaupiančiųjų pensijai nori ne tik didesnės pensijos, bet ir stabilumo: 46 proc. pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų neliestų, net jeigu tokia galimybė būtų.Prekybos alkoholiu ir jo reklamos ribojimai padėjo žymiai sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. O draudimas sekmadieniais prekiauti svaigalais – vyrų mirčių skaičių. Tačiau specialistai pastebi plintančią svaigalų reklamą socialiniuose tinkluose. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės deparamentas kartu su specialistais pristatė kelis tyrimus.Į Vilniaus gatves šiandien išriedės automobilis, kuris skenuos kitų transporto priemonių valstybinius numerius ir fiksuos už stovėjimą nesusimokėjusius pažeidėjus. Apskaičiuota, kad per vieną dieną e.kontrolės sistemos automobilis gali nuskaityti 8-is tūkstančius valstybinių numerių. Dabar tokiam darbui atlikti reikia 16-os kontrolierių.Ved. Darius Matas

Laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į artėjančios apdovanojimų ceremonijos „Music Moves Europe“, pagerbiančios kylančias Europos muzikos žvaigždes, nominantus. Antroji iš dviejų specialių laidų, kurioje – pažintis su „ClockClock“ (Vokietija), Ralphie Choo (Ispanija), Giift (Danija), „Tramhaus“ (Nyderlandai), Franu Vasiličiumi (Kroatija), Bulgarian Cartrader (Bulgarija), Ash Olsen (Norvegija) ir Zaho de Sagazan (Prancūzija). Ved. Ramūnas Zilnys

Antroji laidos apie muzikinius skolinius dalis. Vadinamųjų „koverių“ tiek daug, ypač kalbant apie pastarųjų dešimtmečių popmuziką, kad ciklas galėtų tęstis iki metų pabaigos... O kur dar pasiskolintos temos, dalys, panašumai… Bet muzikos apžvalgininko Domanto Razausko tikslas nėra demaskuoti ir gėdinti. Laidos tikslas kelti klausimą, kokia ta mūsų popmuzikos istorija? Kiek ji savita, autentiška?Ved. Domantas Razauskas

Po naujais rašytojo Herkaus Kunčiaus knygos „Šaltasis karas“ viršeliais sutelpa keturi kūriniai: herojinė operetė, vesterniška operetė, kriminalinė operetė ir politinė operetė. Kas jungia visus šiuos kūrinius?Kaip reikėtų nusakyti operečių romano žanrą? Kas tai yra?Pirmoji operetė „Trumpa didingos baltų genties istorija“ užbaigiama prekybos centro „Akropolis“ pastatymu, kuris yra tuo pat metu ir finalinis žmonijos egzistavimo akordas. Ar tai pritarimas Francis Fukuyama požiūriui, kad Vakarų civilizacijos (o kartu ir prie jos atstovus telkiančių prestižinių klubų 2004-aisiais vėl pritapusiems lietuviams) istorija (kurią vertėtų įamžinti rašytojo plunksna) iš esmės baigiasi? O gal – istorija gali pasibaigti, jeigu aptingsime ją kurti apsigyvenę prekybos centre?Antroji vesterniška operetė „Traukinio apiplėšimas Bezdonyse“ pasakoja apie tai, kaip 1908 m. rugsėjo 26 d. žemaičių kilmės bajoras, revoliucionierius ir būsimas Lenkijos viršininkas Józefas Piłsudskis drauge su bendražygiais Bezdonyse apiplėšė iš Varšuvos į Sankt Peterburgą vykusį traukinį. Kodėl J.Piłsudskio personaliją vertėtų pri(si)minti XXI a. Lietuvos visuomenei?Trečioji kriminalinė operetė „Danaja ir Piktadarys“ pasakoja apie 1985 m. birželio 15 d. iš Kauno atvykusio Broniaus Maigio Leningrado (Sankt Peterburgo) Ermitaže įvykdytą politinio vandalizmo aktą. Jis sieros rūgštimi apliejo Rembrandt'o paveikslą „Danaja“. Kokia prasmė šiandien mąstyti apie šį keistą įvykį?Ketvirtoji politinė operetė „Perestroika“ prasideda Michailo Gorbačiovo atėjimu į valdžią ir baigiasi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Kas iš tiesų buvo M.Gorbačiovas - žmogus pakeitęs pasaulio istoriją, laisvės nešėjas pavergtoms tautoms, o gal – visų pirma karjeristas aparatčikas, nuoširdžiai norėję išgelbėti SSRS, bet neapskaičiavęs galimų savo veiksmų pasekmių ir nesuvaldęs prasidėjusių procesų?Ar tikrai žiaurius praeities demonus ir baimės pamėkles galima nugalėti pokštaujant bei ironizuojant?Pokalbis su rašytoju Herkumi Kunčiumi, kompozitoriumi Šarūnu Naku, architektu Algirdu Kaušpėdu.Ved. Aurimas Švedas

Po pertraukėlės į Basketnews eterį grįžtantys ENBO tinklalaidės bendraautoriai Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis pirmoje laidos dalyje nuodugniai analizuoja Sakramento „Kings“ ir „Golden State Warriors“ atkrintamųjų varžybų seriją. Antroji dalis skirta plačiai nuvilnijusiam dar vienam rasizmo skandalui Lietuvoje. Šios dienos tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Ketvirtųjų „Kings“ ir „Warriors“ rungtynių baigtis (0:00); Kaip GSW vos neprisižaidė su ugnimi (3:43); Mike'o Browno spaudos konferencija – apie žaidėjus ir sprendimus (12:30); Draymondo Greeno koncentracijos klaida rungtynių pabaigoje (17:14); Domanto Sabonio vaidmuo šioje serijoje (20:53); Vyriausiojo Sakramento trenerio spaudimas rungtynių teisėjams (32:41); Kas skiria NBA žvaigždes nuo NBA superžvaigždžių (36:02); Techninės pražangos už neturimos minutės pertraukėlės paėmimą taisyklė (41:01); Jordano Poole'o absurdiškas perdavimas ir valytojų darbo niuansai (44:29); Ar NBA siekia nulemti šios ir „Lakers“ - „Grizzlies“ serijų baigtis? (50:11); Paskutinieji du punktai kalbant apie „Kings“ ir „Warriors“ mūšį (54:51); Tai kas visgi laimės šią seriją? (56:41); Sunkioji dalis – ENBO tinklalaidės pozicija rasizmo skandalo klausimu (1:01:51). ENBO tinklalaidėje išsakoma pozicija nebūtinai sutampa su Basketnews organizacijos pozicija, kaip ir Basketnews tinklalaidėse skambančios nuomonės nebūtinai sutampa su ENBO nuomone. #LoveBasketballHateRacism

Iki „Eurovizijos 2023“ starto liekant mažiau nei trims savaitėms, muzika sujungia netikėtus duetus. Šį kartą Eurodienos podkaste – netikėti svečiai iš krepšinio naujienų portalo basketnews.lt : krepšinio komentatoriai ir žurnalistai Jonas Lekšas bei Karolis Tiškevičius. Apie „Eurovizijos“ praeitį, dabartį ir ateitį, konkurso sąsajas su krepšiniu bei pažadą sudalyvauti konkurso atrankoje su Aiste Pilvelyte juos kalbina eurodiena.lt redaktorius Justas Buivydas. httpvh://youtu.be/83w6-t9eVls Temos: Intro (00:00); Prie ko čia kašis ir „Eurovizija“? (0:32); Viktorina – kuris geresnis „Eurovizijos“ ekspertas? (24:50); Labiausiai įsiminę pasirodymai Lietuvos atrankų istorijoje (39:20); Įdomiausios 2023 m. „Eurovizijos“ dainos ir pasirodymai (57:25);

Antroji vidinės pilies buveinė yra susijusi su stipriomis kovomis ir išbandymais grįžti atgal į pasaulį. Dievo žodžio pažinimas ir maldos bei meditacijos praktika padeda išlaikyti išmėginimus.

„Apple“ prieš kelias dienas paleido naują naują sistemą – pasiklausymo platformą „Classical“! Kaip ir sako pavadinimas, tai programėlė skirta išskirtinai klasikinei muzikai. Užėję čia rasite tonas klasikinės akademinės muzikos sugrupuotos pagal kompozitorius, laikotarpius, žanrus, dirigentus, orkestrus, solistus, ansamblius ir chorus. Kodėl jos reikėjo? Kas joje? Kokia jos ateitis? Antroji tema: vienos populiariausių visų laikų prancūzų elektroninės muzikos grupės „Daft Punk“ lyderis debiutuoja kaip klasikinės muzikos kompozitorius! Nusiima šalmą, po kuriuo slėpėsi 20 metų ir pristato… baletą!Ved. Domantas Razauskas

Alytaus miesto teatre - spektaklio "Blogi keliai" premjera. Kviečiame pasiklausyti pokalbio su spektaklio režisiere, puikiai Ukrainoje žinoma, apdovanota režisiere Tamara Trunova, meno vadove Ksenia Romashenko ir aktore Ona Gudaityte apie spektaklį, jo nešamą prasmę ir svorį neleisti nutilti žiniai apie tai, kas vyksta kovojančioje šalyje. Juk kultūros objektus sunaikinti galima, bet kultūros - ne.

Regionų švietimiečiai siūlo švietimo politikos formuotojams nebeatidėlioti sprendimo formuoti nuotolines klases (grupes) visoje Lietuvoje ir tokiu būdu suteikti mokiniams galimybę mokytis net ir itin retų užsienio kalbų. Kai kurių savivaldybių atstovai akcentuoja, kad būtina jau dabar suteikti mokiniams galimybę greta pirmosios (paprastai anglų kalbos) ir ketinamos plėsti (antrosios užsienio kalbos) vokiečių bei prancūzų kalbų pasiūlos, siūlyti ir kitų lingua franca ar net ir egzotinių kalbų mokymą nuotoliniu būdu.Štai Ignalinos rajono Švietimo ir kultūros skyriaus specialistai parengė siūlymų paketą, kuriame akcentuojama, kad nors mažose gimnazijose, ypač regioninėse nėra galimybių ir resursų pritraukti retesnių kalbų mokytojų, bet „šalies lygmeniu tikrai susiformuotų norinčiųjų grupės ir ispanų, ir korėjiečių, ir mandarinų ar bet kokiai kitokiai kalbai mokytis“. Šiuo metu, anot savivaldybių švietimo specialistų, to daryti negalima, nes teisės aktuose nenumatytas mechanizmas, kaip perskirstyti tarp mokyklų mokymo lėšas, kai vienoje grupėje mokosi kelių savivaldybių mokyklų mokiniai. „Bet šiais laikais, kai pasaulis vis labiau globalus, apsiriboti baigtiniu ir trumpu galimų rinktis užsienio kalbų sąrašu – tiesiog nepadoru“, – akcentuoja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė.Jos žodžiais, antrą ar trečią užsienio kalbą mokiniams reikėtų leisti rinktis ne iš mokyklos ar savivaldybės, o iš šalies lygmeniu siūlomo užsienio kalbų sąrašo ir formuoti nuotolinio ugdymo grupes visos šalies mokiniams. „Vaikai tikrai apsidžiaugtų, gavę įvairesnes pasirinkimo galimybes“, – įsitikinusi R. Gasiukevičienė.Priminsime, kad pirmąją užsienio kalbą mokiniai renkasi nuo 2 klasės, o antrąją – nuo 6 klasės. Antroji užsienio kalba yra privaloma mokytis iki 10 klasės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekia, kad nuo kitų, tai yra 2023--2024 mokslo metų mokiniai visose mokyklose galėtų rinktis antrą užsienio kalbą bent iš dviejų kalbų, kaip ir numatyta ugdymo programose, o nuo 2024--2025 mokslo metų visos mokyklos turės pasiūlyti rinktis bent iš dviejų ES kalbų.Kol kas mokyklose dirba per mažai vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų, todėl, kaip teigiama ŠMSM pranešime žiniasklaidai, ministerija skatina mokyklų bendradarbiavimą ir siūlo išmėginti organizuoti jungtines nuotolines užsienio kalbų pamokas. Šiuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokosi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.Ko reikia, kad nuotolinis retų užsienio kalbų mokymas taptų realybe Lietuvos mokyklose?Dalyvauja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studijų prodekanė dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri.Ved. Jonė Kučinskaitė

Antroji pamokslų ciklo apie arčiausiai Jėzaus buvusius žmones dalis

Anot ekspertų, didieji miestai beveik neskiria dėmesio kultūrai, o mažiesiems trūksta ambicijų. Į ką dėmesį turėtų atkreipti kultūrai neabejingus, kompleksiškai į ją žiūrinčius merus ir tarybas norintys išsirinkti piliečiai?Mokslininkas Rokas Mikšiūnas kviečia į parodą „LEGO modernizmas: nuo kaladėlės iki pastato“.Lietuvos kino teatrus pasiekia debiutinis ilagmetražis vaidybinis Tito Lauciaus filmas „Paradas“.Jonušo Radvilos rūmuose, kuriuose įsikūręs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, kovo viduryje bus atvertas anksčiau lankytojams nepritaikytas pietinis korpusas.Gamtos moksluose egzistuoja sąvoka „ekologinė kuprinė“. O jeigu šią sąvoką teoriškai perkeltume į lyčių lygybės lauką ir Kovo 8-ąją pasvarstytume apie „feminaloginę kuprinę“? Renatos Karvelis komentaras.Pasaulio įvykių apžvalgoje: airiško kino proveržio analizė, signalai apie ketinimus uždaryti Vienos radijo simfoninį orkestrą, Ukrainos karo eksponavimas muziejuose realiu laiku bei tradicinės mergaičių šventės Japonijoje renginiai.Pirmoji bežodė knyga Lietuvoje atsirado daugiau nei prieš 60 metų. Antroji pasirodė prieš penkerius. Kaip skaityti bežodes knygas ir kuo jos naudingos mokymosi procese? Apie tai – rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Gervės trimituoja. Gal jau pavasaris?! Kaip jaučiasi tie, kas patikėjo žiema ir apsirėdė baltais kailinukais – baltieji kiškiai, žebenkštys ar šermuonėliai? Aukštaitijos miškų girininkas Jonas Barzdėnas, kasdien stebintis gamtą, spėja, kokia bus antroji žiemos pusė.Biržų krašte atsivėrė 17 metrų skersmens smegduobė. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyriusiasis specialistas, geologas Šarūnas Kubilius aiškina, kuo skiriasi smegduobė nuo įgriuvos, kuo unikalus šis karstinis regionas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Antroji dalis, iš trijų. Šaltojo Karo pradžia žymi kokybiškai naujų technologijų atėjimą. Profesorius apžvelgia karo technologijas nuo APK pabaigos iki Pirmojo Persijos Įlankos Karo. Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Šių „Mažosios Europos pokalbių“ svečias – Rytų Europos studijų centro projektų vadovas Justinas Kulys. Justiną pasikviesti pokalbiui paskatino du dalykai. Pirma, jis visai neseniai sugrįžo iš Madrido, kur vyko NATO viršūnių susitikimas, kuriame svarstyta apie aljanso perspektyvas Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Antroji priežastis – Justino domėjimasis Balkanų regionu. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rengia labai įdomias Balkanų aktualijų apžvalgas „Balkanų pulsas“. O apie Balkanus norisi pasikalbėti tiek žvelgiant į saugumo situaciją regione, tiek į didžiųjų galių – Vakarų, Kinijos, Rusijos – daromą įtaką, tiek apie sportą kaip visuomenių ir valstybių veidrodį. Juk prisiminkime, kiek triukšmo ir nepasitenkinimo sukėlė Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkų atsisakymas Eurolygos rungtynių Kaune metu laikyti plakatą, raginantį stabdyti karą Ukrainoje, o štai vienas tų rungtynių dalyvių Dejanas Davidovacas dar neseniai ir perėjo į ne bet ką kitą, o į Maskvos CASK. Ar teisūs tie, kurie skelbia, kad Serbija yra Rusijos Trojos arklys regione, o gal dera įsiklausyti į balsus tų kurie teigia, kad nei mes gerai suvokiame Serbijos ir apskritai Balkanų istoriją, nei jie suvokia, ką teko išgyventi mums?Ved. Donatas Puslys

Tikiu, kad epitetą - kvailių auksas - tikrai esate girdėję. O atsirado jis tada, kai žmones buvo apsėdusi aukso karštinė ir paties įvairiausio plauko veikėjai lindo į kasyklas ir brido į upelius ieškodami tauriojo metalo, bet kartais vietoje tikro aukso grynuolių jie parsinešdavo pirito, savo išvaizda primenančio auksą, tačiau savo verte iki to tikrojo ir tauriojo - toli gražu. Šiandien ir tauriuosius metalus, ir deimantus žmonės bando įsigyti įvairiausiais būdais, bet ekspertai sako - ši investicija negali būti pigi, o jei jau taip atsitiko - tikėtina liksite kvailio vietoje ir be pinigų. Plačiau - Dovilė Lisauskaitė.Šiandien Madride prasideda NATO viršūnių susitikimas. Iš Madrido mūsų korespondentas Mindaugas Laukagalis Komentuoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Aktualus klausimas.Šiandien, birželio 28 dieną Lietuvos Raudonasis Kryžius startuoja su Pirmosios pagalbos kampanija, kuri vadinasi Antroji pagalba. Antroji pagalba reikalinga tiems, kuriems nesuteikiama pirmoji pagalba. Neseniai atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas, kuriuo galima grįsti kampanijos ir pirmosios pagalbos įgūdžių poreikį:45% lietuvių nemokėtų arba greičiausiai nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos kitam, tik 22 proc. lietuvių yra išklausę praktinius pirmosios pagalbos mokymus, kas penktas lietuvis (20 proc.) yra atsidūręs situacijoje, kurioje reikėtų pirmosios pagalbos suteikimo žiniųKlausytojams atsako ir komentuoja Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Emilija Kasparienė ir komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie registravęsi Užimtumo tarnyboje. Kaip karo pabėgėliams sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje domėjosi Edita Vitė.Aktualus pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.LRT radijo klausytoja iš Šiaulių Adolfina Stakutienė tapo prezidento metinio pranešimo heroje. Klausytoja prieš pranešimą skambino į Ryto garsų laidą, dalijosi savo patirtimi, kuomet aštuonis mėnesius nesulaukė medikų pagalbos. Šią istoriją prezidentas aptarė skaitydamas metinį pranešimą Seime. Plačiau Editos Vitės reportaže.Savaitės komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip madą paveikė antrasis XX a. dešimtmetis? Kodėl „Titaniko“ denis tapo didžiausiu laikmečio podiumu ir kaip šokėja Isadora Duncan tapo viena garsiausių istorijos mados aukų? Antroji ciklo „Tendencingai“ laida skirta dešimtmečiui, kai Pirmasis pasaulinis karas pakeitė mados sistemą, atnešė naujų tendencijų į Europos madą bei paskatino socialinius pokyčius, kurie pakeitė ir kasdienį spintos turinį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką pasakyti apie muziką, kurią groja ši grupė? Plačiausia prasme jie – pankai. Pankrokas yra bendras vardiklis, kontekstas, iš kurio šie 8 muzikantai ėmė ir sulipo į grupę „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“. Tačiau čia ir variniai pučiamieji, ir ukulelė, ir sarkastiški provokuojantys tekstai pabrėžtinai estradine maniera, ir žaidimai muzikinėmis įvairiausių žanrų citatomis. Grupė „Pakartot“ studijoje pristato naujausią albumą „Antroji pamaina“, kurio premjerą teko atidėti dėl karo Ukrainoje.Ved. Domantas Razauskas

Antroji dalis su Marius Lazdauskas, UAB Hotrema vadovu. Jis teigia, kad vadovas susirinkime turi kalbėti mažiausiai. Ar sutinkate? O gal vis dėl to vadovas turėtų dalyvauti visur visada ir tik jis turėtų priimti sprendimus?➡️Prisijunkite prie seminarų ciklo "Vadovo laikas" https://bit.ly/359kt0M

Antroji dalis su Arūnu Penkaičiu apie agile ir šios priemonės taikymą vadovavime ir vadyboje. Pokalbis aktualus visiems, kas ieško naujų sprendimų, kaip esamoms sąlygoms rasti galimybę kurti vertę. Agile mąstymo veikėjas. Kaip jis veikia? Noras keisti pasaulį turi būti saugus abiems pusėms: ir tiems, kas kuria, ir tiems, kas gauna produktą ar paslaugą. Bendradarbiavimas galimas tik, jei yra pasitikėjimas.

Antroji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Joje – dėmesys pirmajai „Pabandom iš naujo 2022“ laidai, prabėgusiems gruodžio įvykiams ir kaip niekad puikiai Latvijos atrankai. Temos: 2021 m. „Vaikų Eurovizijos“ atgarsiai (1:10); Čekijos ir Albanijos pasirinkimas (12:30); Lietuvos atrankos startas (24:50); Estijos, Ispanijos ir Rumunijos atrankų blitz apžvalga (47:50); Super „Supernova“ Latvijoje ir mūsų favoritai joje (01:01:45).

Antroji dalis su Eugenijum Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Antroji laida, skirta Estijos sostinėje prieš savaitę nugriaudėjusiam talentų festivaliui „Tallinn Music Week“. Praėjusioje laidoje dėmesys buvo sutelktas į estų muzikantus, o šįkart – žvilgsnis į atlikėjus, dėl šio festivalio atvykusius iš užsienio. Jau gerai žinomi ir galbūt mažiau girdėti vardai – nuo „Eurovizijos“ chuliganų iš Islandijos „Hatari“ iki JAV triukšmingos muzikos dievaičių „A Place To Bury Strangers“, melancholiškos kanadietės Wallgrin ir latvės Sign Libra. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Būtent šiai šventyklai buvo skirta pamatyti Kristaus - visų tautų trokštamo Mesijo - šlovę Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

Baigiasi antroji Kultūros tarybos kadencija. Ką ši institucija reiškia mūsų gyvenime, kokie buvo pastarieji ketveri metai, kokių sulaukėme posūkių ir proveržių? Apie tai – su kultūros prodiusere Goda Giedraityte ir teatrologe, kultūros vadybininke Silvija Čižaite-Rudokiene.Ved. Vaidas Jauniškis

Antroji pokalbio dalis su Kaziu Preikšu - garsaus komunistų veikėjo Kazio Preikšo vaikaičiu.Matematikas, visuomenininkas ir publicistas Kazys Preikšas pasakoja savo istoriją, iš senų ir gilių komunistinių tradicijų šeimos atvedusią į Sąjūdį ir Sausio 13-osios naktį. Kaip įvyksta tokie virsmai? Kas lemia dramatiškus žmogaus gyvenimo pokyčius?Ved. Julius Sasnauskas.

Siekiant sutrumpinti eiles pas šeimos gydytojus dar pernai buvo nuspręsta, kad dalį vakcinacijos apimčių būtų galima perleisti šalies vaistinėms. Čia pasiskiepyti bus galima jau po poros savaičių – nuo kovo 1 dienos. Tiesa, kol kas tik dviem mokamomis vakcinomis – nuo sezoninio gripo ir nuo erkinio encefalito. Kaip vyksta vaistinių pasiruošimas vakcinacijai ir kokios galimybės ateityje čia skiepytis ir nuo koronaviruso – pokalbis su BENU vaistinių tinklo vadove Rasa Montvile.Antroji laidos tema – vaikų profilaktiniai skiepai. Vaikų ligų specialistai pastebi, kad per pandemiją tėvai, saugodamiesi COVID-19 infekcijos, vengia vaikus vesti pas šeimos gydytojus, dalis atsisako vaikams teikiamų planinių paslaugų ir ramesniems laikams nukelia planinius skiepus. Medikai tikina, kad tokios baimės pasekmės gali būti ypač skaudžios. Kiek iš tiesų per praėjusius metus sumažėjo profilaktinio vaikų skiepijimo apimtys – pokalbis su Užkrečiamų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialiste Egle Savickiene.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir Vyriausybės Ekspertų tarybos atstovas pristatė skiepijimo nuo COVID-19 eiliškumą. Kokia ji, kas keičiasi, kokie prioritetai lieka?Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje aptikus naujas koronaviruso atmainas, šalys griežtina karantino ribojimus. Baiminamasi, koks bus naujų užkrato mutacijų poveikis pandemijos situacijaiPradėjo veikti Privačių interesų registras ir Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema. Abi naujas sistemas pristačiusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sako, kad pirmoji įneš pokyčių deklaruojat privačius interesus. Antroji – leis sugretinti lobistų ir lobistinę įtaką patyrusių žmonių deklaracijas.Kremlius užsimena, kad šiemet gali prasidėti Baltarusijos naftos produktų eksportas per Rusijos uostus. Rusijos vicepremjero Aleksandro Novako teigimu, ties šiuo klausimu dirba abiejų šalių transporto ministerijos, ir jie tikisi abipusiškai naudingų sprendimų. Šiuo metu daugiausia jūra gabenamų Baltarusijos krovinių perkraunama Klaipėdoje.Prieglaudoje Prienų rajone globojami žmonėms nereikalingi egzotiniai ir dekoratyviniai gyvūnai. Jos įkūrėja Rūta Jatkonienė sako, šiems gyvūnams ypač reikia priežiūros, nes palikti lauke tokiu oru gali sušalti labai greitai.Šiemet didžiosios metų šventės dėl siaučiančio koronaviruso buvo suvaržytos, nebuvo eglės įžiebimo renginio, žmonių buvo prašoma nesibūriuoti. Kur dėti nupuoštas eglutes?Ved. Madona Lučkaitė

Pasaulinėje sveikatos organizacijoje ekspertu dirbantis Vytenis Andriukaitis, vertindamas situaciją Lietuvoje, pastebi, kad antroji koronaviruso banga sparčiai auga visoje Europoje.Jaunųjų gydytojų asociacija ragina COVID-19 įveikusius žmones, dalytis patirtimi ir skatinti kitų sąmoningumą. Trčiasis laidų ciklo apie kovą su koronavirusu pokalbis su vilniete Margarita.Kalėdinės dovanos ir įteikimo tradicijos Europoje. Pokalbis su etiketo žinove Alvyda Jasilionyte.Ved. Irina Andrianova.

 #18Antras smūgis į tą pačią vietą, sako, būna skausmingesnis. O kaip su antrąja pandemijos ir karantino banga mūsų emocinei būklei? Pasikvietėm prof. E. Laurinaitį ir Brigitą Kaleckaitę padėti paruošti save tam, kas prasideda šeštadienį- antrajam karantinui.  Prisiminėm, ko išmokom iš pirmosios bangos, kaip padėti sau dabar.  Aptarėm nuotolinės terapijos galimybes.  Ir sustrategavom išgyvenimo su kitais karantine strategiją kodiniu pavadinimu “kampų išvengimo strategija”.Esam labiau pavargę, nespėję pasipildyti resursų, todėl dėmesio savo psichinei sveikatai skirti turime dar daugiau. Tai linkime mums visiems rūpintis savim, saugoti kitus ir …apeiti kampus.Raminančio klausymo:)Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Antroji vienmandačių debatų kova vyksta dėl Naujamiesčio - Naujininkų rajonų. Šiandien keliame žmogaus teisių, šeimos, LGBT bendruomenės ir socialinės atskirties klausimus. Laidoje dalyvauja Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė - Urbonienė ir Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius. Debatus moderuoja Rita Miliūtė.

Ar klasikinės akademinės kultūros, industrijos ateitis – kiniška? Ar suvokiame, matome, suprantame, kokias pastangas deda komunistinės Kinijos valdžia, kad taptų pasaulio kultūros centru? Iš kur Kinijoje fortepijono konkursų karštinė ir 40 milijonų jaunų pianistų? Tai pirmoji laidos tema. Antroji skirta istoriniam džiazo albumui, Johno Coltrane‘o „Giant Steps“, kuriam šiemet sueina 60. Kodėl šis įrašas toks svarbus ir kaip jis pakeitė džiazo muzikos raidą? Ved. Domantas Razauskas

Šeštadienį nustatyti 37 nauji koronaviruso susirgimo atvejai, vakar – 21. Ar tokie skaičiai kelia nerimą epidemiologams ir ar jau galima sakyti, kad antroji viruso banga pasiekė Lietuvą? Atsako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.Baltarusijos gyventojai balsavo prezidento rinkimuose.Viena moteris pirko kriptovaliutas, papuolė į sukčių pinkles ir prarado 28 tūkst. eurų. Kodėl bankai nepastebi, kad pinigai keliauja į sukčių sąskaitas ir kaip mums nepapulti į jų pinkles? Išsamiau – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jakaterina Govina.

Antroji laidos apie Camino Lituano dalis. Su kelią einančių ir jį kuriančių žmonių mintimis bei jų storijomis iki Seinų - Camino Lituano finišo ir pirmojo Camino Polaco sustojimo. Kokie žmogiški ryšiai užsimezga kelyje, ką reiškia kelyje eiti su sūnumi ar teta, jame sutikti gimtadienį ir gerai pravėdinti galvą, kaip kelią gali padėti eiti bendrakeleiviai, ir kaip eiti padeda kelio savanoriai. Kantrybės, savistabos, intuicijos, drąsos, skausmo laikinumo, buvimo akimirkoje pamokos, pirmieji žingsniai ir žingsniuotojai jauname ir spalvingame Camino Lituano kelyje.Autorė Vita Ličytė .

Veido kaukių dėvėjimas parduotuvėse ir viešajame transporte tikriausiai vėl bus privalomas. Taip pirmadienį nusprendė vyriausybinis kovos su koronavirusu komitetas. Gydytojai ir ekspertai perspėja apie artėjančią antrąją koronoviruso bangą. Kaip Lietuvai jai pasiruošusi? Kaip mes gyvensime rudenį?Apie tai studijoje diskutuos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė, telefonu kalbinsime Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovę prof. Ligitą Jančorienę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorių, chirurgą Žilviną Dambrauską, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Astą Kubilienę. Ved. Virginijus Savukynas.

Žvilgsnio fenomenas…Kokias išvadas tektų formuluoti aptariant žvilgsnį? Kodėl siekiama kitų dėmesio arba jo vengiama? Bus ieškoma atsakymų į klausimus, susijusius su kultūros kūrinio vaidmeniu visuomenėje, idealių objektų samprata, taip pat neformalia mados sekėjų bei naujosios išvaizdos kultūros kūrėjų bendruomene. Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, mokslų daktaru, puikių monografijų, skirtų fenomenologijos studijoms ir estetinės patirties temoms autoriumi ponu Daliumi Jonkumi. Ved. Eugenijus Skerstonas.