Podcasts about pokario

Lietuvai jau yra tekę patirti didžiulę migracijos krizę: 1946-1947 m.kai kuriais laikotarpiais į mūsų šalį kasdien atvykdavo bent po tūkstantį žmonių. Prie pokario socialinės ir ekonominės suirutės prisidėjo ir šiltinės epidemija.Apie „duoneliavimo“ priežastis ir valdžios pastangas riboti atvykėlių srautus pasakoja Lietuvos istorijos instituto istorikė, dr. Regina Laukaitytė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Pokario metais išvykusi iš Lietuvos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė pateko į vyrų dominuojamą konservatyvų literatūrinį išeivijos pasaulį. Nuo tos akimirkos jos gyvenimas ir kūryba apaugo kultūriniais mitais ir stereotipais. Dabar juos, tarsi lupdamos svogūną, vieną po kito nuima literatūrologės, interpretuojančios rašytojos tekstus iš naujo ir atveriančios galimybę šių dienų skaitytojams ją skaityti kitaip.„Pirmame sakinyje“ su dviem literatūrologėmis – Violeta Kelertiene ir Žydrone Kolevinskiene – kalbamės, kaip susiformavo Birutės Pūkelevičiūtės kūrybos vertinimas ir ar galėtų ji sulaukti naujo skaitytojų susidomėjimo.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, knygos „Atminties šuliniai“ autorė, dalinasi prisiminimais apie gyvenimą pokario Vilniuje.Redaktorius Julius Sasnauskas

Kuo vertinga pokario Vilniaus architektūra? Ir ką ji pasako apie to meto vertybes? Kelių šimtų procentų grąža investuotojams ir nuolat augantis vartotojų skaičius – taip šiandien atrodo vaizdo žaidimų industrija.Daugiau kaip šimtmetį siekiančią Lietuvos futbolo istoriją šios sporto šakos entuziastas Gediminas Kalinauskas sudėjo į didžiulį metraštį. Ved. Darius Matas.

„Metų knygos rinkimai“: apie Jurgos Tumasonytės apsakymų knygą „Undinės“.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta tapytojo Augustino Savicko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Dirbtuvė. Kūrinio genezė“. Kaune – Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, čia menininkė Vidmantė Černiauskaitė surengė performansą pagal M. Martinaičio „Kukučio balades“. Liudijimai apie mobingą kultūros ir švietimo įstaigose. Kaip jį atpažinti, kaip reaguoti ir kur kreiptis?Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: privalomos aplinkosaugos pamokos Italijoje, Pekine uždaryta knygų ir intelektualinių pokalbių vieta „The Bookworm“, internete populiarėjančios frazės „OK BOOMER“ reikšmė. Į visuomenės diskusijas apie partizanų kovos metodus ar jų dalyvavimą žydų žudynėse įsitraukia ir menininkai. Pokario metų Lietuvos istoriją naujuose filmuose analizuoja režisieriai Vytautas V. Landsbergis ir Šarūnas Bartas. Laidos ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kaip Vilniui sekasi tvarkyti viešąsias erdves? Ko trūksta, miesto valdžiai ir gyventojams tariantis dėl viešųjų erdvių projektų? Kokios patirties dar reikėtų kraštovaizdžio architektūros srityje? Visus šiuos klausimus užduosime architektams iš Berlyno, atvykstantiems į kasmetines VGTU architektūros studentų dirbtuves.Kita tema: vietoj grindinio – bulvės. Laidoje viešės dvi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės etnologės, tyrinėjančios pokario vilniečių atsiminimus. Kokie tie pokario Vilniaus gyventojų individualaus modernėjimo siužetai? Kas tuomet vadinosi „tikru vilniečiu“?Ved. Živilė Kropaitė.

„Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ Paskaitą parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20–30 metų žmonės: mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario išeivijos sukauptas kultūrinis ir intelektualinis palikimas.

Istorija visada yra Kremliaus dėmesio centre. Klastojant arba sau naudingai interpretuojant istorinius faktus Kremlius aiškina, kad Lietuva neturi valstybingumo tradicijos, o jos laisvę gynę žmonės – tiesiog banditai. Pokario partizanai Maskvos taikinyje buvo tada, yra ir dabar. Rusijos propaganda apie partizanus dekonstruojame su istoriku ir politiku Arvydu Anušausku bei istorike, dirbančia Lietuvos kariuomenėje propagandos analitike – Aukse Ūsiene.

„Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ Paskaitą parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Tai poeto Kazio Bradūno duktė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20-30 metų žmonės – mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario išeivijos sukauptas kultūrinis ir intelektualinis palikimas.

„Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ Paskaitą parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Tai poeto Kazio Bradūno duktė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20-30 metų žmonės – mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario išeivijos sukauptas kultūrinis ir intelektualinis palikimas.

Pokario išeivija, skirtingai nuo dabartinės, kultūros srityje veikė labai aktyviai, palikdama unikalių tos veiklos ženklų. Vienas jų – originalia muzika palydėti pasakojimai, iš kurių pluoštas skambės naujoje „Audiologų“ laidoje. Tekstus skaitys pasakotojas Leonas Barauskas, jo išraiškingą balsą lydės novatoriška Dariaus Lapinsko muzika.Laidoje išgirsime ir dainininkės Aldonos Stempužienės įdainuotus lietuvių kompozitorių kūrinius. Pasakojimai ir juos lydinti muzika bei dainos skambės iš 1965–1968 metais Vokietijoje įrašytų vinilo plokštelių.

Pokario išeivija, skirtingai nuo dabartinės, kultūros srityje veikė labai aktyviai, palikdama unikalių tos veiklos ženklų. Vienas jų – originalia muzika palydėti pasakojimai, iš kurių pluoštas skambės naujoje „Audiologų“ laidoje. Tekstus skaitys pasakotojas Leonas Barauskas, jo išraiškingą balsą lydės novatoriška Dariaus Lapinsko muzika.Laidoje išgirsime ir dainininkės Aldonos Stempužienės įdainuotus lietuvių kompozitorių kūrinius. Pasakojimai ir juos lydinti muzika bei dainos skambės iš 1965–1968 metais Vokietijoje įrašytų vinilo plokštelių.

Diskusija dėl viešųjų erdvių. Švietimo aktualijos. Pokalbis su fotomenininke Ieva Baltaduonyte. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Iš Estijos atkeliavusi paroda „POPkunst For Ever!“. Pokario istorijas renkantis rašytojas Justinas Sajauskas.

Diskusija dėl viešųjų erdvių. Švietimo aktualijos. Pokalbis su fotomenininke Ieva Baltaduonyte. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Iš Estijos atkeliavusi paroda „POPkunst For Ever!“. Pokario istorijas renkantis rašytojas Justinas Sajauskas.