10–12

Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės? Pokalbis su bitininku, Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos prezidentu Vyčiu Garbausku ir bitininku, UAB „Brolių medus“ vadovu Viliumi Jackevičiumi.Ved. Ignas Andriukevičius.

Vakar Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse paskelbtas oro pavojaus signalas daugeliui vaikų sukėlė nerimą. Mokyklose bei darželiuose vaikai buvo palydėti į priedangas, dalis jų skambino tėvams ir ieškojo saugumo. Kaip mokyklose ir namuose su vaikais kalbėtis apie dronų pavojų, nuraminti ir padėti jaustis saugiems?Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės?LRT GIRDI: vieno sostinės Pašilaičių mikrorajono daugiabučio namo liftai, po patikros pripažinti techniškai netvarkingais ir jiems reikalingas remontas, tačiau jau pusantro mėnesio jokių darbų nevyksta, nes, kaip nurodo į redakciją besikreipęs namo įgaliotinis, bendrijos pirmininkas pirmiausia reikalauja surasti remontui reikalingų pinigų. Anot bendrijos pirmininko, pradėti darbų be finansinio pagrindo – negalima. Daugiabučio gyventojai, kurių dalis vyresnio amžiaus, priversti lipti laiptais.Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti dainų autorė ir atlikėja Sandra Carrillo kuria keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Sako, kad gerbia ir myli Lietuvą, nors nenori pamesti ir ispaniškosios tapatybės.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kariuomenė trečiadienio rytą informavo, kad netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtas dronas, aktyvuota NATO oro policijos misija. Oro atakos įspėjimas išsiųstas Vilniaus apskrities gyventojams – paskelbtas signalas „Raudona“ Vilniaus apskrityje, įspėta, kad gyventojai turėtų eiti į priedangas.

Kariuomenė trečiadienio rytą informavo, kad netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtas dronas, aktyvuota NATO oro policijos misija. Pranešta, kad virš Vilniaus oro uosto laikinai uždaryta oro erdvė. Kariuomenė vėliau paskelbė signalą „Raudona“ Vilniaus apskrityje, gyventojai turėtų eiti į priedangas.

10–12

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiems tapo autoritetais. Agnės Skamarakaitės pašnekovė laidoje „10-12“– garso režisierė Sonata Jadevičienė, daranti stebuklus su garsu ir jau daugiau nei 25 metus kurianti radijo teatrą. O radijuje ji dirba 35-erius metus.

Apie šiuolaikinę mados industriją, jos ateities perspektyvas, lietuvių galimybes pasaulinėje madoje pokalbis su „Chanel“ mados namų dizainere Egle Čekanavičiūte.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius

Apie šiuolaikinę mados industriją, jos ateities perspektyvas, lietuvių galimybes pasaulinėje madoje pokalbis su „Chanel“ mados namų dizainere Egle Čekanavičiūte.Šiandien artistas Vytautas Kernagis minėtų savo 75-ąjį gimtadienį. Ką jis davė lietuviškai scenai? Apie tai pokalbis su sūnumi Vytautu Kernagiu ir Vilniaus muziejaus direktore Rasa Antanavičiūte.Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiems tapo autoritetais. Pašnekovė - garso režisierė Sonata Jadevičienė, daranti stebuklus su garsu ir jau daugiau nei 25 metus kurianti radijo teatrą. O radijuje ji dirba 35-erius metus.Ukrainiečių režisierė Alisa Kovalenko sako, kad Rusijos kariai sistemingai naudoja seksualinį smurtą kaip karo ginklą, siekdami palaužti ukrainiečių pasipriešinimą. Ji viena pirmųjų viešai prabilo apie nelaisvėje patirtą seksualinį smurtą. Kovalenko teigimu, išgyvenusiesiems sunku apie tai kalbėti dėl vis dar gajos stigmos, tačiau tai padeda gyti ir siekti teisingumo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prasidedant vestuvių sezonui, apie jų tradicijas ir naujas tendencijos – Edita Noreikė, vestuvių planavimo studijos „it‘s a match“ įkūrėja, ir Urtė Žukauskaitė-Zabukė, humanistines ceremonijas organizuojančios įstaigos „HIA“ vadovė.Ved. Ignas Andriukevičius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos jau kelis mėnesius vykdo projektą „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir šiaurės Lietuvoje“. Vienas iš pagrindinių uždavinių – sukurti vieningą šiaurės Lietuvos medžių alėjų duomenų bazę.Dar visai neseniai didelis biuras ir kuo daugiau kvadratinių metrų buvo laikomi prestižo ženklu, tačiau šiandien požiūris keičiasi. Hibridinis darbas, augantys išlaikymo kaštai ir tvarumo klausimai verčia tiek verslą, tiek valstybės institucijas ieškoti ne didesnių, o išmanesnių ir efektyviau naudojamų erdvių – todėl prestižas vis dažniau siejamas ne su dydžiu, bet su funkcionalumu, vieta, energetiniu efektyvumu ir kitais rodikliais.Prasideda vestuvių sezonas, o kartu ir naujos tendencijos – nuo šventės vietų bei dekoro iki pačio vestuvių formato. Kas šiemet madinga planuojant vestuves, ar keičiasi jaunavedžių prioritetai ir kokių švenčių dabar ieško poros?Su kiekviena diena artėjant Radijo 100-čiui, siūlome jums įvairiausių pasakojimų apie radiją.Šiandien mūsų kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė siūlo istorinį žvilgsnį į radiją Klaipėdos krašte. Klaipėdiečiai pirmąją radijo transliaciją Apollo kino teatrE išgirdo 1924-ų metų birželį. Tai buvo mėgėjiškas dviejų dienų renginys, supažindinęs su naujausia technologija. Klaipėdos radiofonas transliuoti nuolat pradėjo praėjus dešimtmečiui nuo 1926-ųjų ir Kauno radiofono įkūrimo. Lietuviška redakcija turėjo svarbią užduotį - skleisti prijungtame Klaipėdos krašte lietuvišką žodį.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis piktinasi, kad daug žmonių, išsinuomoję elektrinį paspirtuką ar dviratį, važiuoja be šalmo, nors nuomos įmonės pagal įstatymą šalmą parūpinti privalo. Laidoje – policijos atstovas Ramūnas Matonis, JUDU Parkavimo paslaugų organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius, „RIDE Mobility“ atstovas Stasys Karbauskis, Seimo narys Julius Sabatauskas.

Daug pasaulio lietuvių sutikusi žurnalistė Aurelija Savickienė rašo jau 6-ąją knygą. Apie kūrybinį procesą, pažintis su pasaulio lietuviais bei keliones – pokalbis studijoje.

Audiosensorinė biblioteka kviečia susipažinti su Lietuvos didmiesčių pramoniniais rajonais, kuriuose sovietmečiu dirbo neregiai. Kodėl įdomu pažinti šią istorijos dalį ir kaip tai padaryti?50 šalių aplankiusi žurnalistė Aurelija Savickienė baigia rašyti jau 6-ąją savo knygą – detektyvą.Į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis piktinasi, kad daug žmonių, išsinuomoję elektrinį paspirtuką ar dviratį, važiuoja be šlamo, nors nuomos įmonės pagal įstatymą šalmą parūpinti privalo. Kodėl žmonės važiuoja be šalmo, nors jį dėvėti privaloma?Švenčionių rajono pakraštyje, Adutiškyje, jau lankėsi turistai iš Brazilijos, Vakarų Europos šalių, atvažiuoja ir lietuviai, ieškantys ramaus gamtos kampelio ant upės kranto – čia vilniečiai Violeta ir Valdas Skripkai pertvarkė ilgai nenaudotą buvusį viešosios pirties pastatą.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje dar stebime miestų ir miestelių trinkelizaciją, kai Olandijos bei kitų Europos šalių gyventojai vis dažniau kviečiami atsisakyti nebūtinų kietų dangų ir ten sodinti augalus. Kodėl ir ar tokių iniciatyvų reikia Lietuvoje?

Kuo šiais laikais žavi rašytoja Žemaitė? Temą aptarė ,okslinio darbo „Žemaitės reprezentacijų kaita: ant ko rišame skarelę?“ autorė, Vilniaus universiteto Lietuvių filologijos studentė Augustė Anisimova, dainos „Ikona Žemaitė“ autorė Rugilė Ulytė, Žemaitės proanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė.

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Likus mėnesiui iki LRT RADIJO 100-mečio, kalbiname tuos radijo žmones, kurie dabartiniams žurnalistams, skirtingu laiku atėjusiems į radiją, tapo autoritetais. Audra Girijotė (radijo klausytojams žinoma ir kaip Čepkauskaitė) – laidų „Kino meka“, „Žmonės ir idėjos“, rubrikos „Naujienų žemėlapis“ autorė, daugybę kolegų įkvėpusi domėtis žmogaus teisių temomis ir ieškoti savito stiliaus.Rašytojos Žemaitės populiarumas.Lietuvoje dar stebime miestų ir miestelių trinkelizaciją, kai Olandijos bei kitų Europos šalių gyventojai vis dažniau kviečiami atsisakyti nebūtinų kietų dangų ir ten sodinti augalus. Kodėl? Ar tokių iniciatyvų reikia Lietuvoje?Ved. Giedrė Čiužaitė

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Radvilė, kuri teiraujasi dėl vaiko priežiūros atostogų sistemos, konkrečiai – dėl vadinamųjų neperleidžiamų mėnesių, skirtų tėvo įsitraukimui skatinti. Ji pastebi, kad priemonė yra sveikintina ir prasminga tais atvejais, kai tėvai gyvena kartu ir gali palaipsniui dalintis vaiko priežiūra. Tačiau Radvilei kyla klausimų, kaip ši sistema veikia išsiskyrusių ar atskirai gyvenančių tėvų situacijose. Kaip užtikrinti, kad būtų atliepti ir vaiko interesai, ir tėvų teisės? Laidoje „10-12“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė ir mediatorė Ūla Dusevičienė.Ved. Darius Matas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad sugrįžus į per žiemą negyventas sodybas ar sodų namelius, svarbiausias darbas, kurį reikėtų padaryti – kruopščiai sutvarkyti patalpas. Ilgą laiką nešildomose ir negyvenamose erdvėse gali būti įsikūrę graužikai, kurie platina pavojingas užkrečiamąsias ligas, todėl būtina pasirūpinti tinkamu valymu ir savo bei artimųjų saugumu.

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Laurynas, kuriam kilo klausimas, kokius asmens duomenis yra saugu pateikti telefonu ar elektroniniu paštu, kai skambina telekomunikacijų ar kitų paslaugų teikimo bendrovės ir siekia identifikuoti vartotoją. Apie tai kalba advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnerė Daiva Tamulionienė bei „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Laurynas, kuriam kilo klausimas, kokius asmens duomenis yra saugu pateikti telefonu ar elektroniniu paštu, kai skambina telekomunikacijų ar kitų paslaugų teikimo bendrovės ir siekia identifikuoti vartotoją.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad sugrįžus į per žiemą negyventas sodybas ar sodų namelius, svarbiausias darbas, kurį reikėtų padaryti – kruopščiai sutvarkyti patalpas. Ilgą laiką nešildomose ir negyvenamose erdvėse gali būti įsikūrę graužikai, kurie platina pavojingas užkrečiamąsias ligas, todėl būtina pasirūpinti tinkamu valymu ir savo bei artimųjų saugumu.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Radvilė, kuri teiraujasi dėl vaiko priežiūros atostogų sistemos, konkrečiai - dėl vadinamųjų neperleidžiamų mėnesių, skirtų tėvo įsitraukimui skatinti. Ji pastebi, kad priemonė yra sveikintina ir prasminga tais atvejais, kai tėvai gyvena kartu ir gali palaipsniui dalintis vaiko priežiūra. Tačiau kyla klausimų, kaip ši sistema veikia išsiskyrusių ar atskirai gyvenančių tėvų situacijose. Kaip užtikrinti, kad ir tėvų teisės būtų atlieptos ir vaiko interesai? Galbūt tokioms situacijoms yra numatyti lankstesni ar pereinamieji sprendimai, geriau atsižvelgiant į vaiko amžių, šeimos struktūrą ir realias priežiūros sąlygas?Pasvalio rajone dirbanti Viltė Tamulionytė – iš tų retų veterinarijos studentų, kurie pasirenka dirbti ne su smulkiais, o su stambiais gyvūnais, pavyzdžiui, karvėmis - ir sako, kad jai prireikia ir ištvermės, ir netradicinių sprendimų.Auksinio proto atrankos žaidimas ir aptarimas.Ved. Darius Matas.

Gegužės 12-ąją, Tarptautinę slaugytojų dieną, pokalbis su bendrosios praktikos slaugytoja Greta Medišauskaite. Ji slaugo pacientus namuose ir dalyvauja slaugytojų pritraukimo projekte.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Galime padėti ir kitiems žmonėms papasakoti istorijas garsu“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo dokumentikos grupės vadovė. Ji kviečia dalyvauti trečiojoje „LRT radijo akademijoje“. Pokalbis apie šią mentorystės programą – laidoje „10-12“. Jame taip pat dalyvauja LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė ir „LRT radijo akademijos“ absolventė Aistė Šeštokaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJAS skelbia atranką į trečią kartą rengiamą mentorystės programą „LRT radijo akademija“, kurioje įvairių sričių kūrėjai garso pasakojimo paslapčių mokysis iš Lietuvos bei užsienio profesionalų ir sukurs unikalų garso pasakojimą.Gegužės 12-ąją minima tarptautinė slaugytojų diena. Apie šio darbo specifiką, iššūkius ir džiaugsmus pokalbis su bendrosios praktikos slaugytoja Greta Medišauskaite.Lietuvoje kasmet auga degalų suvartojimas, per dieną vienam gyventojui tenka 3.6 litro degalų. 1000 gyventojų tenkančių automobilių skaičiumi jau lenkiame Vokietiją, o didelė jų dalis yra senesni nei 20 metų ir varoma dyzeliu. Tai tik dalis faktų iš „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės atliktos analizės kaip Lietuva atrodo Europos kontekste pagal išmetamąsias dujas, atsinaujinančią energetiką, žiedinę ekonomiką ir kitus tvarumo rodiklius.Jurbarko rajone, Panemunės pilyje, pristatoma ekspozicija „Grafikos paviljonas. Pirmoji paroda". Istorinėse erdvėse – trijų menininkių darbai. Kūrėjos visą mėnesį gyveno pilyje: tyrinėjo Panemunės istoriją, architektūrą ir kultūrinį paveldą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad siekiant paskatinti gyvą bendravimą ir padėti jauniems žmonėms rasti antrąją pusę, svarstoma rudenį organizuoti akciją, kurioje žmonės galėtų susipažinti ir pašokti. Su demografine krize susiduria daugybė valstybių, ar ten imamasi specialių priemonių? Pokalbyje dalyvauja su LRT RADIJO bendradarbiai: Andrius Kleiva iš Japonijos, Ernesta Žukauskaitė iš Portugalijos, Vaida Strazda iš Švedijos, Laurynas Vaičiūnas iš Lenkijos. Taip pat psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė.Ved. Rūta Kupetytė

Kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis tikėjosi vieno – panikos pirkimo bangos ir ištuštėjusių parduotuvių lentynų. Vis dėlto realūs duomenys rodo visai kitokią Baltijos šalių gyventojų reakciją: vietoj maisto atsargų kaupimo dominavo pasiruošimas išvykti – pilti degalus ir pasiimti grynųjų pinigų.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad siekiant paskatinti gyvą bendravimą ir padėti jauniems žmonėms rasti antrąją pusę svarstoma rudenį Vilniuje organizuoti akciją, kurioje žmonės galėtų susipažinti ir pašokti. Kiek anksčiau ministrė užsiminė ir apie svarstomą senųjų diskotekų grąžinimą, esą „vyresnio amžiaus žmonės mielai eina šokti, todėl reikia ir jaunimui kažką tokio organizuoti“. Su demografine krize susiduria daugybė šalių. Ar ten imamasi specialių priemonių?Dėl sparčiai brangstančių aviacinių degalų vis daugiau oro linijų visame pasaulyje keičia savo skrydžių tvarkaraščius, atsisako kai kurių maršrutų ar atšaukia dalį suplanuotų skrydžių. Europos sąjungos transporto komisaras dienraščiui Financial Times teigė, kad atšaukimai, kuriuos lemia kuro kainos, nėra laikomi ypatingomis aplinkybėmis - tai reiškia, kad oro linijos vis tiek turi kompensuoti keleiviams. Kaip elgtis tokiose situacijose?Vietoj dviejų butų, automobilio ir motociklo – uogų ūkis Jonavos rajone. Tokias drąsias investicijas į ūkį pasirinko Paulius Žemaitis. Jis taip sako, kad braškių nepurškia cheminėmis medžiagomis.

Šiemet minėdamas įkūrimo 100-metį, LRT RADIJAS pradeda specialių transliacijų ciklą, kuriame žurnalistas Edvardas Kubilius prie laidų vedėjo mikrofono kviečia žmones iš skirtingų regionų.Pirmoji tokia transliacija – iš kilnojamosios radijo studijos prie Pasvalio kultūros centro. Laidos „10-12“ vedėjų kėdę išbando du aktyvūs žmonės – ištikimas LRT RADIJO klausytojas Robertas Lavickas, kuris į Pasvalį iš Vilniaus atsikraustė prieš dešimtmetį ir dabar vadovauja Pasvalio kultūros centrui. Kita vedėja – Monika Zajarskienė, ryški menininkė, pasvalietė, į gimtąjį kraštą sugrįžusi po studijų sostinėje.Ved. Edvardas Kubilius

Į „LRT girdi“ kreipusis klausytoja ragina peržiūrėti automobilių stovėjimo įkainius prie ligoninių ten besigydantiems pacientams. Moteris teigia, kad dabartinė tvarka – socialinė neteisybė: atvykus į Kauno klinikas, už automobilio stovėjimą per parą tenka sumokėti daugiau nei 23 eurus.Klausytojos nuomone, sergantiems žmonėms labiausiai reikia palaikymo, o ne papildomos finansinės naštos, kuri tampa sunkia našta gydymo metu.LRT RADIJO laidoje „10-12“ diskutuoja Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Martynas Matusevičius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė ir „uniPark“ ženklą valdančios bendrovės „Stova“ vadovas Artūras Satkūnas.Ved. Ignas Andriukevičius

Laidos „10-12“ svečias – keliautojas motociklu Karolis Mieliauskas, kuris leidosi į kelionę po Europą bekele. Pagrindinis Karolio tikslas – pervažiuoti žemyną vertikaliai nuo Atėnų Graikijoje iki šiauriausio Europos taško Norvegijoje, neasfaltuotais keliais įveikiant 7000 km.Ved. Ignas Andriukevičius

Keliautojas motociklu Karolis Mieliauskas leidosi į kelionę po Europą bekele. Pagrindinis jo tikslas – pervažiuoti žemyną vertikaliai nuo Atėnų Graikijoje iki šiauriausio Europos taško Norvegijoje, neasfaltuotais keliais įveikiant 7000 km.Pradedama iniciatyva „Moterys statybose“, kurios vizija – didinti moterų dalyvavimą statybų sektoriuje Lietuvoje, skatinti jų profesinį augimą, matomumą ir lygias galimybes šioje industrijoje.LRT GIRDI: į redakciją besikreipusi klausytoja kviečia peržiūrėti rinkliavų už automobilių stovėjimą dydžius prie ligoninių, jose besigydantiems pacientams. Klausytoja teigia, kad tai yra socialinė neteisybė, kai žmogus automobiliu atvykęs į Kauno klinikas, per parą už automobilio stovėjimą susimoka daugiau nei 23 eurus. Jei asmuo stacionare turi prabūti 5 dienas – už stovėjimą susimokėti teks 117 eur. Moters teigimu, sergantiems, besigydantiems žmonėms labiausiai reikia palaikymo, o ne papildomos finansinės naštos.Čimičiuris – argentinietiškas padažas iš smulkintų šviežių žolelių, prieskonių, acto ir alyvuogių aliejaus. Tai – Bendrinės lietuvių kalbos žodyne aprašytas žodis. Kaip ir žodis gūglinti - naudotis interneto paieškos įrankiu „Google“. Koks buvo jų kelias į žodyną ir kodėl žodžių verta ieškoti žodynuose?Aistė ir Edmundas Leonaičiai Dijokiškių kaime Kaišiadorių rajone sodybą įsigijo prieš dešimtmetį ir po dviejų metų ėmėsi daržininkauti. Šeimos ūkio pavadinimas – „Laimybė“, jis jau žinomas dėl senovinių veislių daržovių auginimo. Į ūkį nuvykęs Arvydas Urba domėjosi ir jo naujovėmis šiame ūkyje, pavyzdžiui - beržų sulos sirupo ir džemų gaminimu.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, tačiau į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai. Laidoje „10-12“ – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė ir organizacijos „Ribologija“ vadovė, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė.Ved. Darius Matas

Kaip atrodo pacientų kelias ekstremaliomis sąlygomis – nuo evakuacijos iki gyvybę gelbstinčių sprendimų? Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja Evelina Klepšytė-Janauskienė dvi savaites stažavosi karo siaubiamoje Ukrainoje.Ved. Darius Matas.

Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame vienas garsiausių pasaulio gamtininkų įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu. Laidoje „10-12“ – „Sengirės kino“ organizatorė Aistė Račaitytė ir leidyklos, kuri išleido garsią Attenborough knygą „Paukščių gyvenimo paslaptys“ „Natura Libris“ vadovė Rugilė Stanelienė.Ved. Darius Matas

Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs savo 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. bus rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame gamtininkas įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu.Kaip atrodo pacientų kelias ekstremaliomis sąlygomis – nuo evakuacijos iki gyvybę gelbstinčių sprendimų? Pokalbis su Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja Evelina Klepšyte-Janauskiene, kuri dvi savaites stažavosi karo siaubiamoje Ukrainoje.Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, tačiau į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai.Nuo aušros iki išnaktų – tiek tenka dirbti, kad žmonių soduose, sodybose ar prie namų žydėtų gražios gėlės. Jonavos rajono ūkininkas Martynas Nenortas sako, kad žmonės vis dažniau ieško tokių gėlių, kurios nereikalauja priežiūros. Užtat pats savo šiltnamyje auginamas gėles prižiūri akylai – ir pirkėjai tai vertina.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Fondo „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Laidoje „10-12“ – fondo „Nepatogūs“ mamos Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valdas Šmaižys ir Lina Abromaitytė-Šmaižė tapo pirmąja sutuoktinių pora Lietuvoje tą pačią dieną kartu nubėgusių savo 300 maratoną, o Lina - pirmoji Lietuvos moteris, pasiekusi 300 oficialių maratonų ribą.Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Ja siekiama skatinti žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Fondas „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Pokalbis su fondo „Nepatogūs“ mamomis Snežana Glebove ir Laima Ingileikiene.Pokalbis su gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu apie jo darbo specifiką, bendravimą su pacientais ir kokių savybių reikia geram medikui. Jis 2024 m. pelnė apdovanojimą „Auksinė mediko širdis“ už prisidėjimą prie vilniečių sveikatos gerinimo.Voverių fotografu pramintas Kęstutis Obelevičius dirba Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, Kaune. Neseniai čia pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Fotografijose įamžinti įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, zuikiai, voverės. Būtent voverių nuotraukos ypač populiarios tapo socialiniuose tinkluose. Naujų kadrų gerbėjai tikisi pamatyti kiekvieną penktadienį. Kęstutis Obelevičius netgi sulaukė siūlymo, kad galėtų patekti į Gineso rekordų knygą kaip dažniausiai voveres fotografuojantis žmogus.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Reikia mėgautis savo kiemu“, – sako LRT laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaitė. Kodėl marketingo specialistė nusprendė pasukti į apželdinimo kursų organizavimo sritį? Kaip keičiasi gėlynų ir sodų mados?Ved. Ignas Andriukevičius

Senėjant visuomenei, vyresni žmonės sudaro didelę dalį dirbančiųjų ir kartu jie dažniau susiduria ir su sunkumais ieškant darbo ar išliekant jame. Reaguodamos į šią situaciją, programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės parengė praktines gaires darbdaviams, kaip kurti amžiui draugišką darbo aplinką. Laidoje „10-12“ – „Kurk Lietuvai“ projektų vadovėsAušrinė Dapkevičiūtė ir Ieva Astraukienė.Ved. Rūta Kupetytė

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais reikės vis daugiau maisto. Tačiau tuo pat metu vis dažniau kalbama apie kitą problemą – dirvožemio degradaciją ir net dykumėjimą. Ar ši problema aktuali Lietuvai? Kas vyksta mūsų dirvose ir kodėl tai turėtų rūpėti ne tik ūkininkams, bet kiekvienam iš mūsų? Su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docente dr. Jūrate Aleinikoviene.Ved. Rūta Kupetytė.

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais reikės vis daugiau maisto. Tačiau tuo pat metu vis dažniau kalbama apie kitą problemą – dirvožemio degradaciją ir net dykumėjimą. Ar ši problema aktuali Lietuvai?Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas pristato „Kulinarinį vadovėlį“. skirtą įkvėpti vaikus kūrybiniams atradimams gaminant maistą. Šis leidinys greitu metu pasieks net 900 Lietuvos mokyklų ir taps prieinamas jose dėstantiems mokytojams bei jų mokiniams.Vyresnio amžiaus žmonės sudaro didelę dalį dirbančiųjų, bet kartu dažniau susiduria ir su sunkumais ieškant darbo ar išliekant jame. Reaguodamos į šią situaciją, programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės parengė praktines gaires darbdaviams – kaip kurti amžiui draugišką darbo aplinką.Ved. Rūta Kupetytė