10–12

Ar įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui žmonės dažniau prašo jų nefotografuoti ar neviešinti nuotraukų, padarytų viešumoje? Studijoje fotografas Vincas Alesius.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Ar įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui žmonės dažniau prašo jų nefotografuoti ar neviešinti nuotraukų padarytų viešumoje? Pokalbis su fotografu Vincu Alesiumi.Kiek savižudybių prevencijoje svarbios bendruomenės? Vilniaus universiteto mokslininkai šia tema atlieka tyrimą ir kviečia gyventojus dalyvauti apklausoje. Apie tai pasakoja projekto vadovė, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro tyrėja dr. Jurgita Rimkevičienė.Kada ir kam turėtume sakyti „Jūs“, o kada „Tu“? Diskutuojame su etiketo eksperte Indre Sapagovaite-Briedeliene.Lietuvos bankas dalijasi istorija, kaip kepsninėje šeima atrado ten pamirštus pinigus. Jie buvo apdegę, suanglėję ir sulipę, tačiau naudojant specialią įrangą jų vertė buvo atkurta ir šeima atgavo savo 5 500 eurų. Kaip tokiais atvejais vyksta pinigų ekspertizė? Pasakoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė JuzėnienėVis girdime istorijas apie ūkininkus, kuriuos keisti darbo stilių ir sritį privertė žemos pieno supirkimo kainos. Pieno ūkio ketino atsisakyti ir Šilutės rajono ūkininkė Daiva Dlugoborskienė, tačiau sūnaus Roko ryžtas paskatino galvoti apie pieno perdirbimą. Buvo įkurta sūrinė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klaipėda – vienas seniausių miestų Lietuvoje. Jos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas dar 1252-aisiais, tad šiemet miestas mini 773-ąjį gimtadienį. Šie metai paskelbti ir Simono Dacho metais. Kaip vokiečių poetas susijęs su Klaipėda ir kokius jo pėdsakus mieste galime sutikti iki šių dienų?Minint 773-iąjį Klaipėdos gimtadienį, Klaipėdos garbės piliečio regalijos įteiktos dailininkui Edvardui Malinauskui, o Klaipėdos kultūros magistru paskelbtas aktorius Rimantas Pelakauskas. Tai žmonės, kūrę ir tebekuriantys Klaipėdai, bei garsinantys miesto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.Klaipėdos uostas, galima sakyti, yra vienmetis su pačiu miestu, nes istoriniai šaltiniai skelbia, kad 1252-aisiais metais, kai būtent šie metai, kai Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas pasirašo sutartį dėl pilies statybos prie Dangės upės žiočių, yra laikomi ir Klaipėdos uosto pradžia. Koks gi tas uostas yra dabar, koks yra miesto ir uosto santykis?Šiek tiek daugiau nei prieš metus įkurtas Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“ šią vasarą pluša iš peties – įrašinėja Juozo Naujalio simfoninę kūrybą, kurios akcentas – simfoninė poema „Ruduo“. Planuose – didžiausios pasaulio scenos, tarp narių - ir mokykloje besimokantys muzikantai.Ved. Paulius Selezniovas

„Merkinė yra pasmerkta klestėti“, – sako Merkinės gyventojai bei vienas po kito čia vis atsikraustantys naujakuriai. Ar tikrai Merkinė atgimsta ir kodėl ji atgimsta?Merkinėje jau penktą kartą vyksta kasmetinis menų festivalis „Aritmija“. Suvažiuoja daug žmonių iš visos Lietuvos, miestelyje pilna festivalio nuorodų. Kiek atgimstančioje Merkinėje atgimsta ir miestelio kultūra? Kokia ji?„Surenkame tik apie pusę grybų ir uogų. Jų surinksime dar mažiau, nes grybautojų mažėja“, – sako Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.Žinomas Varėnos menininkas, pedagogas Algirdas Juškevičius pasakoja, kaip sugeba jaunus žmones sudominti drožyba.38-erių Vytauto Rumino istorija – alytiškio, šiaip gyvenančio Vilniuje, prieš kelerius metus Merkinėje nusipirkusio trobesį.Ved. Edvardas Kubilius

Nuo naujų metų atsivers langas, kai kaupiantys antrojoje pensijų pakopoje, galės iš jos pasitraukti. Tai, kaip šį procesą atlikti teisingai, aptarė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Pokalbis apie pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos. Kaip tai padaryti, kas iš jos gali pasitraukti ir kiek pinigų galima pasiimti?„Meta“ nusprendė apmokestinti vartotojus, jeigu jie nenori ilgiau žiūrėti reklamų. Kur link tai veda ir kaip ateityje naršysime socialiniuose tinkluose?Ved. Urtė Korsakovaitė

LRT RADIJO laidoje „10-12” – pokalbis su viešojo kalbėjimo specialistu Igoriu Vasiliausku apie politikų komunikaciją ir retoriką krizių metu.

Kodėl žmonės renkasi būti veganais? KTU sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė tyrinėja veganizmo reiškinį.Pokalbis su viešojo kalbėjimo specialistu Igoriu Vasiliausku apie politikų komunikaciją ir retoriką krizių metu.„Dabar mažai gali surasti rusų net ir liberalių pažiūrų, kurie suvokia Rusijos grėsmę ukrainiečiams, Europai ir visam pasauliui, todėl mes neturim apie ką su jais kalbėtis“ - sako ukrainiečių grupės „DakhaBrakha“ lyderis Marko Halanevych.„Jūros šventės“ metu Klaipėdoje atidaryta Lietuvos dailės klasiko Jono Švažo 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda. Ji vadinasi „Nuo eskizo iki “, apima visą dailininko kūrybinį laikotarpį ir atkreipia dėmesį į jo marinistinę tapybą. Čia pat pasakojama ir neįtikėtina dailininko žmonai tekstilininkei Marijai Švažienei dedikuoto muzikinio kūrinio istorija.Maudydamiesi vasarą susiduriame su įvairiomis rizikomis. Pavyzdžiui, pavojų gali kelti žydintys vandens telkiniai. Kuo žmogui kenksmingos melsvabakterės ir kaip jos gali tapti naudingus melsvabakteres perdirbus?Ved. Agnė Skamarakaitė

Zarasų rajone, Kamariškiuose atgimsta dvaras. Griūvantį pastatą nusipirkę paveldo mylėtojai jį verčia vieta kūrybai ir lėtam gyvenimui. Kas žinoma apie patį dvarą, kaip įveiklinamos jo erdvės, su kokiais iššūkiais susiduriama jį atstatant, domisi Ieva Radzevičiūtė.

Klimato kaitos rubrika. Ar pirktumėte drabužį su dėme? Ar bandote iš suteptų drabužių dėmes pašalinti, o gal iš karto išmetate? Menininkė Milda Paukštė domisi dėmės reiškiniu. Ji savo magistro darbe išanalizavo kelis šimtus „Vinted“ skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti dėmėtų drabužių.Edvinas Liepinis pasiklydusių augintinių ieško termovizoriniais dronais, sako taip jau radęs dešimtis dingusių gyvūnų.Daugėja išlaikančiųjų vairavimo egzaminus. „Regitros“ duomenimis šių metų pirmą pusmetį praktikos egzaminus išlaikė 32 proc.laikiusiųjų.LRT kampanijos „Ko nesakyti“ tikslas - atskleisti stereotipus, su kuriais susiduria įvairios grupės. Viena iš tokių grupių - achondroplazija sergantys žmonės. Visuomenėje kilo didelis pasipiktinimas, kai po LRT siužeto apie juos pasirodė tinklalaidė „Koks skirtumas“, kurioje Dominykas Klajumas su kitais komikais juokėsi iš žemaūgių žmonių. Skelbta, kad praėjusią savaitę policija dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po 10-ies metų ūkininkaujant kartu su tėvais Rietavo savivaldybėje Artūras Jurkus sprendė dilemą likti tėvų pieno ūkyje ar trauktis. Ūkis išgyveno pieno kainų krizę. Situacija buvo tokia sunki, kad ryžosi dalyvauti proteste – nemokamai dalinti pieną Rietavo ir Klaipėdos gyventojams.Sulaukęs žmonių palaikymo Artūras Jurkus užsispyrė išsaugoti ūkį, įstojo į kooperatyvą, išmoko gaminti sūrius, planuoja didinti bandą.Reporterė Kristina Toleikienė lankėsi šiame ūkyje ir domėjosi aktualijomis bei ūkio kasdienybe.

Gyventojai skundžiasi žoliapjovių ir krūmapjovių keliamu triukšmu. Kokie galimi bendruomenių susitarimai šioje srityje? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Ingrida Skridailienė iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Policijos departamento komunikacijos atstovė Jorūnė Liutkienė, LRT bendradarbiai: Vaizda Strazda iš Švedijos ir Mindaugas Savickas iš Vokietijos.Ved. Rūta Kupetytė

„Karių stiprybė neblėsta net gulint greitosios automobilyje“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Viltė Novikovaitė, „Blue/Yellow Medical“ savanorė. Ji tris savaites praleido Dnietropetrovsko srityje evakuojant nukentėjusius karius.Ved. Rūta Kupetytė.

Stažuotę NASA atlikęs VU GMC studentas Rokas Bertašius prisidėjo prie astronautų sveikatos stebėsenos ilgalaikėse kelionėse į kosmosą.Viltė Novikovaitė – Blue / Yellow Medical savanorė tris savaites praleido Dnietropetrovsko srityje evakuojant nukentėjusius karius.Gyventojai skundžiasi žoliapjovių keliamu triukšmu. Kai kur jos birbti pradeda jau šeštą valandą ryto. Tuo metu kai kuriose užsienio šalyse bendruomenės tariasi tarpusavyje, kad pjauti žolę.

Po pokalbio gegužės gale „10–12“ laidoje vienos rankos nevaldančiai Kaišiadorių rajono gyventojai, 46 metų Vaidai Pupalaigienei vėl nustatytas dalyvumo lygis, grąžintos visos socialinės garantijos. Dvejus metus nelabai darbinga buvusi moteris staiga vėl 100 proc. darbinga tapo rudenį. Kaip taip nutinka, kad vienos rankos nevaldantis žmogus dar turi institucijoms įrodinėti, jog jis tikrai nėra 100 proc. darbingas?Apie tai kalba vėl nebelabai darbinga tapusi 46-erių Kaišiadorių rajono gyventoja, kraštovaizdžio architektė Vaida Pupalaigienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vyresnioji patarėja komunikacijai Urtė Alksninytė bei Asmeninių asistentų asociacijos vadovas, teisininkas Žilvinas Mišeikis.

Klaipėdoje visai netrukus duris atvers Memelio porceliano namai, kur visi galės susipažinti su porceliano kolekcionieriaus Adolfo Gritėno sukaupta kolekcija. Per daugiau nei dešimtmetį į kolekciją nugulė daugiau nei dvylika tūkstančių išskirtinių porceliano dirbinių.Amžius ar negalia – nėra kliūtis mėgautis gyvenimu ir išbandyti naujus dalykus. Tą įrodyti siekia projekto „Bangos visiems“ organizatoriai bei dalyviai. Klaipėdos paplūdimiuose senjorai mokosi valdyti specialias banglentes, o ateityje planuojama ir daugiau veiklų, į kurias bus įtraukti tiek senjorai, tiek neįgalieji.Klaipėdoje prasideda 91-oji Jūros šventė. Iki pat sekmadienio mieste vyks daugybė renginių, netrūks ir jūrinių akcentų.Žemaitijos pakraštyje, Kretingoje atnaujinamas 19-to amžiaus pabaigoje puoselėtas, tačiau sovietų okupacijos metu suniokotas dvaro parkas. Nors parko viduryje dar stovi keli nenaudojami garažai, prieš mėnesį nugriautas paskutinis sovietinis bendrabutis. Muziejaus darbuotojai naujose erdvėse norėtų atsodinti Tiškevičių laikotarpiu žydėjusį prancūziško stiliaus gėlyną, tačiau susiduria su iššūkiais.Ved. Paulius Selezniovas

Čekijoje atrasta išskirtinė 2200-ų metų senumo gyvenvietė, susijusi su Gintaro keliu. Aptikta tūkstančiai monetų, gintaro dirbinių, keramikos, šventyklų ir gamybinių pastatų pėdsakai. Kiek šis atradimas reikšmingas Baltijos šalims, o ypač Lietuvai?Kaip elgtis, jei kelyje užklupo smarkus lietus? Vidurvasaris Lietuvą apdovanojo keliomis gausiomis liūtimis. Apsemti keliai tapo išbandymu vairuotojams, ne vieno jų transporto priemonės iki pusės atsidūrė vandenyje. Dalis draudimo bendrovių patvirtino pastarosiomis dienomis sulaukę daug didesnio nukentėjusių klientų pranešimų skaičiaus. Kaip apsisaugoti nuo brangių padarinių?Lietuvoje populiarėja gynybos obligacijos. Gyventojai, verslas ir kitos organizacijos dešimtosios emisijos platinimo metu jų įsigijo už beveik 37 mln. eurų. Tai – didžiausia iki šiol išplatinta gynybos obligacijų emisija. Kuo gyventojams yra patrauklus šis investavimo būdas?Lietuvoje pradedamas žmogaus biologinės stebėsenos tyrimas, kurio metu bus siekiama nustatyti, kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose. Ar visi kviestieji ateina?Ši lietaus gausi vasara poilsiautojus verčia keisti įpročius ir maršrutus. Ką Neringa gali pasiūlyti be saulės, marių ir jūros?Ved. Darius Matas

Internete virusiniu tapo įrašas iš JAV vykusio „Coldplay“ koncerto, kuriame technologijų kompanijos „Astronomer“ generalinis direktorius Andy Byronas nufilmuotas apsikalbinęs kolegę. Ši neištikimybės istorija Byronui jau kainavo postą. Kur yra riba tarp privatumo ir viešumo? Jei esi filmuojamas viešame renginyje, ar galima be teisinių apribojimų visur naudoti tuos vaizdo įrašus? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, duomenų apsaugos ekspertė Miglė Petkevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Internete virusiniu tapo įrašas iš JAV vykusio „Coldplay“ koncerto, kuriame technologijų kompanijos „Astronomer“ generalinis direktorius Andy Byronas nufilmuotas apsikalbinęs kolegę. Ši neištikimybės istorija Byronui jau kainavo postą. Kur yra riba tarp privatumo ir viešumo? Jei esi filmuojamas viešame renginyje, ar galima be teisinių apribojimų visur naudoti tuos vaizdo įrašus? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, duomenų apsaugos ekspertė Miglė Petkevičienė.Edita, turinti regos negalią ir lydima šuns vedlio, praėjusią savaitę patyrė ne vieną nemalonią situaciją – buvo neįleista į dvi maisto prekių parduotuves, tris pavežėjo automobilius, muziejaus lankymo pradžioje buvo akylai stebima ir galiausiai patyrė fizinį smurtą gatvėje. Kodėl taip sunkiai priimami neregiai su šunimis vedliais? Apie tai – regos negalią turinti Edita Jablonskytė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.Ko reikia, kad būtum sėkmingas ir klausomas Lietuvos pop scenoje? Jessica Shy Vilniaus Kalnų parke surengė Lietuvos muzikos istorijoje neregėtą maratoną – koncertai 3 vakarus iš eilės toje pačioje vietoje su visiškai išpirktais bilietais. Atlikėjos fenomeną ir to priežastis apžvelgė muzikos vadybininkas, renginių organizatorius Vaidas Stackevičius.Jauni žmonės keliauja vis aktyviau, bet lieka vis mažiau patenkinti. Tai atskleidė nacionalinės turizmo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas Vietinio turizmo tyrimas. Jį pristatė „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.Keramikos dirbinių kolekcijomis visame pasaulyje garsėjančiame Panevėžyje vyksta jubiliejinis 25-asis tarptautinis keramikos simpoziumas. Jame tris savaites kurs skulptoriai iš Lietuvos ir tolimiausių pasaulio šalių. Apie simpoziumą iš Panevėžio pasakojo Evelina Povilavičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Neseniai iš Balio salos grįžusio kauniečio bagaže muitinės darbuotojai aptiko du koralus ir juos konfiskavo, aiškinamasi, ar jie nėra saugomi tarptautinės konvencijos. Ko negalima vežtis iš atostogų? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Mindaugas Krikščiokaitis, Muitinės informacijos skyriaus vedėjas.Ved. Rūta Kupetytė

Ko gero kiekvienas pacientas eidamas į odontologijos kliniką pagalvoja, kaip būtų gerai, jei visas procesas būtų paprastas, neskausmingas, nekeliantis streso, kad gydymas netruktų ilgo laiko tarpo. Būtent dėl to įvairios skaitmeninės technologijos pastaraisiais metais stipriai skverbiasi į odontologijos praktiką. Kiek jos tikslios ir patikimos aiškinosi neseniai disertaciją apsigynęs Justinas Pletkus.Ar sugebate atitrūkti per atostogas nuo darbų, elektroninio pašto tikrinimo – šiandien vasarai persiritus į antrą pusę klausiame jūsų, mieli klausytojai.Atostogos egzotiškuose kraštuose – puikus metas pailsėti ir parsivežti prisiminimų. Tačiau kai kurie jų gali virsti teisės aktų pažeidimais. Taip nutiko ir neseniai iš Balio salos grįžusiam kauniečiui. Vyrui atostogos baigėsi nemalonia staigmena – jo bagaže Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto darbuotojai aptiko du koralus. Įtariama, kad tokiu būdu galėjo būti pažeista tarptautinė Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, sauganti nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis.

LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis apie atliekų rūšiavimą ir kokias nelaimes gali sukelti netinkamai tvarkomos šiukšlės.

„15min grupės“ vadovas Tomas Balžekas savo socialinio tinklo paskyroje aprašė istoriją kaip Vilniaus centre pamatė degantį elektromobilį, bandė jį gesinti gesintuvu ir stebėjosi, kad neprisijungė kiti žmonės. Plačiau apie automobilių degimą ir gesinimą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Šiemet minimos 400-osios metinės, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis – Andrius Rudamina.Druskininkuose atidarytas vienintelis Lietuvoje Sanatorinio gydymo muziejus.Iš Šiaulių rajono kilęs Arnas Katilius veiklus nuo mažų dienų. Dabar, 21-erių, jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Tvariosios inžinerijos studentas. Yra dirbęs ir vėl planuoja darbuotis su žemės ūkiu susijusioje įmonėje. Laisvalaikiu – didžėjaujaEismo rubrika. Ar žinotumėte kaip ir ar imtumėtės gesinti degantį automobilį? „15min grupės“ vadovas Tomas Balžekas savo socialinio tinklo paskyroje aprašė istoriją kaip Vilniaus centre pamatė degantį elektromobilį, bandė jį gesinti gesintuvu ir stebėjosi, kad neprisijungė kiti žmonės. Jis rašė: „Bet žmonės, kas mums negerai, kad nestojame ir nepadedame kol tarnybos neatvažiavę ir liepsna dar neįsismarkavo? Vis dar dažnai esame degančio kaimyno tvarto stebėtojai, o ne pilietinės visuomenės aktyvūs nariai“.Lietuvos pilotas Igoris Lobanovas tapo „British Open“ akrobatinio skraidymo čempionu. Prieš kelias savaites Belgijoje vykusiame akrobatinio skraidymo čempionato etape jis pelnė sidabro medalį. Pergalė Britanijoje ir Belgijoje iškovota antra vieta jam užtikrino sidabrą ir Pasaulio taurėje. Na o sezoną šis pilotas pradėjo unikaliu niekur nematytu triuku - atliko kilpą pranerdamas pro oro baliono nešamą 18 metrų skersmens žiedąVed. Agnė Skamarakaitė

Muzika darbe: kada ji padeda, o kada trukdo susikaupti?Europos solidarumo korpuso programa kviečia jaunus žmones prisidėti prie visuomenės gerovės, savanoriaujant vietinėse ar tarptautinėse iniciatyvose Europoje ar už jos ribų.LRT Faktai: dėl Rusijos skleidžiamos propagandos, Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje diskutuojama, ar reikia uždrausti susirašinėjimų programėlę „Telegram“.Prieš kelias savaites nuskambėjus istorijai apie šuniuką Gausą, kurį šeimininkai užkasė gyvą, visuomenininkai siūlo griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Maisto ir veterinarijos tarnybą per ketvirtį pasiekia iki trijų šimtų pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais, pusė pasitvirtina.Sprendžiant benamystės problemą, Suomija Europoje yra pirmūnė. Tai, ką ši valstybė daro stengdamasi, kad būtų kuo mažiau benamių, pasaulyje žinoma kaip „Housing first“ arba lietuviškai „Pirmiausia – būstas“ modelis. Tai reiškia požiūrį, kad benamiams arba žmonėms, gyvenantiems ant benamystės slenksčio, pirmiausia reikia suteikti būstą. Tada padedama susitvarkyti su kitomis problemomis, pavyzdžiui, priklausomybėmis ar nedarbu.Ved. Ignas Andriukevičius

Gilias tradicijas puoselėjantis elnių viliojimo menas nuo seno buvo medžiotojo meistrystės įrodymas ir gamtos pažinimo bei kultūrinio paveldo dalis. Sovietų okupacijos metais – ši tradicija Lietuvoje buvo sunaikinta, tačiau kaip teigia Lietuvos elnių kvieslių asociacijos prezidentas Daivaras Rybakovas ilgainiui lietuviams pavyko šį paveldą susigrąžinti.

Gilias tradicijas puoselėjantis elnių viliojimo menas nuo seno buvo medžiotojo meistrystės įrodymas ir gamtos pažinimo bei kultūrinio paveldo dalis. Sovietų okupacijos metais – ši tradicija Lietuvoje buvo sunaikinta, tačiau, kaip teigia Lietuvos elnių kvieslių asociacijos prezidentas Daivaras Rybakovas, ilgainiui lietuviams pavyko šį paveldą susigrąžinti.Lietuviai – mažiausiai visoje Europos Sąjungoje dirbantys savaitgaliais. Eurostato duomenimis, tą daro vos 3 proc. tautiečių, kai Bendrijos vidurkis - 19 proc. Palyginimui daugiausia - Italijoje ir Graikijoje, kuri padirbėti savaitgaliais tenka kas trečiam žmogui.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Mantas, neapsikentęs nekontroliuojamo paukščių plitimo Vilniaus mieste. Šiaurės miestelyje gyvenantis vyras rašo, kad gyventojus vargina kova prieš negirdančius valdančiuosius. Esą ant greta daugiabučių esančio prekybos centro „Banginis“ stogo dauginasi ir peri jauniklius tūkstančiai paukščių, kurie apdergia gyventojų langus ir automobilius.Daliai žmonių kliūna Lietuvos miestuose skambanti rusų kalba, bet ne rusiški keiksmažodžiai? Kodėl vis dar paplitę keiksmai rusų kalba?Po daugybės išbandytų profesijų –nuo autobuso vairuotojo iki virėjo – gatvės menininkas Rytis Urbakavičius atrado ir miestų gatvėse, renginiuose leidžia didžiulius muilo burbulus. Jie įdomūs ne tik vaikams.Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje apie tvarų dizainą. Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ yra tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo prizo konkurse, nugalėtojas paaiškės rugsėjį. Menininkė siūlo naujovišką kanapių žaliavų taikymo būdą tvarios gamybos, architektūros ir kasdienio vartojimo srityse.Pokalbis su Ukrainoje kariavusiu Arūnu Kumpiu apie jo naujausią knygą „Dronų karas“. Kokie populiariausi Ukrainos ir Rusijos naudojami dronai? Kaip sparčiai jie vystosi ir keičiasi?Šiandien minime Žalgirio mūšio 615-ąsias metines. Kiek šis mūšis svarbus šiandien? Apie tai diskutuojame su karo istoriku, Seimo nariu Valdu Rakučiu.XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje fejerverkai buvo gana įprasti per svarbiausias valstybės iškilmes. Pokalbis su Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininke Lina Balaišyte apie tai kas ir kaip švęsta su šiomis „dirbtinėmis ugnimis“.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių? Su diplomatu kalbėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos. Birželį Ukrainos Polesės regione įvyko tarptautinė ekspedicija, kurios metu buvo vertinama meldinių nendrinukių padėtis vienoje svarbiausių šiai rūšiai teritorijų. Ekspedicijai vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, ilgametis Tarptautinės meldinės nendrinukės grupės narys dr. Žydrūnas Preikša.Nerimsta kalbos dėl rusų kalbos Lietuvoje, keliami klausimai, kodėl dalis žmonių nenori ar niekaip neišmoksta kalbos. Kokių sąlygų reikia kalbos mokymuisi?Lietuvoje penkias savaites praleido 28 lietuvių kilmės jaunuoliai iš JAV ir Kanados. Jie ne tik stažavosi lyderiaujančiose įmonėse ir organizacijose, bet ir keliavo po Lietuvą.

Aplinkos apsaugos instituto duomenimis, beveik visos elektromobilių baterijos Lietuvoje ardomos nelegaliai. Esą, nelegalūs ardytojai taip pat superka, perrenka ir perdaro paspirtukų, riedžių ar dviračių baterijas, nereikalingus jų elementus išmesdami į atliekų konteinerius.Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios?Neatsargus elgesys gamtoje gali ne tik tapti staigios traumos priežastimi, bet ir turėti ilgalaikių pasekmių. Kuo gali būti pavojingi šuoliai į vandenį ar kitos vasaros pramogos, pokalbis su kineziterapeutu Edvinu Goriu.Lietuvos paštas šiandien išleidžia pašto ženklą, skirtą lietuviško lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečiui. Tai - proga prisiminti ir pagerbti brigados generolą, inžinierių, aviakonstruktorių ir lakūną Antaną Gustaitį.Verslumo nestokojantis Vaidotas Vičas iki pandemijos veiklą plėtojo Švedijoje, tačiau pasikeitus aplinkybėms šeimai teko grįžti į Lietuvą. Gyvenant čia ir ieškant, kur realizuoti savo gebėjimus, Vaidotą sudomino sūrių gamyba.Ved. Darius Matas

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus katedros požemiuose rastos insignijos konservuojamos ir restauruojamos, o karališkasis skeptras eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje. Kaip buvo slepiami Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo daiktai ir kas pasikeitė atvėrus slaptavietę, domisi Ieva Radzevičiūtė.

Vasaros sezonas kasmet žymi aktyvų kelionių laikotarpį, tačiau poilsis užsienyje ne visuomet apsieina be netikėtumų. Kasmet keliautojai iš Lietuvos patiria šimtus žalų. Kuriose šalyse lietuvių atostogos nuostolingiausios?Nuo šiandien Vilniuje prasideda iniciatyva „Kava su pareigūnu“, kai policininkai kvies žmonės kalbėtis apie įvairias problemas. Pirmoji tema – sukčiavimo prevencija. Ši iniciatyva ypač svarbi vyresnio amžiaus gyventojams, kurie dažniausiai tampa sukčių taikiniais.Mažos šalies žmonių užsienio kalbų mokėjimas šiais laikais – privalumas ar būtinybė? Kaip prisijaukinti užsienio kalbą, neprarandant gimtosios kalbos dovanos.Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus katedros požemiuose rastos insignijos konservuojamos ir restauruojamos, o karališkasis skeptras eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje. Kaip buvo slepiami Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo daiktai ir kas pasikeitė atvėrus slaptavietę?Ved. Ignas Andriukevičius.

Prasideda registracija į Vyriausybės kanceliarijos ir Krašto apsaugos ministerijos organizuojamą renginį „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“. Jame bus diskutuojama apie kiekvieno mūsų indėlį į Lietuvos saugumą – apie tai, ką kiekvienas Lietuvos pilietis gali padaryti, kad šalis ir kiekvienas jos žmogus būtų saugesni.Ką daryti, kai mėgaujantis poilsiu gamtoje, kelią pastoja šiukšlės?Ar jūs savo darbe naudojate dirbtinį intelektą? Dauguma įmonių teigia, kad nenaudoja dirbtinio intelekto. Tačiau realybė yra kitokia – didelė dalis darbuotojų dažnai net ir užduoda klausimus ar paveda užduotis DI nepaisydami jokių taisyklių. Specialistai teigia, kad tokia „nematoma DI praktika“ kelia rimtų rizikų, o vadovai dažnai net nežino, kad tokios rizikos egzistuoja.Siekdamas nenualinti žemės, Radviliškio rajono ūkininkas Gytis Narbutas pasirinko beariminę tiesioginės sėjos žemdirbystę - tai dar vadinama nuliniu žemės dirbimu, angliškai „No till“.Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrika. Sostinė siūlo vaikams pažinti Vilnių – žaliąją Europos sostinę 2025 per naujai sukurtą žemėlapį-žaidimą. Žaidimą„Žalias Vilnius vaikams“ sudaro trys maršrutai. Apie tai pasakoja maršrutų sudarytojas Andrius Jakučionis.Tema apie Lietuvos skautijos kampaniją „Jei nutrūktų dienos“. Jos tikslas - skatinti piliečių sąmoningumą, pasiruošimą ir atsparumą krizės ar karo atveju, pasitelkiant taikius pilietinio pasipriešinimo būdus.Liepos 8 d. yra tarptautinė alergijos diena. Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, alergologė Rūta Dubakienė.Kiek Lietuvai ekonomiškai naudingas koncertinis turizmas? Ar reikėtų jį skatinti? Svarsto Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.Iš Punsko kilęs vienas tinklalaidės „Proto pemza“ kūrėjų Tomas Marcinkevičius yra girdėjęs visokių palyginimų savo kalbos skambesiui – „adamkiškas“, „australiškas“, „smetoniškas“. Punske, kaip pasakoja Tomas, gyventojai kartais mėgsta pabrėžti palyginimą su tarpukariu, nes šiame posakyje užkoduotas ne tik pats kalbos skambesys, bet ir dalis Lenkijos bei Lietuvos istorijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Aplink pasaulį per 80 dienų. Tai ne tik rašytojo Žiulio Verno nuotykių romano pavadinimas, bet ir tikra šeimos kelionės istorija. Marija ir Markas Libermanai – šiuolaikinio cirko kūrėjai, kurie su dvejų metų dukra Ula išsikėlė tikslą – apskrieti pasaulį. Kelionės metu jie įveikė 44 tūkstančius kilometrų. Apie kelionės planavimą ir įspūdžius šeimą kalbina Anastasija Marčenkaitė.

LRT pradėjo projektą „Ko nesakyti“, kurio herojai – žmonės, kurie drąsiai dalijosi savo patirtimis ir atvirai kalbėjo apie stereotipus, su kuriais susiduria kasdien. Apie projektą bei audringas visuomenės reakcijas diskutavo jo dalyviai Ernestas Česonis ir Karolis Švelnikas bei LRT planavimo grupės vadovas Karolis Galdikas.

Konstitucija, virtusi „tu-ti-tu-ti-ta“, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko kalboje įkaitai (angl. hostages), virtę dešrelėmis (angl. sausages), ar Joe Bideno atveju vietoje V. Zelenskio nuskambėjusi Putino pavardė. Tokios viešos politikų kalbos klaidos žiniasklaidoje netrunka tapti pasipiktinimo, pajuokos ar net patyčių objektu. Visgi „susipynęs“ liežuvis ar „užkritęs“ žodis – tai ne tik proga pasijuokti iš kito, o kartais ir savo, nesėkmės, bet ir būdas suprasti, kaip mūsų smegenys suvokia ir apdoroja kalbą.LRT pradėjo projektą „Ko nesakyti“, kurio herojai – žmonės, kurie drąsiai dalijosi savo patirtimis ir atvirai kalbėjo apie stereotipus, su kuriais susiduria kasdien.Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė per pokalbį su Vladimiru Putinu nepadaręs jokios pažangos dėl karo pabaigos Ukrainoje. Ar dar galime kalbėti apie greitą karo pabaigą, kalbėsimės su iš Ukrainos kuriam laikui grįžusiu LRT radijo bendradarbiu Alvydu Medalinsku.

Kuliuose jau 9 kartą vyksta didžiulis tarptautinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės festivalis. Šių metų akcentas – Mikalojaus Konstantino Čiurliono kūryba.Verslas Plungėje – kokios sąlygos jam kurtis ir kokia rajono vizija?Plungės rajono mero, Savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio interviu.Į Plungę sugrįžusi kineziterapeutė Indrė Jonavičienė įkūrė sporto studiją.Kaip sekasi prieš 2 metus Plungės bibliotekos išleistai knygai apie Plungėje gimusią legendinę alpinistę Vandą Rutkevič?Ved. Edvardas Kubilius

Kaip palaikyti tvarką ant savo darbo stalo ir kompiuteryje bei kituose įrenginiuose? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Jovita Mikštė, namų organizatorė, ir Arnoldas Lukošius, „Tele2” inovacijų ekspertas.Ved. Igna Andriukevičius

Abiturientai plaustu žada perplaukti Lietuvą nuo Vilniaus iki Rusnės.„Plaukdami norime ne tik paminėti mokyklos pabaigimą, Liepos 6-ąją, bet ir parodyti Lietuvai ir pasauliui, kad Lietuvos jaunimas kitoks, išskirtinis – originalesnis, atkaklus bei patriotiškas“, – sako komanda. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Alanas Azikejev, abiturientas, tiesiai nuo upės kranto.Ved. Ignas Andriukevičius

Mokyklos baigimo proga, abiturientai savadarbiu plaustu leidžiasi į kelionę per Lietuvą.Ką apie darbuotoją pasako jo darbo stalas? Neretai jis, kaip magnetas ima traukti viską, kas nebūtinai reikalinga ir netgi trukdo susikaupti. Kad darbas vyktų sklandžiai, padeda paprasta ir aiški tvarkos sistema.Vilniuje atlikta apklausa rodo, kad vis daugiau paauglių svaigiųjų gėrimų gauna iš savo šeimos narių. Alkoholio vienam iš septynių nepilnamečių pernai duodavo artimieji. Todėl Vilniuje pradėta Socialinė kampanija „Leiskite patirti – neduokite paragauti“, skirta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sostinėje prevencijai.Šakių rajone odontologas Remigijus Laurinčikas puoselėja skinamų gėlių ūkį „Flowerboom“. Gėlių auginimą vadina hobiu, kuris lyg savita terapija: leidžia atitrūkti nuo darbų, varginančių situacijų. Remigijus augina ne tik retų veislių jurginus, bijūnus, bet ir turi daugiau retų augalų kolekcijų10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kviečiame pasiklausyti pokalbio vasariška tema - kuo gaivintis, kai temperatūra už lango nevaldomai kyla aukštyn. Apie maistą ir gėrimus karščių metu.Daugėja norinčiųjų tapti kariūnais. Kas yra kariūnas ir kuo jis skiriasi nuo karininko?Lietuviai atranda etnomadą. Pokalbis apie tai, kaip etnomada šiandien tampa ne tik aprangos detale, bet ir asmenine kultūrine žinute, kurią kiekvienas gali perduoti ją vilkėdamas.LRT KLASIKA skelbia radijo pjesių konkursą. Ruošdamiesi radijo šimtmečiui norime paskatinti dramaturgus, scenaristus, rašytojus ir įvairių sričių menininkus rašyti radijo pjeses - ieškome įvairaus formato, žanro ir temų kūrinių. Savo kūrinius gali siūlyti įvairią patirtį turintys kūrėjai. Yra numatytas prizinis fondas, o geriausia pjesė bus įvertinta ne tik piniginiu prizu, bet ir galimybe pastatyti kūrinį radijo teatre.Šiemet 120 metų sukanka Juozo Masiulio knygynui Panevėžyje. Tai vienas seniausių veikiančių nepriklausomų knygynų Lietuvoje.Ved. Darius Matas