Podcasts about vilni

Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?  Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilnių galima pažinti ir per kiną – jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Netekę kantrybės, ūkininkai išsiruošė į Vilnių – pakratyti mėšlo prie Žemės ūkio ministerijos. Mėšlu pakrautiems traktoriams išsirikiavus prie sostinės, protestuotojus pasiekė žinia – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos susitarė ir sutinka atšaukti mėšlo tręšimo planų reikalavimus ūkininkams. Protesto organizatorė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė sako, kad protestas tik atidedamas. Atšauktas bus tik tada, kai ministerijos pasirašys susitarimą, mat dėl jo ūkininkams teko ministerijų slenksčius minti net dvejus metus.„Šilinės keltininkas“ – Iveta ir Dariaus Balserių puoselėjamas bistro, gimęs iš noro atgaivinti tarpukario Lietuvos buitį, skonį ir šeimos tradicijas. Čia svečius pasitinka autentiški to laikmečio patiekalai, istorijos ir šiluma, o ore tvyro duonkepėje kepamo kugelio kvapas.Ved. Kristina Toleikienė

Laidoje „Žmogus ir miestas“ pažvelgsime į Vilnių per judėjimo istoriją – nuo XVIII a. vežikų iki pirmojo tramvajaus, autobusų ir taksi. Kaip keitėsi miestiečių kelionių įpročiai ir maršrutai, kai gatvėse pasirodė naujos transporto priemonės? Kaip buvo administruojamas Vilniaus transportas ir kokios vizijos liko neįgyvendintos? Kokios iškildavo įtampos tarp skirtingų interesų grupių? Ir kokius viešojo transporto istorijos pėdsakus galime aptikti mieste šiandien?Laidos svečias – Ričardas Žičkus, Vilniaus transporto istorikas, knygos „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų“ bei kitų transporto istorijai skirtų publikacijų autorius, Senamiesčio atnaujinimo agentūros vyresnysis specialistas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių elgetaujančiųjų socioistorinį portretą. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė dalijasi tiek savo tyrimo metu atrastomis to meto Vilniaus elgetų istorijomis, tiek struktūruotai nupasakoja patį elgetavimą kaip reiškinį (aiškiai skiriant jį tiesiog nuo veltėdžiavimo ar valkatavimo) ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Prof. dr. Milica Antić Gaber je ena najopaznejših slovenskih sociologinj, redna profesorica na oddelku za sociologijo filozofske fakultete Univerze v Ljubljani, nekdanja predsednica Slovenskega sociološkega društva in mednarodna predavateljica. Je članica več mednarodnih mrež, ki se raziskovalno ukvarjajo s položajem žensk v politiki. Deluje v predsedstvu Evropske sociološke asociacije, v preteklosti je bila članica strokovnega foruma Evropskega inštituta za enakost spolov s sedežem v Vilni. Njeno delo je bilo odločilno pri uvajanju vprašanj enakosti spolov v slovenski akademski in politični diskurz, ključno pa je tudi za siceršnje razumevanje sodobne slovenske družbe, predvsem na področjih, na katerih se stikajo politika, družbena moč in spol. Položaj žensk v politiki, feministična teorija, nasilje na podlagi spola, migracije in državljanstvo so nekatera izmed glavnih področij, s katerimi se raziskovalno ukvarja. Je avtorica in urednica številnih monografij, med katerimi vzbujajo posebno pozornost tiste, ki analizirajo parlamentarne volitve z gledišča spola in položaj žensk v akademski sferi. Pri svojem javnem delovanju pa je ves čas zavezana strogi znanstveni analizi z jasnim namenom – zavzemanjem za večjo pravičnost in enakost v družbi. Tokratno gostjo je pred mikrofon povabila avtorica in voditeljica oddaje Tita Mayer.

Specialusis Amerikos pasiuntinys Baltarusijai Džonas Koulas ragina Vilnių atkurti ryšius su Minsku ir atnaujinti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bet kokie pokalbiai gali vykti tik tada, kai Baltarusija parodys geranoriškumą. Kol kas, anot prezidento, to nėra.Likus penkiolikai dienų iki rinkimų Vengrijoje, Viktoro Orbano vyriausybė imasi įvairiausių priemonių, kad išliktų valdžioje. Šalies užsienio reikalų ministro ryšius su Rusija tyręs Vengrijos žurnalistas vakar buvo apkaltintas šnipinėjimu.Į Lietuvą pamažu grįžta keturis mėnesius Baltarusijos įkaitais laikyti vilkikai. Tačiau transporto įmonės iki galo nežino, ar atsiskaitydami už stovėjimą per bankus nepažeistų sankcijų, o daug grynųjų vežtis į Baltarusiją taip pat draudžiama. Kyla abejonių, ar teisėtai išvis reikalaujama mokėti už stovėjimą aikštelėse ne savo noru, o režimo prievarta.Kaip Lietuvos ledo šokėjams Elison Ryd ir Sauliui Ambrulevičiui seksis Prahoje vykstančiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate?Ved. Liepa Želnienė

Specialusis Amerikos pasiuntinys Baltarusijai Džonas Koulas ragina Vilnių atkurti ryšius su Minsku ir atnaujinti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą.Europos šalys imasi veiksmų mažinti degalų kainas. Kaimyninė Lenkija skelbia apie virtinę priemonių, - tarp jų ir mokesčių mažinimas, ir degalų kainų lubos. Veiksmų imasi ir Vokietija. Šioje šalyje degalinės kuro kainą galės kelti tik kartą per dieną.Amerikos prezidentas Donaldas Trampas pranešė dar 10-iai dienų atidedantis smūgius Iranui. Teigiama, kad derybose pasiekta pažangos. Iranas per Hormūzo sąsiaurį neva praleido dalį naftą plukdančių tanklaivių. Tačiau žiniasklaida skelbia, kad Trampas rimtai svarto sausumos operacijos galimybę. Neva Amerika į regioną permeta dar 10 tūkstančių karių.Kauno garažų bendrijoje Technikos gatvėje be įspėjimo etalinių garažų durys išlaužytos, dalis statinių visai sugriauti, išdaužti pastato langai, o aplink mėtosi daiktai. Prie vieno garažo senjoras į krūvelę deda pabirusį turtą, tolėliau vyrai bando bent trumpam pritvirtinti išlaužtas duris. LRT.lt pašnekovai sako, kad čia prasiautė visai ne gamtos stichija, o verslininkai, perėmę sklypą ir, anot jų, nesulaukę teismo sprendimo.Vienas LRT.lt pašnekovas prisiminė, kad ne kartą saviVed. Andrius Kavaliauskas

„Sudėdami geresnio gyvenimo viltis į naujas transporto priemones, naujus įrenginius ar naujus pastatus, kurie Vilnių pagaliau pavers vakarietišku miestu, silpniname ryšį su vieta, kur gyvename ir kuri galėtų būti stabiliausias mūsų tapatybės pagrindas“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Jis parengė komentarą apie naujus Vilniaus troleibusus.Apie nematomą teatro pusę, kasdienį darbą ir atsakomybę už tai, kad spektaklis įvyktų, pasakoja Klaipėdos dramos teatro dekoracijų ir scenos aptarnavimo skyriaus vadovas Rytis Veverskis.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai? Diskusijas dar labiau įkaitino pirmieji JAV teismų sprendimai, kuriuose pripažinta, kad dirbtinis intelektas gali būti mokomas naudojant knygas net ir be autorių sutikimo. Kokia situacija yra Lietuvoje?Pirmą kartą į mūsų šalį savo kūrybą atvežė lietuvių kilmės menininkas Jaakovas Blumas. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma autoriaus darbų paroda „Multivisata“.Šiandien šalies kino teatruose pristatoma programa „Ieškokite moters“. Pristatomi keturi nauji lietuviški trumpametražiai filmai.Ved. Justė Luščinskytė

Šią savaitę minėjome ketvirtąsias Rusijos sukelto karo Ukrainoje metines. Ukrainos rašytojas Andrijus Kurkovas sako, kad keturi karo metai yra šimtai neparašytų romanų, nors kartu jis džiaugiasi jaunimo susidomėjimu ukrainiečių literatūra, nes jaunimas supranta, kad šis karas yra prieš Ukrainos kultūrą, o savos kultūros ir literatūros palaikymas yra išlikimo garantas.„Populizmas pateikia atsakymus, menininkai kelia klausimus“, – sako prancūzų choreografas Olivier Dubois, kurio spektaklis „Tragédie“ pradėjo šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“. Trisdešimtmetį minintis festivalis šį darbą pavadino savo manifestu.„Sudėdami geresnio gyvenimo viltis į naujas transporto priemones, naujus įrenginius ar naujus pastatus, kurie Vilnių pagaliau pavers vakarietišku miestu, silpniname ryšį su vieta, kur gyvename ir kuri galėtų būti stabiliausias mūsų tapatybės pagrindas“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Jis parengė komentarą apie naujus Vilniaus troleibusus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip ispanai pasitinka baigtą statyti aukščiausią žymiosios Barselonos Šv. Šeimos bazilikos bokštą, Meksikos menininko instaliacija, kurioje į muzikos instrumentus perdaryti šaunamieji ginklai reflektuoja smurto problemą šalyje, bei naujasis Bruno Mars muzikinis albumas.Drąsus ir jautrus literatūros debiutas, gyvensenos medicinos specialistės Kotrynos Nausėdės autobiografinis romanas „Ačiū už viską / Ačiū už nieką“ sudomino ir šimtus ją instagrame sekančių moterų, kurias vienija noras ištrūkti iš skausmingų patirčių spiralių, ir išrankią knygų profesionalų bendruomenę. Autorę Vilniaus knygų mugėje kalbina Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė.Literatūrai (ne)paklūstančios teritorijos – kur yra literatūros ribos? Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė Vilniaus knygų mugėje kalbasi su šias ribas plečiančiais kūrėjais: reperiu Pijumi Opera, literatūrologe Jūrate Čerškute ir leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite.Ved. Marius Eidukonis, Kotryna Lingienė, Urtė KaralaitėRed. Indrė Kaminckaitė

Visiškas skaidrumas ir, apaštalo Pauliaus žodžiais, viltis, kai regis nėra jokios vilties. Tokį įspūdį palieka pokalbis su Alesiu Beliackiu. Nūdienos pasauliui labai reikia tokio liudijimo. 2025 m. gruodžio viduryje tarpininkaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš kalėjimo buvo paleistas ir į Vilnių atgabentas Baltarusijos disidentas, dukart politinis kalinys, rašytojas ir 2022 m. Nobelio Taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis. Praėjus mėnesiui po jo išlaisvinimo, pasitaikė ypatinga proga pakalbinti šį iškilų žmogaus teisių gynėją, kuris mielai sutiko duoti interviu „Naujajam Židiniui-Aidams“ bei „Mažajai studijai“. Kalbėjomės telefonu, ponui Bialiackiui viešint Norvegijoje, o mūsų pokalbis sukosi apie nelaisvę, orumą, viltį ir Europą. Visą pokalbio turinį rasite pirmajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje, o šiandien kviečiame klausytis atskirų pokalbio fragmentų.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Par darbiem, kurus nesen Latvijas Nacionālais mākslas muzejs (LNMM) iegādājies savas laikmetīgās mākslas kolekcijas papildināšanai, par ilustrāciju kolekcijas nozīmi, kā arī par citām laikmetīgās mākslas aktualitātēm raidījumā "Mākslas vingrošana" sarunājas ilustratore Elīna Brasliņa, grafiķis Paulis Liepa, kura jaunāko darbu izstāde šobrīd aplūkojama galerijā "Māksla XO" un LNMM Laikmetīgās mākslas muzeja nodaļas vadītāja Arta Vārpa. Sarunu vada mākslas kritiķis Vilnis Vējš; pārraides producente – Inga Saksone.  Vilnis Vējš: Šodien parunāsim par aktuālajiem notikumiem mākslā, mākslas tirgū un konkrēti – par Latvijas Nacionālā mākslas muzeja jauniegādātajiem un arī senāk iegādātajiem darbiem. Arta, ar ko papildināta tevis pārraudzītā kolekcija? Arta Vārpa: Nākot uz radio studiju, pa ceļam iegriezos Pauļa Liepas izstādē, kuras nosaukums ir "Tirgošanās", un man šķiet, ka es uzminēju pirmo domas pavedienu, ko tu, Vilni, jau iezīmēji, ka muzejs savu kolekciju papildinājis ar nozīmīgiem jaunieguvumiem. Protams, uz muzeju nevaram lūkoties kā uz mākslas tirgus dalībnieku klasiskā izpratnē. Lai gan muzejs darbus iepērk, mēs tos glabājam nākotnei, visai sabiedrībai, tādēļ tirgošanās nav mūsu specifika. Toties mākslas ainas regulāra, iespējami sistemātiska pārraudzīšana un kolekcijas papildināšana gan ir viens no muzeja pamatuzdevumiem, kuram dažādos laika periodos esam varējuši pievērsties ar visai atšķirīgu rocību… Šobrīd, pastiprinot tieši laikmetīgās mākslas akcentu muzeja funkcijās, ir prieks par 2025. gada kopējo jaunieguvumu klāstu, kas aptvert gan glezniecību, gan grafiku, gan jaunus medijus un objektus. (..) Ar cik autoru darbiem esat papildinājuši savu kolekciju? Tie ir apmēram 40 autori – manuprāt, tas ir pieklājīgs autoru loks. Protams, ir autori, kuri muzeja krājumā jau līdz šim bijuši pārstāvēti, tikai ar cita perioda darbiem. 16 autori ir tādi, kuri muzeja krājumā nonāk pirmoreiz. Patlaban ļoti skaidri iezīmējas jauna mākslinieku paaudze, kas dzimusi vēlajos deviņdesmitajos gados un šobrīd sevi piesaka laikmetīgajā mākslā, darot to ļoti pārliecinoši un aktīvi. Un arī viņu – jaunākās paaudzes mākslinieku – darbi ienākuši Latvijas Nacionālā mākslas muzeja kolekcijā. Viena no māksliniecēm, kura bija ļoti priecīga un pagodināta par nonākšanu muzeja uzmanības lokā, vienlaikus gan bija arī noraizējusies: "Ak, vai! Bet kā būs nākotnē? Vai muzejs vēl kādreiz man pievērsīsies, vai arī tas būs tikai pēc divdesmit, trīsdesmit gadiem?" Bet tas ir ļoti labs jautājums! Pauli, var teikt, ka tu esi laikmetīgās mākslas kolekcijas veterāns, jo tavi darbi muzejā glabājas jau vairākus gadus – saskaitīju trīs vai četrus. Kā tev tas liek justies, izņemot to prieku un pagodinājumu, ko Arta jau minēja? Paulis Liepa: Prieks un pagodinājums – tas jā, bet kā veterāns nu galīgi nejūtos! Tas, ko daru – tā ir lieta, ko man patīk darīt un es to izbaudu. Bet ka ir cilvēki, kas gatavi par to izdot naudu un iekļaut savās kolekcijās – privātās vai valstiskās – tā man ir mistērija vēl joprojām... (Smaida.) Elīn, tu esi viena no jaunajiem autoriem, kuru darbi pirmoreiz iepirkti Nacionālā mākslas muzeja laikmetīgās mākslas kolekcijā. Turklāt – kaut arī pēc izglītības esi tāda pati grafiķe kā Paulis, tava darbības joma ir tieši ilustrācija, kas turpmāk muzejā tiks kolekcionēta kā laikmetīgā māksla. Kuri no taviem darbiem nonāca muzejā? Elīna Brasliņa: Tie ir divi senāki darbi no divām Luīzes Pastores grāmatām "Mākslas detektīvi" – no "Pēdējā ķēniņa" un "Svešinieku atnākšanas". Prieks un pagodinājums! Jo ar ilustrāciju dažbrīd ir tā, ka cilvēki – vai tā maz ir māksla? Bet, redz – piezvana muzejs un saka: mums interesē! Negaidīts pavērsiens, ka muzejs nopirka arī vienu mana zīmējumu cikla daļu: tie ir mātišķības un ikdienas pieredzei veltīti nelieli darbiņi akvareļzīmuļu tehnikā. Tā ka nu kolekcijā ir pārstāvēta gan Elīna kā māksliniece-ilustratore, gan Elīna kā [īsta] māksliniece. Arta, varbūt tu vari paskaidrot – ar ko īsti ilustrācija atšķiras no grafikas? Arta Vārpa: Man bija ļoti grūti noturēties un neiesaukties – protams, ka ilustrācija ir māksla! Piederīga laikmetīgajai mākslai! Mēs nevaram iedomāties mūsu mākslas vēstures klasiķu mantojumu bez ilustrācijas, kas ir grafikas pamats. Piemēram, Jāņa Jaunsudrabiņa zīmējumi jeb ilustrācijas "Baltajai grāmatai" iekļautas Latvijas kultūras kanonā, tāpat Niklāvs Strunke, Janis Rozentāls – tas, cik liela loma bijusi ilustrācijai šo dižgaru radošajā mantojumā, būtu atsevišķas sarunas vērts jautājums. Ilustrācija mums šobrīd ir ļoti spēcīga! Mūsu ilustratori gūst starptautiskus panākumus, viņi tiek ievēroti un godalgoti visā pasaulē. 20. gadsimta otrās puses grafikas kolekcijā Latvijas Nacionālajā mākslas muzejā atsevišķu ilustrācija veido atsevišķu grupu, un visticamāk, ka ekonomisku apsvērumu dēļ kopš deviņdesmitajiem gadiem tās sistemātiska papildināšana ir apsīkusi. Šis ir pēdējais brīdis, kad jāpievēršas arī šai jomai! Ilustratori, kuru darbi būtu iekļaujami Nacionālajā krājumā, ir vairāki, un mēs esam tikai sava ceļa sākumā, viņus uzrunājot un vērtējot, kam prioritāri ķerties klāt. Elīnas Brasliņas ilustrācijas Luīzes Pastores "Mākslas detektīviem" veido ļoti tiešu dialogu ar Nacionālā mākslas muzeja kolekciju, ar Niklāvu Strunki, ar Voldemāru Irbi, iedzīvinot gan viņu personības, gan arī nozīmīgus Nacionālās mākslas kolekcijas darbus. Piemēram, "Cilvēks, kas ieiet istabā" un vēl citi elementi – tos atpazīst gan bērni, gan pieaugušie, un tie ir mūsu vizuālās kultūras neatņemama sastāvdaļa. Pauli, tavā jaunākajā izstādē, kuras nosaukums ir "Tirgošanās", aplūkojami darbi, kas noteikti nav ilustrācijas. Tajos saskatāmi palielināti simboli. Skatītājiem, kuri ar tiem jau pazīstami, izstāde ir priecīga atkalredzēšanās. Tiem, kuri tos nepazīst, varbūt vari izstāstīt – kādas piktogrammas tu lieto savos darbos? Paulis Liepa: Nav tāda īpaša komplekta, ko parasti pielietotu... Tās atnāk pašas! Maģiskajā mirklī, kad tiek strādāts ar skici, pēkšņi pārņem sajūta – o, šajā kaut kas ir! Tad vajag tikai spēt pabeigt ideju, pacīnīties par milimetriem pa labi, pa kreisi, par krāsām un tā tālāk. Laikam tas iekšā krājies jau kādu laiku: gribējās iet tādu rupjo, vienkāršo ceļu, ar tādu kā cirvi izcirst to visu. Strādāt ar pēc iespējas vienkāršākiem līdzekļiem. Viens no principiem bija šāds: ja kaut kādas tehniskas lietas skicei vai idejai neļauj īsti notikt, jāiet cits ceļš, vienkārši jādara pēc iespējas rupjāk un vienkāršāk. "Tirgošanās" – tas ir nosaukums, kas bišķiņ "knieš". Es bieži eju to ceļu, ka izstādē, piemēram, ir desmit darbi, un nosaukums ir tāds kā vienpadsmitais darbs – brīva vieta vēl vienai nelielai izpausmei. Šajā gadījumā tirgošanās ir tāda kā laikmeta sazemēšana: nevis tirdzniecība, bet kaulēšanās, bakstīšanās – kad cilvēki "tirgojas" par krēslu pie loga autobusā. Tāda ņemšanās. Tas kaut kā izkristalizējās procesā, jo darbos šur tur ir dalījums X pret Y, apaļš pret kantainu, liels pret mazu. Estētika šeit ir kā karogi ar lieliem, trekniem krāsu laukumiem ar vienu ķeburu vidū, piemēram. (..) Vai mums tie "ķeburi" būtu jāatpazīst? Paulis Liepa: Nē. Tie nav kā ceļa zīmes. Tur daudz kas ir intuitīvi. Profesionāls mākslinieks vai skolotājs var mēģināt to visu vērtēt no kompozīcijas un līdzsvara viedokļa. Ir gan arī konkrētas lietas; vairākos darbos ienāk karš. Bet daudz kas uz klišejas un lina nosēdies intuitīvi.  Elīn, cik jauki, ka pārstāvi divas pozīcijās – esi gan patstāvīga māksliniece, gan ilustratore. Lai gan ilustrators visbiežāk izpilda kādu pasūtījumu, zinu, ka pēdējos pārdesmit gados ilustrācija ir tiktāl emancipējusies, ka ilustratori paši sacer tēmas, sižetus, komiksus un strādā pilnīgi neatkarīgi no šādiem pasūtījumiem. Elīna Brasliņa: Ilustratoram visbiežāk darbu pasūtītājs ir izdevniecība. Un ir izdevniecības, kas ilustratoram ļauj diezgan brīvu vaļu, zinot, kāds ir konkrētais mākslinieks un pilnībā uzticoties viņa vīzijai. Tāda bija mana pieredze, nupat strādājot pie izdevniecības "Liels un mazs" pasūtījuma – Ingas Gailes tūdaļ iznākošā dzejas krājuma "Reiz divas meitenes, māte un priecīgs Dievs" ilustrācijām. Sākumā man bija ideja, ka katram dzejolim gribēšu iespēt kādu mākslas atsauci, taču vienā brīdī sapratu, ka tas ir pašmērķīgi un varbūt nevajag. Taču kādas piecas, sešas atsauces uz pasaules glezniecības darbiem tur ir, turklāt tās ir dažādas grūtības pakāpes – tie, kuri pirks un lasīs šo grāmatu, varēs meklēt. Šī sadarbība ir pozitīvais piemērs. Mazāk pozitīvs piemērs – tikko man bija sarakste ar vienu žurnālu, kurā bija kaulēšanās par to, vai mammas rokas ir vai nav pietiekoši tievas, vai ir par daudz tetovējumu, vai to ir par maz... Tā kā tas spektrs ir no viena gala līdz otram, un māksliniekam pašam jāizsver, ar ko viņš grib vai negrib ielaisties. Bet jūsu minētais emancipētais ilustrators, kas pats rada pats savu stāstu, ārpus Latvijas ir pazīstams samērā sen. Arī Latvijā šādu piemēru rodas arvien vairāk un vairāk. Tas bija arī mans ceļš – kaut kādā mērā nonākt līdz emancipācijai. Vairāk nekā desmit gadu garumā ilustrējot citu cilvēku stāstus, beidzot nonācu pie tā, ka man ir mans stāsts, ko gribu izstāstīt. Jo lieta jau ir arī tāda, ka bērnu grāmatu ir šausmīgi daudz – varbūt pat pārāk daudz. Un tad, kad domāju par savām grāmatām, ko gribētu laist pasaulē, rodas jautājums, vai tās ir vajadzīgas? Ja ir sajūta, ka ir vajadzīgas, tad – jā, tad jāķeras klāt.  Radīt pašam savu darbu bez teksta – droši vien tas šaubas vērš vēl lielākas, vai tas ir vajadzīgs? Elīna Brasliņa: Manas grāmatas gadījumā bija tā: līdz ar to, ka primāri esmu zīmētāja, ilustratore, sāku ar attēliem. Un stāsts ar mazu palīdzību no malas kaut kā tika salīmēts. Tas stāsts ir ļoti nosacīts un ļoti virspusējs. Uz to norādījuši recenzenti – ka kaut ko var saprast, un kaut ko nevar saprast. Bet tas nemaz nav slikti, ka ir grāmatas, kas izaug no attēliem. No tā, ko minēja Paulis – ka sāc ar skici, un skaties, kas darbojas un kas nedarbojas. Pieļauju, ka arī rakstniekam ir skice – sajūtas skice, ko noķert vārdos. Vārdi nav mans medijs. Mans medijs ir attēls. Un tad, izrādās, tā grāmata var tapt! Saruna pilnā apjomā teksta formātā drīzumā būs lasāma portālā lsm.lv.

Pastarosiomis savaitėmis Grenlandija atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Jungtinių valstijų prezidentui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į salą, Danija ieško paramos Europoje. Danijos karališkoji pora šiandien vieši Lietuvoje, o Danijos ir Grenlandijos premjerai apsilankė Paryžiuje. O mes nusikelsime į Nuką, Grenlandijos sostinę, kur dirba kolegė Ieva Balsiūnaitė.Toliau netyla parlamentarų diskusijos apie Kapčiamiestyje planuojamą statyti poligoną. Kol kas neaišku, ar jam steigti reikalingus įstatymo projektus palaikys visi valdantieji.Policija toliau ieško asmenų, atvykusių susirinkti balionu į Vilnių atskraidintų cigarečių ir sužalojusių pareigūną. Tuo metu tarnybos praneša apie intensyviausią iki šiol kontrabandinių balionų ataką iš Baltarusijos.Kelininkai praneša, kad eismo sąlygos išlieka sudėtingos kone visuose šalies rajonuose.Žmogaus teisių organizacijos skelbia, kad Irane per tūkstantinius protestus buvų. Kitų šaltinių teigimų - aukų skaičius gali siekti kelias dešimtis tūkstančių. Tuo metu dėl įtampos Irane, Vašingtonas į Artimuosius Rytus išsiuntė karinę flotilę ir pradeda karines pratybas.Olimpiečių cikle - ketvirtosioms karjeros žiemos olimpinėms žaidynėms besirengiantis slidininkas Modestas Vaičiulis.Ved. Liepa Želnienė

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – krepšinio romantika 04:07 – „Neptūno“ pergalė ir A.Veličkos ateitis 16:52 – „Ryto“ krenta prieš „Juventus“ 27:51 – J.Walkerio nepasitenkinimas 32:12 – „Vienas šūvis ‘26“ 37:20 – D.Sirvydis šaudė pro šalį 44:40 – toliau skęsta „Jonava“ 51:52 – G.Žiemelio ir T.Pačėso projektas Lenkijoje 57:36 – „Ryto“ ir „Žalgirio“ varžovai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:06:21 – kas liko už brūkšnio 1:11:22 – pėdsakas ne tik krepšinio aikštelėje 1:14:15 – latvio charizma 1:16:19 – nešvarus, bet su įgūdžių paketu 1:18:00 – nuo „Žalgirio“ atsispyrė aukštyn 1:19:50 – šių laikų „Ryto“ legenda 1:21:33 – pirmas reikalavęs pinigų 1:26:27 – labai gaila 1:31:10 – Vilnių pamilęs amerikietis 1:37:20 – aikštės generolas, kurį sugadino Rusija 1:41:24 – Eurolygos legenda ir įspūdingų interviu kolega 1:47:40 – reperis „Ryte“ ir rekordas, kuris nepagerintas 22 metus 1:53:30 – greitai smukusi karjera 1:55:03 – per vėlai atsiskleidė 1:57:40 – Antanas iš Amerikos 1:59:50 – per greitai baigęs karjerą 2:03:09 – dabartinis žalgirietis 2:05:08 – Kauno dievukas

Kaip matome ir girdime miestą, kuriame gyvename? Ar pastebime išmestus baldus, apšiurusias ugniasienes, lėtą troleibuso slinkimą? Galerijoje „Artifex“ veikia Antono Lukoszeviezės paroda „District“ („Rajonas“), kuri atrodo kaip miesto partitūra, užrašyta fotografijomis, piešiniais, objektais ir rastais daiktais. Pasak parodos kuratorės Paulinos Pukytės, „vaizdai ir daiktai čia keičiasi vietomis ir materialumais, sluoksniuojasi, atsispindi, virsta vienas kitu: objektai tampa atvaizdais, kurie tampa objektais, kurie tampa garsais, kurie tampa vaizdais, kurie vėl tampa objektais“. Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menininku ir parodos kuratore.Antonas Lukoszeviezė yra tarpdisciplininis menininkas, kompozitorius ir muzikas, bendradarbiavęs su įvairiais tarptautiniais menininkais ir organizacijomis, tokiais kaip Christianas Marclay, Beatrice Gibson, Jayne Parker, Lina Lapelytė, Philipas Corneris, Jimas O'Rourke'as, Phillas Niblockas, Tony Conradas, Milanas Knižakas, Arturas Bumšteinas, Merce'o Cunninghamo šokio trupė, „Tate Modern“, „Whitechapel Gallery“, „Serpentine Gallery“ ir „Copenhagen Contemporary“. Jis yra eksperimentinės muzikos grupės „Apartment House“ įkūrėjas ir vadovas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Dalis miestų išveža pagrindinėse gatvėse susikaupusį sniegą. Vilnius sniegą veža naktimis, o Plungės rajono meras sako, kad iš miesto sniegą paskutinį kartą reikėjo vežti tik gal prieš 6 metus.LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su Plungės rajono meru Audrius Klišonis bei „Grindos“ Teritorijų priežiūros vadovė Dana Jasilionytė.

Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai dažnai nesutaria kaip nemažinant gamybos tausoti gamtą. Vieni mano, kad moderni technika ir technologijos yra aplinką tausojančio ūkininkavimo garantas, kiti įsitikinę, kad padėti gali tik ekstensyvi gamyba. Kaip rasti bendrą sprendimą? Po Seime vykusios diskusijos „Prievarta ar laisvė rinktis“ aptaria NVO „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus, ŽŪB asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir parlamentarai Simonas Gentvilas ir Viktoras Pranckietis.Agronomė Daiva Abraškevičienė su vyru Vytautu šeimos ūkyje Anykščių rajone Viešintėlių kaime tvarkosi jau tris dešimtmečius. Bet pomėgis dailei iš esmės pakeitė jos gyvenimą, nes per keletą metų tapo dailininke. Teko dažnai važinėti į Vilnių mokytis, dalyvauti pleneruose, bet dabar jos paveikslus vertina ir profesionalai. O Daiva turi ir savo galeriją – klėtelę, kurią vyras pastatė sode prie namų.Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvas „Trepsiukas“ žinomas ne tik aplinkiniuose kaimuose, bet ir už rajono ribų. Du kartus dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje, kviečiamas pasirodyti kituose rajonuose. Bene didžiausias kolektyvo, kuriame dabar 8 poros išskirtinumas – nuoširdumas, draugystė ne tik šokių salėje. Tai patvirtina ir pokalbis su kolektyvo vadove Angele Laukioniene ir 5 šokėjais.Ved. Arvydas Urba

Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto pereinama prie pasakojimo apie vieną ankstyviausių ir žinomiausių Vilniaus fotografų – Juzefą Čechavičių, jo profesinį kelią link fotografijos bei spalvingą asmeninį gyvenimą. Laidoje su meno istoriku žvilgtelime ir į tuometinį Vilnių – tokį, kokį jį matė ir fiksavo Juzefas Čechavičius pro savąjį fotoobjektyvą.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Teismui paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad jam labai apmaudu, jog parlamentaras yra nuteistas už antisemitinius pasisakymus, tačiau vengia svarstyti, kokią įtaką tai gali turėti „aušriečių“ likimui koalicijoje.Iš Baltarusijos leidžiamiems kontrabandiniams balionams trikdant Vilniaus oro uosto darbą ir dėl to Suomijos oro bendrovei „Finnair“ laikinai panaikinus vieną vakarinį skrydį į Vilnių, Lietuvos oro uostų atstovas tikina nematantis požymių, jog panašių žingsnių imtųsi ir kitos Vilniuje veikiančios aviakompanijos.Europos transliuotojai spręs dėl raginimų neleisti Izraeliui dalyvauti „Eurovizijoje“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi pradėti dviejų dienų vizitą Indijoje, kur sieks stiprinti ryšius gynybos srityje, nors JAV vis labiau spaudžia Naująjį Delį nebepirkti rusiškos naftos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniaus oro uosto veiklą naktį vėl sutrikdžius kontrabandiniams balionams, pasieniečiai aptiko mažiausiai šešis krovinius su cigaretėmis. Lietuvos oro uostai nurodo, kad skirtingais laikais buvo įvesti laikini oro eismo ribojimai tik į Vilnių atvykstantiems skrydžiams. Du skrydžiai nukreipti į Kauną, o vienas į Rygą.LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad balionams pasiekti baltarusiškų cigarečių Lietuvoje laukiančius kontrabandininkus padeda lietuviškų mobiliųjų operatorių SIM kortelės. Kol valstybės institucijos nemato prasmės jų veikimo ribojimo, to ėmėsi patys mobilieji operatoriai. Šiemet pareigūnai perėmė beveik 600 kontrabandinių balionų. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusių balionų galėjo būti ir triskart daugiau, tačiau informacija įslaptinta.Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras atliko kratas teisingumo ministro Hermano Haluščenkos, kuris anksčiau ėjo energetikos ministro pareigas, namuose. Kratos vykdytos ir buvusio Volodymyro Zelenskio verslo partnerio Timūro Mindičiaus namuose. Jis pabėgo iš šalies likus kelioms valandoms iki kratų. Nacionalinis kovos su korupcija biuras paskelbė, kad vykdo specialią operaciją, siekdamas atskleisti korupciją energetikos sektoriuje.Santaros klinikose iš darbo išėjo dar trys neurochirurgai.Prezidentas sako, kad R. Žemaitaičio kalbos kvestionuojant pagrindines Lietuvos užsienio politiko kryptis yra netoleruotinos, o politikas bando kurti alternatyvią užsienio politiką.Ved. Darius Matas

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sienos su Lietuva uždarymą pavadino beprotiška afera. Lietuvos Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija, tačiau palikti išimtis daliai keliaujančiųjų. Sprendimas priimtas po to, kai praėjusią savaitę Lietuvoje keturis kartus teko uždaryti oro uostus – dėl rūkalams gabenti naudojamų kontrabandinių balionų. Kiek apie šią situaciją diskutuojama Baltarusijos viešojoje erdvėje?Sveikatos ministerija svarsto idėją, kad, pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą, Ministrė sako, šiuo metu vertinama, kaip toks pakeitimas padėtų trumpinti eiles. Mieli klausytojai, ką jūs manote apie svarstymus, kad pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą?Artėjant mokinių rudens atostogoms, iš anksto keliones įsigijusios šeimos nerimauja dėl būsimų atostogų. Praeitą savaitę dėl iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų ir kelis kartus laikinai uždarytos oro erdvės buvo paveiktos dešimčių tūkstančių žmonių kelionės. Kelionių organizatoriai sako, kad dėl force majeure aplinkybių keleiviams kompensacijos nepriklauso, bet rūpyba jiems turi būti užtikrinta.Vilniaus oro uosto darbą trikdant kontrabandiniams balionams skrydžiai iš Vilniaus ar į Vilnių nukreipiami į Kauną, Palangą, Rygą ar Varšuvą. Šiaulių meras klausia, kodėl šiame sąraše nėra Šiaulių, kurie taip pat turi oro uostą? Jis savo facebooko profilyje parašė: drįstu priminti, jog yra ir Šiaulių oro uostas. Kodėl reikia skristi į Rygą? Pinigus būtų galima palikti Lietuvoje? Oro uostas yra Lietuvos valstybės turtas. Tai saugiausias Lietuvos oro uostas.Buvęs ambasadorius JAV, ES ambasadorius Rusijoje, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai vadovavęs Vygaudas Ušackas sako, kad naujai formuojami JAV ir Baltarusijos santykiai yra mūsų realybė. Vašingtonas nemato Baltarusijos tik kaip dar vienos Rusijos gubernijos. Pasak jo, Lietuva su sąjungininkais gali ne tik užbaigti tranzitą į Kaliningradą, bet ir jį izoliuoti, nors Rusija labai liguistai ir emocionaliai reaguoja į bet kokius klausimus dėl Kaliningrado srities – ištraukia iš „Svarbaus pokalbio“.Ved. Rūta Kupetytė

Kontrabandines cigaretes skraidinantys balionai, naktį iš šeštadienio į sekmadienį beveik 7-ioms valandoms sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Apribojimai iš viso paveikė apie 30 skrydžių ir 6-is tūkstančius keleivių. Vienas iš jų – LRT popmuzikos vyr. redaktorius Ramūnas Zilnys, Europos vartotojų centro vyresnioji patarėja Jaunė Dalinkevičiūtė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Tomas Martinaitis.Ved. Andrius Kavaliauskas

Stāsta diriģents Andris Veismanis. Bērnībā biju ļoti slimīgs. Katru gadu laikā starp ziemu un pavasari, pēc ilgstošām sniega piku kaujām un sniega cietokšņu būvēšanām, nonācu slimnīcā ar plaušu karsoni. Kad pēc kārtējā plaušu karsoņa atrados izmeklējumā pie vietējā daktera, viņš noteica – tev jārūdās, puis! –  vasarā jūrā vismaz 70 reizes jāpeldas. Tā es sāku šīs procedūras, un tas tiešām līdzēja. Bet jūra mani ne tikai ārstēja, bet deva savus augļus tiešā veidā. Tēvs, iecienīts dziedāšanas un mūzikas skolotājs, varēja pa taisno dabūt zivtiņas no zvejnieku kuģa, kur braucām pēc tām uz Zvejniekciema ostu. Bet citkārt zvejnieki paši veda zivis mums uz mājām Skolas ielā 4. Ar lieliem motocikliem un blakusvāģiem tika atgādātas dažādas zivis – iecienītākās žāvēšanai, protams, luči, citkārt reņģes, bet, visu to pašiem nožāvējot, par apetītes trūkumu nevarēja sūdzēties. Parasti šie gastronomiskie notikumi bija svētku vai gaidāmu ciemiņu gaidīšanas laikā. Tādos brīžos pie mūsu mājas bija atkal piebraukuši zvejnieki ar lašiem. Mana ome Alma vienmēr iztecēja pretī un iztaustīja visus lašus, lai būtu vairāk ikru. Kādreiz vecāki atveda no kādām dzīrēm jau nožāvētus zušus, par ko mums ar māsu Stellu bija liels prieks. Kad tēvs Jānis jau bija tiktāl pabeidzis darbus pie jaunās mājas būvniecības, lai varētu dzīvot Palejas ielā, visas problēma ar veselību arī man izbeidzās. Palejas ielā dažas mājas tālāk dzīvoja Kārlis ar savu dēlu Artūru. Kārlis bija Daiļrades cilvēks, mans tēvs bez mūziķa un skolotāja darba arī piestrādāja Daiļradē. Tā, daloties pieredzē par dzintara apstrādi un rotu veidošanu, arī māju būvniecību, viņi kļuva draugi. Arī mēs ar Artūru iedraudzējāmies un bieži klejojām gar jūru un apkārtnes mežos. Vienu reizi Artūrs atskrēja uz manu māju ar noslēpumu. Skrienam uz jūru, tur smiltīs ieskalota koka laiva! Nevienam nepiederoša. Laivu ar lāpstām ātri atrakām, pa Pēterupi aši atgādājām pie mūsu mājām, un tā laiva kļuva par svarīgu nodarbes avotu. Izgatavojām airus, no jūras atnesām resnu enkura ķēdi un pieķēdējām pie liepas. Atjaunojām koka daļas, pielabojām un nokrāsojām metāla apšuvumu, un rezultātā bija laba laiva braucieniem pa Pēterupi.Drīz jau nolēmām pabraukāties pa jūru un sākām arī vakaros likt nakts šņores uz sēkļiem jūrā, bet no rīta agri braucām pakaļ . Citus rītus bija patukšs, kāds asarītis vai vimba, bet  dažkārt vairākas vimbas, un pat zuši. Ziemā katru gadu jūra aizsala, tad devāmies makšķerēt uz ledus. Bija laba salaku zveja. Pat lielu aukstumu grādos līdz –20. Un uz jūras vēl vējš. Vienu gadu Dānijā bija atrauts vaļā šaurums, kas savienots ar Ziemeļu jūru, arī vasara bija vēsa, un jūrā bija īpaši auksts. Tā cauru gadu varēja noķert mencas – lielu daudzumu, bet pēc tam, kad krasta vējš bija aizdzinis no krasta ledus gabalus ar makšķerniekiem, noskatoties mākslas filmu „Nāves ēnā”, kas tika uzņemta netālajā Zvejniekciemā, centos ar apdomu doties uz ledus. Un tikai, ja bija jūras vējš. Arī slidošana uz vēl neapsnigušas jūras vai upītes, hokeja spēlēšana bija mūsu ziemas labākā izklaide. Kad iestājos Jāzepa Mediņa mūzikas vidusskolā Rīgā kordiriģentu nodaļā, 4. kursā piedalījos republikas Jāzepa Vītola kordiriģentu konkursā. Konkursa viens no pamatpunktiem bija kolokvijs par Jāzepu Vītolu. Mans pasniedzējs bija sadabūjis divas labas grāmatas – Jēkaba Graubiņa rediģēto „Jāzeps Vītols” un Vītola paša sarakstīto „Manas dzīves atmiņas”. Izlasot par  trīs neaizmirstamajām Vītola Pabažu jūrmalā pavadītajām vasarām, sapratu, ka esmu to pašu darījis, ko mūsu klasiķis, un dzīvojis, likdams zušu šņores uz Pabažu jūras sēkļiem – tikai 65 gadus vēlāk… Blakus zaļajam Vītola bieži izspēlētājam un izskatītajam kora dziesmu krājumam 18 gadu vecumā lasīju tādas Vītola rakstu rindas: „No 1909. līdz 1911.gadam bijām divatā ar dabu – jūru un mežu. Šinī Dieva svaidītajā vientulībā burtiski aizmirsu, kā mana balss skan. (..) Dīderihs no Pēterpils man piegādāja skaistu flīģeli – iemesls arī darbam ceļu negriezt. Starp citu, kādā burvīgā mēness naktī no jūras noklausījos savu „Viļņu dziesmu”. Kā makšķerniekam man tuvā Pēterupīte atmaksāja apmeklējumus diezgan bagātīgi… Tagad skaistie Pabažu meži esot gāzti. Dzelzceļu svilpe griezīgi traucē agrāko Dieva mieru…”  Ejot Vītola pēdās dabā, pagājušogad padzīvoju brīnišķīgajā 18. gs. būvētajā Gaujienas mācītājmuižā pie mācītāja Viļņa Sliņķa. Ar viņu kopā pamakšķerējām Vītola tik bieži pieminētajā Gaujiņā… Paldies, Vilni!

Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuriančia Lietuvos žydų bendruomene bei pasaulinės žydų bendruomenės reakcija į lietuvių naratyvo apie Holokaustą kūrimą. Laidos pašnekovas Rimantas Stankevičius, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stebėjęs šiuos įvykius bei per asmenines patirtis, įsitraukęs į Lietuvos žydų gelbėtojų istorijų įtraukimą į šį naratyvą, pasakoja apie į Vilnių sugrąžintą Samuelio Bako kančios ir išsigelbėjimo Vilniuje istoriją, apie Lietuvos žydų gelbėtojos Onos Šimaitės atminimo įamžinimą ir naujai atrandamų pasakojimų apie Holokaustą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Lietuvos provincijoje svarbą siekiant empatiško visuomenės santykio su Lietuvos žydų genocidu 1941-1944 m. kūrimo.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Vilniuje suskystintų dujų pilstymo stotyje trečiadienį kilusį gaisrą dar vakar vakarą ugniagesiai tebegesino, vis dar degė cisterna su dujomis.Aktualaus klausimo rubrikoje paanalizuosime Lenkijos atvejį, kai užvakar į šalį įskrido dvi dešimtys dronų ir vienas jų apgadino gyvenamąjį namą. Lietuvos socialinėje erdvėje pradėjo plisti patarimai, kaip atpažinti skrendanti kovinį droną ir nuo jo apsisaugoti.Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paaiškins, ką reiškia Europos centrinio banko sprendimas vėl nekeisti palūkanų normų.Pokalbis su Lietuvos kariuomenės atstovu apie Baltarusijoje prasidedančias rusų ir baltarusių karines pratybas „Zapad 2025“, kaip joms pasirengusi Lietuva, ką reikia žinoti gyventojams?Taip pat kolega Marius Jokūbaitis kiek vėliau pateiks naujausią informaciją apie iš Baltarusijos kalėjimu paleistus kalinius. Vakar vakare jie atvyko į Vilnių.Tradicinė specialiai Europos krepšinio čempionatui skirta rubrika su Mindaugu Kuzminsku iš šiandienos keliasi į rytojų, šeštadienį. Tuo pačiu laiku, 8 valandą 20 minučių kolega Benas Klimaitis ir buvęs rinktinės krepšininkas aptars paaiškėjusias rinktines, kurios pateks į pirmenybių finalą.Ved. Liuda Kudinova

Imigrantas iš Irako Vokietijoje įtariama nustūmė 16-metę ukrainietę ant bėgių prieš atvažiuojantį traukinį, mergina žuvo. Jis į Vokietiją atvyko per Lietuvą, atmetus jo prašymą suteikti prieglobstį jis turėjo būti išsiųstas į mūsų šalį, tačiau to padaryta nebuvo.Komunikacijos ekspertė Renata Saulytė sutinka būti kandidate į Aplinkos ministrus. Į Aplinkos ministro poziciją kandidatus deleguoja „Nemuno aušros“ atstovai. Kai kurie ekspertai kritikuoja Saulytės kandidatūrą, sakydami, kad jai gali pritrūkti patirties. Pati Saulytė teigia, kad ministro pozicijai užimti ji turi įvairios patirties.Iš stažuotės Ukrainoje sugrįžo aštuntoji Lietuvos medicinos srities darbuotojų komanda. Šiais metais tai buvo jau paskutinė pirmojo Sveikatos apsaugos ministerijos organizuoto ciklo stažuotė, kurioje medikai bei kiti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai galėjo susipažinti su darbu karo sąlygomis.Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pietinėje Lenkijos dalyje esančiuose Tatrų kalnuose lokys persekioja išsigandusį turistą, sukrėtė žiūrovus ir paskatino gamtininkus paskelbti rekomendacijų, kaip elgtis susidūrus su gyvūnais.Prasidėjęs rugsėjis į didmiesčius atnešė tas pačias problemas. Vilnių ir kitus miestus sukaustė didžiulės automobilių spūstys.Ved. A. Skamarakaitė

Viskas tik dėl pirkėjų, kad būtų šviežia, kokybiška. Iš skirtingų Lietuvos regionų į sostinės Tymo turgų atvykstantys ūkininkai ir gamintojai neriasi iš kailio. Jų kelionė į Vilnių prasideda dar naktį, ūkio laukuose ar šiltnamiuose, uogynuose renkant derlių. Po to kelionė, prekyvietės įsiruošimas. Po prekybos turgaus tenka susikrauti, grįžti namo ir vėl kibti į ūkio darbus. O derlių auginti šiemet iššūkių netrūko.Jei kurtis kaime, tai tik moliniame name ir su augalais apželdintu stogu. Apie draugišką aplinkai ir šeimos biudžetui namo statybą pasakoja Vilniaus universiteto docentas Ričardas Skorupskas.Gandrų išlydėjimo šventė tik rytoj, bet jų jau nėra Lietuvoje. Jaunikliai į kelionę susiruošė prieš kelias savaites. 38-erius metus išlydėjusi gandrus Šlėnavos (Kauno r.) gyventoja Genovaitė Simonavičienė sako, kad jie tapo jų šeimos nariais, jie padeda gandrų šeimynai maitinti jauniklius. Kitaip jie neišgyventų. Suskaičiavus gandrus, skaičiai liūdina – gandrų Lietuvoje mažėja.Ved. Kristina Toleikienė

Marijampolėje prasideda tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, šiemet koncertuose visą dėmesį skirsiantis vienam, vis kitam instrumentui. „Jautrumo gravitacija“ – tai trečioji šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus Andriaus Pulkauninko vilnietiškoji saga, skirta inteligentiškam Antakalniui. Kokios priežastys lėmė menininko pasirinkimą perteikti siurrealistinį Vilnių? Su autoriumi pokalbiui apie poreikį kurti susitiko kolegė Karina Metrikytė.Anykštėnus ir miesto svečius tik ką pasiekė pirmasis žurnalas „Kultūros kurortas“, kviečiantis suvokti, jog kultūros pažinimas – lyg poilsis. Kokia šio žurnalo misija ir kiek jis prisidės prie Anykščių siekio įsitvirtinti kaip kultūros kurortui?Pasaulio muzikos naujienų apžvalgoje Jurgis Kubilius pasakoja apie „The New York Times“ vykdomas muzikos kritiko paieškas, Bavarijos konstitucinio teismo bylą dėl meno ir religinių bendruomenių nelygybės Covid-19 pandemijos metu ir apie ledų kompaniją, nuo rugsėjo bendradarbiausiančią su žymiu olandų simfoniniu orkestru.Provokuojantis, konceptualus ir netikėtais sprendimais pasižymintis menininkas Kęstutis Svirnelis kviečia savo menu susimąstyti apie šiuolaikinę visuomenę, vertybes ir mūsų vietą žemėje. Lietuvoje baigęs mokslus dabar gyvena Vokietijoje, aktyviai kuria tarpdisciplininėje tarptautinėje meno scenoje. Kęstutis Svirnelis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo palikti Vilnių“, - taip sako dirbtinio intelekto mokymų treneris, „WhyAI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis. Vaikinas sako, kad prieš 3 metus suprato, kad miesteliuose jaučiasi daug geriau, nei mieste ir gyvenimą sostinėje iškeitė į Švenčionėlius, o dabar lėtesniu ir ramesniu gyvenimo tempu džiaugiasi Birštone.Lietuvos jaunimas vis mažiau dirba. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl vis mažesnė dalis jaunų žmonių dirba ir iš kur gauna pinigų kasdienėms išlaidoms?Vidury dienos Vilniaus centre, prie judrios autobusų stotelės, du vyrai užpuola jauną vaikiną ir išplėšia iš jo rankų telefoną. Ar, matydami tokį incidentą, įsikištumėte? Praėjusią savaitę tokioje situacijoje atsidūrusi vilnietė ne tik skubiai iškvietė policijos pareigūnus, bet ir nusivijo vagis. Su policijos pagalba viskas baigėsi gerai: vagys sugauti, telefonas sugrąžintas. Kada svarbu nelikti abejingiems, o kada rizikuojame savo ir kitų saugumu?Poryt, priešpaskutinį vasaros penktadienį, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami praleisti laiką augalinio maisto piknike. Kūdrų parkas vienai dienai taps žaliosios gyvensenos populiarinimo centru – čia lauks įvairių virtuvių gardumynai, įkvepiančios diskusijos, edukacijos bei gyva muzika po atviru dangumi. Renginį organizuoja nevyriausybinė organizacija „Augalyn“ kartu su „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“.Gyvybės mokslų centro tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia moterų emocinę būseną menstruacijų ciklo metu. Mokslininkų vykdyta apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių kas mėnesį patiria priešmenstruacinį sindromą, o sunkesnė jo forma - priešmenstruacinis disforinis sutrikimas, Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas. Ką gali pakeisti nauji duomenys?Ved. Darius Matas

„Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo palikti Vilnių“, – taip kalba dirbtinio intelekto mokymų treneris, „WhyAI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis. Jis prieš trejus metus teigia supratęs, kad miesteliuose jaučiasi daug geriau nei mieste ir gyvenimą sostinėje iškeitė į Švenčionėlius, o dabar lėtesniu ir ramesniu gyvenimo tempu džiaugiasi Birštone.Ved. Darius Matas

Socialdemokratų partija vakar patvirtino, kad į premjero postą kels Ingą Ruginienę.Aktualaus klausimo rubrikoje klausiame, kaip reikėtų pagerinti eismą didmiesčiuose, kad išvengtume žmonių žūčių avarijose. Štai Helsinkis šią savaitę pranešė, kad tam tikri sprendimai lėmė, kad per visus metus mieste avarijose nežuvo nė vienas žmogus.Izraelio prezidentą į Vilnių atlydėję verslininkai čia dairėsi naujų sutarčių. Nors Lietuva tikisi prisivilioti Izraelio kompanijas į gynybos pramonę, daugiausiai dirbama biotechnologijų srityje.Aktualus pokalbis apie Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje - vakar jo pasiuntinys lankėsi Maskvoje, o kitą savaitę planuojamas ir paties Trumpo susitikimas su Putinu.Ved. Liuda Kudinova

Klimato kaitos rubrika. Sostinė siūlo vaikams pažinti Vilnių – žaliąją Europos sostinę 2025 per naujai sukurtą žemėlapį-žaidimą. Žaidimą„Žalias Vilnius vaikams“ sudaro trys maršrutai. Apie tai pasakoja maršrutų sudarytojas Andrius Jakučionis.Tema apie Lietuvos skautijos kampaniją „Jei nutrūktų dienos“. Jos tikslas - skatinti piliečių sąmoningumą, pasiruošimą ir atsparumą krizės ar karo atveju, pasitelkiant taikius pilietinio pasipriešinimo būdus.Liepos 8 d. yra tarptautinė alergijos diena. Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, alergologė Rūta Dubakienė.Kiek Lietuvai ekonomiškai naudingas koncertinis turizmas? Ar reikėtų jį skatinti? Svarsto Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.Iš Punsko kilęs vienas tinklalaidės „Proto pemza“ kūrėjų Tomas Marcinkevičius yra girdėjęs visokių palyginimų savo kalbos skambesiui – „adamkiškas“, „australiškas“, „smetoniškas“. Punske, kaip pasakoja Tomas, gyventojai kartais mėgsta pabrėžti palyginimą su tarpukariu, nes šiame posakyje užkoduotas ne tik pats kalbos skambesys, bet ir dalis Lenkijos bei Lietuvos istorijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokesčių reforma – finišo tiesiojoje, bet aiškumo vis dar nėra. Ir naujam nekilnojamojo turto mokesčio variantui koalicijos partneriai nepritaria.Nacionalinio krizių valdymo centras pranešė, kad Lietuvos piliečius iš Izraelio sausuma planuojama evakuoti į Jordaniją, o vėliau – užsakomuoju skrydžiu į Lietuvą.Seimui tęsiant mokestinių pakeitimų svarstymus, dalis ūkininkų bendruomenės ruošiasi protestuoti.Seimas skubos tvarka svarstys Užsienio reikalų ministerijos siūlymą įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai tuo atveju, jeigu Europos Sąjungai nepavyktų pratęsti savųjų.Savaitgalį po Vilnių klaidžiojus meškai, Aplinkos ministerija tęsia gyvūno paieškas ir pripažįsta institucijų komunikacijos trūkumą.Vilniaus universiteto astronomai su kolegomis iš Lenkijos aptiko išskirtinę naują planetą – dujinę milžinę, esančią toliau nuo Galaktikos centro. Tai vos trečias toks atradimas pasaulyje per visą stebėjimų istoriją.Ved.Andrius Kavaliauskas

Ne tik Maironis žavėjosi Medvėgaliu, Žemaitijos kalvų karaliumi, kurio archeologinį ansamblį sudaro net 7 kalvos. Žavėjosi ir kryžiuočiai šio kalno grožiu ir didybe. Apie ką kalbėjome kalno viršūnėje? Sužinosite laidoje. Karūžiškės dvaro savininkas Antanas Ivinskis ir prigimtinės žemdirbystės bei raitininkystės tradicijų puoselėtojas Marijus Čekavičius, du žemaičiai, diskutuos dėl vietovardžių, aplankysime Medvėgalio atšlaitėje Karūžiškių dvaro kapines, partizanų žeminę – Vlado Montvydo-Žemaičio vadavietę ir perskaitysime akmenyje iškaltus jaunos partizanės Irenos Petkutės-Neringos žodžius – ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAITremtinės, tautos kančių metraštininkės Dalios Grinkevičiūtės namas-muziejus duris atvėrė Laukuvoje. Kultūrinės veiklos vadybininkė Elena Jankauskienė.Vytogalos kaime, Šilalės krašte, atstatytoje troboje ir klėtelėje įkurtas lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejus. Kaip iš varganos lūšnos išėjusiam jaunuoliui pavyko „prasimušti į žmones“ Amerikoje? Mintimis dalijasi muziejininkė Lina Gudeliūnienė.Marijus Čekavičius nuo Kražių, Skurzdelynės vienkiemyje, puoselėja prigimtinę žemdirbystę, tęsia raitininkystės tradicijas. Su žemaitukais ir raiteliais žada pasiekti Vilnių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Indre Simanaitienė je nekdanja BBC-jevka, ki se je po letih bivanja v Združenem kraljestvu vrnila domov - v Litvo. Državo je zapustila, ker je bila lačna novih izkušenj v tujini, ko pa se je želela v Londonu tudi ustaliti, je ugotovila, da so morda pogoji za življenje boljši v Litvi in glavnem mestu Vilni. Opaža, da se tudi veliko njenih prijateljev vrača domov, predvsem zaradi dostopnosti stanovanj, družinskih vezi ter dobrega okolja za skrb in vzgojo otrok. “Vsebina je nastala s finančno pomočjo Evropske unije. Za vsebine projekta Talenti EU regij je odgovorno uredništvo in ne odraža nujno stališč Evropske unije.”

Liubavo, Šumsko ir Maišiagalos dvarai.Didžiulę pagarbą ir nuostabą kelia šiandienos dvarininkai, naujam gyvenimui prikėlę dvarų sodybas.Europos parko įkūrėjas ir Liubavo dvaro sodybos valdytojas skulptorius Gintaras Karosas, Šumsko Laukininkų dvaro savininkas teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, Maišiagalos Houvaltų dvaro tradicinių amatų vedėja Jolanta Lapinskaja, Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejaus darbuotoja Valerija Adomaitis, Grafo dvaro kavinės savininkė Vanda Vejalis su anūku Lukaš Brasiun.Archeologas prof. Aleksiejus Luchtanas mintimis dalijasi apie dvarų reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vaizdas aikštelėje siaubingas, žaidimo kokybė krenta akyse, o perspektyvos liūdnos. Čia apie „Žalgirį“. Kas kaltas? Ka darom? Apie tai prisėdo pakalbėti Tomas Purlys, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas. Tiesa, šypsenų buvo tikrai daugiau nei ašarų. Tuo labiau, kad „Rytas”, „Lietkabelis” ir „Wolves” šią savaitę davė judesio kaip reikiant. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – LABO-BALTIC sako: NEPALEISKITE PLAUKŲ VĖJAIS ir pradėkite kovą su plikimu jau dabar! Ieškokite visų Crescina produktų https://www.labo-baltic.eu/ ir su nuolaidos kodu BASKETNEWS gaukitę papildomą 5% nuolaidą. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – BasketNews krepšinio stovykla 2025 vėl kviečia 10-15 metų vaikus išbandyti save ir tobulėti kartu su geriausiais! Šiemet stovykla įsikurs jau pamėgtoje „Karpynės“ kaimo turizmo sodyboje Raseinių rajone, kuri puikiai tinka tiek krepšinio treniruotėms, tiek poilsiui. https://www.basketnews.lt/news-216466-pradedame-registracija-i-2025-m-basketnews-stovykla.html Temos: Panika Kaune arba prie ko čia motyvacija? (0:00); Ką mes čia žaidžiam? (6:53); Bravo Francisco, bet kas iš to? (10:13); „Žalgirio” depresija ir tuščios Andrea pasakos (14:46); Ką įrodęs Trinchieri ir kodėl užgeso žaidėjų akys? (25:08); Situacijos įkaitas „Žalgiris” (35:13); Ar teisėjams dar nejuokinga? (36:55); Komiški Andrea pasiteisinimai ir kuo skiriasi nuo Šaro? (39:30); Neišvengiamas Trinchieri atleidimas (41:58); Ar Tautvydas Sabonis galėtų pakeisti Andrea? (45:09); Kokios rizikos dėl Sabonio ir kokie dar variantai? (52:36); Masinis nusivylimas tribūnose ir kodėl niekas nesikeičia? (57:35); Fantastiškai apsiprausęs „Rytas” (1:01:46); Puikus Masiulio žaidimas ir kiti herojai (1:06:40); Kas per fainuolis atvažiuoja į Vilnių? (1:09:33); Įspūdingas „Ryto” kovo tvarkaraštis (1:14:33); Ar Vilniuj ateis daugiau žiūrovų? (1:15:41); Sudilusios odinės striukės ir priekaištai „Žalgiris shop” (1:18:00); Bravo „Lietkabeliui” ir bravo DJ (1:19:05); Puikus šansas „Vilkams” ir kosminė savaitė Lietuvai (1:22:30); Vėl naujienos - NBA penetracija į Europą (1:25:50); Basketnews ir tėvams, ir vaikams (1:34:44).

Karo ir išdavystės šnabždesių draskomoje tarpukario Lietuvoje pasipriešinimo okupantams pulsą palaiko Marcelė Kubiliūtė. Išsilavinusi, į dar neilgo, bet sunkaus gyvenimo slenksčius nusibrozdinusi kojas, jauna moteris mūsų slaptojoje istorijoje įsirašys kaip agentė Elzė. Pirmojoje istorijos apie žymiausią lietuvos šnipę dalyje jūsų laukia kelionė po XX a. lenkų okupuotą Vilnių. Kartu su Marcele sversime svarbiausius gyvenimo pasirinkimus (užuomina – „The Office“), įsitaisysime tarp „Liudo angelų“, o kai pasidarys nuobodu rinkti bendrojo pobūdžio informaciją Lietuvos žvalgybai, bandysime atrakinti galybę spintų, kuriose – valstybės laisvė. Jei svajojote apie lietuvišką James Bond ar Jack Reacher istoriją – dabar turite puikią progą ją išgirsti.  Prisijunk prie Corepetitus! Mokyti - apsimoka. https://bit.ly/3DqTGhz

Donaldui Trumpui tvirtinant, kad Grenlandija turi tapti Jungtinių Amerikos valstijų dalimi, 85 proc. salos gyventojų apklausoje pasisakė prieš Grenlandijos ateitį Jungtinėse valstijose. Danija prašo Europos paramos ir vienybės. Prancūzija jau pareiškė, kad Amerikai Grenlandija niekada nepriklausys. Lietuva savo ruožtu kol kas bando laikytis neužtralumo.Į Vilnių atvykęs ginkluotės gamybos giganto „Rheinmetall“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Arminas Papergeris žadėjo, kad artilerijos gamykla Baisogaloje bus pastatyta per 16-18 mėnesių. Tačiau kyla klausimas, ar bus spėta įrengti infrastruktūrą.Turtingiausiu tituluojamo Seimo nario Dainoro Bradausko įmonei prašoma sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį. Toks prašymas pateiktas Elektrėnų savivaldybei. Specialistai nustatė,. kad politikui kartu su dar vienu akcininku priklausanti įmonė tokios teisės pagal nustatytus kriterijus neturi, tačiau projektas vis tiek nešamas į tarybą. Vienas iš tarybos narių pasiūlė turtingiausio seimo nario įmonė išvis atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio.Beveik septyni šimtai Baltarusijos ir Rusijos piliečių pernai pripažinti keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.Paskyra socialiniame tinkle Vkonatkte kainavo postą Finansų viceministrui Valentinui Gavrilovui. Čia jis dalijosi sovietinę praeitį ir rusijos galybę šlovinančia muzika. Kaip veikia ir kokiais dar rusiškais socialiniais tinklais naudojasi Lietuvos gyventojai.Ved. Liepa Želnienė

Indijoje vyksta didžiausias pasaulyje festivalis „Kumbh Mela“, tai maudynės hindams šventų upių santakoje. Per šį festivalį tikimasi sulaukti daugiau nei 400 milijonų lankytojų. Apie jį pasakoja Vilniaus universiteto Indijos tyrimų centro vadovas prof.dr. Audrius Beinorius.Pavardė kaip tautinės tapatybės įrodymas. Pokalbis su istoriku dr. Dangiru Mačiuliu apie pavardžių lietuvinimą tarpukario Lietuvoje.Klimato kaitos rubrika. Šiais metais Vilnius yra Europos žalioji sostinė. Europos Komisija žaliosios sostinės titutą suteikia miestams, siekiantiems žalesnės ir tvaresnės ateities. Kiek tvarų ir žalią Vilnių mato jo gyventojai ir svečiai? Apie tai su Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovu Anton Nikitin.100 metų jubiliejų mini vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje – Panevėžio kraštotyros muziejus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šalies vadovai susitarė 2026-2030 m. Lietuvos gynybai skirti iki 5–6 proc. BVP. Apie tai pranešta po Valstybės gynimo tarybos posėdžio. Taip siekiama greičiau išvystyti kariuomenės diviziją. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tam mokesčių nereikėtų didinti.Iš Londono skridęs ir Vilniuje turėjęs leistis keleivinis „Ryanair“ lėktuvas apsigręžė ir nuskrido į Varšuvą, iš kur vėliau atskrido į Vilnių. Lėktuvas Vilniuje nenusileido dėl GPS trikdžių.Socialinis tinklas „TikTok“ JAV skaičiuoja paskutines dienas – sausio 19 d. įsigalios jo draudimas.Kas po Dariaus Jauniškio kadencijos pabaigos vadovaus Valstybės saugumo departamentui?Mirė amerikiečių kino režisierius Davidas Lynchas. Jam sausio 20–ąją būtų suėję 79 metai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Artėjant Kalėdoms ir naujiesiems metams butai, namai ir kiemai sužibo girliandų lemputėmis. Jų prekyboje dabar yra visokių ilgių, spalvų ir formų, galima pirkti elektrinę girliandą, būna veikiančių su baterijomis ir net turinčių laikmatį, kuris girliandą po kelių valandų išjungia. Tačiau ugniagesiai vis vien perspėja gyventojus namus puošti atsargiau ir girliandas rinktis atsakingai.Seimo narys socialdemokratas Antanas Nedzinskas registravo siūlymą vėl leisti Lietuvoje pardavinėti vadinamąjį vaikišką šampaną. Draudimas į alkoholinį gėrimą panašiose pakuotėse pardavinėti vaikiškus gėrimus priimtas prieš penkerius metus, o Seimo narys siūlo nuo balandžio vėl leisti tokiam produktui atsirasti parduotuvių lentynose.Ar pritariate pasiūlymui vėl legalizuoti vaikišką šampaną?Nuo sekmadienio traukinių eismo tvarkaraščius keičiantys Lietuvos geležinkeliai šią naujieną pranešė kaip šventinę dovaną žmonėms - esą bus daugiau reisų, patogiau keleiviams. Tačiau LRT radijo klausytoja iš Miškinių kaimo Trakų rajone pamatė, kad dalyje stotelių traukiniai nebestos. Moteris skundžiasi, kad gyventojus į Vilnių veš tik vienas traukinys per dieną.Nuo sausio pirmosios įsigalioja dar praeitos kadencijos Seimo priimtas įstatymas, pagal kurį gyventojai nebegalės deklaruodami pajamas dalį sumokėto Pajamų mokesčio skirti įstaigoms, kurios finansavimą gauna iš biudžeto. Taip dalies pajamų neteks mokyklos, darželiai, kai kurios kitos įstaigos. Deklaruojant pajamas nuo kitų metų bus galima remti tik nevyriausybines organizacijas, politines partijas ir profesines sąjungas.„Chanel“ ir „Armani“ produkciją į Lietuvą tiekiantys vokiečiai prekes veža ir Rusijai - skelbia naujausias LRT tyrimas. Kas tai per bendrovė ir kodėl jos ryšiai Rusijoje svarbūs?Ved. Liuda Kudinova

Valdība ir vienojusies par "Rail Baltica"projekta prioritārajiem darbiem, bet izskatās, ka ātrvilciena iebraukšana Rīgā, nav to vidū. Krustpunktā runājam par svarīgo galvaspilsētā un ne tikai "Rail Baltica", pievēršamies arī nākamajā gadā gaidāmajām pašvaldību vēlēšanām un citiem jautājumiem. Krustpunktā izvaicājam Rīgas domes priekšsēdētāju Vilni Ķirsi. Jautājumus kopā ar raidījuma vadītāju uzdod Latvijas Radio ziņu dienesta žurnālists Viktors Demidovs un Latvijas TV raidījuma "De facto" žurnāliste Inga Šņore.  

Per artimiausius 4 metus, skirdama papildomus 10 mlrd. eurų gynybai, Lietuva gali 10 dienų efektyviai priešintis Rusijos Federacijos ginkluotų pajėgų puolimui. Taip teigia pristatyto Lietuvos gynybinės galios tyrimo autoriai. Tyrimas atliktas pasitelkus aukščiausio rango profesionalus, tokius kaip Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, ir kiti JAV, Vokietijos, Lenkijos ir mūsų šalies gynybos ekspertai.Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo prokuroro prašymą skirti suėmimą finansinių paslaugų įmonės „Foxpay“ akcininkės Ievos Trinkūnaitės sugyventiniui Vilhelmui Germanui.Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad tikrina, ar per karinę operaciją Gazos Ruože žuvo „Hamas“ vadovas Jahja Sinvaras.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dokumentinio teatro kūrėjai Silke Huysmans ir Hannes Dereere iš Belgijos atveža į Vilnių du spektaklius, kuriuose kalba apie kasybos poveikį planetai.Spektaklių šia tema jauni menininkai iš viso sukūrė tris. Jie pasakoja apie didžiulio masto ekologinę nelaimę Brazilijoje, fosfatų gavybos išsunktą Nauru salą, o taip pat kontraversiškai vertinamus vandenynų dugno tyrimus, kuriuos atlieka giliavandenės išteklių gavybos įmonės.„Ši nelaimė Brazilijoje asmeniškai palietė mane, bet ji liečia ir kitus, nes mes visi naudojame geležį: automobiliuose, kompiuteriuose, statyboje. Ir tokių nelaimių pasitaiko, nes kai pasaulyje yra didelė paklausa, jie gamina daugiau, dirba sunkiau ir mažiau saugiai“, - sako Silke apie tragediją, įvykusią šalia jos vaikystės miestelio.Tuo metu Hannes mano, jog išteklių gavyba gali tapti tam tikru lęšiu, per kurį galima pažvelgti į daugybę įvairių pasauliniu mastu vykstančių procesų: „Ji, žinoma, susijusi su poveikiu aplinkai, bet ji taip pat su ekonomikos struktūra, socialine dinamika ir klasių skirtumais, darbo jėgos organizavimu, politika“.Laidoje panaudotos ištraukos iš menininkų spetaklių „Mining Stories“, „Pleasant Island“ ir „Out of the Blue“.Vertimą įgarsina Rima Žilinskaitė ir Edvinas KučinskasAutorė Inga Janiulytė-TemporinBart Dewaele nuotrauka

Evelina Daciūtė. „Kaip šuo ir banginis išgelbėjo Vilnių“. Skaito aktorius Pijus Narijauskas.

Keliauti ir atrasti galima įvairiai. Sveikiausias būdas – žygio arba šiaurietiškos lazdos. Net sanatorijos siūlo aktyvų laiką gamtoje.Iš Birštono į Škėvonių gūbrį su kineziterapeute Saule Skvernevičiūte, vietinio turizmo eksperte Neringa Sutkaityte, operatoriumi Artūru Kavaliausku ir kitais aktyvaus poilsio mėgėjais.Alytaus rajone, Bundžių kaime gyvena kolekcininkai. Tomas Aliulis kolekcionuoja senovinius automobilius, Vita Zykutė keptuves ir kitus rakandus, Beata – akmenėlius.Milena ir Mindaugas Platūkiai Vilnių iškeitė į Alytų, įsigijo du traukinio vagonus ir įkūrė kavinę-muziejų gražioje gamtos apsuptyje, netoli Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto.Alytaus rajone yra toks Alytaus kaimas, kuriame įsikūrė vyndarių šeima, užveisė vynuogyną ir pirmieji Lietuvoje žada gaminti vyną su geografine nuoroda. Marijus Jakinevičius, Eglė Adamonytė ir Irmantas Adamonis.Audiovizualiųjų menų centras, įsikūręs buvusioje Alytaus sinagogoje, po restauracijos atvėrė duris lankytojams. Alytaus kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vairākas Rīgas apkaimes ir pievērsušas ne tikai rīdzinieku uzmanību. Andrejsalas nākotne, Lucavsala, Grīziņkalns, ir arī citas problemas galvaspilsētā. Krustpunktā izvaicājam Rīgas domes priekšsēdētāju Vilni Ķirsi. Jautājumus kopā ar raidījuma vadītāju uzdod TV3 raidījuma "Nekā personīga" žurnālists Juris Jurāns un Latvijas Radio Ziņu dienesta žurnālists Viktors Demidovs.  

Naujausiame BN pokalbių epizode – išskirtinis svečias. Marškinėlių iškėlimo ceremonijai į Vilnių iš JAV atvykęs Chuckas Eidsonas su Luku Katiliumi kalbėjosi apie įspūdingą 2007-09 m. laikotarpį „Lietuvos ryte“, gyvenimą be socialinių tinklų, penkis iškovotus titulus, pačio Chucko ir komandos draugų epizodus bei kas lėmė, jog 2009 m. vasarą jis išvyko į Tel Avivą. Epizodo partneris: – ARAS - tai kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Net iki 40% nuolaida visai ARAS kosmetikai: https://eshop.bioklab.com/ Temos:  Ką dabar veikia Chuckas Eidsonas? (0:00); Auga dar vienas krepšininkas Eidsonas (3:07); Tai kaip ten su tuo telefonu? (4:36); Kaip pasikeitė Vilnius ir „Rytas“? (6:40); Eidsonas vis dar pamišęs dėl krepšinio (9:36); Pirmasis Eidsono mačas prieš „Rytą“ ir Jomanto alkūnė į veidą (10:10); Kodėl Eidsonas labiau didžiuojasi pirmuoju sezonu Vilniuje? (11:37); Eidsonui nepatiko Sireikos atleidimas (14:28); Kas pavertė Eidsoną įžaidėju? (15:30); Kurtinaitis – treneris, pas kurį Eidsonas galėtų žaisti visą karjerą (16:38); Marijonas Petravičius – geriausias komandos draugas karjeroje (19:10); Jono Vainausko asmenybė (20:50); Savaitė, kai Eidsonas nežinojo, ar užbaigs sezoną „Ryte“ (22:31); Ką Eidsono karjeroje reiškė pinigai? (23:37); Babrausko klausimas Eidsonui (24:56); Babrauskas, Jomantas, Lukauskis ir kiti lietuviai (25:41); Kelionė į Europos taurės finalo aštuonetą (28:30); Sezoną apvertęs Lukauskio tritaškis (32:15); Geriausios Eidsono karjeros rungtynės (34:55); „Kalkit mane prie kryžiaus“ (36:49); Eidsono santykis su Kauno sporto hale ir žalgiriečiais (38:08); Didžiausias garsas, kurį buvo girdėjęs Eidsonas (40:49); Zavacko emocijos ir buteliais apmėtytas „Rytas“ (42:07); Jei ne sunkios treniruotės, Eidsonas būtų likęs „Ryte“ (43:54); Karjeros pabaiga (45:54); Palinkėjimas „Rytui“ (46:46).