Podcasts about pasirodo

Anykščiai pasiruošę naujam turizmo sezonui – keliausime ir atrasime lėtai, derinsime poilsį ir darbą!„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje.Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė.Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją.Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų.Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais.Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė.Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ką dėvėjo XIX a. antrosios pusės Vilniaus madistai? Pasirodo, kad į viešumą eidavo avėdami guminius kaliošus, kvepinosi prancūziškais kvepalais ir siekė įsigyti madingos – ir kartais net suklastotos – produkcijos, pagamintos Varšuvoje. Nors Rusijos imperijos sudėtyje buvęs Vilnius kiek atsiliko nuo naujausių Vakarų Europos madų, tai nereiškia, kad mieste nepradėjo formuotis visiškai nauja vartotojų visuomenė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Daugiau nei 150 metų istoriją skaičiuojantis Niujorko Metropoliteno meno muziejus ne per seniausiai paskelbė lankomiausių savo parodų dešimtuką. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Picasso, Da Vinci ar Tutanchamono lobių parodas pralenks... paroda, dedikuota katalikiškos vaizduotės ir mados santykiui? Pasirodo, jog ne viename garsiame muziejuje lankomiausios yra būtent mados parodos. Kodėl?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje vyko mokslinė konferencija, skirta 50 metų kryptingiems pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimams. Pasirodo, pelėdos ir ereliai ne tik kelia baimę, bet ir verčia mokslininkus laipioti į medžius, tikrinant lizdus – ne visada be mėlynių ar subraižytų kelių. Apie tyrimų pradžią, iššūkius ir kodėl pelėdos naktį atrodo protingesnės nei mes – kalbamės su konferencijos dalyviais.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pasirodo naujas menininkės Agnės Jokšės sudarytas leidinys „Meninink ir kurator laiškai“, kuriame skelbiami septyniolikos autorių laiškai, iš autentiškos perspektyvos prabylantys apie Lietuvos vizualaus meno lauką. Pokalbis su Agne Jokše.Keliaukime į švenčių laukimu spindinčius Anykščius. Miestelėnų nuomone, miestas šį kartą atrodo tobulai ir kviečia į romantiškus pasivaikščiojimus. Kaip ir kokios kalėdinių puošmenų idėjos randasi kultūros mieste Anykščiuose, domėjosi kolegė Alma Valantinienė.Ieva Buinevičiūtė pristato dar vieną netipinį kalėdinį filmą ir muziką jame. Per šv. Kalėdas atsiveria daug paslapčių, viena tokių – priemiestyje gyvenančios mokytojos Samanthos Rennio Harlino filme „Ilgas bučinys nakčiai“.Violončelininkų kvintetas „Cello Club“ švenčia savo penkerių metų gimtadienį. Kokie buvo tie metai? Ką laiko ansamblio kūrybinėmis viršukalnėmis? Kokių tikslų dar yra sau užsibrėžę? Pasakoja ansamblio nariai Arnas Kmieliauskas ir Evaldas Petkus.Nuo NASA iki poezijos – tokį platų interestų akiratį galima brėžti kalbant apie Justinos Žvirblytės asmenybę. Neseniai Kultūros ministerijos „Metų debiuto“ premijos laureate tapusi poetė buvo įvertinta už savo debiutinę eilėraščių knygą „Mikrosfera“. Apie gyvenimą, kuriame susijungia mokslas ir menas – pokalbis su Justina Žvirblyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Naujausia skurdo ir socialinės atskirties apžvalga rodo, jog kas šeštas vaikas iki 18 m. Lietuvoje patiria skurdo riziką, o absoliutaus skurdo lygis tarp vaikų per 2023 metus padidėjo labiausiai – nuo 2,6 proc., iki 6,7 proc.Pasirodo naujausia menotyros rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės knyga visiems, besidomintiems menu, „Kaip skaityti meną“. Knyga pakvies jaunus žmones, šeimas ir visus, kurie domisi ar nori pradėti domėtis menu, kartu pasimokyti, kaip skaityti meną. Nes, pasak autorės, tik mokant perskaityti jo kalbą galima labiau gėrėtis, labiau matyti meną.Ką daryti su dovanomis, kurios netinka ar nepatinka? Metų pabaigoje tradiciškai Lietuvoje atliekama SEB banko apklausa atskleidė, kad daugiausia žmonių tokias dovanas yra linkę sandėliuoti. Tačiau šiemet visuomenėje sustiprėjo nuostata, kad perdovanoti dovaną – tvarus pasirinkimas. Be to, žmonės rečiau pažymi, kad perdovanoti yra nemandagu.

„Žmonės kartais vis dar galvoja, kad jei sunkiai valdai kojas, tai tau ir su galva negerai“, - pasakoja Matas Geležauskas. Jis verčia sudėtingas knygas iš anglų ir ispanų kalbų bei dirba korepetitoriumi. Matas atvirai pasakoja apie savo gyvenimo iššūkius, kuriozines situacijas su nepažįstamaisiais bei dalinasi asmeninių santykių istorija.Ved. Lavija Šurnaitė

Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.Ved. Ignas Klėjus

Kada Edgaras suprato, kad būtent Gerda yra jo gyvenimo moteris, ir kaip Gerda reagavo sužinojusi, kad jai patinkantis vaikinas turi regos negalią?Laidoje pašnekovai pasakoja savo pažinties ir meilės istoriją. Kalbamės apie artimųjų palaikymo svarbą ne tik treniruočių, varžybų metu, tačiau ir kiekvieną dieną, siekiant savo tikslų. Pasirodo, Gerdai visada dažnėja pulsas, kai ji stebi Edgaro plaukimą, o Edgaras labai dėkingas sužadėtinei už besąlyginį palaikymą net pačiose sudėtingiausiose situacijose. „Viską galima įveikti, jei iš tiesų myli, palaikai ir supranti savo žmogų, tačiau labai svarbu nepamiršti ir savęs“, - sako sužadėtiniai Edgaras ir Gerda.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Sakome, kad Mažeikiai naftininkų miestas. Kiek tiesos šiuose žodžiuose?Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė ir Mažeikių miesto muziejaus ekskursijų vadovė Roma Petrulevičienė skirtingai svarsto apie miestą ir jame gyvenančius žmones. Tačiau meilė miestui – jas vienija!Į Mažeikius kviečia desertinės „Tortelje“ įkūrėja Aušra Baltmiškienė. Pasirodo, pavadinimas turi ne prancūzišką kilmę, o žemaitišką. Kaip profesionali kirpėja keitė profesiją?Unikalus gramofonų muziejus Mažeikiuose stebina retų eksponatų gausa. Gediminas Stasiūnas daugiau negu 30 metų kolekcionuoja gramofonus, patefonus, plokšteles, suvenyrus. Dažnai eksponatus tenka tvarkyti, remontuoti, restauruoti savo rankomis. Su žmona Vitalija važinėja po Lietuvą, muges, koncertuoja. Mielai kviečia apsilankyti Mažeikių gramofonų muziejuje, veda edukacijas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kas Lietuvoje buvo darbostogų pradininkas? Pasirodo, tai Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Apie parodą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje ir 35-ą gimtadienį muziejaus gimtadienį pokalbis su muziejaus direktore Nijole Laužikiene.Ką apie pirmąją Dainų šventę sovietmečiu drįso pasakoti dirigento ir muzikologo Donato Katkaus mama? Prisimena Maestro Donatas Katkus.Šeštadienį Vilngio parke vyks finalinis Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ vakaras. Kaip finalinio šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?Ką tokio sugalvojo kompozitorius Christophas Willibalas Gluckas, kūręs daugiausia operas, kad jo idėjos randa atgarsį ir šiuolaikinėje operoje, o ir operos nemėgstančius sužavi šiuo žanru?Rubrika „Be kaukių“. „Aš niekada nebūsiu amerikietė, aš visą laiką būsiu lietuvė“,- sako daugiau kaip tris dešimtmečius JAV gyvenanti psichologė Rasa Matusevičiūtė Massoudi, su Kalifornijos moterų choru atvykusi dalyvauti šimtmečio Dainų šventėje.Ved. Jolanta Kryževičienė

Aukštų paskolų palūkanų eroje dažnai kyla klausimas: ką daryti? Ar įmanoma jas susimažinti? Pasirodo, kad taip. Pokalbis su asmeninių finansų ekspertu Prancišku Žuku.Taip pat – kodėl europietiškai bankai lobsta Rusijoje?Ir kiek kainuoja triukšmas?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Ryškis asmenybės rubrikoje pokalbis su Ryčiu Jasiūnu, buriuotoju, kuriam šios olimpinės žaidynės - pirmosios.Apie psichologinę pagalbą sergantiesiems vėžiu. Kur jie gali kreiptis ir kokios naujausios technikos taikomos, siekiant nurimti ir vėl matyti tikslą gyvenime.Antrą laidos valandą apie dviračius. Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad per paskutinius penkerius metus dviračių takų ilgis Lietuvoje padidėjo 32 procentais.Na o paskutinį laidos pusvalandį - LRT faktai. Apie pirmosios pagalbos teikimą. Pasirodo, kad gyventojai dažnai nesiryžta padėti nepažįstamiesiems, nes bijo teisinės atsakomybės. Ar dėl to tikrai verta nerimauti - atsako kolegės Jurgos Bakaitės kalbinti ekspertai.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pokalbio metu su grupe „ILLUME" sėdame į jų autobusą ir keliaujame po albumo kūrinius bei istorijas.Pasirodo, "Bus Ride" turėjo būti grupės pavadinimas, tačiau juo pavadintas pirmasis grupės kūrinys, o dabar ir visas pirmasis mini albumas. Ši ir daug kitų istorijų - pokalbyje, kuriame kaip ir priklauso kelionėje, ir po lankas pasivažinėjom.Kartu važiavo Rimvydas Černiauskas

Lietuvoje daugėjant vėjo jėgainių, daugėja ir spręstinų problemų. Pasirodo, vežti į Lietuvą galima bet kokias vėjo elektrines, net ir visiškas griuvenas. Kaip užtikrinti, kad jos nepradėtų masiškai griūti ir nepridarytų žalos žmonėms, jų turtui?Kaip pasiekti, kad senų vakarietiškų automobilių parku virtusi Lietuva nevirstų ir vėjo jėgainių senienų šalimi?Svečiai: Vėjo elektrinių asociacijos direktorius Linas Sabaliauskas ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pasirodo, kad jau net taupome mes išmaniai. Taip sako prekybos tinklų atstovai, matydami, kaip apsiperkame šventėms. Kaip, kiek ir kada perkame?Taip pat - kaip keisis Lenkijos ekonomiką, kai šią įrankas paims pro europoetiška valdžia? Ir kodėl darbuotojai galios žaidimuose nusileido darbdaviams?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Kokie Anykščiai atsiskleidžia fotografijose? Miesto šventėje lankytojai išvys anykštėnės Jovitos Uzdraitės, aktyviai fiksuojančios miesto gyvenimą, fotografijų parodą.Nuo penktadienio miestas ima švęsti savo 583-ąjį gimtadienį. Šventė pavadinta „Kurortinis romanas“, kviečiama į pasimatymą su įspūdinga šio krašto gamta, kultūra ir geros nuotaikos nestokojančiais miestelėnais. Pokalbis su Anykščių kultūros centro direktore Diana Petrokaite irfloristinių kilimų konkursų organizatore Loreta Pesliakiene.Anykščių rajone kaip ir kai kuriose kitose Lietuvos vietoje dėl sausros yra paskelbta ekstremali situacija. Kiek lietaus stygius mažina derlių? Apie tai kalbamės su ūkininkais Romu Kubaičiu ir Alvydu Jurkėnu.Anykščių šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra aukščiausia bažnyčia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 m. Pokalbis su šios bažnyčios klebonu Petru Baniuliu.Kokie šie metai Anykščių turizmo sektoriui? Ką naujo ir netikėto siūlo atvykstantiesiems? Pokalbyje dalyvauja verslininkė, turizmo klasterio valdybos pirmininkė Sonata Veršelienė, Menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė ir bistro „Pirmas daigas“ savininkė Gabrielė Griauzdaitė-Patumskienė.Daug pastaruoju metu kalbama apie miškus ir medžius miestuose, žmonės ir bendruomenės vis sąmoningesni ir kovoja už tai, kad jų gyvenamoje aplinkoje medžiai nebūtų kertami. Visai neseniai susivienijusiems anykštėnams pavyko išsaugoti kelyje Anykščiai – Molėtai augantį šimtametį ąžuolą, kurį buvo planuojama nukirsti vykdant kelio rekonstrukcijos darbus. Pokalbis su aplinkosaugininke Auste Juozapaityte.Viena iš būtinų pramogų Anykščiuose – Siaurukas. Pasirodo galima ne tik traukinuku važiuoti ir mėgautis vaizdais, bet ir kartu pertis pirtyje bei mirkti kubile. Pasakoja VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius Darius Liutikas.Ved. Agnė Skamarakaitė

1941 metais šveicarų inžinierius George'as de Mestralis vedžiodamas šunį pastebėjo, kad varnalėšos vaisiai, vadinamieji „rutuliukai“, prilimpa prie jo šuns kailio. Sudomintas inžinierius, prisiskynęs krepšį varnalėšų, grįžęs namo per mikroskopą pradėjo tyrinėti, kodėl jos tokios lipnios. Pasirodo jų žiedų galuose slypi maži kabliukai, o palinkimo kampas ir struktūra yra tvirto prikibimo paslaptis. Šiuo pagrindu buvo sukurta „Velcro“ juosta iki šiol žmonių buityje aktyviai naudojama avalynės, rūbų ir krepšių užsegimams.Nors gamtą dažnai siejame su emociniu ryšiu, būtent biomimikrijos laukas leidžia racionaliai žvelgti į milijonus metų besitęsiančią gamtos evoliucijos patirtį. Biomimikrijos principais žmonės mėgdžiodami tobulas gamtos sistemas, sprendžia gyvenimiškas buities problemas.Kaip šiandien gamtos genialumą naudojame kasdieniniams iššūkiams spręsti? Ar biomimikrija yra žmonijos ateitis, ieškant balanso su aplinka?Pokalbis su biomimikrijos ambasadore, kraštovaizdžio dizainere, gamtosaugininke, miško terapijos gide Auste Juozapaityte.Ved. Ignas Klėjus

Prasidėjus karui Ukrainoje, Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kurios galioja iki šiol. Teisininkai pastebi, kad vis dar yra įmonių, kurios ryžtasi sankcijas apeiti, nors toks žingsnis gali turėti itin prastų pasekmių tiek įmonei, tiek jos vadovui, tiek verslo partneriams. Apie atsakomybę už sankcijų pažeidimus ar bandymus apeiti pasakoja advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Magnusson“partneris Evaldas Rapolas.Pasirodo, nors pasižadėjimas tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendintas prievarta, jis gali sukelti tam tikras teisines pasekmes, kurios kyla nesudarius santuokos. Teisinius atšauktų sužadėtuvių aspektus aptariame su advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneriu, advokatu Domu Pakėnu.Atšilus orams, padaugėja pramoginių, kultūrinių, verslo ir edukacinių renginių. Nors organizatoriai stengiasi apgalvoti kiekvieną detalę, šioje srityje dažnai pamirštami teisiniai reikalavimai. Teisininkai perspėja, kad nesilaikant teisės aktų, gali grėsti nemalonumai ir nemenkos baudos. Kokios rizikos aktualios renginių organizatoriams? Komentuoja Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Monika Mališauskaitė-Vaupšienė.Ved. Artūras Matusas

Apie pusė burnos vėžiu sergančių pacientų į odontologų kabinetus prisibeldžia jau pasiekę ketvirtą ligos stadiją. Kodėl? Pasirodo, šie pacientai yra biurokratijos įkaitai. Mat norint pradėti onkologinį gydymą pirmiausia reikia kreiptis į odontologą. Ne bet kurį, o tą, kuris dirba poliklinikoje, kurioje yra prisiregistravęs pacientas. Kodėl? Nes antraip už odontologines paslaugas teks mokėti iš savos kišenės, o tai gali atsieiti ne vieną tūkstantį eurų.Eilėje pas odontologą gali tekti laukti ir pusmetį, ir daugiau, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad burnos vėžys progresuoja per kelis mėnesius, todėl delsti nevalia. Ką daryti pacientams, jei valstybės apmokamos paslaugos apraizgytos biurokratijos voratinklių, o lėšų privačiam gydymui nepakanka?Laidoje dalyvauja onkologinius pacientus vienijančios organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė ortopedė bei Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.Ved. Laura Adomavičienė

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija surengė spaudos konferenciją apie gyventojų imunizacijos aprėptis, kartu nagrinėtos ir priežastys, kodėl dalis lietuvių vis dar skeptiškai vertina skiepus. Didžiausią nerimą visuomenės sveikatos ekspertams kelia krentančios vaikų skiepijimo nuo 14 infekcinių ligų apimtys. Pastebėta, kad per pora metų beveik visose kategorijose vakcinavimas smuktelėjo 2 proc., išskyrus kūdikių skiepijimą nuo Hepatito B ir rotavirusinės infekcijos.Ekspertai tikina, kad norint suvaldyti infekcinių ligų protrūkį būtina paskiepyti apie 95 proc. tikslinės populiacijos, tačiau Lietuvoje skiepų apimtys dažniausiai tesiekia 80 proc., kai kuriose apskrityse, pavyzdžiui Klaipėdos, nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito tepaskiepijama apie 60 proc. vaikų. Kodėl vaikų skiepų apimtys Lietuvoje tokios žemos ir kokių priemonių artimiausiu metu ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad šias tendencijas pažabotų? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskiene.Kita laidos tema – dantų balinimas. Dažnas siekia turėti akinančią holivudinę šypseną, tačiau ne visiems šis rezultatas pasiekiamas. Pasirodo, dantų baltumui įtakos turi tiek genai, tiek ir gyvenimo būdas. Tiesa, gyventojai dantis balinasi įvairiai: vieni tai atlieka odontologo kabinete, kiti naudojasi rinkiniais, skirtais dantų balinimui namuose, treti gręžiasi į liaudiškas priemones. Bet ar visi būdai yra saugūs? Kodėl po balinimo procedūros jau kitą dieną dantys nebeatrodo tokie akinamai balti? Kuriems gyventojams apkritai dantų balinti negalima? Pokalbis su VUL Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.Ved. Laura Adomavičienė

„LRT ieško sprendimų“ diskusija apie tai kaip Lietuvoje didinti rinkėjų aktyvumą. Pokalbyje dalyvauja VDU Politologijos katedros doc. dr. Ingrida Unikaitė – Jakuntavičienė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof.dr. Andrius Šuminas.Pasirodo knyga apie vyskupą, nėjusį į kompromisus su sovietiniu režimu – „Teofilius Matulionis. Laiškai“. Studijoje knygos sudarytojas Vaidotas Žukas.Kaip Ukrainai sekasi kovoti su korupcija? Ką rodo pastarieji korupcijos skandalai? Apie tai kalba Transparency international Ukrainos skyriaus vadovas Andrii Borovyk.Rubrikoje „Keturi milijonai“ pokalbis su Meksikoje gyvenančia Beata Zaleskaja.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujas #56Pirmąjį 2023 metų penktadienį kviečiame jus išgirsti naują mūsų pokalbį su geru “ai, viskas gerai..” draugu, terapeutu Gintaru Šmatavičium. Apie baimę, su kuria susiduria ne vienas, tik įvardint ją ne visiems pavyksta - baimę būti atstumtam.Šią baimę svarbu pažinti, atpažinti ir tiems, kurie bijo būti savimi, bet kokį pasakymą priima, kaip kritiką ir tiems, šalia kurių yra toks žmogus, kad pavyktų jį priimti, suprasti, padrąsinti ir palaikyti.Pasirodo, kad tie žmonės, kurie atsiriboja ir bijo būti įvertinti iš tiesų labiausiai trokšta meilės ir pripažinimo, tiesiog nemoka to paprašyti.Malonaus klausymo,Eglė ir Neringa

Žiemą dalis aktyvių pramogų iš lauko dažniausiai keliasi į vidų ir viena tokių yra batutai. Batutų parkai šaltuoju sezonu yra vienas iš dažnesnių pasirinkimų vaikų gimtadienių šventėms, kartu netrūksta ir entuziastų, atvykstančių tiesiog pašokinėti savaitgaliais ar po darbo. Visgi medikai atkreipia dėmesį, kad batutai nėra tokia jau nekalta pramoga. Pasirodo, neapšilus ir tinkamai neparuošus kūno būsimoms apkrovoms ant batuto lipti yra labai rizikinga. Kodėl? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadove Ingrida Sapagovaite bei Medicininės reabilitacijos, sveikatingumo ir kūno estetikos centro „Reabilita“ kineziterapeutu Ugniumi Vyšniausku.Kita laidos tema – psichoaktyvios medžiagos darbe. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia, kad 1 iš 3 darbuotojų bent kartą gyvenime vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, kad padidintų produktyvumą ir motyvaciją atlikti užduotį. Kokie sektoriai nuo šios problemos kenčia labiausiai ir kokios psichoaktyviosios medžiagos minėtiems tikslams dažniausiai vartojamos? Pokalbis su NTAKD laikinąja direktore Gražina Belian.Ved. Laura Adomavičienė

Savaitgalį pasibaigė XIII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Koks jis buvo šiemet?Kuo ypatingos Vėlinių dainos? Pokalbis su atlikėja Laurita Peleniūte.Kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgia Davido Gordono Greeno filmą „Helovinas baigiasi“.Klaipėdos ir Slovėnijos lėlininkai pristatė šviesos ir materijų spektaklį „Tunelis“.„Tunelis“ – tai nepaprastas spektaklis, kuriuo siekiama vaikus supažindinti su tamsa. Pasirodo, tamsa dažnai jaučiasi nepelnytai vieniša, su ja draugauja nedaug vaikų, o ir suaugę nežino, kaip ją prisijaukinti.Rubrikos „Be kaukių“ svečias fotografas Tomas Tumalovičius.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos odontologų rūmai skelbia, kad kas antras šalies vaikas iki 3 m. jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Vaikų burnos sveikatos situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių ES, ir tai, anot odontologų, yra bendro aplaidumo – tiek valstybės, tiek tėvų ar globėjų – pasekmė.Lietuvos burnos higienistų draugija dalijasi kolegų iš Jungtinės Karalystės užmojais. Pasirodo, Londone susibūrė burnos sveikatos mokslininkų bei praktikų grupė, kuri iškėlė uždavinį, kad visi vaikai, gimę po 2026 m. užaugtų be dantų ėduonies. Ekspertai tikina, kad dantų ėduonis yra gyvenimo būdo pasekmės, todėl šios ligos lengva išvengti, jei tik žinai pagrindinius principus.Kokie tie principai ir ar įmanoma panašų tikslą pasiekti ir Lietuvoje? Kaip atrodo kūdikio burnos higiena? Ką reikėtų daryti, kad vaiko sąkandis formuotųsi teisingai ir kada į pagalbą dantukų valymui jau reikėtų griebti ir šepetėlį?Diskutuoja Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja ortodontė, medicinos mokslų daktarė Rūta Almonaitienė ir Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė Gitana Rėderienė.Ved. Laura Adomavičienė

Šią savaitę Panevėžyje įvykus avarinei situacijai, kai išplėštas užtvankos šliuzas pakėlė Nevėžio upės lygį iki kritinio vėl imta diskutuoti, koks turėtų būti tokių statinių likimas. Pokalbis su viešosios įstaigos „Upių atkūrimo centras“ vadove.Užsienio naujienų redaktorius apžvelgia naujausią informaciją apie karo veiksmus Ukrainoje.Dezinformaciją analizuojantys mokslininkai pastebi, kad Rusijoje propaganda pasiekė nuo stalininės Sovietų Sąjungos laikų neregėtą lygį. Ekspertai skaičiuoja, kad Kremlius propagandos ir dezinformacijos sklaidai per metus išleidžia bent 1,5 mlrd. dolerių.Tęsiasi Kinijos plataus masto karinės pratybos greta Taivano ir, kaip sako Taipėjus, dalinė salos blokada. Vakar vadovybė apkaltino Kinijos kariuomenę per pratybas imituojant įsiveržimą į salą. Naujausius pranešimus ir galimą tolimesnę konflikto eskalaciją aptariame su apžvalgininku Ramūnu Bogdanu.Pasklidus žiniai, jog jau kitąmet šalia Vingio parko prasidės pramogų, verslo ir prekybos komplekso „Akropolis Vingis“ statybos, gamtininkai ir dalis visuomenės nerimauja, ar bus užtikrintas šioje teritorijoje migruojančių varliagyvių saugumas. Pasirodo, kad panašias problemas jau yra tekę spręsti kitose Vilniaus statybvietėse.Ved. Darius Matas

Lietuvoje daugėjant Covidu sergančių žmonių, pacientai kelia klausimą, kodėl oficialiai nustatyti diagnozę būtina atvykti pas šeimos gydytoją. Tik jis gali paskirti antigeno testą laboratorijoje. Daugeliu atveju galimai Covidu sergantys žmonės naudojasi tuo pačiu poliklinikos įėjimu kaip ir kiti pacientai. Plačiau apie tai Justės Urbonaitės reportaže.Policijos vadovybė vyksta į Palangą susipažinti ir aptarti prevencines priemones užkardant neatsakingą kai kurių poilsiautojų elgesį.Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.Nuo praėjusio ketvirtadienio gyventojai gali kreiptis dėl paramos daugiabučių namų šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Tam iš Klimato kaitos programos lėšų numatyta 4 mln. eurų. Išsamiau Energetikos ministerijos energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus.Aktualus klausimas. Ar Jūs patiriate ir kaip vadinamųjų magnetinių audrų poveikį? Komentuoja „Vilnius Tech“ fotoelektros technologijų laboratorijos vadovas profesorius Artūras Jukna.Europos Sąjungai ruošiantis žiemai be rusiškų dujų, labiausiai nuo šių išteklių priklausomos Vokietijos miestai ėmėsi priemonių - pritemdytas gatvių apšvietimas, išjungti fontanai, sumažinta vandens temperatūra viešuosiuose baseinuose. Praėjusią savaitę Kremliaus kontroliuojamam Gazpromui neva vėl dėl techninių nesklandumų dar labiau sumažinus nord stream 1 dujotiekiu tekančių dujų kiekį iki minimalaus, Vokietija priversta ieškoti skubių sprendimų, kai dešimtmečius šią priklausomybę tik didino, o tai kelia nerimą šalies gyventojams ir verslams. LRT kalbinti ekspertai sako, kad tokia situacija susidarė dėl ilgai vykdytos šalies politikos, Berlynui nepaisius perspėjimų dėl Rusijos šantažo, taip pat per lėto perėjimo prie atsinaujinančiosios energijos. Iš Vokietijos - Justina Ilkevičiūtė.Studijoje Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Pasklidus žiniai, jog kitąmet šalia Vingio parko gali prasidėti didelio prekybos centro statyba, gamtininkai ir dalis visuomenės nerimauja, kad per statybas gali būti pakenkta varliagyviams. Nes būtent šiose vietose driekiasi jų migracijos takai. Pasirodo, kad panašias problemas jau yra tekę spręsti kitose Vilniaus statybvietėse. Vaidoto Buroko pasakojimas.Komentaras. Autorė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje uždrausta retransliuoti televizijos kanalus rusų kalba, paaiškėjo, kad ne visus kanalus įmanoma uždrausti. LRT Radijo žurnalistai atlikę eksperimentą išsiaiškino, kad norintieji matyti rusiškus kanalus gali tai daryti internetu arba nusipirkti specialius priedėlius. Tema domėjosi Edita Vitė.JAV prezidentas Joe Bidenas šiandien apsilankys Lenkijoje ir susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda aptarti klausimų, susijusių su Rusijos invazija Ukrainoje. „Prezidentai aptars, kaip Jungtinės Valstijos kartu su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis reaguoja į humanitarinę ir žmogaus teisių krizę, sukeltą Rusijos nepagrįsto ir neišprovokuoto karo su Ukraina“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki pranešime. Ten pat nurodoma, kad J. Bidenas į Lenkiją atvyks po vizito Belgijoje, kur jis susitiks su NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos lyderiaisMūsų bendardarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, Lietuvos ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Ar reikėtų Lietuvoje atšaukti visus pandeminius ribojimus? Klausytojų skambučius komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai vakar paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją ir iš jų, taip pat neleisti šių šalių laivams įplaukti į Bendrijos uostus. Keturių šalių ministrai pirmininkai išplatino kreipimąsi ES vadovams, ragindami didinti spaudimą Rusijai bei su ja bendrininkaujančiai Baltarusijai. „Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos Linava vadovas Zenonas Buivydas, ekonomistas Marius Dubnikovas.Pavasrį, šylant orams klaipėdiečiai vėl prisimena senas problemas - pietinėje miesto dalyje gyvenančių žmonių nosis riečia nemalonūs kvapai. Šįkart visą paletę papildė ir miestiečių jau užmiršti - nafto produktų kvapai. Pasirodo, bendrovė, kurios veiklą aplinkosaugininkai dėl padarytų pažeidimų buvo sustabdžiusi, vėl atnaujino savo veiklą. Kaip klaipėdiečiams sekasi kovoti su nemaloniais kvapai bei kokių veiksmų žada imtis atsakingos institucijos - domisi Paulius Selezniovas.Savaitės komentaras. Autorė žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Ką bendro turi avokadai su Meksikos narkotikų karteliais? Pasirodo visai nemažai.

Mamų kaltė.Ši kaltė gimsta iš mūsų baimės būti bloga mama. Tik va tą “gera/bloga” irgi pačios nusipiešiam, suprantama, ne be visuomenės spaudimo. Pasirodo 60-ais nedirbančios mamos su vaikais praleisdavo laiko tiek pat, kiek dabar dirbančios. Rolių daugiau, lūkesčių dar daugiau, o laiko - tiek pat. Ką turi daryti pačios mamos ir ką  bendruomenė aplink gali padėti, kad tos kaltės būtų mažiau? Apie tai pasikalbėjome su Lyčių lygių galimybių centro eksperte Margarita Jankauskaite ir psichoterapeute Anna Vinkovskiene. Girkime save, girkime viena kitą ir dėkime šonan visas ‘tobulystes'.Gero klausymo, geriausios pasaulyje mamos:)Eglė ir Neringa

Tą aptiko būsimą 11-12 klasių istorijos programą analizuojantys istorikai. Jų žodžiais, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tik žodžiais deklaruoja, kad naujosiose mokyklinėse programose bus pereinama nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto ugdymo. Iš tikrųjų, viskas atvirkščiai.Pasirodo, iki šiol baigiamosiose gimnazinėse klasėse pagal išplėstinį kursą istorijos besimokę jaunuoliai privalėjo mokėti gerokai mažiau faktų - tik apie 77 datas, 78 asmenybes bei įvykius, 176 sąvokas.Tad kuo, remiantis, toks kiekybinis 11-12 klasių mokiniams žinotinų faktų šuolis buvo padarytas? Ar buvo atlikta šiuo metu - nuo 2008 m. - galiojančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo istorijos programų įgyvendinimo mokykloje analizė, ištyrinėtos programų stipriosios bei silpnosios pusės? Ar Lietuvoje yra tęstinė istorijos programų rengimo tradicija?Ar tikrai nauja istorijos programa yra orientuota į kompetencijas, ar vis dėlto tai yra į faktologijos žinojimą orientuota programa?Ar buvo atlikta gili ir nuosekli užsienio šalių patirties rengiant istorijos programas analizė? Ar ženkliai išaugęs istorijos faktų 11-12-oje klasėse kiekis leis mokytojams ugdyti probleminį mokinių mąstymą? Ar daugumos Lietuvos mokyklų mokiniai ir mokytojai pajėgs per istorijos pamokose tokį platų medžiagos kiekį įsisavinti ir greta to ugdyti bendruosius ir specifinius istorijos dalyko gebėjimus, skirti laiko istorijos šaltinių nagrinėjimui, atlikti patikrinimus, ruoštis istorijos egzaminui ar baigiamajam darbui? Ar yra tikslus, aiškus, visiems prieinamas planas, kaip mokytojams bus pasiekiama dalykinė ir metodinė pagalba: naujos mokymo priemonės (pvz., chrestomatijos), užduočių bankai, vadovėliai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: istorikai dr. Ignas Kapleris ir Kornelijus Šleževičius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijos kultūros tema.Netikėta ispanų rašytojos Carmen Mola staigmena. Pasirodo po jos slapyvardžiu slepiasi trys rašytojai vyrai.Kokią Lietuvos muziejų ateitį mato naujasis Muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis?„Kintai Arts“, organizuojanti Kintų muzikos festivalį ir meno rezidencijos veiklą, neteko Lietuvos Kultūros tarybos strateginio finansavimo.Kaip pandemija pakeitė Frankfurto knygų mugę ir kaip paskelkbus karantiną pasikeitė Rygos kino festivalis?Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė išvadą dėl kultūros įstaigų Klaipėdoje vadovų atrankos procesų.Savaitgalį Mosėdyje duris atvėrė unikalus Kuršių istorijos muziejus.Aplankysime juodosios keramikos meistro Eugenijaus Paukštės parodą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.Kultūros ministras Simonas Kairys sukritikavo paveldosaugininkus dėl beatodairiško sovietinio paveldo saugojimo.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Esminė problema, kurią atskleidė prasidėjusi šiųmetė valstybinių brandos egzaminų sesija - tai kartų susidūrimo problema. Bloknotų ir tušinukų, dar vadinamos „baby boomer“ kartos, kuri iki šiol tebėra dominuojanti Lietuvos švietime susidūrimas su „Z karta“ arba „mobiliųjų technologijų karta“.Pasirodo, sunkiausia abiturientams per valstybinius brandos egzaminus - rašyti ranka.Mokytojai dalykininkai, taip pat mokyklų direktoriai pasakoja, kad kai kuriose mokyklose abiturientai masiškai skundėsi rankų raumenų spazmais per egzaminus. Ypač per lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Jie kratė rankas, mankštino, nes tiesiog negalėjo nulaikyti rankoje tušinuko. Labiausiai rašymui ranka pakenkė nuotolinis mokymas. Mat abiturientai beveik visus šiuos metus ir dalį praėjusių metų rašė darbus kompiuteriu ir atsiskaitė mokytojams siųsdami tik kompiuteriu atliktus darbus. O štai egzaminų užduotys atliekamos tik ranka.Akivaizdu, kad ši karta yra lūžio karta. Tad kodėl iki šiol dar nepereita nuo egzaminų laikymo „pieštuku ir trintuku“ prie egzamino, laikomo kompiuteriu? Ar gimnazinių klasių mokiniai vis dar turi mokykloje ir per egzaminą vystyti smulkiąją motoriką, kad jie vis dar tušinuku laiko egzaminus?Laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas, Agnė Klimčiauskaitė - Janavičienė, „Forvardo“ ugdymo vadovė ir lietuvių bei prancūzų kalbų mentorė, taip pat mokyklos „Pažinimo medis“ direktorės pavaduotoja pagrindiniam ugdymui bei Adomas Rutkauskas, Lrytas.lt Mokslo ir technologijų skyriaus redaktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Po ilgesnės pertraukos atlikėja GJan pristato naujausią dainą „Palikai“, kuri gimė po daugybės nepavykusių bandymų. Dainos bendraautoriai Greta Jančytė ir Rokas Jansonas. Pasirodo, abu net buvo pradėję svarstyti, kad tam tikri ženklai rodo, jog dainos išvis nereikia niekam rodyti.Laidoje „Vakarop su Vyteniu“ ji pasidalino istorijomis apie dvejones dėl dainos, tiesmukišką dainą, vienatvę, piešinių parodą ir naują albumą. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Keletas Lietuvos įmonių jau siūlo oficialias „darbostogas“ arba galimybę dirbti per nuotolį iš užsienio šalių. Kol kas atsakingos institucijos neturi konkrečių ir lengvai pritaikomų atsakymų, kaip reikėtų tiksliai organizuoti, aprašyti ir užtikrinti nuotolinio darbo tvarką. Ar darbas iš bet kurios vietovės mėnesiui ar metams taps įprasta praktika? Kaip dėl tokios galimybės susitarti ir kaip ją įteisinti?Kokia tvarka galioja įdarbinant užsienio piliečius ir kas žinotina darbdaviui, ketinančiam samdyti žmones iš trečiųjų šalių sezoniniam darbui?Teisiniai vadinamojo ,,vakcinacijos paso” įgyvendinimo iššūkiai.Draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose reguliavimo ypatumai. Pasirodo, galima ne tik uždrausti rūkyti daugiabutyje, bet ir tokį draudimą atšaukti.Laidoje dalyvauja: Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkas, Advokatų kontoros Ellex Valiūnas darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Karolis Barkauskas, bendrovės „Teisės riba“ vadovaujanti teisininkė Kristina CipkuvienėVed. Artūras Matusas

Balandžio 15-ąją minėjome Kultūros dieną. Kotryna Lingienė pasidomėjo, kodėl šia proga vieni kelia, kiti – nebekelia Taikos vėliavos. Pasirodo, šimtametėje simbolio istorijoje yra ir nedraugiškų Lietuvai aspektų.Ieva, Rokas ir Saulė dar mokosi mokykloje, bet jau sudaro specialias programas įvairiuose Lietuvos kino festivaliuose. Kaip jaunieji programeriai mato kino industrijos ateitį ir atrenka filmus savo programoms?Socialinių mokslų kolegijos bendraįkūrėja Gabija Skučaitė ir urbanistas Tomas S. Butkus pristato holistinės evoliucijos idėją ir 2024 m. Klaipėdoje ruošiasi atidaryti holistinio žmogaus tobulejimo centrą „Holaxy“.Už sportbačius žmonės pasiryžę mokėti keturženkles sumas net ir tuo atveju, jeigu nauji prabangios kolekcijos batai atrodo kaip gerokai dėvėti. Apie sportbačių kultūrą ir jos paradoksus pasakoja Steponas Pričinas.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie dviveidį dievą Janą, pandemijos metu atvėrusį duris į naują epochą.Pasaulyje: Madride veikiančioje parodoje „Maroko trilogija“ – 70 metų Maroko istorijos. Kaip meno raidą veikė kolonijiniai laikai, identiteto paieškos ir kokie menininkai studijoms pasirinko Rytų Europą.Choreografė, Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko sako, kad šiuolaikinis šokis yra chuliganas, kuris intelektą garbinančioje visuomenėje žiūrovui neleidžia taip paprastai sudėlioti visų reikšmių į teisingas lentynėles. Pokalbis apie kūrybiškumą, paklusnumą ir kodėl beveik visuose interviu Agnijai reikia teisintis, kodėl ji kuria Klaipėdoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kovo 11-sios priešaušryje, o tai buvo dar 1989 metais, keturi Lietuvos meno pasaulio atstovai, tarp jų ir „Audiologų“ vedėjas, tuo metu dirbęs kultūros viceministru, Švedijos vyriausybės kvietimu viešėjo Stockholme ir atsakinėjo į nerimastingus klausimus – ar nesame pernelyg drąsūs siekdami nepriklausomybės. Pasirodo, kultūra gali atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos politikams ir analitikams atsakymus rasti keblu, ypač virsmo metais. Prisiminimai apie nepaprastą kelionę ir švedų muzika – tokia pynė skamba 218-uose „Audiologuose“.Ved. Giedrius Kuprevičius

Socialiniuose tinkluose dalinamasi gamtinio apželdinimo specialistės Vilmos Gudynienės sukurta schema, kaip Lietuvos sąlygomis galėtų būti sodinami vadinamieji biologinės įvairovės miškeliai. Kas tai yra? Botanikė su kolegomis puoselėja dar vieną idėją: sėklas žydinčioms pievoms ruošti ir mūsų šalyje, iš vietinių augalų. Pasirodo, kol kas jas tenka siųstis iš Vidurio Europos. Interviu su botanike.Kaip ugdyti įvairaus amžiaus ir skirtingų nuostatų žmonių finansinį raštingumą? Finansų konsultantė Kotryna Davidovičienė, Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto dekanė Jurgita Rotomskienė ir kiti.LRT FAKTAI: kokias Stambulo konvencijos interpretacijas teisininkai vadina klaidinančiomis. Rubriką rengia Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Elitinių Lietuvos mokyklų pedagogai skėsčioja rankomis: tokių rafinuotų nusirašinėjimo būdų, kokius moksleiviai ėmė taikyti per nuotolinį mokymąsi, nepajėgios užfiksuoti jokios nusirašinėtojų gaudymo sistemos. Kai kurių mokyklų pedagogai jau svarsto galimybę iš viso neberašyti antrąjį semestrą jokių pažymių, o tik išdėstyti medžiagą, o įvertinti mokinius tik vėlyvą pavasarį, kai jie fiziškai grįš į mokyklas ir galės rašyti kontrolinius darbus iš viso kurso jau klasėse. Apie tai yra įspėti ir mokinių tėvai. Pedagogai ir mokyklų administracijos šią idėją motyvuoja nepajėgumu kontroliuoti akademinio nesąžiningumo. Pasirodo mokiniai per kontrolinius kuria savo avatarus, imituoja kontrolinio rašymą, bet iš tiesų sėdi visai kitur ir nusirašinėja, o po to siunčia darbus, vertus dešimtukų.Pedagogai baiminasi, jog, jei nuotoliniu būdu vyktų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai bei valstybiniai brandos egzaminai, tai virstų akademinių žinių patikrinimo farsu.Ką siūlo pedagogai bei mokyklų administracijos? Ar akademinis nusirašinėjimas toks pat gajus ir aukštosiose mokyklose? Ir ar aukštosios mokyklos pasitikėtų brandos egzaminų rezultatais, jei vis dėlto dėl prastos pandeminės situacijos tektų valstybinius brandos egzaminus rengti nuotoliniu būdu?LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, prof. Kęstutis Petrikonis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šį kartą apie kvėpavimo subtilybes kalbame su Agne Zinkevičiūte, sąmoningo kvėpavimo, šokio meditacijos ir koučingo specialiste. Pasirodo, kad kvėpavimas turi didžiulės įtakos ne tik mūsų gyvybei, bet ir kūrybiškumui.Pavyzdžiui, ar žinote, kaip jūs kvėpuojate – ar dažniau kvėpuojate pilvu ar krūtine?Ar nepamirštame iškvėpti ir atsipalaiduoti, patirdami įtampą? Kvėpavimas padeda įveikti fizinius ir emocinius blokus, susikurti įkvepiančią būseną ir nusiraminti.Juk lengviau išgyvename neigiamas emocijas, jeigu atkreipiame dėmesį į savo kvėpavimą.Tada atsiranda didesnis sąmoningumas ir žinojimas, kada sustoti, kada kovoti, kada kreiptis pagalbos, o kada tiesiog paleisti savo tikslą ir sugalvoti naują.Taigi, išklausę laidą sužinosite ne tik apie kvėpavimą, bet ir apie intuicijos išlaisvėjimą bei drąsą kurti ramybės būsenoje.Laidą veda rašytoja ir kūrybinio rašymo dėstytoja Gabrielė Labanauskaitė.Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė, prodiuseris – Jonas Dovydėnas.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

Šio epizodo herojė Sandra vasarą dviračiu apvažiavo Lietuvą. Tai daugiau nei 1900 km, tačiau ji apie tai pasakoja taip paprastai, lyg keptų blynus. Pasirodo, tai ne pirmoji Sandros avantiūra gyvenime. Sandrai teko dirbti tiek Aliaskoje, tiek Laplandijoje, o jos svajonė pamatyti Grenlandiją. Su Sandra kalbėjomės apie baimę pradėti dirbti ir pasirinkti savo kelią, kaip ta baimė vystosi ir kas padeda ją įveikti.

Scena, mikrofonai, šviesos, dalyviai, kavos pertraukos ir dar tūkstantis ir vienas dalykas reikalingas renginiui. O jei renginys – virtualus? Pasirodo, nepakaks sukurti pokalbio ir pakviesti žmones. Pokalbis apie virtualius renginius su renginių guru Jogaila Morkūnu. Taip pat – padeda ar kenkia draugystė kuriant startuolį. Bei trumpi, bet labai naudingi patarimai kaip derėtis.Dalyvauja: Jogaila Morkūnas.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

„Undinės ir drakonai“ tinklalaidėje šį kartą kalbame apie kūną kartu su psichoterapeute, Geštalto instituto Lietuvoje įkūrėja ir direktore Brigita Kaleckaite, kuri jau daugybę metų tyrinėja kūno ir psichikos sąsajas bei moko žmones kaip susikalbėti su savo kūnu.Pasirodo, mūsų kūnai atspindi mūsų istoriją ir net pamačius žmogų vien pagal išvaizdą galima nuspėti, kas jis toks yra. Maža to – tai, kaip mūsų kūnas atrodo dabar, yra susiję su tuo, kokias emocijas mes patyrėme vaikystėje ir kokioje aplinkoje augome – pagal tai net susiformuoja penki charakterio tipai.Kokie jie – kartu su kūrybai, atsipalaidavimui bei įtampos atsikratymui skirtais patarimais išgirsite šioje laidoje.Laidą veda dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė, prodiuseris – Jonas Dovydėnas.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

#20 Naujas 'Ai, viskas gerai...' pokalbis!Grupinė terapija gal labiau žinoma iš filmų - kai visi sėdi ratu ir dalinasi savo problemomis. Pasirodo, ji aktyviai naudojama ir Lietuvoje, ir  turi daug privalumų. Grupinėje terapijoje, sako Eugenijus, gauname grįžtamąjį ryšį iš įvairių pusių, ne tik iš vieno žmogaus (terapeuto). Be to, sunkiau nuslėpti kokias nors savo puses. Tai, suprantama, nebūtinai labai patogi situacija, bet naudinga. Justinas pasidalino savo gauta nauda ir patirtimi. Pirmiausiai, grupėje labai greitai pamatai, kad nesi vienas su savo problemomis ir mintimis.Gal ką nors tai paskatins prisijungti prie grupės ir sustiprinti savo resursus pandemijos metu. Naudingo klausymo:)Eglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Kiekvieno rudens dilema: ką daryti su nukritusiais lapais? Ar grėbti, ar palikti? O kur dėti sugrėbus? Žinoma, juos nušluoti, nugrėbti reikia nuo takų, tačiau kitur jie yra sunaudojami sliekų - suėmę už smaigalio, šie lapus įtraukia į savo urvelius ir ten suvirškina. Tai, kas lieka po jų puotos, patręšia dirvą. Sugrėbę lapus mes iš sliekų atimame visą maistą. Vadinasi – taip skriaudžiame ne tik juos, bet ir dirvožemį.Dar sykį kalbame apie ežius ir pasakėčia virtusį jų vaizdavimą su lapų kupstu ant spyglių. Ežiai viską nešasi tik dantyse. Kas išgalvojo tą pasakėčią? Pasirodo, taip apie ežį buvo aprašyta Plinijaus pirmuose dešimtmečiuose po Kristaus. Protu nesuvokiama, kaip Plinijus sugalvojo tokią istoriją: atseit, naktį ežiai įsilipa į obelis, nupurto obuolius, o po to ridinėjasi ant žemės ir apkibę obuoliais su jais dingsta iš sodo. Praėjo beveik 2 000 metų, tačiau iki šiol šia pasakėčia tikima.Ar žąsys gali lesti želmenis? Kaip išugdyti miškininką? Ką iš gamtos galima paimti savo namams – maistui ir vaistui?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė ŠopagaitėVed. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Neretai paklausti apie vaikų paauglystę imame vardinti tai, kas mums kelia sunkumus: nepaklota lova, neišplauti indai, pakeltas tonas ir tt.. Tačiau kuo gyvena  patys svarbų virsmą patiriantys paaugliai? Kaip juos palaikyti tame virsme, kaip kalbėtis, kada sunerimti?Susėdome pakalbėti su tikriausiai stipriausia paauglystės eksperte Aušra Kuriene - ir daugiausiai tai juokėmės pokalbio metu:)Pasirodo svarbiausia, ką reikia padaryti norintiems būti gerais paauglių tėvais...tai nesusireiškminti, nes tėvams tikrai nėra sunkiau nei paaugliams. Suaugusiems svarbiausia išlikti suaugusiais- tais, kurie moka kalbėtis, išlaikyti ribas, išgirsti, kad vaikas kviečia pokalbiui, o ne kovai, pamatyti kylantį vaiko lygiavertiško santykio poreikį.Malonaus klausymo.Eglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)