10–12

Ko dažnai nesuprantame apie kurčiųjų kultūrą? Vilniaus universiteto doktorantas Žygimantas Bučius.Ledų manufaktūra Zarasuose „Skonus“.Argentinoje gimęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis – kaip išmokus lietuvių kalbos pasikeitė gyvenimas ir kodėl nėra lengva ištarti žodį „labas“.Medinės architektūros ateitis – su Vilniuje esančio Medinės architektūros centro vadove Indre Užuotaite.Žolinės tradicijos ir renginiai Vilniuje ir Kaune.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai Rusiją užklumpa netikėta krizė, jos propagandos sistema kurį laiką veikia nesuderintai: oficialūs kanalai delsia, „Telegram“ erdvėje konkuruoja skirtingos įvykių versijos, o bendras Kremliaus naratyvas susiformuoja tik vėliau. Pirmosiomis 18 valandų sistema pažeidžiamiausia, rodo naujas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro tyrimas. Apie tai išsamiau – analitikos bendrovės „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus ir VU TSPMI politologas Nerijus Maliukevičius.Ved. Darius Matas.

Kokią naudą turi viešai skalbiama informaciją apie darbo užmokestį? Nuo kitų metų šalyje įsigalioja skaidraus atlygio direktyva. Ja įtvirtinamos lyties požiūriu neutralios apmokėjimo sistemos bei darbuotojų teisė sužinoti tų pačių pareigybių grupės atlygio vidurkius. Darbdaviams draudžiama klausti kandidatų apie buvusį atlyginimą.Kai Rusiją užklumpa netikėta krizė, jos propagandos sistema kurį laiką veikia nesuderintai: oficialūs kanalai delsia, „Telegram“ erdvėje konkuruoja skirtingos įvykių versijos, o bendras Kremliaus naratyvas susiformuoja tik vėliau. Pirmosiomis 18-a valandų sistema pažeidžiamiausia, rodo naujas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro tyrimas.Dalis psichologų pastebi, kad kokybiškus santykius kuriame vis sunkiau. Skaičiuojama, kad maždaug kas trečias šalies gyventojas vengia bendravimo su kitais žmonėms, patiriami sunkumai santykiuose viena dažniausių problemų, dėl kurių kreipiamasi į specialistą.Pratęsime pasakojimų ciklą apie sakralias Lietuvos vietas. Šį kartą nusikelsime į vienintelę Romos katalikų bažnyčią Nidoje. Šie maldos namai išsiskiria balta smaile ir didžiuliais langais.Esminio testo viktorina ir pamoka, kaip susidėti išvykimo krepšį.Ved. Darius Matas

Išleista poezijos apie kates rinktinė „Rafinuočiai: pirmi trys gyvenimai“. LRT radijo laidoje „10-12“ – knygos sudarytojas Dominykas Andriuškevičius bei dalį užsienio autorių eilėraščių rinktinei išvertę poetas Marius Burokas ir ambasadorius Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos Andrius Krivas. Diplomatas sako, kad poezijos vertimai jam – alternatyvi realybė tai, su kuria tenka susidurti darbe.Ved. Giedrė Čiužaitė

Portalas LRT.lt neseniai rašė apie atvejus, kai lietuviai turistai užsisakė ir iš anksto sumokėjo už ekskursijas Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje gido paslaugas siūlančiam lietuviui, tačiau jų negavo. Kaip nepakliūti į tokias situacijas ir ginti savo teises susidūrus su apgaulėmis kelionėse? Laidoje „10-12“ – turistų grupei atstovaujanti advokatė Marija Židonienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Paslaugų skyriaus vedėja Toma Žiurkutė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuolat tikrina, ar žvejai mėgėjai Lietuvoje nebrakonieriauja. Birželio ir liepos mėnesiais nustatyta daugiau nei 20 atvejų, kai žvejai mėgėjai turėjo tinklų. Vienu iš atvejų gamtai padaryta žala siekia daugiau nei 6 tūkstančius eurų, o iš viso atimta 90 draudžiamų žvejybos įrankių ir 14 plaukiojimo priemonių.Išleista poezijos apie kates rinktinė „Rafinuočiai: pirmi trys gyvenimai“.Portalas LRT.LT neseniai rašė apie atvejus, kai lietuviai turistai užsisakė ir iš anksto sumokėjo už ekskursijas Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje gido paslaugas siūlančiam lietuviui, tačiau jų negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Kaip nepakliūti į tokias situacijas ir ginti savo teises susidūrus su apgaulėmis kelionėse?Europos Sąjungos šalių piliečiai kviečiami dalyvauti formuojant ES politiką: jeigu surenka milijoną parašų po savo iniciatyva, jos kartais vadinamos ir internetinėmis peticijomis, gali paraginti Europos Komisiją pasiūlyti naują ES teisės aktą rūpimu klausimu. Kaip tokioms iniciatyvoms sekasi, ar pavyksta pasiekti apčiuopiamų rezultatų?Šiauliuose – nauja lauko galerija.Ved. Giedrė Čiužaitė

Gamtos tyrimų centro mokslininkai šių metų pavasarį pradėjo sodinti Lauko bandymų stoties Paveldo sodą, kuriuo siekiama išsaugoti tarpukariu Lietuvoje augintų obelų, kriaušių, slyvų veisles. Apie tai plačiau pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkas Valerijus Rašomavičius.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Jau dešimt metų Lietuvoje skaičiuoja ir vis daugiau keliautojų patraukia „Camino Lituano“. Pagrindinį 500 kilometrų kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės Šiaurės Lietuvoje iki Seinų Lenkijoje, tačiau sukurti ir papildomi maršrutai Žemaitijoje bei Aukštaitijoje. Išsamiau – vienas iš „Camino Lituano“ įkūrėjų Marius Minkevičius bei bendruomenės savanorės Monika Brėskytė ir Vakarė Jurkšaitytė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Šią savaitę Lietuvoje matysime dalinį saulės užtemimą. Apie tai, ką dar įdomaus galima stebėti rugpjūčio danguje, plačiau pasakoja astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Šią savaitę Lietuvoje matysime dalinį Saulės užtemimą. Ką dar įdomaus galima stebėti rugpjūčio danguje? LaidojeJau dešimt metų Lietuvoje skaičiuoja ir vis daugiau keliautojų sutraukia „Camino Lituano“.Gamtos tyrimų centro mokslininkai šių metų pavasarį pradėjo sodinti Lauko bandymų stoties Paveldo sodą. Siekiama išsaugoti tarpukariu Lietuvoje augintų obelų, kriaušių, slyvų veisles.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Vėl skaitau apie baisias mirtinas avarijas Lietuvoje. Kelios dienos važinėju po Estiją – lietuvė moterytė su „Dacia“. Nieks, žinokit, manęs nelenkia, nieks nepypsi, jei nesusigaudau, nieks nerodo – durna boba, neapsivelki. Nežinau, gal ir labai sėkmingi esam. Bet labai pikti, nepakantūs, „protingi“, susisvarbinę, skubantys“, – taip feisbuke rašo klaipėdietė Nika Puteikienė. Statistika rodo, kad Lietuvoje daugiausia žmonių eismo įvykiuose žūsta dėl per didelio greičio, ekspertai bėda pirštu ir į nuolat telefonu besinaudojančius vairuotojus. Kokia mūsų vairavimo kultūra? Ar ji nors truputį gerėja? O gal priešingai – skubame ir lekiame vis labiau?

Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė – ruošiasi išskirtiniam koncertui – „Stepo sala“. Atlikėjai bus saloje, o žiūrovai – valtyse ir baidarėse, pakrantėje. Koncertuoja vietos muzikantai, pinigus renginiui suneša gyventojai.Lietuva išbando naują pievų atkūrimo būdą – išsklaidė šieną, atsivežtą iš kitos pievos.„Vėl skaitau apie baisias mirtinas avarijas Lietuvoje. Kelios dienos važinėju po Estiją – lietuvė moterytė su Dacia. Nieks, žinokit, manęs nelenkia, nieks nepypsi, jei nesusigaudau, nieks nerodo – durna boba, nepasivelki. Nežinau, gal ir labai sėkmingi esam. Bet labai pikti, nepakantūs, „protingi“, susisvarbinę, skubantys“, – taip „Facebook“ rašo klaipėdietė Nika Puteikienė. Kokia mūsų vairavimo kultūra? Ar ji nors truputį gerėja? O gal priešingai – skubame ir lekiame vis labiau?Pradedame transliuoti pasakojimų ciklą apie sakralinį Lietuvos paveldą. Šiandien užsuksime į bažnyčią, kurioje rugpjūtį krenta snaigės. Tokių pasaulyje trys – Prancūzijoje, Italijoje ir Girdiškės kaime, Šilalės rajone.Ved. Edvardas Kubilius

Pradėta nauja nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondas“ ir partnerių, agentūros „Synthesis CG“ kampanija „Miškobank“, kuria siekiama išsaugoti biologiškai vertingus miško sklypus. Aplinkos ministerija teigia, kad Lietuvoje sudarys sąlygas kurti ir privačias saugomas teritorijas. Laidoje „10-12“ – Mindaugas Survila, gamtininkas, „Sengirės fondo“ iniciatorius, dr. Ainis Pivoras - miškų ekologas, vienas „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjų, Algirdas Pieniuta, Aplinkos viceministras.Ved. Ignas Andriukevičius

Naujas sveikatos priežiūros specialistų tyrimas rodo, kad vaiką pas gydytoją dažniausiai atlydi mama – taip nurodė beveik 87 proc. specialistų. Net atvykus abiem tėvams, kone 60 proc. atvejų intensyviau bendraujama su mama. Kodėl tėtis gydytojo kabinete vis dar lieka antraeilis ir kaip tai gali veikti šeimos gyvenimą? Laidoje „10-12“ – Andrej Rudanov, gyvybės mokslų teisės ekspertas ir ELSKI partneris ir Giedrė Juškienė, mamų bendruomenės „Namų mama“ įkūrėja ir vadovė.Ved. Ignas Andriukevičius

Pasaulyje gerai žinomas gatvės meno festivalis „Meeting of Styles“ nuo šiandien Vilniuje. Menininkai iš 19 valstybių susitiks Bėgių parke, kur keturias dienas kurs ant specialiai paruoštų plokščių, o esminiais renginio akcentais taps išpieštas traukinys ir nauja freska Naujamiestyje.Naujas sveikatos priežiūros specialistų tyrimas rodo, kad vaiką pas gydytoją dažniausiai atlydi mama – taip nurodė beveik 87 proc. specialistų. Net atvykus abiem tėvams, kone 60 proc. atvejų intensyviau bendraujama su mama. Taip sukasi uždaras ratas: mama gauna daugiau informacijos, todėl kitą kartą vėl tampa pagrindine pašnekove. Kodėl tėtis gydytojo kabinete vis dar lieka antrame plane?Pradėta nauja nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondas“ ir partnerių, agentūros „Synthesis CG“ kampanija „Miškobank“, kuria siekiama išsaugoti biologiškai vertingus miško sklypus. Tai – praėjusiais metais didelės sėkmės sulaukusios „Neįkertamas turtas“ iniciatyvos tęsinys.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Tūkstančiai žmonių Lietuvoje vieni kitiems rekomenduoja knygas. Vieni dalijasi savo atradimais socialiniuose tinkluose, kiti – draugų rate, treti pirmą kartą atsiverčia knygas, pasiūlytas artimųjų ar kolegų. Prie rekomendacijų bangos prisideda Lietuvos bibliotekų organizuojamas iššūkis „Vasara su knyga“. Laidoje „10-12“ – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji komunikacijos specialistė Donata Baniūnienė.Ved. Darius Matas

Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.Kristina Toleikienė kalbina šios idėjos autorę Violetą Shenk – ir apie augantį autentiškų patirčių poreikį, ir apie aplinką, kurioje ji įsikūrusi ir leidžia dalį savo gyvenimo.

Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.Lietuvoje daugėjant imigrantų, dalis jų susiduria su problema. Būstą nuomojantys žmonės vengia sudaryti sandorį su kitataučiu. Anot ekspertų, kartais toks elgesys gali būti laikomas diskriminacija. Nekilnojamojo turto agentas, pareiškęs užsieniečiui, kad butas nuomojamas tik lietuviams, jį diskriminavo dėl tautybės ir rasės, nustatė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Tūkstančiai žmonių Lietuvoje vieni kitiems rekomenduoja knygas. Vieni dalijasi savo atradimais socialiniuose tinkluose, kiti – draugų rate, treti pirmą kartą atsiverčia knygas, pasiūlytas artimųjų ar kolegų. Ši rekomendacijų banga – Lietuvos bibliotekų organizuojamos skaitymo skatinimo iniciatyvos dalis. Skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“ jau priėmė 22 495 dalyviai, kurie kartu perskaitė daugiau kaip 42 000 knygų. O iššūkį įveikti (t. y. perskaityti tris knygas) jau suspėjo 9 300 dalyvių. Tai – kur kas daugiau nei bibliotekų iniciatyva. „Vasara su knyga“ – tai visą Lietuvą vienijantis reiškinys, į kurį kasdien įsitraukia naujų skaitytojų.Prieš savaitę pristatęs galutiniUS naujų eurų banknotų dizaino variantus Europos Centrinis Bankas pateikė juos viešai aptarti - iki rugsėjo 21-osios europiečiai kviečiamii išsakyti savo nuomonę. Tarp siūlomų banknotų dizainų – tOkios iškilios asmenybės kaip MarijA Kiurii, vienintelė mokslininkė, pelniusi Nobelio premijas tiek fizikos, tiek chemijos srityse, kompozitorius Liudvigas van Bethovenas ir menininkas Leonardas da Vinčis. Kitoje dizaino serijoje vaizduojami paukščiai.Ved. Darius Matas.

Daugiau kaip 600 įvairaus amžiaus Lietuvos moksleivių apklaususi akušerė, lektorė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja ir doktorantė Alina Liepinaitienė pastebėjo neraminančią tendenciją – tik keliolika vaikų ir paauglių minėjo bent kartą apie mirtį kalbėjęsi su savo tėvais. Pasak specialistės, ši tema Lietuvos šeimose vis dar lieka tabu, nors anksčiau ar vėliau ji paliečia kiekvieną.

7600 kilometrų po Europą elektromobiliu: kokie iššūkiai kyla ir kaip juos spręsti? Prieš kelias savaites su šeima keliavęs eletromobilių entuziastas Tadas Ratkevičius dalinasi patarimais ir įžvalgomis.Daugiau kaip 600 įvairaus amžiaus Lietuvos moksleivių apklaususi akušerė, lektorė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja ir doktorantė Alina Liepinaitienė pastebėjo neraminančią tendenciją – tik keliolika vaikų ir paauglių minėjo bent kartą apie mirtį kalbėjęsi su savo tėvais. Pasak specialistės, ši tema Lietuvos šeimose vis dar lieka tabu, nors anksčiau ar vėliau ji paliečia kiekvieną.Vis daugiau žmonių skundžiasi nuovargiu, nerimu, prastesniu miegu ir jausmu. Kaip tokiu atveju gali padėti plūduriavimas - pasaulyje jau kelis dešimtmečius taikomas metodas, kurio metu žmogus plūduriuoja didelės koncentracijos magnio sulfato tirpale?Birželio pabaigoje Europą užklupusi karščio banga pareikalavo daugiau kaip 10 tūkstančių papildomų gyvybių. Tuo pat metu Pietų Europa ir toliau kovoja su istoriniais miškų gaisrais. Londono Imperatoriškojo koledžo klimato mokslų profesorė Fryderiika Otto LRT sako, kad tol kol pasaulis toliau degins iškastinį kurą, karščio bangos, sausros ir gaisrai tik stiprės. Tačiau, pasak jos, Europos miestai turi daugybę galimybių prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, o prie kovos su klimato krize gali prisidėti kiekvienas.Prieš porą metų Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš 90 metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijos paslaptį. Tada atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui paslėptos karališkos regalijos.Ved. Darius Matas.

Kuo Klaipėda gyvena šiandien ir kokią ją norime matyti ateityje? Laidoje – Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

„Minų medžioklę“ atliekantis karinių jūrų pajėgų karininkas: jūros dugne – begalė objektųLaidoje – Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės karininkas, kapitonas leitenantas Andrius Dervinskas.

Apie istorinę Klaipėdos praeitį ir miesto formavimąsi pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Klaipėdai – 774-eri. Ji buvo įkurta 1252-aisiais, kai Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį, aplink kurią ėmė formuotis miestas. Klaipėda – vienas seniausių miestų Lietuvoje.Karinės jūrų pajėgos - unikalus Lietuvos kariuomenės dalinys, veikiantis išskirtinai Klaipėdoje. Kokias užduotis jie atlieka ir kaip atrodo sprogmenų paieška bei išminavimas Baltijos jūroje?774-asis Klaipėdos gimtadienis - tai proga ne tik prisiminti miesto istoriją, bet ir pažvelgti į tai, kuo Klaipėda gyvena šiandien ir kokią ją norime matyti ateityje. Kaip keičiasi uostamiestis, kokie didžiausi iššūkiai laukia artimiausiais metais – nuo gyventojų skaičiaus iki investicijų, būsto, viešųjų erdvių ir jaunų žmonių pritraukimo? Apie tai šiandien kalbėsimės su Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi.Lietuvoje veikia daugiau nei du tūkstančiai kaimo bendruomenių, vienijančių vietos gyventojus bendriems kaimų plėtros, socialiniams, verslo ir kultūriniams tikslams. Vilkaviškio rajono Gudkaimio bendruomenė būrėsi kaip ir daugelis prieš du dešimtmečius, bet pirmoji šalyje, 2019-aisiais ėmėsi socialinio verslo ir įkūrė savarankiško gyvenimo namus.Ved. Paulius Selezniovas

35-eri metai po Medininkų tragedijos, kai OMON smogikai nužudė 7 Lietuvos pareigūnus, gyvas liko tik Tomas Šernas. Šia tema kalba tuometinis Medininkų muitinės posto III pamainos viršininkas Rimantas Kazokevičius.

35-eri metai po Medininkų tragedijos, kai OMON smogikai nužudė 7 Lietuvos pareigūnus, gyvas liko tik Tomas Šernas. Šia tema kalbiname tuometinį Medininkų muitinės posto III pamainos viršininką Rimantą Kazokevičių ir knygos „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“ autorę Aureliją Aurlauskienę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialiniuose tinkluose vis daugėja grybautojų įkeliamų nuotraukų su pilnais krepšiais, nors didysis grybų sezonas dar tik prieš akis. Kas šiuo metu dygsta Lietuvos miškuose ir ar šiųmetis grybų derlius bus gausus? Apie tai – su mikologu dr. Jonu Kasparavičiumi.

Tarptautinė meteorų organizacija informuoja, kad artimiausiomis naktimis piką pasieks du meteorų srautai, tačiau jų stebėjimą gali apsunkinti ryški Mėnulio šviesa. O rugpjūtį laukia ir svarbiausias vasaros dangaus reginys – Perseidų lietus. Ką galėsime pamatyti Lietuvos danguje? Pasakoja Saulius Lovčikas, VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, Molėtų astronomijos observatorijos astronomas.Ved. Ignas Andriukevičius.

Tarptautinė meteorų organizacija informuoja, kad Artimiausiomis naktimis piką pasieks du meteorų srautai, tačiau jų stebėjimą gali apsunkinti ryški Mėnulio šviesa. O rugpjūtį laukia ir svarbiausias vasaros dangaus reginys – Perseidų lietus. Ką galėsime pamatyti Lietuvos danguje?Socialiniuose tinkluose vis daugėja grybautojų įkeliamų nuotraukų su pilnais krepšiais, nors didysis grybų sezonas dar tik prieš akis. Kas šiuo metu dygsta Lietuvos miškuose ir ar šiųmetis grybų derlius bus gausus? Apie tai – su mikologu dr. Jonu Kasparavičiumi.Beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų juda per mažai, o mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų gerokai viršija pirmaujančių Europos šalių vidurkį. Siekdami paskatinti žmones daugiau judėti, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos paralimpinis komitetas pradėjo iniciatyvą „Ką man davė sportas?“, prie kurios jungiasi sportininkai ir kiti žinomi žmonės. Ar svetimi pavyzdžiai gali užkrėsti fizine veikla?Du dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje gyvenanti masažuotoja Deimantė Kiseliauskienė, grįžusi atostogų į Lietuvą nusprendė neatlygintinai masažais padėti onkologiniams ligoniams ar žmonėms, kurie patys sau padėti nelabai gali.10-12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vilniuje galima pasinerti į maudynes, kurioms nereikia nei maudymosi kostiumėlio, nei rankšluosčio, nei vandens. Tai visame pasaulyje išpopuliarėjusios miško maudynės, kuriomis galima mėgautis net neišvykus iš miesto. Apie šią poilsio ir dėmesingo buvimo gamtoje praktiką pasakojo „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė ir miško maudynių specialistas Liudas Basiulis.

Sicilijos miestelis Itala jau penkerius metus priima lietuvių menininkus. Čia vyksta Šiaulių dailės galerijos ir Sicilijoje veikiančio kultūros bei edukacijos centro „Labas“ organizuojama Šiaurės Lietuvos menininkų rezidencija „Labas Itala“. Apie šią iniciatyvą pasakojo LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Neringa Budrytė ir kultūros centro „Labas“ įkūrėja Simona Crisafulli.

Tarptautinė mokslininkų komanda atliko 700 metų senumo Vilniaus gyventojų palaikų tyrimą, atskleidusį, kad nuo pat miesto kūrimosi pradžios Vilnius buvo įvairiatautis. Taip pat, mokslininkams leido daug tiksliau suprasti jų migraciją, mitybą ir socialinius ryšius daug tiksliau. Tyrimą aptarė antropologas, biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Jankauskas.

Sicilijos miestelis Itala jau penkerius metus priima lietuvių menininkus. Čia vyksta Šiaurės Lietuvos menininkų rezidencija „Labas Itala“, kurią organizuoja Šiaulių dailės galerija kartu su Sicilijoje veikiančiu kultūros ir edukacijos centru „Labas“.Tarptautinė mokslininkų komanda atliko 700 metų senumo Vilniaus gyventojų palaikų tyrimą, atskleidusį, kad nuo pat miesto kūrimosi pradžios Vilnius buvo įvairiatautis. Taip pat, mokslininkams leido daug tiksliau suprasti jų migraciją, mitybą ir socialinius ryšius.Vilniuje galima nerti į maudynes, kurioms nereikia maudymosi kostiumėlio, rankšluosčio ar vandens. Tai - visame pasaulyje išpopuliarėjusios miško maudynės. Jomis galima mėgautis neišvykus iš miesto.Bioįvairovės atkūrimo ir saugojimo priemone gali būti vabzdžių viešbučiai. Vilkaviškio rajone Kiršų kaime įsikūrę Andrius Milinkevičius - etninės kultūros specialistas, kuris jau antri metai taip atkuria bioįvairovę.Ved. Darius Matas.

Ar poros neturintys žmonės dar nori susipažinti gyvuose renginiuose? Ne visi renkasi pažinčių programėles? Pokalbis su pažinčių tarnybos „Išdrįsk susipažinti“ įkūrėjomis Vilma Varnagiryte ir Samanta DvilevičiūteSTUDIJOJE pažinčių tarnybos „Išdrįsk susipažinti“ įkūrėjos Vilma Varnagirytė ir Samanta Dvilevičiūtė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad moteris su judėjimo negalia patyrė diskriminaciją Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gabijėlė“, nes ji negalėjo ir iki šiol negali savarankiškai patekti į patalpas, kuriose ugdomas jos vaikas.

Koks gyvenimas po 45-erių? 72 brandžios moterys knygoje „aš esu. moteris 45+“ dalijasi savo istorijomis, patirtimis ir drąsa būti savimi. Laidoje – pokalbis su knygos autore Audra Radavičiene.

Pokalbis su vandenlenčių sporto entuziastu Mantu Šalčiu apie šį sportą ir per 10 dienų aplankytus 30 vandenlenčių parkų.Koks gyvenimas po 45-erių? 72 brandžios moterys knygoje „aš esu. moteris 45+“ dalijasi savo istorijomis, patirtimis ir drąsa būti savimi.STUDIJOJE knygos „aš esu. moteris 45+“ autorė Audra Radavičienė.Ar poros neturintys žmonės dar nori susipažinti gyvuose renginiuose? Ne visi renkasi pažinčių programėles? Pokalbis su pažinčių tarnybos „Išdrįsk susipažinti“ įkūrėjomis Vilma Varnagiryte ir Samanta DvilevičiūteSTUDIJOJE pažinčių tarnybos „Išdrįsk susipažinti“ įkūrėjos Vilma Varnagirytė ir Samanta Dvilevičiūtė.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad moteris su judėjimo negalia patyrė diskriminaciją Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gabijėlė“, nes ji negalėjo ir iki šiol negali savarankiškai patekti į patalpas, kuriose ugdomas jos vaikas.Lietuviškų šaknų turinti pasaulinio garso menininkė Barbara Kasten - dar ne visų šiuolaikinio meno gerbėjų atrasta menininkė. Su jos tapyba, tekstile, fotografija, skulptūra ir nauju požiūriu į erdvę galima susipažinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vasara – uogų, vaisių, daržovių ir ilgų vakarų prie stalo metas. Šią vasarą virtuvės šefas Alfas Ivanauskas jau penktą kartą pristato nemokamą elektroninę receptų knygą „Nerk į skonių vasarą“, kurioje – sezoniniai receptai nuo užkandžių ir kepsnių iki desertų bei gaivių gėrimų. Tačiau šiandien receptų netrūksta – jų pilna socialiniuose tinkluose, internete, o dirbtinis intelektas per kelias sekundes gali pasiūlyti vakarienę iš to, ką randame šaldytuve. Tad ar receptų knygos vis dar reikalingos?

Lietuvos istorijos institutas pristatė naują skaitmeninę platformą „Atvira istorija“, kurioje vienoje vietoje prieinami suskaitmeninti istorijos, archeologijos ir etnologijos archyvai, veikia elektroninis knygynas, skelbiami mokslininkų komentarai, tinklalaidės ir kita visuomenei skirta medžiaga. Kiek pavyksta istoriją priartinti prie platesnės auditorijos? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Aurimu Švedu.

Lietuvos istorijos institutas pristatė naują skaitmeninę platformą „Atvira istorija“, kurioje vienoje vietoje prieinami suskaitmeninti istorijos, archeologijos ir etnologijos archyvai, veikia elektroninis knygynas, skelbiami mokslininkų komentarai, tinklalaidės ir kita visuomenei skirta medžiaga. Ar po pirmojo mėnesio jau matyti, kaip žmonės naudojasi šia platforma, ir ar pavyksta istoriją priartinti prie platesnės auditorijos, kalbėsime su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi dr. Aurimu Švedu.Vasara – uogų, vaisių, daržovių ir ilgų vakarų prie stalo metas. Šią vasarą virtuvės šefas Alfas Ivanauskas jau penktą kartą pristato nemokamą elektroninę receptų knygą „Nerk į skonių vasarą“, kurioje – sezoniniai receptai nuo užkandžių ir kepsnių iki desertų bei gaivių gėrimų. Tačiau šiandien receptų netrūksta – jų pilna socialiniuose tinkluose, internete, o dirbtinis intelektas per kelias sekundes gali pasiūlyti vakarienę iš to, ką randame šaldytuve. Tad ar receptų knygos vis dar reikalingos?Vasara ir ankstyvas ruduo – aktyviausias erkių sezonas. Nors daugelis vis dar mano, kad didžiausia rizika kyla tik miškuose, specialistai primena – erkės puikiai jaučiasi ir miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse. Lietuva ir toliau išlieka viena iš Europos valstybių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių, nors šių metų pirmojo pusmečio duomenys rodo mažėjimą. Per pirmuosius šešis mėnesius užregistruoti 92 erkinio encefalito ir 2 607 Laimo ligos atvejai – gerokai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vis dėlto specialistai ragina neatsipalaiduoti.

Vis daugiau pagrindinių šalies kelių įrengiamos apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų. Kiek jos pasiteisina?Daugėja poilsio ir pramogų vietų, kur žmonės kviečiami padėti telefoną į šalį ir visiškai nesinaudoti internetu. Tai vadinama skaitmenine detoksikacija, itin plačiai vystoma Kazlų Rūdos savivaldybėje.Svetimą kapą Šalčininkų rajone, Akmenynės kaime, užgrobę asmenys per 3 mėnesius privalo jį atkurti ir padengti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip nusprendė teismas. Kad dingo kapas, seniai mirusios moters artimieji pastebėjo prieš dvejus metus – iškart įtarė, kad šis kapas yra palindęs po šalia esančios kapavietės plokštėmis, apklotas trinkelėmis, tačiau to nepripažino nei kapą užgrobusi šeima, nei kapines prižiūrinti seniūnija.Ekologinio ūkio savininkas Mindaugas Kinderis Utenos rajone, Leliūnuose, augina mėsinius limuzinų veislės galvijus ir sako, kad ne mažiau svarbu ugdyti vartotojų supratimą apie jautieną.Ved. Edvardas Kubilius

Knygrišystė ir dokumentų restauravimas – amatai, be kurių veikiausiai nebūtų išsaugota daugybė istorinių knygų ir dokumentų. Kaip atrodo šis darbas šiandien ir ar jis keičiasi bėgant metams?Vasara, gausi moksleivių pasiekimų tarptautinėse olimpiadose. Fizikos olimpiadoje iškovoti aukso ir bronzos apdovanojimai: tai dešimtmetį neregėtas rezultatas. Tuo metu matematikos olimpiadoje, laimėti du medaliai ir tris pagyrimo raštai. Lietuvos atstovai, protestuodami prieš rengėjų sprendimą leisti varžytis rusijai, apdovanojimo ceremonijoje Kinijoje nedalyvavo.Vilniuje jau kelis mėnesius taikoma programa „Būstas pirma“, kurios tikslas – benamiams suteikti namus ir plėsti socialinę įtrauktį užtikrinančias paslaugas. Keli benamiai apgyvendinti nedideliuose vieno kambario butuose. Ar bandomoji programa gali peraugti į iniciatyvą iš esmės sprendžiančią benamystės problemą Lietuvoje?Per vieną savaitę Santaros klinikose atliktos trys širdies transplantacijos. Tai itin retas atvejis, tapęs dideliu išbandymu visai komandai.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius