Podcasts about pagaliau

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Mariaus Baranausko „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje eksponuojami fotografo Virgilijaus Šontos fotografijų ciklas „Mokykla – mano namai“.Kelis mėnesius klaipėdiečiai rinko pačias klaipėdietiškiausias knygas. Pagaliau žinomi konkurso rezultatai.LMTA periodiniame mokslinių straipsnių rinkinyje „Ars & Praxis“ pasirodė muzikologo Eirimo Veličkos parengta pianistės Ievos Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ recenzija, kurioje muzikologas atranda daug netikslumų, muzikos istorijos ir teorijos klaidų. Kaip muzikologo pastebėtus faktus vertina knygos autorė ir kodėl sudėtinga parašyti meno populiarinimo knygą?Rokiškyje jau dvejus metus galima išgirsti simfoninį orkestrą, kuriame groja ir mokiniai, ir mokytojai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.Ved. Kristina Toleikienė

Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė pasakoja apie sūnų Tomą - suaugusį žmogų su sudėtinga autizmo forma. Augant Tomui, teko pereiti sunkių etapų, net krizių, kurios tęsėsi kelerius metus ir buvo sukausčiusios visos šeimos gyvenimą.Šiandien Tomas mokosi ir gyvena specialiame koledže ir neskuba grįžti namo, nes džiaugiasi suaugusio jaunuolio gyvenimu. O Eglė vis daugiau laiko atranda sau - dirbti, keliauti arba tiesiog ramiai išgerti kavos puodelį.Ved. Lavija Šurnaitė

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Laidos vedėjai – 15min žurnalistas Marius Bagdonas ir „Go 3“ komentatoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Dudėnas. 00:00 Kitoks intro 01:50 Svarbiausias Lietuvos futbolo savaitės įvykis – „Bangos“ triumfas LFF taurėje 18:30 Agonija raudonajame Mančesteryje 38:40 Ar mėlynajame Mančesteryje įmanoma pakeisti Neįmanomą? 50:00 Puikusis Liverpulis 53:44 Cole'o Palmerio pokeris 1:01:10 Valinga „Arsenal“ pergalė 1:03:07 Gražuolis „Bayern“, nors varžovas – čempionas 1:13:00 Pagaliau pralaimėjimusi „Barcelona“ ir sustabdytas Madrido derbis 1:29:39 „Serie A“ reikalai ir vėl į Italijos futbolo viršūnę sugrįžęs Neapolis

Savaitgalį tiriamosios žurnalistikos centras „Siena” ir „Basketnews.lt” publikavo istorinį tyrimą apie Lietuvos krepšinio pinigus ir Mindaugo Balčiūno veiksmus. Šiame epizode Karolis Tiškevičius, straipsnio autoriai Šarūnas Černiauskas ir Jonas Miklovas aptarė tyrimo eigą ir kas vis dar buvo nutylėta. Gerų rinkimų, Lietuva. Tinklalaidės partneriai: – Mokslo metus pradėk aktyviai – jeigu domiesi ateities galimybėmis krepšinio žurnalistikoje, kviečiame tave į duris atveriančią BasketNews Academy! Nepraleisk progos susipažinti su šios srities užkulisiais - registruokis: https://forms.gle/kZFF5hYYi9HRi78LA. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Kas užsakė tyrimą ir prie ko čia Šarūnas Černiauskas? (0:00); O ką prisidirbęs buvo tas Černiauskas? (6:30); Kas čia vyksta arba prie ko čia išvis tas fondas? (10:05); Kur pinigai? Nesueina nei galai, nei versijos (17:20); Mes durni ar tik jie taip galvoja? (23:40); Niekingas Balčiūno melas ir už nosies vedžiotas Modestas Paulauskas (30:15); O kas jeigu „Orlenas” fondui neturi jokių priekaištų? (37:35); Kodėl netiriam Javtoko ir kur čia Balčiūno skandalas? (40:57); Fondo pajamos iš LKF ir kitos „įdomios” įplaukos (44:53); Matyti veidai arba kodėl būtent „Dzūkiją” gelbėjo fondas? (48:25); Kam paramas skirstė IBU? (55:07); Už kiek „Orlenas” tapo generaliniu RKL rėmėju? (57:44); Kodėl užsienio kompanijos rėmė „Jonavą” ir „Dzūkiją“? (58:55); „Žmogus, kuriuo negali pasitikėti: arba „krepšinio Zuokas”? (1:01:57); Ar LKF balsavimas antradienį bus sąžiningas? (1:05:08); Kaip ten su tuo „trečiųjų asmenų” butu? (1:09:21); Pagaliau – startuoja LKL ir Eurolygos „Basketnews Fantasy” žaidimas! (1:12:50); Prisijunk prie „Basketnews Akademijos”! (1:15:09); Eurolygos „draftai” susitinkam rugsėjo 29 d. „Žalgirio arenoje”! (1:17:03).

Istorija apie sudaužytą vyro širdį ir vyriškas ašaras.Išsiskyręs su mylima moterimi, Eduardo Gimenezas išgyveno pragarą: metėsi prie alkoholio, nuo kurio buvo dar blogiau; kentė košmarus ir juodą neviltį. Kaip pagydyti sužeistą širdį ir vėl norėti gyventi - kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė

Šiauriniai kaimynai - švedai, danai ir norvegai - jau prieš daugelį metų ėmėsi spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą pasitelkę medicinos studentus. Tris gydomosios medicinos kursus baigusiems studentams suteikė teisę su limituota licencija dirbti slaugytojais dar studijų metu. Kitaip sakant, didžiąją dalį slaugytojo funkcijų jie gali atlikti savarankiškai, bet tam tikros procedūros yra paliktos išskirtinai slaugytojų kompetencijai.Kas iš to išėjo? Ir ar Lietuvos sveikatos sistemai verta žvilgterėjus į kaimyno kiemą pasimokyti?Mūsų Šiaurės kaimynai pastebi, kad tokiu būdu ne tik sprendžiama slaugytojų trūkumo problema, o ir ugdomos būsimų gydytojų klinikinės kompetencijos. Pagaliau būsimi gydytojai, padirbėję studijų metais slaugytojais, geriau pažįsta slaugytojo darbą (o tai svarbu diegiant daugiadisciplininės komandos darbo pagrindus). O ir studentai turi galimybę užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, su kuria jie sieja savo ateitį. Mat vis viena didžioji dauguma studentų, kad galėtų studijuoti, dirba, bet dirba picų kepėjais, išvežiotojais, pavėžėjais, padavėjais, krovėjais ir pan. O tai nieko bendro neturi su jų būsimom profesinėm kompetencijom.Tad kokių pokyčių reikia, kad medicinos studentai galėtų prisidėti prie mūsų sveikatos sistemos stiprinimo?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marius Čiurlionis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas, ir Liucija Lekienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos gydytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Savaitinėje 15min futbolo laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir pasaulio futbolo svarbiausios aktualijos. Naujoje studijoje laidoje dalyvauja tradicinė ketveriukė – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:20 Apsipratimas naujoje studijoje 01:30 Pagaliau podą pasiekę UEFA lėšos, Šyvokaitė ir aliejumi bicepsus išsitepęs Aurimas 03:36 Oasis atgimimas ir laimingas Rytis 07:50 Politinės ambicijos A lygos stadionuose 08:28 Naujoji Lietuvos rinktinės apranga 14:22 Rinktinės sudėtis ir į traukinį įšokęs Armandas 19:38 Dešrainių valgymo čempionatas 24:00 Širvintose išsikrovęs KŽ ir atsidaręs Fiodoras 28:42 Čepo pokštas Skerlai 31:10 Aistros „Žalgirio“ ir „Bangos“ mače 35:44 Reikalai (ne)gimtajame Ryčio krašte – Telšiuose 41:08 Šešiataškis Marijampolėje 48:47 LFF taurės pusfinalio burtai 49:22 Dariaus ir Girėno stadiojo veja ir neramus laukimas 55:22 Lietuviai Europoje ir Čempionų lygos burtai „Premier“ lygos reikalai 1:26:50 Slogus „Tottenham Hotspur“ ir chaosėlis Čelsyje 1:34:47 Leninas Mančesteryje 1:46:49 Raphinhos atgimimas Barselonoje 1:53:27 Pramušęs Kylianas 2:12.40 Italijos futbolo reikalai

Vieno hektaro ekologinį šilauogių ūkį ,,SKINU“ Trakų rajone puoselėja Marius Akelis su šeima ir sako, kad auginimas ekologiškai pareikalavo nemažai kantrybės ir investicijų. Pagaliau po 8 metų sunkaus darbo, jau kelis sezonus džiaugiasi gausiu uogų derliumi. Nors uogos ir ekologiškos, jų parduoti už didesnę kainą neišeina, bet šeima vertina žmones, kurie renkasi ekologiškas uogas.Retas žino, kad Panevėžio miesto pašonėje kitados buvo Staniūnų dvaras. Nuo 19-to amžiaus pradžios iki 20-to amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigos jį valdė kelios grafų Keizerlingų kartos. Apie šią istorinę vietą viešai prieinamos informacijos mažai, tad dvi iniciatyvios moterys – Vilija Petkūnienė ir Gitana Zavežienė - parengė edukaciją “Skanios dvaro istorijos”.Rubrika ,,Miestietis kaime”. Ūkio Ožkų pieva įkūrėjai ir sūrių gamintojai Laima ir Darius Kubrakovai miestietišką gyvenimą Vilniuje panūdo keisti į gyvenimą kaime, tikėdamiesi romantikos. Labiausiai juos džiugino galimybė turėti daug augintinių. Pradžioje neplanavo imtis žemės ūkio veiklos, bet gyvenimas tolo nuo miesto ir porai teko ieškoti pragyvenimo šaltinio kaime, tad ir įkūrė Ožkų pieno ūkį Vindžiūnų kaime, Šalčininkų rajone.Ved. Rūta Simanavičienė

Pagaliau mus pasiekė dar viena maloni žinia – beprotiškai augusios automobilių kainos pradėjo mažėti. Ar tai jau jaučiama ir Lietuvoje?Taip pat laidoje - Rusijos įšaldyto turto Ukrainai dalybos.Ir kaip atrodo vasariškiausios daržovės agurko ekonomika?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ ­ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis. Jn 21, 17

Donatas Urbonas, Lukas Malinauskas ir Jonas Miklovas Berlyne aptaria Eurolygos finalo ketverto įspūdžius po pusfinalio mačų, kuriuose pergales iškovojo Atėnų „Panathinaikos” ir Madrido „Real”. Tinklalaidės partneriai: – Deals on Wheels - patikimiausia vieta įsigytį automobilį. Deals on Wheels yra plačiai žinomi dėl nepriekaištingo klientų aptarnavimo ir mažų kainų. Įsigydami automobilį iki birželio 8 d. su kodu BASKENTEWS gausite keramikinę dangą savo naujam automobiliui dovanų! – CITY - moderni klasika ir kasdienis miesto gyvenimo ritmas. Atraskite naujas kolekcijas moterims ir vyrams CITY parduotuvėse. Temos: Berlyno laisvė ir atvirumas viskam (0:00); Plačiai nuskambėjusi komandų atvykimo diena (4:35); Kaip aklasis šturmavo „Uber” areną (8:50); Kodėl finalo ketvertas neatspindi tikrosios Eurolygos? (11:29); Atsainus požiūris į apsaugą (20:50); Į finalo ketvertą – automobiliu (25:41); Kur komandų himnai ir talismanai? (31:37); Ar tikrai iš Finalo ketverto išspaudžiama viskas? (34:42); Pagaliau finale turime lietuvį (38:44); Šaro bandymas užvesti Wilbekiną (43:08); Finale – du didžiausi biudžetai (47:19); Kito lygio „Real” (53:25); Visų dėmesį į save atkreipęs Jakučionis (57:52); Stiprus Lietuvos įspaudas finalo ketverte (59:45); Prognozės finalui (1:04:34).

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai gali elgtis netinkamai? Kaip tėvams nepalūžti, kai vaikai priešgyniauja ir elgiasi netinkamai, bei kaip rasti pusiausvyrą tarp griežtumo ir meilės.Pagaliau kodėl vaiko mokymas gyventi ne mažiau svarbus ar net svarbesnis nei pareigos mokytis ar pasikloti lovą įdiegimas?LRT radijo laidoje dalyvauja psichologė Eglė Ramanauskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Jau kitąmet dešimtokų laikomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) taps privalomi. Jų neišlaikusieji negalės pereiti mokytis į vienuoliktą klasę.Tiesa, dešimtokai, susikirtę pasiekimų patikrinimuose, galės mėginti perlaikyti PUPP dar tais pačiais metais arba kartoti dešimtą klasę. Kita išeitis, ypač silpnesniems mokiniams, pereiti į profesinę mokyklą.Bet retas dešimtokas žino, kad perėjus į profesinę, jis vis tiek turės kartoti dešimtos klasės kursą ir po metų perlaikyti PUPP. O kas, jei ir vėl nepavyks? Juk profesinėje mokykloje reikės mokytis ne tik bendrojo ugdymo dalykų, o ir profesijos.Pagaliau ar profesinės mokyklos galės priimti apie 6 tūkst. dešimtokų, jei tiek jų ir kitąmet, kaip kad buvo pernai, neišlaikytų PUPP? Ar profesinės mokyklos turės, kas dėsto bendrojo ugdymo disciplinas? Ir kas nutiks su gimnazijų mokytojais, kurių dalies nebereikės, jei keli tūkstančiai dešimtokų iš gimnazijų išmigruos į profesines mokyklas?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė, dr. Nora PiIeičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, ir Vytautas Zubras, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas.Ved. Jonė Kučinskaitė

00:00:00 - Įžanga 00:01:19 - Rytis MO muziejuje 00:03:33 - PSV reikalai 00:05:34 - Jovaras ir Borussia 00:08:50 - Pagaliau apie NBA 00:09:34 - Jovaro savaitė ir Mango hitas 00:12:57 - Susitikimas su Eidsonu 00:15:17 - Contenderių draftas 00:39:47 - Pelicans ir JV 00:43:11 - Trumposios naujienos 00:46:07 - LaMelo Ball reitingas 01:02:34 - Gobert bauda 01:06:40 - D'Angelo Russell pasirodymai 01:07:57 - Sabonis prieš Davies 01:11:00 - Kaip ruoštus kiaušinius labiausiai mėgsti? 01:13:29 - Himnas per playoffus 01:13:54 - Savaitės rungtynės 01:19:48 - Ant suolo 01:30:13 - Žiūrovų klausimai   #Sabonis #Valanciunas #TrigubasDublis

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis aptaria Domanto Sabonio bei „Kings“ pastarąsias pergales bei artėjantį lietuvio rekordą, Minesotos „Timberwolves“ kovotojų dvasią praradus vieną lyderių bei kelis ilgai NBA lygoje nematytus komandų ir žaidėjų pasiekimus.   Temos: Siauras parkingas, Kaziukas ir NKL tinklalaidė (0:00); „Kingsai“ „Lakersus“ ir Sabonis Davisą (7:06); Ar artėjantis Sabonio rekordas reikšmingas? (18:00); Kovingi „Timberwolves“ bei „kaip reikia džiaugtis pergalėm ir liūdėti pralaimėjus“ (32:18); Seną gerą kančios krepšinį prisiminę „Knicks“ (49:54); Pagaliau savo potencialą išpildantys „Pelicans“ (1:01:17).

Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas prisėdo apraudoti Lietuvos pasirodymo prieš Estiją. Tik ar yra čia ko nervintis? Tinklalaidės partneriai: – ŽOLYNĖLIS – arbatos, pagamintos puoselėjant lietuviškos arbatos tradicijas. http://onelife.lt/ visą vasario mėnesį visai Žolynėlio produkcijai taikoma 40% nuolaida, o su kodu basketnews10 – suteikiama papildoma 10% nuolaida. – „Perlas Go” – tavo sąskaitų apmokėjimo programėlė. Čia akimirksniu gali suvesti visas sąskaitas su mėnesio sąskaitomis bei apmokėti jas tau patogiu būdu – skenuojant arba kuriant mokėjimo krepšelius. Mokėk už būsto, būrelių, dujų, elektros, šildymo, draudimo ir kitas sąskaitas vos keliais paspaudimais tau patogiu metu, tau patogioje vietoje. Užsuk https://www.perlasgo.lt/ arba atsisiųsk programėlę čia: „Google Play”: https://play.google.com/store/apps/details?id=lt.perlas.eperlas „App Store”: https://apps.apple.com/lt/app/perlas-go/id1455082113 „App Gallery”: https://appgallery.huawei.com/#/app/C102348599?appId=C102348599&source=appshare&subsource=C102348599 – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Dvejopas Miklovo nusiteikimas ir auto bėdos (0:00); Šventė Estijoje: užsivedę žaidėjai, užsidegę žiūrovai (7:20); Per mažai motyvuoti ir pikti lietuviai – ar čia jau gėda? (11:53); Priekinės linijos bėdos (19:33); Klaikios rinktinės atakos ir pastangos (24:37); Erzinantis lietuviškas žaidimas „ant ūselio” (26:58); Per daug žaidimo vienas prieš vieną (29:37); Ir vėl apie pastangas ir norą atstovauti rinktinei (31:35); Vieno Biručio būtų užtekę pergalei? (37:30); Apie ką visa šita atranka? (42:30); Malinausko žaidimas: prieš ką žaidėm ir prieš ką laimėjom? (50:40); Kurios rinktinės laikosi nenatūralizavusios žaidėjų? (52:48); Konkurso laimėtojas? (55:40); Karščiausia rinktinė pasaulyje ir kam keršysime? (57:00); Pagaliau grįžta Eurolyga (1:01:05); Žalgirio souldautai ir Basketnews Žalgirio podkastas (1:05:05); Siūlome jums darbą ir dėkojame už viską (1:09:00).

Dalis vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų vyks mokinių Šv. Velykų atostogų metu. Mat, kaip akcentuoja Nacionalinės švietimo agentūros vadovybė, moksleivių atostogų laikas nėra laisvas mokytojų laikas.Tiesa, prieš keletą metų pereinant prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo mokytojams buvo aiškinama, kad mokytojo metinės kontaktinės darbo valandos bus skaičiuojamos dauginant iš savaičių, kuomet vyksta kontaktinis mokymas, kiekio (pvz., 11-ose klasėse tai yra 36 savaitės). O štai mokinių atostogų laikas į šį laiką neįeinąs, tai mokytojo laisvas laikas, kurį pedagogai galį išnaudoti kaip nori. Taip buvo teigiama anksčiau.Be to, buvo pažadėta, kad už visus papildomus darbus, kurie neįeina į mokytojo etatinį darbo krūvį būsią apmokėta.Mokytojai, nesutinkantys dirbti per mokinių atostogas, pabrėžia, kad tiek valstybinių brandos egzaminų, tiek pusegzaminių vykdymas nėra įprasta privaloma kiekvieno mokytojo darbo funkcijos dalis, tai yra priskiriama prie papildomų darbų, kurie turėję būti individualiai aptarti ir sutarti dar rugsėjį. Bet šitai nebuvę padaryta. O ir iki šių metų vasario pradžios dar net nebuvę parengta ir pasirašyta jokių sutarčių su mokytojais dėl jų dalyvavimo vertinant pusegzaminius.Dar labiau pedagogus audrina švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai lapkritį pasirašytas įsakymas, citata: „Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos ... tarpinį patikrinimą ar brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".Pedagogai atvirauja patiriantys savo mokyklų vadovų psichologinį spaudimą dalyvauti tarpiniuose žinių patikrinimuose, mat direktorius taip elgtis verčiantis pastarasis ministro įsakymas.Pagaliau mokytojai akcentuoja ir tai, kad, jei jau norima, kad jie per moksleivių atostogas ir laisvadienius dalyvautų pusegzaminiuose, tai jiems turį būti už darbą atlyginama ne įprastu, o padidintu tarifu.Tad kas nutyli tiesą ar bando supinti faktus su neteisėtais lūkesčiais? Pagaliau, jei tiesa mokytojų pusėje, kodėl jie negina savo teisių nei Darbo ginčų komisijoje, nei kitais teisiniais būdais?LRT radijuje dalyvauja Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas, Aidas Aldakauskas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotojas, bei buvęs Ginčų komisijos teisininkas Tomas Bakučionis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Paskutinėje sausio laidoje aptariame įvykiais gausią eurovizinę savaitę – paaiškėjo Airijos ir Liuksemburgo konkursinės dainos, įpusėjo Lietuvos atranka EUROVIZIJA.LT, paskutinius finalininkus išrinko Norvegija. Taip pat apžvelgiame savo favoritus kitą savaitę vyksiančiuose Ispanijos ir Ukrainos finaluose. Podkasto galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Pasiūlykite intro... (00:00); Lietuvos atranka įpusėjo – ryškėja favoritai? (2:00); Pirmieji įspūdžiai apie „The Roop“ dainą ir pasirodymą (23:15); PAGALIAU įdomi Airija (27:50); Trankiai sugrįžtantis Liuksemburgas (36:15); Damdiggida Norvegijoje (47:10); Masinę psichozę sukėlęs ir Islandiją į pirmą lažybininkų vietą iškėlęs palestinietis (58:00); Ką ruošia Ispanija? (01:09:30); Mažai intrigos Ukrainoje (1:15:45).

Rytų Europos vyskupai daugiausia neigiamai sutinka naująjį Vatikano dekretą dėl vadinamųjų nereguliarių sąjungų laiminimo. Apie tai plačiau išgirsite vedamojo temoje.„Kodėl Kryžius? Dieviškoji draugystė ir teisingumo galia". Ši angliškai išleista sisteminės teologijos knyga, kurios autorė – lietuvė, medicinos ir teologijos mokslų daktarė, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo Ligita Ryliškytė, buvo išrinkta Europos katalikų teologijos draugijos teologijos metų knyga. Išgirsite trumpą knygos apibūdinimą iš Vilniuje, edukacinių medijų centre Lojoteka surengto jos pristatymo.Pirmųjų pošventinių dienų nuotaikas savo komentare apžvelgs Laurynas Peluritis.„O štai ir Naujieji, ir rodos, viskas, kas buvo iki tol, buvo ką tik", - sako rašytojas Antanas Šimkus, kurio radijo esė išgirsite paskutinėje laidos Septintoji diena skiltyje. Ir va, jau vaikštome po tuos Naujuosius, nors senieji, jais apsimetę, ir taikosi įsmukti pro praviras duris. O jei jie ir yra tie patys? Kaip ta kasdienė malda, vienas kertinių, o kartu ir sunkiausių religinio gyvenimo stulpų, ryšys su Dievu, apie kurį šiandien pasakos tėvas Antanas Saulaitis SJ. Kaip amžina krikščionio pareiga nenusigręžti nuo bendrojo gėrio įpareigojimų ir viešojo gyvenimo reikalavimų, kaip Krikščioniškos minties puslapyje kalba teologas Charlesas Matthewsas. Pagaliau kaip metai iš metų skaitomi Evangelijos skaitiniai. Nuo Šv. Rašto ištraukos ir pradėsime. Antrąjį sekmadienį po Kalėdų Bažnyčia kalba apie Kristaus krikštą. Tad klausykimės skaitinio iš Evangelijos pagal Matą, kurį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė.

Krikščioniškų mokyklų vadovai bei priėmimo komisijų nariai kasmet išgirsta anekdotiškų istorijų iš netikinčių šeimų, kaip šios, norėdamos, kad jų atžalos būtų priimtos į akademiškai bei emociškai saugias religines mokyklas, pasakoja apie tariamą savo santykį su krikščionybe, tikėjimu, Dievu. Tėvai, siekiantys patekti į religines mokyklas, neretai netgi dalijasi įvairiuose forumuose dažniausiai užduodamais klausimais bei atsakymais, ką sakyti ir ko nesakyti tokių mokyklų priėmimo komisijoms.Kodėl netikinčios šeimos nori atvesti mokytis savo vaikus į religines mokyklas? Ir kas geriau – atvirai pasakyti, kad nesi tikintis, bet nori, jog vaikas mokytųsi krikščioniškoje mokykloje, ar sukti uodegą ir dėtis labai religingu? O ir kaip jaučiasi vaikai, kurių tėvai nepraktikuoja krikščionybės, atvesti į šias mokyklas mokytis? Pagaliau kuo kitoks ugdymas krikščioniškose mokyklose?Laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos direktorė Jūratė Bernotienė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė bei Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Besibaigiančių metų gruodžio vidurys. Iki būsimo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas liko vos pusmetis, bet aukštųjų mokyklų priėmimo skyrių atstovai vis dar gūžčioja pečiais, paklausti apie konkrečias priėmimo detales. Jos vis dar yra derinamos tarp Lietuvos universitetų rektorių konferencijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.Tiesa, pagrindinius priėmimo principus apibrėžia jau sausį įsigaliosianti nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija.Gimnazistai ir ypač jų tėvai taip pat neretai yra susipainioję, kuo kitoks bus 2024 m. vyksiantis abiturientų priėmimas į aukštąsias mokyklas palyginti su 2025 m. vyksiančiu priėmimu.Kada abiturientai ir jų tėvai galės išgirsti tikslesnes priėmimo į šalies universitetus ir kolegijas sąlygas, tai yra, su kokiu balu kitąmet bus galima tapti studentu, kokios naujos priėmimo sąlygos galios jaunuoliams iš socialiai remtinų šeimų ir ar pavyks tapti aukštosios mokyklos studentu, jei nepavyks išlaikyti valstybinio matematikos brandos egzamino? Pagaliau kaip pasikeitė priėmimui reikalingų egzaminų skaičius bei dalykai.Laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Justė Rožėnė,VILNIUS TECH universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Ir išvedė savo tautą su džiaugsmu, savo išrinktuosius su linksmybėmis. Ps 105, 43

JAV incijuotas No Fakes Act draustų naudoti asmens panašumą, o tai greičiausiai leistų Tomui Hanksui lengviau teisman patraukti dirbtinį intelektą naudojančius sukčius. ChatGPT funkcija atpažinti paveikslėlius gali būti išnaudota kaip saugumo spraga. Europos Sąjunga kaltina X (Twitterį) nepakankamu regavimu į dezinformaciją ir smurto vaizdus. Pagaliau įvyko Activision-Blizzard įsigijimas, Microsoft kainavęs 69 mlrd. dolerių.

Aiškėjant kitų metų biudžeto projekto apmatams, sunerimo dalis mokytojų dalykininkų, taip pat vadovėlių leidėjai. Juos pasiekė žinia, esą kitiems metams vieno vaiko vadovėliams pirkti bus skirta vos 21 euro suma.Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo prašiusi Finansų ministerijos padidinti mokinio krepšelyje esančių lėšų sumą vadovėliams pirkti iki 26 eurų.Dėl šios situacijos visos pagrindinės šalies vadovėlių leidyklos šią savaitę išsiuntė raštą Seimo Švietimo ir mokslo, taip pat Seimo ir Biudžeto komitetui, Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijoms.Kiek šiems metams iš viso numatyta lėšų nelyginių klasių mokinių vadovėliams pirkti? Ir ar jų pakaktų aprūpinti visus mokinius reikiamais visų dalykų vadovėliais, jei žinoma, jie būtų parašyti ir išleisti? Kiek kitiems metams prašoma iš Finansų ministerijos lėšų lyginių klasių mokinių vadovėliams pirkti? Ir ar pavyks gauti prašomą sumą? Pagaliau ar ši suma yra tokia, kuri leistų visoms šalies mokykloms nupirkti visus reikiamus vadovėlius?O ir kiek išeitimi iš situacijos galėtų būti skaitmeniniai vadovėliai?Laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas, Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas ir leidyklos „Didakta“ akcininkas Rytas Šalna bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Skrydis Lietuvos piliečiams iš Izraelio pargabenti įvyks šią naktį, į regioną taip pat bus siunčiamas kariuomenės orlaivis „Spartan“.Izraelio ir palestiniečių atstovai pakviesti dalyvauti ES užsienio reikalų ministrų susitikime.Opozicijos atstovai anksčiau atsisakę dalyvauti antisemitiniais pareiškimais pasižymėjusio Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltoje, po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį apsigalvojo.Teisėsaugos pareigūnai priešinasi Vidaus reikalų ministerijos siūlomiems statuto pakeitimams. Ryt prie Vyriausybės ir kai kurių ministerijų planuojamos pareigūnų protesto akcijos. Vidaus reikalų ministerija tikina, kad siūlomi statuto pakeitimai pareigūnų darbo sąlygų nepablogins.Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Migracijos darbuotojai surengė piketą, kurio metu siekė atkreipti valdžios dėmesį į tokias problemas, kaip darbuotojų trūkumas ir maži atlyginimai, bei prašė didesnio finansavimo.Minint Pasaulinė psichikos sveikatos dieną koalicija „Psichikos sveikata 2030“ ragina valdžios institucijas imtis esminių permainų psichikos sveikatos priežiūros srityje.Suomijos prezidentas pareiškė, jog tikėtina, kad žala Estiją ir Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ „padaryta dėl išorės veiksmų“.Ved. Agnė Skamarakaitė

00:00:00 – Pagaliau futbolas 00:06:48 – Manchester United skausmas 00:15:17 – Galatasaray išsigelbėjimas 00:18:13 – Arsenla lengva pergalė 00:21:28 – Real pergalė ir Union pasaka 00:26:50 – Napoli pergalė 00:28:36 – Real Sociedad ir Inter kova 00:33:07 – Lazio vartininkas herojus 00:36:16 – Dėdės Kvitkausko legenda 00:38:28 – Feyenoord pergalė prieš Celtic 00:40:24 – Mirtininkų grupė 00:55:55 – Čempiono pergalė 01:00:44 – Shakhtar sunkumai 01:03:00 – Žiauri Lietuvos statistika Čempionų lygoje 01:10:07 – Jaunimo ugdymo spragos 01:18:53 – Negalima praleisti 01:20:37 – Balta ir raudona kortelė

Iš ministerijos valdytų penkių veislininkystės įmonių dvi jau bankrutavo, o dvi numatyta privatizuoti. Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius ramina, kad jokio pavojaus veislininkystės sričiai ši situacija nekelia. Šios įmonės esą nevykdė veislininkystės veiklos. Žodis veislininkystė buvo tik jų pavadinime, o įmonės vykdė komercinę veiklą. Privatizuojama ir įmonė „Šilutės polderiai“. Polderių įrenginiai lieka valstybės nuosavybė, privatizuojama tik komercines paslaugas teikianti įmonė.Kretingos rajone, Darbėnuose, esančios kavinės „Spilgutė“ šeimininkai Daiva ir Arūnas Dudėnai kviečia aplankyti pirmame aukšte įkurtą senovinių daiktų, susijusių su tekstile, muziejų. Jame galima pamatyti 500 avinukų skulptūrėlių kolekciją, apie 100 siuvimo mašinų, daugiau kaip 1 000 antpirščių, taip pat lygintuvų, muilų ir kitokių daiktų kolekciją.Atidaryti kepyklą gimtojoje Dzūkijoje – ši svajonė lydėjo virtuvės šefą Vilniuje per visus kulinarinės karjeros metus. Pagaliau prieš 12 m. Valius ir Jūratė Čepanoniai Lazdijų r., Laibagalių kaime, įkūrė kepyklą, pavadintą „Dzūkų Magyru“. Joje kepa įvairiausius skanėstus ir tautinio paveldo sertifikatą pelniusius duoną bei šakočius. Įtemptas darbas prie karščiu alsuojančios krosnies ir kokybiški kepiniai pelnė vartotojų pripažinimą.Ved. Regina Montvilienė

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Augustas Šustriauskas džiaugiasi Lietuvos rinktinės žaidimu, bet neskuba džiaugtis tuo, kas dar laukia. Tikslas pasiektas, bet gal pabandom dar truputį?   Tinklalaidės partneriai: - Pasiruošk gaivinantiems pojūčiams su trimis skirtingais MYNTHON skoniais. MYNTHON - visada pasiruošęs! - Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. - Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://www.facebook.com/Gubernija Temos: Mes tarp aštuonių stipriausių! (0:00); Pagaliau įveikėm kažką rimtesnio (3:17); Tęsinys – sumalti graikai (3:50); Lietuva – tarp pasaulio čempionato staigmenų? (11:30); Dimšos gynyba ir šviesus Rokelio rytojus (14:24); Rinktinė mėgaujasi (23:12); Igno Brazdeikio ramybė (25:58); Kas dabar laukia Lietuvos ir (ne)sąminingos Šuliausko prognozės (28:12); Brolių latvių stebuklai (33:22); Pagarba Kariniauskui (36:37); Nustokim svaigti, bet nenustokim džiaugtis (38:44); Serbų katastrofa su italais, pratrūkęs Šuliauskas ir išeik, Pešičiau (41:29); Žiūrove, paspausk like, kiek galima? (47:52); Ką išdarinėja brolis latvis? (48:48); Koks dabar pasaulio čempionato topas? (51:10); Kokios komandos laimi čempionatus? (56:54); Kur dingsta super žaidėjai? (59:47); O kas nepriklausomi nuo tų tritaškių? (1:02:20); Kuo 2010-ųjų rinktinė vis dar kietesnė už dabartinę? (1:03:34); Visus triuškinantis BasketNews (1:05:50).

Naujieji mokslo metai prasideda sproginėjant įtampoms. Dvi pedagogų profsąjungos jau rugsėjį žada streikus ir kaltina Vyriausybę nesilaikant susitarimų dėl atlyginimų didinimo. Mokytojų bendruomenė nerimauja ir dėl atnaujintų programų, kurių diegimui esą iki galo nepasirengta, o dabartiniai vienuoliktokai jau atvirai vadinami eksperimentine laida. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savo ruožtu, tvirtina, kad pažadus mokytojams vykdo, o pertvarkoms priešinasi „etatiniai kritikai“. Ar mokytojų streikai pagaliau palauš stagnuojančią sistemą?Aktualijų studijoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkė Lilija Bručkienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, biologijos mokytojas Paulius Sungaila ir portalo LRT.lt žurnalistė Aida Murauskaitė.Ved. Jurga Tvaskienė

Karolis Tiškevičius, Jonas Lekšas, Jonas Miklovas tiesioginėje tinklalaidės transliacijoje aptarė Lietuvos pergalę prieš Juodkalniją, laukiančius varžovus antrame etape bei kitus pasaulio čempionato įvykius. Tinklalaidės partneriai: - Interneto vizija - viskas ko reikia atsidurti internete. Pasinaudojus nuoroda iv.lt/basketnews Jums sugrįžta speciali 20 % premija! Susikurkite savo svajonių svetainę jau šiandien! - Pasiruošk gaivinantiems pojūčiams su trimis skirtingais MYNTHON skoniais. MYNTHON - visada pasiruošęs! - Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://www.facebook.com/Gubernija Temos: Atsigaivinkime (0:00); Į vietą padėta Juodkalnija (2:45); Pasidžiaukime (6:10); Pagaliau tikras krepšinis (9:12); Liekame savo vietoje (14:27); Maksvytis – netipinis Lietuvos treneris (16:49); Kas toliau? (20:19); Daug rinktinės džiaugsmų (25:53); Ar Valančiūnas – tikras lyderis? (26:41); Kuzminsko pasiekimas (28:39); Lygūs penketai (31:06); Teletiltas su Filipinais (33:59); Prancūzai, Pozzecco ir kitos įdomybės (40:50).

Apžvelgiame spaudos publikacijas kultūros tema.Kaip išspręsti su vaistų kūrimo procesu susijusius iššūkius?Ketvirtadienio vakarą Eurovizijos dainų konkurse pasirodė ir lietuvė Monika Linkytė. Kokiomis nuotaikomis gyvena šiemet Eurovizijos konkursą priimantis Liverpulis?Pristatome Jono Jurkūno kūrinį „(Robotic Folk)-Volume One“, kuris dalyvauja geriausio 2022 metų kūrinio konkurse.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Jean'o Hanff'o Korelitz'o trilerį „Siužetas“ ir Stephen'o King'o knygą „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“.Virtualios relaybės kino teatre „VR Cinema“ jau galima pamatyti eksperimentinį virtualios realybės filmą „Pasaka“. Apie jo kūrybą kalbamės su režisiere Agnija Leonova.Artėjant gegužės 13 – ajai Europos muziejų nakčiai padiskutuosime, kaip netradiciniai sprendimai padeda privilioti lankytojus į muziejus?Šiaurės Lietuvos dvarų parkai puošiasi gėlynais. Pakruojo dvaro teritorijoje pražydo milijonai pavasarinių gėlių. Radviliškio rajone – Burbiškyje – didžiausias šalies tulpynas.Šeštadienį ir sekmadienį vyks jau devintasis atviros architektūros savaitgalį „Open House Vilnius.“Uostamiestyje visą šią savaitę vyksta III Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis ir konkursas. Savaitgalį laukia dar 10 koncertų.Ved. Marius Eidukonis

Sigitos Jonynaitės gyvenimo istorija tokia, kad ne kiekvienas filmas jai prilygtų. Per gimdymą neteko kūdikio. Po trejeto metų pagaliau vėl sulaukė mažylio, bet po dviejų mėnesių netikėtai žuvo mylimas vyras. Kaip tai pakelti, atsitiesti ir toliau mylėti gyvenimą be baimių ir prietarų?Ved. Lavija Šurnaitė

Lietuvoje mokosi tik 8,5 proc. 25–64 metų amžiaus gyventojų. Tai yra vienas žemiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje, sakoma Valstybės kontrolės atliktame Mokymosi visą gyvenimą vertinime. Mažiau suaugusių mokosi tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Tuo tarpu ES besimokančių visą gyvenimą žmonių vidurkis siekia 10,8 proc. O kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas sociologinis tyrimas, besimokančiųjų skaičius pradeda mažėti nuo 30 metų. Dar labiau ši kreivė krenta žemyn nuo 50-ies.50–59 metų amžiaus grupėje, anot STRATA analitikų, mokosi tik 47 proc. respondentų, o nuo 60 iki 69-erių – tik 29 proc. Tarp vyresnių nei 70 metų asmenų besimokančių tėra 13 proc. Net 38 proc. apklaustų susugusiųjų teigė, kad jie nesimoko, nes jiems jau yra „per vėlu mokytis“. Ketvirtadalis nesimokančiųjų nurodo, kad jiems per brangu mokytis vyresniame amžiuje.Kaip Lietuva atrodo, pagal žmonių, besimokančių iki senatvės rodiklius europiniame kontekste? Ir kodėl tokia kukli dalis besimokančių visą gyvenimą siekia tobulėjimo aukštosiose mokyklose? Pagaliau, kodėl šalies aukštosios mokyklos menkai atliepia norinčiųjų tobulinti tiek profesinius, tiek kitus įgūdžius poreikį, o ir nėra linkusios investuoti į jau turinčių aukštojo mokslo diplomą asmenų persikvalifikavimą? Ir, ar šią spragą užpildys netrukus startuosianti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pristatyta skaitmeninė suaugusiųjų švietimo platforma?Diskutuoja: Laima Galkutė, darnaus vystymosi švietimo ekspertė, Nora Skaburskienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų direkcijos vadovė ir Šarūnas Šalkauskas, Studijų kokybės vertinimo centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus patarėjas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kaip prie greitai besikeičiančių vaizdų pripratusi jaunoji karta elgiasi skaitydama skaitmenines knygas? Kas šiandieninį jaunimą motyvuoja skaityti? Ar galimybė skaitmeninės knygos aplinkoje diskutuoti raštu sužadina tokį norą? Bei kuo skiriasi vaikinų ir merginų skaitymo motyvacija? Pagaliau, į kokias skaitymo motyvacijos didinimo galimybes verta atkreipti dėmesį artėjant naujų mokyklinių lietuvių kalbos ir literatūros programų įsigaliojimui?Pokalbis su prieš savaitę daktaro disertaciją šia tema apsigynusiu leidyklos „Vyturys“ vadovu dr. Arūnu Šileriu.Ved. Jonė Kučinskaitė

Filmas „Tár“ sukėlė nemažai aistrų klasikos pasaulyje. Aistrų, kurios persikėlė ir į spaudą. Apie ką šis filmas, kas norėta juo pasakyti, kokias problemas jis kelia, ar tikrai dirigentai tokie, kokie vaizduojami šioje juostoje? Pagaliau, su kokiomis problemomis susiduria dirigentės moterys? Taip pat laidoje – rubrika „Dabar, prieš 100 metų“, o joje – 1923 metų šokių aikštelių ir radijo stočių hitas.Ved. Domantas Razauskas

Seime vėl siūloma su prezidento rinkimais rengti ir referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Prieš ketverius metus toks referendumas neįvyko. Dabar siūloma, kad ribojimai būtų taikomi tik Lietuvai nedraugiškų valstybių pilietybę turintys žmonės.Ar dėl dvigubos pilietybės pagaliau bus sutarta?Ved. Jurga Tvaskienė

Su poete, eseiste ir „Šiaurės Atėnų“ redaktore Giedre Kazlauskaite susitikome pasikalbėti be progos, tačiau paaiškėjo, kad progų yra daugiau negu reikia. Tai ne tik menininkės laikysena kalbant iš paraščių, poezijos ir meno vaidmuo įtampų persmelktoje visuomenėje, bet ir socialiniuose tinkluose aptariamos „didžiosios asmenybės“. Pagaliau proga gali būti ir ne vienadienė, jubiliejinė, susijusi su nauja knyga ar premija. Giedrės Kazlauskaitės poezijos knygos – Heterų dainos (2008), Meninos (2014), Singerstraum (2016), Gintaro kambarys (2018), išleistos Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, yra atraminiai lietuvių poezijos stulpai, todėl kalbėti su knygos autore galima (ir verta!) kiekvieną dieną.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Pagaliau pagauti kiti du mūsų mėgiamo Proto Pemzos podcasto herojai, tai Tomas ir Aivaras! Epizodo metu pakalbėjom apie NSO validumą, įsitraukimą į konspiracijos teorijas. Tupaco atgaivinimas ir Bahūriškų veiklų romantizavimas. Tomas papasakojo apie Punsko lietuvių gyvenimą, rekomendavom podcastų ir kt.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis aptaria įkvėpusius praėjusio sezono finalų dalyvius, „Lakers“ problemas, nuvylusį Embiidą bei pasidalina pagrindinių apdovanojimų prognozėmis. Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Įžanga (00:00); Besikeičiantis Westbrooko vaidmuo (3:15); Neįtikėtinai gili „Warriors“ sudėtis (8:28); Identiteto krizėje skęstantys „Lakers“ (11:41); Savo formos nepraradę „Celtics“ (23:56); Pagaliau į save panašus Jamesas Hardenas (33:24); Nuvylęs Embiidas bei MVP favoritai (42:23); Banchero – aiškus favoritas tapti metų naujoku? (56:25); Plati pretendentų į geriausiojo trenerio titulą paletė (1:01:12); Ar Gobertas vėl bus pripažintas geriausiai besiginančiu krepšininku? (1:08:43); Antramečių vedinas labiausiai patobulėsiančių krepšininkų sąrašas (1:14:23); Vėl aiškų favoritą turinti geriausio šeštojo krepšininko kategorija (1:25:07).

Paskutiniame tarpsezonio epizode Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis kalba apie Greeno smūgį komandos draugui, rimtą Wembanyamos pareiškimą bei keturias Atlanto diviziono komandas. Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Įžanga (00:00); Greeno akibrokštas treniruotėje (2:48); Lygą užvaldanti Wembanyamos karštinė (15:42); Nežymiai, bet kokybiškai pasipildę „Knicks“ (32:33); Pagaliau gilią rotaciją turintys „Sixers“ (48:23); Savo identitetą išlaikantys „Raptors“ (1:03:13); „Nets“ potencialas tragedijai bei euforijai (1:17:30); Ar mokėtum Thanasiui maksimumą? (1:29:42).

Menininkas Arvydas Švirmickas pasakoja, kad tiltas atsirasti turėjo daug anksčiau, tačiau lietus vis sutrukdydavo. „Praktiškai, tai mums trečias tiltas - pradėjom statyt birželio pradžioj, pastatėm, sulijo, sugriuvo, vėl pastatėm, uždengėm, vėl sudrėko, sugriuvo ir dabar galų gale trečias tiltas“, - apie nelengvą tilto statybą pasakojo menininkas.

Nuo naujų mokslo metų valstybė neberibos stojančiųjų į slaugos ir akušerijos studijų programas vietų. Visi jaunuoliai, kurie atitiks minimalius priėmimo kriterijus, galės studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose? Iki šių metų valstybės finansuojamų slaugos ir akušerijos studijų vietų skaičius buvo ribojamas. Ką tai pakeis?Iki šiol slaugos ir akušerijos studijų programas baigdavo keli šimtai jaunuolių, dauguma jų už studijas mokėdavo patys. Tad jau netrukus po studijų baigimo nuo 50 iki 90 proc. visų jaunų slaugytojų ir akušerijos specialistų emigruodavo. Ar jaunuoliai, įgiję užsienyje paklausų slaugos ir akušerijos diplomą, valstybės lėšomis nebenorės emigruoti?O ir, ar tikrai jauni specialistai yra sutinkami draugiškai Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose? Pagaliau, kodėl valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, besiskundžiantys dėl emigruojančių jaunų medikų, reikalauja, kad aukštosios mokyklos susimokėtų už studentų slaugos praktiką ligoninėse ir poliklinikose studijų metu?Diskutuoja: Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė, Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas ir Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Jau netrukus valstybiniai brandos egzaminai nebebus vienintelis abiturientų brandos matas. Atnaujinant bendrojo ugdymo programas yra keičiama ir mokinių žinių bei gebėjimų matavimo sistema. Jau nuo kitų mokslo metų valstybinių brandos egzaminų pažymys sudarys tik 60 proc. galutinio mokinio įvertinimo. O dar 40 proc. - vienuoliktoje klasėje atliekamas žinių patikrinimo darbas.Be to, tikėtina, kad brandos darbas taps nebe laisvai pasirenkamu, o privalomu.Tuo tarpu dešimtoje klasėje rašomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, tikėtina, taps slenksčiu (ne)patenkant į gimnaziją.Kam naudingiausi šie pokyčiai: gabiausiems mokiniams, vidutiniokams ar silpniesiems? Ką apie tai mąsto mokytojai praktikai bei korepetitoriai? Pagaliau, ar atsiradus daugiau tarpinių žinių patikrinimų nereikės daugiau korepetitorių? O ir ar bus, kas koordinuoja mokinių brandos darbus? Ir kaip išvengsime pavojaus, kad nesąžiningi mokiniai nepirktų jau parašytų darbų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Stanislavas Bernikas, Kaišiadorių rajono Algirdo Mykolo Brazausko gimnazijos direktorius, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas, korepetitorių įmonės „Digi klasė“ bendraįkūrėjas bei Vilija Targamadzė, profesorė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Balandį startavo nauja profesinių mokyklų reforma. Iki naujų mokslo metų bus pertvarkyta 16 profesinio mokymo įstaigų. Jos bus prijungtos prie devynių kitų profesinių mokyklų.Paskutinį kartą profesinių mokyklų reforma vyko 2019 m. pavasarį. Iš tiesų profesines mokyklas bandė pertvarkyti beveik kiekviena nauja Vyriausybė.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri yra profesinių mokyklų steigėja, tikina, kad naujos reformos reikėjo tam, kad būtų telkiami ištekliai ketvirtajai pramonės revoliucijai („Pramonei 4.0“) reikalingas programas įgyvendinančiose įstaigose bei stiprinamos regioninės profesinės mokyklos.Ką apie tai mano šio sektoriaus atstovai bei analitikai? Ar imantis naujos reformos buvo atliktas ankstesnių vyriausybių vykdytų profesinių mokyklų reformų efektyvumas? Pagaliau, ar rengiant naują profesinių mokyklų tinklo pertvarką buvo atlikta kaštų ir naudos analizė. Kas bus atsakingas, jei naujoji pertvarka neduos norimo efekto: nepakils nei studijų kokybė, nei moksleivių padaugės?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: VšĮ „Efektyvaus valdymo sprendimų centras" vadovas Marius Ablačinskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, dr. Vytautas Petkūnas, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras.Ved. Jonė KučinskaitėVisagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro nuotrauka: Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas (kairėje), Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, dr. Vytautas Petkūnas (dešinėje).

Pagaliau pajudėjo civilių evakuacija iš Rusijos žiauriai puolamo Ukrainos uostamiesčio Mariupolio. Iš mieste esančio metalurgijos komplekso pavyko išsigelbėti kelioms dešimtims žmonių, kur po ilgos kelionės autobusais jie pasiekė Zaporižią.Kelerius metus derinusios, partijos pernai rugsėjį pasirašė susitarimą dėl švietimo. Tačiau nepraėjus nė metams, kai jis galioja, Opozicinės „valstiečių“, „darbiečių“ ir socialdemokratų partijos jau nepatekintos susitarimo veikimu ir svarsto iš jo trauktis. Jų atstovai Seime susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad kompensacijoms už būsto šildymą šiemet per pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė tiek pat lėšų, kiek pernai per visus metus. Išplėtus gavėjų ratą, į paramą pretenduoja ne tik mažesnes, bet ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.Atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atnaujina pacientų lankymą, tačiau tą daryti bus galima nustatytu laiku. Ligoninėje gulintiems, į ją guldomiems pacientams ir juos lydintiems asmenims PGR tyrimai bus atliekami tik esant COVID-19 ligos simptomams. Statistikos departamento duomenimis, šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 426 COVID-19 sergantys pacientai, 34 iš jų – reanimacijoje.Ved. Liepa Želnienė

Roko grupė „jauti“ balandį planuoja išleisti albumą, kurio visi kūriniai – bendri darbai su skirtingais atlikėjais. Pirmasis singlas „Pražys“ įrašytas drauge su Gabriele Vilkickyte. Šiandien – jautrios dainos premjera ir gyvas atlikimas Radiocentro eteryje. Studijoje viešėjo Gabrielė Vilkickytė ir jauti vokalistas Džiugas Širvys, kurie papasakojo apie bendrus darbus, albumą ir laukiančius koncertus bei reikalus Ukrainoje. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Nuo šiandien ugdymo įstaigose mokiniai profilaktiškai nebebus testuojami kaupinių metodu. Jį pakeis greitieji antigeno testai, kuriais kartu su mokiniais rekomenduojama testuotis ir mokytojams. Kas keičiasi mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose nuo šiandien, kokį tai tyrės poveikį viruso plitimo valdymui?Pagaliau paaiškėjo, kad istorinis Vilniaus universiteto planetariumas užsidarys rekonstrukcijai kovo mėnesį, tad šis mėnuo paskutinis, kada dar galima bus pažvelgti į dangų, nes rekonstrukcija užtruks daugiau nei pusantrų metų. Po ilgai lauktos ir ilgai truksiančios rekonstrukcijos planetariumas taps mokslo centru.Lietuvos degalinių tinklai baiminasi nuostolių ir perpardavinėtojų, jei lietuviai į Lenkiją važiuos ne tik maisto, bet ir degalų. Ką tai reiškia mūsų degalinių tinklui?Praėjusią savaitę Neringoje siautusi audra parodė, kad jau turime būti pasiruošę planetos atšilimo keliamiems padariniams. Kiek aktualu jau dabar būti ir Lietuvai pasiruošusiai atremti klimato kaitos keliamus padarinius ir kaip?Į LRT Girdi kreipėsi moksleivio tėtis, klausdamas, ar normalu, jog per pandemiją mokyklose rengiamos kūno kultūros pamokos. Per jas moksleiviai kaukių nedėvi, o į sporto salę vienu metu ateina skirtingų klasių moksleiviai. Kaip mokykloms sekasi užtikrinti saugumą, ar reikėtų kaukes dėvėti net per fizinio lavinimo pamokas, plačiau domėjosi Justė Urbonaitė.Vilniuje įsikūrusioje baltarusių relokantų vaikams skirtoje mokykloje prieglobstį rado ir nuo Lukašenkos režimo bėgę mokytojai. Tačiau dabar Darbo inspekcija tiria skundą, ar šioje mokykloje mokytojai galėjo dirbti oficialiai neįdarbinti. Mokytojos skunde rašoma, kad ji du mėnesius ne tik negavo algos, bet ir buvo palikta be socialinių garantijų. Viešai apie tai prabilusiai mokytojai grasinama teismais, ji kaltinama viską išsigalvojanti, tačiau slapta darytas susirinkimo įrašas liudija, kad nukentėjusių mokytojų galėjo būti ir daugiau. Plačiau Asta Martišiūtė.Savivaldybės, kurios kompensuoja šildymo ir vandens išlaidas visiems gyventojams, nepaisant jų pajamų, gali atsidurti teisme. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje jau apskundė Vilniaus rajono savivaldybę teismui. Teisininkai ir ekspertai sako, kad kompensacijų dalinimas visiems yra ne tik nelogiškas, bet ir pažeidžia įstatymą. Su tuo sutinka ir vandens tiekėjai. Plačiau apie tai - Marius Jokūbaitis.Ved. Gabija Narušytė

Šeštoji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Puiki ir įvykiais prikrauta savaitė, kurioje Austėja, Tautvydas ir Justas įžvelgė net dvi dainas, turinčias šansų laimėti „Euroviziją“. Bandome atsakyti į klausimą, kas laimės finalus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, apžvelgiame fantastišką Sanremo festivalį Italijoje ir pristatome kitas svarbiausias savaitės naujienas. Temos: Intro (0:00); Kas laimės Lietuvos atranką šeštadienio vakarą? (2:10); Sanremo festivalio apžvalga ir kaip seksis „Eurovizijos“ šeimininkams (14:15); „Konkurso istoriją su išrinkta daina pakeisianti“ Airija (33:15); Ginčas dėl Šiaurės Makedonijos pasirinkimo (40:35); Izraelio pasirinkimas (49:10); Mūsų favoritai ir prognozės Latvijos (57:10) ir Estijoms (01:06:35) finalams; Pagaliau pasirodę Norvegijos atrankos favoritai (01:12:30); Nesklandus „Melodifestivalen“ startas Švedijoje, su netikėta favorite (01:21:50);

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – įdomiausi įvykiai Lietuvos padangėje, trenerio rinkimai, A lygos tarpsezonio naujienos, šiek tiek apie Angliją, „Atletico“ vargai, „Real“ dominavimas, „Bayern“ nukraujavimas, „Borussia“ sugrįžimas ir įspūdingas mūšis Romoje. Komanda – 15min žurnalistai Mantas Krasnickas, Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „TV3 Sport” komentatorius Rytis Vyšniauskas. 00:00 Įžanga 02:08 N.Gorobsovas ir „Hegelmann“ 20:19 Lietuvos trenerių reitingas 27:28 Ch.Erikseno noras 30:48 Afrikos čempionatas 41:25 Ryčio medis 42:10 Pagaliau mažai apie Angliją 49:30 De Jongas ir „Atletico“ 1:01:58 „Bayern“ vargas ir „Borussia“ sugrįžimas 1:13:15 Kokios rungtynės Romoje! 1:28:32 Ką žiūrėsim? 1:31:21 Graži istorija Portugalijoje