Podcasts about vaikai

Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius skurdo rizikos rodiklius. Kelerius metus mažėjęs, pernai vaikų skurdo rizikos lygis šoktelėjo 2 proc. Ir dabar siekia 19 proc. Kitaip sakant, skursta kas penktas vaikas.Bet vaikų skurdas – tai ne tik tuščios lėkštės ar senas paltas žiemą. Tai ir nepakankamas pasiruošimas gyvenimui: trūksta mokymosi priemonių, vietos namų darbams atlikti, o kartais net ir motyvacijos, kai mokykloje patiriamos patyčios dėl rūbų ar neturimo telefono. Daugelis šeimų negali leisti vaikų į būrelius ar samdyti korepetitorių. O tai atima galimybę vaikams atrasti pomėgius ir ugdyti pasitikėjimą savimi.Vaikai, kurie užauga skurde, dažnai tampa jaunimu, priverstu rinktis ne svajonių studijas, o tai, ką išgali. Jaunuoliai pasakoja, kad tenka derinti darbą su studijomis, gyventi prastuose bendrabučiuose ir aukoti mokslą dėl išgyvenimo. Daugelis net neįstoja ten, kur norėtų, nes neturi nei finansų, nei pakankamo pasirengimo studijoms. Skurdas vaikystėje atima ne tik daiktus, bet ir galimybes – jis formuoja žemesnius lūkesčius sau, mažina savivertę ir tikėjimą, kad „man irgi gali pasisekti“.Kad iš tiesų kovotume su jaunimo skurdu, turime pradėti nuo vaikystės – užtikrinti lygias starto galimybes visiems, ne tik tiems, kurie gimė palankesnėmis sąlygomis.LRT radijuje diskutuoja studentė Ieva ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.Laidos vedėja Jonė KučinskaitėVed. Jonė Kučinskaitė

„Keturių milijonų“ rubrikoje - Venesueloje užaugusi Gailė Butvilaitė. Apie gyvenimą užsienyje, pavojingą dienas Pietų Amerikoje ir pasikeitusią rutiną čia, Lietuvoje.Po pusės vienuoliktos žinių apie socialinius tinklus ir vaikus. „Meta“ ketina uždrausti vaikams iki šešiolikos metų daryti tiesiogines transliacijas. Kuo tai padės? Apie medijų poveikį vaikams ir kaip juos nuo to apsaugoti - pokalbis su ekspertais.VU mokslininkai tyrė, kaip buvo teikiama pagalba žmonėms per kovido pandemiją, priimant pabėgėlius iš Ukrainos. Ką visuomenė ir institucijos išmoko iš krizių ir ką dabar daro kitaip?Reportažas iš ekologinio ūkio, kuriame įdirbti žemę padeda vištos.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kas yra antropoceno vaikai? Ką tikro galime pasakyti apie jaunus žmones gyvenančius byrančio pasaulio akivaizdoje?Kas yra posthumanistinis ugdymas? Kaip ši mąstymo kryptis susiformavo? Kuo ji skiriasi nuo humanizmo? Ką posthumanizmas gali duoti antropoceno vaikams? Koks asmuo turėtų būti ugdomas remiantis posthumanistinėmis idėjomis ir vertybėmis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkėmis, prof. dr. Lilija Duobliene ir doc. dr. Sandra Kaire.Ved. Aurimas Švedas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Du dešimtmečius, bendrai apie 1000 ha dirbę, techniką ir inventorių pirkę, ūkinius pastatus statę keturi Raseinių rajono Nemakščių ūkininkai įkūrė kooperatyvą į kurį priėmė ir savo atžalas. Vaikai dabar ne tik daugiau padės tėvams, bet ir pamažu perims visas veiklas. Ką rodo nauja kooperatyvų kūrimosi tendencija, kas sudėtingiausia tvarkant dokumentus? Interviu su kooperatyvo “Rugio broliai” direktoriumi Alfredu Bardausku.Prasidedančiame šių metų darbų laukuose sezone Kelmės rajono ūkininkas Gintaras Palubeckis jau spėjo pakalkinti dirvas. Jaunasis ūkininkas šį pavasarį nusiteikęs ryžtingai, nes nutarė atsisakyti 40 mėsinių galvijų bandos, o, diegiant naujoves, pasilikti tik 160 ha augalininkystės ūkį. Kodėl numatyti tokie pokučiai ūkyje, ar tam pritaria tėtis Andrejus?Prieš trejus metus Milda ir Gaudas Giedraičiai ėmėsi neįprastos veiklos - vieni pirmųjų šalyje pradėjo gaminti avižų gėrimą. Jauna šeima, tuomet įkūrė mažają bendriją „Ūkis Tyras“ ir įsirengė nedidelį cehą Jurbarko rajone Vadžgirio miestelio centre. Kaip išsilaiko netradicinis verslas kaime, kokių naujų gaminių sumanė jaunimas ir ką apie jų veiklą mano kaimynai?Ved. Arvydas Urba

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Kai aktyvi socialinių tinklų kontrolė ir įsitraukimas į kasdienį vartotojo gyvenimą tampa vis agresyvesniais, vartotojai taip pat nemiega ir ieško alternatyvų. O ten kur vartotojų paklausa, ten ir pasiūla – Europoje sparčiai gimsta decentralizuoti socialiniai tinklai“, – sako socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.Kaip atrodo Lietuva 75-ajame Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje?Klasikos koncertų salės pristatymas su Gabija Narušyte.Šiandien įvyks Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimų už kalbos puoselėjimą ceremonija. Kalbos komisijos apdovanojimai nuo 2016 m. skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.Pačiame Vilniaus centre Jogailos gatvėje jau keletą metų veikia – Lietuvoje kol kas vienintelė – erotinio meno erdvė „Galerija 11“. Erdviame senoviniame bute, dekoruotame įmantriais karnizais ir rozetėmis, ant sienų iškabinta nauja fotografijos paroda, kurioje užfiksuoti nuogi moterų ir vyrų kūnai.Mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose – tema, kuri kelia vis daugiau diskusijų tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir visuomenės. Vieni mano, kad asmeninių telefonų draudimas ugdymo įstaigose padėtų gerinti mokymosi kokybę, mažinti dėmesio išsiblaškymą ir skatinti gyvą bendravimą tarp mokinių. Kiti argumentuoja, kad visiškas draudimas gali sukelti pasipriešinimą, ir kad geresnė išeitis būtų sąmoningo naudojimo ugdymas.Ved. Justė Luščinskytė

Kokius literatūros kūrinius Lietuvos vaikai per 100 metų (1918-2018 m.) turėjo skaityti mokyklose, kaip juos interpretavo? Pokalbis su monografijos „Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: Šimtmečio raidos rekonstrukcija“ autorėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.Netrukus duris atvers pirmieji Lietuvoje „Nepatogūs“ bendro gyvenimo namai Vilniaus rajone. Juose gyvens 4 jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia. Kas tai per namai ir kokį kelią reikėjo nueiti jų mamoms?Artėjant trečiosioms plataus masto Rusijos karo Ukrainoje metinėms kalbamės su Arkadijumi Vinokuru, kuris ir toliau nenuilstamai organizuoja Pirmadienio mitingus, skirtus Ukrainos kovai. Jau įvyko 128 tokie mitingai.Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskyj sako, kad žmonės turėtų suprasti, jog menas yra būtinas tautos stiprybei ir išgyvenimui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vinilinės plokštelės: kodėl šis analoginis formatas, gimęs prieš daugiau nei šimtmetį, vėl užkariavo muzikos mylėtojų širdis skaitmeninės muzikos amžiuje?LRT FAKTAI: parama vaikams užsiimančios organizacijos sako socialiniuose tinkluose pastebinčios vis daugiau bandymo sukčiauti atvejų.Kampanija „Nori gali“ pradeda „augalinio sausio“ iššūkį, kviesdama žmones sausį pradėti augaliniu maistu bei jungtis į nemokamą augalinių atradimų programą.Kuo svarbus kvėpavimas per nosį, ypač vaikams? Tinkamiems įpročiams formuoti kai kurie specialistai gali pasitelkti net pleistrus burnai užklijuoti. Ar tai saugu ir veiksminga?Penktus metus skaičiuojantis Šilalės muzikinis teatras spėjo suburti savo gerbėjų būrį, kuris bilietus į naujus muzikinius spektaklius, operetes išperka akimirksniu. Šio teatro atlikėjai – ne profesionalūs dainininkai, o mėgėjai, scenoje atradę save. Kuo išskirtinis Šilalės muzikinis teatras?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Paryžiuje duris atveria Lietuvos autorių fotografijų ekspozicija iš Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos, Pompidou centro ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų.Kauno IX forto muziejuje eksponuojama viena iš labiausiai sukrečiančių pastarojo meto parodų „Vaikai...“, pasakojanti istorijas vaikų, žuvusių kare Ukrainoje.Muzikos žvaigždei Bryan Adams sukako 65-eri.Tarp paskelbtų tarptautinių prieinamų knygų leidybai skirtų ABC apdovanojimų finalininkų ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka.Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma paroda „Albinas Elskus. Dangiškoji šviesa“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – urbanistė Justina Muliuolytė.Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacija ir Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl Vaiko dienos centrų finansavimo.Kreipimesi į kadenciją baigiančius, bet lemiamos įtakos kitų metų biudžetui turėsiančius parlamentinių komitetų narius, taip pat ministerijų vadovus akcentuojama, kad vaikų dienos centrai – tai ypatingai svarbi socialinių paslaugų dalis, kurioje daugiau nei 13 tūkstančių vaikų ugdo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti su bendraamžiais, gauna kasdienę priežiūrą ir socialinę pagalbą. Dažname Vaikų dienos centre vaikai iš nepilnų, skurstančių šeimų gauna vienintelį kartą per dieną karšto maisto, atlieka namų darbus ir pramoksta patys pasigaminti valgyti iš to, ką randa namuose, bei nebealkti.Dauguma šių centrų (kurių yra net 500) priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, kurios šiuo metu susiduria su rimtais finansavimo iššūkiais, keliančiais grėsmę paslaugų kokybei ir centrų veiklos tęstinumui.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vaikų dienos centrų paslaugų vadovė Eglė Vaitkevičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Jaunųjų Lietuvos tyrėjų siekis sukurti netaršius bakterinius klijus – sulaukė tarptautinio įvertinimo. Vilniaus universiteto studentai pelnė 3 apdovanojimus prestižiniame sintetinės biologijos konkurse. Varžydamasi su daugiau kaip 400 komandų iš daugiau kaip 60 šalių, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda pateko į geriausiųjų dešimtuką bei pelnė auksinį apdovanojimą už geriausią biogamybos projektą.Medžio drožėjas Augustinas Zaleckis tautodailininku tapo prieš dešimtmetį, bet sako, kad medį pamėgęs dar anksčiau. Anot vyro, tekę dirbti ir statybose, o gyvendamas Kretingos rajone, Imbarės kaime jis dar ir nedidelį penkių hektarų ūkį turi: laiko dvi karves, vištų pulką, tris šuniukus. Drožyba dažniausia užsiima tik vėlyvo rudens ar žiemos metu, kai gali atsipūsti nuo ūkio. Jį kalbino kolega Arvydas Urba.Dalis gyventojų kapinėse pasigenda patogios infrastruktūros. Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis klausytojas, kurio teigimu, pagrindinėse sostinės kapinėse ypač trūksta suoliukų. „Nei Antakalnio, nei Rokantiškių, nei Karveliškių - niekur. Senyvo amžiaus žmonėms, ligotiems ar šiaip pakirstiems dvasiškai, lankant artimųjų kapelį, nėra galimybės prisėsti, atgauti „kvapą“, pailsėti“ – rašo susirūpinęs klausytojas.Po pastaraisiais metais tragiškai pasibaigusių kelių paauglių istorijų ir mergaitės pagrobimo Kaune, vaikų saugumo klausimai tampa vis aktualesni. Vaikai, o ypač paaugliai, neretai laiką leidžia be tėvų priežiūros. Kartais tam įtakos turi ir silpnėjantys artimi santykiai šeimoje. Norėdami žinoti, kur yra jų atžalos, dalis tėvų griebiasi išmaniųjų programėlių, kurios įdiegtos telefone padeda žinoti vaikų buvimo vietą, susirašyti trumposiomis žinutėmis, pasiekti vaiką, kai telefone įjungtas tylusis režimas, taip pat turi „pavojaus“ mygtuką, kurį vaikas gali aktyvuoti patekęs į pavojingą situaciją. Kada tokios priemonės pasiteisina, o kada tampa dar didesnių nesutarimų su vaiku priežastimi?„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Pradėjęs veikti nuolatinio globotojo institutas atvėrė galimybes kuo daugiau vaikų augti šeimose. Šeimos priima į savo namus ypatingą vaiką, pavyzdžiui, turintį sveikatos sunkumų, anksčiau išgyvenusį jautrią globos ar įvaikinimo patirtį. Kaip sekasi tokioms šeimoms?Europos kosmoso agentūrai pradėjus pirmąją Žemės gynybos misiją, siekiama išsiaiškinti, kaip nukreipti asteroidus, kurie kelia grėsmę mūsų planetai.Daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Jungtinės Tautos dar prieš penkerius metus parengė negaliai jautrios kalbos gaires. Jos buvo išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ pažintis su balkonus žmonėms padedančia apželdinti Livija Kiršaite. Projekto ,,Žalias balkonas“ sumanytoja sako, kad Lietuvoje vis dar vyrauja tendencija balkone laikyti daiktus, o ne susikurti patrauklią žaliąja erdvę. Kokius augalus rinktis pradedančiajam augintojui ir kaip paruošti balkono augalus žiemai, patars Livija Kiršaitė. Rubriką veda Rūta Simanavičienė.Po kraštutinės dešinės jėgų pergalės Austrijos rinkimuose, kyla didelė grėsmė, kad naujoji vyriausybė bus itin skeptiškai nusiteikusi paramos Ukrainai klausimais.Trisdešimt penktą kartą vyksta fantastikos festivalis „Lituanicon“ ir šįkart jo dėmesio centre - folkloras.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Kas daroma ir jau padaryta, kad jų netrūktų? Ar įtraukusis ugdymas tikrai toks didelis baubas, kaip dažnai girdime, skaitome? Kiek ir kodėl dar turi praeiti laiko, kad tiek mokyklose, tiek darželiuose, tiek darbuose, gatvėse ir apskritai gyvenime būtume priimti ir tilptume visi?Laidoje, skirtoje Mokytojo dienai paminėti, kalbamės su Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos direktore Danute Mažvyliene ir Jūrate Lazdauskieneė – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktore. Pašnekovės dalijasi savo asmenine patirtimi, kaip ir kodėl jos tapo mokytojomis, kaip, ir jų manymu kodėl, keičiasi požiūris į mokytoją bei mokyklą, pasakoja apie situaciją Anykščių, Tauragės rajonuose ir konkrečiai jų vadovaujamose mokyklose. Ir profesinės šventės proga sau bei kolegoms linki nepasiklysti permainose, projektuose, idėjose, politikos vėjuose.Ved. Žydrė Gedrimaitė

"Lietuvos galia" projekte net penkios alytiškių iniciatyvos! Susipažinkime su jomis! FM99 studijoje vieši "Vaikai yra vaikai" Alytaus miesto ir rajono vaikų globos ambasadoriai Laima Ivašauskienė, Petras Sabaitis bei Tomas Trubnikovas ir pasakoja apie „Teisingos Lietuvos“ kategorijoje nominuotą iniciatyvą Minties galia, motyvuojanti veikti – „Pagalvokime ką galime duoti kitam neatlygintinai”.

Australija uždraus vaikams naudotis socialiniais tinklais, įstatymiškai įvesdama amžiaus ribojimą. Šalies premjeras žada pakelti vaikus nuo išmaniųjų įrenginių ir nuvesti juos į futbolo aikštes. Dėl amžiaus, nuo kurio būtų leidžiama prisijungti prie tokių tinklų kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“, dar nenuspręsta, bet tikimasi, kad riba bus tarp 14-os ir 16-os metų. Ar reiktų tokių sprendimų ir Lietuvoje?Šiandien Vilniuje vyks Pirmosios pagalbos festivalis, skirtas atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūrą ir pirmosios pagalbos įgūdžių svarbą. Ypatingas dėmesys - įgūdžiams ekstremaliųjų situacijų metu.Seimas ketina svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti asmenis ir įmones pardavinėti prekes ir teikti paslaugas lietuvių kalba.Apie 20 milijonų eurų – tiek, skaičiuojama, tėvai per mokslo metus sumoka už vaikų pratybas mokyklose. Kai kurie tėvai sako – brangu, švietimo bendruomenėje svarstoma, kad bent dalį išlaidų galėtų padengti valstybė. Švietimo ministerijos atstovai sako, kad skirti lėšų pratybų sąsiuviniams pirkti mokyklos negali, o pratybos esą – neprivalomos. Tačiau kai kurie mokytojai teigia - jos yra neatsiejama ugdymo dalis.Ved. Karolina Panto

Šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, nuo liepos pirmos gali teikti prašymus ne tik gauti nemokamą maitinimą, bet ir paramą mokinio reikmenims įsigyti.Nuo kitų metų sausio 1 d., baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. „Regitra“ pastebi, kad pažangiausiai sveikatą tikrinasi Šilalės rajono, Klaipėdos rajono ir Kalvarijos savivaldybėse, o vangiausiai – Visagino, Zarasų rajono ir Panevėžio savivaldybių vairuotojai.Lietuvos gyventojai išlaidauja daugiau, noriau leidžia pinigus prekybos centruose ir pramogoms, taip pat pirmąjį metų pusmetį mažiau išleido apsipirkinėdami Lenkijoje, rodo tyrimai.Į LRT girdi kreipėsi Lietuvoje dirbantis Azerbaidžano pilietis. Jaunas statybininkas nustebo sužinojęs, jog buvo automatiškai įtrauktas į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje. Sodra sako, kad klaidos nėra, tokia tvarka taikoma visiems dirbantiems, o apie ją informuoti turėtų ir užsieniečius įdarbinantis verslas.LRT radijas tęsia vasaros keliones po mažuosius šalies kurortus bei lankytinas vietas ir šiandien kviečia sugrįžti į Šilutės rajoną. Mažoji Venecija - taip daugelis mėgsta vadinti čia esantį Minijos kaimą, geriau žinomą Mingės vardu. Vietiniai sako, kad turizmas čia - viena svarbiausių veiklų, tad atvykstantiems čia siūlomos įvairios vandens pramogos, unikali gamta bei ramus poilsis.Ved. Liuda Kudinova

„Orų valdovo vaikai“ iš knygos „Debesų pataluos. Vakaro pasakojimai mažiesiems“. Knygą sudarė Birutė Lenktytė-Masiliauskienė. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Ievos Radzevičiūtės reportaže iš Dainų šventės Ansamblių vakaro repeticijos – Šiaulių šeimos laisvalaikio klubo „Želmenėliai“ istorija. „Vadovė pakvietė tuos, kurie norėjo, bet nedrįso šokti“, – sako ansamblio narė.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su menininku, globos ambasadoriumi Algirdu Gatavecku.

90-yje procentų Lietuvos mokyklų yra vykdomos patyčių prevencijos programos. Pakalbinti mokyklų bendruomenių atstovai tikina žinantys, kaip užkardyti patyčias ir kaip valdyti situaciją, bet realybė neretai kitokia.Prieš tris savaites tragedija nutiko Alytuje. Paauglė neatlaikė bendraamžių patyčių.Kasmet dėl patyčių netenkame apie vienos klasės mokinių.Jie, nesumanydami, kaip sustabdyti tyčiojimąsi, pasirenka patį netinkamiausią patyčių sprendimo būdą.Tokios tragedijos paprastai užglaistomos mokyklų bendruomenėse patyliukais ir gyvenimas vyksta toliau tarsi nieko nebūtų įvykę.Kas tai – abejingumas ar baimė pripažinti, kad vykdome popierines, o ne realias patyčių prevencijos programas?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ingrida Liubartaitė-Ramanauskienė, mokyklos „Žiniukas“ direktorė, ir Edvardas Šidlauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Laukiamiausias vasaros projektas skaitantiems „Bukinistai“ užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti žiūrovišką ir intriguojančią pokalbių laidą apie knygas. „Bukinistai“ laukia visų skaitančių, o neskaitančių – dar labiau, kiekvieną trečiadienį su nauja tema ir nauju svečių duetu per LRT! Studijoje vieši LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ kviečiama pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos.Dalyvauja: vaikų globos ekspertė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, budinti globotoja Kristina Svitojienė.Vis dažnesnės istorijos kaip miestiečiai atranda kaimą ir netgi imasi ūkinės veiklos. Telšių rajone Jonikaičių kaime jau keli metai kuriasi Aušra ir Marius Staneliai. Abu tikri šiauliečiai, kaip sakoma, augę ant asfalto, o dabar, užsidirbę patys ir gavę paramos jauniesiems ūkininkams, kuriasi gražioje vietoje, šalia Lūksto ežero. Turi 20 hektarų pievų ir krūmų, aštuonis hailendų veislės galvijus - šie, galima sakyti, padeda šienauti sunkiau prieinamas vietas.Ved. Darius Matas

Tradiciškai radijo stotis FM99 pasveikino naujagimius, kurie gimė per Alytaus miesto gimtadienį.

Aštuntajame dešimtmetyje Miunchene sukurtas edukacinis mini miesto projektas suteikė galimybę vaikams kurti ir valdyti savo miestą. Jame veikė pilnaverčiam miesto gyvenimui reikalingos įstaigos ir įmonės, vaikai jame mokėsi, dirbo, pramogavo ir užsiėmė politika. Jie patys priimdavo sprendimus aktualiais klausimais ir galėjo kurti savo taisykles. „Mini-Munich“ modelis įkvepė daugelį kitų pasaulio miestų, buvo išbandytas ir Lietuvoje. Šios laidos viešnios pasakoja apie savo atradimus lankantis Miuncheno mini mieste ir rengiant mini miestus Lietuvoje. Jos pabrėžia: mini miestai nėra komercinė iniciatyva, ji atvira visiems vaikams. Šiuo metu jos siekia įkurti „Mini-Vilnių“.Laidos viešnios: Gintė Marija Ivanauskienė – Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė, tirianti ir dirbanti su žaidimo, mokinių dalyvavimo ir demokrainės kultūros kūrimo mokykloje temomis ir Justė Paulina Kubertavičiūtė – neformalaus ugdymo praktikė-ekspertė, mokytoja.Laidos ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Spaudos apžvalga.„Bėda yra tada, kai kultūros įstaigoje dirba žmonės, kompetencijomis niekuo nesiskiriantys nuo paprastų „žmonių iš gatvės“. Nežinantys, kuo skiriasi Stasio Eidrigevičiaus kūriniai nuo kaimynės rankdarbių, nukopijuotų iš interneto, kuo skiriasi savilaida nuo finansavimą leidybai laimėjusios knygos“, – komentare sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis.Kaune atlikėjo David August koncertu prasidės iki pat sekmadienio truksianti „Audra”. Trečią kartą rengiamame šiuolaikinio miesto festivalyje laukia muzikiniai pasirodymai, parodos, diskusijos, ekskursijos, ir daug kitų veiklų.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Ketvirtus metus vyksta Jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai“.Panevėžio lėlių vežimo teatras pradeda vasaros gastroles po Lietuvą.Šventojo Jono bažnyčios atstatymo pradžios laukiantys klaipėdiečiai kviečiami į naują ekspozicinę erdvę miesto gynybinių bastionų požeminėse galerijose. Žmonės šią vietą vadina tiesiog Jono kalneliu. Klaipėdos universiteto mokslininkė ir archeologinių tyrimų vadovė dr. Raimonda Nabažaitė su bendraminčiais kviečia į ekspozicijos atidarymo šventę.Tęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“.Ved. Justė Luščinskytė

BIRŽELIO 1 d. 12 val., „Loretos galerija“, Rotušės a. 15, Alytus  Šeima – tai menas. Vaikai – labiausiai apčiuopiamas šio meno kūrinys. Augindami, mokydami ir auklėdami mes kuriame žmogų. Žmogų – asmenybę, atėjusią iš Visatos tolių ir gelmių, palaimintą Kūrėjo, lydimą Dievo širdies. Ką sukursime, labai priklauso nuo pasirinktų priemonių. Tinkama knyga ir istorija padeda sukurti moralinį pagrindą, suformuoti archetipus, kurie tarytum žemėlapis, lydės žmogų einant gyvenimo keliu. Juk be žemėlapio nepažįstamoje vietoje surasti kelią labai sunku. FM99 apie būsimą renginį kalbėjo Loreta Petravičienė.

FM99 studijoje - vėl šaunus šurmulys! Vieši Alytaus Volungės progimnazijos 4B klasės vaikai! Su jais kalbame apie patyčias, tėvelių dieną ir įspūdžius radijo stotyje.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai gali elgtis netinkamai? Kaip tėvams nepalūžti, kai vaikai priešgyniauja ir elgiasi netinkamai, bei kaip rasti pusiausvyrą tarp griežtumo ir meilės.Pagaliau kodėl vaiko mokymas gyventi ne mažiau svarbus ar net svarbesnis nei pareigos mokytis ar pasikloti lovą įdiegimas?LRT radijo laidoje dalyvauja psichologė Eglė Ramanauskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Nors neeuropiečiams šis klausimas nerūpi, o ir Europos gyventojai ne per daug juo domisi, tačiau birželio pradžioje vyksiantys Europos Parlamento rinkimai nustatys ES kursą ateinantiems penkeriems metams. Nors balsavimas nėra populiariosios kultūros reiškinys – praėjusį kartą juose balsavo tik maždaug pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų, - vis dėlto galima lažintis, kad bent vienoje Europos vietoje dėmesys rinkimams net padidintas: Vatikane, kur popiežius Pranciškus su savo komanda nori matyti po balsavimo sustiprėjusią Europos Sąjungą. Priežastis? Jei Donaldas Trumpas vėl ateis į valdžią Jungtinėse Valstijose, kaip šiuo metu rodo apklausos, Pranciškus (ir, tikėtina, galimas jo įpėdinis) labai norėtų, kad jų pagrindine partnere pasaulinėje arenoje taptų ryžtingesnė ir įtakingesnė ES“. Plačiau – vedamojo skiltyje.Pokalbis su Krokuvos universiteto Vaiko teisių apsaugos centro įkūrėja, psichologe-psichoterapeute Ewa Kusz apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje.Ką gąsdina laisvė ir įvairovė? Filosofo Lauryno Peluričio komentaras.Amerikiečių teologo Donald Gelpi „Dvasios archetipas“ (sk. Virgilijus Kubilius).Kunigas Mozė Mitkevičius apie Sekmines.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Vaikai anarchistai“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Į Rusiją prievarta išvežta mažiausiai 20 tūkstančių Ukrainos vaikų. Jie apgyvendinami karinėse jaunimo stovyklose. Vaikai mokinami kovoti, juos bando įtikinti priimti Rusijos pilietybę. Reporterės Alisos Gusevos reportaže savo istoriją pasakoja iš rusų stovyklos pabėgęs Rostislvas.Vilniaus miesto tarybai nusprendus perorganizuoti jai priklausančių muziejų tinklą, dalis žmonių tam išreiškė pasipiktinimą. Daugiausiai diskusijų sukėlė planai naikinti Venclovų namus-muziejų, taip pat Vinco Mykolaičio-Putino bei Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinus butus.Europoje padaugėjus incidentų, Nacionalinio krizių valdymo centras ragina verslą ir Ukrainą remiančias organizacijas padidinti budrumo lygį, įspėdamas apie galimas provokacijas, sustiprinti priešgaisrinę saugą. Centro vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui sako, kad grėsmės lygis yra gana aukštas, tačiau pabrėžia, kad tai daroma prevenciškai.Kinijos dempingas skaudžiai atsiliepia Europos pramonei. Daugybei saulės elektrinių gamintojų jau teko bankrutuoti. Reaguojant į Kinijos veiksmus Jungtinės Valstijos šią savaitę įvedė 18 milijardų dolerių siekiančius tarifus tam tikrų kiniškų prekių importui.Ved. P.Šironas

Panašu, kad Estija intensyvina karinį pasirengimą galimos agresijos atveju. Pastarosiomis dienomis pasirodė ne viena žinia, kad Estijoje dalis žmonių mokosi karo apkasuose pagrindų. Estija taip pat svarsto galimybę siųsti karius į Vakarų Ukraina. Be to, Estija priėmė įstatymą leidžiantį naudoti įšaldytą Rusijos turtą žalai Ukrainai atlyginti.Siekiant mažinti rusų kalbos mokymą bei pritraukti į mokyklas daugiau ispanų kalbos mokytojų, Vilniaus savivaldybė žada ispanų kalbos mokytojams trejus metus mokėti keturių šimtų eurų priedą. Kiek reikalinga ispanų kalba, kiek jums dažnai prisireikia ispanų kalbos? – klausimas klausytojams.Nuo maisto astronautams iki žmogaus nusileidimo Marse transliacijos - lietuviai nestokoja ambicijų kosmose. Apie šios pramonės šakos vystymąsi ir kylančias problemas išsamiau „Verslo laike“.Šiandien švenčiama Vaiko diena. Pirmą kartą ji švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį. Iki šiol Vaikų gynimo diena buvo minima birželio 1-ąją, tačiau Seimas išbraukė ją iš Įsimintinų dienų sąrašo dėl sovietinės praeities. Kiek šiandien gebame apginti savo vaikus?Į Rusiją prievarta išvežta mažiausiai 20 tūkstančių Ukrainos vaikų. Jie apgyvendinami karinėse jaunimo stovyklose. Vaikai mokinami kovoti, juos bando įtikinti priimti Rusijos pilietybę. Reporterės Alisos Gusevos reportaže savo istoriją pasakoja iš rusų stovyklos pabėgęs Rostislavas.Sakartvelo parlamentui priėmus vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, apžvalgininkai kalba apie tai, kad šalis atsidūrė kryžkelėje. Opozicija sako, kad dėl rusiško braižo įstatymo pavojuje ne tik europinės šalies ambicijos, bet ir pati demokratija. Vis daugėja pranešimų apie teisėsaugos struktūrų ir su valdančiaisiais susijusių smogikų smurtą. Tuo metu gatvėse ir toliau protestuojantys kartvelai - daugiausia jaunimas. Jie pabrėžia, kad už kitokį Sakartvelą jie pasiryžę kovoti tiek, kiek reikės.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš šešių jaunų suaugusiųjų vaikystėje yra patyręs seksualinę prievartą. Tyrimo duomenimis, dažniausiai vieni prieš kitus smurtauja patys vaikai. Respondentai, vaikystėje nukentėję nuo suaugusiųjų, patėvius smurtautojais įvardijo dažniau nei pamotes ar biologinius tėvus.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad padėtis Charkive stabilizuota, nors Rusijos kariuomenei ir pavyko žengti dešimt kilometrų į Ukrainos gilumą. Tuo metu Jungtinės Valstijos perspėja, kad į Kinijos vykdomą Rusijos karo pramonės rėmimą atsakyti būtina.Rusijai pradėjus puolimą Charkivo srityje iš Ruskie Tiški gyvenvietės, esančios 15 km nuo Rusijos sienos, per kelias valandas išsibėgiojo visi gyventojai, išsigandę, kad priešas jų kaimą užgrobs per pusdienį, kaip kad buvo karo pradžioje. Kaime pasiliko 59 metų Lena Bubenko, nusprendusi globoti kaimynų paliktus šunis ir kates. Moteris džiaugiasi, kad jai padeda lietuviai, siunčiantys finansinę paramą.Penkiolika Europos Sąjungos narių, tarp jų ir Lietuva, Europos Komisijos prašo sugriežtinti prieglobsčio suteikimo politiką.Į Rusiją prievarta išvežta mažiausiai 20 tūkstančių Ukrainos vaikų. Jie apgyvendinami karinėse jaunimo stovyklose. Vaikai mokinami kovoti, juos bando įtikinti priimti Rusijos pilietybę. Reporterės Alisos Gusevos reportaže savo istoriją pasakoja iš rusų stovyklos pabėgęs Rostislvas.Kinijos dempingas skaudžiai atsiliepia Europos pramonei. Daugybei saulės elektrinių gamintojų jau teko bankrutuoti. Reaguojant į Kinijos veiksmus Jungtinės Valstijos šią savaitę įvedė 18 milijardų dolerių siekiančius tarifus tam tikrų kiniškų prekių importui. Tuo metu didžiausios Lietuvoje saulės elektrinių gamintojos „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas sako, kad dėl Kinijos subsidijų ir perteklinės pasiūlos sąžiningai konkuruoti tampa nebeįmanoma.Troškūnuose šiandien pagerbiamas Anykščių rajone žuvęs laisvės kovotojas, pokario partizanas ukrainietis Ivanas Resekovskis.Ved. Agnė Skamrakaitė

„Be Pi raketos į mėnulį nepaleistume“ - apie savo susižavėjimą skaičiais pasakoja matematikos mokytojas Andrius Ūdra. Nors Andrius matematikos moko dar tik penkerius metus, su vaikais dirba apie penkiolika, vadovaudamas vaikų stovykloms.Taip pat jis yra gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų kūrėjas ir entuziastas. Visame pasaulyje paplitusios kultūros žaidimuose, susibūrę žmonės net kelias dienas gali būti įsijautę į skirtingų herojų vaidmenį. Pats Andrius tai naudoja pamokose keliaudamas po Lietuvą.Koks šiuolaikinio mokytojo portretas? Kur yra matematikos grožis ir kaip atrodo vaidmenų žaidimų entuziasto kasdienybė?Ved. Ignas Klėjus

Su Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos 2C klasės moksleiviais susitinkame radijo stotyje FM99. Vaikai ne tik domisi radijo darbo subtilumais, susipažįsta su radijo muziejaus eksponatais, užsuka į įrašų studiją, bet ir tiesioginiame eteryje dalijasi mintimis apie mokyklą, knygų skaitymą, matematiką bei popamokines veiklas ir būrelius.

FM99 studijoje smagus 3B klasės šurmulys! Vaikai, lydimi klasės auklėtojos, atkeliavo ne tik susipažinti su radijo darbo užkulisiais, bet ir pasidalinti savo mintimis apie Lietuvą, gražiausias mūsų gimtinės vietas, knygas, atostogas bei kitus svarbius dalykus!

Spaudos apžvalga.Žemaitijos sostinė Telšiai ruošiasi turizmo sezonui ir netrukus ketina po rekonstrukcijos atverti didžiausius krašto muziejus.Lietuvos nacionaliniame dramos teatro Naujojoje salėje – trijų su puse valandos trukmės premjera „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“.Penktadienį Palangos kurorto muziejuje atidaroma paroda „Balta drobulė“, kuri šiais metais dedikuota Paulinai Mongirdaitei (1865–1924) – pirmajai moteriai fotografei Lietuvoje, kurios 100-ąsias mirties metines šiemet minime.MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į tvarumo forumą. LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ išleista Inos Ogenskienės ir iliustruotojo Andriaus Seselsko knyga „Koncertas turėklui“ pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.Galerijoje „Meno parkas“ Kaune – dvi šiuolaikinio meno kūrėjų parodos.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Premjerė šiandien su partijų, prezidentūros, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovais tarėsi dėl didesnio gynybos finansavimo. Premjerės teigimu, iki 2030-ųjų gynybai papildomai reikėtų skirti septynias dešimtąsias procento nuo bendrojo vidaus produkto.Valstybės saugumo departamento nurodymu Užsienio reikalų ministerija pradėjo tyrimą dėl konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos paviešinimo.Slapta daryti garso įrašai atskleidė, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žvangutis“ prieš vaikus buvo smurtaujama – vaikams buvo grasinama išmesti per langą, ant jų buvo rėkiama. Be to, tėvai įtaria ir fizinį smurtą. Darželio direktorė LRT lt. tikina, kad su tuo susiję darbuotojai atleisti arba išėjo iš darbo savo noru.Latvijos interneto portalo delfi.lv kartu su estų kolegomis ir leidiniu „The Insider“atliktas tyrimas patvirtino įtarimus, kad Latvijai atstovaujanti Europos Parlamento narė Tatjana Ždanoka daug metų bendradarbiauja su rusų specialiosiomis tarnybomis, susirašinėja su jų atstovais, teikia ataskaitas ir galbūt net gauna finansavimą prorusiškiems renginiams.Šilutės rajono upėse ir toliau kyla vanduo. Čia dar penktadienį paskelbta ekstremali situacija. Savaitgalį Kintų seniūnijoje buvo paplauta dalis žvyruoto kelio.Nacionalinė švietimo agentūra praneša, kad be pateisinamos priežasties šiemet pirmąkart vykstančiame tarpiniame patikrinime nedalyvavę vienuoliktokai negalės laikyti valstybinio brandos egzamino. Šie moksleiviai turės išlaikyti eksternu ir tarpinį patikrinimą, ir egzaminą.Patikrinimai tampa valstybinių brandos egzaminų dalimi – tarpinio patikrinimo rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.Ved. Liuda Kudinova

Prieš šventes ir šventiniu laikotarpiu vaikai mažai kalba apie pačias šventes – lyg jų išvis nebūtų. Vaikų linijos savanoriai pastebi, kad paaugliai išgyvena labai intensyvius jausmus, kelia sau daug klausimų, ieško išeičių arba tiesiog nori ramiai išbūti su užgriuvusiais sunkumais.Prieš kelias savaites Trakų rajone įsteigtas naujas Paluknio pievų biosferos poligonas. Jį įsteigus Lietuvos saugomų teritorijų plotas padidėjo labai nežymia dalimi, tačiau pagal reikalavimus po kelių metų Lietuvoje saugomų teritorijų plotas turėtų siekti apie 30 proc.Estijos ekonomikos metinis nuosmukis fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės. Kas lemia, kad Lietuvos ir Estijos ekonomika nuosmukį skirtingai išgyvena?Šiųmetė Nobelio chemijos premija įteikta už kvantinius taškus. Šios plika akimi nematomos dalelės pritaikomos įvairiose srityse – nuo ryškesnių prietaisų ekranų iki vėžio gydymo ar net spartesnio interneto.Ved. Gabija Narušytė

#TiekŽinių Trečiadienį (gruodžio 6 d.) Tiek žinių vedėjas Timūras pasakoja apie apie Ukrainai žūtbūt reikalingą JAV paramą ir grėsmę visiems keliančius rusijos planus, vėl intensyvėjančias kovas Gazos Ruože ir pirmą Izraelio atsiprašymą. Taip pat kur leisti mokyti savo vaikus bei apie Abramovičiaus vaikus, kurie turi Lietuvos pasus.  Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/MtPHofoTptA

Kauno rajone prie Nemuno įsikūrę trys tarpukario kurortai – Kulautuva, dalis Zapyškio ir Kačerginė – toliau kviečia poilsio ir pramogų.Kačerginė tarpukariu buvo išskirtinai lietuvių inteligentų pamėgta poilsio vieta. Miestelis žavi unikalia architektūra, atstatytomis tarpukario vilomis. Po miestelį vedžioja ir pasakoja gidė Lina Sinkevičienė. Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė tikina, kad kurortas pramogomis, poilsiu stebina ir žiemą.Ką veikti vėlų rudenį ar žiemą? Vienas mėgstamiausių turiningo laiko leidimo būdas – edukacijos! Jas siūlo eterinių aliejų specialistė Renata Gražienė, kuri kuria Kačerginės kvapą. Paskanauti gardžios arbatos ir susipažinti su žolelėmis kviečia žolininkė Rūta Borutienė. Ji kuria Kačerginės skonį. Mėlynas autobusiukas vilioja ledais ir kitais gardumynais. Vaikai iš tolo atpažįsta Andrių ir Martyną Laurinavičius. Užsukus į „Velo Barą“ galima ne tik suvalgyti ypatingą kiaulienos kepsnį, bet ir pailsėti meninėje aplinkoje, kuria rūpinasi šeimyninio restoranėlio savininkai Vytautas ir Jolanta Sabaliauskai.Ir tikras džiaugsmas sutikti klegančius vaikus su mokytoja Lina Kietiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Astrid Lindgren. „Mes, Padaužų kaimo vaikai“ ir „Pamatom Vandenį“ iš knygos „Padaužų kaimo vaikai“. Vertė Eugenija Stravinskienė. Skaito aktorė Joana Čižauskaitė.

#Tiekžinių Pirmadienį (spalio 2 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie Ukrainos karių laimėjimus, lenkų „Milijono širdžių eitynes“, mūsų mokytojų streiką, narkotikų problemą, peržengusią visas nacionalinio saugumo ribas ir apžvelgia kam ir ką savo testamente užrašė prigožinas. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/wl4VJEt-7II

#Tiekžinių Antradienį (rugpjūčio 1 d.) Tiek žinių vedėjas Paulius pasakoja apie nesibaigiančius rusijos branduolinius grasinimus, dronų ataką maskvoje ir į rusiją persikeliantį karą bei pareigas paliekantį vyriausiąjį Vilniaus architektą Pakalnį. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/YyOHYOK65hw

Kokia yra dešimtmečius aptarinėjamos Šiaurinės gatvės Vilniuje ateitis? Dėl projekto nesutaria net gyventojai - vieni palaiko projektą ir laukia vakarietiškų standartų gatvės, kiti nori apsaugoti ten esančią gamtą.Kaip atrodys kosmoso turizmas, šią savaitę bendrovei „Virgin Galactic“ paleidus pirmąjį komercinį skrydį į kosmosą?Nuo šiandien pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, auga kompensuojamų priemonių apimtys. Didžiausia pokyčių naujiena – suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis, ko iki šiol nebuvo.Pirmąjį liepos sekmadienį Lietuvoje yra minima Globėjų diena. Siekiant atkreipti dėmesį į vaikų globą ir globėjus, šiandien sostinės Vingio parke vyksta globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“.Minint „Lituanicos“ skrydžio 90–metį, liepos 1-15 dienomis Lietuvos aviacijos muziejus kviečia visuomenę pažinti „Lituanicos“ lakūno Stepono Dariaus 1920-1927 m. veiklą Kaune ir dalyvauti edukaciniame žygyje-ekskursijose.Ved. Karolina Panto

Į trečiąjį pokalbį pasikviečiau dietistę, neseniai vienerių sulaukusio Vinco mamą Živilę Dumbraitę-Varkalienę. Pokalbį pradėjome nuo Živilės santykio su maistu – ji pasidalino apie intuityvųjį valgymą – mitybos teoriją, sakančią, kad nėra blogo ar gero maisto, žmogus gali valgyti viską, tereikia pasikliauti savo alkio ir sotumo jausmu. Įdomu, kad suaugusiems reikia sąmoningai imtis tokios praktikos, nes esame stipriai išbalansavę šį savo kompasą ir kūnas pamiršta šiuos natūralius signalus, o vaikams tai pavyksta visiškai natūraliai – pasisotinęs kūdikis nebesideda naujo kąsnio į burną, nusisuka nuo maisto ar net jį numeta ant žemės. Klausiau Živilės ir kaip jai sekėsi pradėti savo kūdikio primaitinimo kelionę turint tokį žinių apie mitybą bagažą, kokį primaitinimo būdą rinkosi – ji pasidalino, kad stengėsi save šiek tiek stabdyti ir leisti jam pačiam pažinti maisto pasaulį ir pasitikėti vaiku. Šiame pokalbyje išgirsite ir apie pasirengimo primaitinimui ženklus: pasvarstėme ir kodėl vis dar gajus mitas, kad primaitinimą reikia pradėti ne nuo šešių mėnesių, kaip rekomenduoja Pasaulio Sveikatos Organizacija, bet anksčiau ir kodėl visgi reikėtų sulaukti, kol kūdikis yra pasirengęs pažinčiai su kietu maistu.  Živilė pasidalino ir begale praktinių patarimų: nuo kokių produktų reikėtų pradėti primaitinimą ir kaip dažnai į kūdikio mitybą įvesti naujus produktus, kokius produktus geriausia patiekti drauge, kad būtų lengviau pasisavintos svarbiausios maistinės medžiagos, kokių produktų išvis reikėtų vengti. Su Živile pakalbėjome ir apie suvalgomo maisto kiekį – kodėl svarbu leisti kūdikiui pačiam nuspręsti, kiek jis nori valgyti ir kaip toks savarankiškumo skatinimas bei įsiklausymas į kūdikio sotumo jausmą gali teigiamai atsiliepti ateityje. Kartais mes įsivaizduojame, kad kūdikis turi suvalgyti daug daugiau, nei jis iš tiesų norės ar bus pasiruošęs – vaiko skrandis yra nedidelis, o iki pirmųjų metų vyksta pažintis su maistu, vadinasi, tereikia atsipalaiduoti ir mėgautis maistu drauge su kūdikiu.  Šis pokalbis skirtas „Contribee“ rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite tik jo ištrauką, o visą pokalbį galite išgirsti paremdami „Kalba mamos“ – visus paramos lygius galite rasti contribee.com, taip pat ten galėsite klausytis ir visų kitų rėmėjams skirtų „Kalba mamos“ pokalbių. Mes gyvuojame tik rėmėjų dėka, tad tariame jums ačiū, o jei dar nespėjote tapti rėmėjais, bet pokalbių temos jums atrodo aktualios ir svarbios, kviečiu prisijungti prie rėmėjų būrio! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. Kviečiu klausytis pokalbio. Gero klausymo!Morta

Keturių milijonų rubrikoje - Jungtinės Karalystės parlamente dirbantis Lukas Audickas. Kaip iš vidaus atrodo darbas šioje įstaigoje, kuo jis skiriasi nuo Lietuvos Seimo?Kokią įtaką vaikų gyvenimui gali turėti tėvų sukauptas Instagramo ar Facebooko internetinis archyvas? Apie tėvų elgesio pasekmes pokalbis su asmeninio prekės ženklo konsultante Guoda Sakalauskiene.Anykščiuose gyvenanti pora tris dešimtmečius negyventą butą bando prikelti naujam gyvenimui, bet tą daro savomis rankomis, ekologiškai. Jie pasidalins ir patarimais, kaip savo namus padaryti bent truputėlį tvaresnius.Kur dėti nereikalingus elektroninius prietaisus, kaip juos tvarkyti? Pokalbis su Aplinkos apsaugos instituto direktoriumi Alfredu Skinuliu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Nauja Dovilės Bajoraitės ir Simonos Jurčiukonytės knyga „Visurų laboratorija: miško paslaptis“ pasakoja apie trečiokės Gretos ir jos trimečio brolio Pauliaus nuotykius senelių sodyboje kaime. Vaikai tyrinėja gamtą, aplink gyvenančius žmonęs ir susiduria su plynai kertamu mišku.Rašytoja Dovilė sako, jog ekologinės krizės tema svarbi jai ne tik kaip rašytojai, bet ir kaip skaitytojai. Tuo metu klimato komentatorius, laidos „Penki kilometrai“ bendraautorius Silvestras Dikčius dalijasi dviem įdomiausiomis šiemet perskaitytomis knygomis: Frederic Gros „Filosofija pėsčiomis“ ir Orsolya Lelkes „Sustainable Hedonism: A Thriving Life that Does Not Cost the Earth“. Laidoje minimą Silvestro komentarą apie hedonizmo ir tvarumo sąsajas galima rasti čia: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1738155/silvestras-dikcius-kaip-hedonizmas-gali-isgelbeti-zemeAutorė Inga Janiulytė-Temporindoda.studio ir Edvard Blaževič nuotraukos

Ar egzistoja prostitučių team buildingas? Kiek draugų liliputų turėti yra per daug? Street Smart tūkstantmečio vaikai. Kada užsiskaito stovyklavimas? Žmonės, kurie augina kombuchos grybus. Užsibrėžėm ribas, kada nebebūsim draugais. Daug prižvengėm, turėjom ir nejaukių akimirkų. Žiūrim, laikinam, komentuojam Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Vakaro pasaka. Janosch. Pasakos „Aukso vaikai“ ir „Princesės utėlė“

Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė. Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO. Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA. Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės. Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne?  Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių. Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus, bet ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga

Brolių Grimmų pasaką „Baltuolė ir Rožytė“ skaito aktorius Ferdinandas Jakšys. Heinricho Hoffmanno pasakojimus iš knygos „Vaikai vanagai“ skaito aktorius Sergejus Ivanovas.