10–12

Radijo teatre – premjera: spektaklis „Senelių pataisos namai“, kuris kalba apie vyresnio amžiaus žmones, dėl vienatvės ir kitų socialinių problemų nusikalstančius tam, kad patektų į senjorams skirtas pataisos įstaigas. Spektaklio režisierius Gildas Aleksa sako, kad temą įkvėpė reali Japonijoje stebima tendencija.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šiandien Šv. Jeronimo premija bus įteikta vertėjai iš Estijos Tiiu Sandrak, kuri verčia šiuolaikinę lietuvių prozą, vaikų literatūrą ir dramaturgiją į estų kalbą. T. Sandrak įsitikinusi, kad vertėjai turi išmanyti šalių, kuriose dirba, kontekstą. Pavyzdžiui, estų auditorijai versdama M. Ivaškevičiaus „Išvarymą“ beveik nepaliko rusiškų keiksmažodžių. Kodėl?Ved. Giedrė Čiužaitė

LRT GIRDI: ką daryti, jei esi nepatenkintas veterinaro suteiktomis paslaugomis? Į LRT kreipėsi klausytoja, susidūrusi su veterinarijos klinika, kuri „naudojasi augintinių savininkais, siūlo operacijas ir chemoterapijas, kai tiesiog nebėra reikalo tai daryti. Specialiai siūlomos procedūros, kurios gyvūno neišgelbės, bet papildys jų biudžetą“.Ved. Giedrė Čiužaitė

Režisierius Gildas Aleksa ir aktorė Janina Matekonytė – apie radijo teatro premjerą LRT KLASIKOS programoje. Tai spektaklis „Senelių pataisos namai“ apie vyresnio amžiaus žmones, kurie dėl vienatvės ir kitų socialinių problemų pradeda daryti nusikaltimus tam, kad patektų į specialiai senjorams skirtas pataisos įstaigas.Tarptautinę vertėjų dieną – šiemetinės šv. Jeronimo premijos viena iš laureačių. Tai už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą šiandien apdovanojama vertėja iš Estijos Tiiu Sandrak.LRT GIRDI: ką daryti, jei esi nepatenkintas veterinaro suteiktomis paslaugomis? Į LRT kreipėsi klausytoja, kuri sako susidūrusi su veterinarijos klinika, kuri „naudojasi augintinių savininkais, siūlo operacijas ir chemoterapijas, kai tiesiog nebėra reikalo tai daryti. Specialiai siūlomos procedūros, kurios gyvūno neišgelbės, bet papildys jų biudžetą“.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kaip Lietuva padeda statyti slėptuves Ukrainoje? Mūsų šalis yra prisijungusi prie Suomijos vadovaujamos iniciatyvos Ukrainoje plėtoti slėptuvių tinklą. Visai neseniai Sumų srityje atidaryta Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšomis finansuota požeminė mokykla, kurioje mokysis 700 vaikų. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lietuvos tarptautinių partnerysčių centro Ukrainos atsigavimo ir taikos programų koordinatorius Artūras Žarnovskis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Koks šiandien yra ir turėtų būti socialinių darbuotojų vaidmuo? Apie tai – pokalbis su socialinėmis darbuotojomis Migle Maniušyte ir Modesta Balčiūnaite.

„Nuo pirmo persileidimo patirties vis galvojau apie šeimas, kurios patiria vaisingumo iššūkių, kaip joms bent kažkiek padėti“, – sako komunikacijos ekspertė Beatričė Skardžė kartu su psichologe Milda Kukulskiene kurianti projektą „Kada vaikai“. Pati Beatričė atvirai kalba apie savo vaisingumo kelionę ir patirtus 2 komplikuotus persileidimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip Lietuva padeda statyti slėptuves Ukrainoje? Mūsų šalis yra prisijungusi prie Suomijos vadovaujamos iniciatyvos Ukrainoje plėtoti slėptuvių tinklą. Visai neseniai Sumų srityje atidaryta Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšomis finansuota požeminė mokykla, kurioje mokysis 700 vaikų. Pokalbis su Lietuvos tarptautinių partnerysčių centro Ukrainos atsigavimo ir taikos programų koordinatoriumi Artūru Žarnovskiu.„Nuo pirmo persileidimo patirties vis galvojau apie šeimas, kurios patiria vaisingumo iššūkių, kaip joms bent kažkiek padėti. Žinojau, kad kol vaiko nelaikysiu ant rankų, tol emocinio resurso tam neturėsiu. Bet dabar turiu“, – sako įvairovės ir komunikacijos ekspertė Beatričė Skardžė kartu su psichologe Milda Kukulskiene kurianti projektą „Kada vaikai“. Pati Beatričė atvirai kalba apie savo vaisingumo kelionę ir patirtus 2 komplikuotus persileidimus.Koks šiandien yra ir turėtų būti socialinių darbuotojų vaidmuo? Pokalbis su dviem socialinėmis darbuotojomis – Migle Maniušyte ir Modesta Krasauskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Pablogėjusios klausos požymius ir galimus padarinius aptarė Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja otorinolaringologė Ingrida Anužytė ir bendrovės „Lora“ Klausos centro specialistė Agnė Vadgarytė.

Senjorų festivalio naujiena – pirmą kartą organizuojamas veteranų vyrų krepšinio turnyras. Turnyrą pristatė Tauragės veteranų klubo „Žemaitija“ atstovas Petras Ruika, Klaipėdos veteranų klubo „Molas“ atstovas Liudvikas Mileška bei Klaipėdos veteranų klubo „Molas“ atstovas, šio festivalio krepšinio turnyro organizatorius Vygantas Elekšis.

Prasideda trečiasis Senjorų festivalis, sutraukiantis tūkstančius žmoniu.Specialistai sako, kad dalis vyresnio amžiaus žmonių nenori pripažinti, jog silpniau girdi, dėl to patys susiduria su iššūkiais ir kyla įvairių įtampų artimųjų rate. Kodėl taip yra ir ar tikrai klausos aparatas gali visiškai šią problemą išspręsti?Baltijos jūros džiaugsmai ir vargai – vis susiformuoja cunamiai, dedama daug pastangų išsaugoti paplūdimį, Lietuvos specialistai stato karo laivus.Pokalbis su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi apie dizainerio Juozo Statkevičiaus kritiką, kad pajūryje – per mažai tualetų ir dušų. Taip pat – Šventosios uostas, iš esmės pakeisiantis visą Lietuvos pajūrio juostą.Ved. Edvardas Kubilius

Tai istorinis įvykis Lietuvos sportui. Kuo ypatingas tokių tarptautinių varžybų organizavimas, kodėl dalis informacijos prieš jas – itin slapta?LRT RADIJO laidoje „10-12“ iš Lazdijų – Europos orientavimosi sporto čempionato varžybų direktorius Vilius Aleliūnas ir Kevinas Olešauskis, Lietuvos rinktinės narys.

Minėdama LRT RADIJO šimtmetį laida „10-12“ baigia transliacijų maratoną, per kurį kvietė vietos gyventojus geriau pažinti radiją ir išbandyti radijo laidų vedėjo kėdę. Šiemet aplankyti visi 5 etnografiniai regionai, transliuota iš Pasvalio, Kintų, Šaukėnų, Gelgaudiškio, Lazdijų. Radijo laidą vesti bus pabandę 10 Lietuvos gyventojų.Ved. Edvardas Kubilius

Daugiau nei pusė jaunų Lietuvos gyventojų norėtų pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau dauguma jų kol kas neturi nei konkrečios krypties, nei aiškaus plano: vieni dar tik ieško idėjos, kitiems trūksta finansų ar laiko. Laidoje – verslininkas, startuolio „Cannumo“ bendraįkūrėjas Mykolas Karpičius ir „Kiloverse“ verslo plėtros ir „Co-Found“ programos vadovas Domantas Patinskas.

Iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios lieka 100 dienų. Tai ne tik politinė atsakomybė, bet ir didžiulis organizacinis iššūkis: šimtai susitikimų, tūkstančiai svečių ir būtinybė užtikrinti saugumą, sklandų institucijų darbą. Ko pasimokėme iš pirmininkavimo 2013-aisiais? Laidoje – ambasadorė, Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai grupės vadovė Lyra Puišytė-Bostroem.

Vėstant orams, daugėja peršalimo ligų ir kitų virusinių infekcijų. Tačiau susirgus mažiems vaikams, tėvams ne visada paprasta sugirdyti gydytojo paskirtus vaistus: vieni jų nenori dėl nemalonaus skonio, kiti dalį išspjauna, o kartais netrukus po vaistų pavartojimo – juos atpila. Ar tokiais atvejais dozę reikia kartoti? LRT RADIJO laida „10-12“ – Lina Stočkutė-Plytnikė, vaistininkė ir Sigita Burokienė, Vaikų ligų gydytoja.Ved. Ignas Andriukevičius

Vėstant orams daugėja peršalimo ligų ir kitų virusinių infekcijų. Tačiau susirgus mažiems vaikams, tėvams ne visada paprasta sugirdyti gydytojo paskirtus vaistus: vieni vaikai jų nenori dėl nemalonaus skonio, kiti dalį išspjauna, o kartais netrukus po vaistų pavartojimo – juos atpila. Patarimai tėvams.Iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios lieka 100 dienų. Tai ne tik politinė atsakomybė, bet ir didžiulis organizacinis iššūkis: šimtai susitikimų, tūkstančiai svečių ir būtinybė užtikrinti saugumą, sklandų institucijų darbą. Ko pasimokėme iš pirmininkavimo 2013-aisiais?Daugiau nei pusė jaunų Lietuvos gyventojų norėtų pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau dauguma jų kol kas neturi nei konkrečios krypties, nei aiškaus plano: vieni dar tik ieško idėjos, kitiems trūksta finansų ar laiko.Utenoje rugsėjo 26 d. bus minimos Balio Gajausko 100-osios metinės ir kartu bus pagerbti Utenos krašto partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Dainius Česnavičius augina įvairias kultūras: linus, saulėgrąžas, garstyčias ir iš jų spaudžia aliejų. Kartu su žmona Rasa leidžiasi ir į eksperimentus, išbando vis naujas kultūras aliejaus spaudimui.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Dalį visuomenės šokiravo renginio Šilutėje dalyviai, nuo galvos iki kojų juodai apsirengę juodai ir taip imitavę juodaodžius. Dalis sako: nedarykim problemos, kur jos nėra, toks persirengimas neturėtų nieko įžeisti. Daugiau apie panašius kostiumus ir reakcijas į juos — Atviros Lietuvos fondo partnerysčių vadovė Eugenija Kovaliova.Ved. Darius Matas.

Egzotiškoji gamta, senovės kultūros paveldas ir poilsis prie vandenyno – tai vilioja keliautojus iš viso pasaulio į Šri Lanką. Su kokiais kultūriniais skirtumais tenka susidurti? Apie tai plačiau pasakoja ten gyvenanti ir ekskursijas po šalį organizuojanti Dominyka Mikšėnaitė.Ved. Darius Matas.

Vaizdo stebėjimo kameros prie namų tapo įprasta turto apsaugos priemone. Tačiau ką daryti, jei kamera fiksuoja ne tik jūsų kiemą, bet ir teritoriją, kuria turi teisę naudotis kitas žmogus?Egzotiškoji gamta, senovės kultūros paveldas ir poilsis prie vandenyno - tai vilioja keliautojus iš viso pasaulio į Šri Lanką. Su kokiais kultūriniais skirtumais tenka susidurti?Dalį visuomenės šokiravo renginys Šilutėje, kurio metu žmonės persirengė juodaodžiais. Žuvienės virimo čempionato renginio dalimi tapo nuo galvos iki kojų juodai apsirengusi grupelė žmonių, didelėmis raudonomis lūpomis imituojanti juodaodžius. Žmogaus teisių centro teigimu, tai negali būti laikoma neutraliu kostiumu ar pramogos forma, o veikiau siejama su rasistine istorija ir stereotipų atkartojimu.Rytoj Marijampolės dramos teatras vaikus ir suaugusiuosius kviečia į pirmąją naujo sezono premjerą „Antis, Mirtis ir Tulpė".Ved. Darius Matas

Ar priklausomybė yra valios stoka, ar kur kas sudėtingesnis smegenų ir elgesio procesas? Į šį ir kitus klausimus atsakė psichologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantas Liudas Vincentas Sinkevičius.

Pokalbis su Lietuvos kantri muzikos tėvu Virgiu Stakėnu apie jo knygą „Baladės po skrybėle“ ir Šiaulius – miestą, kuris rugsėjo 22 d. švenčia savo 790 gimtadienį.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas ir pats aktyviai sportuoja. Jis dalyvauja šimto mylių bėgimuose ir savo amžiaus grupėje dažnai būna tarp lyderių. Pastarąjį kartą Ramūnas 150 km įveikė per 28 val. 24 min. Ką reiškia tokie pasiekimai ir kaip jiems ruošiamasi?Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su Lietuvos kantri muzikos tėvu Virgiu Stakėnu apie jo knygą „Baladės po skrybėle“, o taip pat ir Šiaulius – miestą, kuris rugsėjo 22 d. švenčia savo 790 gimtadienį.Kolega, LRT sporto projektų vadovas Ramūnas Grumbinas Ramūnas Grumbinas ir pats intensyviai sportuoja. Jis dalyvauja šimto mylių bėgimuose. Ir ne tik dalyvauja, bet ir laimi savo amžiaus grupėje. Kaip jam pavyksta įveikti tokius atstumus? Kaip treniruojasi ir ruošiasi psichologiškai?Kaip įveikti priklausomybes? Kokie naujausi moksliniai tyrimai šia tema?Apie tai su psichologu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoju Liudu Vincentu Sinkevičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Smegenų aneurizma neretai vadinama tyliąja liga – žmogus gali metų metus nežinoti, kad ją turi, nes neplyšusi aneurizma dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Tačiau jai plyšus pasekmės gali būti itin sunkios – nuo neįgalumo iki mirties. Skaičiuojama, kad smegenų aneurizmą Lietuvoje gali turėti maždaug 1 iš 20 žmonių.Rugsėjį daugiau dėmesio skiriama šios ligos prevencijai, tad kas iš tiesų yra smegenų aneurizma, kas turėtų sunerimti ir ar ją galima aptikti dar iki plyšimo? Apie tai – pokalbis su gydytoju intervenciniu radiologu Andrejumi Afanasjevu.Ved. Rūta Kupetytė

Ar knyga be nė vieno žodžio gali padėti vaikui geriau suprasti kitą žmogų? Vaiva Juškienė savo daktaro disertacijoje tyrė, kaip priešmokyklinio amžiaus vaikai interpretuoja bežodes paveikslėlių knygas ir animacinius filmus. Tyrimas atskleidė, kad tokios veiklos gali tapti erdve mokytis empatijos, dialogo, bendradarbiavimo ir priimti skirtingus požiūrius.Apie tai, ką vaikai perskaito istorijose be žodžių ir ko iš jų gali išmokti, kalbamės su disertacijos autore Vaiva Juškiene.

Ar knyga be nė vieno žodžio gali padėti vaikui geriau suprasti kitą žmogų? Vaiva Juškienė savo daktaro disertacijoje tyrė, kaip priešmokyklinio amžiaus vaikai interpretuoja bežodes paveikslėlių knygas ir animacinius filmus. Tyrimas atskleidė, kad tokios veiklos gali tapti erdve mokytis empatijos, dialogo, bendradarbiavimo ir priimti skirtingus požiūrius.Šeši autistiški vaikai, dvi mokytojos ir vieneri mokslo metai – jų kasdienybę Panevėžio mokykloje fiksuoja naujas dokumentinis filmas „Pasuk mane“. Filmo kūrėjos stebėjo pamokas, vaikų pastangas įveikti kasdienius iššūkius, mokytis savarankiškumo ir rūpintis vieniems kitais, taip pat – mokytojų darbą ir pastangas pirmiausia matyti tai, ką kiekvienas vaikas gali. Ši tema po pusvalandžio.Smegenų aneurizma neretai vadinama tyliąja liga – žmogus gali metų metus nežinoti, kad ją turi, nes neplyšusi aneurizma dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Tačiau jai plyšus pasekmės gali būti itin sunkios. Skaičiuojama, kad smegenų aneurizmą gali turėti maždaug vienas iš dvidešimties žmonių. Rugsėjį daugiau dėmesio skiriama smegenų aneurizmų prevencijai, tad – kas iš tiesų yra aneurizma, kam rizika didesnė ir ar ją galima aptikti dar iki plyšimo? Apie tai kalbamės su gydytoju intervenciniu radiologu Andrejumi Afanasjevu.

Kuo smegenims naudingas mezgimas, nėrimas vąšeliu ir kiti panašūs rankdarbiai? Kodėl būtent rankdarbius pasitelkia ir ligoninėse dirbantys ergoterapeutai? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – ergoterapeutė Giedrė Sasnauskienė ir neuromokslinink ė, LRT RADIJO tinklalaidės Smegenų DNR autorė Laura Bojarskaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje, Čiurlionio menų gimnazijoje besimokančio vaiko tėtis. Jį papiktino, kad grįžus po vasaros atostogų mokykla pranešė, jog dėl remonto antrokams nebus organizuojama prailginta grupė. „Juk akivaizdu, kad įprastos darbo žmonių valandos yra iki 17–18 val. Kaip tėvai turėtų ir dirbti, ir būti su vaikais nuo popietės, kai šiems baigiasi pamokos? Klausimas atrodo aktualus kalbų apie demografinę padėtį Lietuvoje kontekste“, – sako antroko tėtis.

Pasitaiko atvejų, kai policija prašo piliečių pagalbos – atsiliepti eismo ar kitų įvykių liudininkus, pasidalinti turimais vaizdo registratorių įrašais. Ar dažnai Lietuvos žmonės padeda pareigūnams? Ką svarbu žinoti apie buvimą liudytoju ir dalinimąsi vaizdo įrašais?

Pasitaiko atvejų, kai policija prašo piliečių pagalbos – atsiliepti eismo ar kitų įvykių liudininkus, pasidalinti turimais vaizdo registratorių įrašais. Ar dažnai Lietuvos žmonės padeda pareigūnams?Kuo smegenims naudingas mezgimas, nėrimas vąšeliu ir kiti panašūs rankdarbiai?Į LRT GIRDI kreipėsi Čiurlionio menų gimnazijoje besimokančio vaiko tėtis. Jį papiktino, kad grįžus po vasaros atostogų mokykla pranešė, jog dėl remonto pradinukams nebus organizuojama popiečio grupė. „Juk akivaizdu, kad įprastos darbo žmonių valandos yra iki 17-18 val. Kaip tėvai turėtų ir dirbti, ir būti su vaikais nuo popietės, kai šiems baigiasi pamokos? Klausimas atrodo aktualus kalbų apie demografinę padėtį Lietuvoje kontekste”. Ar turėtų valstybė garantuoti popiečio grupes pradinukams?Ved. Giedrė Čiužaitė

Dviračiais apvažiuota Lietuva, įveiktas kelias nuo Krokuvos iki Berlyno ir tūkstančiai kilometrų Škotijoje ir kiti maršrutai – taip atostogas leidžia Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytojas Edvinas Kučinskas ir šios mokyklos administratorė Eglė Kučinskienė. Pora sako, kad pirmosios jų bendros kelionės buvo per mažais dviračiais, dabar patirties sukaupta daug.Ved. Ignas Andriukevičius

Vilnius savivaldybė skiria 1 mln. eurų miesto priedangų pagerinimui. Tikimąsi, kad šios investicijos padės gerinti patekimą į priedangas, stiprinti priedangų atsparumą ir didinti bendrą miesto pasirengimą įvairioms grėsmėms.

Vilnius savivaldybė skiria 1 mln. eurų miesto priedangų pagerinimui. Tikimąsi, kad šios investicijos padės gerinti patekimą į priedangas, stiprinti priedangų atsparumą ir didinti bendrą miesto pasirengimą įvairioms grėsmėms.Škotijoje vykstančiame pasaulio avių ganymo čempionate dalyvauja lietuvė Audronė Pelegrimaitė-Naruševičė su dviem savo šunimis. Kaip vyksta tokios varžybos ir kas jose lemia sėkmę – šuns instinktai, treniruotės ar ryšys su augintiniu?Dviračiais apvažiuota Lietuva, įveiktas kelias nuo Krokuvos iki Berlyno ir tūkstančiai kilometrų kitų maršrutų – taip atostogas leidžia Eglė ir Edvinas Kučinskai.Klaipėdoje formuojasi savita miesto muzikinės kultūros kryptis. Šį sezoną valstybinis muzikinis teatras pristato keletą premjerų, tarp jų – Georgo Friedricho Händelio baroko operą „Julijus Cezaris“.10-12. Ved. Ignas Andriukevičius

LRT RADIJAS kviečia į viešas garso dokumentikų perklausas Vilniuje. Nemokamuose renginiuose rugsėjo 17–18 dienomis klausytojai ne tik išgirs įvertintus kūrinius, bet ir susipažins su radijo dokumentikos kūrimo užkulisiais. LRT RADIJO laidoje „10-12“ –  LRT Radijo dokumentikos grupės Vaida Pilibaitytė.

Higienos instituto statistika rodo, kad vienam asmeniui vis dažniau nustatomos kelios profesinės ligos. 2025 m. Lietuvoje profesinės ligos nustatytos 158 asmenims, užregistruoti 529 nauji profesinių ligų atvejai. Situaciją aptarė Karoliniškių poliklinikos Darbo medicinos centro vedėja, darbo medicinos gydytoja Aida Mamedovaitė-Gaidė.

LRT RADIJAS kviečia į išskirtinių dokumentikų perklausas. Renginių dalyviai išgirs jų kūrimo užkulisius.Higienos instituto statistika rodo, kad vienam asmeniui vis dažniau nustatomos kelios profesinės ligos.Užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kasmet turi pranešti „Sodrai“, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje vietoje. Tapatybę ir gyvenamąją vietą galima patvirtinti ir internetiniu vaizdo pokalbiu. Ar teikiant šią ir panašias paslaugas nuotoliu visada užtikrinamas duomenų saugumas ir nesukčiaujama?Ved. Giedrė Čiužaitė

Vokietijoje Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus laimėjus kraštutinės dešinės partijai „Alternatyva Vokietijai“, toliau diskutuojama, kokį poveikį šis rezultatas turės tiek regionui, tiek visai šaliai. Mėnesio pabaigoje rinkimai vyks dar dviejose Vokietijos žemėse, kuriose taip pat tikimasi gero „Alternatyva Vokietijai“ rezultato. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kalbėjosi su Magdeburgo Oto fon Gerikės universiteto istorike Sonja Dolinsek. Ji dėsto 20 amžiaus Vokietijos ir lyčių istoriją. Be įvairių kraštutinės dešinės politikos priemonių, „Alternatyva Vokietijai“ siekia keisti ir tai, kaip mokoma šių dalykų. Pasak istorikės, tai gali turėti įtakos tam, kaip visuomenė analizuoja ir suvokia savo praeitį bei tapatybę.

Birželį startavusi iniciatyva „Drone Radar“ plečiasi. Lietuvos gyventojai kviečiami prisidėti prie pilietinio dronų aptikimo tinklo, kuriame jau daugiau nei 1000 žmonių. Nebenaudojami išmanieji telefonai tampa garso jutiklių tinklu, kuris padeda kurti vis tikslesnį situacijos ore vaizdą, o tam reikalinga programėlė jau prieinama visiems. Laidoje – pilietinės iniciatyvos „Drone Radar“ iniciatorius Audrius Zujus.

Birželį startavusi iniciatyva „Drone Radar“ plečiasi. Lietuvos gyventojai kviečiami prisidėti prie pilietinio dronų aptikimo tinklo, kuriame jau daugiau nei 1 000 žmonių. Nebenaudojami išmanieji telefonai tampa garso jutiklių tinklu, kuris padeda kurti vis tikslesnį situacijos ore vaizdą, o tam reikalinga programėlė jau prieinama visiems.LRT radijo užsienio naujienų redaktorės Ievos Balsiūnaitės interviu su Magdeburgo Oto fon Gėrikės universiteto istorike Sonja Dolinsek. Ji dėsto 20-to amžiaus Vokietijos, taip pat ir lyčių istoriją. Be įvairių kraštutinės dešinės politikos priemonių, “Alternatyva Vokietijai” siekia pakeisti, kaip mokoma ir šių dalykų, o tai, pasak istorikės, gali turėti poveikį, kaip visuomenė analizuoja ir suvokia savo praeitį bei tapatybę.Kasdien skaitome žinutes, naujienas, elektroninius laiškus, tačiau kiek iš to ką perskaitome įsimename ar suprantame? Naujas KTU tyrimas atskleidžia, kad skaitymui skiriame nemažai laiko, bet didelę jo dalį užima darbinė komunikacija ir interneto turinys. Kaip keičiasi mūsų skaitymo įpročiai ir gebėjimas įsigilinti?Raseinių krašto istorijos muziejuje šiuo metu galima aplankyti tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės kūrybos parodą „Troškimas“. Autorė labiausiai išgarsėjusi austais gobelenais. Pagrindinė parodos tema – žmogaus troškimas gyventi saugioje aplinkoje.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Ką mokslininkams ir visuomenei gali papasakoti 165 milijonus metų medis? Akmenės rajone esančiame Karpėnų klinčių karjere Lietuvos mokslininkai yrą aptikę suakmenėjusios Juros periodo medienos ir atlieka jos tyrimus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Žukovskienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos mokyklų dienynai: kaip saugomi svarbūs švietimo duomenys ir kodėl populiariausių dienynų vartotojai, tarp jų ir mokiniai, tarp ugdymui būtinos informacijos gauna reklamas. Apie tai išsamiau – organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė, Šeimų asociacijos atstovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė dr. Jolanta Navickaitė, UAB „Nacionalinis švietimo centras“ atstovas Daniil Legus, „TAMO dienyno“ produkto vadovas Darius Ratkevičius.