Podcasts about latvijos

Žiemgalių kraštas savitas Lietuvos regionų žemėlapyje. Joniškis įsikūręs Šiaurės Lietuvoje netoli Latvijos sienos. Su krašto, miesto istorija supažindina Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas istorikas Darius Vičas.Architektė Regina Leknickienė rengia temines ekskursijas po Joniškį, į kurias gausiai renkasi vietiniai. Sugrįžtantys gyventi į gimtinę nori giliau pažinti ir naujai atrasti miesto istoriją, architektūrą bei Žiemgalių krašto tradicijas.Virtienių restoranėlį Joniškyje atidariusi Neringa Striūgaitė vietinius ir svečius vilioja tradiciniais Žiemgalių virtieniais. Veikli moteris nusprendė gidauti ir prisideda prie Joniškio krašto gidų gildijos asociacijos kūrimo.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vairuotojas Aidas Petrošius greičio neviršija jau trejus metus – tokį tikslą jis sau išsikėlė, išgirdęs vieno pareigūno žodžius, kad absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų viršija greitį ir kad tai yra viena pagrindinių visų nelaimių keliuose priežasčių.Didžiausią pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje aplankė per 28 mln. žmonių. Nors paroda Osakoje baigėsi beveik prieš mėnesį, įspūdžiai vis dar gyvi. Kaip bendrą Lietuvos ir Latvijos šalių paviljoną vertina tie, kurie jį padėjo kurti ir kurie ten buvo?Redaktorius, žurnalistas ir leidėjas Kazimieras Matačiūnas atrado naują pomėgį – kolekcionavimą. Per metus jau surinko 11 tūkst. kalendorių, per dar trumpesnį laiką – beveik 5 tūkst. atvirukų. Kodėl 65-erių leidėjui, kuris ir taip neturi laiko, dar reikia ir kolekcionuoti?Kaip senjorės seka pasakas viename Vilniaus darželyje?Ved. Edvardas Kubilius

„Eidami į kapines, apie gyvuosius dažniausiai negalvojame, bet juk kapinės labiau apie gyvuosius, nei mirusius. Įdomu, kokių būna kapinių lankytojų? Kol kas lyg ir niekas nebandė jų suklasifikuoti, bet gal verta?“ – komentare svarsto filosofas Aldis Gedutis.Kaune Ieva Drukteinytė ir Karina Aleksejevė išleido naują popierinį žurnalą „Ate ate“, kuriame fiksuojami nykstantys įpročiai, daiktai ir reiškiniai.Vis daugiau šeimų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes. Ar dviguba pavardė yra žingsnis į lygesnį šeimos modelį, ar tai taps keblia užduotimi teisinei bei kalbinei sistemai?Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta paroda „Gijos“, kurioje pristatomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradicinės tekstilės kūriniai, kviečiant lankytojus atrasti Baltijos šalių panašumus ir skirtumus.„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku.Andrius Kleiva pristato trečią knygą apie Japoniją – „Kas vyksta Japonijoje“, kurioje dėmesys sutelktas į kasdienybės detales ir iš jų matomus platesnius visuomenės pokyčius.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien pristatyti bei darbą pradėjo trys nauji kultūros viceministrai. Jais paskirti Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Kaip juos vertina politologai?„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku.Komikai jungiasi prie pilietinės meninės akcijos „Aš (at)stovėsiu iki galo. O Tu?“. LRT KLASIKA kalbina komiką ir aktorių Mantą Stonkų.Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta paroda „Gijos“, kurioje pristatomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradicinės tekstilės kūriniai, kviečiant lankytojus atrasti Baltijos šalių panašumus ir skirtumus.Ved. Donatas Šukelis

Kaip per šimtą metų keitėsi Lietuvos ekonomika? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Oksforde disertaciją apgynęs Adomas Klimantas, kuris pirmą kartą apskaičiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui per pastarąjį šimtmetį.Tikriausiai dauguma esame girdėję posakį: „Jei neužuodi savo kvepalų, vadinasi, jie tau tinka“. Kvepalai – ne tik įvaizdžio detalė, bet ir būdas pasakyti pasauliui, kas mes esame – tarsi nematomas parašas, lydintis mus kiekvieną dieną. Tačiau kvapo suvokimas – labai asmeniškas dalykas: vieni savo aromatą jaučia visą dieną, o kiti po kelių minučių įsitikinę, kad kvapas dingo. Kodėl taip nutinka?„Mokytojo išpažintis“ – tai tikrais įvykiais paremtas, šmaikštus ir skaudžiai juokingas pasakojimas apie alfa kartos mokytoją idealistą Alfą. Per savo naivumą ir jautrumą mokytojas kasdien patenka į absurdo teatro scenos vertas situacijas, o vakarais lieja širdį savo supratingajai žmonai Birutei. Visus šiuos ir dar krūvą kitų klausimų su dosniu juodojo humoro prieskoniu gvildena Algis Bitautas, istorijos mokytojas ir švietimo influenceris ir knygų mylėtoja Giedrė – sutuoktiniai, kurie vis dar tiki, kad Sistemą galima pagydyti.

Kaip per šimtą metų keitėsi Lietuvos ekonomika? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Oksfordo universitete disertaciją apgynęs, Lietuvos mokslo tarybos finansuotų tyrimų atlikęs Adomas Klimantas, kuris pirmą kartą apskaičiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui per pastarąjį šimtmetį.Ved. Rūta Kupetytė

Laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į kitą savaitę pirmą sykį vyksiančiame festivalyje „Riga Music Week“ koncertuosiančius šių dienų Latvijos atlikėjus. Ved. Ramūnas Zilnys

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai apžiūrės magistralinį kelią Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, jungiantį Baltijos šalis su Lenkija bei likusia Europa.Aktualus klausimas. Žmonės tampa vis atsparesni kibernetinėms atakoms, tai rodo neseniai Nacionalinio kibernetinio saugumo centro surengtos pratybos.Lietuvoje įsikūręs startuolis pardavinėja vadinamuosius žmonių reputacijos paketus - duomenis iš socialinių tinklų. Dėl to piktinasi privatumo gynėjai, o Lietuvos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą.Savivaldybės, kuriose veikia kariniai poligonai, džiaugiasi pagaliau sulaukiančios deramo centrinės valdžios dėmesio. Kitų metų valstybės biudžete šioms savivaldybėms numatoma skirti milijonines kompensacijas.Prancūzijos pareigūnai aiškinai vagystės populiariausiame pasaulyje Luvro muziejuje aplinkybes. Vakar pranešta, kad dieną į muziejų patekę 4 vagys per 7 minutes iš jo išnešė neįkainojamus karališkuosius juvelyrinius dirbinius.Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams.Prasideda tarptautinis mokslinis kongresas „M. K. Čiurlioniui 150: atodangos ir interpretacijos“, subursiantis tyrėjus iš viso pasaulio. Kokie šiandien naujausi atradimai apie Čiurlionio kūrybą?Kokią įtaką jaunimo kalbėsenai ir santykiui su lietuvių kalba daro anglų kalba?Ateinančiais metais dokumentinio kino kuratorius Arnaud Hée planuoja Pompidou centre surengti Baltijos šalių dokumentinio kino retrospektyvą, kurioje bus pristatyti reikšmingiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjų darbai.Ved. Justė Luščinskytė

Latvija vėl paskelbė reikalavimą išvykti šimtams Rusijos piliečių, nes jie nelaikė arba neišlaikė latvių kalbos patikrinimo. Leidimai gyventi naikinami ir dešimtmečius Latvijoje gyvenantiems žmonėms, atimamos socialinės išmokos. Lietuvoje taip pat yra raginančių elgtis panašiai, nors situacija mūsų šalyje gerokai skiriasi nuo kaimynų. Seime skinasi kelią reikalavimas mokėti kalbą bent penkerius metus čia gyvenantiems žmonėms.Ar reikia iš šalies išsiųsti gyventojus, nemokančius lietuviškai?Laidą veda šnekamosios lietuvių kalbos klubo iniciatorė Lina Blažytė,Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, Latvijos lietuvis Kęstutis Isakas, buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Bute Kaune sprogus žaislinei mašinėlei apdegė vaikas. Kokie yra esminiai saugos reikalavimai, kuriuos turi atitikti žaislai?Generalinė prokurorė Nida Grunskienė prašo Seimo panaikinti trijų parlamentarų teisinę neliečiamybę ir leidimo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Jiems norima pateikti įtarimus vadinamosiose „čekiukų“ bylose.Viena didžiausių Amerikos komercinių televizijų ABC paskelbė atšaukianti garsaus humoristo ir laidų vedėjo Džimio Kimelio vakaro šou dėl jo pasisakymų apie Donaldo Trumpo rėmėjo Čarlio Kirko nužudymą. Trumpo kritikai kaltina jį siekiu šalyje įvesti cenzūrą.Ukrainos kariuomenė jau daugiau nei metus laiko Pokrovską Donecko srityje, tačiau padėtis ten sparčiai blogėja. Pasak „Sky News“ , Rusijos kariai bando apsupti miestą ir sukūrė „žudymo zoną“ dronais, nukirsdami visus tiekimo kelius. Anot kai kurių apžvalgininkų, rusai nenori šturmuoti miesto, nes tai per sunku ir reikalauja per daug žmogiškųjų išteklių, todėl jie bando išstumti ukrainiečius, pamažu apsupdami Pokrovską.Pamarys ruošiasi potvynių sezonui. Šiandien čia surengtos tarptautinės Lietuvos ir Latvijos ugniagesių pratybos, kurių metu treniruotasi, kaip prasidėjus potvyniui būtų aptinkami ir evakuojami gyventojai bei valdomas vandens lygisVed. Darius Matas

Lietuvos ir Latvijos krepšinio kovos dažnai įgauna emocinį atspalvį. Turbūt niekas kitas stipriau to neužkurdavo už Kasparą Kambalą, kurio konfliktai su mūsiškiais prisimenami iki šiol. BasketNews apsilankė 46-erių latvio namuose Latvijos sostinėje bei kalbėjosi apie dvikovas su lietuviais.

Donatas Urbonas, Jonas Miklovas ir Augustas Šuliauskas tiesioginėje „BasketNews.lt podkasto” transliacijoje aptaria fantastinę Lietuvos rinktinės pergalė Europos čempionato aštuntfinalyje. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai 88:79 pranoko Latvijos rinktinę ir žengė tarp aštuonių stipriausių pirmenybių komandų. Tinklalaidės partneriai: – Antėja“ siūlo stiprų „dvigubą dublį“ – vitamino D ir vitamino B12 tyrimų paketas vos už 29 Eur. Imunitetas + (plius) energija viename pasiūlyme – kad rudens dienos būtų stipresnės ir gyvybingesnės! https://www.anteja.lt/menesio-pasiulymai/imunitetas-energija – EuroBasket 2025 žiūrėkite per Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje, visur, kur tik norit. Daugiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija/planai – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Susipažinkite: Arnas Žvėrička (0:00); Genialiai laimėta trenerių dvikova (4:46); 24 mestos baudos per ketvirtąjį kėlinį (9:33); Kas kuo tikėjo ir netikėjo? (10:34); Ar tai – latvių fiasko? (13:17); Deivido Sirvydžio prisikėlimas (15:08); Trečias iš eilės Ąžuolo Tubelio dvigubas dublis (16:54); Ikoninė minutės pertraukėlė (19:56); Nereikalingos JV emocijos (21:56); Kaip su Velička baudėme latvius (29:06); Fantastiniai „Neptūno” pasirinkimai (30:30); Graikija ar Izraelis ketvirtfinalyje? (32:43); Veličkos motyvacija prieš rungtynes (41:42); Laukia dar vienas revanšas? (43:22); Nereikalingas žurnalistų ir rinktinės supriešinimas (48:38); Pirmoji atkrintamųjų pergalė nuo 2015 m. (52:06); Šturmuojame Rygą! (55:31).

Europos vyrų krepšinio čempionato aštuntfinalio rungtynėse susitiks Lietuvos ir Latvijos rinktinės.Ukrainą palaikančių šalių koalicija vis garsiau kalba apie saugumo garantijas Ukrainai ir karių siuntimą į šią šalį.Šiandien prasidėjo Didieji Šiluvos atlaidai, kurie tęsis iki rugsėjo vidurio.Kada pilnamečiai vaikai turi išlaikyti savo tėvus?Kodėl ši vasara tapo vėsiausia per pastaruosius aštuonerius metus, nors ankstesnės pasižymėjo ir karščio rekordais, ir tropinėmis naktimis?Kartu su paukščiais iš šiaurinių kraštų, išskrenda ir vabzdžių rūšys, tačiau jų migracijos būdas skiriasi nuo sparnuočių.Ved. Madona Lučkaitė

Jau antrą kartą mūsų studijoje buvęs KAM ministras Laurynas Kasčiūnas, pakalbėjome apie atskristus rusiškus dronus į Lietuvą. Apie susitikimą Aliaskoje, apie perkamus, nereikalingus Braziliškus lėktuvus. Laurynas papasakojo apie statomą dronų sieną ir Latvijos ginklavimosi tempą.Support the show

Prezidentas tęsia susitikimus su kandidatais į naujosios Vyriausybės ministrus. Tolesnio darbo galimybes šalies vadovas aptarė su laikinąja Švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene. Gitanas Nausėda išreiškė pasitikėjimą, kad Raminta Popovienė gali tęsti darbą kaip švietimo, mokslo ir sporto ministrė naujoje Vyriausybėje. Socialdemokratai nori pakeisti tik tris savo deleguotus ministrus – finansų, kultūros bei susisiekimo. Kiti, kaip tikimasi, turėtų likti savo pareigose, jei Prezidentas juos galiausiai patvirtins. O kas aiškėja dėl koalicijos partneriams priklausančių kitų ministerijų?Ukrainos sostinėje šiandien gedulo diena, paskelbta po to, kai vakar Rusija mieste pražudė 23 žmones. Tuo metu Kopenhagoje vyksta neformalus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimas, kurio dėmesio centre - karas Ukrainoje.Europos transliuotojų sąjunga, bendradarbiaudama su žurnalistais Gazos ruože parengė išsamų pasakojimą, kuriame atskleidžiamos badą anklave išgyvenančių vietos žmonių istorijos. Nuo maisto trūkumo kenčiantys žurnalistai filmavo rizikingą kelionę, per kurią siekė gauti maisto ir kitos humanitarinės pagalbos, lankėsi ligoninėse ir vietinių namuose.Vasaros sostine tituluojama Palanga pasitinka paskutinį šio sezono savaitgalį. Anot kurorto verslininkų, nors ši vasara orais ir nelepino, tačiau pats sezonas blogas nebuvo. Stebima ir kita tendencija - dalis tautiečių poilsiui Palangą renkasi rudenį. Specialistai atviri - tokie poilsiautojai gali ne tik mėgautis vis dar šiltais orais, bet ir sutaupyti. Koks gi buvo šis vasaros sezonas Palangoje?Kaune prasidėjo Tarptautinis jurginų festivalis. Jame susitiks jurginų augintojai, selekcininkai bei mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Sakartvelo.Ved. Darius Matas

Vilniuje esančiame Skulptūros ir vitražo centre šeštadienį prasidės šio centro organizuojamas meno festivalis, kurio metu visuomenei duris atvers menininkų dirbtuvės, pristatomi menininkų ir centro organizuojamų dirbtuvių dalyvių sukurti kūriniai. Kiek toks festivalis prisideda prie monumentalaus meno populiarinimo, kokią vietos bendruomenę kuria festivalis pramoniniame rajone? Pokalbis su skulptore Aušra Jasiukevičiūte, festivalio projektų vadove Agnė Mackevičiūte-Kensmine ir vienu iš šio festivalio pradininkų Mindaugu Digliu.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė keliais naujais kūriniais. Daugiau apie šį gatvės meną iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Nevyriausybinių organizacijų koalicija iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos šią savaitę pradėjo misiją į Ukrainą, kuri paminės istorinį „Baltijos kelią“ ir sekmadienį minimą Ukrainos nepriklausomybės dieną. Ekspedicijos Baltijos kelio maršrutu tikslas – parodyti solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Pokalbis su ekspedicijos dalyviais apie ekspedicijos tikslus, įveiktą kelią ir planus Ukrainoje.Šiandien prasideda jau tradicija tampantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą. Pasakoja Andrius BaranovasRubrikos „Be kaukių“ viešnia - estrados dainininkė, buvusi politikė ir Seimo narė Ona Valiukevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Praėjusią savaitę išnagrinėtos dvi administracinės bylos, kuriose buvo ginčijami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl gatvių pavadinimų Radviliškio rajono ir Visagino savivaldybėse. Abiem atvejais centro vadovo sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais – Visagine per tris mėnesius turėtų nelikti Tarybų, o Gražionyse – kolūkio pirmininko L. Radėno vardą turėjusios gatvės. Pokalbis su Radviliškio rajono meru Kazimieru Račkauskiu ir istoriku Mindaugu Nefu.Šiauliuose visą vasarą vyksta tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis. Programoje, pasak organizatorių, ne tik muzikiniai, bet ir šokio, teatro, poezijos ir kitų scenos menų pasirodymai. Vilos parke, kur žydi tūkstančiai rožių, pasirodys Lietuvos, Latvijos, Italijos atlikėjai. Šį vakarą Chaimo Frenkelio vilos erdvės bus prisodrintos džiazo garsų – koncertuos Egidijaus Buožio dziazo kvartetas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinis muziejus užbaigė beveik trejus metus trukusią istorinės reikšmės eksponato – Susivienijimo lietuvių Amerikoje vėliavos – rekonstrukciją. Daugiau nei šimtmečio senumo originali vėliava buvo atkurta itin preciziškai – su visomis spalvomis, siuvinėjimais ir net dėl autentiškumo paliktomis gramatinėmis klaidomis bei kitais netobulumais. Atlikus darbus, vėliavos kopija buvo iškilmingai perduota Susivienijimo atstovams. Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos ir antropologijos skyriaus vadove Migle Lebednykaite ir Susivienijimas lietuvių Amerikoje tarybos pirmininku Danu Glinskiu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vankuverio simfoninio orkestro atliekamą filmo „Barbė“ muziką, būsimą Carlo Orffo muziejų Bavarijoje ir Leipcigo miesto sprendimą beveik milijonu eurų mažinti dviejų žymiausių muzikos institucijų finansavimą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ornitologė, edukatorė Ingrida Lagunavičienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Panevėžio apygardos teismas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskrido į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė. Tarnybos teigimu, objektas oro pavojaus nekelia.Telekomunikacijų bendrovė „Tele2” susidūrė su ryšio sutrikimais visoje Lietuvoje – klientai negalėjo naudotis mobiliuoju internetu, kitiems sutriko namų interneto ryšys. Pasak „Tele2” atstovės, sutrikimai jau pašalinti ir ryšys vėl veikia.Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, jog Lietuvos–Lenkijos sieną automobiliu kirtęs ir šaudynes Alytaus rajone sukėlęs Latvijos pilietis buvo ieškomas už dvigubą žmogžudystę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Vilniaus Rotušėje prasideda paskaitų ciklas, kurio metu bus kalbama, kaip sovietmečio Lietuvoje kultūra tapo pasipriešinimo įrankiu.Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje pirmą kartą pristatyta Australijoje kūrusio lietuvių išeivijos menininko darbų paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“.Šiluvos piligrimų centras parengė pirmąją knygą apie žmonių liudytus stebuklus Šiluvoje.16-ąjį kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Juose triumfavo geriausiu filmu pripažintas „Pietinia kronikas“Kokias istorijas atskleidžia paroda „Pašnipinėkim: namai ir istorijos Šnipiškėse“?Kuo skyrėsi ir panašūs spektakliai Lietuvos ir Latvijos teatruose pastatyti pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinį romaną „Sibiro haiku“?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip pasaulį per kalbas pažįsta belgas profesorius Akselis Holvutas?„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.Kauno Santakos parke keturi menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos kuria– žemės meno objektus.Viešojoje erdvėje daug susidomėjimo sukėlė LRT.lt straipsnis apie tai, kad nuo 2008 metų Ašmenos gatvėje veikiantis OKT turės patalpas palikti. Kokių sprendimų ieškoma?Kauno rajono muziejuje eksponuojamos dvi parodos: „Nuogo kūno vaizdavimas Benedikto Henriko Tiškevičiaus XIX a. pab. nuotraukose“ ir „Kauno rajonas senuosiuose vaizduose“.„Poezijos pavasario“ premija už pirmąją poezijos knyga bus apdovanota poetė Rūta Vyžintaitė.Atlikėja Liucė su klausytojais dalinasi debiutiniu albumu „Šviesi naktis“.Ved. Marius Eidukonis

Šį savaitgalį muziejai plačiai atvers duris – rengiama Europos ir Tarptautinė muziejų naktis. Muziejai jungiasi prie aktualių temų, skleidžia balsus ir kuria erdves susitikimams.Šiemet pasaulis mini legendinės vaikų literatūros herojės Pepės Ilgakojinės 80-metį. Švedų rašytojos Astridos Lindgren sukurtas personažas – raudonplaukė mergaitė strazdanotu veidu ir styrančiomis kasytėmis – vienas ikoniškiausių ir mėgstamiausių knygų herojų. Knyga, su kuria užaugo jau kelios kartos, pasirodė 1945 metais, prieš pat šv. Kalėdas. Iš pradžių drausta ir cenzūruojama, ji sulaukė nemažai kritikos, tačiau galiausiai įveikė visas kliūtis, skelbdama vaiko pasaulio unikalumą ir asmenybės savarankiškumą, drąsą ir draugystės vertę. Pepės nuotykiai išversti į 78 kalbas, o visame pasaulyje parduota daugiau nei 70 milijonų kopijų.Devintasis festivalis TheATRIUM kaip ir kasmet siūlo dvi programas: devynis lietuviškus ir keturis užsienio spektaklius. Festivalio šūkis – „Sutikti žvėrį“ - kviečia atsisakyti stereotipų ir pažvelgti į mus skaldančius išorinius bei vidinius pavojus. Iš uostamiesčio pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Jelgavoje vyksta tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Šiųmetis, 19-asis, surengtas mėnesiu anksčiau nei įprastai ir lankytojus džiugins iki pat vasaros pabaigos. Didžiausias Baltijos šalyse smėlio parkas šiemet stebins mitinėmis figūromis, kurias pristato skulptoriai iš 11 šalių. Iš kaimyninės Latvijos pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – muzikantė Neda Malūnavičiūtė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Latvių, lietuvių ir britų šiuolaikinio cirko ir šokio komandos 'Art of rainy days' spektaklis 'How a spiral works' Latvijos šokio 2023-2024 metų apdovanojimuose buvo pripažintas geriausiu šiuolaikinio šokio pasirodymu, o latvė šokėja Alise Bokaldere – geriausia šokėja.Klaipėdoje prasidėjo kas dvejus metus vykstantis Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis.Neapolyje vykstančiame COMICON festivalyje pagrindinis prizas už geriausią metų vertimą komiksų kategorijoje atiteko Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičius komiksui „Mergaitė su šautuvu“.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“.Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė įsakysiąs įvesti naujus tarifus visiems filmams, sukurtiems ne JAV. Kaip šią žinią sutinka kino pramonė?Rubrikos „Be kaukių“ svečias – meditacijos ir parkūro mokytojas Vėjas Zaleskis.Ved. Marius Eidukonis

Šįkart laidoje: jaunas lenkų muzikas, eksperimentuojantis su savadarbiais vargonais, Suomijos folklorinių skripkų garsai, vienas metų džiazo albumų, nuaustas tik iš fortepijono ir saksofono, chorinė religinė Mendelssohno muzika, kurią prikelia Latvijos radijo choras, ir mažai žinomi Brahmso fortepijoniniai kvartetai, atrasti Krystiano Zimermanno.Ved. Domantas Razauskas

Antrame „Eurovizija 2025“ pusfinalyje pasirodys ir Lietuvos atstovai – grupė „Katarsis“. Dainą „Tavo akys“ atliksiantys lietuviai ir dar 15 šalių ketvirtadienį, gegužės 15 dieną kausis dėl bilieto į finalą. Kokie Lietuvos šansai ir kaip seksis kitoms šalims?Apie antrąjį Bazelio „Eurovizijos“ pusfinalį diskutuoja Austėja, Justas ir Rytis.Visa pirmo pusfinalio apžvalga, trukusi valandą ir 20 minučių, šį kartą skirta TIK mūsų Eurodraugams! Prisijunk prie didžiausių „Eurovizijos“ fanų ir tu: https://contribee.com/eurodienaTemos:Ar norėtume komentuoti „Euroviziją“? (0:00);Pasirodymų eiliškumo siurprizai (4:35);(Ne)pelnyti pusfinalio favoritai (11:33);Ramybė dėl Lietuvos (16:10);Dar kelios užtikrintos finalininkės (21:50);Koks bus Latvijos likimas? (28:37);Paskutinė vieta – be intrigos (32:15);Sužlugdyta Juodkalnija (34:10);Šalys, kurioms bus labai sunku (38:25);Didžiausios pusfinalio intrigos (45:18);Maltos prakeiksmas (58:35);Liuksemburgas??? (01:03:25);Galutinis verdiktas (01:08:15);

Į istorikės Rasos Navickaitės rankas patekusi Janio Zalyčio knyga „Meilės vardu“ jai kelia dviprasmiškus jausmus. Kaip gimė ši knyga, bent dviem Lietuvos gyventojų kartoms atstojusi lytiškumo vadovėlį? Ir kas buvo žmogus, devintajame dešimtmetyje taip autoritetingai rašęs apie tai, kas seksualiniame gyvenime galima, o kas – ne?Rasa leidžiasi į kelionę, kurioje bando suprasti tų laikų kontekstą, kelia klausimus apie nuostatas, kurias diegė knyga, ir aiškinasi, kaip skiriasi šių dienų lytiškumo ugdymas.Autorės Rasa Navickaitė ir Inga Janiulytė-TemporinUž konsultacijas dėkojame Rūtai DambravaiteiVertimus skaito Edvinas Kučinskas ir Ignas GudelevičiusArchyviniai įrašai iš filmo „Intimitātē“, Latvijos radijo laidos „Nakts programma jaunatnei“ ir tinklalaidės „Nepatogūs pasakojimai“Peterio Zalyčio archyvo, Ingos Janiulytės-Temporin, Ryčio Skamarako dizainas nuotraukos

„7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Praėjusią savaitę prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?;Užsienio spaudos apžvalga;Baltijos šalių nacionaliniai operos ir baleto teatrai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Pokalbis su Latvijos nacionalinio operos ir baleto tarybos pirmininku Sandis Voldinis, Estijos nacionalinės operos generaliniu direktoriumi Ottas Maatenas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaline direktore Laima Vilimiene;Pristatoma nauja muzikologo, pianisto Dariaus Kučinsko knyga „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“;Vienam svarbiausių Vakarų Europos menininkų – Renesanso dailininkui, skulptoriui, architektui, poetui, inžinieriui Mikelandželui – 550 metų;Lietuvos leidėjų asociacija turi naują prezidentę Dovilę Zaidę. Pokalbis apie būsimus Lietuvos leidėjų asociacijos pokyčius ir veiklos kryptį su naująja prezidente Dovile Zaide;Kovo 14–16 d. Kuršių nerijoje vyks paukščių sutiktuvių savaitgalis, kviečiantis stebėti tūkstančius grįžtančių paukščių, dalyvauti edukacinėse veiklose bei klausytis gamtos ekspertų pasakojimų. Pokalbis su ornitologu Mariumi Karlonu.Ved. Donatas Šukelis

LRT OPUS laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į Latvijoje surengtą muzikos apdovanojimų ceremoniją GAMMA ir kalną muzikos naujienų iš artimo ir tolimo užsienio. Ved. Ramūnas Zilnys

Kovo 8 d. 11 val.  Alytaus sporto ir rekreacijos centro arenoje  vyks VI tarptautinis dziudo festivalis „Judo animal planet 2025“. Jame planuoja dalyvauti apie 600 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos, Norvegijos, Škotijos, Anglijos. Festivalį sudarys 2 dalys: rytinėje dalyje varžysis U-18 ir U-15 amžiaus grupės, o popietinėje – U-11, U-13 ir komandinės vaikinų varžybos U-18 amžiaus grupėje. Atidarymo metu savo pasirodymą demonstruos vienas geriausių Alytaus miesto akrobatų Gediminas Maldanis.  FM99 sudijoje apie trenerio darbą, meilę dziudo ir kartų kaitą  pasakoja dziudo treneris Dainius Cimbolas. Festivalis – tai ne tik sporto pamokos, bet ir neįkainojama patirtis jaunimui, siekiančiam aukštumų dziudo sporte“, – teigė treneris Dainius Cimbolas. Intensyvios treniruotės, technikos tobulinimas bei komandinė dvasia suteikia sportininkams puikias sąlygas pasiruošti būsimoms varžyboms.

Kaip niekada anksti koncertinį sezoną pradedantis Dady Was A Milkman turi naujienų – į „kepyklą“ atiduotas naujas vinilas, metų vyšnia ant torto gali tapti plokštelė iš akustinių koncertų ciklo. Pernai įvykusi pažintis su Latvijos gitaros virtuozu Gintu Smuku (Gints Smukais) subrandino akustinių koncertų seriją: „Tas kūrybingas žmogus, mano naujas draugas, jis ir elektroninius kūrinius perkėlė į akustinį skambesį. Kažkoks kosmosas, kai vienu instrumentu groja ir perkusiją, ir išlaiko ritminę dalį – žmogus groja kaip keturi instrumentai, o gitara viena. Man pačiam labai įdomu klausytis net pačių repeticijų, taip skambančių savo kūrinių dar negirdėjau, jaučiuosi tarsi būčiau mini koncerte“, – apie scenos partnerį pasakoja Ignas Pociūnas, Daddy Was A Milkman. Naują albumą atlikėjas pristatys vėliau, vasarą, Kalnų parke. Ved. Marius Andrijauskas

Augustas Šuliauskas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas apžvelgia „Žalgirio” pergalę Berlyne ir įspūdžius iš Vokietijos, Arvydo Sabonio jubiliejų bei Vilniaus „Ryto” patekimą tolyn FIBA Čempionų lygoje. Tinklalaidės partneriai: – Ne tik dovanoti, bet ir apsidovanoti! Puikūs elektronikos prekių pasiūlymai novastar.lt – geriausiai vertinamoje internetinėje Elektronikos prekių parduotuvėje pagal evertink.lt 2024-12-09. Užsuk į www.novastar.lt – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Pavėlavai pasirūpinti kalėdine dovana? Išspręsk problemą greitai - dovanok skaitmeninę BN+ narystė! Nupirk dabar, ir džiaukitės visus metus: https://shop.basketnews.lt/products/bn-prenumerata Temos: Nejauku dėl Berlyno ir ALBA neberūpi Eurolyga (0:00); Trinchieri ir Krapiko barnis (8:33); Drastiškas pokytis (10:21); Nepatogumo jausmas ir kaip ASVEL pakeitė „Žalgirio” komplektaciją (21:43); Lietuvoje išaugęs neeilinis talentas ir atgarsiai iš JAV (30:59); Latvijos tragedija ir konkreti žinutė (42:35); Saboniui – 60: neeilinė aura, įsimintini momentai ir asmeninės istorijos (50:15); Lonnie Walkerio tėvo pasikūrimas Berlyne ir staigmena Kaune (1:09:58); Įspūdingas „Ryto” rezultatas ir ilgai lauktas užtikrintumas (1:13:41); Džiaugsmas dėl sirgalių ir „Ryto” fanas „Žalgirio” išvykos mače (1:19:13); Maksvytis buvo labai arti sugrįžimo į Eurolygą (1:23:19); Laukia stipriausias KMT finalinis ketvertas? (1:29:13); „Kibirkštis” – per metimą nuo staigmenos Europoje (1:37:50).

Latvijos rytinio Rėzeknės regiono Gaigalavos savivaldybėje nukritęs Rusijos karinis dronas buvo „Shahed“ tipo bepilotis su sprogmenimis.Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ar namų ūkis turi pasiruošęs atsargų ekstremalioms situacijoms. Tačiau septyni iš dešimties šalies gyventojų nėra pasiruošę tokioms situacijoms.Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad Rusijos pajėgos užėmė dar vieną gyvenvietę netoli Pokrovsko miesto Ukrainos Donecko srityje. Kyjivas šių pranešimų kol kas nekomentavo. Kas žinoma apie padėtį Donbase, ypač Pokrovsko kryptyje?Likus dviem savaitėms iki Seimo rinkimų, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ketina žirgų konkūrų varžybų, kurias rengia verslininko Tautvydo Barščio valdomas jojimo centras, laimėtojui įteikti savo vardo taurę, praneša portalas LRT.lt. Kaip portalui tvirtino verslininkas, tapti renginio globėju pageidavo pats ministras.Trakų rajone atidarytas Lietuvos biotechnologijų muziejus. Jame eksponuojama per 50- ties mokslinės veiklos metų surinkta įranga, kuri buvo naudojama svarbiausiose biofarmacinėse laboratorijose, kuriant Lietuvos biotechnologijos pamatus.Ved. Liepa Želnienė

LRT užsakymu Baltijos tyrimų atlikta apklausa rodo, kad ekstremaliosioms situacijoms pasiruošęs tik kas ketvirtas apklaustas Lietuvos gyventojas. Kodėl lietuviai namuose neturi atsargų ir nėra pasiruošę?Kraujo donacijų skaičius pirmąjį šių metų pusmetį išaugo dviem tūkstančiais. Ar prie to prisidedate ir jūs?Praėjo savaitė, kai Sakartvele organizacijos, gaunančios bent 20 proc. paramos iš užsienio valstybių, turėjo užsiregistruoti pagal kritiškai vertintą ir daug protestų sukėlusį užsienio agentų įstatymą. Kaip elgėsi organizacijos – registravosi ar boikotavo šią tvarką?Jau šį trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen žada pristatyti naują Komisijos kabineto sudėtį, taigi paaiškės, kokią vietą jame užims Lietuvos kandidatas Andrius Kubilius. Į traukinį viena iš paskutiniųjų įšokusi Lietuva tikisi nugriebti geidžiamą gynybos ar ES plėtros komisaro portfelį, tačiau pastarąjį jau gali būti užėmęs kolega iš Latvijos.Veikimu prieš Lietuvą kaltinami ir tame pačiame teisiamųjų suole sėdintys Erika Švenčionienė, Kazimieras Juraitis, buvęs organizacijos "Jedinsto" vadovas Valerijus Ivanovas bei už šnipinėjimą Rusijai įkalintas Algirdas Paleckis gavo pranešimus, kad naikinamos jų įsteigtos viešosios įstaigos. Jos naudotos paramai rinkti. Registrų centras sako, kad įstaigos naikinamos, nes nesilaikoma įstatymų, neteikiamos viešos ataskaitos.Ved.Urtė Korsakovaitė

Nauji mokslo metai šiemet prasidėjo melagingais pranešimais apie neva užminuotas mokyklas. Rusų kalba rašytus elektroninius laiškus gavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos mokymo įstaigos.Sostinėje, Gedimino prospektu trisdešimtą kartą studentų eisenoje žygiavo Vilniaus universiteto bendruomenė. Kasmet organizuojama eisena pažymi naujus mokslo metus bei pasitinka neseniai įstojusius pirmakursius.Izraelyje vykstant visuotiniam streikui, siekiant priversti vyriausybę susitarti dėl Gazos Ruože tebelaikomų įkaitų išlaisvinimo, visiškai arba iš dalies nedirbo dauguma įstaigų, įskaitant pagrindinį tarptautinį oro uostą.Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo pirmuosius regioninius rinkimus. Vokietijos kancleris ragina radikalų neprileisti prie valdžios.Naują tvarką parengusi Aplinkos ministerija siūlo, kad daugiabučių namų renovacija Lietuvoje būtų remiama ne tik subsidijomis, bet ir fiksuotu įkainiu už kvadratinį metrą. Specialistai įspėja, kad dėl to parama projektams sumažėtų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Jungtinių Valstijų viceprezidentė Kamala Harris demokratų suvažiavime Čikagoje priėmė nominaciją atstovauti partijai prezidento rinkimuose ir pasakė svarbiausią savo politinės karjeros kalbą.Ar reikėtų trumpinti mokslo metus?Sukanka 35 metai nuo Baltijos kelio, kai rankomis į gyvą eilę susikibo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai.Lietuvoje vėl daugėja Ukrainos piliečių, norinčių gyventi Lietuvoje. Dalis jų atvyksta iš kitų Europos Sąjungos šalių, kurios ima mažinti finansinę paramą karo pabėgėliams.Ant kairiojo Nemuno kranto įsikūręs Kačerginės miestelis - kurortas, enantis ir tarpukarį. Prieš dešimt metų nutiesus dviračių taką, jungiantį Kauną ir Kačerginę, miestelis tapo dar labiau lankomas turistų.Ved. Urtė Korsakovaitė

Lietuva, Latvija ir Estija mini 35-ąsias Baltijos kelio metines. 1989-ų metų rugpjūčio 23-iąją, gyva žmonių grandinė nusitęsė 678-is kilometrus - nuo Vilniaus iki Talino.Baltijos kelias, o prieš 37 metus ir pirmasis antisovietinis mitingas Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo bei 1988-aisiais Vingio parke vykęs Sąjūdžio mitingas, ne šiaip sau vyko rugpjūčio 23-ią dieną. Abu nepriklausomybės siekius liudiję renginiai vyko minint Ribertropo - Molotovo pakto sukaktis. Šia sutartimi Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Europą.Minint Baltijos kelio sukaktį, Vilniuje, Katedros aikštėje, rengiamas koncertas 650-mt kilometrų laisvės. Beveik du šimtai atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atliks įvairių žanrų kūrinius, kurie atspindės visų trijų šalių nepriklausomybės metus.Vos vienerių metų mergaitė šiandien atsidūrė ligoninėje apsinuodijusi narkotikais. Mergaitės būklė, pasak medikų, išlieka sunki. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aiškėja, kad tėvai dėl kvaišalų pareigūnų dėmesio sulaukia ne pirmą kartąIndijos premjeras Narendra Modis atvyko savo pirmojo vizito į Ukrainą. Išvakarėse jis lankėsi Varšuvoje ir pareiškė, kad joks konfliktas negali būti išspręstas mūšio lauke.Ant kairiojo Nemuno kranto įsikūręs Kačerginės miestelis - kurortas, menantis ir tarpukarį. Prieš dešimt metų nutiesus dviračių taką, jungiantį Kauną ir Kačerginę, miestelis tapo dar labiau lankomas turistų. Kasip šiandien gyvena Kačerginės žmonės?Ved. Liepa Želnienė

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su kandidatu į žemės ūkio ministrus Kaziu Starkevičiumi. Vėliau įvyks šalies vadovo susitikimas su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus Aurimu Pečkausku. Prieš susitikdamas su kandidatais, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad iš būsimųjų ministrų tikisi, jog šie atnaujins dialogą su medikų ir žemdirbių bendruomenėmis.Artimuosiuose Rytuose tvyro įtampa dėl galimo Irano ir jo remiamų grupuočių smūgio Izraeliui. Iranas teigia turintis teisę atsakyti Izraeliui dėl Hamas politinio lyderio nužudymo Teherane praėjusią savaitę. Savo ruožtu Izraelis šio incidento nekomentuoja.Lietuvos pasieniečiai išvyko padėti su nuolatiniu migrantų srautu kovojančiai Latvijai. Pagalbą kaimyninei šaliai siunčia ir Estija.Jungtinei Karalystei ieškant sprendimų dėl pastarosiomis dienomis kilusių riaušių, ministrai ir policijos vadovybė nusprendė dislokuoti nuolatinę pareigūnų komandą. Apie tai pranešta po skubiai surengto posėdžio. Pasak premjero Kiro Starmerio, vyriausybė suras visus smurtinių protestų dalyvius ir patrauks juos atsakomybėn.Kasdien keliasdešimt migrantų bandant neteisėtai patekti iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvos pasieniečiai vyksta padėti kaimynams. Lietuvos pasieniečiai jau prieš kurį laiką atkreipė dėmesį, kad Lietuva pastaruoju metu susiduria su vadinamąja antrine migracija, kai neteisėtai Latvijos sieną kirtę užsieniečiai atvyksta į Lietuvą.Ukrainoje dešimtys moterų iš Rusijos pajėgų žiaurumą patyrusios Bučos, susivienijo į dalinį „Bučos raganos”. Pagrindinis dalinio uždavinys - padėti policijai ir oro gynybos daliniams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Gelbėtojai sako, kad didžiausia problema be tėvų priežiūros besimaudantys vaikai, norėtų ir vaiko teisių ir apsaugos tarnybos pagalbos.J. Šliūpo muziejaus parodoje  apie darbostogų fenomeną ir žymiausią jų pradininką Lietuvoje A.Smetoną.Monciškės, Kunigiškės, Vilimiškės - naujos ir jau pamėgtos būsto pajūryje ieškančiųjų gyvenvietės.Ved. R.Kupetytė

Įsibėgėjus plaukimo baidarėmis sezonui, baidarių nuomotojai teigia, jog ši laisvalaikio praleidimo veikla nepraranda populiarumo. Tiesa, populiarėja ir kiti laisvalaikio ant vandens praleidimo būdai, pavyzdžiui, plaukiojimas irklente.Vašingtone jau šiandien prasideda NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus paminėta ir 75-oji aljanso įkūrimo sukaktis. Tačiau šventines nuotaikas temdo ir nesutarimai dėl Ukrainos kelio į NATO, ir Amerikos vidaus politikos krizė.Ateityje Lietuvoje daugės meškų, gamtininkai sako, kad turėtume nusiteikti jas miške susitikti vis dažniau. Rudieji lokiai į Lietuvą atklysta iš Estijos, Latvijos ir Baltarusijos, kur jų yra jau nemažai. Ar nebijote išeiti į mišką, žinodami, kad galite sutikti mešką, ar pasidomite, kuriuose Lietuvos regionuose jos gyvena?Į LRT girdi kreipęsi vilniečiai skundžiasi, kad intensyvioje Skroblų gatvėje Vilnuje rudenį buvo nuimtas asfaltas ir darbai daugiau nei pusmečiui sustabdyti. Rajone gyvena keli šimtai regos negalią turinčių žmonių, nes anksčiau čia veikė aklųjų kombinatas. Neįgalieji sako, kad užsitęsusi gatvės rekonstrukcija kelia pavojų sveikatai - dažnai neregiai gatvėje dėl kliūčių suklumpa, buvo atvejis, kai žmogus įkrito į duobę. Savivaldybė žada, kad darbai bus baigti kitais metais.Vilniuje pernai išaugo ekstazio vartojimas, o Kaune – kokaino, rodo naujausias kasmet atliekamas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europos vandens nuotekų tyrimų grupės tyrimas.Pagal jį - narkotikų likučių koncentracijos rodikliai Vilniaus nuotekose šoktelėjo, ir tai yra aukščiausias rodiklis per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2017 metų.Lietuvos olimpiečių cikle - Olivija Baleišytė. 25-erių treko dviratininkė dalyvaus antrose olimpinėse žaidynėse. Debiutas Tokijuje apkarto, bet buvo geriausia patirtis, sako sportininkė. Prieš startą Paryžiuje Baleišytė jaučiasi kur kas labiau subrendusi ir galinti kovoti su visomis varžovėmis.Ved. Liuda Kudinova

Lietuvos muitinėje šiandien vyks kaimyninių valstybių – Estijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos – muitinių vadovų susitikimas, kurio metu minėtųjų penkių ES valstybių narių muitinių vadovai pasirašys Susitarimą dėl vienodų muitinės kontrolės priemonių taikymo ir keitimosi informacija įgyvendinant Europos Sąjungos ribojančiąsias priemones Rusijai ir Baltarusija.Valstybės saugumo departamentas neatmeta, kad šiandien, rusų bendruomenėms minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, Lietuvoje gali kilti provokacijų.Įsibėgėjo pavasarinių alergijų metas. Ar jus kamuoja alergija? Kaip sprendžiat? – klausimas klausytojams.Liekant lygiai mėnesiui iki Europos Parlamento rinikmų, tyrimai rodo, kad Europos parlamento rinkimai trečdaliui lietuvių visiškai nerūpi. Tačiau ekspertai prognozuoja dar liūdnesnį vaizdą. Tyrimas taip pat rodo, kad nemažai europarlamentarų, greta savo darbo, randa laiko ir papildomoms veikloms. O dalis už jas ir papildomai užsidirba. Nors tai legalu, stebėtojai sako - nepriimtina. Kaip papildomai uždarbiauja europarlamentarai ir kodėl tai kelia nerimą nevyriausybininkams.Lietuvoje dirbantys migrantai iš trečiųjų šalių neretai susiduria su darbdavių išnaudojimu - jiems nėra mokamas visas priklausantis darbo užmokestis, pasitaiko atvejų, kai tokie darbuotojai atleidžiami jiems patiems nežinant. Darbo inspekcija fiksuoja augantį užsienio piliečių pranešimų skaičių, tačiau padėti darbo migrantams iš trečiųjų šalių pavyksta ne visada - dažnas jų neturi net darbo sutarties. Apie tai rubrikoje „Verslo laikas”.Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas sako, kad Trumpas su Rusija kalbėsis karinės galios ginklais, o gegužės 9 pasveikinsime HIMARS pratybomis Baltijos jūroje. Iš JAV sugrįžęs ministras patvirtina, kad jau pradėtos derybos su amerikeičių bendrove dėl amunicijos gamyklos statybos Lietuvoje. Ministras gina savo sprendimą kuo daugiau skirti dėmesio oro gynybai, nes, pasak Kasčiūno, oro gynyba mažiausiai išvystyta karinė sritis Europoje. Pokalbis su minsitru „Svarbiame pokalbyje”.Ved. Darius Matas

Artėjant Prezidento rinkimams, nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ kviečia susipažinti su kandidatais iš arčiau. Rinkėjus kviečia dalyvauti debatuose, o jau nuo šiandien užduoti klausimus kandidatams tiesiogiai atnaujintoje platformoje.Pirmą kartą į Europos Parlamentą siekia būti išrinkta ukrainietė. Iš vakarų Ukrainos kilusi I. Voločyj įvairiose Europos Sąjungos institucijose dirba jau 17 metų. O šių metų birželį vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą bandys patekti kaip Latvijos europarlamentarė, vesdama vienos iš liberaliųjų partijų šalyje „Judėjimas už“ sąrašą. Vis dėlto partija šiuo metu nėra populiari, neturi nei vieno nario nei Latvijos, nei Europos parlamente.Socialdemokratas J. Sabatauskas siūlo keisti tvarką dėl draudimų rūkyti balkonuose įvedimo, kad tam reikėtų bent pusės namo butų savininkų pritarimo. Dabar draudimas įsigalioja, kai rūkymui paprieštarauja bent vienas namo gyventojas. Ar reikia švelninti draudimo rūkyti balkonuose įvedimo tvarką?Mokytoja E.Stankūnaitė kasdien stebėdama kolegas ir žinodama, kokia mokytojų kasdienybė ir ko jiems itin trūksta, sukūrė saugią erdvę, kur galima kalbėtis apie problemas, gauti palaikymą ir bendrystę.Atsistatydinus švietimo mokslo ir sporto ministrui, ministerijai laikinai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri sako, kad jai svarbiausia užtikrinti sklandų vienuoliktokų tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų vykdymą. Vis dėlto patiems vienuoliktokams daugiau klausimų nei atsakymų.Lietuvos kultūros ministerija jau antrą kartą skyrė finansavimą buvusio Maskvos Vachtangovo teatro vyriausiajam režisieriui J. Butusovui spektakliui Lietuvoje statyti, nepaisant to, kad šis režisierius 2021 metais dalyvavo Krymo festivalyje „Tavrid“. Devynis karo mėnesius Butusovas vadovavo teatrui Maskvoje, o atvykęs į Lietuvą gavo finansavimą spektakliui statyti. Šių metų vasarį kultūros ministras pasirašė įsakymą, kuriuo padidintas finansavimas antram režisieriaus spektakliui. Vienas spektaklis jau rodomas Vilniaus senajame teatre, antrojo spektaklio aktorių atranka planuojama gegužę.Ved. Rūta Kupetytė