10–12

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras iki kovo pabaigos kviečia gyventojus daiktų dalijimosi stotelėse „DĖK'ui“ aukoti Ukrainai. Ši iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant su paramos organizacija „Blue/Yellow“.Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Lietuvoje surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.Pirmuosius veiklos metus skaičiuoja „Birštono dvarelis“, įkurtas Karolio Rutkausko su šeima. Rutkauskai šią vietą vadina autentiškų patirčių edukacijų namais.Praėjusių metų pabaigoje įregistruojamų elektromobilių skaičius įsibėgėjo – fiksuota beveik po 2 tūkst. naujų registracijų kiekvieną mėnesį. Ekspertai sako, kad nors dvejonių dar yra, vairuotojai vis dažniau renkasi žaliąjį transportą, vis dažniau jį įsigyja antrinėje rinkoje.Jau porą metų važiuojant pro Kretingos rajone esančius Darbėnus galima aplankyti Berlyno stiliaus užkandinę, kurioje dera techno muzika ir itališki sumuštiniai.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, dirba mėgstamus darbus, kalba lietuviškai.

Laidoje – pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.

Speciali laida, skirta 4-osios plataus masto karo metinėms paminėti. Pokalbis su režisiere Larisa Pokalchiuk ir Mariupolio visuomeninės organizacijos „Архі-Місто/ Архи-Город“ direktoriumi Andrei Marusov. Jų balsus ir istorijas LRT RADIJO klausytojai girdėjo karo pradžioje. Kaip jie jaučiasi šiandien – praėjus 4 metams ir kai karo pabaigos dar nematyti?Pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, kalba lietuviškai. Pokalbis sudainininke, choro vadove Nadija Adamčiuk ir šokių mokytoja Maryna Mohylevska.25 ukrainiečių profesionalai, turintys tarptautinės patirties ir praleidę nemažai metų užsienyje, grįžta į Ukrainą ir imasi darbų valstybės institucijose. Lietuvos remiamoje programoje „Create Ukraine“ jie sako sutikę dalyvauti, nes norėję padėti savo šaliai. Pokalbis su programos dalyviais Serafym Kolodchuk, Anastasiia Todoruk, Olha Kleshko.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vyresni vairuotojai: kokių situacijų kelyje jie vengia dažniausiai? Savęs ribojimas didina saugumą, ar priešingai – gali silpninti įgūdžius? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto docente dr. Laura Šeibokaite ir doktorantu Tadu Vadvilavičiumi, vykdančiais projektą „Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje“.Ved. Rūta Kupetytė

Pigiausi produktai – ne visada reiškia sutaupytus pinigus. Naujas tarptautinio projekto „DietWise“ tyrimas atskleidžia paradoksą: labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai, siekdami taupyti, renkasi pigiausią maistą, tačiau dalį jo vėliau išmeta.Vyresnio amžiaus žmonėms automobilis dažnai reiškia kur kas daugiau nei transportą – tai savarankiškumas, galimybė pasirūpinti savimi ir išlikti aktyviems. Tačiau su amžiumi natūraliai kintant reakcijos greičiui, dėmesio koncentracijai ar pasitikėjimui savimi, dalis vairuotojų ima sąmoningai riboti savo elgesį kelyje.Seime rengiami įstatymų pakeitimai, kurie galėtų į Baudžiamąjį kodeksą įtraukti atsakomybę už seksualinį priekabiavimą viešajame transporte. Šiuo metu Baudžiamajame kodekse toks elgesys nėra laikomas pažeidimu, o lygių galimybių įstatymai atsakomybės priekabiautojams taip pat nenumato. Keleivės sako, kad seksualinį priekabiavimą viešajame transporte patiria dažniau nei apie jį sužino institucijos, be to, toks elgesys dažniausiai lieka nebaudžiamas.Populiarėja kelionės į Japoniją.

Dalis vairuotojų skundžiasi, kad, dar nesibaigus žiemai, ir užmiesčio keliuose, ir miestų gatvėse jau ėmė atsirasti didelių duobių. Ar pavyksta išvengti gatvėse ir keliuose staiga atsiradusių duobių?Panevėžio Lėlių vežimo teatras švenčia 40 metų įkūrimo metines ir žiūrovų meilės nepraranda. Pokalbis su šio išskirtinio teatro Panevėžyje įkūrėju Antanu Markuckiu.Mokytojai Vidutė ir Jonas Vaičaičiai iš Pramedžiavos neseniai iš „Facebook“ sužinojo, kad yra mirę. Šis puslapis yra paskelbęs, kad mirė ir atlikėjai Inga Valinskienė bei Marijonas Mikutavičius, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Ekspertai sako, kad tokių puslapių socialiniuose tinkluose yra ir daugiau. Kodėl ir ką su jais daryti?Kraštovaizdžio inžinieriaus Gyčio Lietvaičio Vilniaus rajone įsigyta sodyba tapo „Miško sodu“, kur puikiai dera ne tik natūrali gamta, bet ir žmogaus kūryba.Ved. Edvardas Kubilius

Žiemos olimpinės žaidynės LRT sporto žurnalistų akimis: nematomas tempas Italijoje ir ką reiškia komentuoti olimpines? Pokalbis su Roku Suslavičiumi ir Mykolu Jankaičiu.Lietuva Europoje pirmauja pagal moterų startuolių skaičių – jų turime 11 proc., o pagal moterų startuolių sukurtą vertę mūsų šalis užima 1 vietą Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip atrodo Vlados Musvydaitės startuolio kelionė?Pernai vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. „Rūšiavimo indeksas“ Vilniaus regione rodo geras tendencijas maisto atliekų bei pakuočių rūšiavime, tačiau tekstilės rūšiavimas kelia didelių iššūkių.Vaikų vardų tendencijos: populiariausi vaikų vardai Lietuvoje 2025 metais buvo Sofija ir Markas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

Lietuvoje švenčiant Užgavėnes dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai nuo ryto iki vakaro aplanko kiekvieną sodybą ir linki sočių bei derlingų metų. Jaunimas taip pat prisideda prie šventės gyvavimo: vienas iš abiturientų tikslų – per Užgavėnių vaikštynes surinktus pinigus panaudoti šimtadienio šventei.Pernai Grūšlaukės Užgavėnių tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Šventė čia trunka kelias dienas, o kaukės perduodamos iš kartos į kartą. Pasak šventės entuziastų, kaukė turi atitikti asmenybę – ne kiekvienas gali tapti pagrindinės eisenos dalyviu.„Neįmanoma nupasakoti, kas pasidaro, kai su kauke esi – atrodo, kad tampi kitu žmogumi“, – sako eisenos vadas Povilas Mickus.Aut. Gabija Balsevičiūtė

Nors jos mums neatsiejamos nuo pačių įvairiausių blynų, gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad kadaise jie nebuvo svarbiausias šios šventės patiekalas. Valgiai skyrėsi priklausomai nuo regiono, bet visur ant stalo atsirasdavo įvairių mėsos ir miltų patiekalų, kurie tikrai nebuvo liesi.

Geopolitinės situacijos kontekste išaugus skirtingų tautybių imigrantų skaičiui, pastebima, kad Vilniaus kitakalbėse mokyklose vienoje klasėje neretai mokosi 3–6 skirtingų tautinių mažumų ir religijų atstovai, kurių lietuvių kalbos lygis yra itin skirtingas. Penkiose sostinės kitakalbėse mokyklose startuoja programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius.

Startuoja programa, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius. Programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ pradedama vykdyti 5 Vilniaus kitakalbėse mokyklose. Apie ją pasakoja EDU Vilnius direktorė Unė Kaunaitė ir režisierius, aktorius, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorius Justas Tertelis.Vasario 17 d. minima Nacionalinė emancipacijos diena, ji jau trečius metus yra tarp valstybės atmintinų dienų. Kokią žinią neša ši diena? Pokalbis sumenotyrininke, Nacionalinės emancipacijos dienos organizatore Laima Kreivyte ir menininke, tyrėja Jelena Škulis.Ką anksčiau žmonės valgė per Užgavėnes – blynus ar ką kitą? Pokalbis sukulinarinio paveldo tyrinėtoju prof. Rimvydu Laužiku.Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. LRT radijo aplankytuose Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai užsuks pas visus kaimynus, o abiturientai per Užgavėnių eitynes rinks pinigus šimtadienio šventei.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kas lemia, kad užsienyje gimę ar augę lietuvių vaikai, jau būdami suaugę, vis dar palaiko ryšį su Lietuva? 2024–2025 metais Vytauto Didžiojo universitete atliktas kokybinis tyrimas rodo, kad svarbiausias veiksnys – tėvai: jų pasakojimai apie gimtinę, jų pasididžiavimas lietuviška tapatybe ir asmeninis pavyzdys. Svarbų vaidmenį atlieka ir lietuviškos mokyklėlės, bendruomenės, galimybė vaikams atvykti į Lietuvą, taip pat įvairios programos ir iniciatyvos, skatinančios pažinti šalį iš arčiau.Kremlius intensyvina informacinį karą prieš Lietuvą ir visus Vakarus, o apklausos rodo, kad du trečdaliai mūsų šalies gyventojų bijo karo su Rusija. Komunikacijos eksperto, agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus knyga „Baimės frontas“ analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus melai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi Kotryna Lingienė iš Kauno.

Vairuotojai skundžiasi, kad per sniegą miestuose nebemato horizontaliojo ženklinimo, pvz., netyčia pastato automobilį neįgaliojo vietoje arba geltonai pažymėtoje vietoje, kurioje statyti automobilio negalima. Tuo metu viešosios tvarkos pareigūnai ar policija tokius vairuotojus baudžia.

Minint Pasaulinę radijo dieną, laidoje – pokalbis su žinomais eterio balsais: radijo laidų vedėjais Livija Gradauskiene ir Ričardu Mikavičiumi bei „Radiocentro“ žinių tarnybos vadovu Emiliu Linge.

Minint Pasaulinę radijo dieną, aiškinamės, ar žmonės klauso radijo ir kokių radijo stočių klauso. Taip pat domimės, kaip laikosi įvairios Lietuvoje veikiančios radijo stotys.Vairuotojai skundžiasi, kad per sniegą miestuose nebemato horizontaliojo ženklinimo, pvz., netyčia pastato automobilį neįgaliojo vietoje arba geltonai pažymėtoje vietoje, kurioje statyti automobilio negalima. Kokiais atvejais pareigūnai baudžia tokius pažeidėjus, o kokiais – ne?Artėjant Valentino dienai, Tauragėje restoraną turintys verslininkai Monika ir Laurynas Jaručiai Lauksargių globos namų senjorams padovanojo išskirtinę šventinę vakarienę, kurią ruošė žinomas šefas Tomas Ragauskas.Kino teatrai pradeda rodyti Vytauto V. Landsbergio jaunesniojo dokumentinį filmą „Zitai“, skirtą muzikologei, LRT laidų kūrėjai Zitai Kelmickaitei atminti.Ved. Edvardas Kubilius

Garliavos gyventojas Pranas nusivylęs atliekamų renovacijos darbų kokybe, pirmiausia – renovacijai pasirinktu laiku. Renovacija pradėta lapkričio mėnesį. Dėl to gyventojai savo namuose jaučiasi kaip įkaitai – nei išeit kur nei išvažiuoti. Kodėl nepradėta renovacija šiltesniu metų laiku – išsiaiškinti nepavyksta, nes nei savivaldybėje, nei namų ūkyje niekas nenori bendrauti. Nerimauja ir dėl tokiu metu atliekamų darbų kokybės – ar įmanoma apšiltinti pastatą kokybiškai jei darbas atliekamas rudenį per lietų ir žiemą sningant.Ved. Ignas Andriukevičius.

JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU) ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Ved. Ignas Andriukevičius.

Žiemos atostogų metu Sapiegų rūmuose Vilniuje jau antrą kartą įsikurs Minirūmai, nukelsiantys į XVIII a. rūmų gyventojų simuliaciją-žaidimą.JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Rubrika „LRT Girdi“: Garliavos gyventojas nusivylęs atliekamų renovacijos darbų kokybe, pirmiausia – renovacijai pasirinktu laiku. Renovacija pradėta lapkričio mėnesį.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 225-uosius metus, šiai sukakčiai Lietuvoje skiriama įvairių iniciatyvų ir renginių – parodų, giesmių giedojimų, konferencijų. Dauguma jų vyks Žemaitijoje, vyskupo gimtajame krašte.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip mūsų balso klostės reaguoja į šaltį? Ar užkimimas visada reiškia problemą ir kaip šiuo laikotarpiu savo balsą saugoti? Pokalbis su gydytoja otorinolaringologe Austėja Pečeliūniene.Ved. Ignas Andriukevičius.

10–12Arboristas – žmogus, kuris profesionaliai rūpinasi medžiais ten, kur jie auga šalia žmonių. Jo darbas – įvertinti, ar medis sveikas, saugus, ir ką su juo daryti, kad jis kuo ilgiau gyventų ir nekeltų pavojaus. Kaip atrodo arboristo kasdienybė?Į koncertus dažniausiai einame dėl mėgstamos muzikos ir puikios emocijos, bet pasitaiko atvejų, kai išeinama su jausmu, kad kažko trūko, nors atlikėjai buvo puikūs. O tai gali būti susiję su akustika – su tuo, kaip salė perduoda garsą iki mūsų ausų. Pokalbis apie koncertų salių akustines savybes.Kaip mūsų balso klostės reaguoja į šaltį? Ar užkimimas visada reiškia problemą ir kaip šiuo laikotarpiu savo balsą saugoti? Pokalbis su gydytoja otorinolaringologe.Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kaune, „Mokslo saloje“, šia proga rengiama konferencija.Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip menopauzė veikia ir keičia moterų smegenis bei ką reikia žinoti apie šį moterų gyvenimo etapą? Temą aptarė Lietuvos menopauzės asociacijos prezidentė Dovilė Kalvinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar šiuolaikiniai vaikai turėtų žaisti rizikingus žaidimus, lipti į medžius? Ką tai jiems duotų? Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis sako, kad vaikui reikia leisti ugdyti savisaugos jausmą ir jis turėtų patirti ne tik saugumą, bet ir nesaugumą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar šiuolaikiniai vaikai turėtų žaisti rizikingus žaidimus, lipti į medžius? Ką tai jiems duotų? Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis sako, kad vaikui reikia leisti ugdyti savisaugos jausmą ir jis turėtų patirti ne tik saugumą, bet ir nesaugumą.Kaip menopauzė veikia ir keičia moterų smegenis? Ką reikia žinoti apie šį moterų gyvenimo etapą?Lietuvos mokslininkai sukūrė ir išbandė laivų radarų signalus aptinkančią sistemą. Tikimasi, kad tai taps patikimu įrankiu aptinkant bei atpažįstant laivus, kurie bando nuslėpti ar pakeisti savo tapatybę, pvz. Rusijos šešėlinio laivyno laivai. Apie tai pasakoja mokslininkų komandos vadovas, Fizinių ir technologinių mokslų centro Mikrobangų laboratorijos vadovas dr. Paulius Ragulis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje staiga imta kalbėti apie išvykimo krepšį. Daugeliui tai atrodė naujas, su karu tiesiogiai susijęs dalykas, nors civilinės saugos rekomendacijose jis minimas jau seniai ir skirtas ne tik karo atvejui. Apie tai, kodėl išvykimo krepšys reikalingas bet kokiai ekstremaliai situacijai, kaip jis tapo ilgalaikio tyrimo objektu ir ką svarbiausia žinoti jį komplektuojant, kalba knygos „Išvykimo krepšys: išsamiai“ autorius Gabrielius Edvinas Klimenka.

Vilnius – miestas, kuriame kasdien skaitome šimtus tekstų, nors dažniausiai jų net nepastebime. Gatvių pavadinimai, parduotuvių iškabos, lipdukai ant stulpų, reklamos, informaciniai ženklai – visa tai kuria vadinamąjį kalbinį kraštovaizdį. Bet ką jis apie mus pasako? Kokiomis kalbomis „kalba“ Vilnius?Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje staiga imta kalbėti apie išvykimo krepšį. Daugeliui tai atrodė naujas, su karu tiesiogiai susijęs dalykas, nors civilinės saugos rekomendacijose jis minimas jau seniai ir skirtas ne tik karo atvejui. Apie tai, kodėl išvykimo krepšys reikalingas bet kokiai ekstremaliai situacijai, kaip jis tapo ilgalaikio tyrimo objektu ir ką svarbiausia žinoti jį komplektuojant, kalbamės su knygos „Išvykimo krepšys: išsamiai“ autoriumi Gabrieliu Edvinu Klimenka.Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje įgyvendina projektą, kuris migrantų integraciją bando spręsti ne per institucijas, o per asmeninį ryšį – suporuodamas migrantus su vietos savanoriais. Projekto patirtis rodo, kad didžiausi integracijos iššūkiai dažnai kyla ne dėl dokumentų ar procedūrų, o dėl socialinės atskirties ir ryšio su vietos bendruomene stokos.

Ekspertai įspėja, kad, žmonėms pradedant atsiimti II-ojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, jau pavasarį gali brangti naudoti automobiliai, o pardavėjai gali bandyti parduoti dar prastesnius ir labiau brokuotus automobilius. Kaip išvengiate naudotų automobilių pardavėjų bandymų jus apgauti? Komentuoja UAB „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Didžiulio populiarumo prieš keletą metų su monospektakliu sulaukusi aktorė Violeta Mičiulienė pristato dar vieną monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“, su kuriuo vėl rengiasi važiuoti per Lietuvą. Pokalbis su aktore.Socialiniai darbuotojai sako, kad dalis vienišų senjorų, prieš patekdami į globos namus, dešimtmečius gyveno itin vargiai. Dalis tokių senjorų eilėje patekti į globos namus laukia metus ir daugiau. Ko reikia, kad Lietuva pajėgtų į globą priimti visus savimi nebegalinčius pasirūpinti mūsų senjorus?Kaip ūkininkai per šalčius rūpinasi arkliais, poniais ir kitais gyvūnais?Ved. Edvardas Kubilius

Istorikė, verslininkė, kavų be kofeino populiarintoja Viktorija Gorbatenko sako, kad šiuolaikiniam žmogui yra ko pasimokyti iš Šiaurėje gyvenusių akmens amžiaus žmonių mitybos. Tarkime, jų meniu nebuvo tiek daug angliavandenių ir mokėta maistą derinti. Pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12“.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šios žiemos sąlygos tinkamos įvairiose Lietuvos vietose įrengti lygumų slidinėjimo trasas. Vilniečiai džiaugiasi nemokamomis trasomis Vingio parke, prie kurių priežiūros prisideda savivaldybė. Tiesa, slidinėjimo entuziastai apgailestauja, kad dalis aplinkinių slidinėjimui paruoštas trasas gadina. LRT GIRDI klausytojas rašo apie atvejį, kai į slidžių trasą Vilniuje įvažiavo ir joje užklimpo automobilis. Laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos narys Petras Andrašiūnas, kuris prisideda prie trasų Vilniuje ruošimo.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ko galima pasimokyti iš Šiaurėje gyvenusių akmens amžiaus žmonių mitybos?Lygumų slidinėjimo kultūra Lietuvoje.Kodėl, pasak tyrimų, mums naudinga kasdien pasikalbėti su nepažįstamaisiais, puoselėti ne tik ilgalaikius ryšius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Koks buvo Lietuvos žmonių santykis su žiema prieš šimtą metų? Ar eidavo vaikai per šalčius į lauką? Apie gyvenimo ritmą, darbus, bendruomenės gyvenimą žiemą XIX amžiaus pabaigoje - XX a. pradžioje Teresė Bernatonytė kalbina etnologą Žilvytį Šaknį.

Nepaisant gausios automobilių pasiūlos tiek gamintojų salonuose, tiek ir antrinėje rinkoje, kai kurios modelių versijos išskirtinai tampa lietuvių favoritėmis. Vis dėlto automobiliai, apie kuriuos tautiečiai galvoja, ir tie, kokius perka, skiriasi.

10–12Pastarosiomis saulėtomis dienomis dalis žmonių, turinčių saulės elektrines pastebėjo, kad jos, galbūt dėl sniego sankaupų, beveik negamina elektros. Tuo metu kai kurie namų savininkai patys nuvalė sniegą nuo panelių ir elektrinė vėl pradėjo veikti, tačiau tokios galimybės neturi įsigiję nutolusias saulės elektrines. Maža to, yra sakančių, kad valant sniegą patiems, galima sugadinti modulius. Pokalbis apie saulės elektrinių efektyvumą žiemą.Stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje vykdomas vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų. Jį įgyvendinus trimatėmis technologijomis bus suskaitmenintas net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Daugiau nei pusė jų – 40 objektų – jau suskaitmeninta.Nepaisant gausios automobilių pasiūlos tiek gamintojų salonuose, tiek ir antrinėje rinkoje, kai kurios modelių versijos išskirtinai tampa lietuvių favoritėmis. Vis dėlto automobiliai, apie kuriuos tautiečiai galvoja ir tie, kokius perka – skiriasi.Koks buvo Lietuvos žmonių santykis su žiema prieš šimtą metų? Ar eidavo vaikai per šalčius į lauką?Ved. Ignas Andriukevičius

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.

Atidaromas pirmasis Baltijos šalyse specializuotas Gyvūnų odontologijos centras. Kaip šeimininkai turėtų rūpinis savo augintinių dantimis? Studijoje – „DR.VET“ Gyvūnų odontologijos centro vadovė, veterinarė Laura Šakarnytė.

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.Atidaromas pirmasis Baltijos šalyse specializuotas Gyvūnų odontologijos centras. Kaip šeimininkai turėtų rūpinis savo augintinių dantimis? Pokalbis su DR.VET Gyvūnų odontologijos centro vadove Laura Šakarnyte.Vilnius mėnesiu anksčiau pradėjo priėmimą į mokyklas. Pernai buvo nemažai nepasitenkinimo dėl to, kad trūko vietų sostinės mokyklose.Pokalbis su Vilniaus vicemeru Vytautu Mitalu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie jo naują filmą – absurdo komediją „Badautojų namelis“. „Filmas remiasi tikra istorija apie Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bado akciją, kurią jie pradėjo televiziją užgrobus rusų kareiviams. Tačiau visi įvykiai, personažai, jų santykiai ir pokalbiai yra mano sugalvoti“, – sako K. Kaupinis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vasario 2 diena minima Pelkių diena. Kodėl jos svarbios ir kaip gali pasitarnauti ginant mūsų šalį? Apie tai pasakoja všĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ direktorius Nerijus Zableckis ir ekspertė dr. Jūratė Sendžikaitė.Pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie jo naują filmą - absurdo komediją „Badautojų namelis“. „Filmas remiasi tikra istorija apie Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bado akciją, kurią jie pradėjo televiziją užgrobus rusų kareiviams. Tačiau visi įvykiai, personažai, jų santykiai ir pokalbiai yra mano sugalvoti“, – sako K.Kaupinis.Ar išgyventumėte be cepelinų, o gal į juos žiūrėti negalite? Pokalbis su kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson apie cepelinus, jų įdarus ir kulinarines variacijas.Internetinė meno galerija „Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir siekia atverti jiems duris į tarptautinę meno rinką. Netrukus galerija veiks ir naujuose namuose Kaune. Galerijos įkūrėjas Vygantas Navickas sako, kad nori sukurti erdvę, kurioje galėtų prisistatyti kuo daugiau pripažinimo siekiančių jaunų kūrėjų ir menininkų mėgėjų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais? Pokalbis su skaudžia sesers žirgo istorija pasidalijusia ir saugumo klausimą keliančia klausytoja Jolanta, bendrovės „Mobility Consultants“ partneriu Egidijumi Skrodeniu ir Gamtos tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Andriumi Kuču.

Į LRT girdi kreipėsi klausytoja, kuri papasakojo savo sesers istoriją: „Atnaujinant Molėtų plentą ViaLietuva ant įvažiavimų į sodybas sumontavo kelio saugumo priemones - horizontalius barjerus apsaugoti nuo gyvūnų. Tokiuose spąstuose šį savaitgalį mūsų žirgas nusilaužė (ne susilaužė, o nusilaužė) tris kojas. Pasirodo, kad ten didžiulė duobė po tomis grotomis. Kaip suprantame iš ViaLietuva atsakymo, tokie spąstai sudėti visuose išvažiavimuose. Mūsų žirgas kankinosi pora valandų, kol atvyko veterinaras užmigdyti. Bet kokį pragarą išgyvena laukiniai kanopiniai, kokia kankinanti mirtis nulaužtomis kojomis? O jeigu ten koją įkištų vaikas, senjoras?“ Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais?Mieli klausytojai laukiame ir jūsų prisijungiant prie pokalbio. Ką jūs manote apie kelio saugumo priemones, kurios turėtų apsaugoti nuo gyvūnų?Šiandien kalbėsime apie patirtį, kurią sunku įgyti bet kur kitur – darbą ligoninėje karo sąlygomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojų komanda neseniai grįžo iš stažuotės Ukrainoje, Lucko ligoninėje, kur vienu metu gydomi tiek sužeisti kariai, tiek civiliai gyventojai. Ką jie ten pamatė, ko išmoko ir kaip ši patirtis gali padėti Lietuvai pasirengti galimoms krizėms?Valstybės gynybos fondui senjoras skyrė trisdešimt tūkstančių eurų. Tai viena didžiausių iki šiol gautų gyventojų savanoriškų įmokų. Plačiau apie gynybos fondą, kam skiriami pinigai kalbamės su krašto apsaugos viceministru Karoliu Aleksa.

Šiemet sukanka 250 metų nuo Liudviko Rėzos gimimo. Tai viena svarbiausių Klaipėdos krašto kultūros figūrų. Vis dėlto, už Klaipėdos ribų Rėzos vardas dažnai lieka paraštėse – apie jį kalbama gerokai rečiau nei apie kitus XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjus. Kodėl taip nutiko ir ką iš tiesų Lietuvai davė Liudvikas Rėza?Vieniems ligoninėje likusiems vaikams su vienatve bei baime kovoti padedantys iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai skelbia, kad regionuose itin stinga žmonių, kurie galėtų tapti gydymo įstaigose esančių vaikų palaikymų bei pagalba. Savanorių – trūksta, o pagalbos poreikis – itin didelis. Kodėl taip yra?Žurnalistas ir knygų autorius Martynas Vainorius grįžta su antrąja knyga apie Klaipėdos krašto istoriją – „Tramvajaus mirtis ir kiti Klaipėdos tarpukario nutikimai“. Tai – jau antroji Martyno knyga apie Klaipėdos istoriją.Daugybė Lietuvos mokslininkų deda pastangas, kad lietuvių kalba būtų skaitmeninėje erdvėje. Kodėl tai svarbu? Kodėl kompiuteriai mokomi netgi atpažinti ir išreikšti lietuviams būdingas intonacijas, emocijas?Ved. Paulius Selezniovas