10–12

Nuo sausio įsigalioja akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais nealkoholiniai saldinti gėrimai bus apmokestinami akcizais. Tačiau, teisininkų įsitikinimu, pasirinkta vadinamojo „cukraus mokesčio“ forma kelia vis daugiau abejonių dėl teisinio apibrėžtumo ir elementaraus aiškumo, kas kaip ir už ką bus apmokestinta, trūkumo. Esą tokiu būdu verslui neužtikrinamas vienas esminių mokesčių administravimo principų – aiškumo bei teisėtų lūkesčių principų, o gyventojams tai reiškia augančias kainas.

Daugiau nei ketvirtadalis jaunų suaugusiųjų susibūrimuose su draugais ar artimaisiais dažnai išleidžia daugiau pinigų, nei tuo metu galėtų sau leisti. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi 18–29 m. gyventojų apklausa. Apklausoje respondentai pripažįsta – leisti pinigus nebūtinoms išlaidoms juos skatina ir noras pasigerinti nuotaiką, ir aplinkos įtaka. Ką daryti, kad artėjantys Naujieji netaptų nepamatuotų išlaidų maratonu, kurio finišas – finansiniu nerimu pažymėtas sausis?

10–12. Ved. Darius Matas

Lietuvoje daugėja nelaisvėje auginamų laukinių gyvūnų. Kodėl? Kokias sąlygas jiems turi užtikrinti laikantieji? Apie tai pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.Pokalbis su medžio drožėju Vidu Nugaru, kurio išdrožinėtais Kalėdų seneliais ir Mažuoju princu žavisi ir grožisi daugelis.Keturi penktadaliai žaislų į Europos Sąjungą atkeliauja iš Kinijos. Pokalbis apie pasaulio žaislų pramonę ir kaip rinkti žaislus savo vaikams. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir „Herojaus“ mokyklos psichologė, „Dideli vaikai“ platformos turinio kūrėja Agnė Laskytė.Birštono apylinkėse avininkystės ūkį puoselėja Audronė Naruševičė, vedanti ir avių ganymo edukacijas. Jos yra ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Anot Audronės Naruševičės, aviganiai puikiausiai tinka ganyti ir galvijus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kam ir kodėl paminklus statėme 2025-ais metais? Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Viktorijos Rimaitės Beržiūnienės, Kaunas toliau vykdė autonomišką miesto įpaminklinimo politiką. Mažieji miestai rodė paminklais paženklintą savo galią sostinei. Neapsieidami be politinių įtakų, Šiauliai atsisakė kelis dešimtmečius brandintos „Tautos laisvės“ obelisko idėjos. O Zarasai ėmė ir paprovokavo, pakviesdami pasižiūrėti į kitokią monumentalistiką.Lituanistinio švietimo mokytojo premija šiemet skirta Jungtinės Karalystės lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ steigėjai ir direktorei, šios šalies lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkei Virginijai Stukaitei, kuri Jungtinėje Karalystėje gyvena jau septyniolika metų. Iš Lietuvos išvykusi nemokėdama anglų kalbos Virginija Stukaitė šiandien jau yra įkūrusi tris padalinius Londone ir kitose Jungtinės Karalystės vietose, kur mokosi apie šimtas trisdešimt vaikų.Lietuvos kino teatruose rodomas režisieriaus Manto Verbiejaus filmas „Smėlis tavo plaukuose“,pasakojantis apie brandaus amžiaus žmones, apie jų norą ir teisę gyventi pilnavertį gyvenimą ir neatsisakyti savo svajonių, apie tai, kaip skirtingos kartos supranta vieną kitą. Filmo siužetas prasideda, kai buvusi balerina Malvina ryžtasi nutraukti vienatvę išsiskirdama su ilgamečiu vyru ir dukters Majos tėvu Vincentu. Jos laukia naujai atrasta meilė – vienmetis ir bendramintis Kipras.

Naujajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone, Sosnovskio barščiais papuošta Kalėdų eglė stebina žmones. Vietos gyventojai sako, kad tai turbūt pirmoji invaziniais augalais papuošta eglė pasaulyje.Muzikos grupė iš Kazlų Rūdos „The Rusted Notes“ sukūrė ir įrašė kalėdinę dainą „Perfect Gifts“.Vis daugiau žmonių nori išmokti valdyti droną. Ar sunku tai padaryti ir kaip išmokti valdyti droną? Aiškina dronų specialistas Karolis Gudauskas.Mieste gyvenę Rūta ir Artūras Kabašinskai nustebino savo artimuosius nusprendę keltis į kaimą Kauno rajone ir turėti pieninių ožkų ir avių ūkį.Ved. Edvardas Kubilius

Kalėdos dažnai prasideda ne nuo stalo ar dovanų, o nuo mūsų pačių – nuo to, kaip nusiteikiame, sutinkame šią dieną. Apie švenčių reikšmę žmogui, simboliką ir ritualų svarbą pasikalbėsime su Gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė.Kiek daug žinoma apie tai, kuo maitinosi Europiečiai viduramžiais? Nauja tyrimų metodika praplėtė šias žinias. Pirmą kartą pasaulyje mokslininkai viduramžių žmonių dantų akmenyse identifikavo soroms būdingas biomolekules.Keliaujantys traukiniais jau pusmetį gali išgirsti frazę „Laba diena, su jumis sveikinasi traukinio mašinistė Giedrė“. Neretai, traukinio palydovai perduoda ir keleivių susidomėjimą – išgirdę, kad traukinį valdo moteris, jie su šypsena palydovų klausia, ar tikrai gerai išgirdo. Traukinio mašinistė Giedrė Ruzgaitė – LRT radijo eteryje.Panevėžyje du gerus dešimtmečius gyvena amerikietis stiklo menininkas Markas Ekstrandas. Savo stiklo studiją jis atvėręs ir vaikų globos namų auklėtiniams.Kuo ypatingi žmonės, liekantys gyventi kaime? Atsakymų ieško kolega Arvydas Urba, Rokiškio rajone, Salose susitikęs su kunigu Egidijumi Vijeikiu, aplinkosaugininke Laima Dabregaite ir matematikos mokytoja ilgus metus dirbusia Zita Jončiene.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Koks yra tradicinis Kūčių stalas ir jo dengimo papročiai? Kai kam žinomus, kai kam galbūt negirdėtus dalykus atskleidžia Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškėse vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.Taip pat laukia pažintis su kauniete tautodailininke Agne Trikšiene, kuri kuria miniatiūrinius etnografinius kaimus.Vis dažniau bičių aviliai aptinkami mieste ir net ant biurų pastatų stogų. Specialistai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sparčiau nyksta ir vabzdžiai, tarp jų ir bitės, be kurių žmonija gali ir pati išnykti. Kokios iniciatyvos gali būti naudingos – pokalbis su miesto bitininkystės populiarintoju Lietuvoje Pauliumi Chockevičiumi.Ar Kalėdų Senelis tikras? Artėjant žiemos šventėms šis klausimas daugelyje šeimų vėl tampa aktualus. Anot laidos pašnekovės, psichologės Monikos Skerytės-Kazlauskienės, stebuklinis pasaulis vaikystėje nėra apgaulė, o svarbi vaiko raidos dalis.Dainų kūrėja ir atlikėja Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvena Šiauliuose ir dainuoja žemaitiškai. Nors ne visi supranta Austiejos dainų žodžius, priedainį apie „žiauriai gražią žėimą“ per karantiną prieš kelerius metus išgirdo ir išmoko dainuoti kone visa Lietuva. Austieja puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.Laidos pabaigoje – šventinė LRT RADIJO viktorina.Ved. Darius Matas.

Kalėdų laikotarpiu Lietuvoje noriai valgomi ne tik lietuviški skanėstai, bet ir svečių šalių – pavyzdžiui itališkas pyragas, vadinamas „panettone“. Kodėl jis toks populiarus mūsų šalyje? Ir kaip išsirinkti gerą? Studijoje virtuvės šefas Gian Luca Demarco.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad emigracija prasideda ne nuo lėktuvo bilieto, o nuo vertybinių nuostatų - žmonės renkasi gyventi toje šalyje, kurios vertybinė sistema atitinka jų pasaulėžiūrą. Apie tyrimą pasakoja jo vadovė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.Pokalbis su dviem metų sportininkais - metų paralimpiečiu tapusiu plaukiku Edgaru Mataku ir moterų kategorijoje triumfavusia Oksana Dobrovolskaja.Kalėdų laikotarpiu Lietuvoje noriai valgomi ne tik lietuviški skanėstai, bet ir svečių šalių - pavyzdžiui itališkas pyragas, vadinamas Panettone. Kodėl jis toks populiarus mūsų šalyje? Ir kaip išsirinkti gerą? Pokalbis su virtuvės šefu Gian Luca Demarco.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Laidoje „10-12“: Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertė Simona Aginskaitė, Evelina Šernaitė, dviejų vaikų mama, kurios dėka tyrimas buvo inicijuotas, Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Tuoj bus metai, kai įsiskolinę žmonės, norėdami labiau atsistoti ant kojų, gali pasiimti skolų atostogas. Tokias atostogas galima pasiimti ne daugiau kaip 2 kartus, jų trukmė – iki 6 mėn. Ar skolų atostogos pasiteisina?

Atliekų tvarkytojai sako, kad per šventes padaugėja atliekų, todėl prašo gyventojų jas atsakingai rūšiuoti. To nepadarius gali kilti ir gaisrų.

Kaip vertinate imigrantų vairavimo įgūdžius? Statistika rodo, kad didžiausios yra ukrainiečių, baltarusių, rusų, uzbekų, tadžikų, kirgizų indų, pakistaniečių bendruomenės.Atliekų tvarkytojai sako, kad per šventes padaugėja atliekų, todėl prašo gyventojų jas atsakingai rūšiuoti. To nepadarius – gali kilti ir gaisrų.Tuoj bus metai, kai įsiskolinę žmonės, norėdami labiau atsistoti ant kojų, gali pasiimti skolų atostogas. Tokias atostogas galima pasiimti ne daugiau kaip 2 kartus, jų trukmė – iki 6 mėn. Ar skolų atostogos pasiteisina?Ved. Edvardas Kubilius

VU Medicinos fakultete startuos nauja magistrantūros studijų programa – Gyvensenos medicina.Kaip kinta lietuvių kalba ir kokiu greičiu tai vyksta?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Tarp šimto įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje – lietuvio pavardė. Į prestižinį „Eventex Powerlist 2025“ sąrašą pateko režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Šiemet jis pasiekė ir dar vieną reikšmingą įvertinimą – buvo įtrauktas į 50 įtakingiausių Europos renginių profesionalų sąrašą.

Ekspertų teigimu, rūpestis savo emocine sveikata, psichologinio atsparumo stiprinimas turi teigiamą poveikį ne tik mūsų smegenims, bet ir visam kūnui. Kaip ugdyti psichologinį atsparumą?Tarp šimto įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje – lietuvio pavardė. Į prestižinį „Eventex Powerlist 2025“ sąrašą pateko režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Šiemet jis pasiekė ir dar vieną reikšmingą įvertinimą – buvo įtrauktas į 50 įtakingiausių Europos renginių profesionalų sąrašą.Artėjančių švenčių proga dovanas lietuviai ruošia ir Ukrainos kariams bei gyventojams. Organizacija „Blue/Yellow“ pristatė iniciatyvą „Nereikalinga dovana“. Ukrainos dėka tokių dovanų kaip taktinė liemenė, radijo stotelė ar šalmas mums nereikia, tačiau jos labai reikalingos ukrainiečiams. Prisidėti kviečia ir paramos Ukrainai grupė „Vilniaus vorai“. Gyventojai kviečiami prisidėti pinant maskuojamuosius tinklus, kurie saugo karių gyvybes. Jais dengiama karinė technika ir kiti objektai, kuriuos svarbu paslėpti nuo priešo „akių”.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Pokalbis su Europos Sąjungos ambasadore Mongolijoje Ina Marčiulionyte apie šalį ir bloko tikslus šioje šalyje.Ved. Agnė Skamarakaitė

10–12. Ved. Agnė Skamarakaitė

Asociacija „Transeksta“ išanalizavo daugiau nei milijoną automobilių techninių apžiūrų įrašų ir sudarė „vidutinio lietuviško automobilio“ portretą. Tyrimas atskleidžia, kaip automobilių amžius, segmentas ir net naudojimo intensyvumas lemia techninius gedimus. Tyrimą aptarė Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas.

Anksčiau augintiniai atlikdavo apsaugos ir medžioklės funkcijas, tačiau šiandien jų vaidmuo smarkiai pasikeitęs. Kintant visuomenės nuostatoms, dalis žmonių augintinius ima laikyti šeimos nariais, švenčia jų gimtadienius, kuria emocinį ryšį ar net vadina vaiku. Tai patvirtina Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkų atliktas tyrimas, atskleidžiantis, kad toks požiūris būdingas daugumai apklaustų naminių gyvūnų augintojų Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, finansinės padėties ar gyvenamosios vietos. Tyrimą aptarė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė Evandželina Petukienė ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslo darbuotojas Sigitas Balčiūnas.

Anksčiau augintiniai atlikdavo apsaugos ir medžioklės funkcijas, tačiau šiandien jų vaidmuo smarkiai pasikeitęs. Kintant visuomenės nuostatoms, dalis žmonių augintinius ima laikyti šeimos nariais, švenčia jų gimtadienius, kuria emocinį ryšį ar net vadina vaiku.Baigėsi antroji LRT radijo akademija, kurios dalyviai pristatė unikalius kūrinius - nuo nevaisingumo iki moterų skulptūrų, nuo meškų iki bulių, nuo kelionės su radikalu iki kelionės su kunigu. Tokias įvairialypes temas aprėpė antrosios „LRT radijo akademijos“ dalyviai, tris mėnesius sėmėsi patirties iš garso ir istorijų pasakojimo profesionalų.Asociacija „Transeksta“ išanalizavo daugiau nei milijoną automobilių techninių apžiūrų įrašų ir sudarė „vidutinio lietuviško automobilio“ portretą. Tyrimas atskleidžia, kaip automobilių amžius, segmentas ir net naudojimo intensyvumas lemia techninius gedimus. Mieli klausytojai, kiek jums pavyksta iš pirmo karto praeiti techninę apžiūrą ir su kokiais gedimais dažniausiai susiduriate? Jūsų skambučių lauksime po vienuoliktos valandos žinių.

Laidoje – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Apklausa rodo, kad darbuotojai iš savo darbdavių Kalėdų proga laukia premijų, didesnio atlyginimo arba papildomų apmokamų laisvadienių, o ne tradicinių dovanų – bilietų į renginius ar kelionių. Kokių dovanų švenčių proga iš savo darbdavių tikitės Jūs? Studijoje – darbuotojų paieškos portalo „CV Market“ rinkodaros vadovas Vitalijus Otkinskij.

Nuo sausio 1 d. visi paspirtukininkai ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės dėvėti šalmą. Kaip vertinate? Apie tai kviesiu pasikalbėti po kelių minučių.Apklausa rodo, kad darbuotojai iš savo darbdavių Kalėdų proga laukia premijų, didesnio atlyginimo arba papildomų apmokamų laisvadienių, o ne tradicinių dovanų – bilietų į renginius ar kelionių. Kokių dovanų švenčių proga iš savo darbdavių tikitės Jūs?Seimas priėmė kitų metų biudžetą, kuriame – rekordinės išlaidos gynybai, didesnės socialinės išmokos, didesni mokytojų, gydytojų, kai kurių biudžetininkų algos. Tačiau yra ir nepatenkintųjų, pvz., pareigūnai dėl mažai didinamų atlyginimų ar kultūros darbuotojai dėl per mažo biudžeto. Kaip Jūs vertinate kitų metų biudžetą? Pokalbis su klausytojais ir finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.Ved. Edvardas Kubilius

Būna, švenčių proga artimam žmogui nusprendžiama padovanoti augintinį. Gyvūnų priežiūros specialistai sako, kad toks poelgis gali būti neatsakingas. Plačiau – gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė ir gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Gripo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprasta – rodo nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. Dabar sergamumas toks pats kaip praėjusių metų sausį. Į ligonines paguldyti 125 asmenys. Pasak specialistų, sergančiųjų gali daugėti, o tokias tendencijas lemia pakitęs gripo virusas. Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.Ved. Ignas Andriukevičius.

LRT GIRDI rubrikoje: kur kreiptis radus kito asmens pamestą daiktą, norint jį grąžinti?Ištrauka iš paskutinės tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“ dalies: kas lieka, kai žmogus miršta - nuo platesnei visuomenei žinomų pasiekimų iki asmeninių prisiminimų. Kaip visa tai įprasminti?Gripo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprasta – rodo nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. Dabar sergamumas toks pats kaip praėjusių metų sausį. Į ligonines paguldyti 125-i asmenys. Pasak specialistų, sergančiųjų gali daugėti, o tokias tendencijas lemia pakitęs gripo virusas.Atvejai, kai švenčių proga artimam žmogui nusprendžiama padovanoti augintinį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip sudaryti sąlygas tautinės mažumos vaikui tiek pažinti savo tautos tradicijas, kalbą, tiek įgyti kokybišką išsilavinimą ir mokėti valstybinę kalbą?Ved. Darius Matas

Saugus ir orus būstas yra viena iš pamatinių žmogaus teisių. Nors statistika rodo, kad dauguma lietuvių gyvena nuosavame būste, dalis ekspertų pastebi, kad šalyje gilėja būsto neįperkamumo problema, stinga socialinių būstų.Ved. Darius Matas

Koks yra žiniasklaidos vaidmuo atstovaujant pažeidžiamoms grupėms? Ar žurnalistų keliami klausimai ir viešinamos istorijos gali tapti pokyčių katalizatoriumi?Transliacijoje iš Žmogaus teisių forumo dalyvauja: Džina Donauskaitė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, Indrė Kiršaitė, NARA žurnalistė,Domantė Platūkytė, LRT žurnalistė, rašanti žmogaus teisių temomis.Ved. Darius Matas

Dalis visuomenės žmogaus teisių gynimą tapatina tik su nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis, o į žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus žvelgia įtariai ir dažnai kritiškai. Ką reiškia būti aktyvistu ir kalbėti nepatogiomis temomis?

Tarptautinė žmogaus teisių diena, skirta pagerbti bei nuolat prisiminti 1948 metais priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Dalis visuomenės žmogaus teisių gynimą tapatina tik su nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis, o į žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus žvelgia įtariai ir dažnai kritiškai. Ką reiškia būti aktyvistu ir kalbėti nepatogiomis temomis?Koks yra žiniasklaidos vaidmuo atstovaujant pažeidžiamoms grupėms? Ar žurnalistų keliami klausimai ir viešinamos istorijos gali tapti pokyčių katalizatoriumi?Saugus ir orus būstas yra viena iš pamatinių žmogaus teisių. Nors statistika rodo, kad dauguma lietuvių gyvena nuosavame būste, dalis ekspertų pastebi, kad šalyje gilėja būsto (ne)įperkamumo problema, stinga socialinių būstų. Kaip formuoti socialinę nelygybę mažinančią būsto politiką ir kurti socialiai teisingą visuomenę?Daugeliui žmonių svarbu išsaugoti savo kalbą, kultūrą, tradicijas ir papročius. Tą daryti siekia ir tautinių mažumų Lietuvoje atstovai. Tačiau neretai tai gali virsti atskirties priežastimi ar lemti prastesnį išsilavinimą, įsidarbinimo galimybes. Kaip surasti optimalų sprendimą tautinės mažumos vaikui įgyti kokybišką išsilavinimą, išsaugant savo tapatybę, puoselėjant savo kalbą ir tradicijas, lygiaverčiai mokėti valstybinę kalbą ir įgyti kompetencijas, leidžiančias veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime?

Pokalbis su įstaigos „Prirašytos rankos“ savanoriu Mariumi Macevičiumi, kuris tinklalaidėse kalbina įkalinimo įstaigų kalinius. Už šį projektą savanorytės apdovanojimuose jis ką tik pelnė pokyčių kūrėjo nominaciją.Pokalbyje taip pat dalyvauja ir šios iniciatyvos įkūrėja ir vadovė Ieva Mackutė.Kaip psichologiškai ir fiziškai susigyventi, kad nebeturi galūnės? Apie savo būdus ir kelią pasakoja kojos Ukrainoje netekęs savanoris Ričardas Savickas. Pokalbyje taip pat dalyvauja viešojo kalbėjimo specialistas Igoris Vasiliauskas.„Yra techninių niuansų, kainos klausimas, tačiau esminis dalykas yra valia“, taip Ukrainos karys, dronistas Dmytro komentuoja situaciją, kai Vilniaus oro uostas reguliariai uždaromas dėl iš Baltarusijos siunčiamų balionų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo kitų metų visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu priemonė yra nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Policijos duomenimis, pernai fiksuota daugiau negu 2,8 tūkst. kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuos padarė elektrinių mikrojudumo priemonių naudotojai. Net 180 paspirtukų vairuotojų ar keleivių patyrė sužeidimų eismo įvykiuose. Apie traumas ir šalmus, galinčius apsaugoti nuo skaudžių nelaimių papasakojo buvęs profesionalus plento dviratininkas, dviračių parduotuvės „Velonova“ bendrasavininkis Vytautas Kaupas ir „Žalgirio klinikos“ Burnos, veido ir žandikaulių centro vadovas Dalius Matkevičius.

KTU magistrantas Martynas Anikanovas, jau daugiau nei ketverius metus dirbantis kibernetinio saugumo srityje, specializuojasi etiško įsilaužimo sferoje. Jo darbas – aptikti sistemų spragas anksčiau, nei tai galipadaryti kibernetiniai sukčiai ar duomenis išvilioti norintys įsilaužėliai.

Naujos knygos „Mūsų brangioji Gražina. Aktorės Gražinos Balandytės gyvenimo istorija“ autorė Jurgita Lieponė: žmonės apie ją sako, kad ji buvo nuostabi, siekiau išsiaiškinti, iš ko susideda tas „nuostabi“. „Jeigu danguj yra biblioteka, tikiuosi, kad Gražiną knygą perskaitys“, – sako autorė.Ved. Ignas Andriukevičius

KTU magistrantas Martynas Anikanovas, jau daugiau nei ketverius metus dirbantis kibernetinio saugumo srityje, specializuojasi etiško įsilaužimo sferoje. Jo darbas – aptikti sistemų spragas anksčiau, nei tai gali padaryti kibernetiniai sukčiai ar duomenis išvilioti norintys įsilaužėliai.Rašytoja Jurgita Lieponė parašė knygą apie šviesaus atminimo aktorę Gražiną Balandytę. Knygoje „Mūsų brangioji Gražina autorė pasakoja apie teatro ir kino aktorę remdamasi jos artimųjų ir kolegų prisiminimais, didžiuliu Gražinos vyro Andriaus Čygo sukauptu archyvu – straipsnių iškarpomis, laiškais, dienoraščiais.Nuo kitų metų visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu priemonė yra nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Nuo kokių traumų apsaugo šalmai?Kaune, „Meno parko" galerijoje, kūrėja iš Lietuvos Laisvydė Šalčiūtė ir menininkas iš Estijos Marko Mäetamm seka „Siaubo pasakas". Tai pirma jų bendra paroda. Savo tapybos darbais autoriai atkreipia dėmesį į šio meto neramumus. Makabriškai juokauja, žvelgia į žiūrovą gyvūnų ir augalų akimis.Ved. Ignas Andriukevičius

„Regitra“ skelbia kalėdinį numerio ženklų išpardavimą. Jis vyks iki gruodžio 23 d., o kainos bus iki 50 proc. mažesnės.Geologijos tarnyba rado 4 naujas smegduobes.Į LRT GIRDI kreipusis Ieva klausia, ar žmogus tikrai gali netekti ligos išmokos, jeigu traumą patiria išgėręs. Kitaip tariant, nedarbingumą gauni, bet valstybė jo neapmoka, žmogus visą ligos laikotarpį lieka be pajamų.Dailės mokytoja Eglė Dučinskienė Klaipėdoje dirba su įvairiais mokiniais, tarp jų – ir turinčiais sutrikimų. Ji sako, kad ne visi pedagogai tam pasirengę.Ved. Edvardas Kubilius

Vis daugiau žmonių svarsto apie vaikų globą ar įvaikinimą. Apklausa rodo, kad apie tai svarstė 4 iš 10 gyventojų, kai prieš dvejus metus šis skaičius buvo dvigubai mažesnis. Trys ketvirtadaliai globą vertina teigiamai.Ved. Ignas Andriukevičius.