Podcasts about latvijos

Lukas Malinauskas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius dalinasi šviežiais įspūdžiais iš KMT finalo ketverto. „Basketnews.lt podkastas” apie „Žalgirio” triumfą, nesusipratimus, rinktinę ir Euroviziją. Tinklalaidės partneriai: – Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje, visur, kur tik norit. Dabar su nauja TV programėle dar patogesnė ir geresnė patirtis. O Samsung televizorius tik 69€ su Telia Play planu. Daugiau: https://bit.ly/4aC28XW – Gardžiausia sezono naujiena – traškūs džiovinto sūrio kamuoliukai DŽIUGAS. 5 skirtingi skoniai – daugybė atradimų! Sužinok daugiau: https://www.dziugashouse.lt/asortimentas/traskus-surio-kamuoliukai/ – Atsirado papildomų išlaidų? Vartojimo paskola - vienam ar keliems poreikiams. Pildyk paraišką internetu ir sužinok kiek gali pasiskolinti: https://inbank.lt/paskola/paskola-vartojimo – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Išbandyk BasketNews Prediction žaidimą jau dabar! Prisijunk, spėk rungtynių baigtį ir varžykis dėl prizų: prediction.basketnews.com Temos: Kas per savaitgalis! (00:00); „Ryto” avarija ir „Žalgirio” skrydžiai KMT finale (2:00); „Neptūno” tragikomiškos bėdos ir kitos netektys (8:27); Daug taškų, MVP Wrightas ir nenugalimas „Žalgiris” (11:22); Rinktinė Islandijoje ir žaidimas jums (15:52); KMT šou: repas per pristatymą ir tobulas himnas (18:42); Žvaigždės tribūnose ir judesys Šiauliuose (25:15); „Lietkabelio” pyktis, eilinis medalis ir nuvylęs „Neptūnas” (29:47); Žibėno apmaudas, Tubelio humoras (38:55); Įspūdingi mūsų skaičiai, apdovanojimų absurdas ir laimėti 5000 eurų (42:00); Tritaškių konkursas ir finalo pertraukos šou (52:05); Septintas Šaro trofėjus per dvejus metus ir istorinė baskų taurė (55:10); Latvijos klubinis krepšinis mirė ir kam pralošė Kurtis? (58:20); Mirtinai svarbus langas Lietuvai (1:00:27); „Ryto” žygis į NBA Europe (1:03:15); Eurolygos klubų pinigai žaidėjams: kur „Žalgiris”? (1:08:30); Eurovizija Jonui: Tiškevičiaus verdiktas Lietuvos atrankai (1:16:21); Oksana Pikul (1:22:30).

NATO smūgiuotų giliai Rusijos teritorijoje, jei ši išdrįstų įsiveržti į Baltijos šalis, interviu „The Telegraph“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jis taip pat teigia, kad Estijos, Latvijos ar Lietuvos karinės pajėgos atremtų bet kokią invaziją ir tada būtų surengta pragaištinga kontrataka Rusijos teritorijoje.Laidoje dalyvauja Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Paviešinti seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino bylos dokumentai sukėlė didelį atgarsį Europoje. Jungtinės Karalystės teisėsauga pradeda tyrimą dėl buvusio šalies ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose Peterio Mendelsono veiksmų, kuris įtariamas Epsteinui nutekinęs svarbią vyriausybinę informaciją. Latvijos policija pradėjo tyrimą dėl to, kad dokumentuose Latvija minima kaip viena iš galimų nepilnamečių merginų verbavimo vietų, Lietuvos prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos žmonėmis, o Lenkija nutarė tirti galimus seksualinio nusikaltėlio ryšius su Rusijos žvalgyba.

Latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Reprezentatyvi užsienio turistų iš vienuolikos šalių apklausa rodo, kad labiausiai teigiamus įspūdžius iš Lietuvos išsiveža Jungtinių Valstijų, Latvijos ir Estijos turistai. O vidutinė viešnagė Lietuvoje trunka apie keturias dienas.Interviu su Lenkijos saugumo ekspertu bei buvusiu šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose Mareku Magierowskiu.Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukaustė stiprūs šalčiai, kurie vilioja pasivaikščioti ant užšalusių vandens telkinių, tačiau specialistai siunčia labai aiškią žinutę: lipti ant upių ledo labai pavojinga.Pernai Klaipėdos uoste fiksuota daugiau nei 150 atvejų, kai laivybos saugumui grėsmę kėlė iš Rusijos skleidžiami GPS signalų trikdžiai.Olimpiečių cikle – biatlonininkas Karolis Dombrovskis.Ved. Rūta Kupetytė

Latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Lietuvos ir Latvijos tarnybos aiškinasi, kas ir kodėl galėjo pažeisti Baltijos jūroje esantį Lietuvą ir Latviją jungiantį optinį kabelį.Lietuvos valdžia toliau kalbasi su gyventojais, šalia kurių nuspręsta statyti karinius poligonus. Krašto apsaugos ministerijos atstovai artimiausiu metu ketina vykti į Jurbarko rajoną, kuriame bus plečiamas Tauragės rajone esantis karinis poligonas.Aktualus klausimas. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet ir kitąmet daugiau žmonių gali bandyti įsigyti nekilnojamojo turto, nes dalis gyventojų planuoja atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, auga dalies žmonių pajamos, bus galima dvigubai greičiau parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Kaip vertinate padėtį nekilnojamojo turto rinkoje – galbūt ketinate parduoti savo turimą turtą arba įsigyti naują?Venesuelos gyventojai švenčia, Jungtinėms Valstijoms šeštadienį sulaikius komunistinės šalies prezidentą Nikolą Madurą ir jo žmoną. Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas įspėja valdžioje liekančius Maduro šalininkus, kad jeigu jie nesielgs taip, kaip liepta, šaliai tai kainuos labai brangiai. Koks Venesuelos likimas?Šilutėje senjorams organizuojami specialūs saugaus vaikščiojimo ledu ir traumų prevencijos užsiėmimai.Ved. Edvardas Kubilius

JAV sulaikytas Venesuelos lyderis Nicolas Maduro atgabentas į Niujorko teismą, kur išklausys jam pareikštus kaltinimus narkotikų terorizmu.Donaldas Trumpas siekia, kad didžiausi pasaulyje Venesuelos naftos resursai nepatektų į Kinijos rankas, ir tai ne pirmas prezidentas, kuris tvirtina Amerikos dominavimą Vakarų pusrutulyje.Pareigūnai neatskleidžia kam priklauso laivas, savaitgalį galimai nutraukęs ryšio kabelį Baltijos jūroje. Incidentą prie Latvijos krantų pirmieji užfiksavo Lietuvos pareigūnai, latvių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nors tai ne pirmas toks incidentas Baltijos jūroje, kol kas nėra duomenų, kad tai Rusijos darbas.Politikai toliau svarsto, kaip keisti LRT valdyseną. Seime šiandien įvyko trečiasis darbo grupės posėdis. Į jį pakviesta buvo ir LRT auditą atlikusios Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė.Pernai dėl neatsargaus elgesio ant ledo žuvo šeši žmonės, šiemet jau fiksuoti du mirties atvejai. Tokius duomenis pateikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Per šimtmetį Lietuvos miestai patyrė milžinišką virsmą – nuo tarpukario augimo ir modernizacijos iki šiandieninių migracijos, taršos ir automobilių stovėjimo vietų iššūkių. Infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 m.“ leidžia pažvelgti į tai, kaip keitėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, ir ką šie pokyčiai pasako apie mūsų valstybės raidą ir kasdienį gyvenimą.„Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“ – tai knyga, kurioje nuosekliai analizuojama, kaip keitėsi dvarų virtuvės ir jų vaidmuo. Čia tiriama, kaip kukli, beveik nematoma erdvė ilgainiui virto svarbia ir prestižine dvaro dalimi. Marius Daraškevičius nagrinėja virtuvių planavimą, įrangą, kulinarines tradicijas ir žmones, kurie čia dirbo.Kad „Siri“, „Alexa“ ir kitos technologijos laisvai kalbėtų lietuviškai, reikia mūsų balsų. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų kartu su Lietuvių kalbos institutu kuriamas lietuvių kalbos garsynas „Liepa-3“, tačiau ypač trūksta kai kurių grupių – berniukų iki 14 metų, vyrų nuo 55-erių ir moterų nuo 75-erių. Todėl projekto komanda kviečia prisijungti ir už įrašytą balsą ne tik prisidėti prie kalbos ateities, bet ir gauti paskatinimų.Po sunkios ligos mirė viena garsiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena, tarptautinės sėkmės sulaukusio romano „Motinos pienas“ ir kitų knygų autorė. Rašytojai buvo 56-eri. Noros Ikstenos kūriniai versti ir į lietuvių kalbą. 2019-ųjų vasarį autorė viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur laidai „10-12“ ją kalbino Giedrė Čiužaitė. Kviečiame prisiminti rašytoją.

Optinis kabelis Baltijos jūroje tarp Lietuvos ir Latvijos pažeistas keli kilometrai nuo Liepojos uosto, vartotojam trikdžių tai nesukels, LRT radijui sako Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.JAV prezidentas Donaldas Trampas tvirtina, kad po Nikolo Maduro sulaikymo Jungtinės Valstijos šeimininkauja Venesueloje, tačiau Vašingtonas bendrauja ir su naująja vadovybe Karakase.Politikai toliau svarsto, ar keisti ir kaip keisti LRT valdyseną. Seime vyksta trečiasis tam sudarytos darbo grupės posėdis.Nuo sausio paveldėtą nekilnojamąjį turtą bus galima parduoti gerokai greičiau. Pagrindinis pokytis – paveldėto turto nebereikės išlaikyti dešimt metų, užteks perpus mažiau – penkerių. Ekspertai sako, kad šį pokytį pajaus ne tik turto paveldėtojai, bet ir nekilnojamojo turto rinka – gali išaugti parduodamų būstų pasiūla.Ved. Darius Matas

Kassavaitinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ tradiciškai apžvelgia svarbiausius savaitės futbolo įvykius: apie Vilniaus „Žalgirio“ abonementus, „Kauno Žalgirio“ logotipą, ėjimus A lygoje, Latvijos legionierius, kvietimo nesulaukusią Lietuvos rinktinę, atvyksiantį Sakartvelą, Donatą Rumšą elite, Valdas Dambrauską Azerbaidžane, Čempionų ir Konferencijų lygas, Londono „Arsenal“ įtampą, Salaho plojimus, AFCON, „Barcelona“, Xabi Alonso, Miuncheno „Bayern“ rekordą ir Italiją. Apie visą tai ir dar daugiau – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 „Trise valtyje“, VŽ abonementai 08:13 KŽ logotipas, Benchaibas, Otele 21:51 Grudzinskas, Magdušauskas, išpirkos A lygoje 32:37 „Tauro“ šansas, užmigęs „Neptūnas“ ir „Riteriai“ 38:49 A lygos legionieriai, nukrypimas į Latviją 44:04 Kvietimo nesulaukusi Lietuvos rinktinė, Sakartvelas 52:29 Donatas Rumšas – elite 57:06 Gineitis Italijoje, Dambrauskas Azerbaidžane 1:02:10 Čempionų lyga: „Real“, Alonso, „Liverpool“ 1:16:38 Konferencijų lyga: išvytas Tutyškinas, kiti lietuviai 1:21:03 „Premier“ lyga: „Arsenal“ įtampėlė, „Man City“ 1:37:02 Ar Salahas jau atsisveikino su „Liverpool“? 1:48:43 Nukrypimas į AFCON 1:53:09 Thomas Frankas – atleisti ar palikti? 1:58:31 „La Liga“: „Barca“, Raphinha ir nuostabus atsarginis 2:04:14 Apie Messi Indijoje 2:07:14 „Bundesliga“: „Bayern“ rekordas, kitų vargai 2:11:24 „Serie A“: „Inter“, pergalė 9 prieš 11, „Fiorentina“ 2:18:14 Karolio istorija

XVI amžių menančiame Raudondvario dvare pristatytas šįmet sertifikuotas nacionalinis Pilių ir dvarų kultūros kelias.Moterų prievartavimai kare yra pigiau negu automato šovinių pirkimas, savo knygoje „Mūsų kūnai – jų karo laukas“ rašo viena garsiausių britų žurnalisčių Christina Lamb.Ar didieji Lietuvos teatrai myli savo mažuosius žiūrovus? Ar pakanka spektaklių vaikams, kai viso sezono bilietai išperkami per kelias dienas? Ar teatras suinteresuotas statyti vaikams, o gal neapsimoka, nes aktoriai nenori zuikių vaidinti?Pirmoji dainų šventė pakeitė mano gyvenimą, sako Latvijos liaudies muziką populiarinanti Laura Jēkabsone. Jos vadovaujamas ansamblis „Latvian voices“ neseniai išleido albumą, kuriame – ne tik latviškos, bet ir estiškos bei lietuviškos liaudies dainos.20-ą kartą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre prasideda šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“. Kokia buvo pradžia, kodėl lietuvių dramaturgijai skirtas renginys virto tarptautiniu?Ved. Jolanta Kryževičienė

Praėjo didysis Kultūros asamblėjos mitingas, pažymėjęs protesto mėnesio pabaigą. Kas toliau? Pokalbis su Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariais Karoliu Kaupiniu ir Gintaute Žemaityte.„Švelnus pokyčių darymas yra labai svarbi strategija ir dažniausiai tai daro moterys“, – apie kraftaktyvizmą sako Vilniaus dailės akademijos profesorė Eglė Ganda Bogdanienė. Kuo kraftaktyvizmo protesto forma aktuali šių dienų Lietuvoje?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į moderniai atliekamą Latvijos liaudies muziką pokalbis su žanrą puoselėjančia kompozitore Laura Jēkabsone.Lietuvos sostinėje gimusio menininko Andriaus Arutiunian performanso „Armen“ ašimi tapo armėnų diasporos muzika, skambanti po įvairius pasaulio miestus judančiuose taksi automobiliuose. Šį mėnesį žmogaus vietą ir vaidmenį filme, kuris vadinasi „pasaulis“, apmąstantis kūrinys atliktas Niujorke vykstančioje „Performos“ bienalėje.Šešių prie Nemuno įsikūrusių gyvenviečių istorijos pradėjo kelionę po panemunės miestelius. Ekspozicijos „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“ kūrėjai siekia supažindinti su pamirštais laivybos keliais ir upeivių tradicijomis.Draugai juokauja, kad esu protesto kultūros pagalbos linija, sako šokėja ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė. Menininkė aktyviai tyrinėja protesto kultūrą, šie tyrinėjimai dažnai persismelkia į jos kūrybą. Geopolitinės įtampos mūsų regione atsiskleidžia Agnietės ir baltarusio šokėjo Igorio Shugaleevo darbe „CLAP & SLAP“, kuris sulaukė išskirtinio įvertinimo – pateko į Europos šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ perspektyviausių šių metų Europos choreografų dvidešimtuką.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Meno, rezidencijų ir edukacijos centre „Rupert“ šiomis dienomis vyksta kasmetinis Alternatyvios edukacijos programos baigiamasis renginys.Šiauliuose vyksta 16-asis mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Jame pristatomi 8 skirtingo žanro spektakliai.Lietuvoje pirmą kartą vyko „48 Hour Film Project“ konkursas. Šiemet jį sėkmingai įveikė 20 komandų iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos ir Anglijos.Vilniuje šiandien vyks finalinis Kultūros asamblėjos protesto mėnesio „Mes esame kultūra“ mitingas „Kokios valstybės mes norime?“.Šilalės Orvydų parke įrengta dailininkės Indrės Lukoševičienės meninė instaliacija „Mažojo raktelio labirintas“, traukianti ne tik vietinių, bet ir turistų dėmesį.Savaitgalį trečią kartą į Kauną sugrįžta vaikų architektūros festivalis „Miestas kaip dėlionė“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Jevhenijos Kuznecovos romaną „Kopėčios“ ir Erin Litteken romaną „Kijivo prisiminimų saugotoja“.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla šiomis dienomis mini savo 80-ies metų jubiliejų. Visai netrukus LRT PLIUS žiūrovai galės išvysti dokumentinį filmą apie šią mokyklą „Kas aš būčiau, jei ne jis? Čiurlioniukai“.Ved. Marius Eidukonis

Savaitgalį, lapkričio 21-23 dienomis, Lietuvos sporto centro komplekse „Druskininkai“ vyks tradicinės, jau 12-osios tarptautinės uždarų patalpų šaudymo iš lanko varžybos „Best Indoor“. Šiais metais šis renginys bus rekordinis dalyvių skaičiumi.Į varžybas yra užsiregistravę 195 sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos. Apie šį įspūdingą savaitgalį, rekordinį susidomėjimą ir varžybų užkulisius – kalbamės su vienu iš organizatorių, Ugniumi Timinsku.

Žiemgalių kraštas savitas Lietuvos regionų žemėlapyje. Joniškis įsikūręs Šiaurės Lietuvoje netoli Latvijos sienos. Su krašto, miesto istorija supažindina Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas istorikas Darius Vičas.Architektė Regina Leknickienė rengia temines ekskursijas po Joniškį, į kurias gausiai renkasi vietiniai. Sugrįžtantys gyventi į gimtinę nori giliau pažinti ir naujai atrasti miesto istoriją, architektūrą bei Žiemgalių krašto tradicijas.Virtienių restoranėlį Joniškyje atidariusi Neringa Striūgaitė vietinius ir svečius vilioja tradiciniais Žiemgalių virtieniais. Veikli moteris nusprendė gidauti ir prisideda prie Joniškio krašto gidų gildijos asociacijos kūrimo.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į Europos muzikos apdovanojimų „Music Moves Europe“ nominantus. Antrojoje laidoje – pažintis su atlikėjais iš Airijos, Nyderlandų, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Bulgarijos, Latvijos ir Ispanijos. Balsuoti už atlikėjus galima adresu mmeawards.eu. Ved. Ramūnas Zilnys

Vairuotojas Aidas Petrošius greičio neviršija jau trejus metus – tokį tikslą jis sau išsikėlė, išgirdęs vieno pareigūno žodžius, kad absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų viršija greitį ir kad tai yra viena pagrindinių visų nelaimių keliuose priežasčių.Didžiausią pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje aplankė per 28 mln. žmonių. Nors paroda Osakoje baigėsi beveik prieš mėnesį, įspūdžiai vis dar gyvi. Kaip bendrą Lietuvos ir Latvijos šalių paviljoną vertina tie, kurie jį padėjo kurti ir kurie ten buvo?Redaktorius, žurnalistas ir leidėjas Kazimieras Matačiūnas atrado naują pomėgį – kolekcionavimą. Per metus jau surinko 11 tūkst. kalendorių, per dar trumpesnį laiką – beveik 5 tūkst. atvirukų. Kodėl 65-erių leidėjui, kuris ir taip neturi laiko, dar reikia ir kolekcionuoti?Kaip senjorės seka pasakas viename Vilniaus darželyje?Ved. Edvardas Kubilius

„Eidami į kapines, apie gyvuosius dažniausiai negalvojame, bet juk kapinės labiau apie gyvuosius, nei mirusius. Įdomu, kokių būna kapinių lankytojų? Kol kas lyg ir niekas nebandė jų suklasifikuoti, bet gal verta?“ – komentare svarsto filosofas Aldis Gedutis.Kaune Ieva Drukteinytė ir Karina Aleksejevė išleido naują popierinį žurnalą „Ate ate“, kuriame fiksuojami nykstantys įpročiai, daiktai ir reiškiniai.Vis daugiau šeimų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes. Ar dviguba pavardė yra žingsnis į lygesnį šeimos modelį, ar tai taps keblia užduotimi teisinei bei kalbinei sistemai?Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta paroda „Gijos“, kurioje pristatomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradicinės tekstilės kūriniai, kviečiant lankytojus atrasti Baltijos šalių panašumus ir skirtumus.„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku.Andrius Kleiva pristato trečią knygą apie Japoniją – „Kas vyksta Japonijoje“, kurioje dėmesys sutelktas į kasdienybės detales ir iš jų matomus platesnius visuomenės pokyčius.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien pristatyti bei darbą pradėjo trys nauji kultūros viceministrai. Jais paskirti Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Kaip juos vertina politologai?„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku.Komikai jungiasi prie pilietinės meninės akcijos „Aš (at)stovėsiu iki galo. O Tu?“. LRT KLASIKA kalbina komiką ir aktorių Mantą Stonkų.Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta paroda „Gijos“, kurioje pristatomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradicinės tekstilės kūriniai, kviečiant lankytojus atrasti Baltijos šalių panašumus ir skirtumus.Ved. Donatas Šukelis

Kaip per šimtą metų keitėsi Lietuvos ekonomika? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Oksforde disertaciją apgynęs Adomas Klimantas, kuris pirmą kartą apskaičiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui per pastarąjį šimtmetį.Tikriausiai dauguma esame girdėję posakį: „Jei neužuodi savo kvepalų, vadinasi, jie tau tinka“. Kvepalai – ne tik įvaizdžio detalė, bet ir būdas pasakyti pasauliui, kas mes esame – tarsi nematomas parašas, lydintis mus kiekvieną dieną. Tačiau kvapo suvokimas – labai asmeniškas dalykas: vieni savo aromatą jaučia visą dieną, o kiti po kelių minučių įsitikinę, kad kvapas dingo. Kodėl taip nutinka?„Mokytojo išpažintis“ – tai tikrais įvykiais paremtas, šmaikštus ir skaudžiai juokingas pasakojimas apie alfa kartos mokytoją idealistą Alfą. Per savo naivumą ir jautrumą mokytojas kasdien patenka į absurdo teatro scenos vertas situacijas, o vakarais lieja širdį savo supratingajai žmonai Birutei. Visus šiuos ir dar krūvą kitų klausimų su dosniu juodojo humoro prieskoniu gvildena Algis Bitautas, istorijos mokytojas ir švietimo influenceris ir knygų mylėtoja Giedrė – sutuoktiniai, kurie vis dar tiki, kad Sistemą galima pagydyti.

Kaip per šimtą metų keitėsi Lietuvos ekonomika? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Oksfordo universitete disertaciją apgynęs, Lietuvos mokslo tarybos finansuotų tyrimų atlikęs Adomas Klimantas, kuris pirmą kartą apskaičiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui per pastarąjį šimtmetį.Ved. Rūta Kupetytė

Laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į kitą savaitę pirmą sykį vyksiančiame festivalyje „Riga Music Week“ koncertuosiančius šių dienų Latvijos atlikėjus. Ved. Ramūnas Zilnys

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai apžiūrės magistralinį kelią Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, jungiantį Baltijos šalis su Lenkija bei likusia Europa.Aktualus klausimas. Žmonės tampa vis atsparesni kibernetinėms atakoms, tai rodo neseniai Nacionalinio kibernetinio saugumo centro surengtos pratybos.Lietuvoje įsikūręs startuolis pardavinėja vadinamuosius žmonių reputacijos paketus - duomenis iš socialinių tinklų. Dėl to piktinasi privatumo gynėjai, o Lietuvos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą.Savivaldybės, kuriose veikia kariniai poligonai, džiaugiasi pagaliau sulaukiančios deramo centrinės valdžios dėmesio. Kitų metų valstybės biudžete šioms savivaldybėms numatoma skirti milijonines kompensacijas.Prancūzijos pareigūnai aiškinai vagystės populiariausiame pasaulyje Luvro muziejuje aplinkybes. Vakar pranešta, kad dieną į muziejų patekę 4 vagys per 7 minutes iš jo išnešė neįkainojamus karališkuosius juvelyrinius dirbinius.Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams.Prasideda tarptautinis mokslinis kongresas „M. K. Čiurlioniui 150: atodangos ir interpretacijos“, subursiantis tyrėjus iš viso pasaulio. Kokie šiandien naujausi atradimai apie Čiurlionio kūrybą?Kokią įtaką jaunimo kalbėsenai ir santykiui su lietuvių kalba daro anglų kalba?Ateinančiais metais dokumentinio kino kuratorius Arnaud Hée planuoja Pompidou centre surengti Baltijos šalių dokumentinio kino retrospektyvą, kurioje bus pristatyti reikšmingiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjų darbai.Ved. Justė Luščinskytė

Latvija vėl paskelbė reikalavimą išvykti šimtams Rusijos piliečių, nes jie nelaikė arba neišlaikė latvių kalbos patikrinimo. Leidimai gyventi naikinami ir dešimtmečius Latvijoje gyvenantiems žmonėms, atimamos socialinės išmokos. Lietuvoje taip pat yra raginančių elgtis panašiai, nors situacija mūsų šalyje gerokai skiriasi nuo kaimynų. Seime skinasi kelią reikalavimas mokėti kalbą bent penkerius metus čia gyvenantiems žmonėms.Ar reikia iš šalies išsiųsti gyventojus, nemokančius lietuviškai?Laidą veda šnekamosios lietuvių kalbos klubo iniciatorė Lina Blažytė,Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, Latvijos lietuvis Kęstutis Isakas, buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Bute Kaune sprogus žaislinei mašinėlei apdegė vaikas. Kokie yra esminiai saugos reikalavimai, kuriuos turi atitikti žaislai?Generalinė prokurorė Nida Grunskienė prašo Seimo panaikinti trijų parlamentarų teisinę neliečiamybę ir leidimo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Jiems norima pateikti įtarimus vadinamosiose „čekiukų“ bylose.Viena didžiausių Amerikos komercinių televizijų ABC paskelbė atšaukianti garsaus humoristo ir laidų vedėjo Džimio Kimelio vakaro šou dėl jo pasisakymų apie Donaldo Trumpo rėmėjo Čarlio Kirko nužudymą. Trumpo kritikai kaltina jį siekiu šalyje įvesti cenzūrą.Ukrainos kariuomenė jau daugiau nei metus laiko Pokrovską Donecko srityje, tačiau padėtis ten sparčiai blogėja. Pasak „Sky News“ , Rusijos kariai bando apsupti miestą ir sukūrė „žudymo zoną“ dronais, nukirsdami visus tiekimo kelius. Anot kai kurių apžvalgininkų, rusai nenori šturmuoti miesto, nes tai per sunku ir reikalauja per daug žmogiškųjų išteklių, todėl jie bando išstumti ukrainiečius, pamažu apsupdami Pokrovską.Pamarys ruošiasi potvynių sezonui. Šiandien čia surengtos tarptautinės Lietuvos ir Latvijos ugniagesių pratybos, kurių metu treniruotasi, kaip prasidėjus potvyniui būtų aptinkami ir evakuojami gyventojai bei valdomas vandens lygisVed. Darius Matas

Lietuvos ir Latvijos krepšinio kovos dažnai įgauna emocinį atspalvį. Turbūt niekas kitas stipriau to neužkurdavo už Kasparą Kambalą, kurio konfliktai su mūsiškiais prisimenami iki šiol. BasketNews apsilankė 46-erių latvio namuose Latvijos sostinėje bei kalbėjosi apie dvikovas su lietuviais.

Donatas Urbonas, Jonas Miklovas ir Augustas Šuliauskas tiesioginėje „BasketNews.lt podkasto” transliacijoje aptaria fantastinę Lietuvos rinktinės pergalė Europos čempionato aštuntfinalyje. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai 88:79 pranoko Latvijos rinktinę ir žengė tarp aštuonių stipriausių pirmenybių komandų. Tinklalaidės partneriai: – Antėja“ siūlo stiprų „dvigubą dublį“ – vitamino D ir vitamino B12 tyrimų paketas vos už 29 Eur. Imunitetas + (plius) energija viename pasiūlyme – kad rudens dienos būtų stipresnės ir gyvybingesnės! https://www.anteja.lt/menesio-pasiulymai/imunitetas-energija – EuroBasket 2025 žiūrėkite per Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje, visur, kur tik norit. Daugiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija/planai – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Susipažinkite: Arnas Žvėrička (0:00); Genialiai laimėta trenerių dvikova (4:46); 24 mestos baudos per ketvirtąjį kėlinį (9:33); Kas kuo tikėjo ir netikėjo? (10:34); Ar tai – latvių fiasko? (13:17); Deivido Sirvydžio prisikėlimas (15:08); Trečias iš eilės Ąžuolo Tubelio dvigubas dublis (16:54); Ikoninė minutės pertraukėlė (19:56); Nereikalingos JV emocijos (21:56); Kaip su Velička baudėme latvius (29:06); Fantastiniai „Neptūno” pasirinkimai (30:30); Graikija ar Izraelis ketvirtfinalyje? (32:43); Veličkos motyvacija prieš rungtynes (41:42); Laukia dar vienas revanšas? (43:22); Nereikalingas žurnalistų ir rinktinės supriešinimas (48:38); Pirmoji atkrintamųjų pergalė nuo 2015 m. (52:06); Šturmuojame Rygą! (55:31).

Europos vyrų krepšinio čempionato aštuntfinalio rungtynėse susitiks Lietuvos ir Latvijos rinktinės.Ukrainą palaikančių šalių koalicija vis garsiau kalba apie saugumo garantijas Ukrainai ir karių siuntimą į šią šalį.Šiandien prasidėjo Didieji Šiluvos atlaidai, kurie tęsis iki rugsėjo vidurio.Kada pilnamečiai vaikai turi išlaikyti savo tėvus?Kodėl ši vasara tapo vėsiausia per pastaruosius aštuonerius metus, nors ankstesnės pasižymėjo ir karščio rekordais, ir tropinėmis naktimis?Kartu su paukščiais iš šiaurinių kraštų, išskrenda ir vabzdžių rūšys, tačiau jų migracijos būdas skiriasi nuo sparnuočių.Ved. Madona Lučkaitė

Jau antrą kartą mūsų studijoje buvęs KAM ministras Laurynas Kasčiūnas, pakalbėjome apie atskristus rusiškus dronus į Lietuvą. Apie susitikimą Aliaskoje, apie perkamus, nereikalingus Braziliškus lėktuvus. Laurynas papasakojo apie statomą dronų sieną ir Latvijos ginklavimosi tempą.Support the show

Prezidentas tęsia susitikimus su kandidatais į naujosios Vyriausybės ministrus. Tolesnio darbo galimybes šalies vadovas aptarė su laikinąja Švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene. Gitanas Nausėda išreiškė pasitikėjimą, kad Raminta Popovienė gali tęsti darbą kaip švietimo, mokslo ir sporto ministrė naujoje Vyriausybėje. Socialdemokratai nori pakeisti tik tris savo deleguotus ministrus – finansų, kultūros bei susisiekimo. Kiti, kaip tikimasi, turėtų likti savo pareigose, jei Prezidentas juos galiausiai patvirtins. O kas aiškėja dėl koalicijos partneriams priklausančių kitų ministerijų?Ukrainos sostinėje šiandien gedulo diena, paskelbta po to, kai vakar Rusija mieste pražudė 23 žmones. Tuo metu Kopenhagoje vyksta neformalus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimas, kurio dėmesio centre - karas Ukrainoje.Europos transliuotojų sąjunga, bendradarbiaudama su žurnalistais Gazos ruože parengė išsamų pasakojimą, kuriame atskleidžiamos badą anklave išgyvenančių vietos žmonių istorijos. Nuo maisto trūkumo kenčiantys žurnalistai filmavo rizikingą kelionę, per kurią siekė gauti maisto ir kitos humanitarinės pagalbos, lankėsi ligoninėse ir vietinių namuose.Vasaros sostine tituluojama Palanga pasitinka paskutinį šio sezono savaitgalį. Anot kurorto verslininkų, nors ši vasara orais ir nelepino, tačiau pats sezonas blogas nebuvo. Stebima ir kita tendencija - dalis tautiečių poilsiui Palangą renkasi rudenį. Specialistai atviri - tokie poilsiautojai gali ne tik mėgautis vis dar šiltais orais, bet ir sutaupyti. Koks gi buvo šis vasaros sezonas Palangoje?Kaune prasidėjo Tarptautinis jurginų festivalis. Jame susitiks jurginų augintojai, selekcininkai bei mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Sakartvelo.Ved. Darius Matas

Vilniuje esančiame Skulptūros ir vitražo centre šeštadienį prasidės šio centro organizuojamas meno festivalis, kurio metu visuomenei duris atvers menininkų dirbtuvės, pristatomi menininkų ir centro organizuojamų dirbtuvių dalyvių sukurti kūriniai. Kiek toks festivalis prisideda prie monumentalaus meno populiarinimo, kokią vietos bendruomenę kuria festivalis pramoniniame rajone? Pokalbis su skulptore Aušra Jasiukevičiūte, festivalio projektų vadove Agnė Mackevičiūte-Kensmine ir vienu iš šio festivalio pradininkų Mindaugu Digliu.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė keliais naujais kūriniais. Daugiau apie šį gatvės meną iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Nevyriausybinių organizacijų koalicija iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos šią savaitę pradėjo misiją į Ukrainą, kuri paminės istorinį „Baltijos kelią“ ir sekmadienį minimą Ukrainos nepriklausomybės dieną. Ekspedicijos Baltijos kelio maršrutu tikslas – parodyti solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Pokalbis su ekspedicijos dalyviais apie ekspedicijos tikslus, įveiktą kelią ir planus Ukrainoje.Šiandien prasideda jau tradicija tampantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą. Pasakoja Andrius BaranovasRubrikos „Be kaukių“ viešnia - estrados dainininkė, buvusi politikė ir Seimo narė Ona Valiukevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Praėjusią savaitę išnagrinėtos dvi administracinės bylos, kuriose buvo ginčijami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl gatvių pavadinimų Radviliškio rajono ir Visagino savivaldybėse. Abiem atvejais centro vadovo sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais – Visagine per tris mėnesius turėtų nelikti Tarybų, o Gražionyse – kolūkio pirmininko L. Radėno vardą turėjusios gatvės. Pokalbis su Radviliškio rajono meru Kazimieru Račkauskiu ir istoriku Mindaugu Nefu.Šiauliuose visą vasarą vyksta tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis. Programoje, pasak organizatorių, ne tik muzikiniai, bet ir šokio, teatro, poezijos ir kitų scenos menų pasirodymai. Vilos parke, kur žydi tūkstančiai rožių, pasirodys Lietuvos, Latvijos, Italijos atlikėjai. Šį vakarą Chaimo Frenkelio vilos erdvės bus prisodrintos džiazo garsų – koncertuos Egidijaus Buožio dziazo kvartetas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinis muziejus užbaigė beveik trejus metus trukusią istorinės reikšmės eksponato – Susivienijimo lietuvių Amerikoje vėliavos – rekonstrukciją. Daugiau nei šimtmečio senumo originali vėliava buvo atkurta itin preciziškai – su visomis spalvomis, siuvinėjimais ir net dėl autentiškumo paliktomis gramatinėmis klaidomis bei kitais netobulumais. Atlikus darbus, vėliavos kopija buvo iškilmingai perduota Susivienijimo atstovams. Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos ir antropologijos skyriaus vadove Migle Lebednykaite ir Susivienijimas lietuvių Amerikoje tarybos pirmininku Danu Glinskiu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vankuverio simfoninio orkestro atliekamą filmo „Barbė“ muziką, būsimą Carlo Orffo muziejų Bavarijoje ir Leipcigo miesto sprendimą beveik milijonu eurų mažinti dviejų žymiausių muzikos institucijų finansavimą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ornitologė, edukatorė Ingrida Lagunavičienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Panevėžio apygardos teismas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskrido į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė. Tarnybos teigimu, objektas oro pavojaus nekelia.Telekomunikacijų bendrovė „Tele2” susidūrė su ryšio sutrikimais visoje Lietuvoje – klientai negalėjo naudotis mobiliuoju internetu, kitiems sutriko namų interneto ryšys. Pasak „Tele2” atstovės, sutrikimai jau pašalinti ir ryšys vėl veikia.Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, jog Lietuvos–Lenkijos sieną automobiliu kirtęs ir šaudynes Alytaus rajone sukėlęs Latvijos pilietis buvo ieškomas už dvigubą žmogžudystę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Augustas Šuliauskas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas apžvelgia „Žalgirio” pergalę Berlyne ir įspūdžius iš Vokietijos, Arvydo Sabonio jubiliejų bei Vilniaus „Ryto” patekimą tolyn FIBA Čempionų lygoje. Tinklalaidės partneriai: – Ne tik dovanoti, bet ir apsidovanoti! Puikūs elektronikos prekių pasiūlymai novastar.lt – geriausiai vertinamoje internetinėje Elektronikos prekių parduotuvėje pagal evertink.lt 2024-12-09. Užsuk į www.novastar.lt – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Pavėlavai pasirūpinti kalėdine dovana? Išspręsk problemą greitai - dovanok skaitmeninę BN+ narystė! Nupirk dabar, ir džiaukitės visus metus: https://shop.basketnews.lt/products/bn-prenumerata Temos: Nejauku dėl Berlyno ir ALBA neberūpi Eurolyga (0:00); Trinchieri ir Krapiko barnis (8:33); Drastiškas pokytis (10:21); Nepatogumo jausmas ir kaip ASVEL pakeitė „Žalgirio” komplektaciją (21:43); Lietuvoje išaugęs neeilinis talentas ir atgarsiai iš JAV (30:59); Latvijos tragedija ir konkreti žinutė (42:35); Saboniui – 60: neeilinė aura, įsimintini momentai ir asmeninės istorijos (50:15); Lonnie Walkerio tėvo pasikūrimas Berlyne ir staigmena Kaune (1:09:58); Įspūdingas „Ryto” rezultatas ir ilgai lauktas užtikrintumas (1:13:41); Džiaugsmas dėl sirgalių ir „Ryto” fanas „Žalgirio” išvykos mače (1:19:13); Maksvytis buvo labai arti sugrįžimo į Eurolygą (1:23:19); Laukia stipriausias KMT finalinis ketvertas? (1:29:13); „Kibirkštis” – per metimą nuo staigmenos Europoje (1:37:50).

Latvijos rytinio Rėzeknės regiono Gaigalavos savivaldybėje nukritęs Rusijos karinis dronas buvo „Shahed“ tipo bepilotis su sprogmenimis.Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ar namų ūkis turi pasiruošęs atsargų ekstremalioms situacijoms. Tačiau septyni iš dešimties šalies gyventojų nėra pasiruošę tokioms situacijoms.Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad Rusijos pajėgos užėmė dar vieną gyvenvietę netoli Pokrovsko miesto Ukrainos Donecko srityje. Kyjivas šių pranešimų kol kas nekomentavo. Kas žinoma apie padėtį Donbase, ypač Pokrovsko kryptyje?Likus dviem savaitėms iki Seimo rinkimų, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ketina žirgų konkūrų varžybų, kurias rengia verslininko Tautvydo Barščio valdomas jojimo centras, laimėtojui įteikti savo vardo taurę, praneša portalas LRT.lt. Kaip portalui tvirtino verslininkas, tapti renginio globėju pageidavo pats ministras.Trakų rajone atidarytas Lietuvos biotechnologijų muziejus. Jame eksponuojama per 50- ties mokslinės veiklos metų surinkta įranga, kuri buvo naudojama svarbiausiose biofarmacinėse laboratorijose, kuriant Lietuvos biotechnologijos pamatus.Ved. Liepa Želnienė

LRT užsakymu Baltijos tyrimų atlikta apklausa rodo, kad ekstremaliosioms situacijoms pasiruošęs tik kas ketvirtas apklaustas Lietuvos gyventojas. Kodėl lietuviai namuose neturi atsargų ir nėra pasiruošę?Kraujo donacijų skaičius pirmąjį šių metų pusmetį išaugo dviem tūkstančiais. Ar prie to prisidedate ir jūs?Praėjo savaitė, kai Sakartvele organizacijos, gaunančios bent 20 proc. paramos iš užsienio valstybių, turėjo užsiregistruoti pagal kritiškai vertintą ir daug protestų sukėlusį užsienio agentų įstatymą. Kaip elgėsi organizacijos – registravosi ar boikotavo šią tvarką?Jau šį trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen žada pristatyti naują Komisijos kabineto sudėtį, taigi paaiškės, kokią vietą jame užims Lietuvos kandidatas Andrius Kubilius. Į traukinį viena iš paskutiniųjų įšokusi Lietuva tikisi nugriebti geidžiamą gynybos ar ES plėtros komisaro portfelį, tačiau pastarąjį jau gali būti užėmęs kolega iš Latvijos.Veikimu prieš Lietuvą kaltinami ir tame pačiame teisiamųjų suole sėdintys Erika Švenčionienė, Kazimieras Juraitis, buvęs organizacijos "Jedinsto" vadovas Valerijus Ivanovas bei už šnipinėjimą Rusijai įkalintas Algirdas Paleckis gavo pranešimus, kad naikinamos jų įsteigtos viešosios įstaigos. Jos naudotos paramai rinkti. Registrų centras sako, kad įstaigos naikinamos, nes nesilaikoma įstatymų, neteikiamos viešos ataskaitos.Ved.Urtė Korsakovaitė

Nauji mokslo metai šiemet prasidėjo melagingais pranešimais apie neva užminuotas mokyklas. Rusų kalba rašytus elektroninius laiškus gavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos mokymo įstaigos.Sostinėje, Gedimino prospektu trisdešimtą kartą studentų eisenoje žygiavo Vilniaus universiteto bendruomenė. Kasmet organizuojama eisena pažymi naujus mokslo metus bei pasitinka neseniai įstojusius pirmakursius.Izraelyje vykstant visuotiniam streikui, siekiant priversti vyriausybę susitarti dėl Gazos Ruože tebelaikomų įkaitų išlaisvinimo, visiškai arba iš dalies nedirbo dauguma įstaigų, įskaitant pagrindinį tarptautinį oro uostą.Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo pirmuosius regioninius rinkimus. Vokietijos kancleris ragina radikalų neprileisti prie valdžios.Naują tvarką parengusi Aplinkos ministerija siūlo, kad daugiabučių namų renovacija Lietuvoje būtų remiama ne tik subsidijomis, bet ir fiksuotu įkainiu už kvadratinį metrą. Specialistai įspėja, kad dėl to parama projektams sumažėtų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Lietuva, Latvija ir Estija mini 35-ąsias Baltijos kelio metines. 1989-ų metų rugpjūčio 23-iąją, gyva žmonių grandinė nusitęsė 678-is kilometrus - nuo Vilniaus iki Talino.Baltijos kelias, o prieš 37 metus ir pirmasis antisovietinis mitingas Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo bei 1988-aisiais Vingio parke vykęs Sąjūdžio mitingas, ne šiaip sau vyko rugpjūčio 23-ią dieną. Abu nepriklausomybės siekius liudiję renginiai vyko minint Ribertropo - Molotovo pakto sukaktis. Šia sutartimi Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Europą.Minint Baltijos kelio sukaktį, Vilniuje, Katedros aikštėje, rengiamas koncertas 650-mt kilometrų laisvės. Beveik du šimtai atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atliks įvairių žanrų kūrinius, kurie atspindės visų trijų šalių nepriklausomybės metus.Vos vienerių metų mergaitė šiandien atsidūrė ligoninėje apsinuodijusi narkotikais. Mergaitės būklė, pasak medikų, išlieka sunki. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aiškėja, kad tėvai dėl kvaišalų pareigūnų dėmesio sulaukia ne pirmą kartąIndijos premjeras Narendra Modis atvyko savo pirmojo vizito į Ukrainą. Išvakarėse jis lankėsi Varšuvoje ir pareiškė, kad joks konfliktas negali būti išspręstas mūšio lauke.Ant kairiojo Nemuno kranto įsikūręs Kačerginės miestelis - kurortas, menantis ir tarpukarį. Prieš dešimt metų nutiesus dviračių taką, jungiantį Kauną ir Kačerginę, miestelis tapo dar labiau lankomas turistų. Kasip šiandien gyvena Kačerginės žmonės?Ved. Liepa Želnienė