10–12

Pastarąjį mėnesį itin išaugo užsikrėtimų COVID-19, tačiau specialistai kol kas nemato rizikų, kad galėtų prasidėti nauja pandemija. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Greta Gargasienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja.Ved. Ignas Andriukevičius

Itin išaugo užsikrėtimų COVID-19. Praėjusią savaitę šalyje registruota vidutiniškai po 468-is užsikrėtimus kasdien.LRT Faktai: Pasibaigus Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, analitikai pastebi, kad per jas klaidinančių žinučių pasirodė nedaug. Vis tik Rusijos propaganda pratybomis pasinaudojo.Statybos sektoriaus vystymo agentūra sėkmingai tęsia Ukrainos gyvenviečių atstatymo projektą: sukurtas skaitmeninis saulės potencialo žemėlapis.LRT Girdi: Kompensacinės išmokos individualių namų modernizavimui ir galimos kliūtys teikti paraiškas.Lietuvos jūrų muziejuje paskelbtas šių metų profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatas. Juo tapo Lietuvos istorijos instituto doktorantas Rimantas Bedulskis, kurį domina upeivystės istorija.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Neapsikentę plėtros, ūkininkai kyla į kova su saulės elektrinių parkais. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia politikus, bendruomenes ir visuomenę diskutuoti, ar kelių šimtų hektarų saulės elektrinių parkai iš tiesų kuria energetinį nepriklausomumą, ar, priešingai, kelia daugiau rizikų nei naudos. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas, bendrovės „Solet“ vadovas Andrius Karazinas ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.Ved. Darius Matas

Vilniaus Gedimino kalno funikulierius gesdavo dažnai, tačiau nuo šiol, skelbiama, pilies bokštą bus galima pasiekti tik kopiant. Ar ilgam sustojo keltuvas? Kokios infrastruktūros dar pasigendama norint įtraukti šią vietą į didžiausių tarptautinių renginių programas? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas ir Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė.Ved. Darius Matas

Vilniaus Gedimino kalno funikulierius gesdavo dažnai, tačiau nuo šiol skelbiama, kad pilies bokštą bus galima pasiekti tik kopiant. Ar ilgam sustojo keltuvas?Vietoj ministro - dirbtinis intelektas, kada technologijos yra pranašesnės už žmogų? Albanijoje pareigas pradeda eiti pirma pasaulyje ministrė, sukurta dirbtinio intelekto. Ji prižiūrės viešuosius pirkimus.Neapsikentę plėtros, ūkininkai kyla į kova su saulės elektrinių parkais. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia politikus, bendruomenes ir visuomenę diskutuoti, ar kelių šimtų hektarų saulės elektrinių parkai iš tiesų kuria energetinį nepriklausomumą, ar, priešingai, kelia daugiau rizikų nei naudos.Meninis projektas subūrė Šiaulių bendruomenę ir kūrėjus – jie atnaujino seniausią miesto kvartalą. Vidiniame fotografijos muziejaus kieme atidaryta „Bromos“ galerija, kurioje eksponuojami kūriniai, įamžinantys centrinių gatvių gyvenimą praeityje ir dabar.Ved. Darius Matas

Būdamas 12-oje klasėje, Laurynas nusprendė išvykti į Niujorką. Ten pabaigė ir mokyklą, ir architektūros inžinerijos studijas, o dabar projektuoja ambicingą savo avių ūkio ateitį Šilutės rajone, Šyšgirių kaime. Laurynas juokauja, kad nors pasiilgsta Niujorko dangoraižių, miesto gyvenimo, savame kaime žolė žalesnė.

Apie 200 žymių visuomenės moterų ir vyrų kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, prašydami naujam tiltui sostinėje duoti Marijos Gimbutienės, o ne Alberto vardą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė ir viena iš kreipimosi iniciatorių, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kuo ir kodėl skiriasi moters ir vyro miegas? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „Moters miego knygos“ autorė Ieva Anskaitienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ornitologas Vytautas Jusys sužiedavo jau milijoną paukščių, tuo milijoniniu tapo juodagalvė devynbalsė.

Ornitologas Vytautas Jusys sužiedavo jau milijoną paukščių, tuo milijoniniu tapo juodagalvė devynbalsė.Kuo ir kodėl skiriasi moters ir vyro miegas? Apie tai pokalbis su „Moters miego knyga“ autore Ieva Anskaitiene.Daugiau nei 200 kultūros ir mokslo žmonių kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, prašydami naujam tiltui sostinėje duoti Marijos Gimbutienės, o ne Alberto vardą. Diskusijoje dalyvauja Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė ir viena iš kreipimosi iniciatorių, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė.Būdamas 12-oje klasėje Laurynas nusprendė išvykti į Niujorką. Ten pabaigė ir mokyklą, ir architektūros inžinerijos studijas, o dabar projektuoja ambicingą savo avių ūkio ateitį Šilutės rajone, Šyšgirių kaime. Laurynas juokauja, kad nors pasiilgsta Niujorko dangoraižių, miesto gyvenimo, savame kaime žolė žalesnė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kol daug Europos šalių imasi nacionalinių sprendimų riboti vaikų skaitmenizavimą vėlinant amžių, nuo kurio leidžiama naudotis išmaniaisiais telefonais ar socialiniais tinklais, Lietuvoje tendencijos priešingos. Net 76 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tinkamas amžius vaikui leisti turėti išmanųjį telefoną – 10 metų ar mažiau. Ir taip manančių – daugėja. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro vadovė, LRT radijo bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė ir bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas.Ved. Rūta Kupetytė

Kodėl vieni stresą priima ramiai, o kiti – kaip grėsmę? „Atsakymas slypi hormonuose“. – teigia Vilniaus universiteto mokslininkai, kurie savo tyrimo rezultatus paskelbė prestižiniame, tarptautiniame žurnale.Kaip skaityti tekstus, kurie tapo kultiniais? Kaip tekstą konstravo rašytojas fizikas? Kaip pažinti vieno talentingiausių šiuolaikinių lietuvių prozininkų kūrybą? Atsakyti į šiuos klausimus padeda debiutinė literatūrologės, Jūratės Čerškutės knyga – monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“.Kol daug Europos šalių imasi nacionalinių sprendimų riboti vaikų skaitmenizavimą vėlinant amžių, nuo kurio leidžiama naudotis išmaniaisiais telefonais ar socialiniais tinklais, Lietuvoje tendencijos priešingos. Net 76 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tinkamas amžius vaikui leisti turėti išmanųjį telefoną – 10 metų ar mažiau. Ir taip manančių – daugėja.

Kas laukia šeimų 2050 m? Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ komanda yra parengusi Lietuvos šeimos ateities tendencijų apžvalgą, iš kurios aiškėja kaip prastas būsto įperkamumas veikia sprendimą susilaukti vaikų ar kaip šeimos politika turėtų reaguoti į augančią nevaisingumo problemą.Diskusijoje dalyvavo VDU profesorė, Lietuvos socialinių mokslų centro Demografinių ir šeimos tyrimų skyriaus vadovė Aušra Maslauskaitė ir Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros profesorius Boguslavas Gruževskis.

Poreikis gimdyti namuose Lietuvoje: ar jis didelis? Kaip dirbs ir kaip su ligoninėmis bendradarbiaus gimdymo namuose paslaugas pradedančios teikti akušerės? Privačias paslaugas Vilniuje teikiančios komandos „Unda“ narė, akušerė Agnė Škudienė ir Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vadovė, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Koks Lietuvoje yra poreikis gimdymui namuose? Pokalbis su gimdymo namuose paslaugas pradedančios teikti komandos „Unda“ akušere Agne Škudiene ir Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vadove, gydytoja akušere-ginekologe dr. Virginija Paliulyte.„Buvo deklaruojama, kad Akmenėje nieko nėra, žemėlapyje matydavau tik baltą dėmę. Kai pradėjome rengti archeologines ekspedicijas, ginklai, papuošalai tiesiog mėtėsi laukų paviršiuje“, – sako kraštotyros entuziastas, Akmenės istorijos muziejaus vadovas Arūnas Ostrauskis. Jis, kiti akmeniškiai visuomeniniais pagrindais toliau tyrinėja savo krašto istoriją ir visaip kaip ją bando pristatyti pasauliui.Kas laukia šeimų 2050 m? Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrėjai yra parengę Lietuvos šeimos ateities tendencijų apžvalgą, iš kurios aiškėja pvz. kaip prastas būsto įperkamumas veikia sprendimą susilaukti vaikų ar kaip šeimos politika turėtų reaguoti į augančią nevaisingumo problemą. Pokalbis su Valstybės pažangos tarybos nariais Aušra Maslauskaite ir Boguslavu Gruževskiu.18 metų šalia Vilniaus kukurūzų kaimą puoselėja Saulius Kaminskas. Kone 2-jų hektarų plote vyras augina kukurūzus ir kuria teminį kukurūzų labirintą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos miestuose akį traukia stendai su tarmiškais posakiais. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – dr. Violeta Meiliūnaitė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė.Ved. Ignas Andriukevičius

Ką draudžiama turėti rankiniame bagaže ir kur nukeliauja oro uostuose iš keleivių paimamas patikros „neįveikęs“ bagažo turinys? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vidas Kšanas, Lietuvos oro uostų aviacijos saugos, saugumo ir atsparumo departamento vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Dronai šiandien – ne tik pramoga, bet ir rimta technologija. Kur yra riba tarp žaislo ir bepiločio orlaivio, kuriam galioja griežtos saugumo taisyklės?Kur nukeliauja oro uostuose konfiskuojami daiktai ar saugumo patikros „neįveikęs“ bagažo turinys?Lietuvos miestų gatvės prabilo tarmiškai. Siekiant priminti apie lietuvių kalbos įvairovę inicijuota kampanija, kurios metu Lietuvos miestų gatvėse pasirodė daugybė tarmiškų posakių, atkeliavusių iš skirtingų etnografinių regionų atstovų lūpų.Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji Didžiosios istorijos paraštėse“. Ji skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Šeštadienį devintą kartą rengiamas labdaringo moterų važiavimo dviračiais renginys „Minam100“. Dviračiais išriedės 300 dalyvių. Tarp jų – ir garsios Lietuvos moterys. LRT RADIJO laidoje „10-12“ renginio savanorės Jurgita Mačernė ir Loreta Šlėguvien sako, kad jis tampa vis svarbesne Lietuvos dviračių kultūros dalimi, labdarai jau paaukota per 200 tūkstančių eurų.Ved. Darius Matas

Nors kalendorinis ruduo jau įsibėgėja, uodai vis dar itin aktyvūs. Kodėl? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Gamtos tyrimų centro entomologė Rasa Bernotienė.Ved. Darius Matas

Nors kalendorinis ruduo jau įsibėgėja – uodai vis dar itin aktyvūs. Kodėl?Ar perkate prekes ir paslaugas iš verslo, nenutraukusio ryšių su Rusija?Keliautojas, gidas iš Japonijos Kotaro Hisada Lietuvoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir būdamas čia susikalba lietuviškai. Sunkiausia, sako, išmokti kirčiavimo. Tačiau ypač smagu lietuviškai dainuoti ir giedoti himną.Šeštadienį devintą kartą rengiamas labdaringo moterų važiavimo dviračiais renginys „Minam100“. Kaip teigia organizatorės, tai ne tik 100 kilometrų iššūkis, bet ir bendrystės, moterų stiprybės bei solidarumo šventė, kasmet tampanti vis svarbesne Lietuvos dviračių kultūros dalimi.Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre pristato metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį. Tai - pirmasis šios kadencijos pranešimas po Europos Parlamento rinkimų ir naujosios Komisijos darbo pradžios.Ved. Darius Matas

RT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su burleskos artiste Morta Smit. Kuo pasižymi šis scenos meno žanras?

Pokalbis su buvusia Lietuvos kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūte apie lietuviškos kultūros sklaidą ir kas patrauklu amerikiečiams.Pokalbis su burleskos artiste Morta Smit apie šį scenos meno žanrą ir jos pačios tris mėnesius dekoruotą milžinišką taurę, kurią naudos įvairiems triukams atlikti.Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia tapti pasirengimo savanoriais ir taip prisidėti prie visuomenės saugumo ir atsparumo stiprinimo. Apie tai pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pasirengimo ir ekstremalių situacijų valdymo savanorė Vitalija Impolevičienė.Susidaro įspūdis, kad viešojoje erdvėje apie Pietų Žemaitiją kalbama rečiau nei apie Šiaurės Žemaitiją. Tačiau archeologiniai tyrimai rodo, kad šiaurėje gyvenantys telšiškiai yra sužemaitėję vėliausiai. Tuo tarpu pietų žemaičių ištakų galima rasti dar 4-ajame amžiuje. Be to, skiriasi pietų ir šiaurės žemaičių patarmės. Norint įamžinti pietų žemaičių šnektą, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatyta instaliacija „Pietų žemaičių šnektų lobynas“.

Lietuvoje yra tėvų, kurie vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui perveda daugiau negu 200 eurų kišenpinigių. Maždaug kas dešimtas jų neduoda visai. Kiek reikėtų vaikams duoti kišenpinigių? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.Ved. Rūta Kupetytė

2024 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 170 tūkstančių bičių šeimų. Penkios iš jų įsikūrusios Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete. Bičių produktai tiriami mokslininkų. Ar jie tikrai gydo ir stiprina imunitetą? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė ir Mechanikos inžinerijos katedros lektorius dr. Ginas Čižauskas.Ved. Rūta Kupetytė

2024 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 170 tūkstančių bičių šeimų, o net penkios iš jų įsikūrusios Kauno technologijos universitete. Tiek bitės, tiek jų nešamas produktas – medus – nuo seno vertinami Lietuvoje ir užima ypatingą vietą šalies gastronomijoje. Kaip teisingai vartoti medų ir kaip avilio koncepcija panaudojama mūsų aplinkoje?Kasmet tūkstančiai gyventojų laiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad šiek tiek daugiau vairuotojų egzaminą išlaiko iš pirmo karto.Lietuvoje yra tėvų, kurie vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui perveda daugiau negu 200 eurų kišenpinigių. Tačiau didžioji dauguma apsiriboja kelis kartus mažesnėmis sumomis, rodo SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktos apklausos. Tyrimas taip pat atskleidė, kad, Lietuvos gyventojų kišenpinigiai yra gausiausi, lyginant su Latvija ir Estija.

Menininkai sukūrė garso peizažą, kuris leidžia pajusti naujai statomo Kauno kvartalo dvasią. Kūrinys erdviniu garsu perteikia gyvenimo ritmą Nemuno krante, jame persipina originalūs miesto garsai ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos motyvai. Kodėl reikia tokių meninių sprendimų statomuose kvartaluose ir kiek tai jau galbūt įprasta?

Vilniaus Didlaukio gatvės 39 namo gyventojai metus aiškinasi, kodėl jų daugiabutį administruojanti bendrovė sugalvojo nupjauti pagrindinio įėjimo laiptų turėklą. Nupjovus turėklą dalis sunkiau vaikštančių žmonių net į lauką išeiti negali. Namą administruojanti įmonė „Verkių būstas“ iš pradžų nebendravo nei su gyventojais, nei su LRT RADIJU, bet šįryt bendrovė pranešė, kad turėklą skubos tvarka įrengė ketvirtadienį.

Vežėjai sako, kad nuo balandžio įsigaliojusios papildomos nuolaidos viešajam transportui šiokių tokių gerų rezultatų davė. Ar jūs, atsiradus papildomoms nuolaidoms, pastaraisiais mėnesiais viešuoju transportu keliaujate dažniau?Menininkai sukūrė garso peizažą, kuris leidžia pajusti naujai statomo Kauno „Nemunaičių“ kvartalo dvasią. Kūrinys erdviniu garsu perteikia gyvenimo ritmą Nemuno krante, jame persipina originalūs miesto garsai ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos motyvai. Kodėl reikia tokių meninių sprendimų statomuose kvartaluose ir kiek tai jau galbūt įprasta?Vilniaus Didlaukio gatvės 39-ojo namo gyventojai metus prašo, kad daugiabutį administruojanti bendrovė įrengtų pagrindinio įėjimo laiptų turėklą. Tvarkant laiptus ir nupjovus turėklą dalis sunkiau vaikštančių žmonių net į lauką patys išeiti negali – juos kažkas praktiškai nunešti turi. Namą administruojanti įmonė „Verkių būstas“ nebendrauja nei su gyventojais, nei su LRT RADIJU – numetė ragelį. Bet šįryt bendrovė mus informavo, kad turėklą vakar skubos tvarka per kelias valandas nuo mūsų užklausos ėmė ir įrengė. Kaip Jūs vertinate savo administratorių darbą? Diskusija apie tai – po 11 val. žinių.Naujos LRT RADIJO laidos „Pastumdom“ premjera.Ved. Edvardas Kubilius

Penktadienį prasideda antroji „LRT radijo akademija“, o su ja kviečiame į nemokamas garso dokumentikų perklausas kino centre „Skalvija“Meteorologai įspėja apie jų darbą apsunkinančius melagingus straipsnius internete. Juose rašoma, kad Lietuvai gresia klimato anomalijos. Masiškai kuriamos naujienos, kurios sužadina smalsumą, atrodo, kaip tikri straipsniai, bet iš tiesų klaidina. Jos gali būti sugeneruotos dirbtinio intelekto, kurį pasitelkia ir žiniasklaida. Apie tai Jurgos Bakaitės reportažas.Po dvejų metų studijų Jungtinės Valstijose kino režisierius Saulius Baradinskas įgijo magistro laipsnį Amerikos filmų instituto konservatorijoje ir grįžo kurti į Lietuvą.Vilniaus rajone įrengti pirmieji namai, kuriuose jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia jau mėnesį gyvena atskirai nuo tėvų, visą parą gaudami reikalingą pagalbą. Tokios iniciatyvos ėmėsi labdaros ir paramos fondas „Nepatogūs“, kurį įkūrė keturios jaunuolių mamos.Naujausias tyrimas parodė, kad bendruomenėse sklandžiusios baimės dėl žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia kaimynystės grėsmių nepasitvirtino. Atvirkščiai – bendruomenių ir grupinio gyvenimo namų gyventojų su negalia santykiai šiandien daugumoje vietovių vertinami gerai arba labai gerai.Auksinio proto atrankos žaidimas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, parengusi per 80 tinklalaidės „Miego DNR“ epizodų, pristato naują tinklalaidę „Smegenų DNR“ ir atsako klausytojų klausimus apie smegenis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Patyčias ar pašaipas dėl gydymo sukeltų išvaizdos pokyčių patyrė daugiau nei šeši iš dešimties vaikų, atskleidė „Mamų unijos“ atlikta anoniminė šeimų, kuriose auga vėžiu sergantys vaikai, apklausa. Rugsėjis visame pasaulyje minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo – solidarumo metas su vaikais ir šeimomis, kovojančiomis su onkologinėmis ligomis. Studijoje – „Mamų unijos“ fondo vadovė Justina Mėlinauskaitė-Žukauskienė.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai su partneriais maisto atliekas mėgina versti naudingais produktais, tinkamais kosmetikai ar papildams. Pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė dr. Milda Pukalskienė.Lietuvoje 10 metų gyvenantis baltarusis sukūrė programėlę, skirtą mokytis lietuvių kalbos. Programėlė turi beveik milijoną naudotojų. Apie programėlę ir lietuvių kalbą lietuviškai kalbuosi su Pavelu Ahafonau.Patyčias ar pašaipas dėl gydymo sukeltų išvaizdos pokyčių patyrė daugiau nei šeši iš dešimties vaikų, atskleidė „Mamų unijos“ atlikta anoniminė šeimų, kuriose auga vėžiu sergantys vaikai, apklausa. Rugsėjis visame pasaulyje minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo – solidarumo metas su vaikais ir šeimomis, kovojančiomis su onkologinėmis ligomis. Pokalbyje dalyvauja „Mamų unijos“ fondo vadovė Justina Mėlinauskaitė-Žukauskienė.Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, parengusi per 80 tinklalaidės „Miego DNR“ epizodų, pristato naują tinklalaidę „Smegenų DNR“.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi matematikos mokymu mokyklose. Valstybinio egzamino šiemet neišlaikė maždaug ketvirtadalis abiturientų, pernai – dešimtadalis. Siekiant geresnių rezultatų, svarstoma, kokių sprendimų valstybė turėtų imtis. Mokytojas – prestižinė ir patraukli profesija, švietimo sistemos vizitinė kortelė – siekti, kad moksleivis suprastų, o ne išmoktų mintinai. Tą siūlo pasaulyje matematikoje pirmaujantis Singapūras. Uždaviniai susieti su praktika, matematika nuo ketverių metų ir skirtingais lygiais nuo dvylikos. Taip mokosi mums kultūriškai artimesniuose Nyderlanduose. Ką galima išmokti iš šių valstybių ir su kokiais iššūkiais susiduria lietuviai moksleiviai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis poatostoginis stresas. Temą apžvelgė klinikinė psichologė, ilgametė „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Voinė.

Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis „poatostoginis stresas“.Rugsėjį Tauragėje ir Kėdainiuose, o spalį Jonavoje duris atveria trys pirmieji „Airtech“ bepiločių orlaivių metodiniai centrai. Planuojama, kad jau šiais mokslo metais „Airtech“ būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių.Naują sezoną LRT RADIJAS pasitinka su keturiomis naujomis laidomis. Visą parą žinias atnaujinantis radijas skirs daugiau dėmesio istorijai, mokslo populiarinimui, nagrinės vaikus auginančioms šeimoms svarbias temas.Dar laidoje - apie šiuolaikinio meno parodas, kurias galima aplankyti Panevėžio ir Vilniaus vandens rezervuaruose.Taip pat, laidos „Auksinis protas“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Į LRT GIRDI kreipęsis vairuotojas Aidas skundžiasi, kad Lietuvoje yra painiai paženklintų vietų. Viena jų – kelyje Vilnius-Druskininkai, kur kelio ženklas draudžia lenkti, bet čia pat vietoje ištisinės yra brūkšninė linija. Dėl to esą jo artimasis neseniai neteko teisės vairuoti. „Via Lietuva“ žada padėtį koreguoti. Ar pastebite Lietuvos keliuose vietų, kurios yra painiai paženklintos?

Šią, kaip ir kiekvieną, vasarą savaitei susibūrę įvairių Lietuvos chorų vadovai Molėtų gyventojams vėl padovanojo koncertą. Kokia mėgėjų chorų padėtis?

Aleksandras ‎Sorokinas po 100 km. varžybų Italijoje: reikėjo susigrąžinti pasitikėjimą savimi.

Į LRT GIRDI kreipęsis vairuotojas Aidas skundžiasi, kad Lietuvoje yra painiai paženklintų vietų. Viena jų – kelyje Vilnius-Druskininkai, kur kelio ženklas draudžia lenkti, bet čia pat vietoje ištisinės yra brūkšninė linija. Dėl to esą jo artimasis neseniai neteko teisės vairuoti. „Via Lietuva“ žada padėtį koreguoti. Ar pastebite Lietuvos keliuose vietų, kurios yra painiai paženklintos?Šią, kaip ir kiekvieną vasarą, savaitei susibūrę įvairių Lietuvos chorų vadovai Molėtų gyventojams vėl padovanojo koncertą. Kokia mėgėjų chorų padėtis Lietuvoje?Kokia ši vasara buvo mūsų saugomoms teritorijoms – įvairiems nacionaliniams, regioniniams parkams?Ved. Edvardas Kubilius

Vasarai baigiantis – laidoje „10–12֧“ – pokalbis apie tai, kokia vasara buvo šiemet ir ar ateinantis ruduo gali pažerti malonių arba nelabai malonių staigmenų. Apie tai kalba dr. Donatas Valiukas, LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas.

Kantičkinio giedojimo ansamblis „Bromos“ keliauja per skirtingus Lietuvos regionus, susitinka su vietos gyventojais ir užrašinėja to krašto giesmes bei dainas. Apie savo veiklą „10–12“ laidoje pasakoja ansamblio vadovai Matas Macevičius bei Emilija Vaiginytė.

Ultrabėgikas Aleksandras Sorokinas Italijoje gerino asmeninį 100 km bėgimo rekordą. Į šias varžybas buvo pakviesti penki pasaulyje geriausi ilgų distancijų bėgikai, o varžybų tikslas buvo 100 km nubėgti greičiau nei per 6 valandas, ko iki šiol – dar niekam pasaulyje nebuvo pavykę padaryti.Kantičkinio giedojimo ansamblis „Bromos“ keliauja per skirtingus Lietuvos regionus, susitinka su vietos gyventojais ir užrašinėja to krašto giesmes bei dainas. Šiemet lankėsi Aukštaitijoje, Molėtų ir Ukmergės kraštuose.Klimatologo įžvalgos: kokia buvo besibaigianti vasara ir ar artėjantis ruduo gali pažerti malonių arba nelabai malonių staigmenų.LRT FAKTAI: Sakartvelo žiniasklaidoje pasirodė niekuo nepagrįsta informacija, esą Lietuvoje ruošiami aktyvistai, kurie kels protestus prieš šios šalies Vyriausybę. LRT kalbinti pašnekovai sako, kad Sakartvelas per metus dramatiškai nusisuko nuo provakarietiško kurso, o valdantieji pasitelkia net sąmokslo teorijas.Tauragėje gyvenantis makrofotografas Eugenijus Kavaliauskas geba įamžinti net pačius mažiausius vabzdžius ir plika akimi nepastebimas jų ypatybes. Fotografo nuotraukos sulaukė pasaulinio dėmesio, tačiau jis sako, kad norint pastebėti įdomių dalykų, gana užsukti į savo kiemą.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius