10–12

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis švenčia 85-ių metų jubiliejų. Tai seniausias ir vienas profesionaliausių tautinio meno ansamblių Lietuvoje. Lapkričio 28 dieną įvyks finalinis koncertas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamoje tinklalaidėje “Prieš atsisveikinant” - apie medikų bendravimą su sunkiai sergančiais, mirštančiais pacientais ir jų artimaisiais.Pirmasis automobilis – vienas reikšmingiausių gyvenimo pirkinių jaunam žmogui. Dažnai tai dovana, kurią tėvai įteikia abiturientams ar ką tik vairavimo teises įgijusiems vaikams. Pasak ekspertų, emocinis sprendimas neturėtų užgožti racionalių kriterijų – svarbiausi išlieka saugumas, ekonomiškumas, patikimumas ir priežiūros paprastumas.Šiandien prasideda ArtTech forumas, kuriame savo patirtimi apie meną ir technologijas dalysis ir kūrybininkas Martynas Birškys. Jis pernai prisidėjo prie projekto “Petros eni”. Tai paroda, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves Vatikane. Ar su projekto įgyvendinimu baigiasi ir kūrybininko darbas?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia aplankyti Buvusioje areštinėje įrengtą ekspoziciją, kur galima pajausti sovietinės kasdienybės absurdą, žaidžiant pabėgimo kambario žaidimą „Ištrūkti iš spąstų“.Šeši dokumentinio paveldo objektai įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tai - Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai”, Rankraštiniai latviškos maldos „Tėve mūsų” taisymai (1552 m.), Rankraštinis lietuvių-vokiečių žodynas „Clavis Germanico-Lithvana“, Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus, vyskupo, 1794 m. sukilėlių vyriausybės – Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos – nario, pamokslas, Giesmynas „Clavis coeli“, Lietuviški ritinėliai pianolai.Sukčiai vis dažniau apsimeta prekybos tinklais. Internete, socialiniuose tinkluose siūlo dovanų kortelių, ragina dalyvauti žaidimuose ar įsigyti pigių prekių. Siekdami įtikinti gyventojus savo apgaule, naudoja panašius logotipus ar kitas priemones.Pasvalio rajono gyventojas Romas Marcinkevičius, pravarde Lemputė, turėjo išskirtinį gebėjimą - žmonių teigimu - savaip jausti šviesos šaltinius. Autobusu keliaudamas po Panevėžio apskritį, jis surinko beveik 2-iejų tūkstančių lempučių kolekciją. Ši kolekcija, spektaklis, fotografijų paroda ir apskritai Lemputės istorija pristatoma Pasvalio krašto muziejuje.Ved. Darius Matas

Ukrainą vėl sudrebino masinė Rusijos oro ataka. Mažiausiai 10 žmonių žuvo ir 86 buvo sužeisti. Į Ukrainos teritoriją paleista kone 500-ai dronų ir pusšimtis raketų.

Portalas „Axios“ praneša, kad Jungtinės Valstijos už uždarų durų veda derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos. Išsamiau apie tai – užsienio naujienų redaktorius Vytautas Jokubauskas.

Sukčiai vis dažniau apsimeta prekybos tinklais. Internete, socialiniuose tinkluose siūlo dovanų kortelių, ragina dalyvauti žaidimuose ar įsigyti pigių prekių. Siekdami įtikinti gyventojus savo apgaule, naudoja panašius logotipus ar kitas priemones.Išsamiau šia tema – „Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius, „IKI“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė ir „Prisijungusi Lietuva“ lektorius-ekspertas Nerijus Urbelionis.

Klimato kaitos rubrika. 20 Lietuvos ūkių nuo šiol gali naudoti tarptautinį „Slow Food Farm“ ženklą. Tai pernai metais Italijoje pradėta pasaulinė iniciatyva, skirta padėti vartotojams atpažinti ūkius, kurie savo veikloje vadovaujasi agroekologijos, bioįvairovės, tvarumo ir tradicijų puoselėjimo principais.Šiandien minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Su mokslininke prof. Julija Armalyte pasikalbėsime apie bakterijų atsparumą antibiotikams. Kas ką - bakterijos antibiotikus ar antibiotikai bakterijas?Klausytojams kyla daug klausimų dėl kapų priežiūros. Kas yra neprižiūrimas kapas, kaip kapus reikėtų prižiūrėti ir kaip reaguoti, kai prie kapo prismeigta lentelė, kad šis kapas netvarkomas?Dažno Kauno Laisvės alėjos praeivio dėmesį patraukia jautrios smuiko melodijos. Prie Nacionalinio Kauno dramos teatro, legendinio Laisvės alėjos fontano ar Vilniaus gatvės požeminėje perėjoje nuotaiką praeiviams kuria profesionali smuikininkė Laima Sabaliauskaitė. Daugiau kaip 30 metų griežusi Kauno valstybinio muzikinio teatro simfoniniame orkestre, išėjusi į pensiją ji smuiko iš rankų nepaleido.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Mokslo rubrikoje“ aptarsime naują biotechnologinį sprendimą, leidžiantį natūraliu būdu ardyti spirulinos ląstelę ir išlaisvinti jos biologiškai aktyvias medžiagas be cheminių priedų. Teigiama, kad tai inovacija, galinti pakeisti augalinių žaliavų apdorojimo praktiką ir praplėsti jų panaudojimo galimybes sveikatinimo, kosmetologijos ir mokslo srityse.Vilnius kviečia švęsti meilę, kuri išlaiko laiko išbandymus, kai pasirenkama MYLĖTI 100 METŲ, O NE 100 KARTŲ. Gruodžio 15 dieną Vilniuje vyks priėmimas, skirtas pagerbti ilgamečių santuokų jubiliejų šiais metais švenčiančias poras.Burnos ir dantų higiena – ne tik švarūs dantys, bet ir svarbus bendros sveikatos rodiklių. Nuo kasdienės priežiūros priklauso ne tik šypsenos estetika, bet ir širdies ligų, diabeto bei kitų rimtų sveikatos sutrikimų rizika.Septynerius metus žolininkė Ligita Urbonė ieškojo sodybos, kurioje norėtų įsikurti - ir tokią rado bei toliau puoselėja Plungės rajone.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

„Galvodavau, kaip būtų įdomu pakliūti į vidų, kaip būtų įdomu pamatyti, kas yra išlikę autentiško, ir štai aš jau sėdžiu tame name. Mes geriame kavą, man rodomi tarpukario albumai, išlikę daiktai – nuo sidabrinių stalo įrankių su monogramomis iki tarpukariu siuvinėtų staltiesėlių“, – pasakoja knygos „Namai ir likimai“ autorė.Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, – teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Studijoje apie knygą „Namai ir likimai“ papasakojo autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į vieną iš architektūros „Oskarų“, „Mies van der Rohe“ fondo ir Europos Komisijos „EUmies Awards“ konkurso apdovanojimą. Jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno rajone projektas pateko į ilgąjį nominantų sąrašą. Kas yra gera architektūra?Ved. Agnė Skamarakaitė

Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė.Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į prestižinį europinį apdovanojimą, jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno raj. projektas pateko į konkurso „EUmies Awards“ ilgąjį nominantų sąrašą.Vilniuje vyksta HIP-HOPo šokio festivalis "Urban Essentials", kuriame į šokį žvelgiama iš įvairių perspektyvų, tarp jų ir politinės.Agronomiją baigusi Meda Mačiuitytė pasirinko savitą veiklą. Jauna moteris ne tik puoselėja skinamų gėlių ūkį, bet ir kuria drabužius sodininkėms. Meda atsimena, kad veiklos pradžioje sulaukė nemažai kritikos dėl savo idėjos kurti stilingus sodo drabužius, bet dabar džiaugiasi, kad atkakliai siekė savo svajonės.Šią savaitę Klaipėdos Pilies muziejuje pristatyta premjera - šiuolaikinio šokio spektaklis „ONOS". Jame kalbama apie moteris Lietuvõs dvaruosè ir kviečiama pamąstyti apie visų laikų moterų kasdienybę ir likimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prekybos ir pramogų centrai jau ruošiasi Kalėdoms ir šventiniams išpardavimams. Praeitų metų duomenys rodo, kad vienas iš keturių pirkėjų šventinius pirkinius dengė kreditu ar skolintais pinigais. Ar verta dovanų ieškoti skolon ir ar „paskutinės minutės“ pasiūlymai – gera proga sutaupyti?Ištrauka iš tinlalaidės „Prieš atsisveikinant“: ką daryti, jei būdami šalia sunkiai sergančių, mirties link artėjančių žmonių nerandame tinkamų žodžių prabilti sunkiomis temomis?Išmanieji įrenginiai ir įvairios programėlės tapo neatsiejama daugelio sportuojančiųjų kasdienybės dalimi. Jie skaičiuoja žingsnius, pulsą, miegą, treniruočių krūvį ir net įspėja, kada reikia pailsėti. Tačiau ar visada šie įrenginiai padeda, o skaičiai nusako realią situaciją? Galiausiai, ar išmanusis laikrodis gali žinoti žmogaus savijautą geriau už jį patį?KTU mechanikos inžinerijos doktorantė stažavosi NASA tyrimų centre, kur kūrė sistemą, padedančią robotams dirbti tiksliau.Ved. Ignas Andriukevičius

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Kokia yra Lietuvos miškų būklė? Pokalbis su Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Grigaliūnu.Šią savaitę minima diabetinės pėdos diena. Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Šveicarijoje įrengtas vadinamasis gyvūnų „gyvybės langelis“ – jame žmonės anonimiškai gali palikti triušus ar graužikus, kuriais nebegali pasirūpinti. Vokietijos Šlėzvego-Holšteino žemėje veikia arklių „gyvybės langelis“ – čia žmonės anonimiškai ir nenurodydami priežasčių gali palikti arklius, kuriais nebegali rūpintis. Vokietijos gyvūnų apsaugos asociacija mato tokių įrenginių privalumų ir trūkumų.Šiaulių kultūros centre atidarytos stiklo dirbtuvės. Jose įvairaus amžiaus lankytojai galės išbandyti šiuolaikines technikas, eksperimentuoti, susikurti originalių dirbinių.Ved. Darius Matas.

Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes – mamos ir tėčio. Kokių teisinių bei kultūrinių klausimų tai kelia? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Ekstremalios liūtys ir gatvių tvindymas – kaip su tuo susitvarkyti Vilniui bei kitiems Lietuvos miestams ir ko laukti ateityje? Pokalbis su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godiene.1918 m. lapkričio 11 dieną buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos Vyriausybė, vadovauta Augustino Voldemaro. Pokalbis su užsienio reikalų ministerijos darbuotoja, istorike dr.Vilma Bukaite apie šią Vyriausybę, jos sudarymo aplinkybes, o taip pat apie moteris Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes. Kaip keičiasi pavardžių suteikimo vaikams mūsų šalyje tendencijos, kas tai lemia ir kokių teisinių bei socialinių klausimų tai kelia? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.Palangos Jono Šliūpo muziejuje pristatyta pirmoji paroda, skirta litvako karikatūristo Lazario Kagano gyvenimui ir kūrybai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos, kurias vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi vietoje civilinės metrikacijos ar bažnyčios. Vis dėlto humanistinės santuokos Lietuvoje nėra formalizuotos ir žmonės pasirinkę tokią santuoką susiduria su papildomais formalumais. Šiandien Seime organizuojama konferencija, skirta aptarti humanizmo pasaulėžiūrą ir poreikį įteisinti humanistines vestuvių ceremonijas.

Lietuvoje startavo Senjoro organizacijos kampanija „(Ne)matomi senjorų kasdienybės herojai“, kviečianti visuomenę iš arčiau pažvelgti į žmones, kurie kasdien rūpinasi senjorais. Kampanijos centre – individualios priežiūros darbuotojai, žmonės, padedantys senjorams ne tiesiog išgyventi, o nesustoti gyventi: padrąsindami, palaikydami, padėdami, o kartais – tiesiog būdami šalia ar išklausydami. Lietuva – viena sparčiausiai senėjančių Europos valstybių. Jau šiandien beveik kas penktas šalies gyventojas yra vyresnis nei 65 metų, todėl pagalbos senjorams namuose poreikis sparčiai didėja.

Vilnius dažnai pristatomas kaip jaunas, veržlus ir sparčiai augantis miestas – vieta, kurioje gausu galimybių, kultūros ir karjeros perspektyvų. Tačiau ar šis miesto įvaizdis sutampa su tuo, kokio miesto iš tiesų nori jauni žmonės?Lietuvoje startavo Senjoro organizacijos kampanija „(Ne)matomi senjorų kasdienybės herojai“, kviečianti visuomenę iš arčiau pažvelgti į žmones, kurie kasdien rūpinasi senjorais.Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos, kurias vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi vietoj civilinės metrikacijos ar bažnyčios. Vis dėlto humanistinės santuokos Lietuvoje nėra formalizuotos.

Jadvyga ir Zita – pasakų močiučių tandemas. Taip darželiuose pasakas sekančias senjores vadina Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė. Šiais metais prasidėjusi įstaigos iniciatyva jau skaičiuoja trečią dešimtį aplankytų darželių, o daugiausia jų apvažinėjo jau minėtos moterys.

Vairuotojas Aidas Petrošius greičio neviršija jau trejus metus – tokį tikslą jis sau išsikėlė, išgirdęs vieno pareigūno žodžius, kad absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų viršija greitį ir kad tai yra viena pagrindinių visų nelaimių keliuose priežasčių.Didžiausią pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje aplankė per 28 mln. žmonių. Nors paroda Osakoje baigėsi beveik prieš mėnesį, įspūdžiai vis dar gyvi. Kaip bendrą Lietuvos ir Latvijos šalių paviljoną vertina tie, kurie jį padėjo kurti ir kurie ten buvo?Redaktorius, žurnalistas ir leidėjas Kazimieras Matačiūnas atrado naują pomėgį – kolekcionavimą. Per metus jau surinko 11 tūkst. kalendorių, per dar trumpesnį laiką – beveik 5 tūkst. atvirukų. Kodėl 65-erių leidėjui, kuris ir taip neturi laiko, dar reikia ir kolekcionuoti?Kaip senjorės seka pasakas viename Vilniaus darželyje?Ved. Edvardas Kubilius

Daugiau nei 7-erius metus Japonijoje gyvenantis LRT bendradarbis Andrius Kleiva parašė knygą „Kas vyksta Japonijoje“, kurioje kalba apie tai, kuo gyvena ši lietuviams tokia įdomi šalis.Ištrauka iš tinklalaidės „prieš atsisveikinant“: Lietuvoje trūksta slaugytojų ir jų padėjėjų, ypač dirbančių sunkiai sergančių pacientų slaugos ir paliatyviosios pagalbos srityje. Ką daryti, kad ją rinktųsi daugiau žmonių, gebančių dirbti empatiškai? Sąlygas oriai numirti sudarančiose ligoninėse, hospisuose labai reikalingi ir savanoriai.Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai, kai prasidėjo mokslo metai ir vaikai ne tik eina į mokyklas, bet ir lanko įvairiausius būrelius. Ar du mėnesiai yra tinkamas laikas vaikui ir tėvams suprasti, būrelis vaikui tinkamas ar ne? Ar viskas būreliuose turi patikti vaikui? Pokalbis su psichologe.Lietuvoje startavo socialinė iniciatyva „1000 moterų projektas“, skirta padėti iššūkius patiriančioms mamoms grįžti į darbo rinką.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kodėl vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi investuoti į gynybos obligacijas? Užvakar pradėta platinti 14-oji gynybos obligacijų emisija. Pastarosios emisijos metu surinkta rekordinė suma: daugiau nei 53 mln. Eurų.Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje kolektyvinės sutartys apima vos apie 20 proc. darbuotojų, kai, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70–90 proc. Kodėl privačiame sektoriuje vis dar trūksta pasitikėjimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų?Kur ateityje dėsime nenešiojamus drabužius? Europos Parlamentas spalio 16-ąją patvirtino Atliekų pagrindų direktyvos pokyčius. Gamintojai ir importuotojai turės prisiimti atsakomybę už produktą per visą jo gyvavimo kelią – nuo gamybos iki surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Kaip tai atrodys realybėje?Kur kreiptis, jei studijuojant iškyla psichologinių sunkumų pagalbos? Domėsimės, kaip didžiausias Lietuvoje Vilniaus universitete teikia psichologinę pagalbą.Auga gynybos obligacijų populiarumas. Kaip ateityje perdirbsime nenešiojamus drabužius? Kodėl vis dar trūksta pasitikėjimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų?Ved. Darius Matas.

Baigėsi 2026-aisiais vyksiančios Moksleivių dainų šventės registracija. Kitąmet ši šventė bus kitokia. Kuo? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Moksleivių dainų šventės organizatoriaus – Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos – direktorius Dainius Numgaudis ir Moksleivių dainų šventės Šokių dienos meno vadovė Živilė Adomaitienė.Ved. Edvardas Kubilius

Į LRT RADIJĄ kreipėsi klausytoja, kuri nesupranta, kodėl, lyjant lietui, jos daugiabučio namo kieme, nuo pievelės, pučiami medžių lapai. Vilnietė klausia, ar tikrai lyjant tą reikia daryti, kai lapai dar nelabai pasiduoda pūtikliui. Ir ar išvis reikia rinkti lapus nuo pievos, kuri yra ne takelis, kuria žmonės šiaip nevaikšto.Kitų metų Moksleivių dainų šventėje dalyvaus rekordinis skaičius – beveik 24 tūkst. vaikų.Gyventojai bei viešosios įstaigos ir toliau ne itin noriai imasi renovacijos, nors ji ir padėtų smarkiai pagerinti gyvenimo bei darbo sąlygas ir sumažintų šildymo sąskaitas. Kaip paskatinti renovaciją?Žmonės regionuose gali gauti kokybiškas ir lengviau prieinamas medicinos paslaugas. Viena išeičių – telemedicina, kai gydytojai nuotoliu konsultuoja savo pacientus.Ved. Edvardas Kubilius

„Mokytojo išpažintis“ – taip vadinasi nauja knyga, kurią parašė Algis Bitautas – mokytojas, istorikas, edukologijos mokslų daktaras ir Giedrė Bitautienė – knygų pasaulio žmogus. Tikrais įvykiais paremtoje knygoje šmaikščiai ir skaudžiai juokingai pasakoja apie alfa kartos mokytoją idealistą Alfą. Pokalbis apie mokytojų padėtį – LRT RADIJO laidoje „10-12“.ved. Rūta Kupetytė

Kvapo suvokimas – labai asmeniškas dalykas: vieni savo aromatą jaučia visą dieną, o kiti po kelių minučių įsitikinę, kad kvapas „dingo“. Kodėl taip nutinka? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip per šimtą metų keitėsi Lietuvos ekonomika? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Oksfordo universitete disertaciją apgynęs, Lietuvos mokslo tarybos finansuotų tyrimų atlikęs Adomas Klimantas, kuris pirmą kartą apskaičiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui per pastarąjį šimtmetį.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip per šimtą metų keitėsi Lietuvos ekonomika? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Oksforde disertaciją apgynęs Adomas Klimantas, kuris pirmą kartą apskaičiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui per pastarąjį šimtmetį.Tikriausiai dauguma esame girdėję posakį: „Jei neužuodi savo kvepalų, vadinasi, jie tau tinka“. Kvepalai – ne tik įvaizdžio detalė, bet ir būdas pasakyti pasauliui, kas mes esame – tarsi nematomas parašas, lydintis mus kiekvieną dieną. Tačiau kvapo suvokimas – labai asmeniškas dalykas: vieni savo aromatą jaučia visą dieną, o kiti po kelių minučių įsitikinę, kad kvapas dingo. Kodėl taip nutinka?„Mokytojo išpažintis“ – tai tikrais įvykiais paremtas, šmaikštus ir skaudžiai juokingas pasakojimas apie alfa kartos mokytoją idealistą Alfą. Per savo naivumą ir jautrumą mokytojas kasdien patenka į absurdo teatro scenos vertas situacijas, o vakarais lieja širdį savo supratingajai žmonai Birutei. Visus šiuos ir dar krūvą kitų klausimų su dosniu juodojo humoro prieskoniu gvildena Algis Bitautas, istorijos mokytojas ir švietimo influenceris ir knygų mylėtoja Giedrė – sutuoktiniai, kurie vis dar tiki, kad Sistemą galima pagydyti.

Pastaruoju laikotarpiu populiarėja ekskursijos kapinėse. Plačiau apie tai – tokias ekskursijas vedantis gidas Laimonas Užomeckis.

Įsibėgėja vadinamosios „betonkės“ – kelio Vilnius-Utena – rekonstrukcija. Dalis kelio jau sutvarkyta, dalis dar tvarkoma. Kaip vertinate šį kelią? Komentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.Žmonės vis dažniau tekstus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus kuria naudodami dirbtinį intelektą, bet to nepažymi, todėl gali grėsti ir teisinė atsakomybė. Ką kuriate su dirbtinio intelekto pagalba ir ar tai pažymite? Pokalbis su teisininku Pauliumi Sartatavičiumi.Populiarėja ekskursijos kapinėse. Pasakoja ekskursijas kapinėse vedantis gidas Laimonas Užomeckis.Reklamas tarpukario Lietuvoje ir kuo ji skyrėsi nuo dabartinių reklamų.Ved. Edvardas Kubilius

Pijus Labutis laimėjo prestižinį „Hanoi Open Pool Championship“ ir tapo pirmuoju lietuviu istorijoje, triumfavusiu tokio lygio pasauliniame turnyre.

Pijus Labutis laimėjo prestižinį „Hanoi Open Pool Championship“ ir tapo pirmuoju lietuviu istorijoje, triumfavusiu tokio lygio pasauliniame turnyre.Stipriai pablogėjus artimųjų sveikatai, ypač vyresniame amžiuje, neišvengiamai susiduriame su sprendimu, kur jiems būtų geriausia: namuose ar įstaigoje. Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė tinklalaidėje "Prieš atsisveikinant" domisi šia tema plačiau.Šviesos terapija: kaip žmogų veikia šviesos trūkumas ir ar tinkamai naudojama dirbtinė šviesa gali padėti psichikos sveikatai?LRT KLASIKA pristato premjerą – keturių dalių garso esė „Jūra“, pasakojančią apie žmogaus ir jūros santykį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Ši teatro ir kino asmenybė – viena iš legendinio aktorių dešimtuko, po studijų prisijungusio prie Jaunimo teatro aktorių gretų. Per savo karjerą jis įkūnijo ne vieną įsimintiną vaidmenį. Jų atliko apie penkiasdešimt. Du tūkstančiai pirmaisiais Kostas Smoriginas gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.Šalies gyventojai reaguoja į Turkijoje sulaikyto lietuvio istoriją – dėl akmens lagamine jam gresia net ir kalėjimas. Situacijų, kai bagažo turinys atkreipia oro uosto saugumo institucijų dėmesį gali pasitaikyti įvairių. Net vežant augalus, jūros kriaukles ar akmenis galite prisidaryti nemalonumų. Ką svarbu žinoti kiekvienam keliaujančiam?Kodėl Lietuvos gydytojai svarsto apie emigraciją? Tyrimas atskleidė, kad apie išvykimą svarsto kas antras medicinos studentas, per trečdalį rezidentų ir kas dešimtas jau dirbantis medikas.Kokios yra viešuoju transportu keliaujančio žmogaus teisės ir pareigos? Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje keleivis pasidalino istorija, kai buvo priverstas susimokėti baudą už ne laiku pažymėtą bilietą. Esą kontrolierių neįtikino pasiaiškinimas, kad į troleibusą įlipo toje pačioje stotelėje kaip ir kontrolę atliekantys darbuotojai.Penkeri metai - tiek užtruko gamtos mylėtojui Edvinui Polianskiui iš Ežerėlio miestelio Kauno rajone išmokti būti šalia gervių nepastebėtam. Kai atstumas sumažėjo iki vieno metro, jam pavyko užfiksuoti kvapą gniaužiančių vaizdų ir garsų.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Kiek žmogui skirtinguose gyvenimo tarpsniuose reikia suvalgyti baltymų? Ir iš kokių šaltinių geriausia juos gauti? Dabar labai populiarūs baltyminiai batonėliai, baltymų kokteiliai ir panašiai. Ar tai sveikas baltymų šaltinis? Į klausimus atsakė gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Į naują žemėlapį sudėti Lietuvai reikšmingo paveldo ženklai Švedijoje – nuo Jogailaičių dinastijos iki XX a. lietuvių menininkų darbų. Apie tai pasakoja Valstybinės kultūros paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vadovė Viktorija Gadeikienė ir vyr. specialistė Agnė Pancerovaitė.Kūrėjai ir atlikėjai Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius 15-25 m. jaunuolius kviečia dalyvauti nacionaliniame konkurse „Tėvynės DNR“ ir sau priimtinu stiliumi kurti pilietines dainas.Kiek žmogui skirtinguose gyvenimo tarpsniuose reikia suvalgyti baltymų? Ir iš kokių šaltinių geriausia juos gauti? Dabar labai populiarūs baltyminiai batonėliai, baltymų kokteiliai ir panašiai. Ar tai sveikas baltymų šaltinis? Į klausimus atsakė gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

„Ar kada susimąstėte, kiek nereikalingų vaistų kasmet grąžinama į vaistines sunaikinimui? Pernai – 35 tonos, o šiemet šis skaičius gali pasiekti net 40 tonų. Tai prilygsta maždaug 6 suaugusiems Afrikos drambliams – įspūdingas kiekis, kurį galėtume sumažinti sąmoningesniais sprendimais“, – tokie palyginimai praėjusią savaitę skambėjo konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie racionalų vaistų vartojimą.Studijoje apie tai, kas yra racionalus vaistų vartojimas ir kiek jų vartoti normalu pakomentavo Valstybinės ligonių kasos Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus vedėjos funkcijas laikinai einanti Lina Škiudaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kauno ligoninės gydytoja klinikinė farmokologė Eglė Karinauskė.

Ar tikrai su amžiumi darbe tampame mažiau lankstūs ir motyvuoti? Naujas tyrimas rodo priešingai – viskas priklauso ne nuo metų skaičiaus, o nuo aplinkos, kurioje dirbame.Stovykla „Dainava“ – tai vieta daugybei išeivių tapo neatskiriama gyvenimo dalimi – jų lietuvišku „kaimu“, primenančiu Lietuvą savo gamta, ežeru, mišku ir kalvomis Jungtinėse Valstijose.Ar kada susimąstėte, kiek nereikalingų vaistų kasmet grąžinama į vaistines sunaikinimui? Pernai – 35 tonos, o šiemet šis skaičius gali pasiekti net 40 tonų. Tai prilygsta maždaug 6 suaugusiems Afrikos drambliams – įspūdingas kiekis, kurį galėtume sumažinti sąmoningesniais sprendimais.Taip pat laidoje – apie siaubo žanrą, kuris, anot kai kurių mokslininkų, išgyvena atgimimą.

Vilniuje vairuotojai už automobilio stovėjimą viešojoje vietoje gali atsiskaityti tiesiogiai savivaldybei per jos valdomą programėlę „m.Parking“ arba per privačių bendrovių valdomas programėles, pavyzdžiui, „Unipark“. Dalis vairuotojų klausia, ar tai teisinga, nes mokant už stovėjimą per programėlę tenka sumokėti daugiau, o kai kuriuose miestuose įsitvirtina ta pati programėlė – „Unipark“. Kodėl mokestį už parkavimą renka ir savivaldybė, ir privačios bendrovės, bei kaip savivaldybė pasirenka, kurias programėles įsileisti į rinką – laidoje.Ved. Edvardas Kubilius.

Kodėl mokestį už automobilio stovėjimą renka ir savivaldybė, ir privačios bendrovės, administruodamos programėles? Kaip savivaldybės pasirenka, kurią privačią bendrovę įsileisti į rinką?Bulvės, pomidorai ir agurkai – tai daržovės, kurių Lietuvos gyventojai suvalgo daugiausia, rodo moterų apklausa. Populiariausia daržovė – bulvė. Pasak ekspertų, bulvių žmonės suvalgo daugiausia ir dėl to, kad jos – neatsiejama mūsų mitybos tradicija, ir dėl kainos, nes jos – pigios.Atokiau gyvenantys žmonės skundžiasi, kad jie neturi nei normalaus mobiliojo telefono ryšio, nei normalaus mobiliojo, nei normalaus šviesolaidinio interneto. Ryšių reguliavimo tarnyba pripažįsta – ryšio atskirtis Lietuvoje egzistuoja.Kupiškio rajone Vaidas Juknevičius puoselėja kone šimtametę įdomios istorijos sodybą „Šeimos slėnis“.Ved. Edvardas Kubilius

Kaip sėkmingai suderinti du, atrodytų, visiškai skirtingus darbus? Gydytoja gastroenterologė Diana Žukauskienė po darbo medicinos klinikoje tampa programuotoja.Ištrauka iš Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamos tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“. Kaip Lietuvoje suprantama, kas yra ori mirtis ligoninėje.LRT Girdi. Rūkymas prie viešojo naudojimo pastatų durų: etikos ar taisyklių nesilaikymo klausimas?Žvilgsnio sekimo tyrimas matematikos pamokose – KTU doktorantė aiškinasi, kas lemia mokymosi sėkmę.90-metį mininčios Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Vilma Zubaitienė sako, kad kalba atspindi tautos mąstyseną ir vertybių sistemą. Mokslininkė mano, kad lietuvių kalba dabar išgyvena aukso amžių.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvoje daugėja vienalyčių porų, kurios įregistruoja partnerystę teismų keliu. Teismams nekilo abejonių, kad pareiškėjų puoselėjami šeiminiai santykiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, turėtų būti oficialiai pripažinti. Tokie sprendimai priimti po to, kai Konstitucinis teismas šiemet priėmė nutarimą, kad teisinio partnerystės reguliavimo nebuvimas prieštarauja Konstitucijai. Teismai nesutiko su Teisingumo ministerijos siūlymu atidėti partnerystės registravimą Registrų centro duomenų sistemose metams, kaip buvo siūloma. Ministerija įpareigota techninius sprendimus įgyvendinti iki šių metų gruodžio. Laidoje – Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė ir atstovavęs poroms strateginėse bylose dėl šeimos teisių advokatas Aivaras Žilvinskas.