10–12

„Vilniaus stogai“ klipo filmavimą prisiminęs Mašanauskas: blogiausia buvo tas karštis.Ilgametis radijo darbuotojas, estrados legenda Jonas Mašanauskas prisimena dainų klipų filmavimus ir jų kūrimą.

Kelmickaitę prisiminusi Mildažytė: žmonių meilę reikia užsidirbti ir Zita ją užsidirboLaidų vedėja, žurnalistė Edita Mildažytė prisimena muzikologę, LRT laidų vedėją ir kūrėją, LMTA docentę Zitą Kelmickaitė.

Marijus Žiedas: pirmą kartą išgirdęs įrašytą savo balsą nepažinau.LRT RADIJO studijoje – pokalbis su žinių vedėju Mariju Žiedu.

Žmonės, be kurių radijas būtų kitoks. Prisimename ilgametę LRT kūrėją Zitą Kelmickaitę, kuriai Lietuvos žmonės pastatė jau 43 atminimo suoliukus. Klausytojų sveikinimai 100-metį švenčiančiam LRT RADIJUI. Ved. Justina Jakaitytė, Loreta Jankauskaitė, Edvardas Kubilius

„Reikia žemai nusilenkti tuometiniams inžinieriams ir jų mąstymui (...) Jie suvokė, kad tai istorinis įvykis ir reikia jį fiksuoti“ – apie 1926 m. įrašytos pirmosios radijo transliacijos įrašo svarbą sako LRT archyvų skyriaus vyriausiasis archyvaras Jonas Korys, radijuje dirbantis nuo 1998-ųjų. Pasak Jono Korio, kad radijo garso archyvo evoliucija visada buvo glaudžiai susijusi su kintančiomis technologijomis.Ved. Darius Matas

Kada užkandžių reikia, o kada užkandžiavimas kenkia sveikatai? Apklausos rodo, kad kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais. Laidoje „10-12“ – Ugnė Radzevičienė, dietistė, ir Ingrida Augutė, kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė, Intuityvaus valgymo konsultantė.Ved. Ignas Andriukevičius

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Laidoje „10-12“ – vargonininkas, kompozitorius, VU vargonų studijos „Unda Maris“ meno vadovas dr. Vidas Pinkevičius ir VU vargonininkė, kompozitorė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Birželio 11-oji – Oreivių diena! O 2026-ieji yra pirmieji metai, kai kalendoriuose oficialiai atsiranda Oreivių dienos įrašas.Naujausios apklausos rodo: kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais, tačiau paklausus, kokį užkandį rinktųsi, jei sprendimą lemtų ne aplinkybės, tik 15 proc. liktų prie jų. Beveik kas antras gyventojas pirmenybę teiktų vaisiams, beveik trečdalis – riešutams.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo žurnalistas Vidas Mačiulis.

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo krepšininkas Valdemaras Chomičius.

Mirė Lietuvos legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas.

Dalis maisto atliekas rūšiuojančių vilniečių sunkiai randa tam skirtų oranžinių maišelių. Kita tema - restorane prie pietų stalo - šuo: pažeidimas ar šeimininko teisė.Ved. Darius Matas.

Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji yra viena iš judėjimo „Girių spiečius“ iniciatorių ir nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“, įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m. Apie tai plačiau pasakoja istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilnių galima pažinti ir per kiną – jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?  Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie tikėjimą ir dalyvavimą Gailestingumo kongrese – su televizijos laidų vedėju, aktoriumi Rimu Šapausku, daugiau nei 700 renginio savanorių koordinatore Neringa Sukauskaite ir savanoriu Evaldu Beniušiu.Ved. Rūta Kupetytė

Vienas iš Pasaulinio Gailestingumo kongreso pranešėjų – buvęs Londono mafijos narys Johnas Pridmore, dabar pasauliui liudijantis savo atsivertimo istoriją. Kokiais keliais ateina tikėjimas? Pokalbyje dalyvauja Johnas Pridmore, kunigai Algirdas Toliatas ir Lukas Laniauskas, gyvenantis Klivlende, JAV.Ved. Rūta Kupetytė

Kokia ateitis po Pasaulinio Gailestingumo kongreso numatyta Išganytojo kalvai Vilniuje? Kuo ši buvusi apleista vieta ypatinga? Tiesioginėje laidoje iš kongreso dalyvauja: Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, Bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė, Piligrimų centro direktorė Lina Šapauskienė.Ved. Rūta Kupetytė

Apie Vilniuje vykstantį Pasaulinį Gailestingumo kongresą, jo idėją ir mastą – Arkivyskupas Gintaras Grušas, tikintysis iš Los Andželo Tadas Dabšys, viena iš kongreso organizatorių Živilė Matulevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Siekiant išvengti gaisrų, kuriuos sukelia į mišrių atliekų konteinerius išmetamos baterijos, parlamentarai siūlo įvesti baterijų depozitą. Labiausiai užstatą siūloma taikyti elektroninėms cigaretėms, kurių baterijų mišrių atliekų konteineriuose randama daugiausia. Ar pritariate idėjai įvesti baterijų depozitą?Diskusijoje dalyvauja aplinkos tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė Jurgita Nacevičienė, Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo grupės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Kauzonas ir Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Ką dėl kačių gerovės ir ateities nusprendė ekspertai, neseniai iš daugiau nei 40 šalių susirinkę į generalinę asamblėją Vilniuje? Apie tai pasakojo Felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė, visų kategorijų FIFe teisėja, Pasaulio kačių kongreso Sveikatos ir gerovės komisijos narė, gydytoja veterinarė Jurgita Gustaitienė. Ar visuomenė pasirengusi pokyčiams, kurie leistų spręsti gyvūnų gerovės problemas?

Profesionalūs veisėjai nuo šiol kergs ne jaunesnes nei 10 mėnesių kates. Taip sutarė daugiau kaip 40 šalių atstovai, susirinkę į Vilniuje vykusią Tarptautinės felinologų federacijos generalinę asamblėją.Birželio 12-14 dienomis Šalčininkėliuose vyks antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Pasaulio taurės varžybos, kurias organizuoja lietuvis Darius Karanauskas.Siekiant išvengti gaisrų, kuriuos sukelia netinkamai išmestos baterijos, parlamentarai siūlo įvesti baterijų depozitą.Tęsiame Lietuvos radijo 100-mečiui skirtą pasakojimų ciklą apie radijo istorijoje svarbias vietas. Šį kartą – apie radiją Vilniuje tarpukariu ir vėlesniais laikais.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Ved. Ignas Andriukevičius

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Ved. Ignas Andriukevičius

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys augina šešis žemaitukus, vienos seniausių naminių arklių veislių Europoje atstovus, žinomus nuo VI–VII amžiaus.Šią vasarą Lavija Šurnaitė LRT Radijuje pradeda naują etapą. Po 6 metų ir daugiau nei 300 ištransliuotų jautrių „Gyvenimo citrinų“ pokalbių autorė pristato laidą „Žmogus iš arčiau“. Joje L. Šurnaitė su įvairiais pašnekovais kalbėsis apie jų patirtis, iššūkius, praradimus ir atradimus, viltį, tikėjimą, žmoniškumo siekį ir kasdienybės nuostabumą.Praėjusią savaitę pranešus apie skirtingų institucijų parengtą veiksmų planą vaikų apsaugai nuo verbavimo „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“, diskutuokime, ko reikia, kad saugesni būtų visų grupių vaikai ir paaugliai: tiek internete, tiek gatvėse.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta, – tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų. Laidoje – „Ugdančių patirčių namai“ vadovas Kristijonas Žičkus, „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus? Laidoje – susisiekimo ministras Juras Taminskas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis, Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros, verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.

Šiemet pasaulyje užfiksuotas kopimo į Everestą rekordas – per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai – Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė. Alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Magnis dažnai minimas tarp svarbiausių organizmui reikalingų mineralų. Jis svarbus normaliai raumenų, nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Kas signalizuoja apie magnio trūkumą ir ar vien maistu mes galime papildyti jo atsargas? Apie tai plačiau pasakoja „Hilla“ šeimos gydytoja Agnė Šimonienė ir „Afidea“ šeimos gydytoja Monika Tuklerienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės. Pokalbis su LRT radijo departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir žurnaliste, laidų vedėja Sandra Vilimaite.Ved. Ignas Andriukevičius.

Tvaresnį maistą kurianti Fizinių ir technologijos mokslų centro Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pelnė apdovanojimą. Gyvendama sodyboje, ji ir pati augina augalus, kurie svarbūs jos tyrimams.Ved. Ignas Andriukevičius

Tvaresnį maistą kurianti Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pelnė apdovanojimą. Šioje konferencijoje nagrinėjami pasauliniai iššūkiai, susiję su maisto sauga, kokybe ir tvarumu.Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės.Magnis dažnai minimas tarp svarbiausių organizmui reikalingų mineralų. Jis svarbus normaliai raumenų, nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Kas signalizuoja apie magnio trūkumą ir ar vien maistu mes galime papildyti jo atsargas?Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas: kviečiame aplankyti radijo istorijai svarbius pastatus. Šį kartą LRT senbuvis Juras Jankevičius atveria duris pastato, kuris 1933 m. Kaune iškilo specialiai radiofonui. Kotrynos Lingienės pasakojime išgirsite, koks Antanas čia mėgo lankytis, ir kodėl būtent šis pastatas 1991-aisiais tapo laisvo žodžio tvirtove bei valstybės išlikimo garantu.Kodėl vieni pomidorai būna saldūs, kvapnūs ir kupini skonio, o kiti – vandeningi ir beveik beskoniai? Nuo ko iš tiesų priklauso pomidoro skonio savybės – veislės, oro sąlygų, dirvožemio ar auginimo būdo – ir ką gali padaryti sodininkai, norintys užsiauginti išties skanių pomidorų?10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip veikia gegužės 1 d. įsigaliojusi tvarka, draudžianti gydymo įstaigoms imti priemokas už paslaugas, kurias apmoka valstybinė ligonių kasa? LRT RADIJAS gauna signalų, kad sistema neveikia – gydymo įstaigos toliau ima priemokas.Į LRT kreipėsi Pranas, kuris už savo automobilio tepalų keitimą sumokėjo 400 eurų. Vairuotojas įtaria, kad, keisdami tepalus, mechanikai kažką dar neva pakrapštė greičio dėžėje ir taip išpūtė kainą. Kaip sekasi susigaudyti, ar už automobilio tvarkymą sumokate tiek, kiek ir turėtumėte?Šie mokslo metai 5-10 klasių mokiniams – savaite trumpesni nei praėjusieji. Vieni tėvai džiaugiasi, kiti skundžiasi, nes neturi kur palikti vaikų, tad galvoja, kuo juos užimti. Ar pasiteisino ministerijos sprendimas savaite sutrumpinti mokslo metus?90-metis dailininkų sąjungos narys, skulptorius, karikatūristas, poetas Mindaugas Milinavičius – tikras dzūkas, tačiau puošia Aukštaitijos miestelį Mielagėnus.Ved. Edvardas Kubilius

Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Kur yra riba tarp nuovargio ir perdegimo? Kada poilsio jau nebepakanka, o nuolatinis skubėjimas, įtampa ir bandymas viską spėti tampa pavojingu gyvenimo režimu? Apie šiuolaikinio žmogaus santykį su darbu, poilsiu ir savo ribomis – pokalbis su psichologe, knygos „Perdegimo anatomija“ autore Ugne Juodyte.

LRT radijui minint 100-metį, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Tad „sėskim ir pakalbėkim“ su ilgamete LRT žurnaliste, Klasikos laidų vedėja Jolanta Kryževičiene.Ved. Jolanta Kryževičienė