10–12

Pijus Labutis laimėjo prestižinį „Hanoi Open Pool Championship“ ir tapo pirmuoju lietuviu istorijoje, triumfavusiu tokio lygio pasauliniame turnyre.

Pijus Labutis laimėjo prestižinį „Hanoi Open Pool Championship“ ir tapo pirmuoju lietuviu istorijoje, triumfavusiu tokio lygio pasauliniame turnyre.Stipriai pablogėjus artimųjų sveikatai, ypač vyresniame amžiuje, neišvengiamai susiduriame su sprendimu, kur jiems būtų geriausia: namuose ar įstaigoje. Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė tinklalaidėje "Prieš atsisveikinant" domisi šia tema plačiau.Šviesos terapija: kaip žmogų veikia šviesos trūkumas ir ar tinkamai naudojama dirbtinė šviesa gali padėti psichikos sveikatai?LRT KLASIKA pristato premjerą – keturių dalių garso esė „Jūra“, pasakojančią apie žmogaus ir jūros santykį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Ši teatro ir kino asmenybė – viena iš legendinio aktorių dešimtuko, po studijų prisijungusio prie Jaunimo teatro aktorių gretų. Per savo karjerą jis įkūnijo ne vieną įsimintiną vaidmenį. Jų atliko apie penkiasdešimt. Du tūkstančiai pirmaisiais Kostas Smoriginas gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.Šalies gyventojai reaguoja į Turkijoje sulaikyto lietuvio istoriją – dėl akmens lagamine jam gresia net ir kalėjimas. Situacijų, kai bagažo turinys atkreipia oro uosto saugumo institucijų dėmesį gali pasitaikyti įvairių. Net vežant augalus, jūros kriaukles ar akmenis galite prisidaryti nemalonumų. Ką svarbu žinoti kiekvienam keliaujančiam?Kodėl Lietuvos gydytojai svarsto apie emigraciją? Tyrimas atskleidė, kad apie išvykimą svarsto kas antras medicinos studentas, per trečdalį rezidentų ir kas dešimtas jau dirbantis medikas.Kokios yra viešuoju transportu keliaujančio žmogaus teisės ir pareigos? Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje keleivis pasidalino istorija, kai buvo priverstas susimokėti baudą už ne laiku pažymėtą bilietą. Esą kontrolierių neįtikino pasiaiškinimas, kad į troleibusą įlipo toje pačioje stotelėje kaip ir kontrolę atliekantys darbuotojai.Penkeri metai - tiek užtruko gamtos mylėtojui Edvinui Polianskiui iš Ežerėlio miestelio Kauno rajone išmokti būti šalia gervių nepastebėtam. Kai atstumas sumažėjo iki vieno metro, jam pavyko užfiksuoti kvapą gniaužiančių vaizdų ir garsų.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Kiek žmogui skirtinguose gyvenimo tarpsniuose reikia suvalgyti baltymų? Ir iš kokių šaltinių geriausia juos gauti? Dabar labai populiarūs baltyminiai batonėliai, baltymų kokteiliai ir panašiai. Ar tai sveikas baltymų šaltinis? Į klausimus atsakė gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Į naują žemėlapį sudėti Lietuvai reikšmingo paveldo ženklai Švedijoje – nuo Jogailaičių dinastijos iki XX a. lietuvių menininkų darbų. Apie tai pasakoja Valstybinės kultūros paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vadovė Viktorija Gadeikienė ir vyr. specialistė Agnė Pancerovaitė.Kūrėjai ir atlikėjai Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius 15-25 m. jaunuolius kviečia dalyvauti nacionaliniame konkurse „Tėvynės DNR“ ir sau priimtinu stiliumi kurti pilietines dainas.Kiek žmogui skirtinguose gyvenimo tarpsniuose reikia suvalgyti baltymų? Ir iš kokių šaltinių geriausia juos gauti? Dabar labai populiarūs baltyminiai batonėliai, baltymų kokteiliai ir panašiai. Ar tai sveikas baltymų šaltinis? Į klausimus atsakė gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

„Ar kada susimąstėte, kiek nereikalingų vaistų kasmet grąžinama į vaistines sunaikinimui? Pernai – 35 tonos, o šiemet šis skaičius gali pasiekti net 40 tonų. Tai prilygsta maždaug 6 suaugusiems Afrikos drambliams – įspūdingas kiekis, kurį galėtume sumažinti sąmoningesniais sprendimais“, – tokie palyginimai praėjusią savaitę skambėjo konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie racionalų vaistų vartojimą.Studijoje apie tai, kas yra racionalus vaistų vartojimas ir kiek jų vartoti normalu pakomentavo Valstybinės ligonių kasos Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus vedėjos funkcijas laikinai einanti Lina Škiudaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kauno ligoninės gydytoja klinikinė farmokologė Eglė Karinauskė.

Ar tikrai su amžiumi darbe tampame mažiau lankstūs ir motyvuoti? Naujas tyrimas rodo priešingai – viskas priklauso ne nuo metų skaičiaus, o nuo aplinkos, kurioje dirbame.Stovykla „Dainava“ – tai vieta daugybei išeivių tapo neatskiriama gyvenimo dalimi – jų lietuvišku „kaimu“, primenančiu Lietuvą savo gamta, ežeru, mišku ir kalvomis Jungtinėse Valstijose.Ar kada susimąstėte, kiek nereikalingų vaistų kasmet grąžinama į vaistines sunaikinimui? Pernai – 35 tonos, o šiemet šis skaičius gali pasiekti net 40 tonų. Tai prilygsta maždaug 6 suaugusiems Afrikos drambliams – įspūdingas kiekis, kurį galėtume sumažinti sąmoningesniais sprendimais.Taip pat laidoje – apie siaubo žanrą, kuris, anot kai kurių mokslininkų, išgyvena atgimimą.

Vilniuje vairuotojai už automobilio stovėjimą viešojoje vietoje gali atsiskaityti tiesiogiai savivaldybei per jos valdomą programėlę „m.Parking“ arba per privačių bendrovių valdomas programėles, pavyzdžiui, „Unipark“. Dalis vairuotojų klausia, ar tai teisinga, nes mokant už stovėjimą per programėlę tenka sumokėti daugiau, o kai kuriuose miestuose įsitvirtina ta pati programėlė – „Unipark“. Kodėl mokestį už parkavimą renka ir savivaldybė, ir privačios bendrovės, bei kaip savivaldybė pasirenka, kurias programėles įsileisti į rinką – laidoje.Ved. Edvardas Kubilius.

Kodėl mokestį už automobilio stovėjimą renka ir savivaldybė, ir privačios bendrovės, administruodamos programėles? Kaip savivaldybės pasirenka, kurią privačią bendrovę įsileisti į rinką?Bulvės, pomidorai ir agurkai – tai daržovės, kurių Lietuvos gyventojai suvalgo daugiausia, rodo moterų apklausa. Populiariausia daržovė – bulvė. Pasak ekspertų, bulvių žmonės suvalgo daugiausia ir dėl to, kad jos – neatsiejama mūsų mitybos tradicija, ir dėl kainos, nes jos – pigios.Atokiau gyvenantys žmonės skundžiasi, kad jie neturi nei normalaus mobiliojo telefono ryšio, nei normalaus mobiliojo, nei normalaus šviesolaidinio interneto. Ryšių reguliavimo tarnyba pripažįsta – ryšio atskirtis Lietuvoje egzistuoja.Kupiškio rajone Vaidas Juknevičius puoselėja kone šimtametę įdomios istorijos sodybą „Šeimos slėnis“.Ved. Edvardas Kubilius

Kaip sėkmingai suderinti du, atrodytų, visiškai skirtingus darbus? Gydytoja gastroenterologė Diana Žukauskienė po darbo medicinos klinikoje tampa programuotoja.Ištrauka iš Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamos tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“. Kaip Lietuvoje suprantama, kas yra ori mirtis ligoninėje.LRT Girdi. Rūkymas prie viešojo naudojimo pastatų durų: etikos ar taisyklių nesilaikymo klausimas?Žvilgsnio sekimo tyrimas matematikos pamokose – KTU doktorantė aiškinasi, kas lemia mokymosi sėkmę.90-metį mininčios Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Vilma Zubaitienė sako, kad kalba atspindi tautos mąstyseną ir vertybių sistemą. Mokslininkė mano, kad lietuvių kalba dabar išgyvena aukso amžių.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvoje daugėja vienalyčių porų, kurios įregistruoja partnerystę teismų keliu. Teismams nekilo abejonių, kad pareiškėjų puoselėjami šeiminiai santykiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, turėtų būti oficialiai pripažinti. Tokie sprendimai priimti po to, kai Konstitucinis teismas šiemet priėmė nutarimą, kad teisinio partnerystės reguliavimo nebuvimas prieštarauja Konstitucijai. Teismai nesutiko su Teisingumo ministerijos siūlymu atidėti partnerystės registravimą Registrų centro duomenų sistemose metams, kaip buvo siūloma. Ministerija įpareigota techninius sprendimus įgyvendinti iki šių metų gruodžio. Laidoje – Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė ir atstovavęs poroms strateginėse bylose dėl šeimos teisių advokatas Aivaras Žilvinskas.

Lietuvai stiprinant oro erdvės kontrolę, nustatytas 26-ių ribojamųjų zonų tinklas visoje šalies teritorijoje. Šios zonos bus aktyvuojamos prireikus skubiai panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius, kurie pažeidė Lietuvos oro erdvę. Iki 2026-ųjų gegužės nustatytas terminas, kai privačius civilinei aviacijai skirtus orlaivius turintys gyventojai turės įsirengti autoatsakiklius ir radijo ryšį.Lietuvoje daugėja vienalyčių porų, kurios įregistruoja partnerystę teismų keliu. Teismams nekilo abejonių, kad pareiškėjų puoselėjami šeiminiai santykiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, turėtų būti oficialiai pripažinti. Teismai nesutiko su Teisingumo ministerijos siūlymu atidėti partnerystės registravimą Registrų centro duomenų sistemose metams, kaip buvo siūloma. Ministerija įpareigota techninius sprendimus įgyvendinti iki šių metų gruodžio.Ar laikas gamtoje gali pagerinti sveikatos būklę? Švedija – pirmoji šalis pasaulyje, kurią receptu jums gali išrašyti gydytojai. Naujausia šios Skandinavijos šalies reklaminė kampanija skelbia, kad klasikinė sauna aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą ir leidžia giliai atsipalaiduoti. Švedai reguliariai atsitraukia nuo kasdienybės ir ieško gamtos, stresą mažinančių veiklų, pvz., miško vonios ir gilaus miego poilsio centrai.Šakių rajone ūkininkaujanti Daina Janušaitienė sako, kad jei nebūtų ūkininkė, tai dirbtų žurnaliste. Dainai ne kartą teko atremti Zanavykų turgaus pirkėjų nepasitikėjimą, esą ji tik perpardavinėja daržoves. Tuomet ji ryžosi savo Facebook paskyroje talpinti trumpus vaizdo įrašus iš ūkio.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Spalis – krūties vėžio prevencijos mėnuo. Pokalbis su vilniete Inga Černiuk apie jos išgirstą diagnozę, kaip su ja taikėsi, kas buvo sunkiausia. Ingos kelionė per ligą taip pat įamžinta fotografijose.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO laidos „10-12“ pokalbis su Ukrainoje kovojusiu ir vėl į karą grįžti planuojančiu lietuviu Osvaldu Guoku. Jis pavasarį buvo sužeistas, šalia buvęs ukrainietis nuo drono žuvo iš karto. Osvaldas – dronų ekspertas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie „groomingą“, arba vaikų viliojimą siekiant išnaudoti seksualiai, įtraukti į nusikalstamas veiklas. Kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus, kodėl atpažinus viliojimą svarbu kreiptis į tarnybas? Laidoje „10-12“ – organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Agnė Marčiukaitienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas yra „groomingas“ ir kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus? Pokalbyje dalyvauja „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriau vedėja Agnė Marčiukaitienė.Pokalbis su Ukrainoje kariaujančiu lietuviu Osvaldu Guoku. Jis pavasarį buvo sužeistas, šalia buvęs ukrainietis nuo drono žuvo iš karto. Osvaldas - dronų ekspertas.Spalis – krūties vėžio prevencijos vėžio. Pokalbis su Inga Černiuk – apie jos diagnozę, kaip ji su ja taikėsi, kas buvo sunkiausia. Ingos kelionė per ligą taip pat įamžinta fotografijose, kurios ji tiki „gali pasakyti kitoms, su liga susidūrusioms moterims – liga, tai ne pabaiga, tai kelionė, per kurią ir tau pavyks nukeliauti“.Parduoti viską, ką turi sausumoje, įsigyti laivą ir išplaukti keliauti po pasaulį – apie tokį gyvenimo būdą pamąsto ne vienas, mėgstantis keliauti ar tiesiog pavargęs nuo kasdienės rutinos. Būtent tokį sprendimą su mylimuoju priėmė Emilija Malinauskaitė. Kartu į kelionę leidosi ir tuo metu vos šešerių mėnesių dukra. Dabar jai jau penkeri. Šeima toliau laivu naršo po pasaulį, bendrauja su kitais tokį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis ir vietos gyventojais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar jūs irgi iš tų žmonių, kurie vos tik išgirdę prašymą padėti, automatiškai sako „taip“ – net jei neturite nei laiko, nei jėgų? Ugdymo ekspertas Gediminas Anužis sako: dažnai taip elgiamės ne dėl gerumo, o iš baimės nepatikti. Tačiau, pasak jo, pasakyti „ne“ gali būti ne tik sveika, bet ir naudinga santykiams, nes žmonės labiau pasitiki tais, kurie turi aiškias ribas. Apie tai – pokalbis su „Grand Partners“ ugdymo partneriu, lektoriumi Gediminu Anužiu.Ved. Rūta Kupetytė.

Kalavijas – vienas paslaptingiausių istorijos objektų. Jis buvo ginklas, valdžios simbolis ir meistrystės įrodymas, o šiandien tampa mokslo tyrimo šaltiniu. Vilniaus universitete apgintoje disertacijoje archeologas, daktaras Andrius Janionis išsamiai ištyrė Lietuvoje rastus V–XV a. kalavijus, pasitelkdamas modernius metodus. Ką kalavijai gali papasakoti apie mūsų praeitį, technologijas ir visuomenę – apie tai kalbamės su tyrimo autoriumi.Ar jūs irgi iš tų žmonių, kurie vos tik išgirdę prašymą padėti, automatiškai sako „taip“ – net jei neturite nei laiko, nei jėgų? Ugdymo ekspertas Gediminas Anužis sako: dažnai taip elgiamės ne dėl gerumo, o iš baimės nepatikti. Tačiau, pasak jo, pasakyti „ne“ gali būti ne tik sveika, bet ir naudinga santykiams – nes žmonės labiau pasitiki tais, kurie turi aiškias ribas.Danijos vyriausybė siekia uždrausti jaunesniems nei 15 metų amžiaus vaikams naudotis socialiniais tinklais. Draudimas galiotų virtinei socialinių tinklų. Tačiau tėvams būtų suteikta galimybę leisti savo vaikams naudotis socialiniais tinklais jau nuo 13 metų. Kitos šalys taip pat svarsto socialinių tinklų ribojimus.Lietuvoje yra daug meninių projektų, leidžiančių žmonėms su negalia būti scenoje. Vis dėlto galimybės tapti profesionaliais teatro kūrėjais Lietuvoje jie kol kas neturi. Kaip atrodo teatro scena menininkų su negalia akimis ir su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti, aiškinasi Gabrielė Žemaitytė.

Ar jaučiate priklausomybę telefonui? „Klinikiniu atžvilgiu tokios priklausomybės nėra, laikome tai įpročiu ir potraukiu, kuris gali būti problema“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė dr. Aušra Širvinskienė.Ved. Edvardas Kubilius

Rekonstruodami gatves miestai bando nuo važiuojamosios dalies patraukti šulinių dangsčius arba juos įrengti taip, kad automobilis jo nepajustų.Policininkai ir vairavimo instruktoriai sako, kad labai daug problemų eisme kyla dėl to, jog vairuotojai negali atitraukti akių nuo telefono. Specialistai aiškina, kad kai kuriais atvejais tokiems žmonėms jau gali išsivystyti ir įvairūs sutrikimai, turintys didelių neigiamų pasekmių. Kaip suprasti, kad telefonas jau – problema, ir kaip ją spręst?Siekdamas gaivinti regionus, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas siūlo mažesnėms savivaldybėms kurti laisvąsias ekonomines zonas primenančias teritorijas, į kurias persikeltų ne verslas, o šeimos. Joms savivaldybės turėtų sutvarkyti infrastruktūrą, užtikrinti įvairias paslaugas, atleisti nuo daug mokesčių. Dalis Seimo narių sako, kad ši idėja – desperatiškas bandymas gaivinti regionus ir praktiškai primena XXI a. kolūkius. Ar verta dar bandyti gaivinti regionus?Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų.Ved. Edvardas Kubilius

Tyrimas: lietuviai tvarkosi daugiau nei dauguma europiečių, tačiau netikėti svečiai dviem iš trijų kelia stresą, baiminantis, kad šie pamatys netvarką. Laidoje – „Kärcher“ direktorius Lietuvoje Mindaugas Levickas ir laidos „viskas ko (ne)reikia“ kūrėja Karolina Panto.

Į kanalizaciją pilami riebalai tampa nepatogumų ir finansinių nuostolių priežastimi. Atvėsus orams, panaudoti riebalai stingsta ir vamzdynuose formuoja kamščius, o tai sukelia milijoninius nuostolius, kuriuos, už vamzdynų remontą, tenka sumokėti patiems gyventojams.

Nors stabdymas atrodo paprastas veiksmas, jį lemia daugybė veiksnių – vairuotojo reakcijos laikas, kelio sąlygos, transporto priemonės techninė būklė. Rudenį tai tampa ypač svarbu: šlapias ar lapais padengtas kelias, prastesnis matomumas ir ankstesnės sutemos gali smarkiai pailginti stabdymo kelią. Net menkiausi skirtumai gali padidinti riziką ir lemti, ar kelionė baigsis saugiai.Ištraukia iš naujos LRT RADIJO tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“: artimųjų palydėjimo ir laidotuvių ritualai Lietuvoje.Į kanalizaciją pilami riebalai tampa nepatogumų ir finansinių nuostolių priežastimi. Atvėsus orams, panaudoti riebalai stingsta ir vamzdynuose formuoja kamščius, o tai sukelia milijoninius nuostolius, kuriuos, už vamzdynų remontą, tenka sumokėti patiems gyventojams.Tyrimas: lietuviai tvarkosi daugiau nei dauguma europiečių, tačiau netikėti svečiai dviem iš trijų kelia stresą, baiminantis, kad šie pamatys netvarką.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su Australijoje gyvenančia rašytoja Viktorija Butautis apie naują fantastinį nuotykių romaną „Magnetinė sala“ ir pomėgį keliauti.Ved. Darius Matas

Iš Lietuvos kilusi mokslininkė Ieva Jusionytė apdovanota viena prestižiškiausių JAV mokslo stipendijų, MacArthur „Genius Grant“. Ji skiriama mokslininkams už kūrybingumą, originalumą ir išskirtinį indėlį į savo sritį.Pokalbis su Australijoje gyvenančia rašytoja Viktorija Butautis apie ką tik knygynuose pasirodžiusią knygą „Magnetinė sala“ ir pomėgį keliauti.Verslo liudijimas, individuali veikla ar mažoji bendrija – kaip pasirinkti tinkamiausią veiklos rūšį, jei nusprendėte patys sau susikurti darbo vietą ar papildomai užsidirbti?Lietuva 33 kartą mini Baltosios lazdelės dieną. Ta proga Šiauliuose regėjimo negalią turintiems žmonėms pristatytas ypatingas kūrinys. Tai pojūčių labirinto teatro metodu sukurtas jutiminis spektaklis „Aš – mažasis princas“ pagal Antuano de Sent-Egziuperi knygą „Mažasis princas“.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

„Dalis mūsų tyrimų sutelkiama į tai, ką daro ir galvoja Rusijos žvalgybos tarnybos, ir dokumentai, kuriuos matėme, rodo, kad jos mano, jog pasaulis yra kare. Ir tas karas yra karštasis, ne šaltasis. Ir kuo greičiau likęs pasaulis tai pripažins, tuo geriau bus apsaugotas", LRT RADIJUI sako vienas ryškiausių Europos tiriamosios žurnalistikos atstovų Christo Grozevas. Jam šiais metais atiteko Europos metų žurnalisto apdovanojimas PRIX EUROPA festivalyje. Christo Grozevą kalbina Ieva Balsiūnaitė.

Atrasta daugiau nei šimtmetį dingusi lietuviška kraitinė skrynia, kuri 1900 metais buvo pristatyta Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos ir antropologijos skyriaus vadove dr. Migle Lebednykaite.„Dalis mūsų tyrimų sutelkiama į tai, ką daro ir galvoja Rusijos žvalgybos tarnybos, ir dokumentai, kuriuos matėme, rodo, kad jos mano, jog pasaulis yra kare. Ir tas karas yra karštasis, ne šaltasis. Ir kuo greičiau likęs pasaulis tai pripažins, tuo geriau bus apsaugotas“, sako vienas ryškiausių Europos tiriamosios žurnalistikos atstovų Christo Grozevas. Jam šiais metais atiteko Europos metų žurnalisto apdovanojimas PRIX EUROPA festivalyje.Pokalbis su komiksų autore Gerda Jord - apie komiksų kūrimo procesą ir jos naują knygą „Karalis nakvos Merkinėje“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasak ekspertų, dalis žmonių vis dar rizikuoja kirsdami geležinkelio pervažas neįsitikinę, ar link jų neartėja traukinys. Tokie neatsargūs sprendimai kasmet pareikalauja žmonių gyvybių arba sukelia sunkias pasekmes. Specialistai pabrėžia – net kelių sekundžių delsimas ar neatidumas gali būti lemtingas.

Kasdien apie tai negalvojame, bet oras, kuriuo kvėpuojame, gali daug pasakyti apie mūsų aplinką. Kai ore pasklinda nemalonus kvapas – tai ne tik estetikos klausimas. Mokslininkai sako, kad kvapai veikia mūsų fizinę ir psichikos sveikatą, todėl Europoje jie jau laikomi atmosferos teršalais.Kas šiandien yra saugumas? Tik kariuomenė ir gynyba, ar ir mūsų kasdienis pasirengimas, pasitikėjimas valstybės institucijomis, gebėjimas išlikti ramiais krizės akivaizdoje? Apie tai kalbama renginyje „Saugumo kodas 2025“ – tačiau šios temos aktualios kiekvienam iš mūsų. Ką reiškia būti pasiruošusiam neapibrėžtam rytojui – tiek valstybės, tiek asmens lygmeniu?Statistika liudija, kad dalis žmonių vis dar rizikuoja kirsdami geležinkelio pervažas neįsitikinę, ar link jų neartėja traukinys. Tokie neatsargūs sprendimai kasmet pareikalauja žmonių gyvybių arba sukelia sunkius incidentus. Specialistai pabrėžia – net kelių sekundžių delsimas ar neatidumas gali tapti lemtingas.

Kelininkai sako, kad jau kurį laiką taikomas žvyrkelių laistymas pasiteisina – keliai mažiau dulka, juos reikia rečiau greideriuoti, nes danga tarnauja ilgiau. Kaip vertinate žvyrkelių laistymą?Ar naudojatės jau pusantrų metų veikiančia pagalbos mesti rūkyti telefono linija?Gyventojai toliau labai aktyviai pildo prašymus šildymo kompensacijai gauti. Prognozuojama, kad šiemet reikės pagelbėti gerokai daugiau žmonių nei pernai, o ir pinigų reikės daugiau. Kaip sekasi gauti šildymo kompensaciją?Vieno žymiausių Lietuvos fotomenininkų Romualdo Rakausko nuotraukų palikimas rado savo namus Troškūnuose. Čia eksponuojami ir kitų Lietuvos fotografijos klasikų kūriniai.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centras šiemet pažymi reikšmingą sukaktį – terapijos centro veiklos dešimtmetį.LRT RADIJO eteryje - nauja tinklalaidė „Prieš atsisveikinant“. Dešimt savaičių ketvirtadieniais Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė ieškos atsakymų į svarbius klausimus apie artimųjų palydėjimą Lietuvoje ir mūsų santykį su mirtimi. Šiandien išgirsite pirmąją laidos dalį.Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija pristato savo narių parengtą elektroninį leidinį „PAVELDĖJIMAS“, kuriame glaustai ir paprastai pateikiami atsakymai į aktualiausius, dažniausiai praktikoje iškylančius paveldėjimo teisės klausimus, aptariamos tam tikros dažniausiai pasitaikančios situacijos.Klaipėdos universitetas šiemet mini 35-metį.Ved. Paulius Selezniovas

Prasidėjo 19-asis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Jis truks iki spalio 26-os dienos Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus kino teatruose, šalies bibliotekose, internete ir net įkalinimo įstaigose.Oro uostų darbą vis dažniau sutrikdo netoliese pastebėti dronai ar kontrabandininkų paleisti meteorologiniai balionai. Dėl saugumo laikinai stabdyti skrydžius ar orlaivius nukreipti į kitus oro uostus tenka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Kas atlygins keleiviams už sujauktas atostogas?Tyrimai rodo, kad 93 procentai Lietuvos jaunuolių susiduria su emociniais sunkumais. „Vaikų linija“ kartu su LRT tęsia kampaniją „Sunkios mintys“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į vaikų ir paauglių emocinius sunkumus bei surinkti lėšų, kad pagalbos linija galėtų ir toliau užtikrinti nuolatinę emocinę paramą kiekvienam jaunam žmogui.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o Vilkyčiuose, Šilutės rajone įsikūręs kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Meistras savo kūryboje jungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Režisierė Giedrė Genevičiūtė naujame dokumentiname filme „Galva“ pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutinius savo gyvenimo metus leidusį, dabar jau į mirusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir galėjo valdyti tik akis, bendrauti kompiuterio pagalba. Daugiau LRT RADIJO laidos „10-12“ studijoje – režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs prodiuseris Linas Ryškus ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Siekiant užtikrinti saugesnes sąlygas dviračių eismui, Vilniuje 2022 metais pradėtos įrenginėti dviračių gatvės, pažymėtos kelio ženklu „Dviračių gatvė“. Tiesa, iš tokioje gatvėje kalbintų vilniečių retas pastebėjo ženklą ir ką nors žinojo apie judėjimo tokioje gatvėje ypatumus. Daugiau apie dviračių eismą Vilniuje – LRT RADIJO laidoje „10-12“ JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar pasiteisino dviračių gatvės Vilniuje? Pokalbyje dalyvauja „JUDU“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius.„Mane tarsi apsėdo ta istorija. Norėjau ją papasakoti žmonėms. Puoliau filmuoti, o tik vėliau pradėjau galvoti apie filmą, jo gamybą ir finansavimą“, – apie savo dokumentinį filmą „Galva“ pasakoja režisierė Giedrė Genevičiūtė. Filmas pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutines savo gyvenimo dienas leidusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir bendravo tik akimis. Pokalbyje dalyvauja režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs Linas Ryškus, kuris yra ir scenarijaus bendrautoris ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.„Keliauk Lietuvoje“ parengė leidinį, skirtą specialiai paaugliams. Kokie turistiniai objektai gali būti patrauklūs 12-17 m. auditorijai? Apie leidinį pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi saugumo baruose ir klubuose iniciatyvomis. Mokslininkai iš Ispanijos ir Portugalijos sukūrė apyrankę, galinčią nustatyti ar į gėrimą įpilta prievartavimo narkotikų. Tai – įvairios medžiagos, kurios paveikia asmens valią, padaro jį neveiksnų ir taip smarkiai padidina riziką patirti seksualinę prievartą. Ši apyrankė jau parduodama Ispanijoje ir Portugalijoje. Ją žmonės nešioja lankydamiesi klubuose, baruose ar festivaliuose. Kartais renginiuose jos dalijamos nemokamai. Kaip veikia apyrankė ir kas dar padeda nustatyti, kad į gėrimą buvo įpilta narkotinių mEdžiagų, pasakoja kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniuje duris atveria nauja meno platforma „Smala“. Pavasarį atsiradus galimybei įsikurti Konstitucijos prospekte, aktoriaus ir režisieriaus Andriaus Povilausko šeima ir draugai sujungė jėgas ir, kaip sako, per pusmetį nuveikė dvejų metų darbą. Šioje erdvėje bus rodomi ne tik spektakliai, bet vyks ir koncertai, parodos, senų, legendinių sporto renginių transliacijos. Kokia idėja slypi už šios naujos meno platformos, kodėl ketinama jungti daug meno rūšių ir ką reiškia dirbti kartu su savo šeimos nariais, domisi Ieva Radzevičiūtė.

Pastaraisiais metais imigracijos srautai Lietuvoje smarkiai išaugo – iš emigracijos šalies mes po truputį tapome imigracijos šalimi. Į Lietuvą atvyksta žmonės iš įvairių pasaulio vietų – dirbti, mokytis, kurti šeimas, ieškoti saugumo ar naujos pradžios. Šis pokytis kelia klausimų ne tik apie darbo rinkos poreikius, bet ir apie tai, kaip veikia mūsų švietimo sistema, socialinės paslaugos, kaip keičiasi pačios bendruomenės.Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga antrus metus iš eilės kviečia jaunimą iš viso pasaulio nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Tai nėra tradiciniai kalbos kursai – tai būdas išlaikyti ryšį su Lietuva tiems, kurie galbūt niekada čia negyveno, bet širdyje jaučia lietuviškas šaknis.Šiandien Vilniuje vyksta pirmasis Lietuvos biobankų forumas – renginys, po vienu stogu subūręs visus šalies biobankus, mokslininkus, gydytojus, politikos formuotojus ir pacientų organizacijas. Paprastai tariant, biobankas – tai vieta, kurioje saugomi žmonių biologiniai mėginiai, pavyzdžiui, kraujas ar audiniai, ir su jais susijusi sveikatos informacija.

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vairuotojus nesinaudoti mobiliaisiais telefonais. Kaip siūlytumėte paskatinti vairuotojus nesinaudoti mobiliaisiais telefonais?Žurnalistė Agnė Verksnytė pristato knygą, kurioje aprašo savo 800 km kelionę pėsčiomis ypač populiariu piligriminiu Camino De Santiago (arba šv. Jokūbo) keliu Ispanijoje. Tiesa, kelionės laikas itin nepopuliarus – žiemą. Taigi kaip atrodo šis maršrutas tokiu metų laiku? Pokalbis su žurnaliste.Raudonasis Kryžius sako, kad žmonės labai vangiai nori dalyvauti civilinės saugos mokymuose ir įgyti praktinių įgūdžių. Nevyriausybininkų teigimu, susidomėjimo nepadidino ir liepą į Lietuvą įskridę du rusų dronai. Kaip paraginti daugiau žmonių būti geriau pasiruošus krizei ir pasinaudoti galimybe nemokamai įgyti praktinių įgūdžių?Šilalės rajone, Laukuvoje, šių metų pavasarį duris atvėrė ir lankytojus traukia tremtinės, garsiųjų atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorės Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija.Ved. Edvardas Kubilius

Ką daryti, jei savo sode nori pasisodinti lygiai tokią obelį, kokia augo senelių sode, bet nežinai, kokia buvo jos veislė? Kodėl lyg ir tie patys obuoliai neretai vadinami skirtingai? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokia bus tavo pavardė po santuokos, Lietuvoje tradiciškai klausiama moterų. Vyrų sprendimas tuokiantis keisti pavardę, ypač prisijungti prie savosios žmonos pavardę – retas reiškinys. Tačiau Vaidotas Zemlys-Balevičius, Vaidas Černauskas-Makselė ir Lukas Kulikauskas-Maršantas rinkosi šį netradicinį žingsnį. Kaip gimė jų sprendimas ir kaip į jį reagavo aplinka? Domisi Rugilė Žurauskaitė.

Daugybė žmonių net ir silpstant klausai vengia išbandyti klausos aparatus. Su jais susijusių yra įvairių baimių, nepasitikėjimo. Ar jie pagrįsti? Apie tai LRT RADIJO laidoje „10–12“ kalba Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytoja otorinolaringologė Vija Vainutienė.

Angelų sargų, arba policijos dieną domimės, kokias studijų programas reikia baigti, jei nori dirbti Lietuvos policijoje.Baimės išbandyti klausos aparatus: ar pagrįstos?Obelų veislės: kaip atpažinti, kas auga tavo sode, jei pats vaismedžių nesodinai.Ved. Giedrė Čiužaitė