10–12

Kaip spręsti demografijos problemas ir pailginti žmonių gyvenimo trukmę? Apie tai išsamiau kartu su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, gydytoju neurologu prof. Daliumi Jatužiu.Ved. Edvardas Kubilius.

Lietuvai ir toliau niekaip nepavyksta pažaboti širdies ir kraujagyslių ligų – būtent nuo jų miršta daugiausia žmonių. Gilėja vienišumo problema – dėl to vis daugiau žmonių patiria stresą, prastėja jų sveikata, o pagal vidutinę gyvenimo trukmę Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Medikai sako, kad padėtis rimta.Degalai pinga, bet vis tiek keliais procentais brangesni nei buvo iki Jungtinių Valstijų karo su Iranu. Ko tikėtis toliau?Kas antras gyventojas išeidamas iš namų su savimi pasiima gertuvę, keturi iš dešimties naudojasi viešai prieinamomis geriamojo vandens gertuvėmis mieste, rodo apklausa.Ved. Edvardas Kubilius

Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Daugiau – knygos vertėjas Vincentas Klipčius ir Tomas Ganusauskas, Lietuvos teniso sąjungos komunikacijos vadovas ir knygos „Brodvėjaus Vitas“ leidybos iniciatorius.Ved. Ignas Andriukevičius

Keliautojas, tinklaraštininkas Algirdas Morkūnas yra aplankęs daugiau nei 100 šalių ir sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Ved. Ignas Andriukevičius

Minima Tarptautinė sušių diena. LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva sako, nėra daug sušių ruošimo taisyklių, tačiau kai kurie europietiški sušių ruošimo sprendimai japonams neįprasti.Ved. Ignas Andriukevičius

Minima Tarptautinė sušių diena. Nacionalinis Japonijos patiekalas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Ką japonams reiškia sušiai aptarsime su LRT bendradarbiu Japonijoje, knygų apie šią šalį autoriumi Andriumi Kleiva.Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris sugebėjo būti ir elitinio sporto profesionalas, ir tikra Niujorko naktinio gyvenimo.Vasara – kelionių ir atostogų metas, tačiau ne visi renkasi populiariausius kurortus ar turistų pamėgtus maršrutus. Keliautojas Algirdas Morkūnas sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Klaipėdos Kultūros fabrike premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Intensyvios liūtys️, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to pritaikyti šiuolaikinius miestus? Laidoje „10-12“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Adas Pranckevičius, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck ir Tauragės vicemeras Romualdas Vaitkus.Ved. Darius Matas

Vieni dirbtinio intelekto įrankius vadina grėsme visuomenės saugumui, kiti – didžiuliu burbulu, ryjančiu milžiniškus energetinius ir finansinius išteklius. Kodėl ši technologija šiandien atsiduria ir aukščiausio lygio politikų darbotvarkėje? Apie tai LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su Aisčiu Raudžiu, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesoriumi ir „AAI Labs“ vadovu.

Vieni dirbtinio intelekto įrankius įvardija kaip pavojų visuomenės saugumui, kiti - kaip didelį burbulą, kuris susiurbia begalę energetinių ir finansinių resursų. Kodėl ši technologija šiandien tampa ir aukščiausio lygio politikų susitikimų tema?Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? Kokius namų darbus svarbu atlikti, kad kelias į išsvajotą karjerą būtų trumpesnis?Intensyvios liūtys️ ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to prisitaiko šiuolaikiniai miestai?Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Visuomenei atsivers viena paslaptingiausių Vilniaus erdvių – Liepkalnio vandens saugykla. Čia vyks socialinis performansas „Žodžiai turi aidą“, kviečiantis atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą.Ved. Darius Matas.

Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato Vilniuje gyvenę vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries? Vilniuje sudarytas naujas maršrutas turistams „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Daugiau – VšĮ „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kas buvo pasakyta, aptaria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors Lietuvoje vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimose, o ne institucijose, budinčių globotojų vis dar stinga. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Laidoje „10-12“ – Rugilė Ladauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos globos centrų projekto vadovė, globos centro SOTAS vadovė Lina Pazikaitė ir Rosita Kvieskienė, Vilniaus miesto budinti globotoja.

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Įprastai laiką matuojame sekundėmis, minutėmis ir valandomis. Tačiau pasaulyje egzistuoja laikrodžiai, kurie laiką skaičiuoja milijardinių sekundės dalių tikslumu. Be jų neveiktų navigacija, būtų neįmanomi tarptautiniai bankiniai pavedimai, sutriktų mobiliojo ryšio ir interneto tinklai. Lietuvoje veikia vieninteliai šalies atominiai laikrodžiai, saugomi Fizinių ir technologijos mokslų centre. Dabar Europa žengia dar vieną žingsnį – siekia pažangiausius atominius ir optinius laikrodžius sujungti ne per palydovus, o šviesolaidžiais.Nors Lietuvoje vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimose, o ne institucijose, budinčių globotojų vis dar stinga. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Ypač tada, kai pagalbos reikia paaugliams, brolių ir seserų grupėms ar vaikams su negalia. Vienose savivaldybėse beveik visi krizę išgyvenantys vaikai randa vietą šeimoje, kitose – tik nedidelė dalis. Kas lemia šiuos skirtumus ir kodėl budinčių globotojų vaidmuo šiandien toks svarbus?Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami.

„Vilniaus stogai“ klipo filmavimą prisiminęs Mašanauskas: blogiausia buvo tas karštis.Ilgametis radijo darbuotojas, estrados legenda Jonas Mašanauskas prisimena dainų klipų filmavimus ir jų kūrimą.

Kelmickaitę prisiminusi Mildažytė: žmonių meilę reikia užsidirbti ir Zita ją užsidirboLaidų vedėja, žurnalistė Edita Mildažytė prisimena muzikologę, LRT laidų vedėją ir kūrėją, LMTA docentę Zitą Kelmickaitė.

Marijus Žiedas: pirmą kartą išgirdęs įrašytą savo balsą nepažinau.LRT RADIJO studijoje – pokalbis su žinių vedėju Mariju Žiedu.

Žmonės, be kurių radijas būtų kitoks. Prisimename ilgametę LRT kūrėją Zitą Kelmickaitę, kuriai Lietuvos žmonės pastatė jau 43 atminimo suoliukus. Klausytojų sveikinimai 100-metį švenčiančiam LRT RADIJUI. Ved. Justina Jakaitytė, Loreta Jankauskaitė, Edvardas Kubilius

„Reikia žemai nusilenkti tuometiniams inžinieriams ir jų mąstymui (...) Jie suvokė, kad tai istorinis įvykis ir reikia jį fiksuoti“ – apie 1926 m. įrašytos pirmosios radijo transliacijos įrašo svarbą sako LRT archyvų skyriaus vyriausiasis archyvaras Jonas Korys, radijuje dirbantis nuo 1998-ųjų. Pasak Jono Korio, kad radijo garso archyvo evoliucija visada buvo glaudžiai susijusi su kintančiomis technologijomis.Ved. Darius Matas

Kada užkandžių reikia, o kada užkandžiavimas kenkia sveikatai? Apklausos rodo, kad kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais. Laidoje „10-12“ – Ugnė Radzevičienė, dietistė, ir Ingrida Augutė, kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė, Intuityvaus valgymo konsultantė.Ved. Ignas Andriukevičius

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Laidoje „10-12“ – vargonininkas, kompozitorius, VU vargonų studijos „Unda Maris“ meno vadovas dr. Vidas Pinkevičius ir VU vargonininkė, kompozitorė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Birželio 11-oji – Oreivių diena! O 2026-ieji yra pirmieji metai, kai kalendoriuose oficialiai atsiranda Oreivių dienos įrašas.Naujausios apklausos rodo: kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais, tačiau paklausus, kokį užkandį rinktųsi, jei sprendimą lemtų ne aplinkybės, tik 15 proc. liktų prie jų. Beveik kas antras gyventojas pirmenybę teiktų vaisiams, beveik trečdalis – riešutams.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo žurnalistas Vidas Mačiulis.

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo krepšininkas Valdemaras Chomičius.

Mirė Lietuvos legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas.

Dalis maisto atliekas rūšiuojančių vilniečių sunkiai randa tam skirtų oranžinių maišelių. Kita tema - restorane prie pietų stalo - šuo: pažeidimas ar šeimininko teisė.Ved. Darius Matas.

Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji yra viena iš judėjimo „Girių spiečius“ iniciatorių ir nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“, įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m. Apie tai plačiau pasakoja istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilnių galima pažinti ir per kiną – jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?  Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie tikėjimą ir dalyvavimą Gailestingumo kongrese – su televizijos laidų vedėju, aktoriumi Rimu Šapausku, daugiau nei 700 renginio savanorių koordinatore Neringa Sukauskaite ir savanoriu Evaldu Beniušiu.Ved. Rūta Kupetytė

Vienas iš Pasaulinio Gailestingumo kongreso pranešėjų – buvęs Londono mafijos narys Johnas Pridmore, dabar pasauliui liudijantis savo atsivertimo istoriją. Kokiais keliais ateina tikėjimas? Pokalbyje dalyvauja Johnas Pridmore, kunigai Algirdas Toliatas ir Lukas Laniauskas, gyvenantis Klivlende, JAV.Ved. Rūta Kupetytė

Kokia ateitis po Pasaulinio Gailestingumo kongreso numatyta Išganytojo kalvai Vilniuje? Kuo ši buvusi apleista vieta ypatinga? Tiesioginėje laidoje iš kongreso dalyvauja: Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, Bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė, Piligrimų centro direktorė Lina Šapauskienė.Ved. Rūta Kupetytė

Apie Vilniuje vykstantį Pasaulinį Gailestingumo kongresą, jo idėją ir mastą – Arkivyskupas Gintaras Grušas, tikintysis iš Los Andželo Tadas Dabšys, viena iš kongreso organizatorių Živilė Matulevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Siekiant išvengti gaisrų, kuriuos sukelia į mišrių atliekų konteinerius išmetamos baterijos, parlamentarai siūlo įvesti baterijų depozitą. Labiausiai užstatą siūloma taikyti elektroninėms cigaretėms, kurių baterijų mišrių atliekų konteineriuose randama daugiausia. Ar pritariate idėjai įvesti baterijų depozitą?Diskusijoje dalyvauja aplinkos tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė Jurgita Nacevičienė, Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo grupės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Kauzonas ir Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Ką dėl kačių gerovės ir ateities nusprendė ekspertai, neseniai iš daugiau nei 40 šalių susirinkę į generalinę asamblėją Vilniuje? Apie tai pasakojo Felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė, visų kategorijų FIFe teisėja, Pasaulio kačių kongreso Sveikatos ir gerovės komisijos narė, gydytoja veterinarė Jurgita Gustaitienė. Ar visuomenė pasirengusi pokyčiams, kurie leistų spręsti gyvūnų gerovės problemas?

Profesionalūs veisėjai nuo šiol kergs ne jaunesnes nei 10 mėnesių kates. Taip sutarė daugiau kaip 40 šalių atstovai, susirinkę į Vilniuje vykusią Tarptautinės felinologų federacijos generalinę asamblėją.Birželio 12-14 dienomis Šalčininkėliuose vyks antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Pasaulio taurės varžybos, kurias organizuoja lietuvis Darius Karanauskas.Siekiant išvengti gaisrų, kuriuos sukelia netinkamai išmestos baterijos, parlamentarai siūlo įvesti baterijų depozitą.Tęsiame Lietuvos radijo 100-mečiui skirtą pasakojimų ciklą apie radijo istorijoje svarbias vietas. Šį kartą – apie radiją Vilniuje tarpukariu ir vėlesniais laikais.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Ved. Ignas Andriukevičius

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Ved. Ignas Andriukevičius

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys augina šešis žemaitukus, vienos seniausių naminių arklių veislių Europoje atstovus, žinomus nuo VI–VII amžiaus.Šią vasarą Lavija Šurnaitė LRT Radijuje pradeda naują etapą. Po 6 metų ir daugiau nei 300 ištransliuotų jautrių „Gyvenimo citrinų“ pokalbių autorė pristato laidą „Žmogus iš arčiau“. Joje L. Šurnaitė su įvairiais pašnekovais kalbėsis apie jų patirtis, iššūkius, praradimus ir atradimus, viltį, tikėjimą, žmoniškumo siekį ir kasdienybės nuostabumą.Praėjusią savaitę pranešus apie skirtingų institucijų parengtą veiksmų planą vaikų apsaugai nuo verbavimo „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“, diskutuokime, ko reikia, kad saugesni būtų visų grupių vaikai ir paaugliai: tiek internete, tiek gatvėse.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius