Podcasts about vytauto

Vyresni vairuotojai: kokių situacijų kelyje jie vengia dažniausiai? Savęs ribojimas didina saugumą, ar priešingai – gali silpninti įgūdžius? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto docente dr. Laura Šeibokaite ir doktorantu Tadu Vadvilavičiumi, vykdančiais projektą „Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje“.Ved. Rūta Kupetytė

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

Kas lemia, kad užsienyje gimę ar augę lietuvių vaikai, jau būdami suaugę, vis dar palaiko ryšį su Lietuva? 2024–2025 metais Vytauto Didžiojo universitete atliktas kokybinis tyrimas rodo, kad svarbiausias veiksnys – tėvai: jų pasakojimai apie gimtinę, jų pasididžiavimas lietuviška tapatybe ir asmeninis pavyzdys. Svarbų vaidmenį atlieka ir lietuviškos mokyklėlės, bendruomenės, galimybė vaikams atvykti į Lietuvą, taip pat įvairios programos ir iniciatyvos, skatinančios pažinti šalį iš arčiau.Kremlius intensyvina informacinį karą prieš Lietuvą ir visus Vakarus, o apklausos rodo, kad du trečdaliai mūsų šalies gyventojų bijo karo su Rusija. Komunikacijos eksperto, agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus knyga „Baimės frontas“ analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus melai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi Kotryna Lingienė iš Kauno.

Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog Prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“.1918-aisiais Vasario 16-ąją – Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Po juo – dvidešimt parašų. Tačiau tarp jų – nė vienos moters. Vis dėlto to meto visuomenėje aktyviai veikė ir moterys. Kokį kelią nuėjo moterys – kokios pastangos ir idėjos slypėjo už valstybės kūrimo pradžios, ir kokius iššūkius bei galimybes matome šiandien?Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Pirmą kartą nuskambės kariljono ir trimito dueto koncertas „Kovų varpai“.Šiauliuose jau 16 metų rengiama literatūrinė meninė akcija „Nepriklausomybės maršrutai“. Šį rytą keliaujantys viešuoju miesto transportu gali klausytis lietuvių poetų kūrybos, kurią skaito Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai.Ved. Justė Luščinskytė

Į LRT kreipėsi vieniša mama prašydama pasiaiškinti, kodėl jai nepriklauso kompensacija už šildymą. Jos vaiko tėvystė nepatvirtinta, todėl savivaldybė atsisako jai skirti kompensaciją. Ši tvarka keisis nuo birželio, bet ar ji tenkins vienišas mamas?Rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“ – neeilinė istorija. Pensininkai iš Raseinių rajono jau kelias dienas bando įrodyti, kad vis dar yra gyvi.Vytauto Didžiojo universitetas kviečia paremti humanitarinius ir infrastruktūros iššūkius patiriančią Ukrainos akademinę bendruomenę.Šalyje daugėja vaikų ir paauglių, vartojančių psichotropines medžiagas. Tačiau pagalba prieinama ne visiems, ypač sudėtinga situacija regionuose.Etnologas Libertas Klimka apie pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą ir žodžio "baltai" kilmę.

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria Desovietizacijos komisijos naikinimui ir funkcijų perdavimui savivaldybėms. Asociacija sako, kad jei savivalda spręs šiuos klausimus, tai įstatymas bus taikomas nevienodai ir analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai – vienur pripažįstami neatitinkančiais įstatymo nuostatų ir šalinami, o kitur paliekami. Visuomenėje irgi nėra vieningo sutarimo desovietizacijos klausimu.Laidoje dalyvauja: Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė, buvęs Desovietizacijos komisijos narys, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas dr. Mindaugas Nefas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Keturios Lietuvos aukštosios mokyklos – Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Klaipėdos universitetai bei Kauno kolegija įkūrė konsorciumą siekiant spręsti mokytojų trūkumo problemą. Kokia šių aukštųjų mokyklų vizija pritraukiant studentus rinktis pedagogikos studijas?Šiemet Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra švenčia 95-metį. Šia proga Panevėžyje pristatoma paroda „Daugiabalsė žemė“, kurioje susitinka naujausia studentų ir dėstytojų kūryba.Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas įsitikinęs, kad nauja institucija bus ne tik muziejinė erdvė, bet ir kritinį mąstymą formuojanti kūrybinė laboratorija.Ved. Donatas Šukelis

Kodėl danų rašytojos Solvej Balle romanų ciklas „Apie tūrio apskaičiavimą“ tapo pasauliniu literatūros reiškiniu? Kaip galima intepretuoti rašytojos pasakojimą apie antikvarinių knygų pardavėją Tarą Selter kuri sulūžus laiko tvarkai buvo įkalinta lapkričio 18-oje dienoje? Kaip ir kodėl žmonės realiame gyvenime patenka į laiko kilpas ir pradeda kartoti tuos pačius veiksmus, todėl nuolat pakliūna į tas pačias situacijas? Ar mes iš tiesų turime tvirtas garantijas, kad pasaulis yra tvarkingas ir prognozuojamas, o ateitis priklauso mums?Pokalbis su vertėja Ieva Toleikyte, literatūrologe ir literatūros kritike Neringa Butnoriūte, jungiškos krypties psichoanalitike Agne Morkvėnaite-Vasiliauskiene, filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto filosofijos katedros vedėju Viktoru Bachmetjevu.Ved. Aurimas Švedas

Jau daugiau kaip dvi savaites iraniečiai protestuoja prieš Islamo Respublikos autoritarinį valdymą. Skirtingais duomenimis žuvo nuo 2,5 iki 20 tūkst. žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Iraną dėl „labai griežtų veiksmų“, jei valdžios institucijos imsis karti protestuotojus. Tačiau šiandien jis jau sako, kad jam pranešta, kad protestuotojų žudynės liovėsi ir toliau „stebės ir pažiūrės“ kaip įvykiai klostytis toliau.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Egdūnas Račius ir Gintautas Mažeikis, „Redakcijos“ žurnalistas Ignas Kinčinas, Tiubingeno universiteto tyrėjas dr. Žilvinas Švedkauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs?Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Per šimtmetį Lietuvos miestai patyrė milžinišką virsmą – nuo tarpukario augimo ir modernizacijos iki šiandieninių migracijos, taršos ir automobilių stovėjimo vietų iššūkių. Infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 m.“ leidžia pažvelgti į tai, kaip keitėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, ir ką šie pokyčiai pasako apie mūsų valstybės raidą ir kasdienį gyvenimą.„Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“ – tai knyga, kurioje nuosekliai analizuojama, kaip keitėsi dvarų virtuvės ir jų vaidmuo. Čia tiriama, kaip kukli, beveik nematoma erdvė ilgainiui virto svarbia ir prestižine dvaro dalimi. Marius Daraškevičius nagrinėja virtuvių planavimą, įrangą, kulinarines tradicijas ir žmones, kurie čia dirbo.Kad „Siri“, „Alexa“ ir kitos technologijos laisvai kalbėtų lietuviškai, reikia mūsų balsų. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų kartu su Lietuvių kalbos institutu kuriamas lietuvių kalbos garsynas „Liepa-3“, tačiau ypač trūksta kai kurių grupių – berniukų iki 14 metų, vyrų nuo 55-erių ir moterų nuo 75-erių. Todėl projekto komanda kviečia prisijungti ir už įrašytą balsą ne tik prisidėti prie kalbos ateities, bet ir gauti paskatinimų.Po sunkios ligos mirė viena garsiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena, tarptautinės sėkmės sulaukusio romano „Motinos pienas“ ir kitų knygų autorė. Rašytojai buvo 56-eri. Noros Ikstenos kūriniai versti ir į lietuvių kalbą. 2019-ųjų vasarį autorė viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur laidai „10-12“ ją kalbino Giedrė Čiužaitė. Kviečiame prisiminti rašytoją.

Apie šiuolaikinių žmonių išgyvenamą nerimą, įvairius psichologinius sunkumus šiandien girdime daug. Ar iš Bažnyčios dvasingumo tradicijos lobyno yra ką pasiūlyti šiuolaikiniam nerimaujančiam žmogui? Pokalbis su teologe, vertėja, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja Milda Vitkute.

Vytauto didžiojo karo muziejus dalyvavusius kultūros protestuose ar protestuose „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ kviečia su muziejumi pasidalinti plakatais ar kita atributika.Beveik pusė šalies gyventojų teigia, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai. Klausimas klausytojmas - kiek jūs jaučiatės saugūs per šventes, kai leidžiami fejerverkai?Dalis automobilių savininkų atėjus šaltukui susiduria su problemomis: automobiliai neužsiveda arba užsiveda sunkiai. Automobilių mechanikų teigimu, dažniausiai su panašiomis problemomis susiduria dyzelinių automobilių vairuotojai, tačiau pasirūpinti, kad atėjus šalčiams automobilis neapviltų, rekomenduojama visiems.Po švenčių namuose lieka ne tik dovanos, bet ir klausimai – ką daryti, jeigu megztinis per mažas, knyga jau skaityta ar kvepalai nepatinka. Sandra Vilimaitė aiškinasi, ką tokiomis situacijomis daryti. Kokias dovanas galima grąžinti ir ar galima pratęsti dovanų čekių galiojimą ar atgauti pinigus.Ved. Rūta Kupetytė

Paskutinėmis šių metų dienomis Donaldas Trumpas tęsė susitikimus su Ukrainos ir Izraelio lyderiais. Būtent kontroversiški susitikimai ir nuotaikų kaita labiausiai atspindėjo šių metų užsienio politiką. Su kokiais esminiais iššūkiais susidursime kitąmet? Ir kokius pasirinkimus turės padaryti Lietuva?Diskusijoje dalyvauja: buvę užsienio reikalų ministrai, diplomatai Vygaudas Ušackas, Antanas Valionis, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.Ved. Mindaugas Aušra.

Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Po derybų Berlyne paskelbtas 6 punktų Ukrainos saugumo garantijų ir ekonomikos atsigavimo paramos planas. Jame numatyta karinė parama Ukrainai ilguoju laikotarpiu, taip pat Europos šalių vadovaujama ir Jungtinių Valstijų remiama tarptautinė misija šalyje bei teisiniai įsipareigojimai atsakyti į bet kokį karinį puolimą ateityje. Ukraina sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau teigia, kad dėl teritorijų dar nėra sutarimo.Laidoje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Daugėja žmonių, kurie kam nors yra skolingi, didėja pinigų sumos. Tai rodo antrą kartą pristatomas skolų žemėlapis.Vilniaus oro uostas įspėja, kad kai kurie skrydžiai gali vėluoti. Taip gali nutikti, nes oro uosto darbas dėl kontrabandinių balionų buvo ribojamas triskart.Žurnalistų bendruomenei tęsiant protestą prieš valdančiųjų bandymus lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą bei keisti LRT valdyseną, visuomeninis transliuotojas aiškina žmonėms, kaip politikai užvaldo žiniasklaidą ir kas nutinka valstybėms, kur žiniasklaidos laisvė ribojama. Viena tokių šalių – Vengrija, kuri žiniasklaidos laisvės indekse yra paskutinėje vietoje ES.Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė sako, kad dabar yra kritinis momentas – turime apginti valstybę. Sabaliauskaitės teigimu, dabartiniai socialdemokratų veiksmai yra pražūtingi, vedantys Lietuvą į rusišką valdymo modelį.Vytauto Didžiojo universitete švietimo specialistai, ekspertai, politikai diskutuos, ką daryti, kad netrūktų mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mokslo metų pradžioje mokyklos ieškojo daugiau kaip 450 mokytojų.Rusijos ambasada Vilniuje Rusijos piliečiams siūlo advokatų sąrašą, kuriame ir lietuviškos pavardės. Šie gina Rusijos piliečius bylose prieš Lietuvos verslo įmones, kontrabandos bylose, tačiau sako susiduriantys ir su moraline dilema.Ved. Edvardas Kubilius

Nėra dienos, kad socialiniuose tinkluose nerastum naujų įrašų apie atnaujintų bendrojo ugdymo programų (BUP) broką - dalijasi tiek mokiniai, tiek jų tėvai, tiek mokytojai – nuo matematikų iki biologų.Ar iš tikrųjų atnaujintos programos tokios prastos, palyginti su buvusiomis, ar tas nepasitenkinimas girdimas tik todėl, kad šiandien visi turi galimybę nevaržomai rašyti ir išsakyti savo nuomonę socialiniuose tinkluose? O ir kodėl absoliuti dauguma edukologų, didaktų tyli?Svarbu išsiaiškinti, ar specialistai, kūrę naująsias programas, tyrėjo kompetencijų ne tik savo dalyko, bet ir neuromokslo, mokinių amžiaus tarpsnių išmanymo? Pagaliau, jei programos išties prastos, kada realiai galima tikėtis pasikeitimų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja programų atnaujinime dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, Lietuvos istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos deleguota į Nacionalinės švietimo agentūros sudaromas Mokomojo dalyko tarybas, naujosioms programoms taisyti, Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 – savarankiškai namuose. Tokius duomenis dar 2015 m. atskleidė PISA tyrimas. Iš jo matyti, kad daugelyje kitų šalių mokiniai daugiau mokosi mokykloje, bet kur kas mažiau namuose.2022 m. PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis – vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas. EBPO vidurkis – pusantros valandos, o Skandinavijoje ir Nyderlanduose – mažiau nei viena valanda.Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.O štai dalis mokytojų įžvelgia, kad šiandien realybė dar prastesnė – mokinių, besimokančių pagal atnaujintas gerokai platesnes, o ir gilesnes programas, mokymosi krūviai dar labiau išaugo. Prie to prisideda tiek tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis, o ir nemažai pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. O didmiesčiuose dar ir klasės perpildytos, tad mokytojai vos spėja išdėstyti naują temą, o gilintis dalyką ir mokytis jie nurodo mokiniams namuose.Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 val. namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai. Šie kasdien namuose esą mokosi po 4-6 val. O kai kurie dar ir savaitgaliais su korepetitoriais.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja vilnietis vienuoliktokas Jokūbas Tomas, vilnietė, keturių vaikų mama, bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Dalis pastaruoju metu protestuojančių kultūros darbuotojų sako sulaukiantys spaudimo iš savo įstaigų ar savivaldybės vadovų to nedaryti.Beveik mėnesį dirbanti Vyriausybė – be dviejų ministrų. Vakar atstatydinta krašto apsaugos ministrė, o kultūros ministro ieškoma beveik tris savaites. Kaip vertinti Ingos Ruginienės ministrų kabineto darbą? Savo įžvalgas pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, politologas Mindaugas Norkevičius.Lietuvos banko duomenimis, pernai valstybės parama maždaug 340 jaunų šeimų padėjo įsigyti pirmųjų būstų už keliasdešimt milijonų eurų. Tačiau norintys pasinaudoti subsidija sako, kad susiduria su problemomis – trumpu terminu sutvarkyti dokumentus ir ribota pasiūla regionuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad problemos žinomos.Kitąmet Lietuva gynybai skirs 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiausiai gynybai skirsiančių NATO valstybių. Kaip Lietuva atrodo Aljanso šalių kontekste ir ar tikrai visiems aišku, kokios išlaidos gynybai yra išlaidos gynybai, o kokios – galbūt ir ne? Pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi NATO Dariumi Jauniškiu.Lenkijos ambasados Lietuvoje vadovas Grzegorzas Marekas Poznanskis sako, kad Lenkija nebijo Rusijos grasinimų, o svarbiausias prioritetas – karinės galios stiprinimas su kaimynėmis.Ved. Edvardas Kubilius.

Kad „Siri“ ar „Alexa“ ir kitos šiuolaikinės technologijos, dirbtinis intelektas prabiltų lietuviškai – reikia mūsų balsų. Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvių kalbos institutas kuria lietuvių kalbos garsyną „Liepa-3“ ir kviečia prisijungti kiekvieną, kam rūpi lietuvių kalbos ateitis technologijų pasaulyje.Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijamasi vaizdais iš Lietuvos kelių – juose užfiksuoti partrenkti, žuvę ar sužeisti laukiniai gyvūnai. Ar iš tiesų daugėja sužeistų gyvūnų ir kur jie keliauja?

Kas yra politinė kultūra? Kodėl šiandien Lietuvos politikos kultūra yra būtent tokia? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto docentu, politologu Ignu Kalpoku.Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje pristatyta Karybos instituto darbuotojo laisvės kovų tyrinėtojo ir daugybės istorinių knygų apie partizaninį karą, nepriklausomybės kovas autoriaus Ernesto Kuckailio naujausia knyga „Laisvės šuolis. Sugrįžimas“.Ar sąmokslo teorijos apie ateivius vis dar populiarios? Kas lemia jų atsiradimą ir kokios sąmokslo teorijos pačios keisčiausios, pokalbis su filosofu, religijotyrininku ir sąmokslo teorijų tyrėju dr. Alfredu Buiko.MO muziejuje atverta didžioji paroda „Amžinai laikina“, kurioje šiuolaikinis menas susitinka su senosios dailės kūriniais.Ved. Donatas Šukelis

Ką daryti, jei savo sode nori pasisodinti lygiai tokią obelį, kokia augo senelių sode, bet nežinai, kokia buvo jos veislė? Kodėl lyg ir tie patys obuoliai neretai vadinami skirtingai? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Prokuratūra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūną kaltina galimai pažeidimą padariusio vyro nužudymu.Kultūros ministerijos spaudos kambaryje nelikus Ukrainos vėliavos, ministras Ignotas Adomavičius tikina, kad visos vėliavos yra. o o ministerija tikina, jog buvo atliekami valymo darbai.Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad jo šalyje įvyko dar vienas incidentas, šį kartą susijęs su Rusijos laivais.Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas sako, kad Europa turėtų imtis suderintų veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną ir sekti jo šalies pavyzdžiu sulaikant tokius laivus.Jau 8 dienas Zaporižios atominė elektrinė negauna išorinio elektros tiekimo. Ukrainos vaizdo tinklaraštininkas, dirbęs Černobilio ir Zaporižios atominėse elektrinėse Aleksandrij Kupnij sako, kad Rusija siekia prisijungti Zaporižios atominę prie savo elektros tinklų, techninės sąlygos tam yra, dabar reikia informacinės priežasties.Kiek tikėtina, kad Lietuvos vardas paminėtas gerokai anksčiau nei 1009 m? Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, istorikas Vytas Jankauskas teigia Vatikano Apaštališkojoje bibliotekoje atradęs Lietuvos vardo paminėjimą 451 metais.Šiandien Vilniuje pristatytas Kinijos elektromobilių gamintojo sukurtas skraidantis automobilis. Vieno kilometro aukštyje skristi galinti transporto priemonė į orą nepakilo. Europos Sąjunga kol kas nėra nustačiusi skrydžių taisyklių. O ekspertai perspėja apie Kinijos keliamas grėsmes. Kaip atrodytų gyvenimas su skraidančiais automobiliais domėjosi Tomas Kemzūra.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rugsėjo 25 dieną Kauno rajone Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasideda specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Joje bus pristatomi veisliniai žirgai, triušiai bei paukščiai. Bus demonstruojami ir vertinami gyvūnai, parodomąsias programas komentuos ekspertai. Gaila, kad dėl ligų grėsmės šiemet parodoje nebus galvijų, ožkų ir avių. Įvairi bus šviečiamoji programa – aptars užkrečiamąsias gyvulių ligas ir biosaugą, veisimo programas, trumpąsias tiekimo grandines, kitas aktualias gyvulininkystės temas.Šalyje vis dažniau stengiamasi žmones su negalia įtraukti į naudingą veiklą. Taip Tauragės „Carito“ iniciatyva įkurtos socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Čia trys darbuotojai, vadovaujami virėjos Indros Dadūrienės, bendram darbui sutelkė 30 žmonių su negalia. Gaminami įvairiausi patiekalai, dažniausiai – valgytojų pamėgti cepelinai su 4 rūšių įdarais. Organizatoriai tikisi, kad ateityje šis projektas peraugs į socialinį verslą.Užsienis. Prancūzija – viena didžiausių žemės ūkio šalių Europoje, kurioje vis dažniau diegiamos išmaniosios technologijos. Dirbtinis intelektas jau ne tik pataria darbuose, bet ir palengva perima gyvūnų priežiūrą. Patys ūkininkai pastebi, kad tai ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir padeda ūkiams išlikti konkurencingiems.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Daugėjant į Lietuvą patenkančios nedemokratinių režimų simbolikos, siūloma uždrausti įvežti daiktus, kūrinius ar leidinius, kuriais propaguojami arba pateisinami totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų vykdyti nusikaltimai bei ideologija. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir muziejininke, visuomenininke Nina Puteikiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Penktadienį pradedamas rodyti spektaklis jungia ir tradicinę dramos vaidybą, ir vaizdo projekcijas, ir šiuolaikinį cirką bei kitus fantazijų pasaulį scenoje papildančius elementus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugsėjo 19–20 dienomis Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyks VIII tarptautinis Nidos forumas. Pokalbis su forumo projekto koordinatoriumi poetu, vertėju Antanu Gailiumi ir žurnalistu, kino režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vyriausius pasaulio dirigentus, gimtadienio sveikinimą Arvo Pärtui ir skandalą Flamandijos festivalyje, į kurį įsitraukė Belgijos ministras pirmininkas.Ved. Gerūta Griniūtė

„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas sprendimas – jame nebeliks laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio, jo vietai užimti iškelta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba nusprendė ant Vilniaus rotušės pastato atminimo lentoje įamžinti Lietuvoje viešėjusio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareikštą įsipareigojimą, jog Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tiesa, tai ne pirma tokia citata, įamžinta ant Rotušės sienos. Komentuodamas idėją įamžinti Vokietijos kanclerio pažadą, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad tokius žodžius turime įgyvendinti patys, o ne iškaldami tikėtis, kad tai įtvirtins tikrovę. Pasak jo, mes patys kuriame tikrovę. Kokį komunikacinį svorį turi toks savivaldybės žingsnis ir kokias vertes atneša mums, kaip visuomenei, ekspertų teiraujasi Urtė Karalaitė.Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.„Naujųjų mokslo metų išvakarėse lieka viltis, kad bent pavieniai mokytojai ir mokiniai sugebės vieni kituose įžvelgti žmoniškumo pradmenis, kuriuos prasminga ugdyti“, – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas teigia: mūsų piliakalniai savo masteliu lenkia Egipto piramidžių fenomeną. Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Minint Prūsijos 500 metų sukaktį, tuo domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Slemo scenoje Jovarą Kelpšą žavi nuolatinis pokytis, lietuvių kalbos mokytojo darbe – tikras ryšys su vaikais. Kaune gyvenantis šiaulietis taip pat dirba populiariame muziejuje, kur veda patyrimines ekskursijas. Iki trisdešimt penkerių jis tikisi spėti išleisti debiutinę poezijos knygą. Visa tai telpa į žodį „literatas“. Su Jovaru, savo ir taip nenuobodų gyvenimą marginančiu jam tarptautinę šlovę atnešusios anties simbolika, kalbasi Kotryna Lingienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Socialdemokratai įtikino „valstiečius“ dirbti kartu ir taip užsitikrino reikiamą balsų skaičių patvirtinti premjerei. Partneriams daroma įvairių nuolaidų, tačiau kol kas neaišku, kaip bus pasidalinta ministerijomis ir kas joms vadovaus. O prie Prezidentūros ir Seimo buriasi piliečiai, nepritariantys tokios sudėties koalicijai.Ar skandalų purtomi valdantieji susigrąžins visuomenės pasitikėjimą?Laidoje dalyvauja politologė, kairiųjų aljanso kairiųjų aljanso KArtu atstovė Jolanta Bielskienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, komunikacijos specialistas Aidas Petrošius.Ved. Jurga Tvaskienė.

Legendinis posakis byloja – vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Nepaprastai stiprus augalų poveikis žinomas dar nuo Sokrato laikų, kai garsus filosofas buvo nužudytas dėmėtosios maudos gėrimu. Visą gyvenimą vaistinius augalus tyrinėjusi mokslininkė prof. Ona Ragažinskienė pabrėžia, kad be tinkamų žinių vartojami augalai gali būti žalingi ne tik asmens sveikatai, bet patekę į netinkamas rankas gali tapti net teroristine grėsme. Vis dėlto profesorė pripažįsta, jog Lietuvoje, turinčioje gilias vaistinių augalų tradicijas, semiantis išminties iš patikimų šaltinių, augalai užima aiškią vietą ne tik medicinoje, bet ir asmeninėje vaistinėlėje.Kaip šią išmintį atpažinti? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene, ne vienos knygos autore, parašiusia daugiau nei šimtą mokslinių ir kelias dešimtis mokslo populiarinimo straipsnių.Ved. Ignas Klėjus.

Ukraina mini Nepriklausomybės dieną. Prieš 34 metus paskelbtas šalies apsisprendimas atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusiame Vėliavos dienos ir Nepriklausomybės dienos minėjime susirinko nuo karo pasitraukę ukrainiečiai ir fronte šalį gynę kariai.Vyriausybė nutarė nepritarti kai kurių Seimo narių siekiui įteisinti mobiliąsias vaistines, tačiau sutinka, kad reikia didinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač regionuose.Artėjant naujiems mokslo metams, daugeliui tėvų Rugsėjo 1-oji – ypatinga. Pirmąją mokslo metų dieną norisi ne tik pasveikinti savo vaikus, bet ir palydėti juos į mokyklą. Vis tik laisvas pusdienis Rugsėjo 1-ąją priklauso ne visiems darbuotojams.

Klimato kaitos rubrika. Prancūzija imasi riboti ultra greitąją madą. Šalies Parlamentas priėmė įstatymą, nukreiptą prieš ultra greitosios mados gigantus tokius kaip „Shein“ ir „Temu“ – draudžiamos jų reklamos, apmokestinami itin pigūs drabužiai. Kaip Lietuvoje sprendžiamas tekstilės pertekliaus klausimas?Kai paskatinti žmones daugiau judėti? Kiek kasdieninis judėjimas lemia mūsų sveikatą ir ilgaamžiškumą? Pokalbis su Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Albertu Skurvydu.Didžioji dalis lietuvių sako, kad informacijos apie tai, kaip išvengti finansinių sukčių yra pakankamai ir ji lengvai suprantama. Ypač informacijos pakanka vyriausio amžiaus gyventojams. Tai parodė naujausia „Citadele“ banko užsakyta apklausa.Kokius naratyvus Kremliaus propaganda platino apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusius dronus? Apie tai su Pilietinio atsparumo iniciatyvos tyrėja Urte Andriukaityte.Lietuvos ūkiuose sirpsta uogos. Jurgita ir Tautvydas Grikavičiai, išbandę uogų auginimą Varėnos rajone, Jurgitos tėvų sodyboje, ryžosi kurti savo ekologinį uogų ūkį. Įsigijo žemės Širvintų rajone, pasodino aviečių, braškių, derlių nokina ir kopūstai, cukinijos. Kitais metais sodins dar daugiau. Vietoje, kurią pavadino "Draugišku ūkiu". Kiek kainuoja Lietuvoje įkurti ekologinį ūkį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Rugpjūčio 6 d. Klaipėdoje prasideda tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Pokalbis su aktore, festivalio organizatore Gabija Bargailaite.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo seserims sakydavo: „Nė viena iš jūsų negali prilygti mamai grožiu“. Kokiais talentais pasižymėjo vargonininką Konstantiną įsimylėjusi vokietaitė ir kokių jos ruoštų valgių receptai pasiekė šių dienų Druskininkus, antrajame ciklo „Čiurlioniai“ epizode domisi Kotryna Lingienė.Rugpjūčio 6 d. pasaulis mini 80-ąsias Japonijos miesto Hiroshimos atominio subombardavimo metines. Kaip šiandienos karinių konfliktų kontekste galime kalbėti ir ko pasimokyti iš 1945-ųjų Hiroshimos ir Nagasakio tragedijos? Pokalbis su japonų menininku Tomoo Nagai ir menininke Renata Valčik bei filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.Kiek kalbų nuo mažų dienų gali išmokti vaikai? Tomas Riklius apie dvikalbį ugdymą ir didėjančią tokio ugdymo naudą kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus Socratus anglų kalbos ir ispanų kalbos mokytoja metodininke Jolanta Liubkevič.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorė Nailia Galiamova.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiemet minimos 400-osios metinės, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis – Andrius Rudamina.Druskininkuose atidarytas vienintelis Lietuvoje Sanatorinio gydymo muziejus.Iš Šiaulių rajono kilęs Arnas Katilius veiklus nuo mažų dienų. Dabar, 21-erių, jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Tvariosios inžinerijos studentas. Yra dirbęs ir vėl planuoja darbuotis su žemės ūkiu susijusioje įmonėje. Laisvalaikiu – didžėjaujaEismo rubrika. Ar žinotumėte kaip ir ar imtumėtės gesinti degantį automobilį? „15min grupės“ vadovas Tomas Balžekas savo socialinio tinklo paskyroje aprašė istoriją kaip Vilniaus centre pamatė degantį elektromobilį, bandė jį gesinti gesintuvu ir stebėjosi, kad neprisijungė kiti žmonės. Jis rašė: „Bet žmonės, kas mums negerai, kad nestojame ir nepadedame kol tarnybos neatvažiavę ir liepsna dar neįsismarkavo? Vis dar dažnai esame degančio kaimyno tvarto stebėtojai, o ne pilietinės visuomenės aktyvūs nariai“.Lietuvos pilotas Igoris Lobanovas tapo „British Open“ akrobatinio skraidymo čempionu. Prieš kelias savaites Belgijoje vykusiame akrobatinio skraidymo čempionato etape jis pelnė sidabro medalį. Pergalė Britanijoje ir Belgijoje iškovota antra vieta jam užtikrino sidabrą ir Pasaulio taurėje. Na o sezoną šis pilotas pradėjo unikaliu niekur nematytu triuku - atliko kilpą pranerdamas pro oro baliono nešamą 18 metrų skersmens žiedąVed. Agnė Skamarakaitė

Yra daugybę kritinių spragų – taip apie Lietuvos oro erdvės apsaugą atsiliepia parlamentarai, kurie su skirtingomis institucijomis šiandien aptarė praėjusios savaitės situaciją, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido dronas. Seimo narių teigimu, Lietuvai trūksta tiek tam tikrų teisinių sprendimų, tiek technologijų, kurios leistų geriau reaguoti į atskrendančius dronus. Krašto apsaugos ministerija žada stiprinti oro erdvės stebėjimą.Karališkų insignijų atradėju save vadinantis Saulius Poderis pareiškė turįs įrodymų, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti Vilniaus arkikatedros požemiuose. Teigdamas, kad palaikai gali dingti, jis sako kreipęsis į prokuratūrą.Apeliacinis teismas išnagrinėjo moterį tarnybos metu nušovusio policininko Dariaus Šerpyčio bylą. Šiandien trijų teisėjų kolegija atliko pakartotinį įrodymų tyrimą, peržiūrėjo dalį vaizdo įrašų iš pareigūnų kamerų, buvo išklausytos ir baigiamosios kalbos. Sprendimą byloje planuojama skelbti spalio mėnesį.Jungtinėje Karalystėje gimė aštuoni kūdikiai, kuriems buvo panaudota trijų žmonių genetinė medžiaga, kad būtų išvengta sunkių ligų.Nors pirmoji vasaros pusė šiltais bei saulėtais orais nelepino, šalies kurortai poilsiautojų skaičiumi - nesiskundžia. Stebima ir nauja tendencija - daugėja iš užsienio atvykstančių svečių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dėl aušinimo sistemos gedimo atjungus vieną iš dviejų Astravo energijos blokų, radiacinis fonas Lietuvoje nėra pakitęs. Naujausią informaciją apžvelgs specialistai.Restauratorius Saulius Poderis sako, kad dalis metų pradžioje atrasto arkikatedros lobio yra dingusi. Taip pat, pasak Poderio, požemiuose jam galimai pavykę atrasti ir Vytauto Didžiojo palaikus.Po to, kai Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos įskridęs dronas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad saugant oro erdvę yra nemažai trūkumų – tiek aptinkant į šalį įskristi galinčius dronus, tiek perspėjant apie grėsmę, tiek kalbant apie galimybę tokį objektą eliminuoti.

Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos. Birželį Ukrainos Polesės regione įvyko tarptautinė ekspedicija, kurios metu buvo vertinama meldinių nendrinukių padėtis vienoje svarbiausių šiai rūšiai teritorijų. Ekspedicijai vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, ilgametis Tarptautinės meldinės nendrinukės grupės narys dr. Žydrūnas Preikša.Nerimsta kalbos dėl rusų kalbos Lietuvoje, keliami klausimai, kodėl dalis žmonių nenori ar niekaip neišmoksta kalbos. Kokių sąlygų reikia kalbos mokymuisi?Lietuvoje penkias savaites praleido 28 lietuvių kilmės jaunuoliai iš JAV ir Kanados. Jie ne tik stažavosi lyderiaujančiose įmonėse ir organizacijose, bet ir keliavo po Lietuvą.

Šį mėnesį Tarptautiniame švietimo botanikos soduose kongrese už edukacijas apdovanota Vytauto Didžiojo botanikos sodo darbuotoja. Lietuvos botanikos sodų atstovai sako, kad žydint daugybei augalų verta ne tik grožėtis botanikos sodų kolekcijomis: lankytojai gali pasirinkti informacijos, kuri padeda kurti asmeninius želdynus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – VDU Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo Komunikacijos ir paslaugų skyriaus vadovė Aida Vida Dobkevičiūtė.Ved. Darius Matas

Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp didesnės atidos savo sveikatai ir iškreipto savęs medikalizavimo?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto antropologe dr. Daiva Bartušiene, įrašytas audiofestivalyje „Banguoja“ su gyva auditorija.Ved. Ignas Klėjus.

Teismui perduota byla, kurioje 24-erių Mažeikių rajono gyventojas kaltinamas seksualiniu smurtu prieš 40 mergaičių. Dauguma jų mažametės – iki 14 metų amžiaus, o jauniausiai nukentėjusiajai 8-eri.Kiniški automobiliai veržiasi į Lietuvos rinką. Kokia jų strategija? Kokios gali būti grėsmės dėl tokios intensyvios plėtros?Lietuvos banko vertinimu, dėl JAV muitų tikėtinas Kinijos prekių antplūdis į ES Lietuvos eksportuotojams grėsmių prarasti rinkas nekels, o su tiesiogine Kinijos konkurencija susidurtų apie šeštadalis lietuviškų gamintojų – baldų pramonė, plastikų, elektronikos gamintojai.Vytauto Didžiojo universiteto Valdo Adamkaus sporto centre įvyko paralimpinių pamokų diena. Tai pirmas toks renginys, kai beveik keturi šimtai vaikų iš įvairių Lietuvos mokyklų turėjo galimybę išbandyti daugiau nei dvidešimt paralimpinių arba kitų sporto šakų.Verslininko Gedimino Žiemelio įkurtas ir valdomas krepšinio klubo „Wolves“ ketina dvejiems metams stabdyti veiklą ir prašo Lietuvos krepšinio lygos panaikinti licenciją.Ved. Agnė Skamarakaitė

Amerikoje, kur jau kelios dienos nerimsta protestai prieš Donaldo Trampo antiimigracinę politiką.Grupė piliečių Seimui siūlo Vytautą Didįjį paskelbti Lietuvos karaliumi. Siūlymo iniciatoriai sako, kad tai galėtų būti padaryta iki 2030-ųjų, kai bus minimos Vytauto Didžiojo 600-osios mirties metinės. Istorikai siūlymą vertina skeptiškai, o politikai sako, kad diskusijos šia tema galėtų prasidėti.LRT faktų rubrikoje kolegė Jurga Bakaitė aiškinasi, kaip veikia pavasarį sukurta ekstremaliosioms situacijoms skirta programėlė LT72. Pastarąją savaitę pasklido žinia, neva ji yra praėjusiais metais tapo populiariausia programėle Lietuvoje. Ar toks optimizmas atitinka realybę?Nacionalinis vėžio centras pacientams siūlo naują paslaugą - skausmo valdymo bei diagnozavimo paslaugą namuose. Centras ją žada teikti visos šalies gyventojams - aprūpinti pacientus skausmo pompomis, parinkti bei išrašyti vaistus, išmokyti naudotis įranga, o vėliau skausmo priežiūrą namuose palikti užtikrinti vietinės paliatyviosios pagalbos komandoms. Kaip veiks ši tvarka, kas ja galės pasinaudoti ir kur dėl jos kreiptis?Ved. Liuda Kudinova

Apie krikščionišką fundamentalizmą – su religijų tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto profesore Milda Ališauskiene.Didieji prekybos tinklai žadėjo šiemet atsisakyti prekybos narvuose laikomų vištų kiaušiniais. Ar pavyks pažadą įgyvendinti?Ar Lietuva toliau laikysis ambicijų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus?Lietuvoje populiarėja japonų animacija, vadinama anime, ir komiksai, vadinami manga. Organizuojamos netgi stovyklos vaikams ir paaugliams, kuriose jie ištisas dienas mokosi piešti šio stiliaus komiksus ar diskutuoja apie personažus.Ved. Darius Matas

Vokietijos įstatymų leidėjai patvirtino būsimojo kanclerio Frydricho Merco pasiūlytą milžinišką investicijų į gynybą ir infrastruktūrą paketą, kuriuo siekiama sustiprinti šalį. Mercas pareiškė, kad didelis išlaidų gynybai padidinimas yra būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresijos karo prieš Europą“.Seimo nariams uždarame posėdyje politikams pristatyta saugumo situacija regione ir pasaulyje, bei su tuo susiję Lietuvos kariuomenės poreikiai. Toks posėdis surengtas po beveik 34 metų pertraukos ir organizuotas Lietuvai ketinant smarkiai didinti finansavimą krašto apsaugai.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjai baiminasi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali sutikti perduoti Odesos uostą Rusijos kontrolei, tai pranešė „The New York Times“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytų paliaubų laikotarpiu būtų sustabdyta visa karinė pagalba Ukrainai, sakė su situacija susipažinę asmenys.Nacionalinio transliuojo LRT tarybos pirmininku išrinktas antrą kadenciją taryboje dirbantis Vytauto Didžiojo Universiteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos profesorius Mindaugas Jurkynas.Šiaulių apygardos prokuratūra ir Telšių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vieno Telšių mokytojo galimo seksualinio priekabiavimo ir pornografijos platinimo. Technologijų mokytojas galimai vulgariai elgėsi su gimnazistėmis, socialiniame tinkle išplatino pornografinę nuotrauką.Vilniaus rajono gyventojai kreipėsi į specialiųjų tyrimų tarnybą dėl rajono tarybos sprendimo, kai lenkų rinkimų akcijos narių balsais buvo nuspręsta išimties tvarka asfaltuoti gatvę, kurioje gyvena Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus patarėjas. Siūlymą pateikė kito Seimo nario patarėjas, kuris yra ir Vilniaus rajono tarybos narys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Karui turime ruoštis taip, lyg jis būtų rytoj, sako Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Anot jos, artimiausiu metu agresija iš Rusijos negresia, tačiau laikas gamintis ginklus, plėsti poligonus, išeiti iš Otavos konvencijos ir keisti Konstituciją, kad šalyje galėtų būti dislokuotas branduolinis ginklas.Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune įvyko Karo komendantūrų valdybos įkūrimo ceremonija. Valdybos vadu paskirtas pulkininkas Danas Mockūnas. Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad naujoji valdyba veiks kaip jungtis tarp karių ir visuomenės.Jungtinių valstijų prezidentas Donaldas Trumpas neatsisako minčių užvaldyti Grenlandiją. Apie tai jis kalbėjo net po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi. Tačiau pačioje Grenlandijoje stiprėja pasipriešinimas. Apie griežtą atsaką kalba ir kadenciją baigiantis Grenlandijos premjeras, ir rinkimų nugalėtojas.Estija ir Lietuva - pirmosios NATO šalys, ketinančios gynybai skirti 5-is procentus bendrojo vidaus produkto. Talinas neatmeta galimybės gynybai finansuoti įvesti ir specialų mokestį. Šalies parlamento pirmininkas Lauris Huuuuusaras atkreipia dėmesį, kadVed. Liepa Želnienė

Siekdama sumažinti eiles pas gydytojus, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė svarsto vystyti telemedicinos paslaugas.Seimo komitetas svarsto, ar elektrinių paspirtukų, dviračių nuomos verslą įpareigoti klientus aprūpinti šalmais. Bolt dalijimosi paslaugų vyriausiasis operacijų specialistas Ignas Kizelevičius abejoja ar paspirtukininkai naudotų šalmus, o baudos skatintų rinktis kitas transporto priemones, be to kebli būtų šalmų higienos priežiūra.Šiemet ketinama didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių stojant į slaugos studijas aukštosiose mokyklose. Taip Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti slaugytojų deficitą ir pritraukti daugiau jaunų žmonių rinkti šią profesiją. Aukštųjų mokyklų vadovai sako, kad ir dabar nesurenka norimo studentų skaičiaus, slaugytojų bendruomenė taip pat skeptiškai vertina tokį valdžios siūlymą.Eliziejaus rūmuose susitikusiems Europos lyderiams nepavyko rasti bendro atsako į Jungtinių Valstijų pradėtas derybas su Rusija ir susitarti dėl ateities saugumo garantijų Ukrainai. Susitikimo dalyviai teigia sutariantys dėl išlaidų gynybai, bet ir šiuo klausimu rezultatų nėra.Kauno rajono Zapyškio gyventojus piktina eismo sprendimai beveik baigtoje remontuoti pagrindinėje Vytauto gatvėje. Kadangi ši gatvė yra valstybinio kelio Kaunas – Šakiai dalis, ja važiuoja daug vilkikų. Jų vairuotojams dėl naujai įrengtų eismo saugumo salelių įsukti į gatvę tapo labai sudėtinga, kyla nemažai avarinių situacijų.Ved. Rūta Kupetytė

Ar turite išvykimo krepšį? Tai klausimas, kurį karts nuo karto tenka išgirsti jau beveik trejus metus tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Kol vieni tokį krepšį yra susikrovę patys, kiti ieško jų jau sukomplektuotų internetinėse parduotvuėse. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Gabrielius Klimenka nusprendė ištirti, ar Lietuvos parduodamu krepšių turinys atitinka oficialas rekomendacijas pareikimas puslapyje LT72.Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta daugiau nei 100 lietuvių bažnyčių, daugiau nei 50 lietuvių kapinių, pastatyta per 150 paminklų Lietuvai ir lietuviams. Jungtinėse Valstijose veikia didžiuliai lietuvių muziejai, lietuvių vienuolynai, lietuvių klubų rūmai, ten palaidoti vieni žymiausių lietuvių, jų garbei pavadintos gatvės ir aikštės. Visa tai sugulė į Augustino ir Aistės Žemaičių knygą „Gabalėliai Lietuvos”. Šią knygą sudėlioti iš gabalėlių užtruko septynerius metus.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius. Mieli klausytojai, ar jūs savo aplinkoje pastebite nenaudojamus automobilius, ar pranešate apie juos?Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, duris atvėrė paroda apie Lietuvos mados istoriją, dabartį bei ateitį. Ekspozicijos rengėjai kviečia: „Pasikalbėkime" apie madą ir ne tik“. Kolegos Andrius Baranovo pasakojimas.

„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.Ved. Ignas Klėjus

Dovilė Budrytė, politikos mokslų profesorė, gyvenanti Atlantoje, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Kavolio tarpdisciplinių tyrimų instituto vyriausioji kviestinė tyrėja, jau daugelį metų tyrinėja vadinamuosius atminties karus. Vienas naujausių jos tyrimų – kaip Lietuvoje moterys vaizduojamos Lietuvos antisovietiniame partizaniniame kare ir Stalino rėminiuose, koks vaidmuo joms priskiriamas.Kokie nauji lietuviški žodžiai praėjusiais metais gimė Lietuvoje ir yra įtraukti į naujažodžių žodyną?Kur šiemet bus galima atsisveikinti su kalėdine egle ir kiek turėtų tarnauti dirbtinė eglė?Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka”. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu”. Į kelionę laiku kviečia autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę Kauno vaikų kavinę „Pasaka”, parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.

Šiandienos laidos „10-12“ rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ svečiuojasi Amerikos lietuvių rašytoja, vertėja, mokslininkė Laima Vincė Sruoginis. Ji šiuo metu atlieka podoktorantūros stažuotę Vytauto Didžiojo universitete, kur tyrinėja lietuvių diasporos literatūrą ir Amerikos lietuvių rašytojų santykį su Lietuva.Kaip užsieniečiams sekasi mokytis lietuvių kalbos? Kokiais atvejais kursai suteikiami nemokamai?Tik trečdalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo gyvenvietėse esančiomis viešosiomis erdvėmis. Anot vienos inžinerinius sprendimus miesto erdvių gerinimui siūlančių bendrovių, daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, kad infrastruktūra nėra pritaikyta žmonėms su negalia, 4 iš 10 pasigenda daugiau poilsio zonų: suoliukų, stalų bendriems susibūrimams. Kokias tai atskleidžia problemas, susijusias su viešųjų erdvių planavimu ir įrengimu?Kaišiadorių rajone įsikūrusi lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima puoselėja indiškų daržovių ir kreivabūdžių ūkį anglišku pavadinimu ,,Bedrock“. Daržovių auginimas - sezoninė veikla. Daugiau - Rūtos Simanavičienės parengtame interviu.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas