10–12

LRT RADIJUI šiemet minint savo 100-metį, kviečiame susipažinti su žmonėmis, šiandien kuriančiais radiją. Priimti skambučius, elektroninius laiškus, atsakyti į žiūrovų, klausytojų ir skaitytojų klausimus - tokia yra LRT Kontaktų centro specialistės Jolantos Misienės kasdienybė.Kaip įtakingų politikų pareiškimai veikia finansų rinkas? Ar tai padeda daliai investuotojų pasipelnyti? Naftos kainos smarkiai nukrito, o akcijų rinkos atsigavo po to, kai Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atidės smūgius prieš Irano elektrines. Kai kurie prekiautojai investavo šimtus milijonų dolerių į naftos sandorius vos kelios minutės prieš Amerikos prezidento žinutę socialiniuose tinkluose ir uždirbo reikšmingą pelną. Kai kurie rinkos analitikai teigia, kad neįprasta veikla kelia prielaidą, jog statymai galėjo būti atlikti iš anksto žinant apie šį sprendimą.Literatūros ekspertė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė oficialiai paskelbta 2026–2027 m. skaitymo ambasadore. Iniciatyvą finansuoja Kultūros ministerija, įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ambasadorė per ateinančius dvejus metus sieks įtvirtinti „Teisės skaityti manifestą“, įkvėpti jaunimą rinktis knygas laisvai, o ne iš prievolės bei parodyti, kad knygų pasaulis atviras visiems.Vakar Lietuvą pasiekė žinia, kad eidama 80-uosius mirė lietuvių kilmės antropologė, aplinkosaugininkė, bene garsiausia pasaulyje orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas.Gimusi 1946-aisiais Vokietijoje, vėliau augusi Jungtinėse Valstijose, ji baigė Britų Kolumbijos ir Kalifornijos universitetus. Jaunystėje pradėjo dirbti Indonezijoje, Borneo džiunglėse, rūpinosi orangutanų išlikimu ir siekė atkreipti piliečių ir politikų dėmesį į planetos aplinkosaugos problemas. Viena iš jų - dėl palmių aliejaus masiškai kertami atogražų miškai.Birutė Galdikas lankydavosi ir Lietuvoje. Būtent apie palmių aliejų ir kodėl mūsų neturėtų įtikinti užrašai, kad jis ekologiškas, 2017-aisiais ji kalbėjo su Lietuvos radijo laidos „Vienkartinė planeta“ autore Vaida Pilibaityte.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkui Audriui Valotkai pareiškus, kad žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, kilo nemenka kritikos banga. Laidoje pokalbis su iš Etiopijos kilusia Eskedar Tilahun ir Lietuvos romų bendruomenės pirmininku Ištvanu Kviku apie tai koks jų santykis su šiais žodžiais ir kaip jie jaučiasi girdėdami juos iš institucijos vadovo.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja dėl paveldėjimo niuansų. Ji kelia klausimą, ar Lietuvos įstatymai paveldėjimo klausimais gina vaikus, ypač kai jie nėra Lietuvoje, o tolimesni giminaičiai suskumba pirmi tvarkytis dokumentus. Pokalbis su advokatų kontoros „Marger“ vyresniąja teisininke, advokate Vaida Genaityte.Julija Bakkevold dirba vaikų darželio šefe Norvegijoje, kaip gamina maistą vaikams filmuoja, tuos video deda į savo socialinio tinklo paskyrą ir sulaukia dešimčių tūkstančių peržiūrų. Kokia yra vaikų darželio šeimininkutės darbo specifika?Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su karo lakūnu Edvardu Mažeikiu. Jis pristato savo knygą „Debesų takais. Karo lakūno atsiminimai“.

Į LRT GIRDI kreipėsi Algirdas, kuris piktinasi, kodėl už šiukšlių išvežimą turi mokėti ir Vilniaus, ir Molėtų atliekų įmonėms. Algirdas sako, kad sodyboje Molėtuose būna retai, o savo šiukšles iš ten išsiveža pats. Kada reikia už atliekų išvežimą mokėti kelis kartus, o kada – ne?„Žmonės pamiršta, kad ne tik jie, bet ir mes, fotografai, juos renkamės“, – sako 10 metų vestuves fotografuojantis skrydžių palydovas Valdas Aglinskas, kuriam iš tiesų patinka fiksuoti vestuvių akimirkas.Seimas pradėjo svarstyti įstatymus, kuriais plečiamas Tauragės poligonas ir netoli Kapčiamiesčio kuriamas naujas. Kaip bus su Lazdijų rajono miškais, saugomomis rūšimis ir apskritai – kaip mums pavyksta derinti žmogaus ir gamtos interesus? Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovės Agnė Jasinavičiūtės-Trakimienės interviu.Ką šiandien daro privatus detektyvas? Privataus detektyvo iš Vilniaus Olego Rimano pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

Į „LRT girdi“ vis kreipiasi klausytojai su pasakojimais apie lietuviškai nekalbančius Bolt vairuotojus. Laišką mums parašė, nors eteryje kalbėti nenorėjo, ir pats pavėžėju dirbantis klaipėdietis, sakantis, kad tai didžiulė problema, kelianti daug nepasitenkinimo ir priduria, kad į jo automobilį sėdantys keleiviai jau neslepia nuostabos, kad juos veš lietuvis. Valstybinė kalbos komisija vien per pirmuosius šių metų mėnesius jau sulaukė daugiau skundų nei per visus praėjusius metus.

LRT Radijui šiemet minint savo 100-metį, kviečiame susipažinti su žmonėmis šiandien kuriančiais radiją. Vienas tokių – išvažiuojamųjų radijo transliacijų ir įrašų grupės vadovas Marius Dundulis.Skaitmeninant vis daugiau paslaugų, didėja vyresniojo amžiaus asmenų atskirtis. Dalis senjorų neturi galimybių įsigyti išmaniųjų įrenginių ar nepasitiki technologijomis. Projektas „Prisijungusi Lietuva“ siekia ugdyti vyresnių gyventojų skaitmeninius įgūdžius, bet ar užtikrinamos lygios galimybės to nenorintiems?Į LRT girdi vis kreipiasi klausytojai su pasakojimais apie lietuviškai nekalbančius Bolt vairuotojus. Laišką mums parašė, nors eteryje kalbėti nenorėjo, ir pats pavėžėju dirbantis klaipėdietis, sakantis, kad tai didžiulė problema, kelianti daug nepasitenkinimo ir priduria, kad į jo automobilį sėdantys keleiviai jau neslepia nuostabos, kad juos veš lietuvis. Valstybinė kalbos komisija vien per pirmuosius šių metų mėnesius jau sulaukė daugiau skundų nei per visus praėjusius metus.Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje šiandien atidaroma tapytojo ir vaizdo menininko Sauliaus Paliuko darbų paroda. Šis menininkas tapo, kaip pats sako, gulsčiai, ir labai vertina kūrybos Dzūkijoje akimirkas.10-12. Ved. Ignas Andriukevičius

Siekiama skatinti žmones taisyti sugedusias prekes, o ne keisti naujomis. Taip pat dažniau rinktis jau dėvėtus daiktus. Įgyvendinat šiuos siūlymus numatoma sukurti Europos internetinę taisymo platformą.

Daugėja įrodymų, kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ verčia vartotojų pyktį pelnu, ignoruodami pažeidžiamų vartotojų skundus. Daugiau – „Cybernews“ vyr. redaktorė Jurgita Lapienytė.Ved. Darius Matas

Nuo dvarų ir sakralinės architektūros iki miestų planų, drabužių ir paveikslų - jau netrukus tyrinėti ir pažinti kvies Lietuvos muziejų kelias. Šiemet skiriamas dėmesys neoklasicizmo epochai. Programa taip pat susieta su šiemet minimais Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais.Daugėja įrodymų, kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ verčia vartotojų pyktį pelnu, ignoruodami pažeidžiamų vartotojų skundus. Socialinius tinklus valdančios bendrovės sąmoningai leidžia savo platformose skleisti žalingą turinį, įskaitant smurtą, ekstremizmą ir nepilnamečių išnaudojimą, siekdamos laimėti algoritmais pagrįstas vartotojų įsitraukimo lenktynes, pirmenybę teikdamos pelnui ir politiniams santykiams, o ne vartotojų saugumui.Siekiama skatinti žmones taisyti sugedusias prekes, o ne keisti naujomis. Taip pat, dažniau rinktis jau dėvėtus daiktus. Įgyvendinat šiuos siūlymus numatoma sukurti Europos internetinę taisymo platformą.Kokios pavardės Lietuvoje dažniausios - tiek vyrų, tiek moterų? Kokias pavardes vis dažniau renkasi susituokusios moterys ir kokias pavardžių formas tėvai suteikia gimus mergaitėms?Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Pokalbis apie aštrumą – koks jis būna, kodėl vieni mėgsta aštriai, kiti ne, ką daryti, kai aštrumo padaugini. Įžvalgomis šia tema pasidalijo aitriųjų pipirų ekspertas Liudas Pranskevičius.

LRT KLASIKOJE – nauja tinklalaidė „Kūno kultūra“, kurioje jos autorė Urtė Karalaitė su įvairių sričių specialistais tyrinės erotiką ir seksualumą.Ar žinotumėte kaip išgyventi laukinėje gamtoje? Kokių įgūdžių tam reikia ir kaip juos lavinti? Kiek išaugo susidomėjimas išgyvenimo kursais dėl karo Ukrainoje? Pokalbis su išgyvenimo kursų ekspertu Donatu Šarausku.Pokalbis apie aštrumą – koks jis būna, kodėl vieni mėgsta aštriai, kiti ne, ką daryti, kai aštrumo padaugini. Apie tai su aitriųjų pipirų ekspertu Liudu Pranskevičiumi.Lietuvos ūkiuose, veterinarijos klinikose - didelis veterinarijos felčerių poreikis. Tokie specialistai ruošiami Vilniaus kolegijoje. Kolegijos Veterinarijos katedros vedėja Virginija Jarulė sako, kad žemės ūkio įmonių atstovai daug bendrauja su studentais, kurie galėtų dirbti su stambiais gyvūnais. Tuo metu jauni žmonės dažniau renkasi darbą su smulkiais gyvūnais miestuose.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Dvi mokslininkės pradeda iniciatyvą, kurios tikslas yra padėti žmonėms išsimiegoti. Išsamiau – programėlės „mybe“ kūrėja, ekonomikos mokslų daktarė Eglė Karmazienė.

10–12Lietuvių sukurta programinė įranga leidžia valdyti kompiuterį be rankų – tik galvos ir veido judesiais.Pradedama nauja iniciatyva MIEGU, kurios tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti miegą ir lengviau užmigti. Iniciatyvą pradėjo dvi mokslininkės: miego tyrėja dr. Laura Bojarskaitė ir programėlės „mybe“ kūrėja dr. Eglė Karmazienė.Daiktų kelionės: nuo nereikalingo iki vėl vertingo. Ką galima padaryti su daiktais, kuriuos vieni jau nurašė? Pokalbis apie kūrybiškus būdus prikelti daiktus naujam gyvenimui.Vilkaviškio rajone yra Vinkšnupių dvaras. Jį ir greta esantį svirną bei istorinį Kalvarijos valsčiaus viršaičio namą naujam gyvenimui ryžosi prikelti Rita Bieliauskaitė ir Nerijus Šnaras su komanda. Jie tikisi, kad po keleto metų dvare veiks daugiasluoksnis kultūros centras, kuriame susitiks istorija, kūryba, socialinės iniciatyvos ir turizmas.Ved. Ignas Andriukevičius

Dalis Utenos rajono Sudeikių gyventojų piktinasi planais vienintelėje žaliojoje vejoje miestelio centre įrengti stovėjimo aikštelę iš trinkelių. Valdžia aiškina, kad aikštelės prašė patys gyventojai, todėl ji ir projektuojama. Koks stovėjimo aikštelės Sudeikiuose likimas ir kodėl tokio pobūdžio klausimai apskritai kelia tiek daug aistrų?„Tarmės svarbios ir šiandien“, – taip mano Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ redaktorė ir dainų tarmintoja Teresė Pučinskaitė. Nuo mažens kalbanti tarmiškai, ji dabar dirba su liaudies dainų tekstais ir toliau puoselėja tradicinę kultūrą. Kaip ir kodėl Teresė grąžina autentišką tarmių skambesį?Švedijos karalienė apdovanojo Lietuvos slaugytoją Gerda Bukauskaitę Žiūkienę, kuri sugalvojo, kaip atnešti mišką pas į lauką nebepajėgiantį išeiti žmogų. Koks slaugytojo vaidmuo šiandien? Kaip keičiasi ar turi keistis požiūris į tą, kurį slaugome.Kauno paveikslų galerijoje veikia paroda „Keisti kailį. Kauno kailių pramonės palikimas“. Ji pristato nuo tarpukario iki 2003 metų Vilijampolėje veikusio „Vilko“ fabriko istoriją.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniuje pėsčiasis, patekęs į eismo įvykį sankryžoje, kur nėra pažymėtos perėjos, po teismo sprendimo liko su esminiu klausimu – kaip tokiose situacijose realiai ir teisėtai pereiti gatvę? Ar mūsų miestuose egzistuoja vietų, kuriose pėstieji kasdien juda taip, kaip diktuoja infrastruktūra, bet ne taip, kaip formaliai numato taisyklės?

Respiracinis sincitinis virusas, arba RSV, kasmet sukelia kvėpavimo takų infekcijų bangas, ypač tarp kūdikių, vyresnio amžiaus žmonių ir silpnesnį imunitetą turinčių pacientų. Kuriais atvejais svarbu atlikti testą ir nustatyti, koks virusas sukėlė tai, ką žmonės dažniausiai vadina peršalimo ligomis? LRT radijo laidoje „10-12“ – Alma Astafjeva, šeimos gydytoja, ir Vilniaus universiteto profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė.Ved. Ignas Andriukevičius

Menų agentūra „Artscape“ ir LRT KLASIKA pristato naują garso spektaklį „Ne ryšio zona“, kuris primena politinę aktualijų laidą. Dokumentinė medžiaga ir fikcija spektaklyje susipina į istoriją apie gyvenimą Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, stereotipus ir žiniasklaidos kuriamus naratyvus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ daugiau pasakoja: Erika Urbelevič, garso spektaklio „Ne ryšio zona“ dramaturgė, Aistė Ulubey, garso spektaklio prodiuserė, menų agentūros „Artscape“ vadovė ir Agnė Skamarakaitė, garso spektaklio „Ne ryšio zona“ aktorė ir radijo laidų vedėja.

Menų agentūra „Artscape“ ir LRT KLASIKA pristato naują garso spektaklį „Ne ryšio zona“, kuriame dokumentinė medžiaga ir fikcija susipina į istoriją apie gyvenimą Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, stereotipus ir žiniasklaidos kuriamus naratyvus.Respiracinis sincitinis virusas, arba RSV, kasmet sukelia kvėpavimo takų infekcijų bangas, ypač tarp kūdikių, vyresnio amžiaus žmonių ir silpnesnį imunitetą turinčių pacientų. Kiek turime žinoti apie šį virusą, kada verta testuotis, ir kaip atskirti, kada liga gali tapti pavojingesnė?Rubrika „LRT Girdi“: Vilniuje pėsčiasis, patekęs į eismo įvykį sankryžoje, kur nėra pažymėtos perėjos, po teismo sprendimo liko su esminiu klausimu – kaip tokiose situacijose realiai ir teisėtai pereiti gatvę. Ar mūsų miestuose egzistuoja vietų, kuriose pėstieji kasdien juda taip, kaip diktuoja infrastruktūra, bet ne taip, kaip formaliai numato taisyklės?Šalia Girulių, Pajūrio regioniniame parke turistų akį traukia Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai „Memel Nord“. Čia veikia ekspozicija ir vedamos ekskursijos.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kovo 11-osios išvakarėse laidos „10-12“ svečias – aktorius Gintaras Mikalauskas, pagrindinis Lietuvos valstybinių renginių vedėjas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje daugelis moterų vis dar drovisi kalbėti apie menstruacijas ir su jomis susijusius skausmus, nors stigma pamažu mažėja, sako mokslininkai. Su Vilniaus universiteto doktorante Lauryna Filatovaite-Vyčiene – apie Lietuvoje atliktos apklausos apie moterų psichologinę gerovę ir menstruacinį ciklą rezultatus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra Ona į istoriją įėjo kaip vienintelė moteris Abiejų Tautų Respublikoje išrinkta karaliumi, tačiau dėl dvigubų standartų ji neteko realios valdžios ir mirusio brolio Žygimanto Augusto jai palikto pasakiško palikimo. Pokalbis su istorinio romano apie Oną Jogailaitę „Nemeilė“ autore Ilona Skujaite.Kaip susijusi moterų emocinė sveikata ir menstruacinis ciklas? Su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Lauryna Filatovaitė-Vyčiene aptarsime Lietuvoje atliktos apklausos apie moterų psichologinę gerovę ir menstruacinį ciklą rezultatus.Kovo 11-osios išvakarėse pokalbis su aktoriumi Gintaru Mikalausku, kuris yra pagrindinis valstybinių renginių vedėjas. Ką jam pačiam reiškia šis vaidmuo?Ved. Agnė Skamarakaitė

„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunkūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“. Taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Daugiau – Gintare Šatė, Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė ir Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.Ved. Rūta Kupetytė

Kolektyvizacija buvo vienas didžiausių socialinių ir ekonominių lūžių Lietuvos istorijoje. Ji iš esmės pakeitė kaimo gyvenimą, žmonių santykį su žeme, darbu ir nuosavybe. Šiam laikotarpiui skirta istoriko Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“. Joje kolektyvizacija nagrinėjama ne tik kaip politinis procesas, bet ir kaip kasdienio gyvenimo istorija – pasitelkiant kolūkių dokumentus, atsiminimus, propagandos tekstus ir kitus to meto šaltinius. Kodėl sovietų valdžiai buvo taip svarbu pertvarkyti kaimą, kaip iš tiesų veikė kolūkiai ir kokius kolektyvizacijos padarinius jaučiame iki šiol – apie tai šiandien kalbėsimės su Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju, dr. Antanu Terlecku.Ved. Rūta Kupetytė.

Kolektyvizacija buvo vienas didžiausių socialinių ir ekonominių lūžių Lietuvos istorijoje. Ji iš esmės pakeitė kaimo gyvenimą, žmonių santykį su žeme, darbu ir nuosavybe. Šiam laikotarpiui skirta istoriko Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“. Joje kolektyvizacija nagrinėjama ne tik kaip politinis procesas, bet ir kaip kasdienio gyvenimo istorija – pasitelkiant kolūkių dokumentus, atsiminimus, propagandos tekstus ir kitus to meto šaltinius. Kodėl sovietų valdžiai buvo taip svarbu pertvarkyti kaimą, kaip iš tiesų veikė kolūkiai ir kokius kolektyvizacijos padarinius jaučiame iki šiol – apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto istrijos fakulteto dėstytoju, dr. Antanu Terlecku.„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“, - taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama apie tai, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Ryški šviesa klasėje, vietos trūkumas persirengimo kambaryje ar net kvepalų kvapas kai kuriems vaikams gali kelti didelį diskomfortą.Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 m. pradžioje apie 80 proc. statinių Lietuvoje vis dar nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Visuomenė įsitikinusi, kad tai turi keistis – beveik 8 iš 10 gyventojų pritaria, kad viešosios erdvės turėtų būti pritaikytos, net jei tai brangiai kainuoja. Tokias nuostatas atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausa.

Seime bus pristatytas metinis grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas.Nuo šių metų sausio, importuojamų automobilių pardavėjams tenka atsakomybė susimokėti ir už tai, kad pasibaigus transporto priemonės tarnavimo laikui, ji būtų tinkamai ir teisėtai utilizuota. Mokestis už vieną automobilį, be administracinių mokesčių, vidutiniškai sieks apie 78 eurus. Išaugusiu mokesčiu ir pasikeitusia tvarka itin piktinasi naudotų transporto priemonių pardavėjai ir vadina tai verslo žlugdymu.Už bene kiekvieno stipraus sceninio balso dažnai stovi ir pritariančiųjų vokalistų komanda. Ką reiškia būti pritariančiuoju vokalistu ir kaip atrodo jų kasdienis darbas tarp repeticijų, koncertų ir pasiruošimo?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Nuo šių metų sausio, importuojamų automobilių pardavėjams tenka atsakomybė susimokėti ir už tai, kad pasibaigus transporto priemonės tarnavimo laikui, ji būtų tinkamai ir teisėtai utilizuota. Mokestis už vieną automobilį, be administracinių mokesčių, vidutiniškai sieks apie 78 eurus. Išaugusiu mokesčiu ir pasikeitusia tvarka itin piktinasi naudotų transporto priemonių pardavėjai ir vadina tai verslo žlugdymu.

Dalis gyventojų skundžiasi, kad telekomunikacijų bendrovės automatiškai pratęsia sutartis ir išrašo didesnes sąskaitas. Viena 80-metė kreipėsi į LRT, sakydama, kad, nusipirkusi naują telefoną, negavo instrukcijos jai suprantama lietuvių arba rusų kalba. Pokalbis su klausytojais, „TELE2“ atstove Asta Buitkute ir „Telia“ atstovu Audriumi Stasiulaičiu.Ved. Edvardas Kubilius.

10 Dalis gyventojų skundžiasi, kad telekomunikacijų bendrovės automatiškai pratęsia sutartis ir išrašo didesnes sąskaitas.Menininkė Lilija Valatkienė pristato tapybos ekspoziciją „Kai aš sėdėjau prie upės verkdama“. Tai dar viena žinomos fotografės tapybos paroda, kuria, kaip jau įprasta, ji kviečia žmones atsigręžti į gamtą.Į LRT girdi kreipėsi vilnietis Marius Kučinskas, kuris mano, kad Neries upės krantinėse turėtų būti išdėlioti gelbėjimosi ratai. Jo teigimu, šie gelbėjimosi ratai padėtų žmogui, jei jis, užlipęs ant užšalusios upės, įlūžtų. Ar reikėtų upių pakrantėse būti padėjus gelbėjimosi ratų? Ir ar reikėtų kaip nors pažymėti prieigas prie upių, kad žmonės netyčia neužliptų ant užšalusių upių?2026-uosius paskelbus kanklių metais, siekiama populiarinti šį instrumentą.Ved. Edvardas Kubilius

Socialiniuose tinkluose dažnai dalinamasi receptais, kuriuos žmonės vadina sensacijomis. Šią žiemą buvo populiaru maišyti ledus pusnyse, dabar – sūrio pyrago graikiško jogurto indelyje. Ar tai – tik trumpalaikės mados, ar socialiniai tinklai ilgam keičia mūsų požiūrį į maistą ir kulinariją? Mildos Rybakovaitės pokalbis su maisto tinklaraštininke, knygų autore Nida Degutiene.

Suburti šalies žmones naujam gerumo darbui ir padovanoti palaikymą vaikams, gimstantiems su įvairiais sveikatos iššūkiais, – tokį tikslą sau kelia akcijos „Mažiesiems iš didelių rankų“ organizatoriai. Šių metų renginio simboliu tapo rankomis megztas migdukas, virtęs personažu. Kartu su specialiai sukurta pasaka jis pasieks ligoninėse ar namuose gydomus mažylius bei jų tėvus, primindamas, kad visuomenės palaikymas visuomet yra šalia. Migdukas bus mezgamas trispalvės spalvomis, o naujasis personažas, kurį vaikai pamažu pamils, pavadintas Spalvuku.Apie iniciatyvą ir asmenines patirtis pasidalijo VšĮ „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius bei ankstuko mama Vilma Tūbutytė.

Suburti šalies žmones naujam gerumo darbui ir padovanoti palaikymą vaikams, gimstantiems su įvairiais sveikatos sunkumais - tokį tikslą sau kelia akcijos Mažiesiems iš didelių rankų organizatoriai. Šių metų renginio simbolis – rankomis megztas migdukas, virtęs personažu.Dirbtinio intelekto technologijos kasdien taikomos vis plačiau. Viena sričių - personalo atranka. Kaip dirbtinis intelektas gali padėti susirasti darbą?Kaip Lietuvos teatro menininkus ir jų spektaklius vertina užsienio žiūrovai ir ekspertai?Socialiniuose tinkluose dažnai dalinamasi receptais, kuriuos žmonės vadina sensacijomis. Šią žiemą maišyti ledus pusnyse, dabar siūloma paragauti sūrio pyrago deserto. Ar tai – tik trumpalaikės mados, socialiniai tinklai ilgam keičia mūsų požiūrį į maistą ir kulinariją?Ved. Darius Matas.

„Kadangi daug gilinausi į ikimokyklinį ugdymą, šiandien neabejoju – šis amžiaus tarpsnis yra ir pats svarbiausias. Tai pagrindas visam gyvenimui“, - savo knygoje „Iki mokyklos. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“ rašo socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. Ką svarbiausia apie šį vaiko amžiaus tarpsnį reikėtų žinoti tėvams?Ved. Agnė Skamarakaitė

Pernai Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino kone 50 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai didžiausias farmacinių atliekų kiekis per metus. Ką tai rodo, kad žmonės jau žino, jog senus vaistus reikia atiduoti vaistinėms ar kad vaistų prisiperka gerokai per daug?„Kadangi daug gilinausi į ikimokyklinį ugdymą, šiandien neabejoju – šis amžiaus tarpsnis yra ir pats svarbiausias. Tai pagrindas visam gyvenimui“, - savo knygoje „Iki mokyklos. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“ rašo dr. Austėja Landsbergienė. Pokalbis apie tai, koks turėtų tas pagrindas, ką apie šį vaiko amžiaus tarpsnį turėtų žinoti tėvams.Ar tai kas sveika gali ir turi būti malonu? Ar sveikas gyvenimas tik ribojimai ir savikontrolė, o gal jis suderinamas su įvairiais maloniais patyrimais? Pokalbis su knygos „Malonumai yra sveikata“ autoriumi, sveikatingumo kultūros propaguotoju Juozu Dapšausku.Ved, Agnė Skamarakaitė

Ši knyga apie vienatvę. Apie patirtis ir istorijas, kurios mane surado pačios – taip apie knygą „Miesto dykuma. Vienumos ir vienatvės istorijos“ sako dėstytoja, mokslininkė, buvusi vienuolė Viktorija Voidogaitė. Viktorija šiuo metu gyvena Italijoje ir į Lietuvą grįžo pristatyti savo knygą Knygų mugėje. Viktorija mūsų studijoje.

Trejus metus trukęs Lietuvos darbuotojų tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai šalies darbuotojų jaučiasi pasiekiantys darbo ir gyvenimo balansą. Tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 2200 darbuotojų, atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkai."Ši knyga apie vienatvę. Apie patirtis ir istorijas, kurios mane surado pačios", – taip apie knygą „Miesto dykuma. Vienumos ir vienatvės istorijos“ sako dėstytoja, mokslininkė, buvusi vienuolė Viktorija Voidogaitė. Viktorija šiuo metu gyvena Italijoje ir į Lietuvą grįžo pristatyti savo knygą Knygų mugėje. Viktorija mūsų studijoje.Į Lietuvos miestus nuo vasario pabaigos sugrįžta nemokami, aštuonių valandų trukmės atsparumo hibridinėms grėsmėms bei pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymai.

Jau porą metų važiuojant pro Kretingos rajone esančius Darbėnus galima aplankyti Berlyno stiliaus užkandinę, kurioje dera techno muzika ir itališki sumuštiniai. Tai trijų draugų įkurtas verslas – „Kouzy Food“. Pačių rankomis statytas medinis tunelis ir ryškiai geltonos durys kelia smalsumą ir kviečia užsukti.„Visur gerai, bet namuose geriausia. Palaima turėti savo miestelyje verslą, ir ypač tokį verslą, kurį patinka daryti“, – pasakoja Žilvinas Jokubauskas.Aut. Gabija Balsevičiūtė.

Vilkaviškio rajono Gižų seniūnijos gyventojas Juozas Vyšniauskas skundžiasi, kad tiesiant kelią jo sklype darbininkai iškasė ir paliko duobę, kuri jam trukdo naudotis teritorija. Savivaldybės atstovai teigia, kad duobė yra būtina, jos vieta su savininku buvo suderinta, taip pat siūlyta ją uždengti, tačiau savininkas su tuo nesutiko. Kaip ši situacija bus sprendžiama toliau?Diskusijoje dalyvauja Vilkaviškio rajono Gižų seniūnijos gyventojas Juozas Vyšniauskas, Vilkaviškio rajono Gižų seniūnas Romas Kučiauskas ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vitas Didžbalis.

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą.Gyvūnų gerovės klausimai vėl dėmesio centre. Neseniai Seime vykusioje diskusijoje plačiai kalbėta apie nevienodas gyvūnų dauginimo ir priežiūros sąlygas Lietuvoje. Viena iš problemų - kad norint įsigyti naminį gyvūną, ne visada aišku, kas juos pardavinėja legaliai. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad dabartinė gyvūnų veisimo kontrolės sistema – neefektyvi.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai ieško būdų, kaip didinti vakcinų prieinamumą, padaryti jas pigesnes. Vienas tokių būdų – valgomos arba geriamos vakcinos. Tokios vakcinos greitu metu gali pasiekti ir mus.Nuo 11:05 val. – transliacija iš Vilniaus Knygų mugės. Giedrės Čiužaitės pokalbis su rašytojomis Irena Buivydaite ir Jolita Herlyn, kurių romanai kasmet patenka į skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose penketukus.Giedrės Čiužaitės pokalbis su neuromokslininke Laura Bojarskaite.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras iki kovo pabaigos kviečia gyventojus daiktų dalijimosi stotelėse „DĖK'ui“ aukoti Ukrainai. Ši iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant su paramos organizacija „Blue/Yellow“.Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Lietuvoje surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.Pirmuosius veiklos metus skaičiuoja „Birštono dvarelis“, įkurtas Karolio Rutkausko su šeima. Rutkauskai šią vietą vadina autentiškų patirčių edukacijų namais.Praėjusių metų pabaigoje įregistruojamų elektromobilių skaičius įsibėgėjo – fiksuota beveik po 2 tūkst. naujų registracijų kiekvieną mėnesį. Ekspertai sako, kad nors dvejonių dar yra, vairuotojai vis dažniau renkasi žaliąjį transportą, vis dažniau jį įsigyja antrinėje rinkoje.Jau porą metų važiuojant pro Kretingos rajone esančius Darbėnus galima aplankyti Berlyno stiliaus užkandinę, kurioje dera techno muzika ir itališki sumuštiniai.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, dirba mėgstamus darbus, kalba lietuviškai.

Laidoje – pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.

Speciali laida, skirta 4-osios plataus masto karo metinėms paminėti. Pokalbis su režisiere Larisa Pokalchiuk ir Mariupolio visuomeninės organizacijos „Архі-Місто/ Архи-Город“ direktoriumi Andrei Marusov. Jų balsus ir istorijas LRT RADIJO klausytojai girdėjo karo pradžioje. Kaip jie jaučiasi šiandien – praėjus 4 metams ir kai karo pabaigos dar nematyti?Pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, kalba lietuviškai. Pokalbis sudainininke, choro vadove Nadija Adamčiuk ir šokių mokytoja Maryna Mohylevska.25 ukrainiečių profesionalai, turintys tarptautinės patirties ir praleidę nemažai metų užsienyje, grįžta į Ukrainą ir imasi darbų valstybės institucijose. Lietuvos remiamoje programoje „Create Ukraine“ jie sako sutikę dalyvauti, nes norėję padėti savo šaliai. Pokalbis su programos dalyviais Serafym Kolodchuk, Anastasiia Todoruk, Olha Kleshko.Ved. Agnė Skamarakaitė