Podcasts about vytauto

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas Versalio rūmuose Prancūzijoje pasirašė memorandumą dėl taikos su Iranu. Jį pasirašė ir Irano prezidentas. Apie šio susitarimo poveikį pasaulio ekonomikai – ekonomistė, Vytauto Didžiojo Universiteto Partnerystės profesorė Eglė Stonkutė.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Vilniuje sukčiai iš moters išviliojo daugiau kaip 107 tūkstančius eurų. Nukentėjusioji policijai pranešė, kad jai telefonu paskambino nepažįstami asmenys, kurie kalbėjo rusų kalba. Bendravimas truko savaitę. Sukčiai prisistatė medicinos įstaigos darbuotoju, banko darbuotoju ir policijos pareigūnu. Galiausiai moteris 107 tūkstančius 300 eurų atidavė į jos namus atvykusiam nepažįstamam vyrui.Pokalbis su psichologu, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentu Visvaldu Legkausku.

Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kas buvo pasakyta, aptaria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

„Miškas ir analitika yra dvi erdvės, kur aš jaučiuosi kaip namuose“, – sako visuomenininkė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jai įteikta Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija.Pasak premijos komiteto, laureatė jau daug metų savo asmeniniu pavyzdžiu, atkakliu aplinkosauginiu aktyvizmu, viešojo intereso gynimu ir beveik dešimtmetį trunkančia lyderyste Aplinkosaugos koalicijos bei „Girių spiečiaus“ veiklose pelnė tiek kitų aplinkosaugininkų, tiek ir plačiosios visuomenės pagarbą. Šiam apdovanojimui ji nominuojama jau ne pirmus metus ir yra tik antroji moteris, pelniusi šią premiją.Susitikome pasikalbėti apie tai, kaip informacinių technologijų specialistė prieš 15 metų pasuko į šią sritį ir tapo vienu labiausiai atpažįstamų balsų Lietuvos aplinkosaugoje? Kas ją palaiko ir įkvepia šiame darbe?Aut. Vaida Pilibaitytė

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.Ved. Ignas Klėjus.

Šeštadienį socialdemokratų taryba svarstė tris savo ateities scenarijus. Ar padarytas pasirinkimas – tai pragmatiškai išreikšta partijos valia? Ar vis dėlto testas, kiek įtakos socialdemokratams iš tiesų turi pirmininkas Mindaugas Sinkevičius? Ir kokią ateitį tokiu būdu sau užprogramavo didžiausia kairiųjų partija? Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas, Politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.Ved. Jurga Tvaskienė

Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ veikia tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien", skirta tapytojo, pedagogo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškų pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus.LRT KLASIKOS eteryje sekmadienį nuskambėjo gyvai atliekama radijo teatro premjera „artisté“, skirta LRT Radijo šimtmečiui. Spektaklį režisavo Aleksandras Špilevojus.Dzūkijoje pradėtas leisti regiono kultūros naujienas apžvelgiantis žurnalas „Kukucis“.Ved. Marius Eidukonis

Birželio 4 dieną Alytaus miesto teatre pirmą kartą bus parodytas režisieriaus Karolio Kaupinio ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės kūrinys „Radvila Darius, Vytauto“. Tai unikalus sceninis darbas, kuriame susijungia gyvai atliekama džiazo muzika ir autentiški Lietuvos televizijos archyvai iš nepriklausomybės aušros laikotarpio. FM99 „Vasariški pokalbiai“ pokalbis su režisieriumi.

Dėl nutekintų 600 tūkst. nekilnojamojo turto duomenų įrašų atsistatydino Registrų centro vadovas. Seimo opozicija kelia klausimą ir dėl politinės atsakomybės šiuo klausimu. Ypač dėl visuomenės informavimo. Tiek premjerė, tiek ekonomikos ir inovacijų ministras prisipažino apie šią vagystę sužinoję dar balandžio pradžioje. Inga Ruginienė sako, kad visuomenės neinformavo dėl prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokio reikalavimo nebuvo ir piktinasi, kad nei jis, nei visuomenė nebuvo informuoti apie šią situaciją anksčiau. Seimo opozicija kelia dviejų ministrų ir ministrės pirmininkės atsakomybės klausimą, Inga Ruginienė atrėžė, kad atsistatydinimas šiuo metu būtų „geriausia dovana mūsų priešams“.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas, laidų vedėjas Arūnas Valinskas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, „Repoint PR“ direktorius, reputacijos konsultantas Mantas Dubauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien Lietuvos kariuomenei pranešus apie oro pavojų – netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtą droną – Vilniaus apskrityje paskelbtas signalas „Raudona“, gyventojai įspėti vykti į priedangas. Kaip reagavo kultūros įstaigos? Kodėl kai kuriems gyventojams nepavyko patekti į nurodytas priedangas?Vakar paaiškėjo, kad restauratorius Saulius Poderis, Vytauto palaikų slėptuvės vietos hipotezės autorius, nebuvo pakviestas į Vyriausybės sudarytą Vilniaus arkikatedros tyrimų darbo grupę. Situaciją vertina istorikas, prof. Alfredas Bumblauskas.Vakar paskelbta, kad prestižinę Tarptautinę „Bookerio“ premiją pelnė Yang Shuang-zi parašytas ir taivaniečių kilmės amerikietės vertėjos Lin King išverstas romanas, kurio pavadinimą preliminariai į lietuvių kalbą verčiame kaip „Taivano travelogas“. Šią knygą Lietuvoje ketina išleisti leidykla „Rara“, pokalbis su leidyklos vadovu Benu Arvydu Grigu.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Šią savaitę Ukraina sėkmingai dronais atakuoja Rusiją, dega net Maskva. Kremliaus propagandistai skundžiasi, kad jų vaikai priversti miegoti koridoriuose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad karas grįžta į šalį agresorę, o dronų antskrydžiai daro vis didesnę žalą Rusijos ekonomikai ir energetikos sektoriui. Tuo metu Kinijoje viešintis Vladimiras Putinas apie Ukrainos dronus tyli.Ar deganti Maskva reiškia, kad Ukraina perima iniciatyvą kare?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė, karo instruktorius Andrejus Šildiajevas ir karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys.Ved. Liepa Želnienė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos jau kelis mėnesius vykdo projektą „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir šiaurės Lietuvoje“. Vienas iš pagrindinių uždavinių – sukurti vieningą šiaurės Lietuvos medžių alėjų duomenų bazę.Dar visai neseniai didelis biuras ir kuo daugiau kvadratinių metrų buvo laikomi prestižo ženklu, tačiau šiandien požiūris keičiasi. Hibridinis darbas, augantys išlaikymo kaštai ir tvarumo klausimai verčia tiek verslą, tiek valstybės institucijas ieškoti ne didesnių, o išmanesnių ir efektyviau naudojamų erdvių – todėl prestižas vis dažniau siejamas ne su dydžiu, bet su funkcionalumu, vieta, energetiniu efektyvumu ir kitais rodikliais.Prasideda vestuvių sezonas, o kartu ir naujos tendencijos – nuo šventės vietų bei dekoro iki pačio vestuvių formato. Kas šiemet madinga planuojant vestuves, ar keičiasi jaunavedžių prioritetai ir kokių švenčių dabar ieško poros?Su kiekviena diena artėjant Radijo 100-čiui, siūlome jums įvairiausių pasakojimų apie radiją.Šiandien mūsų kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė siūlo istorinį žvilgsnį į radiją Klaipėdos krašte. Klaipėdiečiai pirmąją radijo transliaciją Apollo kino teatrE išgirdo 1924-ų metų birželį. Tai buvo mėgėjiškas dviejų dienų renginys, supažindinęs su naujausia technologija. Klaipėdos radiofonas transliuoti nuolat pradėjo praėjus dešimtmečiui nuo 1926-ųjų ir Kauno radiofono įkūrimo. Lietuviška redakcija turėjo svarbią užduotį - skleisti prijungtame Klaipėdos krašte lietuvišką žodį.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių tulpių. Visos jos prasiskleidusios laukia atvykstančių lankytojų.Po studijų Kaune šiaulietė Apolonija Vaitkevičienė persikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, kur gyvenę jos seneliai bei proseneliai. O čia ją pasitiko ne tik mylima veikla – žirgininkystė, bet ir Senoji Lygumų vaistinė, kurią dabar moteris kartu su šeima kelia antram gyvenimui.Pasvalio rajone, Gulbinėnų kaime viena veikla suvienija viso kaimo gyventojus – čia itin populiarūs stalo žaidimai. Jau trejus metus veikiantis klubas telkia kelias dešimtis įvairaus amžiaus žmonių, kurie kartą per mėnesį pamiršta visus rūpesčius ir neria į azartiškas veiklas.Ved. Arneta Spaičė

Politinės korupcijos bylose – buvę aukščiausi šalies pareigūnai. Buvęs Seimo pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sulaukė įtarimų kyšininkavimu Augalininkystės tarnybos byloje. Kitas buvęs premjeras Gintautas Paluckas teisėsaugos duomenimis kartu su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto. Seimas šiandien spręs dėl jo teisinės neliečiamybės atėmimo. Abu Seimo nario mandato neatsisako.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Gražina Bielousova, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, VDU dėstytoja, sociologė Rūta Žiliukaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valdas Šmaižys ir Lina Abromaitytė-Šmaižė tapo pirmąja sutuoktinių pora Lietuvoje tą pačią dieną kartu nubėgusių savo 300 maratoną, o Lina - pirmoji Lietuvos moteris, pasiekusi 300 oficialių maratonų ribą.Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Ja siekiama skatinti žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Fondas „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Pokalbis su fondo „Nepatogūs“ mamomis Snežana Glebove ir Laima Ingileikiene.Pokalbis su gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu apie jo darbo specifiką, bendravimą su pacientais ir kokių savybių reikia geram medikui. Jis 2024 m. pelnė apdovanojimą „Auksinė mediko širdis“ už prisidėjimą prie vilniečių sveikatos gerinimo.Voverių fotografu pramintas Kęstutis Obelevičius dirba Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, Kaune. Neseniai čia pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Fotografijose įamžinti įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, zuikiai, voverės. Būtent voverių nuotraukos ypač populiarios tapo socialiniuose tinkluose. Naujų kadrų gerbėjai tikisi pamatyti kiekvieną penktadienį. Kęstutis Obelevičius netgi sulaukė siūlymo, kad galėtų patekti į Gineso rekordų knygą kaip dažniausiai voveres fotografuojantis žmogus.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“.Restauravimas dažnai suprantamas kaip techninis paveldo sutvarkymas, tačiau patys restauratoriai sako, kad problema Lietuvoje yra gilesnė – iki šiol trūksta bendros restauravimo doktrinos, aiškių atsakomybės ribų ir principų, kas restauruojant paveldą yra leistina, o kas jau kelia grėsmę jo autentiškumui. Apie tai kalbėta ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir iššūkiai“, kurioje išryškėjo ir kitos sistemos silpnosios vietos – ribotos Restauravimo tarybos galios, savivaldybių specialistų trūkumas, galimos manipuliacijos priimant sprendimus. Ką šios problemos reiškia Lietuvos kultūros paveldui ir kokių pokyčių reikia restauravimo sistemoje?„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.Naujas Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad įsitikinimas, jog mokiniai masiškai nemėgsta matematikos, nėra visiškai tikslus. Dalis gimnazistų sako, kad matematika jiems įdomi, beveik pusė mato jos naudą ateičiai. Vis dėlto kartu nemažai mokinių matematiką sieja su didelėmis pastangomis, neigiamomis emocijomis ir baime suklysti.Ved. Justė Luščinskytė

Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje atidaroma dailininko jubiliejui skirta paroda „Tylūs horizontai“.„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ šį pavasarį tradiciškai surengtuose Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.Viešojoje erdvėje ir kultūros bendruomenėje netyla diskusijos dėl lyčių lygybės užtikrinimo Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“.„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Joje įamžintos lapės, stirnos, zuikiai, voverės, įvairūs paukščiai, žalčiai, drugiai ir kt.Ved. Donatas Šukelis

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę. Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučiniu“. Jis priskiriamas italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio. Prano Gudyno estauravimo centro specialistai atliks išsamius šio paveikslo tyrimus. Šią savaitę naujoji skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pristatė savo pirmąją iniciatyvą – skaitymo valandėlę mokyklose. Tai tik pirmasis ambasadorės prisistatymas, ambicijų Elijošaitytė-Kaikarė turi kur kas didesnių. Ar gali Lietuvoje skaitymo ambasadorius tapti politinę galią turinčiu specialistu? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje fotografijos tyrinėtojos aptaria, kaip naujausios NASA misijos „Artemis II“ nuotraukos iš kosmoso veikia žmonių suvokimą apie save pačius ir visatą.  Ministerija keičia kultūrinių įstaigų vadovų konkursų tvarką – ketinama ministrui ar savivaldybės merui suteikti galią išrinkti nugalėtoją iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų. Taip konkursai taps dar labiau politizuoti, pabrėžia buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė.„Visuomenėje trūksta humanitarinių diskusijų, nes viską vertiname per savo siaurą patirtį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorė profesorė Ineta Dabašinskienė. Kodėl universitetas šiandien turi būti ne tik mokslo įstaiga, bet ir  moralinis uostas? Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Dėl karo Irane iš JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiekia labai prieštaringos žinios. Neseniai grasinęs, kad paliaubų pratęsimo nebus ir bus atnaujintas Irano bombardavimas, dabar jis pranešė, kad paliaubos pratęstos neribotam laikui, kad būtų daugiau laiko taikos deryboms. Trumpo teigimu, paliaubos pratęstos Pakistano prašymu ir kad Irano „suskilusi“ vadovybė galėtų parengti „vientisą pasiūlymą“. Teheranas neigia to prašęs.Laidoje dalyvauja ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, atsargos majoras Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose, galima apžiūrėti šiuolaikinės tekstilės kūrėjos Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės darbų parodą „Nuošalė“.Vilniaus miesto savivaldybė pristato naujas architektūros kokybės vertinimo gaires, kurios pakeis iki šiol mieste galiojusias 10 architektūros taisyklių.Lietuvoje viešėjusi istorikė, žurnalistė Ina Navazelskis – Amerikos lietuvė, ketvirtį amžiaus dirbusi Amerikos Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone, yra atlikusi apie 300 sakytinės istorijos interviu su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, liudininkais ir išvaduotojais. Šiuo metu įgyvendina žodinės istorijos projektą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių poveikiui vėlesnėms kartoms.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Susipažįstame su knygų paaugliams kategorijoje nominuota Lauryno Peluričio ir iliustratorės Živilės Žvėrūnos knyga „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný.Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją atveriančią trylikamečių problemas ir skaudulius.Prancūzijoje rašiusio Oskaro Milašiaus kūryboje jaučiamas ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir labai specifinis lietuviškumo kaip kultūrinio grynuolio vertinimas. Platus jo darbų palikimas atsispindi Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytame spektaklyje „Septynios vienatvės“, apie kurio tekstus pasakoja profesorė Genovaitė Dručkutė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – istorija apie prancūzą, laimėjusį Pablo Picasso paveikslą, kurio vertė siekia milijoną eurų, Šveicarijoje muzikantai surengė pasirodymą tirpstančiame Alpių ledyne, Vokietijoje ukrainiečių menininkai pristatė parodą, reflektuojančią Černobylio avarijos 40-metį.„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuva ieško savo atstovo tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje. Kad jį išrinktų, galerija „Arka“ šiuo metu rengia scenografijos laboratoriją „Nebūtys ir tylos“.Šiuo metu kino teatruose rodomas režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“. Jame pasakojama penkiolikmetės Danutės – vienintelio „suaugusio“ žmogaus savo šeimoje – istorija ir atskleidžiama sudėtinga pažeidžiamų visuomenės grupių kasdienybė. „Specialiai nenorėjau rodyti ar lyginti atskirų socialinių sluoksnių, tiesiog norėjau rodyti Danos pasaulį“, – sako režisierė Dovilė Gasiūnaitė.Red. ir ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui sustabdžius narystę partijoje ir pasitraukus iš vadovo posto, opozicinės politinės jėgos valdyba renka laikiną partijos lyderį.Paskelbta hipotezė, kur gali būti palaidotas Vytautas Didysis. Istorikai skelbia turį duomenų, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai Vilniaus arkikatedroje galėjo būti rasti jau 1931 metais.Į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą asmuo atvežė surastą sprogmenį, dėl to evakuoti civiliai lankytojai ir dalis darbuotojų.Vilniuje surengta spaudos konferenciją „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“. Jos metu pristatyta peticija dėl šios įstaigos uždarymo arba perkėlimo proceso stabdymo ir visuomenės lūkestis išlaikyti gimdymo namų veiklą, taip pat aptarti bendruomenės siūlomi sprendimai.Estija labiau nei kitos Baltijos šalys išsiskiria savo saunų kultūra. Ką pirtis reiškia estams?Ved. A. Kavaliauskas

Istorikai skelbia turintys duomenų, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai yra Vilniaus arkikatedroje. Pokalbis su archeologu Sauliumi Poderiu.Šį savaitgalį Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato premjerą – „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.LRT pradeda archyvų rinkimo kampaniją „Dingusios juostos“.Tęsiasi Metų knygos rinkimai. Šįkart pristatome istoriko Artūras Svarauskas knygą „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais: įtampos, konfliktai, transformacijos“.Ved. Donatas Šukelis

Susitarimas dėl paliaubų įvyko likus valandai iki Donaldo Trumpo skelbto ultimatumo Teheranui pabaigos. Iranas sutiko laikinai atidaryti Hormūzo sąsiaurį, dėl kurio užblokavimo smarkiai išaugo energetikos išteklių kainos. Tiek Vašingtonas, tiek Teheranas skelbia laimėję šį karą.Laidoje dalyvauja: buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir „Sciences Po“ Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Slovėnija tapo pirmąja Europos šalimi, įvedusia degalų pardavimo ribojimą. Gyventojai per dieną gali įsigyti ne daugiau kaip 50 litrų, o verslo įmonės iki 200 litrų degalų per parą. Slovėnijos valdžia sako, kad tokių priemonių imtasi dėl karo Irane sukeltų degalų tiekimo sutrikimų, kainų šuolio ir vyriausybės įvestų kainų lubų.Pokalbis su ekonomiste, Vytauto Didžiojo universiteto Partnerystės profesore Egle Stonkute.

Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje ketvirtadienį prasidėjo ypatinga, 30-metį mininti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“ 2026. Parodoje matyti, kaip žemės ūkio sektorius atranda bendrystę su verslu, mokslu, inovacijomis. Kaip tikina parodoje dalyvavusi premjerė Inga Ruginienė, žemės ūkis yra strateginis sektorius nuo kurio priklauso išgyvenamumas. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentuoja bendradarbiavimo svarbą, o Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė sako, kad reikia atsigręžti į gyvybingumo kaime stiprinimą. Tobulėjančio žemės ūkio nebūtų ir be naujų technologijų. Parodoje netrūko ir stebinančių sprendimų.Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip sako Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, po kaimus keliaujantis bibliobusas veža ne tik knygas, bet ir platesnį įvairių dalykų išmanymą bei galimybę bendrauti. Kaip mobilioje bibliotekoje jautėsi Kraštų kaimo gyventojai išgirsite pasakojime.Ved. Rūta Simanavičienė

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis užkirto kelią šaliai pasinaudoti europine SAFE paskola gynybai. Varšuvai buvo numatyta beveik 44 milijardų eurų suma. Tačiau prezidentas pareiškė, kad toks skolinimasis pakenktų Lenkijos nepriklausomybei ir įstatymą vetavo. Premjeras Donaldas Tuskas sako, kad prezidento sprendimas naudingas tik Rusijai ir prabilo apie realią “Polexit” grėsmę.Ar Lenkija tolsta nuo Europos Sąjungos? Diskusija LRT Aktualijų studijoje šiandien/rytoj po 9 valandos žiniųLaidoje dalyvauja Europos gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Šatūnas, europarlamentaras Aurelijus Veryga, Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentas Andžej Pukšto ir Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška.Ved. Liepa Želnienė

Vyresni vairuotojai: kokių situacijų kelyje jie vengia dažniausiai? Savęs ribojimas didina saugumą, ar priešingai – gali silpninti įgūdžius? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto docente dr. Laura Šeibokaite ir doktorantu Tadu Vadvilavičiumi, vykdančiais projektą „Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje“.Ved. Rūta Kupetytė

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

Kas lemia, kad užsienyje gimę ar augę lietuvių vaikai, jau būdami suaugę, vis dar palaiko ryšį su Lietuva? 2024–2025 metais Vytauto Didžiojo universitete atliktas kokybinis tyrimas rodo, kad svarbiausias veiksnys – tėvai: jų pasakojimai apie gimtinę, jų pasididžiavimas lietuviška tapatybe ir asmeninis pavyzdys. Svarbų vaidmenį atlieka ir lietuviškos mokyklėlės, bendruomenės, galimybė vaikams atvykti į Lietuvą, taip pat įvairios programos ir iniciatyvos, skatinančios pažinti šalį iš arčiau.Kremlius intensyvina informacinį karą prieš Lietuvą ir visus Vakarus, o apklausos rodo, kad du trečdaliai mūsų šalies gyventojų bijo karo su Rusija. Komunikacijos eksperto, agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus knyga „Baimės frontas“ analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus melai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi Kotryna Lingienė iš Kauno.

Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog Prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“.1918-aisiais Vasario 16-ąją – Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Po juo – dvidešimt parašų. Tačiau tarp jų – nė vienos moters. Vis dėlto to meto visuomenėje aktyviai veikė ir moterys. Kokį kelią nuėjo moterys – kokios pastangos ir idėjos slypėjo už valstybės kūrimo pradžios, ir kokius iššūkius bei galimybes matome šiandien?Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Pirmą kartą nuskambės kariljono ir trimito dueto koncertas „Kovų varpai“.Šiauliuose jau 16 metų rengiama literatūrinė meninė akcija „Nepriklausomybės maršrutai“. Šį rytą keliaujantys viešuoju miesto transportu gali klausytis lietuvių poetų kūrybos, kurią skaito Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai.Ved. Justė Luščinskytė

Į LRT kreipėsi vieniša mama prašydama pasiaiškinti, kodėl jai nepriklauso kompensacija už šildymą. Jos vaiko tėvystė nepatvirtinta, todėl savivaldybė atsisako jai skirti kompensaciją. Ši tvarka keisis nuo birželio, bet ar ji tenkins vienišas mamas?Rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“ – neeilinė istorija. Pensininkai iš Raseinių rajono jau kelias dienas bando įrodyti, kad vis dar yra gyvi.Vytauto Didžiojo universitetas kviečia paremti humanitarinius ir infrastruktūros iššūkius patiriančią Ukrainos akademinę bendruomenę.Šalyje daugėja vaikų ir paauglių, vartojančių psichotropines medžiagas. Tačiau pagalba prieinama ne visiems, ypač sudėtinga situacija regionuose.Etnologas Libertas Klimka apie pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą ir žodžio "baltai" kilmę.

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria Desovietizacijos komisijos naikinimui ir funkcijų perdavimui savivaldybėms. Asociacija sako, kad jei savivalda spręs šiuos klausimus, tai įstatymas bus taikomas nevienodai ir analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai – vienur pripažįstami neatitinkančiais įstatymo nuostatų ir šalinami, o kitur paliekami. Visuomenėje irgi nėra vieningo sutarimo desovietizacijos klausimu.Laidoje dalyvauja: Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė, buvęs Desovietizacijos komisijos narys, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas dr. Mindaugas Nefas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Keturios Lietuvos aukštosios mokyklos – Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Klaipėdos universitetai bei Kauno kolegija įkūrė konsorciumą siekiant spręsti mokytojų trūkumo problemą. Kokia šių aukštųjų mokyklų vizija pritraukiant studentus rinktis pedagogikos studijas?Šiemet Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra švenčia 95-metį. Šia proga Panevėžyje pristatoma paroda „Daugiabalsė žemė“, kurioje susitinka naujausia studentų ir dėstytojų kūryba.Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas įsitikinęs, kad nauja institucija bus ne tik muziejinė erdvė, bet ir kritinį mąstymą formuojanti kūrybinė laboratorija.Ved. Donatas Šukelis

Per šimtmetį Lietuvos miestai patyrė milžinišką virsmą – nuo tarpukario augimo ir modernizacijos iki šiandieninių migracijos, taršos ir automobilių stovėjimo vietų iššūkių. Infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 m.“ leidžia pažvelgti į tai, kaip keitėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, ir ką šie pokyčiai pasako apie mūsų valstybės raidą ir kasdienį gyvenimą.„Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“ – tai knyga, kurioje nuosekliai analizuojama, kaip keitėsi dvarų virtuvės ir jų vaidmuo. Čia tiriama, kaip kukli, beveik nematoma erdvė ilgainiui virto svarbia ir prestižine dvaro dalimi. Marius Daraškevičius nagrinėja virtuvių planavimą, įrangą, kulinarines tradicijas ir žmones, kurie čia dirbo.Kad „Siri“, „Alexa“ ir kitos technologijos laisvai kalbėtų lietuviškai, reikia mūsų balsų. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų kartu su Lietuvių kalbos institutu kuriamas lietuvių kalbos garsynas „Liepa-3“, tačiau ypač trūksta kai kurių grupių – berniukų iki 14 metų, vyrų nuo 55-erių ir moterų nuo 75-erių. Todėl projekto komanda kviečia prisijungti ir už įrašytą balsą ne tik prisidėti prie kalbos ateities, bet ir gauti paskatinimų.Po sunkios ligos mirė viena garsiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena, tarptautinės sėkmės sulaukusio romano „Motinos pienas“ ir kitų knygų autorė. Rašytojai buvo 56-eri. Noros Ikstenos kūriniai versti ir į lietuvių kalbą. 2019-ųjų vasarį autorė viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur laidai „10-12“ ją kalbino Giedrė Čiužaitė. Kviečiame prisiminti rašytoją.

Vytauto didžiojo karo muziejus dalyvavusius kultūros protestuose ar protestuose „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ kviečia su muziejumi pasidalinti plakatais ar kita atributika.Beveik pusė šalies gyventojų teigia, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai. Klausimas klausytojmas - kiek jūs jaučiatės saugūs per šventes, kai leidžiami fejerverkai?Dalis automobilių savininkų atėjus šaltukui susiduria su problemomis: automobiliai neužsiveda arba užsiveda sunkiai. Automobilių mechanikų teigimu, dažniausiai su panašiomis problemomis susiduria dyzelinių automobilių vairuotojai, tačiau pasirūpinti, kad atėjus šalčiams automobilis neapviltų, rekomenduojama visiems.Po švenčių namuose lieka ne tik dovanos, bet ir klausimai – ką daryti, jeigu megztinis per mažas, knyga jau skaityta ar kvepalai nepatinka. Sandra Vilimaitė aiškinasi, ką tokiomis situacijomis daryti. Kokias dovanas galima grąžinti ir ar galima pratęsti dovanų čekių galiojimą ar atgauti pinigus.Ved. Rūta Kupetytė

Daugėja žmonių, kurie kam nors yra skolingi, didėja pinigų sumos. Tai rodo antrą kartą pristatomas skolų žemėlapis.Vilniaus oro uostas įspėja, kad kai kurie skrydžiai gali vėluoti. Taip gali nutikti, nes oro uosto darbas dėl kontrabandinių balionų buvo ribojamas triskart.Žurnalistų bendruomenei tęsiant protestą prieš valdančiųjų bandymus lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą bei keisti LRT valdyseną, visuomeninis transliuotojas aiškina žmonėms, kaip politikai užvaldo žiniasklaidą ir kas nutinka valstybėms, kur žiniasklaidos laisvė ribojama. Viena tokių šalių – Vengrija, kuri žiniasklaidos laisvės indekse yra paskutinėje vietoje ES.Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė sako, kad dabar yra kritinis momentas – turime apginti valstybę. Sabaliauskaitės teigimu, dabartiniai socialdemokratų veiksmai yra pražūtingi, vedantys Lietuvą į rusišką valdymo modelį.Vytauto Didžiojo universitete švietimo specialistai, ekspertai, politikai diskutuos, ką daryti, kad netrūktų mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mokslo metų pradžioje mokyklos ieškojo daugiau kaip 450 mokytojų.Rusijos ambasada Vilniuje Rusijos piliečiams siūlo advokatų sąrašą, kuriame ir lietuviškos pavardės. Šie gina Rusijos piliečius bylose prieš Lietuvos verslo įmones, kontrabandos bylose, tačiau sako susiduriantys ir su moraline dilema.Ved. Edvardas Kubilius

Dalis pastaruoju metu protestuojančių kultūros darbuotojų sako sulaukiantys spaudimo iš savo įstaigų ar savivaldybės vadovų to nedaryti.Beveik mėnesį dirbanti Vyriausybė – be dviejų ministrų. Vakar atstatydinta krašto apsaugos ministrė, o kultūros ministro ieškoma beveik tris savaites. Kaip vertinti Ingos Ruginienės ministrų kabineto darbą? Savo įžvalgas pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, politologas Mindaugas Norkevičius.Lietuvos banko duomenimis, pernai valstybės parama maždaug 340 jaunų šeimų padėjo įsigyti pirmųjų būstų už keliasdešimt milijonų eurų. Tačiau norintys pasinaudoti subsidija sako, kad susiduria su problemomis – trumpu terminu sutvarkyti dokumentus ir ribota pasiūla regionuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad problemos žinomos.Kitąmet Lietuva gynybai skirs 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiausiai gynybai skirsiančių NATO valstybių. Kaip Lietuva atrodo Aljanso šalių kontekste ir ar tikrai visiems aišku, kokios išlaidos gynybai yra išlaidos gynybai, o kokios – galbūt ir ne? Pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi NATO Dariumi Jauniškiu.Lenkijos ambasados Lietuvoje vadovas Grzegorzas Marekas Poznanskis sako, kad Lenkija nebijo Rusijos grasinimų, o svarbiausias prioritetas – karinės galios stiprinimas su kaimynėmis.Ved. Edvardas Kubilius.

Kad „Siri“ ar „Alexa“ ir kitos šiuolaikinės technologijos, dirbtinis intelektas prabiltų lietuviškai – reikia mūsų balsų. Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvių kalbos institutas kuria lietuvių kalbos garsyną „Liepa-3“ ir kviečia prisijungti kiekvieną, kam rūpi lietuvių kalbos ateitis technologijų pasaulyje.Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijamasi vaizdais iš Lietuvos kelių – juose užfiksuoti partrenkti, žuvę ar sužeisti laukiniai gyvūnai. Ar iš tiesų daugėja sužeistų gyvūnų ir kur jie keliauja?

Prokuratūra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūną kaltina galimai pažeidimą padariusio vyro nužudymu.Kultūros ministerijos spaudos kambaryje nelikus Ukrainos vėliavos, ministras Ignotas Adomavičius tikina, kad visos vėliavos yra. o o ministerija tikina, jog buvo atliekami valymo darbai.Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad jo šalyje įvyko dar vienas incidentas, šį kartą susijęs su Rusijos laivais.Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas sako, kad Europa turėtų imtis suderintų veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną ir sekti jo šalies pavyzdžiu sulaikant tokius laivus.Jau 8 dienas Zaporižios atominė elektrinė negauna išorinio elektros tiekimo. Ukrainos vaizdo tinklaraštininkas, dirbęs Černobilio ir Zaporižios atominėse elektrinėse Aleksandrij Kupnij sako, kad Rusija siekia prisijungti Zaporižios atominę prie savo elektros tinklų, techninės sąlygos tam yra, dabar reikia informacinės priežasties.Kiek tikėtina, kad Lietuvos vardas paminėtas gerokai anksčiau nei 1009 m? Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, istorikas Vytas Jankauskas teigia Vatikano Apaštališkojoje bibliotekoje atradęs Lietuvos vardo paminėjimą 451 metais.Šiandien Vilniuje pristatytas Kinijos elektromobilių gamintojo sukurtas skraidantis automobilis. Vieno kilometro aukštyje skristi galinti transporto priemonė į orą nepakilo. Europos Sąjunga kol kas nėra nustačiusi skrydžių taisyklių. O ekspertai perspėja apie Kinijos keliamas grėsmes. Kaip atrodytų gyvenimas su skraidančiais automobiliais domėjosi Tomas Kemzūra.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką daryti, jei savo sode nori pasisodinti lygiai tokią obelį, kokia augo senelių sode, bet nežinai, kokia buvo jos veislė? Kodėl lyg ir tie patys obuoliai neretai vadinami skirtingai? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Legendinis posakis byloja – vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Nepaprastai stiprus augalų poveikis žinomas dar nuo Sokrato laikų, kai garsus filosofas buvo nužudytas dėmėtosios maudos gėrimu. Visą gyvenimą vaistinius augalus tyrinėjusi mokslininkė prof. Ona Ragažinskienė pabrėžia, kad be tinkamų žinių vartojami augalai gali būti žalingi ne tik asmens sveikatai, bet patekę į netinkamas rankas gali tapti net teroristine grėsme. Vis dėlto profesorė pripažįsta, jog Lietuvoje, turinčioje gilias vaistinių augalų tradicijas, semiantis išminties iš patikimų šaltinių, augalai užima aiškią vietą ne tik medicinoje, bet ir asmeninėje vaistinėlėje.Kaip šią išmintį atpažinti? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene, ne vienos knygos autore, parašiusia daugiau nei šimtą mokslinių ir kelias dešimtis mokslo populiarinimo straipsnių.Ved. Ignas Klėjus.

Ukraina mini Nepriklausomybės dieną. Prieš 34 metus paskelbtas šalies apsisprendimas atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusiame Vėliavos dienos ir Nepriklausomybės dienos minėjime susirinko nuo karo pasitraukę ukrainiečiai ir fronte šalį gynę kariai.Vyriausybė nutarė nepritarti kai kurių Seimo narių siekiui įteisinti mobiliąsias vaistines, tačiau sutinka, kad reikia didinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač regionuose.Artėjant naujiems mokslo metams, daugeliui tėvų Rugsėjo 1-oji – ypatinga. Pirmąją mokslo metų dieną norisi ne tik pasveikinti savo vaikus, bet ir palydėti juos į mokyklą. Vis tik laisvas pusdienis Rugsėjo 1-ąją priklauso ne visiems darbuotojams.

Klimato kaitos rubrika. Prancūzija imasi riboti ultra greitąją madą. Šalies Parlamentas priėmė įstatymą, nukreiptą prieš ultra greitosios mados gigantus tokius kaip „Shein“ ir „Temu“ – draudžiamos jų reklamos, apmokestinami itin pigūs drabužiai. Kaip Lietuvoje sprendžiamas tekstilės pertekliaus klausimas?Kai paskatinti žmones daugiau judėti? Kiek kasdieninis judėjimas lemia mūsų sveikatą ir ilgaamžiškumą? Pokalbis su Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Albertu Skurvydu.Didžioji dalis lietuvių sako, kad informacijos apie tai, kaip išvengti finansinių sukčių yra pakankamai ir ji lengvai suprantama. Ypač informacijos pakanka vyriausio amžiaus gyventojams. Tai parodė naujausia „Citadele“ banko užsakyta apklausa.Kokius naratyvus Kremliaus propaganda platino apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusius dronus? Apie tai su Pilietinio atsparumo iniciatyvos tyrėja Urte Andriukaityte.Lietuvos ūkiuose sirpsta uogos. Jurgita ir Tautvydas Grikavičiai, išbandę uogų auginimą Varėnos rajone, Jurgitos tėvų sodyboje, ryžosi kurti savo ekologinį uogų ūkį. Įsigijo žemės Širvintų rajone, pasodino aviečių, braškių, derlių nokina ir kopūstai, cukinijos. Kitais metais sodins dar daugiau. Vietoje, kurią pavadino "Draugišku ūkiu". Kiek kainuoja Lietuvoje įkurti ekologinį ūkį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiemet minimos 400-osios metinės, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis – Andrius Rudamina.Druskininkuose atidarytas vienintelis Lietuvoje Sanatorinio gydymo muziejus.Iš Šiaulių rajono kilęs Arnas Katilius veiklus nuo mažų dienų. Dabar, 21-erių, jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Tvariosios inžinerijos studentas. Yra dirbęs ir vėl planuoja darbuotis su žemės ūkiu susijusioje įmonėje. Laisvalaikiu – didžėjaujaEismo rubrika. Ar žinotumėte kaip ir ar imtumėtės gesinti degantį automobilį? „15min grupės“ vadovas Tomas Balžekas savo socialinio tinklo paskyroje aprašė istoriją kaip Vilniaus centre pamatė degantį elektromobilį, bandė jį gesinti gesintuvu ir stebėjosi, kad neprisijungė kiti žmonės. Jis rašė: „Bet žmonės, kas mums negerai, kad nestojame ir nepadedame kol tarnybos neatvažiavę ir liepsna dar neįsismarkavo? Vis dar dažnai esame degančio kaimyno tvarto stebėtojai, o ne pilietinės visuomenės aktyvūs nariai“.Lietuvos pilotas Igoris Lobanovas tapo „British Open“ akrobatinio skraidymo čempionu. Prieš kelias savaites Belgijoje vykusiame akrobatinio skraidymo čempionato etape jis pelnė sidabro medalį. Pergalė Britanijoje ir Belgijoje iškovota antra vieta jam užtikrino sidabrą ir Pasaulio taurėje. Na o sezoną šis pilotas pradėjo unikaliu niekur nematytu triuku - atliko kilpą pranerdamas pro oro baliono nešamą 18 metrų skersmens žiedąVed. Agnė Skamarakaitė

Yra daugybę kritinių spragų – taip apie Lietuvos oro erdvės apsaugą atsiliepia parlamentarai, kurie su skirtingomis institucijomis šiandien aptarė praėjusios savaitės situaciją, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido dronas. Seimo narių teigimu, Lietuvai trūksta tiek tam tikrų teisinių sprendimų, tiek technologijų, kurios leistų geriau reaguoti į atskrendančius dronus. Krašto apsaugos ministerija žada stiprinti oro erdvės stebėjimą.Karališkų insignijų atradėju save vadinantis Saulius Poderis pareiškė turįs įrodymų, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti Vilniaus arkikatedros požemiuose. Teigdamas, kad palaikai gali dingti, jis sako kreipęsis į prokuratūrą.Apeliacinis teismas išnagrinėjo moterį tarnybos metu nušovusio policininko Dariaus Šerpyčio bylą. Šiandien trijų teisėjų kolegija atliko pakartotinį įrodymų tyrimą, peržiūrėjo dalį vaizdo įrašų iš pareigūnų kamerų, buvo išklausytos ir baigiamosios kalbos. Sprendimą byloje planuojama skelbti spalio mėnesį.Jungtinėje Karalystėje gimė aštuoni kūdikiai, kuriems buvo panaudota trijų žmonių genetinė medžiaga, kad būtų išvengta sunkių ligų.Nors pirmoji vasaros pusė šiltais bei saulėtais orais nelepino, šalies kurortai poilsiautojų skaičiumi - nesiskundžia. Stebima ir nauja tendencija - daugėja iš užsienio atvykstančių svečių.Ved. Agnė Skamarakaitė