10–12

Liepos 20 d. minima Tarptautinė šachmatų diena. Laidoje – pokalbis su Vilniaus šachmatų klubo prezidentu Andriumi Paulausku apie šį labai seną žaidimą.

Lietuvos plaukikė Juneta Krylovaitė tapo pirmąją lietuve, individualiai apiplaukusia Manhatano salą Niujorke. Tai daugiau nei 48 km, o trasa driekiasi per 3 skirtingas upes.

Lietuvos plaukikė Juneta Krylovaitė tapo pirmąją lietuve individualiai apiplaukusia Manhatano salą Niujorke. Tai daugiau nei 48 km, o trasa driekiasi per 3 skirtingas upes.Liepos 20 d. minima Tarptautinė šachmatų diena. Pokalbis su Vilniaus šachmatų klubo prezidentu Andriumi Paulausku apie šį labai seną žaidimą.Ar galite turėti problemų iš užsienio šalių, ypač ne ES valstybių, veždami artimiesiems lauktuvių? Pokalbis su advokate Aleksandra Fedotova apie tai, ką galima gabentis per sieną, o ko ne.Vilniaus rajone Airėnų kaime įsikūręs Arklių slėnis, kuriame prieglobstį šiandien yra radę 49 gyvūnai. Dauguma jų – žirgai, kurie buvo konfiskuoti iš šeimininkų dėl žiauraus elgesio ir nepriežiūros.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šliužai tampa vis didesne problema soduose ir daržuose, todėl gyventojai ieško ne tik cheminių, bet ir natūralių būdų jiems naikinti. Vienu veiksmingiausių pagalbininkų laikomos antys, kurios šiuos kenkėjus lesa ir padeda mažinti jų populiaciją. Kovos būdus su invaziniais šliužais aptarė Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Gintautas Vaitonis.

Didieji prekybos tinklai teigia, kad prieš trejus metus įsigaliojęs plastikinių maišelių apmokestinimas pasiteisino – pirkėjai jų dabar ima gerokai rečiau. Apie pasikeitusius vartotojų įpročius ir šios priemonės poveikį kalbėjo „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Antanas Bubnelis bei „Maxima LT“ Tvarumo skyriaus vadovė Gabrielė Zebelskytė.

Lietuva toliau bando kovoti su invaziniais šliužais – štai vieni nuomoja būrelį ančių bėgikių, kurios atvežtos į vietą sulesa šliužus, kiti skelbia įvairias akcijas, pvz., šį savaitgalį į Žagarės vyšnių festivalį žmonės galės patekti nemokamai, jei su savimi atsineš litro dydžio stiklainį su šliužais.Didieji prekybos tinklai sako, kad prieš 3 metus įsigaliojęs plastikinių maišelių apmokestinimas pasiteisino – pirkėjai juos ima itin retai.Kubietiškos salsos šokio tėvą – kubietišką soną – šokantys lietuviai vis labiau žavi pasaulį, į šio šokio magiją įtraukia vis daugiau vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių.Šiauliai ruošiasi švęsti 790-ąjį gimtadienį - 20 menininkų iš Lietuvos bei užsienio šalių susirinko į simpoziumą-kūrybines dirbtuves, kurių rezultatas bus pristatytas per miesto jubiliejų. Kūrybos procesą gali stebėti ir žiūrovai.Ved. Edvardas Kubilius

Nemokama emocinės pagalbos linija „Caritas klauso“ per metus sulaukė daugiau nei 3 tūkstančių skambučių. Skambinti numeriu 0 800 700 08 kviečiami vieniši vyresnio amžiaus žmonės. Organizacija laukia ir prisijungiančių savanorių. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „Caritas klauso“ koordinatorė Erika Panova-Polikevičienė ir savanorė iš Panevėžio Gabija Skyrienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokios pagalbos trūksta seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms?Laidoje „10-12“ – Paramos vaikams centro psichologė dr. Ieva Daniūnaitė.

Ką tiria Lietuvos mokslininkai ir kaip jų atradimai gali padėti kovoti su tuo, ką žmonės vadina sodų kenkėjais?Šia tema – profesorius, Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vincas Būda.

Mokslininkai ieško vyšninių musių. Kokius tyrimus su jomis atlieka ir kokius kovos su kenkėjais būdus siūlo?Kokios pagalbos trūksta seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms?Jau metus metus Lietuvoje veikia nemokama pagalbos linija „Caritas klauso“. Paskambinus numeriu 0 800 700 08 vyresni žmonės gali sulaukti emocinės paramos.Klimatologas apie įpusėjusią kalendorinę vasarą.Kas nutinka, kai vieno architekto kūryba tampa šešiolikos milijonų žmonių kelionės tikslu? Pasakojimas Antonio Gaudi mirties 100-mečiui.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ar patiriamas nuovargis tėra intensyvaus darbo pasekmė, ar jau pirmieji perdegimo požymiai? Vilniaus universiteto mokslininkai sukūrė ir neseniai paleido nemokamą įrankį, padedantį pačiam žmogui įsivertinti perdegimo riziką. Išsamiau apie įrankį pasakojo Vilniaus universiteto profesorė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.Ved. Darius Matas.

Nuovargis nuo įprastos teatro rutinos, išskirtinių patalpų paieškos ir noras kūryba dalintis ne tik su sostinės, bet ir kitų miestų žiūrovais. Šios priežastys lėmė, kad aktorius, dramaturgas, režisierius dr. Aleksandr Špilevoj savo įkurtą ir puoselėjamą teatrą–laboratoriją iš sostinės perkelia į jo širdžiai itin mielą – Anykščių rajono – kraštą.Ar patiriamas nuovargis tėra intensyvaus darbo pasekmė, ar jau pirmieji perdegimo požymiai? VU mokslininkai sukūrė ir neseniai paleido nemokamą įrankį, padedantį pačiam žmogui įsivertinti perdegimo riziką.Šiandien, liepos 15-ąją, minimos 616-os Žalgirio mūšio metinės. Šis mūšis vadintas ar vis dar vadinamas Griunvaldo, Tanenbergo ar net Eglėkalnio mūšiu. Pasiaiškinsime ne tik pavadinimų kilmę, bet ir pasikalbėsime su šią dieną mininčiais.Ved. Darius Matas.

Laurynas Janutis yra profesionalus laivo virėjas ir didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Karjerą vyras pradėjo nuo naftos platformos. Vėliau dirbo keltuose, ledlaužiuose, įvairios kitos paskirties laivuose, kur yra tekę maitinti net 900 žmonių per dieną. Gamindamas jis išplaukiojo Baltijos ir Šiaurės jūras, pasiekė Kanadą, Juodkalniją, dirbo netoli Grenlandijos.

Laidoje – pokalbis su Lietuvoje 11 metų gyvenančiu turku Seyfullah Cezmi Acar. Jis, būdamas teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apie Turkiją kalbame dažniausiai per turizmo prizmę, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyje.

Pokalbis su Lietuvoje 11 metų gyvenančiu turku Seyfullah Cezmi Acar. Jis būdamas teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apie Turkiją kalbame dažniausiai per turizmo prizmę, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyje.Laurynas Janutis yra profesionalus laivo virėjas ir didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Dabar jis Prancūzijos vandenyse ir papasakos mums kaip atrodo jo darbas.Asociacija LATGA kasmet sudaro populiariausių praėjusiais metais bibliotekose skaitytų autorių ir knygų dešimtukus. Mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių dešimtuko lyderė – žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė. Pokalbis su ja apie tai kaip rašyti, kad skaitytojai mėgtų ir skaitytų.Daugiau kaip 80 metų vieno Ukmergės rajono miestelio bažnyčios zakristijos palėpėje gulėjo lobis - daugybė dokumentų, kuriuose užfiksuotos tūkstančių žmonių gyvenimo istorijos ir miestelio praeities pėdsakai. Šešuolių lobį iškėlė ir kaip jis ten atsirado aiškinosi Vilniaus universiteto studentų ekspedicija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Baltasis gandras – ne tik Lietuvos, bet ir visos Vidurio Europos simbolis. Tačiau mokslininkai įspėja apie naują grėsmę šiems paukščiams. Naujas tyrimas rodo, kad vis daugiau gandrų maisto ieško ne pievose ar pelkėse, o sąvartynuose. Nors toks pasirinkimas padeda sutaupyti energijos, geriau išmaitinti jauniklius ir net didina išgyvenamumą, kartu jis reiškia ir didesnį plastiko, sunkiųjų metalų bei kitų kenksmingų medžiagų poveikį. Tyrėjai jau aptiko požymių, kad tai gali sukelti DNR pažeidimus net visai jauniems gandrų jaunikliams. Be to, mokslininkai kelia prielaidą, kad dėl lengvai prieinamo maisto dalis gandrų ateityje gali net atsisakyti tradicinės migracijos į Afriką. Apie tai plačiau – Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotojas Mindaugas Dagys.Ved. Rūta Kupetytė.

Vilniuje prasidėjo istorinis renginys – pirmą kartą Lietuvoje rengiama Tarptautinė biologijos olimpiada. Iki liepos 19-osios sostinėje varžysis apie 300 talentingiausių vidurinių mokyklų mokinių iš maždaug 80 pasaulio šalių. Apie šią olimpiadą ir biologijos vietą – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktorė Eglė Lastauskienė ir LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas Gediminas Beresnevičius.Ved. Rūta Kupetytė

Šių metų liepos 12–19 dienomis Vilniuje vyks 37- oji tarptautinė biologijos olimpiada, į kurią atvyks net 85 šalių delegacijos.Baltasis gandras Lietuvoje laikomas ne tik nacionaliniu paukščiu, bet ir vienu ryškiausių vasaros simbolių. Tačiau mokslininkai perspėja, kad Europos šalyse keičiasi jų elgsena. Vis daugiau gandrų maisto ieško ne pievose ar pelkėse, o sąvartynuose. Nors toks pasirinkimas padeda sukaupti daugiau energijos ir lengviau išmaitinti jauniklius, jis turi ir tamsiąją pusę – paukščiai praryja plastiką, susiduria su sunkiaisiais metalais bei kitomis kenksmingomis medžiagomis.Vasarą tūkstančiai lietuvių atostogauti po Europą leidžiasi savo automobiliais. Tačiau ne visi žino, kad skirtingose šalyse taikoma vis kitokia kelių apmokestinimo tvarka – vienur reikia iš anksto įsigyti elektroninę vinjetę, kitur mokama už nuvažiuotą atstumą, o kai kur už važiavimą tam tikrais keliais ar tiltais tenka susimokėti tik vėliau internetu. Nepasirūpinus tuo iš anksto, kelionė gali baigtis ne tik didesnėmis išlaidomis, bet ir baudomis.

Šiemet minėdamas įkūrimo 100-metį, LRT RADIJAS tęsia specialių transliacijų ciklą, kuriame žurnalistas Edvardas Kubilius prie laidų vedėjo mikrofono kviečia žmones iš skirtingų regionų. Trečioji tokia transliacija – iš Šaukėnų. Laidos „10-12“ vedėjų kėdę išbando du šaukėniškiai – kapinių prižiūrėtojas Albertas Jasaitis ir aktyvi senjorė Sofija Blažienė.Ved. Sofija Blažienė, Albertas Jasaitis, Edvardas Kubilius

Dalį sodybų savininkų erzina vasarą poilsiautojų keliamas triukšmas. Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Domantas, kuris rašo, kad vietoj ramaus poilsio tenka klausytis tai iš vienos, tai iš kitos pusės atidundančių muzikos garsų, kurie dažnai nesiliauja net ir naktį. Vyras rašo, kad situacija su kiekvienais metais vis blogesnė, o pagalbos nepavyksta rasti. Anot vyro, neretai pro to prisideda kai kurių sodybų ar poilsiaviečių savininkai, kurie nuomoja sodybas ar namelius vakarėliams ar festivaliams. Laidoje – Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė-Pocė.

Liepos 4–6 dienomis daugiau kaip 25 motociklų kolona išriedėjo į tradicinį Lietuvos šaulių sąjungos motošaulių žygį per Lietuvą. Maršrutas driekėsi pro šaliai strategiškai svarbius energetikos objektus ir istorines vietas, primindamas, kad valstybės saugumas prasideda ne tik nuo ginklo, bet ir nuo kiekvieno piliečio atsakomybės saugoti tai, kas priklauso mums visiems. Laidoje – Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės motošaulių būrio vadas Kęstutis Ščevinskas ir motošaulių žygių sumanytojas Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulys Aurelijus Veryga.

Vinco Kudirkos muziejus miestelėnams ir miesto svečiams pasakoja visai šalia buvusio, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu sunaikinto, miesto – Širvintos – istoriją. Jos griuvėsių plytos buvo panaudotos pokario Kudirkos Naumiesčiui atkurti. Ekspozicijoje lankytojų laukia istorinės fotografijos, filmuoti vaizdai ir autentiški pasakojimai, leidžiančius pažvelgti į istoriją iš individualios, žmogiškos perspektyvos.Liepos 4–6 dienomis daugiau kaip 25 motociklų kolona išriedėjo į tradicinį Lietuvos šaulių sąjungos motošaulių žygį per Lietuvą. Maršrutas driekėsi pro šaliai strategiškai svarbius energetikos objektus ir istorines vietas, primindamas, kad valstybės saugumas prasideda ne tik nuo ginklo, bet ir nuo kiekvieno piliečio atsakomybės saugoti tai, kas priklauso mums visiems.Dalį sodybų savininkų erzina vasarą poilsiautojų keliamas triukšmas. Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Domantas, kuris rašo, kad vietoj ramaus poilsio tenka klausytis tai iš vienos, tai iš kitos pusės atidundančių muzikos garsų, kurie dažnai nesiliauja net ir naktį. Vyras rašo, kad situacija su kiekvienais metais vis blogesnė, o pagalbos nepavyksta rasti. Anot klausytojo, neretai prie to prisideda kai kurių sodybų ar poilsiaviečių savininkai, kurie nuomoja sodybas ar namelius vakarėliams ar festivaliams.Minime 100-ąsias žymaus katalonų architeKto AntOnio Gaudíii mirties metines. Tęsime jam skirtą pasakojimų ciklą, šiandien kalbėsime apie iškirtinį Gaudí inžinerijos kodą, statybos būdus ir Gaudi klientus.Ved. Darius Matas.

Ką svarbu žinoti, kad kelionės nesugadintų nemalonios kūno reakcijos į nežinomus alergenus? Tarptautinę alergijos dieną laidoje „10-12“ – Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Justa Prokopavičiūtė.Ved. Darius Matas

Lietuvos pedagogai mokosi „įdarbinti“ dirbtinį intelektą – jis tikrina namų darbus, atsako į el. laiškus ir kuria virtualius asistentus moksleiviams. Laidoje „10-12“ – duomenų bazių ir tarpinės programinės įrangos skyriaus vadovė įmonėje „Adform“ Aistė Lakštutytė ir Vilniaus Užupio gimnazijos informatikos mokytojas Andrius Chmieliauskas.Ved. Darius Matas

Kaip visuomenei jautriomis temomis kalbėti pasitelkiant profesionalų meną? Pokalbis su Lina Šlipavičiūte, menų laboratorijos „Kiaurai sienas“ įkūrėja, restauratore ir urbanistinio meno projektų autore. Ji žinoma dėl tokių iniciatyvų kaip „Sienos prisimena“ ar „Nematomi paukščiai“.Lietuvos pedagogai mokosi „įdarbinti“ dirbtinį intelektą – jis tikrina namų darbus, atsako į el. laiškus ir kuria virtualius asistentus moksleiviams.Minint Alergijos dieną, pasikalbėsime apie tai, ką svarbu žinoti, kad kelionės nesugadintų nemalonios kūno reakcijos į dažnai nežinomus alergenus.Nuo Kyjivo iki Kosta Rikos: Vilniuje prasideda Tarptautinis universitetų teatrų festivalis. Ji vyks kartu su pirmą kartą Baltijos šalyse organizuojamu XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Festivalio programoje – 16 nemokamų renginių.Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Šarokšaji paroda „Drėgna žemė“. Joje fotografas vietoje įprastų karo Ukrainoje vaizdų pristato kasdienes, kartais absurdiškas ar netikėtas situacijas. Sekdamas jaunimo ir subkultūrų gyvenimą, autorius atskleidžia, kaip šiuolaikinėje Ukrainoje kuriami gyvenimai, nepaisant nuolatinės grėsmės.Ved. Darius Matas.

Knygos „Pykstu, vadinasi, esu” autorė muzikologė Ingrida Alonderė sako, kad pykti yra būtina. „Pyktį nešiojamės tarsi nematomą kuprinę, kad ir kur eitume“, – teigia ji.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kompozitoriaus Tito Petrikio kurtas garso takelis „Finaliniai kerai“ Eglės Vertelytės filmui „Gardutė“ pateko į muzikos apdovanojimų InterContinental 2026 finalą. Kaip kuriama muzika kinui?Ved. Giedrė Čiužaitė

Gamtosaugininkai sako, kad kontroliuojamas miško paklotės deginimas ir kiti žemyninių kopų atvėrimo būdai Dzūkijos saugomose teritorijose duoda gerų rezultatų: čia palaipsniui didėja biologinė įvairovė.Kompozitoriaus Tito Petrikio kurtas garso takelis „Finaliniai kerai“ Eglės Vertelytės filmui „Gardutė“ pateko į muzikos apdovanojimų InterContinental 2026 finalą.Knygos „Pykstu, vadinasi, esu” autorė muzikologė Ingrida Alonderė sako, kad pykti yra būtina.Vakar pasibaigusios Lietuvos Moksleivių dainų šventės skaičiai ir pamokos.Ved. Giedrė Čiužaitė

Jau šios savaitės pabaigoje po 22 metų septynioliktoji Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė grįžta į Čikagą – miestą, ilgus metus buvusį šios šventės namais. Organizatoriai dalyviams ir svečiams rengia intensyvią trijų dienų renginių programą: bus rodomas miuziklas, vyks mugė, parodos, ekskursijos, pokylis, susipažinimo vakarai, bėgimas. Programą užbaigs pagrindinis Šokių šventės pasirodymas. Šokių šventės įvaizdį kuria Juozas Statkevičius.Šį vakarą, 21 valandą vietos laiku, viso pasaulio lietuviai jau 18-ą kartą sugiedos „Tautišką giesmę“. Prieš aštuoniolika metų tai buvo sumanyta kaip vienkartinė Lietuvos vardo tūkstantmečio akcija, tačiau šiandien tai – tradicija, kurios neturi nė viena kita pasaulio tauta. Per tuos metus užaugo karta, kuri niekada negyveno be Liepos 6-osios himno. Kaip vieno vakaro idėja tapo pilnamete tradicija ir kuo ji gyva šiandien, kalbamės su jos sumanytoju, buriuotoju ir verslininku Raimundu Daubaru.Penkias savaites Lietuvoje praleidę lietuvių kilmės studentai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados baigia Lietuvių išeivijos studentų stažuotės – LISS – programą. Jos metu jie ne tik atliko praktiką Lietuvos įmonėse, ligoninėse ir mokslo centruose, bet ir keliavo po Lietuvą, pažino jos žmones, kultūrą bei ieškojo ryšio su savo lietuviškomis šaknimis. Ką jie išsiveža iš Lietuvos? Ar ši programa keičia tik profesinę patirtį, ar ir gyvenimo planus?Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai. Iš Šiaulių rajono pasakoja Tomas Mizgirdas.

Itin reta plaučių arterijos hipertenzija sergantis žmogus kartais gydytojų kabinetus gali varstyti ir kelerius metus, kol išsiaiškina, kas jam yra, sako gydytoja-pulmonologė Deimantė Hoppenot, pirmoji Lietuvos medikė, skaičiusi mokslinį pranešimą prestižinėje mokslinėje konferencijoje JAV.

81-erių vilnietė pardavė butą ir nusikaltėliui atidavė 114 tūkst. eurų. Tuo metu valstybės institucijos, NVO, verslininkai suka galvas, kaip dar padėti žmonėms nepakliūti į sukčių pinkles. Štai verslai ant kvitų spausdina patarimus bei numerį, kuriuo reikėtų skambinti įtarus, kad susiduria su nusikaltėliu. Ką mes visi dar galėtume padaryti, kad apsaugotume žmones nuo sukčių?Išsamiau – laidai „Už Vilniaus“ šią savaitę kalbėjo 34 parduotuves valdančio Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadovė Angelė Andrikonienė, Vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Olegas Bigbajevas.

81-erių vilnietė pardavė butą ir nusikaltėliui atidavė 114 tūkst. eurų. Ką mes visi dar galėtume padaryti, kad apsaugotume žmones nuo sukčių?Seime – siūlymas konfiskuoti galingus elektrinius paspirtukus ir dviračius, jei jie nėra tinkamai įregistruoti, neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti.Itin reta liga – plaučių arterijos hipertenzija – sergantis žmogus kartais gydytojų kabinetus gali varstyti ir kelerius metus, kol išsiaiškina, kas jam yra, sako gydytoja pulmonologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja, dr. Deimantė Hoppenot, pirmoji Lietuvos medikė, skaičiusi mokslinį pranešimą prestižinėje mokslinėje konferencijoje JAV.Priekulės meno ir kultūros centras kviečia į unikalų renginį – tarptautinį „Vilhelmo teatrų festivalį“. Bilietai į Vilhelmo festivalį tirpsta greitai.Ved. Edvardas Kubilius

Gido profesiją daugelis renkasi kaip papildomą veiklą ar pomėgį, tačiau yra žmonių, kurie jai atsiduoda visa širdimi. Viena jų – gidė ir edukatorė Rūta Norkūnė. Ji ne tik veda ekskursijas, bet ir kuria edukacijas, rašo pažintines knygas bei ieško naujų būdų, kaip istoriją ir kultūrą priartinti prie žmonių.Naujausia Europos kardiologų statistika rodo, kad Lietuva išsiskiria didele širdies ir kraujagyslių ligų našta, trumpesne gyvenimo trukme ir didesniu sveikatai nepalankių veiksnių poveikiu. Kita vertus, šalis pasižymi gerais diagnostikos, intervencinio gydymo ir druskos vartojimo mažinimo rezultatais.Rytoj prasideda Moksleivių dainų šventė, pirmadienį minėsime Mindaugo karūnavimo dieną, o visai neseniai šventėme Jonines. Šios progos primena ir etnosimboliką – tautinius kostiumus, skirtingų Lietuvos regionų raštus, gintaro dirbinius bei kitus tautinės tapatybės ženklus. Kiek jie matomi mūsų kasdienybėje ir kuo šiuo požiūriu panašūs ar skiriamės nuo latvių?Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudi mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą, per kurį atsiskleidžia ne tik paties kūrėjo gyvenimo kelias, bet ir Katalonijos kultūrinis bei istorinis peizažas, architektūriniai skirtumai, masinio turizmo iššūkiai bei beatifikacijos procesas. Pirmajame epizode dėmesys buvo skirtas Gaudi asmenybei – pasakojimą galite rasti LRT Radiotekoje. Antrame epizode dėmesio centre atsiduria Gaudi ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.„Briedžio sapnas“ – taip vadinasi poilsiavietė Vilniaus rajone. Jos įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę greitai pabėgti iš miesto, patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos. Pokalbyje dalyvauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė ir mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Ved. Darius Matas.

Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą? Išsamiau – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Dovilė Troskovaitė ir neseniai iš Armėnijos grįžusi NARA žurnalistė Sigita Vegytė.Ved. Darius Matas.

Įvairios interaktyvios edukacijos ir garsiausių menininkų darbai: kaip šalies muziejai vilioja lankytojus vasarą?Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą?Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos.Pramoninė tarša Klaipėdoje daro poveikį ne tik aplinkai, bet ir gyventojų emocinei sveikatai. Mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Klaipėdos gyventojų nurodė patiriantys miego sutrikimus, o pusė respondentų įvardijo stiprias emocijas, susijusias su nuolat patiriama tarša. Pasak tyrėjų, ilgalaikis gyvenimas taršos paveiktoje aplinkoje tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir visuomenės sveikatos iššūkiu.Žmonės garsinio turinio klausosi ne tik tiesiogiai – vis dažniau renkasi jiems patogų laiką, sugrįžta prie praleistų laidų, atranda tinklalaides, koncertus, pasakas ar archyvinius įrašus. Visa tai vienoje vietoje siūlo LRT radioteka, kurioje kiekvienas gali klausytis savo ritmu ir klausytojus kviečia šūkiu. „Čia visada klausykis bet kada“.Ved. Darius Matas.

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė, kuri po gimdymo nustebo pamačiusi, kokį maistą jai atnešė ligoninės darbuotojai. Vilnietė sako, kad maistas labiau primena atliekas, svarsto, kad turbūt kaliniai kalėjimuose geriau maitinami. Apie tai kalba Savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, Ligoninių asociacijos vadovas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ieva Gudanavičienė.

Ko gero, ne visi dar žino, kad Vilniuje, minint intelektualo, publicisto Jurgio Giedraičio 120-ąsias gimimo metines, atsirado nauja gatvelė – Jurgio Vladislovo Giedraičio takas. Jurgis Giedraitis – vienas įtakingiausių 20 a. Vidurio ir Rytų Europos politinių mąstytojų, Literatūros instituto leidybos centro Paryžiuje įkūrėjas, legendinio žurnalo „Kultura“ redaktorius, Lietuvos garbės pilietis. Šioje gatvėje pristatoma ir lauko paroda, kurią pristatys sumanytojai ir kuratoriai – istorikai Alfredas Bumblauskas, Barbara Stankiewicz ir Simonas Teškevičius.

Vaikystėje matyti animaciniai filmai dažnam atrodo tiesiog pramoga. Tačiau ar kada susimąstėte, kad net vertimas gali pakeisti tai, kokius herojus mato vaikai? Ar lietuviškas dubliažas visada tiksliai perteikia originalią istoriją, o gal kartais veikėjus paverčia visai kitokiais, nei juos sukūrė autoriai? Pokalbis su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docente Jurgita Astrauskiene, kuri tyrinėja audiovizualinį vertimą ir atskleidžia, kaip, regis, nedideli vertimo sprendimai gali keisti veikėjų įvaizdį, lyčių vaidmenų vaizdavimą ir net vaikų pasaulio suvokimą.

Vaikystėje matyti animaciniai filmai dažnam atrodo tiesiog pramoga. Tačiau ar kada susimąstėte, kad net vertimas gali pakeisti tai, kokius herojus mato vaikai? Ar lietuviškas dubliažas visada tiksliai perteikia originalią istoriją, o gal kartais veikėjus paverčia visai kitokiais, nei juos sukūrė autoriai?Ko gero, ne visi dar žino, kad Vilniuje minint intelektualo, publicisto Jurgio Giedraičio 120-ąsias gimimo metines yra atsiradusi nauja gatvelė – Jurgio Vladislovo Giedraičio takas. Jurgis Giedraitis – vienas jtakingiausių XX a. Vidurio ir Rytų Europos politinių mąstytojų, Literatūros instituto leidybos centro Paryžiuje jkūrėjas, legendinio žurnalo Kultūra redaktorius, Lietuvos garbės pilietis. Šioje gatvėje šiandien pristatoma ir lauko paroda, kurią šįvakar pristatys sumanytojai ir kuratoriai, istorikai Alfredas Bumblauskas, Barbara Stankiewicz ir Simonas Teškevičius.Įsibėgėjant vasarai ir vaikų atostogoms, daugelis gyventojų gyvena kelionių po Europą ir lagaminų pakavimo nuotaikomis. Valstybinė ligonių kasa primena, kad išvykstant iš Lietuvos kartu su pasu ar asmens tapatybės kortele būtina pasiimti dar vieną svarbų dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji gali padėti išvengti neplanuotų išlaidų netikėtai susirgus ar patyrus traumą Europos šalyse.

Kaip Ukrainos mokytojai dirba karo sąlygomis ir kaip jie moko Lietuvos mokytojus dirbti su karo siaubą patyrusiais Ukrainos vaikais? Plačiau apie tai kalba Odesos srities Velikodolinskės licėjaus istorijos mokytoja Nadija Hotsuliak, Odesos srities Černomorsko licėjaus matematikos mokytoja Inna Loboda ir Odesos srities Velikodolinsko gyvenvietės teritorinės bendruomenės švietimo skyriaus vadovė Valentina Čebanova.

Dar metų pradžioje kelininkai įspėjo, kad dėl vasarą gausiai tvarkomų pagrindinių kelių vairuotojai turėtų atidžiau planuoti savo laiką. Šiemet planuojama sutvarkyti beveik 200 km automagistralinių ir magistralinių kelių. Ar tvarkomi pagrindiniai šalies keliai kaip nors koreguoja Jūsų kelionių planus?Išsamiau – „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.