10–12

Kalėdinis laikotarpis dažnai sunkus ir liūdnas žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų. Dalis psichoterapeutų pastebi, kad laikas, kai pasimatome su artimaisiais, kurių seniai nematėme, kelia baimę, kad vėl kokia nors pusseserė ar pusbrolio žmona bus nėščia. Anot specialistų, negalintys pastoti žmonės nerimauja dėl savo reakcijų, nepasitiki savo emocine būsena, bijo, kad nesuvaldys ašarų ar apmaudo, todėl dažnai vengia tokių susibūrimų.

Lieka mažiau nei mėnuo, kai Vilniuje deklaravę savo gyvenamąją vietą ir specialią paraišką užpildę asmenys gaus piniginę išmoką ir kitas skatinamąsias dovanas. „Tapk vilniečiu“ kampanija sostinės valdžia tikisi surinkti daugiau lėšų į biudžetą ir užtikrinti teisingumo principą, kai gyventojų pajamų mokestis yra skiriamas miestui, kurio paslaugomis naudojasi kasdien.Kalėdinis laikotarpis dažnai sunkus ir liūdnas žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų. Dalis psichoterapeutų pastebi, kad laikas, kai pasimatome su artimaisiais, kurių seniai nematėme, kelia baimę, kad vėl kokia pusseserė ar pusbrolio žmona bus nėščia. Anot specialistų, negalintys pastoti žmonės nerimauja dėl savo reakcijų, nepasitiki savo emocine būsena, bijo, kad nesuvaldys ašarų ar apmaudo, todėl dažnai vengia tokių susibūrimų.Paskelbtas „30-ies geriausių restoranų“ Lietuvoje sąrašas. Kokie kriterijai lemia įvertinimą? Ar buvimas geriausiu pritraukia lankytojų ir garantuoja finansinę sėkmę?Šiauliuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje, pristatyta tautodailininkės Sigitos Milvidienės austų kaklaryšių paroda. Kaklaryšis - tai austa juostelė, kurią įprastai ryši vyrai ant marškinių apykaklės. Eksponuojama unikali, senovišku būdu ant rėmelio austų kaklaryšių kolekcija, atspindinti visų šalies regionų juostų ypatumus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas

Laidoje – pokalbis su sportininke ir verslininke Roma Puišiene apie jos įspūdingą savaitę, per kurią – 7 maratonai per 7 dienas 7 žemynuose ir visuose juose iškovotos pergalės.

Pokalbis su sportininke ir verslininke Roma Puišiene apie jos įspūdingą savaitę - 7 maratonai per 7 dienas 7 žemynuose ir visuose juose - pergalės.Pasirodė komiksas, pasakojantis apie 1945 m. vykusį Merkinės miestelio puolimą - partizanai, vadovaujami Adolfo Ramanausko- Vanago, siekė atkeršyti už draugų žūtį. Tada žuvo 5 partizanai, o priešas neteko 15 NKVD karių ir 7 stribų. Pokalbis su komikso „Kartą Merkinėje“ autoriais Aiste Petrauskiene ir Dovydu Čiupliu.Šįkart LRT „Ieškos sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip mažinti jaunimo priklausomybę nuo ekranų ir socialinių tinklų. Amerikiečių šeima, kaip alternatyvą išmaniesiems telefonams, savo vaikams nupirko senuosius laidinius telefonus. Per metus tokius telefonus įsigijo dar bent trisdešimt netoliese gyvenančių šeimų. Iniciatyvos pradininkė Kerol Mors sako, kad laidiniai telefonai skatina bendravimą ir atsakomybės jausmą, o kartu padeda jaunuolėms išvengti išmaniųjų prietaisų keliamų rizikų.O kiek Lietuvoje dar populiarūs laidiniai telefonai? Kas jais naudojasi?Rusijos sportininkai galės dalyvauti dziudo varžybose su savo šalies vėliava - Tarptautinė dziudo federacija atšaukė neutralų statusą, kuris jiems buvo nustatytas po plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vartotojai šiandien vis dažniau renkasi prekes ne tik pagal kainą ar kokybę, bet ir pagal tai, kokią poziciją verslas užima karo Ukrainoje akivaizdoje. ISM vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjos nustatė, kad tas pats prekės ženklas gali vienu metu sulaukti ir simpatijos, ir priešiškumo – tai vadinama prekės ženklo poliarizacija.Prasidėjus Adventui, startuoja akcija neskrolinu. Neskrolinu kviečia šeimas šiuo laikotarpius padėti telefonus bent valandai per dieną į šalį ir praleisti laiką kartu su artimaisiais.Šiauliuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje, pristatyta tautodailininkės Sigitos Milvidienės austų kaklaryšių paroda. Kaklaryšis - tai austa juostelė, kurią įprastai ryši vyrai ant marškinių apykaklės.

Tituluotas motociklininkas, motokroso ir ralio varžybų dalyvis Dovydas Karka rengiasi pirmąkart dalyvauti Dakaro ralyje. Kodėl jis nusprendė sau mesti tokį iššūkį ir kaip jam sekasi ruoštis?Penkios merginos iš skirtingų Lietuvos regionų šiandien domisi, kaip atrodo ambasadorės darbas. Pokalbis su Jungtinės Karalystės ambasadore Liz Boyles ir merginomis.Šiandien – Juodasis penktadienis, kai prekybininkai įvairioms prekėms bei paslaugoms visame pasaulyje taiko didžiules nuolaidas. Tai viena pelningiausių dienų metuose verslui. Ar perkate, ką perkate ir kaip perkate šiuo laikotarpiu?Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje eksponuojama Pietų ir šventųjų skulptūrėlių paroda. Joje apie 60 eksponatų. Dalis itin vertingi ir buvo sukurti dar 18 a.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos krepšinio rinktinė šiandien pradės FIBA pasaulio krepšinio čempionato atranką, o rungtynes transliuos LRT. Laukia akistata su Didžiosios Britanijos rinktine.

10–12Lietuvos krepšinio rinktinė šiandien pradės FIBA pasaulio krepšinio čempionato atranką, o rungtynes transliuos LRT. Laukia akistata su Didžiosios Britanijos rinktine.Ištrauka iš tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“: kaip vaikams ir paaugliams atsakyti į klausimus, susijusius su mirtimi? Ką svarbu žinoti apie gedulą - ir kai artimojo netenki po slaugymo, ir kai mirtis ištinka staiga?Gausiai iškritęs sniegas gali apsunkinti medžių lajas, todėl kartais nulūžta šakos ar nukenčia prie jų esantis turtas. Tokiu metu naudinga atkreipti daugiau dėmesio į aplinką ir įvertinti, ar sniegas nesudaro papildomos rizikos automobiliams, pastatams ir patiems medžiams.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ieško naujojo nacionalinio Skaitymo ambasadoriaus.Ved. Ignas Andriukevičius

Visame pasaulyje minima kampanija „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Ji skirta atkreipti dėmesį į smurto artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu patiriamo smurto problemą, didinti žmonių sąmoningumą bei skatinti kreiptis pagalbos. Šios akcijos ženklas – oranžinė spalva – yra kovos su smurtu prieš moteris spalva visame pasaulyje.Šia tema – pokalbis su organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Reda Jureliavičiūte ir Vilniaus moterų namų vadove Lilija Henrika Vasiliauske.

Šiemet tapusi pilnateise Šengeno erdvės nare, po kiek daugiau nei mėnesio Bulgarija įsives eurą. Tačiau sėkmingą europinę integraciją temdo didelės dalies gyventojų nepritarimas, jaučiamos baimės dėl ateities. Jas stiprina ir pasirengimas nacionalizuoti rytinėje šalies dalyje esančią naftos perdirbimo gamyklą. To imamasi Jungtinėms Valstijoms paskelbus sankcijas Rusijos naftos milžinei „Lukoil“, kuri iki šiol valdė šią beveik 5 milijardus eurų metinių pajamų generuojančią bendrovę. Šalis taip pat kovoja su korupcija ir politiniu nestabilumu, kurie trukdo efektyvioms reformoms ir investicijų pritraukimui. Kaip bulgarams sekasi dorotis su iššūkiais?Vis daugiau pavienių asmenų bei įmonių atsigręžia į tuos, kuriems pagalba reikalinga čia ir dabar ir remia šalyje veikiančias nevyriausybines organizacijas. Kodėl verslui atrodo svarbi tokia socialinės atsakomybės forma?Visame pasaulyje minima kampanija „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Ji skirta atkreipti dėmesį į smurto artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu patiriamo smurto problemą, didinti žmonių sąmoningumą bei skatinti kreiptis pagalbos.Levandų ūkiai, kurie Lietuvoje pastaraisiais metais populiarėja, dažniausiai lankomi vasaros metą - dėl kvapnių augalų ir įspūdingų vaizdų. O kaip levandynai atrodo rudenį ir žiemą?Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Kokios autistiškų moterų nėštumo ir gimdymo patirtys? LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su medicinos antropologe Daiva Bartušiene, tyrinėjusia šiuos klausimus.

Norvegijos šaulių būrys pirmasis iš Šaulių sąjungos padalinių užsienyje išaugo iki kuopos dydžio, veiklą vykdo 60 žmonių. Apie tai pasakoja Norvegijos 316-osios jūros šaulių kuopos vadas Nikolajus Juozeliūnas.Kokios autistiškų moterų nėštumo ir gimdymo patirtys? Pokalbis su tyrimą šia tema atlikusia medicinos antropologe Daiva Bartušiene.Raudonasis kryžius kviečia senjorus registruotis patiems arba registruoti pažįstamą vienišą senjorą į Senjorų klubus. Jų tikslas – padėti įveikti senjorų vienišumą, taip pat plėsti senjorų žinias ir įgūdžius.audonasVed. Agnė Skamarakaitė.

Lietuviai siūlo sprendimą, kaip taisytojams patogiau pristatyti daiktus. Prieš kelerius metus sukurta platforma, per kurią galima pateikti taisymo užklausą, o patį daiktą išsiųsti ir gauti atgal paštomatu. Dabar daugiausia siunčiami drabužiai, batai, rankinės, bet siekiama, kad ateityje būtų taisomi ir atnaujinami kuo įvairesni daiktai. Kaip veikia ši iniciatyva, kokių daiktų sulaukia meistrai ir kuo skiriasi lietuviai ir prancūzai vartotojai, pasakoja Ieva Radzevičiūtė.

Lietuvoje žmonės su matoma fizine negalia vis dar dažnai susiduria su nesaugiomis, išnaudojančiomis darbo sąlygomis, nors šalis yra pasirašiusi Neįgaliųjų teisių konvenciją. Naujas tyrimas, paremtas 45 negalią turinčių darbuotojų istorijomis, atskleidžia, kad jiems darbo vietos dažnai nepritaikytos, atlygis mažesnis, o vadinamoji įtraukti lieka tik deklaracijos. Laidos „10-12“ studijoje - Ajana Lolat-Pažarauskienė, viena iš tyrimo autorių, ISM socialinių mokslų doktorantė ir magistrantė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje žmonės su matoma fizine negalia vis dar dažnai susiduria su nesaugiomis, išnaudojančiomis darbo sąlygomis, nors šalis yra pasirašiusi Neįgaliųjų teisių konvenciją. Naujas tyrimas, paremtas 45 negalią turinčių darbuotojų istorijomis, atskleidžia, kad jiems darbo vietos dažnai nepritaikytos, atlygis mažesnis, o vadinamoji įtraukti lieka tik deklaracijos.Tarp Islandijos ir Lietuvos gyvenančios profesorės Ingos Minelgaitės-Antanavičienėa trikalbis sūnus susiduria su mikčiojimu, o jos vyro dukros pradėjo mikčioti išėjusios į pirmą klasę – tai rodo, kaip skirtingos gyvenimo aplinkybės gali paveikti vaikų kalbą. Specialistai pabrėžia, kad tėvai daro meškos paslaugą, kai užbaigia vaiko pradėtą sakinį. Nauja knyga „Bam baimė. Drąsos knyga“ siekia įkvėpti drąsos ir padėti suprasti mikčiojančius vaikus.Naujas tyrimas atskleidė, kad šiais metais populiariausias slaptažodis Lietuvoje buvo „admin“, aplenkęs praėjusių metų populiariausią pasirinkimą „qwerty123“. Pernai slaptažodis „admin“ net nepateko į dažniausių slaptažodžių sąrašo dvidešimtuką. Tiesa, panašu, kad ateityje slaptažodžių nebereikės prisiminti.

Policija išaiškino, kad naktį Vilniaus senamiestyje garsiai rusišką muziką leidę, rusiškai kalbėję ir viešoje vietoje šlapinęsi jaunuoliai yra Lietuvos piliečiai, o ne migrantai, kaip iš pradžių manė šį epizodą užfiksavusi ir pareigūnams jį perdavusi laidų vedėja Violeta Baublienė. Viešąją tvarką pažeidę jaunuoliai gavo pinigines baudas. Laidoje – Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnas Vaidas Maziliauskas, Barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka, Baro Kazlų Rūdoje savininkas, verslininkas Edvardas Čyvas, Vilniaus universiteto docentas, Skandinavistikos centro vedėjas Vukas Vukotičius.

Kas trečias vairuotojas yra bent kartą patekęs į avariją dėl nepalankių orų ir slidžios kelios dangos. Tai rodo „Lietuvos draudimo” užsakytas tyrimas. Laidoje – „Vairavimo studijos“ vairavimo instruktorius Giedrius Pivoriūnas.

Kas trečias vairuotojas yra bent kartą patekęs į avariją dėl nepalankių orų ir slidžios kelio dangos, rodo „Lietuvos draudimo“ tyrimas. Kaip sekasi vairuoti, kai blogas oras, slidi kelio danga? Komentuoja vairavimo instruktorius Giedrius Pivoriūnas.LRT pristato dokumentinį filmą apie Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje, šiemet švenčiančią 80 metų sukaktį. Filmo „Kas būčiau, jei ne jis“ premjera – antradienį 21:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.Policija išaiškino, kad naktį Vilniaus senamiestyje garsiai rusišką muziką leidę, rusiškai kalbėję ir šlapinęsi jaunuoliai yra Lietuvos piliečiai, o ne migrantai, kaip iš pradžių manė šį epizodą užfiksavusi ir pareigūnams jį perdavusi laidų vedėja Violeta Baublienė. Viešąją tvarką pažeidę jaunuoliai gavo pinigines baudas. Kaip dažnai pastebite tokio pobūdžio viešosios tvarkos pažeidimus? Ar apie juos pranešate policijai?Rokiškio teatras kviečia į „Klasės susitikimą“– taip pavadintas patyriminis spektaklis, kuriame susiduria teatras ir matematika.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis švenčia 85-ių metų jubiliejų. Tai seniausias ir vienas profesionaliausių tautinio meno ansamblių Lietuvoje. Lapkričio 28 dieną įvyks finalinis koncertas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamoje tinklalaidėje “Prieš atsisveikinant” - apie medikų bendravimą su sunkiai sergančiais, mirštančiais pacientais ir jų artimaisiais.Pirmasis automobilis – vienas reikšmingiausių gyvenimo pirkinių jaunam žmogui. Dažnai tai dovana, kurią tėvai įteikia abiturientams ar ką tik vairavimo teises įgijusiems vaikams. Pasak ekspertų, emocinis sprendimas neturėtų užgožti racionalių kriterijų – svarbiausi išlieka saugumas, ekonomiškumas, patikimumas ir priežiūros paprastumas.Šiandien prasideda ArtTech forumas, kuriame savo patirtimi apie meną ir technologijas dalysis ir kūrybininkas Martynas Birškys. Jis pernai prisidėjo prie projekto “Petros eni”. Tai paroda, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves Vatikane. Ar su projekto įgyvendinimu baigiasi ir kūrybininko darbas?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia aplankyti Buvusioje areštinėje įrengtą ekspoziciją, kur galima pajausti sovietinės kasdienybės absurdą, žaidžiant pabėgimo kambario žaidimą „Ištrūkti iš spąstų“.Šeši dokumentinio paveldo objektai įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tai - Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai”, Rankraštiniai latviškos maldos „Tėve mūsų” taisymai (1552 m.), Rankraštinis lietuvių-vokiečių žodynas „Clavis Germanico-Lithvana“, Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus, vyskupo, 1794 m. sukilėlių vyriausybės – Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos – nario, pamokslas, Giesmynas „Clavis coeli“, Lietuviški ritinėliai pianolai.Sukčiai vis dažniau apsimeta prekybos tinklais. Internete, socialiniuose tinkluose siūlo dovanų kortelių, ragina dalyvauti žaidimuose ar įsigyti pigių prekių. Siekdami įtikinti gyventojus savo apgaule, naudoja panašius logotipus ar kitas priemones.Pasvalio rajono gyventojas Romas Marcinkevičius, pravarde Lemputė, turėjo išskirtinį gebėjimą - žmonių teigimu - savaip jausti šviesos šaltinius. Autobusu keliaudamas po Panevėžio apskritį, jis surinko beveik 2-iejų tūkstančių lempučių kolekciją. Ši kolekcija, spektaklis, fotografijų paroda ir apskritai Lemputės istorija pristatoma Pasvalio krašto muziejuje.Ved. Darius Matas

Ukrainą vėl sudrebino masinė Rusijos oro ataka. Mažiausiai 10 žmonių žuvo ir 86 buvo sužeisti. Į Ukrainos teritoriją paleista kone 500-ai dronų ir pusšimtis raketų.

Portalas „Axios“ praneša, kad Jungtinės Valstijos už uždarų durų veda derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos. Išsamiau apie tai – užsienio naujienų redaktorius Vytautas Jokubauskas.

Sukčiai vis dažniau apsimeta prekybos tinklais. Internete, socialiniuose tinkluose siūlo dovanų kortelių, ragina dalyvauti žaidimuose ar įsigyti pigių prekių. Siekdami įtikinti gyventojus savo apgaule, naudoja panašius logotipus ar kitas priemones.Išsamiau šia tema – „Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius, „IKI“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė ir „Prisijungusi Lietuva“ lektorius-ekspertas Nerijus Urbelionis.

Klimato kaitos rubrika. 20 Lietuvos ūkių nuo šiol gali naudoti tarptautinį „Slow Food Farm“ ženklą. Tai pernai metais Italijoje pradėta pasaulinė iniciatyva, skirta padėti vartotojams atpažinti ūkius, kurie savo veikloje vadovaujasi agroekologijos, bioįvairovės, tvarumo ir tradicijų puoselėjimo principais.Šiandien minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Su mokslininke prof. Julija Armalyte pasikalbėsime apie bakterijų atsparumą antibiotikams. Kas ką - bakterijos antibiotikus ar antibiotikai bakterijas?Klausytojams kyla daug klausimų dėl kapų priežiūros. Kas yra neprižiūrimas kapas, kaip kapus reikėtų prižiūrėti ir kaip reaguoti, kai prie kapo prismeigta lentelė, kad šis kapas netvarkomas?Dažno Kauno Laisvės alėjos praeivio dėmesį patraukia jautrios smuiko melodijos. Prie Nacionalinio Kauno dramos teatro, legendinio Laisvės alėjos fontano ar Vilniaus gatvės požeminėje perėjoje nuotaiką praeiviams kuria profesionali smuikininkė Laima Sabaliauskaitė. Daugiau kaip 30 metų griežusi Kauno valstybinio muzikinio teatro simfoniniame orkestre, išėjusi į pensiją ji smuiko iš rankų nepaleido.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Mokslo rubrikoje“ aptarsime naują biotechnologinį sprendimą, leidžiantį natūraliu būdu ardyti spirulinos ląstelę ir išlaisvinti jos biologiškai aktyvias medžiagas be cheminių priedų. Teigiama, kad tai inovacija, galinti pakeisti augalinių žaliavų apdorojimo praktiką ir praplėsti jų panaudojimo galimybes sveikatinimo, kosmetologijos ir mokslo srityse.Vilnius kviečia švęsti meilę, kuri išlaiko laiko išbandymus, kai pasirenkama MYLĖTI 100 METŲ, O NE 100 KARTŲ. Gruodžio 15 dieną Vilniuje vyks priėmimas, skirtas pagerbti ilgamečių santuokų jubiliejų šiais metais švenčiančias poras.Burnos ir dantų higiena – ne tik švarūs dantys, bet ir svarbus bendros sveikatos rodiklių. Nuo kasdienės priežiūros priklauso ne tik šypsenos estetika, bet ir širdies ligų, diabeto bei kitų rimtų sveikatos sutrikimų rizika.Septynerius metus žolininkė Ligita Urbonė ieškojo sodybos, kurioje norėtų įsikurti - ir tokią rado bei toliau puoselėja Plungės rajone.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

„Galvodavau, kaip būtų įdomu pakliūti į vidų, kaip būtų įdomu pamatyti, kas yra išlikę autentiško, ir štai aš jau sėdžiu tame name. Mes geriame kavą, man rodomi tarpukario albumai, išlikę daiktai – nuo sidabrinių stalo įrankių su monogramomis iki tarpukariu siuvinėtų staltiesėlių“, – pasakoja knygos „Namai ir likimai“ autorė.Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, – teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Studijoje apie knygą „Namai ir likimai“ papasakojo autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į vieną iš architektūros „Oskarų“, „Mies van der Rohe“ fondo ir Europos Komisijos „EUmies Awards“ konkurso apdovanojimą. Jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno rajone projektas pateko į ilgąjį nominantų sąrašą. Kas yra gera architektūra?Ved. Agnė Skamarakaitė

Prekybos ir pramogų centrai jau ruošiasi Kalėdoms ir šventiniams išpardavimams. Praeitų metų duomenys rodo, kad vienas iš keturių pirkėjų šventinius pirkinius dengė kreditu ar skolintais pinigais. Ar verta dovanų ieškoti skolon ir ar „paskutinės minutės“ pasiūlymai – gera proga sutaupyti? Asta Kliobienė, finansinio raštingumo ir verslumo skatinimo įmonės „iFuture Investments“ pardavimų grupės vadovė ir Arūnas Vizickas, kainų palyginimo portalo Pricer.lt vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė.Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į prestižinį europinį apdovanojimą, jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno raj. projektas pateko į konkurso „EUmies Awards“ ilgąjį nominantų sąrašą.Vilniuje vyksta HIP-HOPo šokio festivalis "Urban Essentials", kuriame į šokį žvelgiama iš įvairių perspektyvų, tarp jų ir politinės.Agronomiją baigusi Meda Mačiuitytė pasirinko savitą veiklą. Jauna moteris ne tik puoselėja skinamų gėlių ūkį, bet ir kuria drabužius sodininkėms. Meda atsimena, kad veiklos pradžioje sulaukė nemažai kritikos dėl savo idėjos kurti stilingus sodo drabužius, bet dabar džiaugiasi, kad atkakliai siekė savo svajonės.Šią savaitę Klaipėdos Pilies muziejuje pristatyta premjera - šiuolaikinio šokio spektaklis „ONOS". Jame kalbama apie moteris Lietuvõs dvaruosè ir kviečiama pamąstyti apie visų laikų moterų kasdienybę ir likimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prekybos ir pramogų centrai jau ruošiasi Kalėdoms ir šventiniams išpardavimams. Praeitų metų duomenys rodo, kad vienas iš keturių pirkėjų šventinius pirkinius dengė kreditu ar skolintais pinigais. Ar verta dovanų ieškoti skolon ir ar „paskutinės minutės“ pasiūlymai – gera proga sutaupyti?Ištrauka iš tinlalaidės „Prieš atsisveikinant“: ką daryti, jei būdami šalia sunkiai sergančių, mirties link artėjančių žmonių nerandame tinkamų žodžių prabilti sunkiomis temomis?Išmanieji įrenginiai ir įvairios programėlės tapo neatsiejama daugelio sportuojančiųjų kasdienybės dalimi. Jie skaičiuoja žingsnius, pulsą, miegą, treniruočių krūvį ir net įspėja, kada reikia pailsėti. Tačiau ar visada šie įrenginiai padeda, o skaičiai nusako realią situaciją? Galiausiai, ar išmanusis laikrodis gali žinoti žmogaus savijautą geriau už jį patį?KTU mechanikos inžinerijos doktorantė stažavosi NASA tyrimų centre, kur kūrė sistemą, padedančią robotams dirbti tiksliau.Ved. Ignas Andriukevičius

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Kokia yra Lietuvos miškų būklė? Pokalbis su Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Grigaliūnu.Šią savaitę minima diabetinės pėdos diena. Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Šveicarijoje įrengtas vadinamasis gyvūnų „gyvybės langelis“ – jame žmonės anonimiškai gali palikti triušus ar graužikus, kuriais nebegali pasirūpinti. Vokietijos Šlėzvego-Holšteino žemėje veikia arklių „gyvybės langelis“ – čia žmonės anonimiškai ir nenurodydami priežasčių gali palikti arklius, kuriais nebegali rūpintis. Vokietijos gyvūnų apsaugos asociacija mato tokių įrenginių privalumų ir trūkumų.Šiaulių kultūros centre atidarytos stiklo dirbtuvės. Jose įvairaus amžiaus lankytojai galės išbandyti šiuolaikines technikas, eksperimentuoti, susikurti originalių dirbinių.Ved. Darius Matas.

Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes – mamos ir tėčio. Kokių teisinių bei kultūrinių klausimų tai kelia? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Ekstremalios liūtys ir gatvių tvindymas – kaip su tuo susitvarkyti Vilniui bei kitiems Lietuvos miestams ir ko laukti ateityje? Pokalbis su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godiene.1918 m. lapkričio 11 dieną buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos Vyriausybė, vadovauta Augustino Voldemaro. Pokalbis su užsienio reikalų ministerijos darbuotoja, istorike dr.Vilma Bukaite apie šią Vyriausybę, jos sudarymo aplinkybes, o taip pat apie moteris Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes. Kaip keičiasi pavardžių suteikimo vaikams mūsų šalyje tendencijos, kas tai lemia ir kokių teisinių bei socialinių klausimų tai kelia? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.Palangos Jono Šliūpo muziejuje pristatyta pirmoji paroda, skirta litvako karikatūristo Lazario Kagano gyvenimui ir kūrybai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos, kurias vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi vietoje civilinės metrikacijos ar bažnyčios. Vis dėlto humanistinės santuokos Lietuvoje nėra formalizuotos ir žmonės pasirinkę tokią santuoką susiduria su papildomais formalumais. Šiandien Seime organizuojama konferencija, skirta aptarti humanizmo pasaulėžiūrą ir poreikį įteisinti humanistines vestuvių ceremonijas.

Lietuvoje startavo Senjoro organizacijos kampanija „(Ne)matomi senjorų kasdienybės herojai“, kviečianti visuomenę iš arčiau pažvelgti į žmones, kurie kasdien rūpinasi senjorais. Kampanijos centre – individualios priežiūros darbuotojai, žmonės, padedantys senjorams ne tiesiog išgyventi, o nesustoti gyventi: padrąsindami, palaikydami, padėdami, o kartais – tiesiog būdami šalia ar išklausydami. Lietuva – viena sparčiausiai senėjančių Europos valstybių. Jau šiandien beveik kas penktas šalies gyventojas yra vyresnis nei 65 metų, todėl pagalbos senjorams namuose poreikis sparčiai didėja.

Vilnius dažnai pristatomas kaip jaunas, veržlus ir sparčiai augantis miestas – vieta, kurioje gausu galimybių, kultūros ir karjeros perspektyvų. Tačiau ar šis miesto įvaizdis sutampa su tuo, kokio miesto iš tiesų nori jauni žmonės?Lietuvoje startavo Senjoro organizacijos kampanija „(Ne)matomi senjorų kasdienybės herojai“, kviečianti visuomenę iš arčiau pažvelgti į žmones, kurie kasdien rūpinasi senjorais.Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos, kurias vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi vietoj civilinės metrikacijos ar bažnyčios. Vis dėlto humanistinės santuokos Lietuvoje nėra formalizuotos.

Jadvyga ir Zita – pasakų močiučių tandemas. Taip darželiuose pasakas sekančias senjores vadina Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė. Šiais metais prasidėjusi įstaigos iniciatyva jau skaičiuoja trečią dešimtį aplankytų darželių, o daugiausia jų apvažinėjo jau minėtos moterys.

Vairuotojas Aidas Petrošius greičio neviršija jau trejus metus – tokį tikslą jis sau išsikėlė, išgirdęs vieno pareigūno žodžius, kad absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų viršija greitį ir kad tai yra viena pagrindinių visų nelaimių keliuose priežasčių.Didžiausią pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje aplankė per 28 mln. žmonių. Nors paroda Osakoje baigėsi beveik prieš mėnesį, įspūdžiai vis dar gyvi. Kaip bendrą Lietuvos ir Latvijos šalių paviljoną vertina tie, kurie jį padėjo kurti ir kurie ten buvo?Redaktorius, žurnalistas ir leidėjas Kazimieras Matačiūnas atrado naują pomėgį – kolekcionavimą. Per metus jau surinko 11 tūkst. kalendorių, per dar trumpesnį laiką – beveik 5 tūkst. atvirukų. Kodėl 65-erių leidėjui, kuris ir taip neturi laiko, dar reikia ir kolekcionuoti?Kaip senjorės seka pasakas viename Vilniaus darželyje?Ved. Edvardas Kubilius

Daugiau nei 7-erius metus Japonijoje gyvenantis LRT bendradarbis Andrius Kleiva parašė knygą „Kas vyksta Japonijoje“, kurioje kalba apie tai, kuo gyvena ši lietuviams tokia įdomi šalis.Ištrauka iš tinklalaidės „prieš atsisveikinant“: Lietuvoje trūksta slaugytojų ir jų padėjėjų, ypač dirbančių sunkiai sergančių pacientų slaugos ir paliatyviosios pagalbos srityje. Ką daryti, kad ją rinktųsi daugiau žmonių, gebančių dirbti empatiškai? Sąlygas oriai numirti sudarančiose ligoninėse, hospisuose labai reikalingi ir savanoriai.Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai, kai prasidėjo mokslo metai ir vaikai ne tik eina į mokyklas, bet ir lanko įvairiausius būrelius. Ar du mėnesiai yra tinkamas laikas vaikui ir tėvams suprasti, būrelis vaikui tinkamas ar ne? Ar viskas būreliuose turi patikti vaikui? Pokalbis su psichologe.Lietuvoje startavo socialinė iniciatyva „1000 moterų projektas“, skirta padėti iššūkius patiriančioms mamoms grįžti į darbo rinką.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kodėl vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi investuoti į gynybos obligacijas? Užvakar pradėta platinti 14-oji gynybos obligacijų emisija. Pastarosios emisijos metu surinkta rekordinė suma: daugiau nei 53 mln. Eurų.Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje kolektyvinės sutartys apima vos apie 20 proc. darbuotojų, kai, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70–90 proc. Kodėl privačiame sektoriuje vis dar trūksta pasitikėjimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų?Kur ateityje dėsime nenešiojamus drabužius? Europos Parlamentas spalio 16-ąją patvirtino Atliekų pagrindų direktyvos pokyčius. Gamintojai ir importuotojai turės prisiimti atsakomybę už produktą per visą jo gyvavimo kelią – nuo gamybos iki surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Kaip tai atrodys realybėje?Kur kreiptis, jei studijuojant iškyla psichologinių sunkumų pagalbos? Domėsimės, kaip didžiausias Lietuvoje Vilniaus universitete teikia psichologinę pagalbą.Auga gynybos obligacijų populiarumas. Kaip ateityje perdirbsime nenešiojamus drabužius? Kodėl vis dar trūksta pasitikėjimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų?Ved. Darius Matas.