Podcasts about vytauto

Indijai sudavus raketinius smūgius Pakistanui svarstoma kokia tikimybė, kad konfliktas tarp dviejų branduolinių valstybių dar labiau išsiplės ir virs karu. Indijos ir Pakistano santykiai smarkiai pablogėjo po praėjusį mėnesį Kašmyre įvykdyto mirtino kovotojų išpuolio prieš turistus. Indija kaltina Pakistaną remiant tarpvalstybinį terorizmą, šis kaltinimus kategoriškai neigia.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egdūnas Račius, VU Indijos tyrimų centro vadovas, profesorius Audrius Beinorius, atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

133 katalikų kardinolai netrukus užsidarys Siksto koplyčioje ir slapta rinks naują popiežių. Ši konklava bus ne tik gausiausia dalyvių, bet ir tarptautiškiausia. Ką tai lems? Ar kardinolai pasirinks popiežiaus Pranciškaus idėjų tęsėją, o gal kaip tik priešingai – ieškos konservatyvesnio Šventojo Tėvo? Ar kardinolų pasirinkimui turės įtakos būsimo popiežiaus požiūris į pasaulio karus ir konfliktus?Kokio popiežiaus reikia pasauliui ir bažnyčiai?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas Paulius Subačius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė, „Mažosios studijos“ žurnalistė Rūta Tumėnaitė, portalo Bernardinai.lt direktorius Juozas Ruzgys.Ved. Liepa Želnienė.

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kauno rotušėje atidaryta paroda „Miesto atmintis: archeologai“. Joje pristatomi du tos pačios archeologų kartos atstovai, pradėję darbuotis XX a. 9 dešimtmečio pradžioje: Dainius Balčiūnas ir Mindaugas Bertašius.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – paskutinė sezono premjera – Aleksandro Špilevojaus „Arrivederci“. Šiuo spektakliu A. Špilevojus atsisveikina ir su Juozo Miltinio dramos teatru bei palieka meno vadovo pareigas.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga.Vytauto Didžiojo universitete buvo parengtos rekomendacijos dėstytojams, padedančios kurti įtraukesnę, aiškesnę ir supratingesnę mokymosi aplinką studentams, turintiems autizmo spektro sutrikimą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Kviečiame susipažinti su kompozitoriaus Felikso Bajoro kūriniu „Arkos“ simfoniniam orkestrui.Rytoj Vilniuje prasideda XXVI Tarptautinis universitetų teatrų forumas. Šių metų forumo tema – ANBO kodas, skirta paminėti inžinieriaus Antano Gustaičio sukurto lėktuvo šimtmetį ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus.Sekmadienį, Motinos dienos proga, LRT Klasikoje bus pristatytas radijo spektaklis „Baltieji prieš juoduosius“, sukurtas pagal rašytojos Danutės Kalinauskaitės romaną.Ved. Justė Luščinskytė

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio komentaras.

Pavasario ritmas – ne tik kalendoriuje, bet ir augalų gyvenime. Dzūkų šiluose jau dygsta bobausiai, o ką gamta siūlo Velykų stalui? Apie švenčių papročius, grybavimo pradžią ir dzūkišką gamtos kalbą kalbamės su Onute Drobeliene.O kada iš tikrųjų prasideda augalų pavasaris, papasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Dar - apie tulpių laukimą, trilapes blignas ir netikėtus augalų naujakurius Lietuvoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Energetikos ir technikos muziejuje atidaryta paroda „DI vizijos: algoritminiai žaidimai“.Šilutės rajone Balčiuose galima aplankyti tautodailininkų įkurtą Angelės ir Vytauto Raukčių muziejų.Mantas Balakauskas apžvelgia Arno Ališausko knygą „Užkadrinis balsas“.Kolekcininkas Petras Kaminskas kartu su Regina Mačiulyte išleido knygą „Knygų nameliai, biblotekėlės Lietuvoje ir užsienyje“.Lietuvos muziejų kelias šiemet kviečia atrasti barokinį kultūros paveldą.Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode atidaryta nauja lauko paroda „Miškas. Mano meilė“.Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai.Su kokias įspūdžiais ir emocijomis iš Ukrainos grįžo pianistas Rokas Zubovas?Ved. Marius Eidukonis

Didysis ketvirtadienis – ta diena, kai Jėzus ne kalbėjo iš aukštai, o nusižemino ir plovė savo mokiniams kojas. Ką šiandien reiškia tarnauti vieni kitiems – ne tik bažnyčioje, bet ir gyvenime? Kaip tai išgyvena šiandien jauni žmonės – studentai, moksleiviai? Ir ką daryti, kai bažnyčia atrodo tolima, o gyvenimas – pilnas klausimų?Bet Didysis ketvirtadienis – tai ne tik apie tikėjimą, bet ir apie artumą. Apie drąsą būti su kitu, prasmingus santykius ir jaunimo sielovadą su universitetų kapelionais.LRT radijuje diskutuoja Vilniaus universiteto kapelionas, kunigas jėzuitas Aldonas Gudaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas, misionierius redemptoristas, kunigas Rastislav Dluhy.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvos universitetuose ir kolegijose stipendijas gauna tik nuo 10 iki 35 proc. visų studentų. Ir tai yra ne tik vadinamos skatinamosios stipendijos, mokamos už labai gerus ar puikus studijų rezultatus; o ir socialinės, į kurias gali pretenduoti jaunuoliai iš mažas pajamas gaunančių šeimų; vienkartinės, kurios mokamos už puikius mokymosi rezultatus net ir studijuojantiems valstybės nefinansuojamose studijų vietose; tikslinės, kurias gali gauti vadinamų valstybei prioritetinių studijų krypčių, kaip antai: kai kurių dalykų pedagogikos, slaugos ir akušerijos, policijos, energetikos, įvairių šakų inžinerijos, taip pat trūkstamų žemės ūkio studijų programų studentai, taip pat tie, kas atlieka įvairius mokslinius tyrimus ar vardinės aukštųjų mokyklų studijų stipendijos, kurias skiria tiek privatūs asmenys, tiek įmonės dažnai geriausiems studentams.Stipendijų dydžiai svyruoja nuo 60 eurų iki kelių šimtų ar ne tūkstančio eurų (vardinės, vienkartinės ir kai kurios tikslinės). Vis dėlto didžiuma studentų gauna skatinamąsias stipendijas, kurių dydis skirtingose aukštosiose mokyklose ir net fakultetuose yra skirtingas, kaip, kad ir nelygu su kokiais akademiniais rezultatais tame pačiame universitete ar kolegijoje studentams mokamos šios stipendijos. Štai vienose studijų programose skatinamąsias stipendijas gali gauti visi, kas neturi akademinių skolų ir kieno vidurkis didesnis nei 7,5 balo, o kitose net ir mokydamasis devintukais ar turėdamas vidurkį, didesnį nei 9-i balai, gali net nesvajoti apie skatinamąją stipendiją.Kiek studentų gaus skatinamąsias stipendijas, o ir koks bus jos dydis, didžia dalimi lemia patys studentai, tiksliau, jų atstovai aukštojoje mokykloje. Studentų atstovai pataria universitetų ir kolegijų administracijoms, ar geriau mokėti mažesnes stipendijas didesnei daliai studentų, ar mokėti didesnes stipendijas, bet mažesniam skaičiui studentų.Tie, kas negauna stipendijų, ieškosi darbo. O tokiu atveju dažniausiai dar labiau nukenčia jų studijų rezultatai.LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Klėja Merčaitytė, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė, Nora Skaburskienė, Vilnius tech universiteto Studijų direkcijos direktorė, Dovilė Liubinienė, Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos vadovė, ir Mantas Simanavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų departamento vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Atsinaujinantys energijos ištekliai ūkyje: galimybės ir perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Kęstučio Navicko ir doc.dr. Kęstučio Venslausko įžvalgos bei komentarai.Tauragės rajone Norkaičių kaime jau bene dešimtmetį veikia tradicinių amatų ir etnokultūros centras. Kolektyvus, edukacijas, iniciatyvas pristato Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.Verta žinoti. Grybų auginimas ant namų virtuvės lentynos – misija įmanoma. Du bendraminčiai Tomas Čelpanovas ir Rokas Cicėnas iš Kauno rajono per eksperimentus ir savą patirtį rado būdą, kaip kiekvienas valgomųjų grybų gali užsiauginti namuose. Vaikinai dalinasi savo idėjos istorija.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Eidamas 94-uosius metus mirė Algimantas Čekuolis, Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, 22 knygas išleidęs rašytojas, keliautojas, gidas. A. Čekuolį LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ prisimena Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.

Jono Žemaičio-Vytauto vadavietėje-bunkeryje apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad ji nėra deramai sutvarkyta, įveiklinta ir nėra pritaikyta saugoti gyvąją istorinę atmintį. Per trejus metus tinkamai nepalaidoti Leipalingyje surasti 40-ies partizanų palaikai, neretai partizanų atminimu rūpinasi pavieniai žmonės.Ar partizanų atminimas įamžinamas tinkamai?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, LGGRTC Vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis, partizano Juozo-Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė ir Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.Ved. Liepa Želnienė

Apie krikščionišką fundamentalizmą – su religijų tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto profesore Milda Ališauskiene.Didieji prekybos tinklai žadėjo šiemet atsisakyti prekybos narvuose laikomų vištų kiaušiniais. Ar pavyks pažadą įgyvendinti?Ar Lietuva toliau laikysis ambicijų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus?Lietuvoje populiarėja japonų animacija, vadinama anime, ir komiksai, vadinami manga. Organizuojamos netgi stovyklos vaikams ir paaugliams, kuriose jie ištisas dienas mokosi piešti šio stiliaus komiksus ar diskutuoja apie personažus.Ved. Darius Matas

Vokietijos įstatymų leidėjai patvirtino būsimojo kanclerio Frydricho Merco pasiūlytą milžinišką investicijų į gynybą ir infrastruktūrą paketą, kuriuo siekiama sustiprinti šalį. Mercas pareiškė, kad didelis išlaidų gynybai padidinimas yra būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresijos karo prieš Europą“.Seimo nariams uždarame posėdyje politikams pristatyta saugumo situacija regione ir pasaulyje, bei su tuo susiję Lietuvos kariuomenės poreikiai. Toks posėdis surengtas po beveik 34 metų pertraukos ir organizuotas Lietuvai ketinant smarkiai didinti finansavimą krašto apsaugai.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjai baiminasi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali sutikti perduoti Odesos uostą Rusijos kontrolei, tai pranešė „The New York Times“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytų paliaubų laikotarpiu būtų sustabdyta visa karinė pagalba Ukrainai, sakė su situacija susipažinę asmenys.Nacionalinio transliuojo LRT tarybos pirmininku išrinktas antrą kadenciją taryboje dirbantis Vytauto Didžiojo Universiteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos profesorius Mindaugas Jurkynas.Šiaulių apygardos prokuratūra ir Telšių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vieno Telšių mokytojo galimo seksualinio priekabiavimo ir pornografijos platinimo. Technologijų mokytojas galimai vulgariai elgėsi su gimnazistėmis, socialiniame tinkle išplatino pornografinę nuotrauką.Vilniaus rajono gyventojai kreipėsi į specialiųjų tyrimų tarnybą dėl rajono tarybos sprendimo, kai lenkų rinkimų akcijos narių balsais buvo nuspręsta išimties tvarka asfaltuoti gatvę, kurioje gyvena Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus patarėjas. Siūlymą pateikė kito Seimo nario patarėjas, kuris yra ir Vilniaus rajono tarybos narys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Karui turime ruoštis taip, lyg jis būtų rytoj, sako Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Anot jos, artimiausiu metu agresija iš Rusijos negresia, tačiau laikas gamintis ginklus, plėsti poligonus, išeiti iš Otavos konvencijos ir keisti Konstituciją, kad šalyje galėtų būti dislokuotas branduolinis ginklas.Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune įvyko Karo komendantūrų valdybos įkūrimo ceremonija. Valdybos vadu paskirtas pulkininkas Danas Mockūnas. Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad naujoji valdyba veiks kaip jungtis tarp karių ir visuomenės.Jungtinių valstijų prezidentas Donaldas Trumpas neatsisako minčių užvaldyti Grenlandiją. Apie tai jis kalbėjo net po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi. Tačiau pačioje Grenlandijoje stiprėja pasipriešinimas. Apie griežtą atsaką kalba ir kadenciją baigiantis Grenlandijos premjeras, ir rinkimų nugalėtojas.Estija ir Lietuva - pirmosios NATO šalys, ketinančios gynybai skirti 5-is procentus bendrojo vidaus produkto. Talinas neatmeta galimybės gynybai finansuoti įvesti ir specialų mokestį. Šalies parlamento pirmininkas Lauris Huuuuusaras atkreipia dėmesį, kadVed. Liepa Želnienė

Kaip Lietuvoje gyvena atvykusios arba čia gimusios įvairių tautų moterys? Su kokiais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais iššūkiais jos susiduria? Apie šiandien vyksiančią diskusiją kalbėsime su organizacijos „Padėk pritapti“ vadove Inga Kreivėnaite.Daugiau kaip pusę amžiaus Miunchene vyksta tarptautinė amatų mugė. Pirmą kartą specialiąją juvelyrikos meno parodą „Schmuck“ kuruoja Lietuvos atstovė. Tai menotyrininkė, tarptautinių parodų kuratorė Jurgita Ludavičienė. Pokalbis tiesiogiai iš Miuncheno.Panevėžio „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centre atidaroma astrofotografo Aido Vodeikio paroda „Ko nemato akys“. Dar vaikystėje kosmosu susižavėjęs panevėžietis dabar fiksuoja tolimas Visatos platybes iš savo paties sukonstruotos observatorijos. Joje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Aistės Morkūnaitės-Lazauskienės knyga „Kauno miesto valdantysis elitas 1918–1940 m.“. Autorė šioje knygoje parodo itin margą kolektyvinį miesto valdžios portretą, atskleidžia įvairius savivaldos funkcionavimo laikinojoje sostinėje aspektus ir pokyčius per tuos dvidešimt metų, kai Kaunas buvo laikinąja sostine. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.„Lietuvoje liaudies yra daugiau negu tautos“, – sako aktorius, skaitovas, kalinių ir apleistų vaikų organizacijų įkūrėjas Česlovas Stonys, kurio gyvenime, kaip ir Lietuvos istorijoje, yra įvairių epizodų. Apie praėjusį laiką ir gyvenimą – prieštaringą, sudėtingą, apie prasmės paieškas ir padorumo sąvoką šiandien – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Paukščiai“.Vytauto didžiojo gimnazijoje šiandien ir rytoj vyksta Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia perskaičiusi Jono Fossės „Trilogiją“ ir Joan Didion autobiografinę esė „Maginio mąstymo metai“.Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija kartu su LNDM Nacionaline dailės galerija, sukūrė naują vizualiojo meno kritikos mokyklą „Krituliai“.Kaip savo nepriklausomybę ir kultūros išsaugojimą mato pirmoji Grenlandijoje moteris hip hopo scenoje Parnaq Hammond Iversen?Vilnius Sapiegų rūmuose neeilinė patirtis – 12-os valandų trukmės islandų menininko Ragnaro Kjartanssono videokūrinys „Bliss“.Kas lėmė, kad finansavimas 30-ajam „Pažaislio muzikos festivaliui“ Kauno miesto savivaldybė trečdaliu sumažino finansavimą?Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Prekybos vieta šiais metais kainavo nuo 12 iki 436 eurų. Didžioji dalis prekeivių atkeliavo iš atokesnių šalies miestų, tačiau jie sako – verta.Juostų audėja Virginija Trybienė iš Pasvalio rajono rankų nenuleidžia net išėjusi į pensiją: aukštaitiškose juostose įamžino gyvenviečių pavadinimus.Šiemet „Vaistiniu augalu“ išrinkta vaistinė medetka. Kaip sako viena iš konkurso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo prof. dr. Ona Ragažinskienė, vaistinės medetkos gydomosios savybės jau nuo seniausių laikų buvo pritaikomos buityje ir sveikatos gerinimui.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Agronomė Genovaitė Sakalauskienė (Ukmergės r.) praėjusių metų derlių iš laukų rinko iki pat vasario 11 dienos. Pirmą kartą ūkininkė užaugino ir lapinius kopūstus, kurių populiarumas stebino ūkininkę. Ūkyje ir perdirbamos ekologiškai užaugintos daržovės, uogos, vaisiai. Raugintų daržovių, tyrių, padažų ar šaldytų produktų pirkėjai gali rinktis daugiau nei iš 100 asortimento pasiūlymų. Ūkininkė tiekia produkciją ir darželiams, maitinantiems vaikus ekologiniais produktais, bet jos auginamų produktų dažnai atsisakoma, nes pasirenkama vaikus maitinti Nacionalinėskokybės maisto produktais. Teminis kaimas - kaip kaimo plėtros strategija 21-ojo amžiaus erdvėje.  Apie tai pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. Lietuva imsis kontroliuojamos miškų paklotės deginimo praktikos, kuri taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Skandinavijos šalyse. Gaisrais, kaip gamtotvarkos priemone, tikimasi atkurti pušynus, ąžuolynus ir saugoti biologinę įvairovę. Apienaują praktiką, kuri išbandoma Dzūkijos nacionaliniame parke, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. Gediminas Brazaitis.Ved. Kristina Toleikienė

Jau 30 metų Klaipėdos r. Kretingalės kaimo ūkininkai Genovaitė ir Manfredas Skrobliai darbuojasi šeimos pieno ūkyje. Dabar karves melžia robotas, o vidutinio primilžio iš karvės daug kas galėtų pavydėti. Tai pasiekti padėjo nuolatinis rūpestis veislininkyste ir visaverčiu šėrimu. Jau planuoja įsigyti antrą robotą ir padvigubinti karvių bandą.Žaliasis kursas apima ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu. Taip rūpinamasi, kad maisto produktai išliktų saugūs, maistingi ir aukštos kokybės, o juos gaminant būtų padarytas kuo mažesnis poveikis aplinkai. Tarp paskelbtų žemės ūkiui aktualių žaliojo kurso iniciatyvų yra ir dirvožemio strategija. Išsamiau apie jos įgyvendinimą – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius Vaclovas Bogužas.Tomo Meškutavičiaus jau negalima vadinti vilniečiu, prieš metus jis persikėlė gyventi į Labanoro girioje esantį kaimą ir naujam gyvenimui kelia seną kluoną. Statinys netoli Peršokšnos upės išdygo 1940 m., o dabar jo istorija pildoma naujais įrašais.Ved. Regina Montvilienė

„7 meno dienos” naujausio numerio apžvalga;Martino McDonagho pjesė „Vienišieji vakarai“, primena biblijinius Kaino ir Abelio motyvus, nagrinėja ne tik žmogiškas silpnybes, bet ir amžinas vertybes, kviesdama susimąstyti apie gyvenimo paskirtį, tikėjimą ir mūsų santykių prasmę. Pasakojimas apie sekmadienį Menų spaustuvėje vyksiančią spektaklio premjerą;Senovės Egipto simboliai ir pasąmonės gelmių tyrinėjimai šiuo metu pristatomi Kaune, meno galerijoje „Drobė”. Menininkė Kristina Asinus kviečia į savo kūrybos parodą „Zep Tepi: pasakojimai iš pasąmonės”;Kas yra neapykantos kalba ir kaip ji plinta skaitmeninėje erdvėje? Pokalbis apie Vytauto Didžiojo universiteto atliekamą neapykantos kalbos ypatumų tyrimą su VDU profesore Jūrate Ruzaite;Prasideda Simono Dacho metai, skirti 420-tosioms poeto gimimo metinėms paminėti;Užsienio kultūros apžvalga;Gidas, įmonės „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas pristato naują knyga „Vilniaus gatvės gyvos. Rajonų istorijos vakarai“. Pokalbis apie knygą su A. Kazlausku.Jono Petronio nuotrauka.Ved. Donatas Šukelis

Siekdama sumažinti eiles pas gydytojus, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė svarsto vystyti telemedicinos paslaugas.Seimo komitetas svarsto, ar elektrinių paspirtukų, dviračių nuomos verslą įpareigoti klientus aprūpinti šalmais. Bolt dalijimosi paslaugų vyriausiasis operacijų specialistas Ignas Kizelevičius abejoja ar paspirtukininkai naudotų šalmus, o baudos skatintų rinktis kitas transporto priemones, be to kebli būtų šalmų higienos priežiūra.Šiemet ketinama didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių stojant į slaugos studijas aukštosiose mokyklose. Taip Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti slaugytojų deficitą ir pritraukti daugiau jaunų žmonių rinkti šią profesiją. Aukštųjų mokyklų vadovai sako, kad ir dabar nesurenka norimo studentų skaičiaus, slaugytojų bendruomenė taip pat skeptiškai vertina tokį valdžios siūlymą.Eliziejaus rūmuose susitikusiems Europos lyderiams nepavyko rasti bendro atsako į Jungtinių Valstijų pradėtas derybas su Rusija ir susitarti dėl ateities saugumo garantijų Ukrainai. Susitikimo dalyviai teigia sutariantys dėl išlaidų gynybai, bet ir šiuo klausimu rezultatų nėra.Kauno rajono Zapyškio gyventojus piktina eismo sprendimai beveik baigtoje remontuoti pagrindinėje Vytauto gatvėje. Kadangi ši gatvė yra valstybinio kelio Kaunas – Šakiai dalis, ja važiuoja daug vilkikų. Jų vairuotojams dėl naujai įrengtų eismo saugumo salelių įsukti į gatvę tapo labai sudėtinga, kyla nemažai avarinių situacijų.Ved. Rūta Kupetytė

Saudo Arabijos sostinėje Rijade jau susitiko JAV valstybės sekretorius Markas Rubijas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jie kartu su kitais abiejų šalių derybininkais aptars, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos. Vašingtonas teigia, kad šis susitikimas yra žingsnis siekiant nustatyti, ar Maskva rimtai nusiteikusi derėtis dėl taikos.Maskvos atstovai pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra pasirengęs kalbėtis su Volodymyru Zelenskiu, „jei to prireiks“, tačiau pakartojo abejojantys jo, kaip Ukrainos prezidento, teisėtumu.Kelių Europos šalių lyderiai per derybas Paryžiuje nepasiekė jokio susitarimo dėl atsako į JAV administracijos politikos kryptį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažėjančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.Medikai skundžiasi, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis. Anot jų, karo medicinai per šešerius metus studijų skiriamas vos kelių dienų kursas.Kauno rajono Zapyškio gyventojus piktina eismo sprendimai beveik baigtoje remontuoti pagrindinėje Vytauto gatvėje. Kadangi ši gatvė yra valstybinio kelio Kaunas – Šakiai dalis, ja važiuoja daug vilkikų. Jų vairuotojams dėl naujai įrengtų eismo saugumo salelių įsukti į gatvę tapo labai sudėtinga, kyla nemažai avarinių situacijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vasario 16-oji Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: Rasų kapinėse pagerbti ten palaidoti 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, apdovanoti valstybei nusipelnę asmenys, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vakare suliepsnos šešiolika laužų.Aukščiausias apdovanojimas –Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – įteiktas kardinolui Sigitui Tamkevičiui.Ką apie Vasario 16-ąją yra pasakoję patys signatarai? Vilniuje rengiama akcija, skirta Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno pirmosioms mirties metinėms.„Eurovizijos“ dainų konkurse Šveicarijoje Lietuvai atstovaus roko grupė „Katarsis“ su daina „Tavo akys“.Ved. Madona Lučkaitė

Ar šiandien įmanoma išmokti ir sėkmingai išlaikyti egzaminus bei pasiruošti studijoms be vadovėlių ir korepetitorių? Šis klausimas tampa vis aktualesnis, ypač kai mokyklose trūksta naujoms programoms pritaikytų mokymo priemonių, o mokytojai neturi laiko ir galimybių skirti individualaus dėmesio atsiliekantiems, o ir daugėja atvejų, kai mokytojais tampa „vakarykščiai abiturientai” ar tiesiog žmonės, turintys dalyko žinių, arba kai netgi nevyksta dalis pamokų dėl mokytojų nebuvimo.Viena vertus, įmanomas savarankiškas mokymasis – internete gausu edukacinių šaltinių, o technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, žada mokymosi revoliuciją. Bet kai kas nors lieka nesuprasta ir negali rasti medžiagos arba jos yra tiek daug, kad negebi atsirinkti ir įsisavinti, reikia žmogaus, kuris „ištrauktų“ iš nežinomybės.Jei dabartinė situacija nesikeis, tikėtina, kad korepetitoriai išliks neatsiejama mokymosi dalimi. Štai net 58 proc. Vilniaus dvyliktokų, 43 proc. aštuntokų ir 15 proc. pradinukų turi nuo vieno iki keleto korepetitorių. Tai parodė pernai metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės atlikta mokinių tėvų apklausa.Kokias išeitis iš šios situacijos mato mokytojai dalykininkai bei vadovėlių autoriai? O ir ką sako dirbtinis intelektas – kokios mokymosi pagalbos iš jo dažniausiai nori moksleiviai.LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Andrius Storta ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, naujo 8 klasės chemijos vadovėlio bendraautorius Zigmantas Žitkus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvos aukštosios mokyklos stoja į aršiausią išlikimo kovą. Per pastarąjį dešimtmetį universitetai ir kolegijos neteko dešimčių tūkstančių studentų, o ateitis - dar niūresnė. Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje gimė vos 18 979 naujagimiai, užpernai – 20 008, o 1994 m. šis skaičius siekė net 42 376. Tai reiškia viena – stojančiųjų bus vis mažiau, o kova dėl kiekvieno mokinio mokykloje ir kiekvieno abituriento, besirenkančio, kur studijuoti, tik aštrės.Demografijos krizė smogė visai švietimo sistemai. Prieš penkiolika metų Lietuvos universitetuose studijavo beveik 122 tūkst. studentų, šiemet jų liko mažiau nei 77 tūkst. Kai kuriuose universitetuose studentų skaičius sumažėjo nuo pusės iki dviejų trečdalių. Kolegijos taip pat išgyvena nuosmukį – studentų skaičius krito nuo 49 tūkst. iki vos 28 tūkst.Šis nuosmukis neišvengiamai keičia aukštojo mokslo žemėlapį. Prieš penkiolika metų Lietuvoje veikė 22 universitetai ir 27 kolegijos, dabar liko vos 17 universitetų ir 13 kolegijų. Akivaizdu viena – šioje kovoje silpniems vietos nebebus.Tačiau ne visi pralaimi. Vieninteliai, kurie tikrai laimi šią kovą, yra užsienio studentai – jų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai universitetuose praėjusiais mokslo metais studijavo 9,4 tūkst. užsieniečių, o kolegijose – 1,1 tūkst. užsienio studentų. Be to, aukštosios mokyklos vis labiau atsiveria vyresnio amžiaus žmonėms, kurie anksčiau neturėjo galimybės studijuoti. Daugelyje kolegijų suaugusieji sudaro nuo 50 iki 80 proc. visų studentų. Kolegijos jau dabar juos godžiai vilioja, mat šis segmentas - tikras išsigelbėjimas.Vis dėlto kol kas klausimų dėl išlikimo daugiau nei atsakymų, tačiau aišku viena – laukia dideli pokyčiai. Ir tik stipriausieji išliks.LRT radijuje apie tai, kaip stengsis išlikti konkurencinėje kovoje dėl studentų, diskutuoja Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė dr. Simona Pilkienė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Bareikienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kokias temas savo knygoje “Šmėkla gerklėj” nagrinjėa airių rašytoja Doirean Ni Ghriofa?„The Rooster galerry“ atidaryta Luko Pavilionio ir Vasarės Kuprevičiūtės paroda „Namas“, kurioje įkūrtas trijų kambarių tapytojų butas.Vytauto Didžiojo universitete atidarytas Švietimo pagalbos kompetencijų centras.Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė Niujorke išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą.Trečią kartą LRT kartu partneriais pradeda akciją RADAROM.Kodėl vokalistams iš Tauragės taip puikiai sekasi muzikiniuose konkursuose?Domanto Razausko muzikinės naujienosVed. Marius Eidukonis

Atsižvelgta į paramos smulkiesiems ūkiams svarbą. Bus finansuotos visos reikalavimus atitinkančios pačių smulkiausių ūkininkų pateiktos paramos paraiškos. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą papildomai skirti 2,35 mln. eurų. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis negaili kritikos valdžiai dėl to, kad ilgą laiką smulkūs šeimos ūkiai negalėdavo investuoti į techniką.Pagrindinė aukštąjį žemės ūkio mokslą įgijusių specialistų kalvė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Ją baigusių specialistų laukia valstybinės įstaigos ir verslas. Tad toliau stengiamasi tobulėti, įgyvendinami nauji projektai, plečiasi tarptautinis bendradarbiavimas. Tenkinant didėjantį čia parengtų specialistų poreikį, šiemet į pirmąjį kursą bus priimta 100 daugiau pirmakursių. Išsamiau VDU ŽŪA kanclerė, prof. Astrida Miceikienė.Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie tai, kaip finansus Londone studijavusi Justina Bojeli visgi suprato, kad jos širdis kaime būnant su žirgais. Padedama šeimos, Vilniaus rajone Justina įkūrė „Fortūnos svajonių ūkį“. Dabar žirgyne gyvena 8 žirgai, o jų emocinei būklei skiriamas išskirtinis dėmesys. Justina sako, kad ji gali ir ne joti, žirgų laikymas – gyvenimo būdas.Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvoje gimstamumo krizė tyliai, bet užtikrintai perrašo švietimo tikrovę. Kai tuštėjančios mokyklų klasės ima atrodyti kaip įprastas vaizdas, o regionų mokyklos uždaromos viena po kitos, kyla klausimas – ar iš viso įmanoma spręsti švietimo problemas, nesprendžiant gimstamumo klausimo?Štai 1991 m. Lietuvoje gimė daugiau nei 51 tūkst. vaikų., 2015 m. - 31 tūkst., 2023 m. - vos 20 tūkst., o pernai, kaip rodo išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys, jau tik daugiau kaip 18 tūkst. vaikų. Jei gimstamumas ir toliau mažės tokiais tempais, tai dar po aštuoniolikos-dvidešimties metų kalbėsime nebe apie lietuviškų mokyklų uždarymą, o apie lietuvių išnykimą.Demografai skaičiuoja, kad norint užtikrinti kartų kaitą, gimstamumo rodiklis turi būti bent 2,1. Lietuvoje šis rodiklis buvo beveik pasiektas 2015 m., bet tada kažkas sugriuvo – gimstamumas vėl ėmė mažėti, o mes likome su klausimu, ką praleidome.Mažėjant mokinių, jau ir šiandien keičiasi pedagogų gyvenimas – jų darbo vietos tampa mažiau užtikrintos, o mažos klasės, kurios turėtų būti privalumas, dažnai praranda dinamiką. Konkurencijos trūkumas tarp mokinių ir ribotas socialinis bendravimas atsiliepia ugdymo kokybei. Tačiau tai tik dalis problemos – mažesnis mokinių skaičius reiškia ir regionų mokyklų uždarymą bei bendruomenių likimą be švietimo centrų.Mažėjant gimnazijas baigiančių abiturientų, universitetai ir kolegijos taip pat susiduria su išlikimo iššūkiu.Kaip subalansuoti mokyklų uždarymą su kokybės užtikrinimu? Kaip suderinti mokytojų poreikį su mažėjančiu mokinių skaičiumi? Kaip modernizuoti švietimą, išsaugant jo unikalumą?Gimstamumo krizė – tai ne tik grėsmė, bet ir galimybė kurti naują švietimo sistemą, bet tam reikia pripažinti, kad gimstamumo problema ir švietimo ateitis – tai dvi neatskiriamos temos.Kol mes ieškome atsakymų, tylus gimstamumo ritmas keičia švietimo melodiją. Ko mums reikia, kad sukurtume darnią simfoniją?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, sociologė ir demografė Aušra Maslauskaitė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pareigas pradėjęs eiti ir prisiekęs Donaldas Trumpas žada naujas pasaulio taisykles ir naujus vėjus verslo taisyklėse. Iškeliant pirmiausia JAV dominavimą.Šalia jo – trys turtingiausi planetos žmonės – Elonas Muskas, Jeffas Bezosas ir Markas Zuckerbergas, valdantys socialinius tinklus ir didžiules įtakingas korporacijas.Kadenciją baigęs JAV prezidentas Joe Bidenas jau paragino amerikiečius saugotis pavojingos oligarchijos.Ar Amerika bus valdoma oligarchų?Laidoje dalyvauja VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Sima Rakutienė, publicistas Aidas Puklevičius, Reklamos ir socialinių tinklų ekspertas Arijus Žakas, politologas Andrius Bielskis.Ved. Marius Jokūbaitis

Ar turite išvykimo krepšį? Tai klausimas, kurį karts nuo karto tenka išgirsti jau beveik trejus metus tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Kol vieni tokį krepšį yra susikrovę patys, kiti ieško jų jau sukomplektuotų internetinėse parduotvuėse. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Gabrielius Klimenka nusprendė ištirti, ar Lietuvos parduodamu krepšių turinys atitinka oficialas rekomendacijas pareikimas puslapyje LT72.Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta daugiau nei 100 lietuvių bažnyčių, daugiau nei 50 lietuvių kapinių, pastatyta per 150 paminklų Lietuvai ir lietuviams. Jungtinėse Valstijose veikia didžiuliai lietuvių muziejai, lietuvių vienuolynai, lietuvių klubų rūmai, ten palaidoti vieni žymiausių lietuvių, jų garbei pavadintos gatvės ir aikštės. Visa tai sugulė į Augustino ir Aistės Žemaičių knygą „Gabalėliai Lietuvos”. Šią knygą sudėlioti iš gabalėlių užtruko septynerius metus.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius. Mieli klausytojai, ar jūs savo aplinkoje pastebite nenaudojamus automobilius, ar pranešate apie juos?Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, duris atvėrė paroda apie Lietuvos mados istoriją, dabartį bei ateitį. Ekspozicijos rengėjai kviečia: „Pasikalbėkime" apie madą ir ne tik“. Kolegos Andrius Baranovo pasakojimas.

„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.Ved. Ignas Klėjus

Dovilė Budrytė, politikos mokslų profesorė, gyvenanti Atlantoje, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Kavolio tarpdisciplinių tyrimų instituto vyriausioji kviestinė tyrėja, jau daugelį metų tyrinėja vadinamuosius atminties karus. Vienas naujausių jos tyrimų – kaip Lietuvoje moterys vaizduojamos Lietuvos antisovietiniame partizaniniame kare ir Stalino rėminiuose, koks vaidmuo joms priskiriamas.Kokie nauji lietuviški žodžiai praėjusiais metais gimė Lietuvoje ir yra įtraukti į naujažodžių žodyną?Kur šiemet bus galima atsisveikinti su kalėdine egle ir kiek turėtų tarnauti dirbtinė eglė?Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka”. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu”. Į kelionę laiku kviečia autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę Kauno vaikų kavinę „Pasaka”, parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.

Ryto allegro. Ved. Donatas Šukelis„7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;35-metį švenčiantis Šiaulių kamerinis orkestras „Camerate Solaris“ kitų metų pradžioje taps simfoniniu. Šiauliams tai istorinis įvykis, nes simfoninio orkestro miestas niekada neturėjo;Užsienio spaudos apžvalga;Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dokumentinį filmą „Pakui Hardware“ ir Marija Teresė Rožanskaitė „Uždegimas“. Lietuvos nacionalinis paviljonas 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje“. Pokalbis apie filmą su LNDM generaliniu direktoriumi Arūnu Gelūnu;Žaidybinimas švietimo sistemoje - kokia tokio ugdymo metodo nauda ir neigiamos pasėkmės? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto sociologu, VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto vyriausiuosju mokslo darbuotoju daktaru Dainiumi Geniu ir Vytauto Didžiojo universiteto informatikos fakulteto docente ir Edukologijos tyrimų instituto vyr. darbuotoja Judita Kasperiūniene;LRT Klasikos kalėdinių eglučių pasakojimas apie Širvintų, Anykščių, Radviliškio, Šiaulių ir Kauno kalėdines eglutes;Pokalbis apie Jūros upės formuojamą kultūrinį kraštovaizdį su VŠį "Kraštomanija" vadovu Viktoru Urbiu.Ved. Donatas Šukelis

2024 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta unikali paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Joje eksponuojami fotografijos meistro Antano Sutkaus darbai. Parodos kuratorius Thomas Schirmböckas, pasakodamas apie tai, kaip gimė parodos idėja, sakė: „Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“A. Sutkus pats priklausė sovietinei nomenklatūrai ir tuo pat metu fiksavo nomenklatūros būtį ir buitį. Kaip A. Sutkaus buvimas nomenklatūros viduje įtakojo jo kaip fotografo žvilgsnį? Kokias aspektais fotografo sukauptas nuotraukų archyvas yra įdomus, svarbus ir gal net unikalus? Ar tarp sąvokų „sovietų elitas“ ir „nomenklatūra“ galima dėti lygybės ženklą? Koks buvo tiesiausias kelias sovietmečiu vedantis į nomenklatūros pasaulį? Koks prieš mūsų akis iškyla tipiško sovietų Lietuvos nomenklatūrininko portretas? Koks jo amžius, kūno sudėjimas, apranga? Kokiuose interjeruose tipiškas nomenklatūrininkas įamžintas A. Sutkaus nuotraukose?A. Sutkaus nuotraukose užfiksuoti besibučiuojantys, nuolat laikantys savo rankose telefono ragelį nomenklatūros atstovai. Kodėl bučiniai ir telefonai buvo tokie svarbūs sovietinės nomenklatūros kasdienybėje? Saldus nomenklatūros gyvenimas turėjo ir tipišką savo kvapą. Koks jis buvo?Pokalbis su parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ konsultantais filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu; istoriku, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Mariumi Ėmužiu; istorike, dr. Mingaile Jurkute.Ved. Aurimas Švedas(S.Samsono/LNM nuotr.)

Savaitraščio „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje metu vyko pokalbis tarp rašytojų Kristinos Sabaliauskaitės ir Amelie de Bourbonne Parme. Pasakoja Ignas Zalieckas;Kultūros ministerijos perduoda Lietuvos Respublikos kultūros atašė funkcijas Lietuvos kultūros institutui. Pokalbis su kultūros viceministre Daiva Urbanavičiene ir Lietuvos kultūros instituto direktore Julija Reklaitė;Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclere prof. dr. Lina Kaminskiene apie mokytojų trūkumo problemą Kaune ir Lietuvoje;Pokalbis apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje ir projektą „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“ su Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovėmis - komisijos pirmininke doc. dr. Vaidute Ščigliene, Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vadove Viktorija Gadeikiene ir Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vyriausiaja specialiste, projekto vadove Agne Pancerovaite;Užsienio spaudos apžvalga.Ved. Donatas Šukelis

Po to, kai pirmadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija oficialiai paskelbė, kaip kitąmet bus sudaroma stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinė eilė, Lietuvos universitetų rektoriai atvirai prakalbo, kad abiturientai, pasirinkę laikyti matematikos ir ar lietuvių kalbos bei literatūros valstybinius brandos egzaminus B lygiu, greičiausiai, netaps universitetų studentais. Mat nustačius vadinamą B lygio balo perskaičiavimo koeficientą, dalis besimokiusiųjų vieną ar abu dalykus B lygiu neįveiks reikalavimų, keliamų stojantiesiems į universitetus. Esą tikėtina, kad dar labiau sumažės priėmimas į kritiškai svarbias studijų kryptis, pavyzdžiui, inžineriją, filologiją, dalyko pedagogiką ir pan.Ką darys universitetai, jei jų auditorijos dar labiau ištuštės? Ir kaip, tikėtina, pasikeis abiturientų, besimokiusių matematikos ar lietuvių kalbos B lygiu, ateitis?LRT RADUJUJE diskutuoja Vilnius tech universiteto studijų prorektorė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė Simona Pilkienė ir Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kinija įspėja, kad imsis atsakomųjų priemonių prieš Lietuvą po to, kai trys ambasados Lietuvoje darbuotojai pripažinti nepageidaujami mūsų šalyje. Kinija prieš savaitę paskelbė, kad taikys bevizį režimą dar aštuoniose Europos šalyse, bet Lietuvos į sąrašą neįtraukė.Taivano užsienio reikalų ministro vizitas Lietuvoje parodė, kad ši valstybė tikisi ir toliau palaikymo, nors Gintautas Paluckas yra sakęs, kad atstovybės atidarymas taivaniečių pavadinimu buvo klaida.Valdantieji vis tik norėtų atkurti diplomatinius santykius su Kinija, tačiau žada nesižeminti.Ar Lietuva turėtų megzti artimesnius santykius su Kinija?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Arvydas Kumpis, Seimo narys socialdemokratas Ruslanas Baranovas, Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė Eglė Stonkutė, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius.Ved. Marius Jokūbaitis

Rugsėjo pradžioje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir partnerių pastangomis iš Ukrainos buvo evakuota šimto Marijos Primačenko kūrinių kolekcija. Dalis jų pateko į Prano Gudyno restauravimo centro specialistų rankas. Kokie darbai laukia ir kokios būklės kūriniai pasiekė Lietuvą?„Lietuvos istorijoje yra tokių asmenybių, kurios yra lyg medžiai: į juos remiamasi, jų užrašytuose lapuose ieškoma atsakymo. Diplomatai Lozoraičiai gali būti pristatomi kaip vienos šeimos medis, kur iš kartos į kartą yra perimamos šios, svarbiausios vertybės“, – anksčiau sakė istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Asta Petraitytė-Briedienė.Dingusiu laikytas leidinys rastas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tarp saugomų istoriko Antano Tylos dokumentų aptikta brošiūrėlė „Maldos taikai išprašyti (į Šv. Jackų)“.Pasaulio kultūros naujienos.„Doomscrolling“ yra ne tik nauja elgesio tendencija – tai yra mūsų kultūrinio ir psichologinio santykio su šiuolaikinėmis medijomis išraiška“, – sako rinkodaros ekspertas, konsultantas ir „Venudu“ lektorius Darius Gerulis. Kas yra doomscrolling ir kaip jam atsispirti?„Vienas jautriausių simbolių šiuo momentu Lietuvoje yra vaivorykštė, ją vaizduoti iš tiesų yra baisu, kadangi ji asocijuojasi su LGBT palaikymu“, – apie tai, kokie elementai vaikų knygų iliustracijose yra dažniausiai cenzūruojami, sako parodos „Necenzūruota cenzūra“ kuratorė, iliustratorė Greta Alice.„Mus sieja bendros vertybės, kurios labai jaučiasi Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste“, – sako Prancūzų instituto vadovė Paryžiuje Eva Nguyen Binh. Pokalbis su ja apie Lietuvos sezono Prancūzijoje iššūkius, pažintį su Lietuvos kultūra ir kūrėjais bei kultūros svarbą šalies užsienio politikai.Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Rinkimus laimėję socialdemokratai sukirto rankoms dėl koalicijos su „Nemuno aušra“ ir demokratais. Šį procesą net patys būsimi koalicijos partneriai vertina kaip chaosą.Kaip atrodys nauja valdžia, ar prireiks įsikišti prezidentui ir koks vaidmuo teks Konstituciją šiurkščiai pažeidusiam ir priesaiką sulaužiusiam Remigijui Žemaitaičiui?„LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja ELTOS vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris, „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius bei Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Mindaugas Jackevičius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai pastebi, kad tobulėjant technologijoms, kinta ir ūkininko veiklos specifika. Anot akademijos Žemės ūkio inžinerijos ir saugos skyriaus asistento, daktaro Dainiaus Savickio, ūkininkui nebeužtenka išmanyti žemės ūkį, reikia jau ir specifinių informacinių technologijų, duomenų valdymo žinių. Norint valdyti išmanius traktorius, kombainus, dronus ar robotus, reikia kelti kvalifikaciją.Menininkė Gintarė Navickaitė Petrauskienė iš šamoto kuria keramikos dirbinius. Dažniausiai tai įvairūs augalai, gėlės, pritaikomos sodybose ar mažuose sklypeliuose, norint pratęsti spalvingąjį žydėjimo sezoną ištisus metus. Moteris sako, kad sode pritaikius tam tikrą dekoraciją, jis turi lyg menininko parašą.Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ išgirsite apie Gamtos tyrimų centro atliktą projektą, kuomet iš Lietuvos vandens telkinių buvo surinkta daugiau nei 95 tonos makrodumbių ir jie perdirbti į bioproduktus, tokius kaip: trąšos, biodujos, kosmetika ar net plastikas.Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos kultūros sezonas įpusėjus, Ignas Zalieckas apžvelgia Prancūzijos žiniasklaidą apie šį renginių ciklą.Virtuvės šefas Theodor Tørrissen iš Šiaurės Norvegijos Nordlande regiono, rengia kasmetinį simpoziumą „Arkties maistas“. Taip pat šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį. Anot šefo, per pastaruosius penkerius metus pastebimai išaugo užsienio žiniasklaidos ir turistų susidomėjimas Arkties virtuve, o kultūros sostinės inicijuoti, kultūrą ir gastronomiją apjungiantys projektai jau davė apčiuopiamų rezultatų – Nordlandas oficialiai varžosi dėl galimybės tapti 2028-ųjų Europos gastronomijos regionu. Apie Arkties virtuvės ypatumus, joje vykstančius pokyčius ir laukiančias intriguojančias galimybes bei kulinarinę komunikaciją su šefu Per Theodor Tørrissen pasikalbėjo Indrė Kaminckaitė.Parkerio Finno filmą „Šypsena 2“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Nuo tarpukario veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo neatgauna iki 1940 m. turėto turto. Pokalbis su Ateitininkų federacijos pirmininku Gediminu Plečkaičiu ir studentų korporacijos "Neo-Lithuania atstovaus" Filisterių sąjungos valdybos nariu Vytautu Danilevičiumi.Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijų) magistrantei Kotrynai Sarapinaitei buvo įteikta septintoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija. Ji studentei skirta už Lietuvos ir pasaulio gastronominės kultūros tyrinėjimus. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą? Apie poetų kelią iki pirmosios knygos pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo darbas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Spaudos apžvalgaLietuvos nacionaliniame dramos teatre šiandien įvyks trečioji šio sezono premjera „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“, kurią pagal naują Birutės Kapustinskaitės pjesę režisuoja Eglė Švedkauskaitė.Sekmadienį Prancūzijoje, Paryžiaus miesto teatre buvo uždarytas Lietuvos scenos menų pristatymo renginių ciklas. Keletą savaitgalių įvairūs Lietuvos menininkai pasirodė vienoje didžiausių miesto scenų.Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijos atidarymas.Platforma LINA buria svarbiausias architektūros ir kultūros lauke veikiančias Europos organizacijas bei žemyne kylančius architektūros srities talentus. Sarajeve vykusioje trečiojoje platformos konferencijoje į dėmesio centrą iškelti architektūros ir bendruomenių santykio, solidarumo bei socialinio teisingumo klausimai.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Šiandien įvyks šiuolaikinio cirko spektaklis „Maisto prekės“.Ko laukti festivalyje „Open books“?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiandienos laidos „10-12“ rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ svečiuojasi Amerikos lietuvių rašytoja, vertėja, mokslininkė Laima Vincė Sruoginis. Ji šiuo metu atlieka podoktorantūros stažuotę Vytauto Didžiojo universitete, kur tyrinėja lietuvių diasporos literatūrą ir Amerikos lietuvių rašytojų santykį su Lietuva.Kaip užsieniečiams sekasi mokytis lietuvių kalbos? Kokiais atvejais kursai suteikiami nemokamai?Tik trečdalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo gyvenvietėse esančiomis viešosiomis erdvėmis. Anot vienos inžinerinius sprendimus miesto erdvių gerinimui siūlančių bendrovių, daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, kad infrastruktūra nėra pritaikyta žmonėms su negalia, 4 iš 10 pasigenda daugiau poilsio zonų: suoliukų, stalų bendriems susibūrimams. Kokias tai atskleidžia problemas, susijusias su viešųjų erdvių planavimu ir įrengimu?Kaišiadorių rajone įsikūrusi lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima puoselėja indiškų daržovių ir kreivabūdžių ūkį anglišku pavadinimu ,,Bedrock“. Daržovių auginimas - sezoninė veikla. Daugiau - Rūtos Simanavičienės parengtame interviu.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Prasideda Jubiliejinė Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. Tūkstančius lietuvių visame pasaulyje vienijanti šimtmečio šventė prasideda dainų dienos koncertu „Miškais kalnai žaliuoja“ Kaune, kur 1924-aisiais ir prasidėjo šventės istorija.LRT tęsia pažinties su Lietuvos olimpiečiais ciklą. Šiandien pristatome Paryžiaus žaidynėse debiutuosiančią dailiojo jojimo atstovę Justiną Vanagaitę-Samuilę. Apie ją - Barboros Jakilaitės pasakojimas.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ išgirsite, kodėl vilnietė Gailė Surkevičiūtė džiaugiasi pomidorų auginimu balkone, o Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė Sonata Kazlauskaitė papasakos, su kokiomis dažniausiomis pomidorų ligomis susiduria augintojai ir kaip tuomet elgtis. Rubriką rengia Rūta Simanavičienė.Dažnas šeimininkas bando suprasti augintinį, tačiau tai padaryti kartais sudėtinga. Čia padėti gali naujosios technologijos – Japonijoje sukurta išmani programėlė, kuri gali įvertinti kačių išraiškas ir nustatyti, kada šios galbūt jaučia skausmą. Tam pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Ekspertų teigimu, žmonės pastaruoju metu deda daugiau pastangų, kad suprastų savo augintinius. Išsamiau – Karolina Panto.Užsienio ir sporto naujienos.Ved. Gabija Narušytė

Europos Centrinis Bankas turėtų sumažinti bazines palūkanų normas. Tai būtų pirmas kartas nuo 2022 m. liepos, kai palūkanų normos būtų ne didinamos, o mažinamos, dėl to žmonėms pigtų paskolos.Aktualus klausimas. Socialinė kampanija jaunesiąją kartą šiandien ragina į spalvotą pasimatymą pakviesti savo senelius ar tėvus ir išmėginti nekasdieniškus pokalbius, kurie leistų vieniems kitus pažinti naujomis spalvomis. Ar ketinate į tokį pasimatymą pakviesti savo tėvus ar senelius? Apskritai – kiek laiko randate savo tėvams bei seneliams?Aviacijos entuziastai nuogąstauja, kad daliai aerodromų gresia pavojus užsidaryti. Kodėl?Seimas ieško būdų, kaip užtikrinti, kad, atpigus elektrai, nepriklausomi tiekėjai pigesnius planus pasiūlytų ne tik gyventojams, bet ir verslui.Dėl taikos Ukrainoje derėsis ne Vladimiras Putinas, o klanai, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.Ved. Edvardas Kubilius

Atrasti Kauną – tinkamiausia vieta Nemuno ir Neries santaka.Vienoje seniausių Lietuvoje mūrinių pilių bokšte knarkia Kauno žvėris. Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu. Neries gatvės slėpiniai. Senoji prieplauka ir Vytauto bažnyčia.Su seniausiu Kauno senamiesčiu supažindina Keliautojo žinyno sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė. Kauno žvėries legendą prisimena Kauno miesto muziejaus edukatorius Giedrius Karpinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lygiai prieš dvidešimt metų Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. Lietuvos narystės palaikymas Europos Sąjungoje šiandien tikrai gana aukštas. Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Žmonėms kilo įvairiausių klausimų – nuo to, kiek įstojus į Europos Sąjungą kainuos maisto produktai, kiek ūkininkams reikės mokėti į Europos Sąjungos biudžetą.Į Panevėžio miesto savivaldybę oficialiai kreipėsi miesto partnerio Vinycios ir Irpinės savivaldybės, kurios paprašė vasaros metu priimti vaikus, kurių tėvai yra žuvę ar kovoja už tėvynės laisvę. Taip pat, akimirkai pamiršti šalį kamuojančius žiaurumus, atsikelti su gaidžio giedojimu, o ne patrankų šūviais, dalis ukrainiečių vaikų gali ir dalyvaudami „Nuotykių ekspedicijoje“. Ją trečius metus su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija organizuoja „Stiprūs kartu” bei „Raudonasis Kryžius”.Ukrainos institucijos ir žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad šalis kovoja ne tik prieš Rusijos kariuomenę, bet ir jos propagandą bei skleidžiamas melagienas ar informacines operacijas. Vilniuje viešėjusias hibridinio karo ekspertę, Vyriausybės patarėją Liubovę Cibulską ir portalo Stopfake.org įkūrėją Olgą Jurkovą kalbino LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Mokslinį tyrimą, kas skatina paauglius atsiskleisti nuotraukomis socialiniuose tinkluose atliko Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė, mokyklinės psichologijos komiteto narė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė kartu su lektore, mokyklinės psichologijos komiteto nare Ugne Paluckaite.Kas laimės 2024 m. „Euroviziją“? Likus mažiau nei savaitei iki didžiausio dainų konkurso Europoje, atsakymo ieško LRT tinklalaidė „Suvienyti Eurovizijos“. Joje šį kartą apsilankė buvę „Eurovizijos“ komentatoriai, daugkartiniai komisijų nariai, LRT laidų vedėjai Darius Užkuraitis ir Gerūta Griniūtė. Jie ne tik apžvelgė pagrindinius kandidatus laimėti konkursą, bet taip pat papasakojo apie „Eurovizijos“ komentatoriaus bei komisijos nario darbą. Juos kalbina žurnalistas Justas Buivydas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Kaip keičiasi šiuolaikiniai biurai ir juose dirbančiųjų poreikiai? Pokalbis su darbo vietos antropologe Agne Žemaite.LRT FAKTAI: Ar tikrai Gitanas Nausėda pradėjo dažniau važinėti į regionus po to, kai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija? Tokį klausimą kelia ne tik konkurentai, todėl į jį atsakymo ieškojo LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Šiemet sukanka 20-imt metų nuo tos dienos, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos nare.Pastaruosius keletą metų į Lietuvą atvykus gausiam būriui darbuotojų iš užsienio, socialiniuose tinkluose pasipylė įvairių nuomonių. Dalis tokia situacija patenkinti, nes užsieniečiai dirba ir moka mokesčius į biudžetą. Tačiau dalis – baiminasi dėl nacionalinio saugumo ir galimo „lietuviškumo“ nykimo. Ar pakantūs lietuviai kitataučiams?Kaip „Eurovizija“ Lietuvoje tapo tokio susidomėjimo susilaukiančiu renginiu? Apie tai antrajame tinklalaidės Suvienyti „Eurovizijos“ epizode pasakoja mokslininkas, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, sociologas Artūras Tereškinas.Ved. Darius Matas

Iškirtinės asmenybės rubrikoje apie lenktynininką, inžinierių, „Scuderia Ferrari“ kompanijos įkūrėją Enzo Ferrari. Apie jį pasakoja „Auto muziejaus“ direktorius Povilas EitutisKaip reikėtų ugdyti pabėgėlių vaikus? Atliktas tyrimas atskleidė, kad mokytojai, dirbantys su tokiais vaikais, jaučiasi palikti be pagalbos, vieniši ir perdegę. Diskusijoje dalyvauja Helsinkio privataus tarptautinio darželių tinklo generalinė direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos švietimo valdybos magistrė Simona Lunina, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos doc.dr VaIda Jurgilė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų direktorė Jolanta Navickaitė.Kaip Vilnius atšventė 700-ąjį gimtadienį? Apie tai pokalbis su Strateginių projektų skyriaus vadove, šiuo metu laikinai einančia „Go Vilnius“ direktorės pareigas, Lina Šetikiene.Vilniaus muziejus pristato parodą „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“, kurioje eksponatai yra tarsi įkalčiai, padedantys rekonstruoti vilniečių ir paties miesto istoriją. Apie parodą pasakoja vienas parodos kuratorių Povilas Andrius Stepavičius.Apleisti pastatai Kudirkos Naumiesčio centre parapijos kanauninko Donato Jasulaičio iniciatyva suremontuoti ir sujungti į kompleksą. Čia veikia globos namai, labdaros valgykla. Duris atvėrė ir sveikatinimo centras. Reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik globos namų senoliams, bet viso miestelio gyventojams. Netrukus čia veiks ir sporto salė su išmaniaisiais treniruokliais, bus teikiamos ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Apie tai Kristinos Toleikienės reportažas.Ved. Agnė Skamarakaitė