10–12

Vaikų užimtumas vasarą. Ar reikia juos ugdyti papildomai, stengtis pasivyti mokslų srityje?LRT RADIJO laidoje „10-12“ – psichologė, švietimo ekspertė Audronė Kancė-Grdzelišvili ir pradinių klasių mokytoja Raminta ŽliobienėVed. Urtė Korsakovaitė

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ateitis, pasitraukus dar vienai komandai – Vilniaus klubui „Wolves“. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – LKL komentatorius, krepšinio ekspertas Augustas Šuliauskas ir portalo LRT.lt sporto žurnalistas Alanas Jonas Kot.Ved. Urtė Korsakovaitė

Mokslo rubrikoje apie motinystės atostogas ir verslumą. Kaip dažnai moterys taip ir nebegrįžta į darbą, o sukuria savo nuosavą verslą? Kodėl? Atsakyti padės mokslininkė.Po pusės vienuoliktos žinių aktuali tema krepšinio sirgaliams. Vykstant Lietuvos krepšinio lygos finalams, giliau pažvelgsime į ateinantį sezoną. Praėjusią savaitę apie pasitraukimą pranešė Vilniaus Wolves“ klubas, nors lyga jau prieš tai ieškojo sprendimo būdų, kaip pritraukti dar vieną komandą. Koks bus naujas sezonas ir lygos ateitis - jau po pusvalandžio.Antrą laidos valandą apie vasarą ir vaikus. Kokias veiklas planuoti? Gilinti žinias ir lopyti spragas moksluose? Ar geriau leistis į aktyvų laisvalaikį? Į šiuos klausimus padės atsakyti pedagogės.Marijampolėje organizuojama „Senjorų vasaros fiesta“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Lietuvių startuolio sukurtas dviratis-treniruoklis, kurį minant gaminama ir kaupiama elektra, pripažintas pasaulyje – jam skirtas prestižinis „iF Design Award Gold“ apdovanojimas. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje sukurtas produktas gauna tokį įvertinimą.Kaip sekasi nuošliaužų kankinamam Gedimino kalnui, kurio pagrindinis takas lankytojams uždarytas beveik 7-erius metus, nuo 2017 metų?Vilnius pats stiprina savo gynybinius pajėgumus, toliau bando pasistatyti Nacionalinį stadioną, masiškai remontuoja gatves, didina viešojo transporto bilietų bei parkavimo miesto centre kainas. Pokalbis su Vilniaus meru Valdu Benkunsku.Vilniuje prasideda renginių ciklas „Ačiū tau, Islandija“, kuriuo siekiama padėkoti Islandijai – pirmajai pasaulio valstybei, pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybę. Šia proga Lietuvoje lankosi garsiojo „Vikingų“ serialo žvaigždė bei buvusi plaukikė, olimpietė Raga Ragnarsdottir.Ved. Edvardas Kubilius

LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus. Tiesiogiai Vilniaus Katedros aikštėje jį kalbino Ignas Andriukevičius.

LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.

Jeigu prieš 99-erius metus radijo klausytojai programą galėjo girdėti tik įsijungę radijo imtuvus, šiais laikais radijo laidos ne tik transliuojamos eteryje, tačiau atskirą ir ilgą gyvenimą gyvena internete – LRT radiotekoje, tinklalaidžių platformose, jomis dalijamasi socialiniuose tinkluose. Laidoje – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus.Kaip gauname informaciją XXI amžiuje ir kuo svarbus radijas ir visuomeninis transliuotojas? Temą aptarė LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė Džina Donauskaitė.Barzdų kultas siekia šimtmečius. Buvo laikai, kai barzda kai kuriose šalyse buvo siejama su statusu arba priešingai – higienos stoka. Pokalbis apie istorinius barzdočius – su dabartiniais.Ved. Ignas Andriukevičius.

Vasarą nuolat kyla audrų, be to, kaip atkreipia dėmesį specialistai, jos metai iš metų vis stiprėja. Kaip elgtis, kai gamtos stichijos pridaro nuostolių?Kaip „Z kartos“ atstovai mato save? Kodėl jiems dažnai tokia svarbi emocinės sveikatos tema? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologė Milda Pivoriūtė atliko kokybinį tyrimą apie Z kartą.Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva startuoja turizmo žaidimas socialiniuose tinkluose #LithuaniaTravel. Juo siekiama kuo plačiau pasaulyje paskleisti žinutę apie mūsų šalį ir pakviesti atvykti bei aplankyti Lietuvą. Nugalėtojų lauks 2 dienų trukmės kelionės po Lietuvos etnografinius regionus.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų žemaitukų.Kaune galima aplankyti archyvarų surengtą parodą, kurioje atsispindi Laisvės alėjos raida.Ved. Darius Matas

Kiek problemų Lietuvos gyventojams kelia kvapai? Kaip juos išmatuoti ir valdyti? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė Kvapų valdymo gairių projektą.Daugiau šia tema – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Klimato kaitos rubrika. Klimatologas, LRT RADIJO tinklalaidės „Penki kilometrai“ vienas autorių Silvestras Dikčius skelbia 100 žygių vasarą, jis įsipareigoja save įvelti į visokio stiliaus vaikščiojimus, taip pat nori paskatinti judėti ir kitus.Išleista knyga ,,Partizanė Vanda“, tai Dainavos apygardos partizanės, Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos, bendražygės, pogrindinės spaudos leidėjos ir platintojos Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės prisiminimai apie jos išgyvenimus partizaninio karo metu. Pokalbis su partizanų dukra, knygos ,,Partizanė Vanda“ sudarytoja Auksutė Ramanauskaite Skokauskiene.Kiek problemų Lietuvos gyventojams kelia kvapai? Kaip juos išmatuoti ir valdyti? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė Kvapų valdymo gairių projektą.Mokyklos ir bibliotekos regionuose tampa traukos centrais. Tuo galėsite įsitikinti ir paklausę pasakojimo iš Šakių rajone esančios Kidulių kaimo bibliotekos. Pernai čia įkurta ir atvira jaunimo erdvė. Įdomių ir naudingų veiklų bibliotekoje randa ne tik jaunimas, bet ir senjorai, sako bibliotekininkė Marija Mikutaitė.Lietuvos kinematografinininkų sąjunga kviečia žiūrėti filmus ir klausytis diskusijų – pristato programą „Lietuvių literatūros kelionė į kiną: ekranizacijų istorija“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulyje populiarėja simbolių sistema, leidžianti spalvas atpažinti žmonėms, turintiems daltonizmą. Tai spalvų jutimo sutrikimas, dėl kurio tam tikras spalvas atskirti būna sunkiau. Šiais simboliais žymimi daiktai, kai spalva atlieka svarbų vaidmenį – reikalinga ką nors atpažinti, susiorientuoti. Ką reiškia gyventi su daltonizmu, kaip veikia Portugalijoje gimusi idėja padėti, pasakoja Ieva Radzevičiūtė.

Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas: iki 2030 m. gali pritrūkti maždaug 23 000 darbuotojų, rodo tyrimas. Verslai skatina valstybę imtis daugiau iniciatyvų šioje srityje. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lukas Kaminskis, vienas „Turing College“ įkūrėjų ir Radvilas Šeputis, „edON“ lektorius.Ved. Rūta Kupetytė

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro atliktas tyrimas rodo, kad senų padangų žala rimtesnė nei manyta. Pavyzdžiui, fiksuojamas ilgalaikis poveikis vandens gyvūnams.Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas – iki 2030 m. gali pritrūkti maždaug 23 000 darbuotojų.Šiemet mažiau vilniečių patirs hidraulinius bandymus. Beveik pusei žmonių šiems nebus nutrauktas karšto vandens tiekimas.

Telšių Žemaitės gimnazijos anglų kalbos mokytoja, vienuoliktokų auklėtoja Elena Kakanauskienė siūlo mokykloms atsisakyti socialinei veiklai skiriamų valandų, per kurias moksleiviai eina savanoriauti įmonėse ar įvairiose nevyriausybinėse organizacijose. Pasak mokytojos, savanorystės skatinimas per prievartą – nepasiteisina, dalis mokinių parašus klastoja, o mokytojai dar turi ir detektyvais dirbti. LRT RADIJO laidos „10-12“ diskusijoje – Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Jūratė Sereičikienė, Moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis, Nacionalinio švietimo nevyriausybinių organizacijų tinklo vadovė Judita Akromienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė.Ved. Edvardas Kubilius

Aplinkosaugos dieną – apie pelkių svarbą ir vaidmenį mūsų ekosistemoje. Laidos svečias –Nerijus Zableckis, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas.Šiauliuose prasidėjo „Saulės vasaros koncertų“ ciklas.Ved. Ignas Andriukevičius

Ar etiketėje becukre vadinama duona tokia iš tiesų yra? Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Jonas, atkreipęs dėmesį, kad jo pamėgta becukre vadinama duona yra saldi. „Pusiau duona, pusiau bandelė, bet vadinas „tradicinė“, – pastebi Jonas. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė, mitybos specialistė, „Cukraus detoksas“ autorė Kristina Ragauskaitė.Ved. Darius Matas.

Pusės kūno nevaldantis, dukart Lietuvos rekordininkas Gintautas Markevičius ruošiasi į 4000 kilometrų įkvepiančią kelionę. Klaipėdiečio tikslas – elektriniu triračiu apvažiuoti Baltijos šalis.Ar etiketėje becukre vadinama duona tokia iš tiesų yra? Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Jonas. Kaunietis rašo: „Sveiki, pamėgau Mortos duoną su salyklu ir medum. Pažiūrėjau sudėtį - sveika, ruginė, tik 4.5 g cukraus 100 g produkto. Bet truputį su neramino Po kurio laiko kad duona labai skani - tai yra saldi. Apgavystė paaiškėjo, kai dirbtinis intelektas išnarstė jos sudėtį, skelbiamą etiketėje.“Į ką svarbu atkreipti dėmesį, planuojant laisvalaikį gamtoje?Šiandien, birželio 4-ąją, minime 180-tąjį rašytojos Žemaitės gimtadienį. Daugiau apie Žemaitę - pokalbyje su rašytojos palikuone ir muzikos atlikėja, kurią įkvėpė ši garsi rašytoja.Pasaulinės maisto tendencijos brėžia naujas galimybes rabarbarams.Ved. Darius Matas

Pernai sukčiai iš Lietuvos gyventojų telefonu išviliojo daugiau nei 4 milijonus eurų. Šiemet – jau daugiau nei 1 milijoną. Vidutinė telefoninių sukčių padaryta žala žmogui siekia per šešis tūkstančius eurų, o išaiškinti pareigūnams pavyksta tik kas ketvirtą tokį nusikaltimą.Projekto LRT IEŠKO SPRENDIMŲ žurnalistai šią savaitę domisi užsienio valstybių praktika kovojant su telefoniniais sukčiais. Daumanto Butkaus reportaže – kokių sprendimų imasi kelios Europos šalys.

Klimato kaitos rubrika. Havajai iš turistų nuo kitų metų ims klimato mokestį. Pokalbis apie tai su Havajuose gyvenančia rašytoja Vaiva Rykštaite.Alpinistas Saulius Damulevičius įveikė penktą pasaulio viršūnę – Makalu, tai padarė vienas ir be papildomo deguonies.Cerebrinį paralyžių nuo vaikystės turinti žygeivė Ajana Lolat- Pažarauskienė per 12 valandų su ramentais nuėjo 19 km ir taip pagerino savo prieš kelerius metus pasiektą Gineso rekordą.Pernai sukčiai iš Lietuvos gyventojų telefonu išviliojo daugiau nei 4 milijonus eurų. Šiemet – jau daugiau nei 1 milijoną. Vidutinė telefoninių sukčių padaryta žala žmogui siekia per šešis tūkstančius eurų, o išaiškinti pareigūnams pavyksta tik kas ketvirtą tokį nusikaltimą. Projekto LRT IEŠKO SPRENDIMŲ žurnalistai šią savaitę domisi užsienio valstybių praktika kovojant su telefoninais sukčiais.Istorijų namuose atidaroma tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Apie dvi moteris, amžininkes – Barborą Radvilaitė ir Kotryną Jogailaitę, kurios prieš beveik 500 metų išvyko iš Vilniaus, kad taptų karalienėmis užsienio valstybėse – Lenkijoje ir Švedijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką naujo radijuje žada prasidedantis vasaros sezonas? Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir naujos laidos„Viskas, ko (ne)reikia" autore Karolina Panto.Ved. Rūta Kupetytė

Derybos dažnai laikomos vienu iš pagrindinių įrankių sprendžiant konfliktus, tačiau ne visada tiesioginis „sėdimas prie derybų stalo“ yra tinkamiausias sprendimas. Rusijos karas su Ukraina parodė, kad kartais atsisakymas pradėti derybas gali tapti strateginiu sprendimu, grindžiamu nuosekliu konflikto šalių galimybių ir tikslų vertinimu. Tam, kad prasidėtų taikos derybos, būtina, kad abi nesutariančios šalys neturėtų kito pasirinkimo pasiekti savo tikslų ir pasitikėtų viena kita. Kadangi tradiciniai derybų metodai su Rusija nebeveikia, užuot derėjusis blogomis sąlygomis, Ukraina ėmėsi kurti naują derybų sistemą, paremtą „skraidančiąja diplomatija“.Klaipėdoje rengiamas vilties ir atminties žygis, kurio tikslas aplankyti per karą sunaikintas ir neatstatytas bažnyčias Klaipėdos mieste ir apylinkėse.Ką naujo radijuje žada prasidedantis vasaros sezonas? Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu.Nusikelsime į Vilniaus centre esantį socialinį hostelį „Chata“. Tai vieta, kur apgyvendinimas ir specialistų parama suteikiama žmonėms iš pažeidžiamų grupių. Pavyzdžiui, migrantams ir asmenims, atlikusiems laisvės atėmimo bausmę

Į LRT RADIJĄ kreipėsi moteris, kuri pernai spalį netikėtai vėl tapo darbinga, nors visiškai nevaldo vienos rankos. Moteriai ribotas dalyvumas arba, paprasčiau kalbant, neįgalumas, buvo nustatytas dar 2022 metais, kai jos sveikata smarkiai pablogėjo, galvoje trūkus kraujagyslei. Ar gali vienos rankos nevaldantis žmogus staiga vėl tapti darbingu?Ar gali šaligatviais bei dviračių takais važinėti elektriniai motociklai ir kaip juos sukontroliuoti? To klausia į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis, pastebintis, kad pastaruoju metu itin daug žmonių šiais elektriniais motociklais pavojingai važinėja miesto šaligatviais bei dviračių takais.Kaišiadorių rajone, šalia Kalvių, yra tokia sodyba, kurioje – gausu įvairiausių augalų. Ši sodyba priklauso Vidimantui Šmulkščiui, kurį vietos gyventojai vadina Kalvių komiku. Jis sako: „Jeigu tu pats dzūkas esi, tai Dzūkiją gali visur padaryti.“ Vidimantą kalbina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos antrakursė Gabrielė Miškinytė.Prasidedant savaitgaliui – apie išskirtinį įvykį Panevėžio muzikinio teatro scenoje. Pirmą kartą šio teatro istorijoje pristatoma Johanno Strausso operetė „Šikšnosparnis“, vienas populiariausių šio žanro kūrinių pasaulyje.Ved. Edvardas Kubilius

Pristatytas tyrimas apie Dainų šventės poveikį emocinei ir fizinei savijautai. Rezultatai rodo, kad 100-mečio Dainų šventėje žmones bene labiausiai vienijo V. Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Apie tyrimo rezultatus – LRT RADIJO laidos „10-12“ pašnekovės San Francisko universiteto profesorė Indrė Viskontas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos docentė Ramunė Dirvanskienė.Ved. Ignas Andriukevičius

Iki spalio pabaigos kartą per mėnesį – nemokami baseinai Vilniaus senjorams: galimybe jau pasinaudojo virš 2,2 tūkst. sostinės senjorų. Apie šią iniciatyvą ir kaip sekasi mokytis plaukti, kai pradedi vyresnio amžiaus ar turi baimių – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12“ su Simona Bieliūne, Vilniaus vicemerė, ir Simona Sigariova, plaukimo trenere, iniciatyvos „Plaukti neskęsti“ bendraautore.Ved. Ignas Andriukevičius

Iki spalio pabaigos kartą per mėnesį - nemokami baseinai Vilniaus senjorams: galimybe jau pasinaudojo virš 2,2 tūkst. sostinės senjorų.Pristatytas tyrimas apie Dainų šventės poveikį emocinei ir fizinei savijautai. Rezultatai rodo, kad 100-mečio dainų šventėje žmones bene labiausiai vienijo V. Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“.Apklausos rodo, kad kas penkta moteris Lietuvoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą darbe. Apie daugelį tokių atvejų niekas nesužino, nes moterys baiminasi neigiamos kolegų, vadovų reakcijos.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Dalis sostinės gyventojų sulaukė laiškų iš vandentvarkos paslaugų teikėjo „Vilniaus vandenys“. Juose - informacija apie parengtus planus dėl vandenviečių apsaugos zonų. Esą jų sklypas patenka į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kai kuriems vilniečiams kilo klausimas, ką tai reiškia žmonėms, kurie seniai gyvena ir nežinojo, kad po jų sodu eina vamzdis ir dabar jis įtrauktas į žemėlapį?Birželio 12-ą dieną Lietuvoje pirmą kartą bus minima lauko biuro diena. Tądien didelės ir mažos įmonės, nevyriausybinės organizacijos, pavieniai asmenys, įstaigos ar miestai kviečiami švęsti gerą savijautą darbo metu ir kūrybiškai perkelti biurą į lauką.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Stefanija, kuri gyvena neseniai renovuotame devynaukščiame name. Klaipėdietė rašo, kad nors ir turi balkoną, saulės šviesa negali pasidžiaugti. Priešais jos langus auga aukštos akacijos, kurios jau laikomos invaziniais augalais Lietuvoje. Kaip priimami sprendimai, kurį medį daugiabučio kieme palikti, o kurį kirsti ar genėti?Dar laidoje - pokalbis apie kvapų žodyną ir parfumerijos istoriją. Interviu su parfumerijos istorijos ir kultūros tyrinėtoja Egle Bertašiene.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Vilniaus licėjaus dvyliktokė Gustė Antanaitytė pelnė sidabro medalį. Kaip sudominti jaunimą filosofiją? Kokią naudą jos išmanymas duoda?Klimato kaitos rubrika. Kas yra tvari mada ir kaip suprasti, kai šiomis sąvokomis manipuliuojama? Pokalbis su tvarios mados dizainere Olesia Les.Iki birželio 1d. vyksta „Poezijos pavasaris“. Pokalbis su poete Rūta Vižintaite-Lajiene, kuriai buvo įteikta Zigmo Gaidamavičiaus–Gėlės premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. Jos knyga vadinasi „Liuksemburgo jūra“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie Tautadienio iniciatyvą, tautinį kostiumą ir etninius aprangos elementus – LRT RADIJO laidoje „10-12“. Dalyvauja: Taudtadienio idėjos autorė ir komunikacijos partnerė Gitana Baliutavičienė, tautodailininkas Tomas Antropikas ir baltų kostiumų kūrėja dr. Daiva Steponavičienė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Prieš karą bare dirbęs ukrainietis Romanas Černenko mūšiuose prarado savo koją. Šiandien jis vaikšto su kojos protezu. Romanas ir dar keli šiuo metu Lietuvoje esantys kariai veteranai nori atkreipti dėmesį į Rusijos agresijos padarinius, todėl šeštadienį dalyvaus simboliniame bėgime „Už jūsų ir mūsų laisvę“ Vilniaus pusmaratonyje. Kaip sužeisti kariai laikosi grįžę iš fronto? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Romanas Černenko ir Oleksandras Kobzarevas iš fondo „Unbroken“, kuris padeda kariams reabilituotis.Ved. Edvinas Kučinskas

Laida iš LRT Kauno studijos. Apie laivybą Nemune ir Neryje. Ukrainos karių reabilitacija. Kodėl naktį griežiame dantimis? Interviu su robotikos talentais iš Kauno jėzuitų gimnazijos.Ved. Edvinas Kučinskas

Baltijos šalių stendas parodoje „EXPO 2025“ Japonijoje, Osakoje, tapo traukos objektu. Į stendą japonai traukia ne tuščiomis, o nešini pliušiniais žaislais. Taip pat noriai sodina virtualius medžius, kuriuos ateityje galės rasti augančius Lietuvoje ar Latvijoje. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „EXPO 2025“ Baltijos paviljono generalinės komisarės pavaduotojas Marius Gurskas ir bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva.Ved. Darius Matas

Daugiau kaip mėnesį veikiantis Baltijos šalių stendas EXPO 2025-ieji parodoje Osakoje tapo traukos objektu. Ir į stendą japonai traukia ne tuščiomis, o nešini pliušiniais žaislais.Valdžiai svarstant visuotinio NT mokesčio įvedimą, dalis gyventojų pradėjo ieškoti alternatyvų. Jie domisi galimybe gyventi negyvenamosios paskirties pastatuose, kurie paprastai yra pigesni, nei gyvenamosios paskirties patalpos, o nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas nuo NT vertės. Kokią riziką prisiima įsigydami negyvenamosios paskirties patalpas? Kokių papildomų išlaidų gali rastis?Kokį poveikį upėms ir aplink jas esančiai gamtai daro mažosios hidroelektrinės? Dalis gamtos apsaugos mokslininkų susirūpinę, kad dėl žemo upės lygio kenčia žuvys.Tauragėje veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jas lankantys žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia pagamina keramikos dirbinių, minkštų žaislų, tvarko aplinką ir taip užsidirba bei mokosi naujų įgūdžių.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Ukrainos, Lietuvos ir Prancūzijos menininkių trio kviečia gyventojus į muzikinį istorijų pasakojimą „Partizanių dainos“. Jį jau stebėjo Prancūzijos žiūrovai Lietuvos sezono Prancūzijoje metu. Pasakotoja Milda Varnauskaitė, prancūzų aktorė ir pasakotoja Ariane Pawin bei ukrainietė dainininkė Oksana Zhuravel-Ohorodnyk pasakoja moterų kovotojų istorijas Lietuvoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje.Gegužės 20-ąją minimą Pasaulinė bičių diena. Pokalbis apie bites ir bitininkus.Artėjant vasarai, daugėja ir dviratininkų. Kaip jie turėtų saugiai elgtis kelyje? Kokios pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis? Kaip mokyti vaikus važiuoti saugiai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Pirmą pusvalandį - apie tai, kas vyko savaitgalį - Euroviziją. Pokalbis su tiesiai iš Bazelio grįžusiais kolegomis.Po pusės vienuoliktos žinių apie policijos rėmėjus. Kas jie tokie? Kodėl jų reikia ir kaip atrodo jų darbas?Antrą laidos valandą apie stresą. Psichologė Inga Truskauskaitė sako, kad stresas daro nebūtinai blogus dalykus. Ką gero mums gali duoti stresas?Latvijoje, Jelgavoje, prasidėjo ir visą vasarą vyks Smėlio skulptūrų festivalis, prie kurio prisideda ir Lietuvos menininkai.Ved. Urtė Korsakovaitė

„Mano svajonė turėti savo radijo stotį“, – sako 9-metis Justas Sadauskas iš Pakruojo, išbandantis šios laidos vedėjo kėdę.Ved. Edvardas Kubilius

LRT GIRDI rubrikoje – želdinių ir apželdinimo taisyklės. Ką daryti tais atvejais, kai tujos kerojasi į kaimyno teritoriją? Šia tema pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Utenos aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Eimantu Puodžiuku ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja, LRT laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaite.

Turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais nuo šiol galės rinktis dvimetes pedagogikos profesines studijas. Kartu su pedagogo kvalifikacija bus įgyjamos ir pasirinkto dalyko dėstymo kompetencijos, tad anksčiau baigus vieną dalyką, po šių studijų bus galima dėstyti kitą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vadovė ir Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Skaitmeninio perdegimo pinklės – kas tai ir kaip iš jų vaduotis? Apie tai pokalbis su skaitmeninės etikos centro eksperte, visuomenės sveikatos specialiste Vilma Jakienė ir technologijų apžvalgininku Luku Keraičiu.Turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais nuo šiol galės rinktis dvimetes pedagogikos profesines studijas. Kartu su pedagogo kvalifikacija bus įgyjamos ir pasirinkto dalyko dėstymo kompetencijos, tad anksčiau baigus vieną dalyką, po šių studijų bus galima dėstyti kitą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vadovė ir Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas.LRT GIRDI rubrikoje – želdinių ir apželdinimo taisyklės. Ką daryti tais atvejais, kai tujos kerojasi į kaimyno teritoriją? Šia tema pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Utenos aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Eimantu Puodžiuku ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja, LRT laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaite.Plungėje, kur dešimtus metus veikia simfoninis orkestras, šis kolektyvas yra užuovėja ir tiems, kurie dirba kitus darbus, arba dar tik mokosi, tačiau laisvalaikiu nori groti. Su orkestrą užauginusiais vadovais Ieva ir Pauliumi Lygnugariais pasikalbėjo Ieva Radzevičiūtė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Ornitologai sako, kad Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo milijonus paukščių. Jie ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namuose, o lauke vedžioti su pavadėliais. Dalis mokslininkų atkreipia dėmesį, kad laisvai gamtoje būnančios naminės katės gali tapti pavojingų virusų nešiotojomis, pavyzdžiui, paukščių gripo. Ar reikia ir realu auginti katę taip, kad ji nežinotų, kas yra laukas ir medžioklė? LRT RADIJO laidoje „10-12“ dalyvauja: Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų ekologas Erlandas Paplauskis, kačių augintoja Brigita Guobė , Gyvybės mokslų centro virusologė Laura Kalinienė.Ved. Darius Matas

Kai kurie darbdaviai siūlo apmokamas laisvas dienas tiems savo darbuotojams, kurie yra krašto apsaugos savanoriai ar Šaulių sąjungos nariai. Ar tokia priemonė gali paskatinti žmones aktyviau jungtis į pilietiškas organizacijas? Kuo tai gali būti naudinga verslui?Taip pat, domėsimės politikos vieta Eurovizijoje.Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo milijonus paukščių. Taip skaičiuoja ornitologai ir piktinasi, kad paukščiai žūsta dėl to, kad žmonės palieka savo gyvūnus be priežiūros, tad specialistai ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namie, o lauke vedžioti su pavadėliais. Taip pat, dalis gamtininkų ir mokslininkų atkreipia dėmesį, kad laisvai gamtoje būnančios naminės katės gali tapti pavojingų virusų nešiotojomis, pavyzdžiui, paukščių gripo.Gero nusiteikimo nestokojanti Zakų šeima jau ne vieną dešimtmetį puoselėja daržininkystės ūkį, augina ir perdirba paklausiausias lietuviškas daržoves: bulves, morkas, kopūstus, agurkus ir dar daugybę kitų. Ūkio įkūrėjas Kęstutis Zakas atsimena: veiklos pradžioje darbui teko pasikinkyti ir arklį, o dabar - dalis procesų robotizuoti. Į ūkio plėtojimą įsitraukusi visa šeima. Tuo netruksite įsitikinti. Zakų šeimos ūkyje Šiaulių rajone, Jauniūnų kaime, lankėsi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.Ved. Darius Matas

Sinoptikai sako, kad netrukus jau tikrai įsitvirtins pavasaris, o ne už kalnų – ir vasara. Tuo metu kelininkai skelbia, koks jiems buvo praėjęs žiemos sezonas. Kaip vertinate kelininkų darbą praėjusią žiemą?„Nėra čia ko sarmatytis“, – sako 16-metis Nojus Kašlejus, kuris ne tik dzūkuoja, bet ir labai domisi Dzūkijos etnografija. Pokalbis su juo.Apklausa rodo, kad visai neaukoja apie 30 proc. gyventojų, o 64 proc. žmonių aukoja spontaniškai. Kokie jūsų įpročiai – kaip ir kam aukojate?Dar vienas pokalbis – apie šeimą, kuri gyvena Vilniuje ir turi braškių ūkį Pasvalio rajone. Kaip toliau klostosi ūkio kūrimo istorija – pasakoja Jovita Kizienė.Ved. Edvardas Kubilius

Po LRT.LT paviešintos istorijos, kai iš dukros namų į ligoninę pristatyta apleista ir neprižiūrėta senjorė po kelių dienų mirė, senjorais besirūpinančios organizacijos sako, kad tokių atvejų yra gerokai daugiau. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Violeta Toleikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, „Senjoro“ organizacijos vadovė Rugilė Bitautaitė ir Nomeda Cibarauskienė, Moterų informacijos centro konsultantė.Ved. Rūta Kupetytė