Podcasts about vilni

Za slovensko teniško reprezentanco se bodo danes začeli nastopi na pokalu Billie Jean King. Slovenke se bodo v 1. krogu evroafriške skupine v Vilni pomerile z gostiteljicami Litovkami. Konec tedna pa se je na Krasu končalo državno prvenstvo v balinanju. Petič so državni prvaki postali balinarji iz Sežane.

Galbūt žinote ar net turite architektūros gidus, kuriuos leidžia leidykla „Lapas“. Po Kauną, Klaipėdą, Palangą, Neringą, Vilnių (dvi versijos) ir net mėnulį. Tai unikalus edukacinis žanras: per giduose pateikiamus objektus pasakojama ne tik apie architektūros vertes, jos istoriją ir miestų kaitą, bet ir apie visa tai lėmusius kultūrinius bei politinius kontekstus.Šiemet sukanka 20 metų kai šį žanrą turime Lietuvoje, ir dėl to norisi pažvelgti atgal – tiek į architektūros gidų raidą bei reikšmę, tiek ir į leidyklos „Lapas“ istoriją. Kaip ji augo, populiarindama architektūrinę literatūrą, ir kaip buvo kuriami architektūros gidai, laidoje pasakoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė.Ved. Justinas Dūdėnas

Kelmės rajone Aunuvėnų kaime gyvenantis Eligijus Merkelis – vietinis: čia gimęs, augęs, vaikai įsikūrę ir anūkai gimtų vietų nepamiršta. Eligijus dar ūkininkauja, turi bityną ir yra seniūnaitis. Jis džiaugiasi, kad apylinkėse įsikūrė daug ūkininkų, yra bendruomenės namai, tačiau ne visi pokyčiai į gera. Uždaryta mokykla, vaikų darželis, sumaišties kelia į tris kaimus padalinta viena buvusi gyvenvietė. Dažnai nuotaikas kaime lemia politikai, o ne patys gyventojai.Raseiniškis Antanas Račas – ypatingo likimo ir stiprios valios žmogus. Šešiasdešimtmetis vyras, pradėjęs nuo 8 ha, dabar tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje. Dirbo ir vairuotoju autobusų parke, jam teko vežti raseiniškius į Vilnių 1991 m. sausyje, ir pačiam budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Vėliau, patyręs baisią avariją, gydytojų buvo, tarsi, surinktas naujam gyvenimui ir dabar įsitikinęs, kad reikia saugoti tai ką turime ir ypatingai laisvę.Gamta – protingesnė už žmones. Taip mano Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė, augalų ekspertė, gėlininkė kolekcininkė Daiva Gasiūnienė. Ji pasakoja apie pačias ankstyviausias pavasario gėles: eleborus, pavasarinius serenčius, hamamelį ir atkreipia dėmesį kaip augalai prisitaiko prie šalnų, geba išsaugoti žiedus ir jau žino kokia bus vasara.Ved. Arvydas Urba

Apie savo galimą sugrįžimą į gimtąjį Vilnių ir Lietuvą, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo pražudyti tėvas, senelis, dėdės, tetos, geriausias draugas Samekas, dailininkas Samuelis Bakas rašo taip: „Ar kada nors sukaupsiu tam drąsos? Tai atrodė netikinama“.Bandantiems tyrinėti Samuelio Bako biografiją greit tampa akivaizdu, kad šiam žmogui po Antrojo Pasaulinio karo likimas buvo parengęs ilgą klajonių maršrutą, kuriame buvo Lenkija, Vokietija, Izraelis, Šveicarija, Prancūzija, Italija, JAV. Kodėl taip nutiko? Kokios iš aukščiau paminėtų vietų yra pačios svarbiausios Samuelio Bako kūrybinėje biografijoje?Kas paskatino JAV gyvenantį dailininką vis tik sugrįžti į Vilnių? Kam Lietuvoje gimė mintis Vilniuje mieste įkurti dailininko kūrybą reprezentuojantį muziejų? Kiek ir kokių iškilaus menininko darbų šiuo metu yra saugoma ir eksponuojama Samuelio Bako muziejuje?Kaip gimė katalogo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ parengimo idėja ir koncepcija? Kaip ir kada meninė kūryba gali gydyti sielų randus? Pokalbis su albumo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ sudarytoja, menotyrininke Ieva Šadzevičiene.Ved. Aurimas Švedas

Liubavo, Šumsko ir Maišiagalos dvarai.Didžiulę pagarbą ir nuostabą kelia šiandienos dvarininkai, naujam gyvenimui prikėlę dvarų sodybas.Europos parko įkūrėjas ir Liubavo dvaro sodybos valdytojas skulptorius Gintaras Karosas, Šumsko Laukininkų dvaro savininkas teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, Maišiagalos Houvaltų dvaro tradicinių amatų vedėja Jolanta Lapinskaja, Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejaus darbuotoja Valerija Adomaitis, Grafo dvaro kavinės savininkė Vanda Vejalis su anūku Lukaš Brasiun.Archeologas prof. Aleksiejus Luchtanas mintimis dalijasi apie dvarų reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime.Ved. Jolanta Jurkūnienė

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sako, kad jo šalis siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje. Taip jis kalbėjo Miunchene po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Istorikas Tomas Balkelis sako, kad 1918 m. vasario 16-ąją didžioji dalis lietuvių net nesuprato, apie kokią nepriklausomybę yra skelbiama.Islamistų grupuotė „Hamas“ paleido dar tris Izraelio įkaitus.Daugiau nei šimto kilometrų žygyje aplink Vilnių renkamos lėšos miško klasės įkūrimui Bučos mieste Ukrainoje.Kauno Žalgirio arenoje bus išrinktas atlikėjas, kuris gegužę atstovaus Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse Šveicarijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Daiga Mazvērīte sarunā sevi nodēvē par "tīrītāju", "kārtotāju" un pētnieku, jo cenšas noskaidrot skaitļus un vārdus latviešu estrādes vēsturē. Tā tagad pierakstīta jau trešajā "Melnbalto dziesmu" grāmatā, bet atsevišķas grāmatas veltītas Elgai Igenbergai, Uldim Stabulniekam, Mārtiņam Freimanim un citiem mūziķiem. Šoreiz tiekamies Latvijas Radio studijā, atverot muzikoloģes un Latvijas Radio 2 kolēģes Daigas Mazvērsītes grāmatu "Melnbaltās dziesmas 3. Ar roka zāģi", kas iesākas ar stāstu par Vilni Šmīdbergu un "Katedrāli", bet noslēdzas ar karaklausību muzikālajos apstākļos ansamblī "Zvaigznīte". Daiga Mazvērsīte arī apstiprina, ka šī ir triloģijas noslēdzošā grāmata, bet studijā runājam arī par padomju laiku mūzikas cenzēšanas un ierakstīšanas kārtību, kā arī zāģa simbolisko nozīmi, kas zāģēja padomju milža māla kājas. Radio mazajā lasītavā Gundars Āboliņš lasa fragmentus par Vilni Šmīdbergu, par Ivaru Rutmani, par Jāni Blūmu un "Menuetu". Daigas Mazvērsītes grāmatu "Melnbaltas dziesmas 3. Ar roka zāģi" izdevusi "Zvaigzne ABC". Raidījumu atbalsta:

Vaizdas aikštelėje siaubingas, žaidimo kokybė krenta akyse, o perspektyvos liūdnos. Čia apie „Žalgirį“. Kas kaltas? Ka darom? Apie tai prisėdo pakalbėti Tomas Purlys, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas. Tiesa, šypsenų buvo tikrai daugiau nei ašarų. Tuo labiau, kad „Rytas”, „Lietkabelis” ir „Wolves” šią savaitę davė judesio kaip reikiant. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – LABO-BALTIC sako: NEPALEISKITE PLAUKŲ VĖJAIS ir pradėkite kovą su plikimu jau dabar! Ieškokite visų Crescina produktų https://www.labo-baltic.eu/ ir su nuolaidos kodu BASKETNEWS gaukitę papildomą 5% nuolaidą. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – BasketNews krepšinio stovykla 2025 vėl kviečia 10-15 metų vaikus išbandyti save ir tobulėti kartu su geriausiais! Šiemet stovykla įsikurs jau pamėgtoje „Karpynės“ kaimo turizmo sodyboje Raseinių rajone, kuri puikiai tinka tiek krepšinio treniruotėms, tiek poilsiui. https://www.basketnews.lt/news-216466-pradedame-registracija-i-2025-m-basketnews-stovykla.html Temos: Panika Kaune arba prie ko čia motyvacija? (0:00); Ką mes čia žaidžiam? (6:53); Bravo Francisco, bet kas iš to? (10:13); „Žalgirio” depresija ir tuščios Andrea pasakos (14:46); Ką įrodęs Trinchieri ir kodėl užgeso žaidėjų akys? (25:08); Situacijos įkaitas „Žalgiris” (35:13); Ar teisėjams dar nejuokinga? (36:55); Komiški Andrea pasiteisinimai ir kuo skiriasi nuo Šaro? (39:30); Neišvengiamas Trinchieri atleidimas (41:58); Ar Tautvydas Sabonis galėtų pakeisti Andrea? (45:09); Kokios rizikos dėl Sabonio ir kokie dar variantai? (52:36); Masinis nusivylimas tribūnose ir kodėl niekas nesikeičia? (57:35); Fantastiškai apsiprausęs „Rytas” (1:01:46); Puikus Masiulio žaidimas ir kiti herojai (1:06:40); Kas per fainuolis atvažiuoja į Vilnių? (1:09:33); Įspūdingas „Ryto” kovo tvarkaraštis (1:14:33); Ar Vilniuj ateis daugiau žiūrovų? (1:15:41); Sudilusios odinės striukės ir priekaištai „Žalgiris shop” (1:18:00); Bravo „Lietkabeliui” ir bravo DJ (1:19:05); Puikus šansas „Vilkams” ir kosminė savaitė Lietuvai (1:22:30); Vėl naujienos - NBA penetracija į Europą (1:25:50); Basketnews ir tėvams, ir vaikams (1:34:44).

Broliai Rytis ir Šarūnas Bulotos iš „Mountainside“ hip hopą mėgsta jau seniai: „Esame hip hopo mėgėjai dar nuo praėjusio amžiaus. Su Kastyčiu – „Kastetu“ susipažinome dar jam nueinant hip hopo keliais. Kai jis turėjo studiją „Porno Sound“, pas K. Sarnicką įrašinėjome savo pirmą demo“, -apie muzikantų pažintį pasakoja broliai. „Esame iš senosios Lietuvos alternatyviojo roko ir punk roko eros pažįstami, tik iš skirtingų miestų. Mes su savo punk roko grupe atvažiuodavom į Kauną, Kauno grupės atvažiuodavo į Vilnių“, – priduria „Kastetas“. Pokalbis apie pirmąsias pažintis, legendinius atlikėjus, „Mountainside“ žvilgnis į šios savaitės LRT OPUS albumą „Mogwai“ – „The Bad Fire“ ir „Kasteto“ prikelta Vilniaus legenda apie Gedimino sapną hip hopo ritmu. Ved. Marius Andrijauskas

Karo ir išdavystės šnabždesių draskomoje tarpukario Lietuvoje pasipriešinimo okupantams pulsą palaiko Marcelė Kubiliūtė. Išsilavinusi, į dar neilgo, bet sunkaus gyvenimo slenksčius nusibrozdinusi kojas, jauna moteris mūsų slaptojoje istorijoje įsirašys kaip agentė Elzė. Pirmojoje istorijos apie žymiausią lietuvos šnipę dalyje jūsų laukia kelionė po XX a. lenkų okupuotą Vilnių. Kartu su Marcele sversime svarbiausius gyvenimo pasirinkimus (užuomina – „The Office“), įsitaisysime tarp „Liudo angelų“, o kai pasidarys nuobodu rinkti bendrojo pobūdžio informaciją Lietuvos žvalgybai, bandysime atrakinti galybę spintų, kuriose – valstybės laisvė. Jei svajojote apie lietuvišką James Bond ar Jack Reacher istoriją – dabar turite puikią progą ją išgirsti.  Prisijunk prie Corepetitus! Mokyti - apsimoka. https://bit.ly/3DqTGhz

Donaldui Trumpui tvirtinant, kad Grenlandija turi tapti Jungtinių Amerikos valstijų dalimi, 85 proc. salos gyventojų apklausoje pasisakė prieš Grenlandijos ateitį Jungtinėse valstijose. Danija prašo Europos paramos ir vienybės. Prancūzija jau pareiškė, kad Amerikai Grenlandija niekada nepriklausys. Lietuva savo ruožtu kol kas bando laikytis neužtralumo.Į Vilnių atvykęs ginkluotės gamybos giganto „Rheinmetall“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Arminas Papergeris žadėjo, kad artilerijos gamykla Baisogaloje bus pastatyta per 16-18 mėnesių. Tačiau kyla klausimas, ar bus spėta įrengti infrastruktūrą.Turtingiausiu tituluojamo Seimo nario Dainoro Bradausko įmonei prašoma sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį. Toks prašymas pateiktas Elektrėnų savivaldybei. Specialistai nustatė,. kad politikui kartu su dar vienu akcininku priklausanti įmonė tokios teisės pagal nustatytus kriterijus neturi, tačiau projektas vis tiek nešamas į tarybą. Vienas iš tarybos narių pasiūlė turtingiausio seimo nario įmonė išvis atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio.Beveik septyni šimtai Baltarusijos ir Rusijos piliečių pernai pripažinti keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.Paskyra socialiniame tinkle Vkonatkte kainavo postą Finansų viceministrui Valentinui Gavrilovui. Čia jis dalijosi sovietinę praeitį ir rusijos galybę šlovinančia muzika. Kaip veikia ir kokiais dar rusiškais socialiniais tinklais naudojasi Lietuvos gyventojai.Ved. Liepa Želnienė

Indijoje vyksta didžiausias pasaulyje festivalis „Kumbh Mela“, tai maudynės hindams šventų upių santakoje. Per šį festivalį tikimasi sulaukti daugiau nei 400 milijonų lankytojų. Apie jį pasakoja Vilniaus universiteto Indijos tyrimų centro vadovas prof.dr. Audrius Beinorius.Pavardė kaip tautinės tapatybės įrodymas. Pokalbis su istoriku dr. Dangiru Mačiuliu apie pavardžių lietuvinimą tarpukario Lietuvoje.Klimato kaitos rubrika. Šiais metais Vilnius yra Europos žalioji sostinė. Europos Komisija žaliosios sostinės titutą suteikia miestams, siekiantiems žalesnės ir tvaresnės ateities. Kiek tvarų ir žalią Vilnių mato jo gyventojai ir svečiai? Apie tai su Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovu Anton Nikitin.100 metų jubiliejų mini vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje – Panevėžio kraštotyros muziejus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šalies vadovai susitarė 2026-2030 m. Lietuvos gynybai skirti iki 5–6 proc. BVP. Apie tai pranešta po Valstybės gynimo tarybos posėdžio. Taip siekiama greičiau išvystyti kariuomenės diviziją. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tam mokesčių nereikėtų didinti.Iš Londono skridęs ir Vilniuje turėjęs leistis keleivinis „Ryanair“ lėktuvas apsigręžė ir nuskrido į Varšuvą, iš kur vėliau atskrido į Vilnių. Lėktuvas Vilniuje nenusileido dėl GPS trikdžių.Socialinis tinklas „TikTok“ JAV skaičiuoja paskutines dienas – sausio 19 d. įsigalios jo draudimas.Kas po Dariaus Jauniškio kadencijos pabaigos vadovaus Valstybės saugumo departamentui?Mirė amerikiečių kino režisierius Davidas Lynchas. Jam sausio 20–ąją būtų suėję 79 metai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Artėjant Kalėdoms ir naujiesiems metams butai, namai ir kiemai sužibo girliandų lemputėmis. Jų prekyboje dabar yra visokių ilgių, spalvų ir formų, galima pirkti elektrinę girliandą, būna veikiančių su baterijomis ir net turinčių laikmatį, kuris girliandą po kelių valandų išjungia. Tačiau ugniagesiai vis vien perspėja gyventojus namus puošti atsargiau ir girliandas rinktis atsakingai.Seimo narys socialdemokratas Antanas Nedzinskas registravo siūlymą vėl leisti Lietuvoje pardavinėti vadinamąjį vaikišką šampaną. Draudimas į alkoholinį gėrimą panašiose pakuotėse pardavinėti vaikiškus gėrimus priimtas prieš penkerius metus, o Seimo narys siūlo nuo balandžio vėl leisti tokiam produktui atsirasti parduotuvių lentynose.Ar pritariate pasiūlymui vėl legalizuoti vaikišką šampaną?Nuo sekmadienio traukinių eismo tvarkaraščius keičiantys Lietuvos geležinkeliai šią naujieną pranešė kaip šventinę dovaną žmonėms - esą bus daugiau reisų, patogiau keleiviams. Tačiau LRT radijo klausytoja iš Miškinių kaimo Trakų rajone pamatė, kad dalyje stotelių traukiniai nebestos. Moteris skundžiasi, kad gyventojus į Vilnių veš tik vienas traukinys per dieną.Nuo sausio pirmosios įsigalioja dar praeitos kadencijos Seimo priimtas įstatymas, pagal kurį gyventojai nebegalės deklaruodami pajamas dalį sumokėto Pajamų mokesčio skirti įstaigoms, kurios finansavimą gauna iš biudžeto. Taip dalies pajamų neteks mokyklos, darželiai, kai kurios kitos įstaigos. Deklaruojant pajamas nuo kitų metų bus galima remti tik nevyriausybines organizacijas, politines partijas ir profesines sąjungas.„Chanel“ ir „Armani“ produkciją į Lietuvą tiekiantys vokiečiai prekes veža ir Rusijai - skelbia naujausias LRT tyrimas. Kas tai per bendrovė ir kodėl jos ryšiai Rusijoje svarbūs?Ved. Liuda Kudinova

Dėdei ūkyje nuo mažų dienos padėjęs Tomas Marmokas visada svajojo turėti ir savo ūkį. Ta svajonė išsipildė 2014 m. Tiesa, ūkininkavimo pradžioje darbus tekdavo atlikti ir skolinta technika. Dabar situacija ūkyje jau visai kitokia. Tomas Rokiškio rajone plečia 200 hektarų augalininkystės ūkį ir dar turi papildomą veiklą – gamina biokurą.Vilniuje lapkričio pabaigoje lankęsis Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Januszas Wojciechowskis jau baigė savo komisaro kadenciją, tačiau jo bendradarbiavimas su Lietuvos žemdirbių savivaldos atstovais buvo reikšmingas priimant sprendimus dėl probleminių klausimų, tokių kaip reikalavimo atkurti daugiametes pievas ar paramos sunkumų ištiktam pieno sektoriui. Plačiau apie tai buvusio žemės ūkio komisaro J. Wojciechowskio ir žemdirbių savivaldos atstovų įžvalgos.Rubrikoje ,,Verslas kaime“ broliai bitininkai Ignas ir Vilius Jackevičiai papasakos, kaip sukasi darbų sūkuryje artėjant didžiosioms metų šventėms. Abu brolius vienoje vietoje sutikti nelengva, bet už darbštų darbą į Vilnių atvykusius atsiimti apdovanojimo pavyko pakalbinti. Labiausiai bityno ,,Brolių medus“ įkūrėjai džiaugiasi sezono naujienomis – kokios jos?Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gruodžio 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Valdība ir vienojusies par "Rail Baltica"projekta prioritārajiem darbiem, bet izskatās, ka ātrvilciena iebraukšana Rīgā, nav to vidū. Krustpunktā runājam par svarīgo galvaspilsētā un ne tikai "Rail Baltica", pievēršamies arī nākamajā gadā gaidāmajām pašvaldību vēlēšanām un citiem jautājumiem. Krustpunktā izvaicājam Rīgas domes priekšsēdētāju Vilni Ķirsi. Jautājumus kopā ar raidījuma vadītāju uzdod Latvijas Radio ziņu dienesta žurnālists Viktors Demidovs un Latvijas TV raidījuma "De facto" žurnāliste Inga Šņore.  

Valdība ir vienojusies par "Rail Baltica"projekta prioritārajiem darbiem, bet izskatās, ka ātrvilciena iebraukšana Rīgā, nav to vidū. Krustpunktā runājam par svarīgo galvaspilsētā un ne tikai "Rail Baltica", pievēršamies arī nākamajā gadā gaidāmajām pašvaldību vēlēšanām un citiem jautājumiem. Krustpunktā izvaicājam Rīgas domes priekšsēdētāju Vilni Ķirsi. Jautājumus kopā ar raidījuma vadītāju uzdod Latvijas Radio ziņu dienesta žurnālists Viktors Demidovs un Latvijas TV raidījuma "De facto" žurnāliste Inga Šņore.  

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečias – 40-metį mininčios, į Vilnių atvykstančios vokiečių elektroninės popmuzikos grupės „Camouflage“ dainininkas Marcus Meynas. Ved. Ramūnas Zilnys

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Laidos svečiai - Nojus Vaičius (22 metai). „Gimiau ir augau Kaune, bet jau 11 metų, kai esu išsikraustes su šeima gyventi Vokietijoje. Dabar studijuoju Vokietijoje ir mano tikslas užbaigti čia mokslus.“ - pasakoja Nojus. Debora Aleksaitė: „Gimiau Vokietijoje, tačiau nuo pat gimimo tėvai mane augino lietuviškai. Kasmet stengiuosi kuo dažniau aplankyti Vilnių - tai mano tėvų gimtinė ir vieta, kur gyvena dalis giminaičių.“ Ema Lekstutytė (21m.): „ Gimiau Klaipėdoje, kai man buvo 3 metukai, 2005 metais, su šeima išsikraustem iš Palangos į mažą miestelį Navan, netoli nuo Dublino Airijoje. Esu baigus pirmus metus fizioterapijos ir šiuo metu dirbu vestuvių viešbutyje.“

„Birželio 18 d. Vilniaus balso vedamajame žymus vilnietis žurnalistas Rapolas Mackonis konstatavo: „Mirė prezidentas – tegyvuoja Lietuva“. Šį straipsnį jis paaiškino taip: „Kaip žinia, dar šeštadienio naktį į užsienį išvyko ilgametis Lietuvos prezidentas A. Smetona. Mes ruošėmės jį, kaip valstybės galvą, sutikti Vilniuje, o jis, palikęs tautą jos pačios likimui, išvyko į užsienį“. Simboliška, kad besikeičiant politinei santvarkai, atsirado kas Mackoniui už jo rašinį papriekaištavo. Anot priekaišto autoriaus, Smetoną vertinti dar anksti, nes mes dar daug ko nežinome. Be to, žurnalistui buvo priminta, kad jam apie prezidentą to nederėjo rašyti ir kaip tikram vilniečiui. Taip žinomą žurnalistą birželio 18 d. auklėjo vienas žymiausių Vilniaus vadavimo lyderių, Vilniaus universiteto rektorius prof. Mykolas Biržiška. Tądien, birželio 18 d., Antanas Smetona, pavargęs ir nuliūdęs, su artimaisiais įsikūrė Rytų Prūsijos kurorte prie Šventaičio ežero ir akivaizdu, kad Vilniaus balso neskaitė. Buvo prasidėjusi alternatyvi jo vasaros odisėja.“Tai – paskutinė pastraipa iš Norberto Černiausko straipsnio „Paskutinis Antano Smetonos (ne)apsilankymas Vilniuje 1940 m.“ Jo autorius jau yra išleidęs dvi knygas – „Paskutinė Lietuvos vasara“ ir "Fado, arba Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija", kuriose tarsi mėginama braižyti trajektorijas „o kas gi būtų, jei ne...“ Šiame „Naujojo Židinio-Aidų" straipsnyje autorius rašo apie prezidento Smetonos kelionę į Vilnių, turėjusią įvykti 1940 metų birželio 23-24 d., jei ne viską nutraukusi lemtingoji sovietų okupacija ir katastrofiški jos padariniai. Šiandien Mažojoje studijoje prie Naujojo Židinio vieši straipsnio autorius – istorikas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Vytauta Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Apie teisininkus ir kaip jie žvelgia į miesto plėtrą, apie miestiečių teises ir pareigas, apie besikeičiantį Vilnių ir apie miesto žaliuosius plotus pasakoja advokatas dr. Evaldas Klimas. Jis pirmasis Lietuvoje apgynė daktaro disertaciją statybos teisės tema ir jau 15 metų dirba su sudėtingais nekilnojamojo turto projektais. Tad šį kartą laidoje Žmogus ir miestas turime progą išgirsti ne architektą ar miesto tyrėją, o žmogų iš arti stebintį miesto kaitos procesų teisinę pusę.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Per artimiausius 4 metus, skirdama papildomus 10 mlrd. eurų gynybai, Lietuva gali 10 dienų efektyviai priešintis Rusijos Federacijos ginkluotų pajėgų puolimui. Taip teigia pristatyto Lietuvos gynybinės galios tyrimo autoriai. Tyrimas atliktas pasitelkus aukščiausio rango profesionalus, tokius kaip Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, ir kiti JAV, Vokietijos, Lenkijos ir mūsų šalies gynybos ekspertai.Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo prokuroro prašymą skirti suėmimą finansinių paslaugų įmonės „Foxpay“ akcininkės Ievos Trinkūnaitės sugyventiniui Vilhelmui Germanui.Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad tikrina, ar per karinę operaciją Gazos Ruože žuvo „Hamas“ vadovas Jahja Sinvaras.Ved. Agnė Skamarakaitė

Turbūt neretas yra girdėjęs apie „portalą“, jungiantį Vilnių su, pvz., Liublinu ar Niujorku. O jei toks „portalas“ jungtų naktinę šokių aikštelę Vilniuje su atitikmenimis Balstogėje, Porte, Osle?Jungs.Spalio 19 d. projekto „ImmersIONS“, prie kurio prisijungė ir „Kablys + Club“, komanda, rengia hibridinį vakarėlį. Ne tik jį, bet ir vinilinių plokštelių miksavimo dirbtuves. Renginio priešaky – berlynietė Mary Yuzovskaya, kuri ir dėstys, ir gros Lenkijoje, bet gyvai bus girdima bei matoma ir Lietuvoje, „Kablyje“. Vietoje – ir vietinis palaikymas: Kameu bei Phase Line selekcijos.Daugiau apie iniciatyvą, kūrybines dirbtuves, jau suplanuotą transliaciją iš Vilniaus, taip pat jūriniame konteineryje įkurtą mobilią įrašų studiją – didžėjus, tinklalaidžių ir renginių serijos „Black Wave“ autorius, taip pat projekto „ImmersIONS“ komandos narys Filipas Rimkus-Kameu.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

LRT OPUS laidoje „Be filtro“ – pokalbis su po 10 metų pertraukos į Vilnių grįžtančiu žymiu Danijos muzikos kūrėju Trentemøller. Naujas albumas „Dreamweaver“, beprotiška vagystė per gastroles, „Eurovizija“ ir kitos temos – valandos trukmės laidoje su paties muzikanto parinktais kūriniais. Ved. Ramūnas Zilnys

Radio Marija ir klausītāju veidots radio, kas nes Dieva Vārdu pasaulē. Radio Marija balss skan 24 stundas diennaktī. Šajos raidījumos klausītājiem kā saviem draugiem neatkarīgi no viņu reliģiskās pārliecības cenšamies sniegt Kristus Labo Vēsti – Evaņģēliju, skaidru katoliskās Baznīcas mācību. Cenšamies vairot lūgšanas pieredzi un sniegt iespēju ielūkoties visas cilvēces kultūras daudzveidībā. Radio Marija visā pasaulē darbojas uz brīvprātīgo kalpošanas pamata. Labprātīga savu talantu un laika ziedošana Dieva godam un jaunās evaņģelizācijas labā ir daļa no Radio Marija harizmas. Tā ir lieliska iespēja ikvienam īstenot savus talantus Evaņģēlija pasludināšanas darbā, piedzīvojot kalpošanas prieku. Ticam, ka Dievs īpaši lietos ikvienu cilvēku, kurš atsauksies šai kalpošanai, lai ar Radio Marija starpniecību paveiktu Latvijā lielas lietas. Radio Marija ir arī ģimene, kas vieno dažādu vecumu, dažādu konfesiju, dažādu sociālo slāņu cilvēkus, ļaujot katram būt iederīgam un sniegt savu pienesumu Dieva Vārda pasludināšanā, kā arī kopīgā lūgšanas pieredzē. "Patvērums Dievā 24 stundas diennaktī", - tā ir Radio Marija Latvija devīze. RML var uztvert Rīgā 97.3, Liepājā 97.1, Krāslavā 97.0, Valkā 93.2, kā arī ar [satelītuztvērēja palīdzību un interneta aplikācijās](http://www.rml.lv/klausies/).

Dokumentinio teatro kūrėjai Silke Huysmans ir Hannes Dereere iš Belgijos atveža į Vilnių du spektaklius, kuriuose kalba apie kasybos poveikį planetai.Spektaklių šia tema jauni menininkai iš viso sukūrė tris. Jie pasakoja apie didžiulio masto ekologinę nelaimę Brazilijoje, fosfatų gavybos išsunktą Nauru salą, o taip pat kontraversiškai vertinamus vandenynų dugno tyrimus, kuriuos atlieka giliavandenės išteklių gavybos įmonės.„Ši nelaimė Brazilijoje asmeniškai palietė mane, bet ji liečia ir kitus, nes mes visi naudojame geležį: automobiliuose, kompiuteriuose, statyboje. Ir tokių nelaimių pasitaiko, nes kai pasaulyje yra didelė paklausa, jie gamina daugiau, dirba sunkiau ir mažiau saugiai“, - sako Silke apie tragediją, įvykusią šalia jos vaikystės miestelio.Tuo metu Hannes mano, jog išteklių gavyba gali tapti tam tikru lęšiu, per kurį galima pažvelgti į daugybę įvairių pasauliniu mastu vykstančių procesų: „Ji, žinoma, susijusi su poveikiu aplinkai, bet ji taip pat su ekonomikos struktūra, socialine dinamika ir klasių skirtumais, darbo jėgos organizavimu, politika“.Laidoje panaudotos ištraukos iš menininkų spetaklių „Mining Stories“, „Pleasant Island“ ir „Out of the Blue“.Vertimą įgarsina Rima Žilinskaitė ir Edvinas KučinskasAutorė Inga Janiulytė-TemporinBart Dewaele nuotrauka

Evelina Daciūtė. „Kaip šuo ir banginis išgelbėjo Vilnių“. Skaito aktorius Pijus Narijauskas.

Keliauti ir atrasti galima įvairiai. Sveikiausias būdas – žygio arba šiaurietiškos lazdos. Net sanatorijos siūlo aktyvų laiką gamtoje.Iš Birštono į Škėvonių gūbrį su kineziterapeute Saule Skvernevičiūte, vietinio turizmo eksperte Neringa Sutkaityte, operatoriumi Artūru Kavaliausku ir kitais aktyvaus poilsio mėgėjais.Alytaus rajone, Bundžių kaime gyvena kolekcininkai. Tomas Aliulis kolekcionuoja senovinius automobilius, Vita Zykutė keptuves ir kitus rakandus, Beata – akmenėlius.Milena ir Mindaugas Platūkiai Vilnių iškeitė į Alytų, įsigijo du traukinio vagonus ir įkūrė kavinę-muziejų gražioje gamtos apsuptyje, netoli Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto.Alytaus rajone yra toks Alytaus kaimas, kuriame įsikūrė vyndarių šeima, užveisė vynuogyną ir pirmieji Lietuvoje žada gaminti vyną su geografine nuoroda. Marijus Jakinevičius, Eglė Adamonytė ir Irmantas Adamonis.Audiovizualiųjų menų centras, įsikūręs buvusioje Alytaus sinagogoje, po restauracijos atvėrė duris lankytojams. Alytaus kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

VDA parodų salėse Titanikas atidaryta personalinė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Botanizirė“ (kuratorius Adam Mazur). Jos pavadinimas kilęs iš žodžio botanizirė (gr. botanē – žolė, želmenys, daržovės) – tai pailga, dažniausiai metalinė dėžutė rinkti augalams botaninių ekskursijų metu. Parodoje pristatomos instaliacijos ir organinės fotografijos naujai atskleidžia Lietuvos žydų atminimo temą. Prieš tai Dovilės Dagienės kūriniai eksponuoti Lodzės tarptautiniame fotografijos festivalyje. Šią parodą inspiravo Vilnių ir Lodzę jungiančio abiejų miestų universitetų botanikos profesoriaus Jakubo Mowszowicziaus (1901-1983) patirtys ir išgyvenimai. Jis iš gausios šeimos vienintelis išgyveno po karo; prie J. Mowszowicziaus išgelbėjimo prisidėjo ir lietuviai. Daugiau nei 30 Jakubo Mowszowicziaus šeimos narių buvo nužudyti Paneriuose, kurių kalvų ir pievų augaliją Vilniaus botanikas tyrinėjo prieš karą. Apie augalų atmintį kalbasi parodos autorė ir botanikė Radvilė Rimgailė-Voicik.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuvos kultūros taryba paskirstė trimetį strateginį finansavimą kultūros institucijoms ir renginiams. Kaip keičiasi kultūros lauko dinamika? Kokią įtaką šis finansavimas padarys pirmą kartą jį gavusiems renginiams ar organizacijoms? Pasakoja Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Kretingos senosios muzikos festivalio organizatorė Renata Dubinskaitė, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas.Anykščiuose prasidėjo tradicinis Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis. Ką miestui reiškia toks instrumentas kaip vargonai? Kaip festivalis keičiasi? Kuo stebina šiais metais? Pasakoja festivalio meno vadovas Stanislovas Aglinskas ir festivalio koordinatorius Julius Aglinskas.Palangoje šį savaitgalį prasideda seniausias akordeono tradicijas Lietuvoje puoselėjantis renginys – 30-asis Tarptautinis akordeono festivalis-seminaras „Palanga 2024“. Apie jį pasakoja Raimondas Sviackevičius.„Paradoksaliai, nors geopolitine prasme gyvename labai nestabiliai, tai labai palankus laikas skleisti žinią apie Lietuvos kultūrą“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvių pianistas Gabrielius Alekna. Visai neseniai pasirodė naujas jo albumas, kuriame įrašyti Vytauto Bacevičiaus, kompozitoriaus, kurio muzikos tyrimams pianistas atsidėjęs daug metų, kūriniai. Kokį pianistas rado Niujorką, kai išvyko į jį 1996 m.? Kodėl ten pasiliko? Ir kodėl atvykęs į Vilnių jis jaučiasi niujorkiečiu? Atsakymai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Medininkų žudynių 33-iųjų metinių išvakarėse, vakar Muitinės mokymo centre Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Autorius sako, joje - ne tik tragiški prisiminimai, bet ir linksmos istorijos apie atsikūrusią muitinės tarnybą.Pasaulį sužavėjusi idėja futuristinėmis Portalų skulptūromis sujungti Vilnių ir Liubliną - plečiasi. Nuo šiandien Stoties „Portalas” rodys ne tik gyvą vaizdą iš lenkiško Liublino, bet ir leis nusikelti tolyn į Europą bei už Atlanto – dvi pirmosios Portalų skulptūros susijungs su naujausiomis Dubline ir Niujorke. Išsamiau apie tai kalbu su idėjos sumanytoju, verslininku, investuotoju Benediktu Gyliu.Neseniai pristatę idėją bendruomeniškumo, tvarumo ir paramos principais kurti atvirą visiems keliautojams namelių tinklą Lietuvoje, „Keliautojų nameliai“ jau džiaugiasi, kad tautiečiai atranda tokį keliavimo būdą. Šiandien jiems siūlomos trys savarankiško naudojimosi, nerezervuojamos, trumpalaikio apsistojimo pastogės, kurias keliautojai po savęs sutvarko patys.Ved. Darius Matas

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Pauliumi Balsiu apie tai, kaip sekasi į kariuomenę integruotis Y kartos jaunuoliams.Tadas Valančius su savo dukra apvažiavo Vilniaus ežerus ir rado jų net šešiasdešimt, todel teigia, kad Vilnių drąsiai galima vadinti ežerų miestu.Pokalbis su JAV gyvenančiais lietuviais Žilvinu Usonius, Diana Aleknaite ir jų vaikais apie po Pietų Ameriką organizuojamas laukines keliones, namuose mokomus vaikus.

Vairākas Rīgas apkaimes ir pievērsušas ne tikai rīdzinieku uzmanību. Andrejsalas nākotne, Lucavsala, Grīziņkalns, ir arī citas problemas galvaspilsētā. Krustpunktā izvaicājam Rīgas domes priekšsēdētāju Vilni Ķirsi. Jautājumus kopā ar raidījuma vadītāju uzdod TV3 raidījuma "Nekā personīga" žurnālists Juris Jurāns un Latvijas Radio Ziņu dienesta žurnālists Viktors Demidovs.  

Naujausiame BN pokalbių epizode – išskirtinis svečias. Marškinėlių iškėlimo ceremonijai į Vilnių iš JAV atvykęs Chuckas Eidsonas su Luku Katiliumi kalbėjosi apie įspūdingą 2007-09 m. laikotarpį „Lietuvos ryte“, gyvenimą be socialinių tinklų, penkis iškovotus titulus, pačio Chucko ir komandos draugų epizodus bei kas lėmė, jog 2009 m. vasarą jis išvyko į Tel Avivą. Epizodo partneris: – ARAS - tai kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Net iki 40% nuolaida visai ARAS kosmetikai: https://eshop.bioklab.com/ Temos:  Ką dabar veikia Chuckas Eidsonas? (0:00); Auga dar vienas krepšininkas Eidsonas (3:07); Tai kaip ten su tuo telefonu? (4:36); Kaip pasikeitė Vilnius ir „Rytas“? (6:40); Eidsonas vis dar pamišęs dėl krepšinio (9:36); Pirmasis Eidsono mačas prieš „Rytą“ ir Jomanto alkūnė į veidą (10:10); Kodėl Eidsonas labiau didžiuojasi pirmuoju sezonu Vilniuje? (11:37); Eidsonui nepatiko Sireikos atleidimas (14:28); Kas pavertė Eidsoną įžaidėju? (15:30); Kurtinaitis – treneris, pas kurį Eidsonas galėtų žaisti visą karjerą (16:38); Marijonas Petravičius – geriausias komandos draugas karjeroje (19:10); Jono Vainausko asmenybė (20:50); Savaitė, kai Eidsonas nežinojo, ar užbaigs sezoną „Ryte“ (22:31); Ką Eidsono karjeroje reiškė pinigai? (23:37); Babrausko klausimas Eidsonui (24:56); Babrauskas, Jomantas, Lukauskis ir kiti lietuviai (25:41); Kelionė į Europos taurės finalo aštuonetą (28:30); Sezoną apvertęs Lukauskio tritaškis (32:15); Geriausios Eidsono karjeros rungtynės (34:55); „Kalkit mane prie kryžiaus“ (36:49); Eidsono santykis su Kauno sporto hale ir žalgiriečiais (38:08); Didžiausias garsas, kurį buvo girdėjęs Eidsonas (40:49); Zavacko emocijos ir buteliais apmėtytas „Rytas“ (42:07); Jei ne sunkios treniruotės, Eidsonas būtų likęs „Ryte“ (43:54); Karjeros pabaiga (45:54); Palinkėjimas „Rytui“ (46:46).

Norite daugiau turinio? Tapkite rėmėjais paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet   00:00 – F-1 sezono startas 03:00 – kauniečio sveikinimas vilniečiams 11:59 – estų spyris lietuviams į užpakalį 28:10 – paskutinis K.Maksvyčio „langas“? 30:45 – dar apie natūralizaciją 34:23 – ar lapkritį bus Eurolygos žaidėjai? 37:50 – A.Žagaro sugrįžimas į sostinę 43:25 – kas LKL reguliariajame liks trečias 47:00 – aiškūs atkrintamųjų dalyviai 50:00 – Ž.Urbono pasisakymas 56:33 – klaustukas dėl P.Valinsko ateities 1:01:37 – ar „Rytui“ reikia paleisti R.J.Cole‘ą 1:04:10 – variantas M.Rubštavičiui 1:06:39 – geriausias kainos/kokybės santykis 1:13:39 – kiek dar pralaimės „Žalgiris“

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ kalbėjome apie naują būsimą solidų partnerį, Kirpo Kažukolovo pasirinkimą, „Panevėžio“ daug pasakantį ėjimą, LFF pasikeitusią plokštelę, „Viaplay“ pasitraukimą, dvigubą Anglijos turą bei du „Liverpool“ veidus, Madrido derbį ir galimai kertinę kovą itališkoje titulo kovoje. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. „Volkswagen“ ir komandos praturtėjimas beigi pagausėjimas 07:35 Mariaus kelionė į Vokietiją ir gal perkelkim stadioną į Vilnių? 22:07 Kipras Kažukolovas 28:59 „Žalgirio“ trijų valandų naujokas 34:18 Nicolasas Gorobsovas ir „Žalgirio“ nebepatrauklumas 45:22 LFF cirkelis dėl stadionų 53:28 „Viaplay“ eros pabaiga ir „Go3“ perėmimas 1:09:40 „Transinvest“ šuoliu netikime 1:12:00 Karolis apie sirgalius, stadionas Volfsburge 1:16:51 Messi šlovinimas ir Afrikos favoritų (ne)sėkmė 1:20:35 „Premier“ lyga. Teisėjų kliurkos, skirtingas „Liverpool“, beviltiškas „Chelsea“ ir „Manchester City“ vėl pirmi 1:54:00 Lukošiūno intarpas 1:54:44 Vokietija. Laukiam akistatos 2:01:25 Ispanija. Madrido derbis. Perezo kišenė 2:09:05 „Derby d‘Italia“ 2:17:58 Karolis apie Prancūzijos aktualijas 2:20:55 Anonsas 2:23:20 Štai už ką mums moka

Sausio pabaigoje šimtais traktorių ir miškovežių į Vilnių protestuoti suvažiavę žemdirbiai iš Vyriausybės sulaukė pažadų spręsti jų iškeltas problemas. Dalis ūkininkų reikalavimų tiesiogiai susiję su aplinkos apsauga – įpareigojimu atkurti daugiametes pievas, laikytis nustatytų vandens telkinių apsaugos juostų ir su planuojama saugomų teritorijų plėtra.„Yra tų paukščių! Atvažiuokit pas mus pavasarį ir pati pamatykit“, – atkirto Vilniuje Gedimino pr. prie savo traktoriaus užkalbintas ūkininkas iš Rokiškio rajono.Viešojoje erdvėje dalis ūkininkų dar aštriau šaipėsi iš aplinkosaugos priemonių ir jas palaikančių aplinkosaugos organizacijų. Tuo metu šios surengė savo protestą pavadinimu „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“ ir ragino Vyriausybę derybose su protestuojančiais žemdirbiais nepamiršti viešųjų aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.„Šitas protestas yra jėgos demonstravimas“, – sako prie akcijos prisijungęs dr. Ričardas Skorupskas iš VU Geomokslų instituto. – „Jei jie tą energiją skirtų pokyčiams, visiems būtų geriau. Bet įtariu, kad politikai prieš rinkimus neturės valios užtikrinti, kad po dešimtmečio neturėtume blogesnės situacijos negu dabar turime.“Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į prastą pusės Lietuvos upių ir ežerų būklę, vis sparčiau nykstančius įprastus kaimo kraštovaizdžio paukščius ir nualintą dirvožemį. Visi šie reiškiniai susiję su intensyvėjančia Europos Sąjungos subsidijuojama Lietuvos žemės ūkio veikla.„Svarbu yra ne tik tai, kad jie mums užaugina maistą, bet labai svarbu KAIP tai padaro“, – pažymi KTU sociologijos profesorė Audronė Telešienė. Pasak jos, klimato krizės ir biologinės įvairovės nykimas veikia ir maisto tiekimo sistemas, tad reikalaudami atšaukti aplinkosauginius reikalavimus, ūkininkai iš esmės kasa duobę sau ir mums visiems.Kaip žemės ūkis veikia aplinką ir ką reiškia ūkininkų priešinimasis jos apsaugai?Autorė Vaida Pilibaitytė

Į Vilnių traktoriais suvažiavę ūkininkai dar kartą valdžiai išsakys savo reikalavimus.Aktualus klausimas. Kaip vertinate Vilniuje protestuojančius ūkininkus – palaikote juos ar priešingai – sakytumėte, kad žemdirbių reikalavimai nepagrįsti?Prasideda diskusijos, kiek ir iš kur papildomai gauti pinigų gynybai. Apie tai „Verslo laike“.Artėjant dvejiems metams, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, LRT kartu su kitomis keliomis organizacijomis vėl kviečia dalyvauti akcijoje „Radarom!“. Pernai per tokią akciją Lietuvos žmonės ir verslas paaukojo daugiau kaip 14 milijonų eurų.Energetikos ir technikos muziejus kviečia lankytojus pasivaikščioti virš istorinių Vilniaus elektrinės garo katilų. Ką čia galima pamatyti ir sužinoti?Ved. Edvardas Kubilius

Po beveik 20 metų pertraukos traukinys ir vėl sujungs Vilnių ir Rygą. Šį rytą iš Vilniaus į Rygą išvyksta pirmasis keleivinis traukinys, kurio keleivius ypatingai žada pasitikti joniškiečiai. Kaip?Trakų istorinio nacionalinio parko vadovu paskirtas Darius Kvedaravičius savo parašu anksčiau leido parlamentaro Artūro Skardžiaus sutuoktinei saugomoje teritorijoje neteisėtai statyti keturis namus.Aktualus klausimas. Kiek keliavote po Lietuvą per Kalėdas ir ką įdomaus atradote?Dviem tūkstančiams baltarusių sustabdytas leidimas gyventi Lietuvoje dėl jų keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tai ne tik vairuotojai, bet ir dirbantys aukštos kvalifikacijos kompanijose, kurios persikėlė iš Baltarusijos. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Po švenčių Europos Sąjunga toliau tarsis dėl 50 mlrd. eurų finansinės paramos nuo karo kenčiančiai Ukrainai, kurią metų pabaigoje užblokavo Vengrija. Taip pat rengiamas jau 13 sankcijų paketas Rusijai. Pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi Europos Sąjungoje Arnoldu Pranckevičiumi.Ved. Edvardas Kubilius

Alkoholio vartojimo žala Lietuvoje itin didelė. Nustatyta, kad vyrų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo rodikliai Lietuvoje yra ypač aukšti. Lietuvių alkoholio vartojimo įpročiai – labai žalingi sveikatai: geriame santykinai retai, bet dideliais kiekiais, o rytais „taisome sveikatą“. Šalyje dideli savižudybių, žmogžudysčių ir smurto apsvaigus rodikliai. Šie duomenys puikiai atskleidžia bendrą Lietuvos situaciją, tačiau labai mažai ką pasako apie šio fenomeno priežastis. Kodėl alkoholio vartojimas kelia tiek daug problemų Lietuvoje? Atsakymo į šį klausimą ieškosime su monografijos „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ autoriumi Daumantu Stumbriu.Jaunatviškos energijos ir verslumo nestokojantis Plungės rajono ūkininkas Paulius Bartkevičius yra labai pirkėjų laukiamas sostinėje. Jaunas vyras kartą per mėnesį atvyksta į Vilnių, kur parduoda savo ūkyje užaugintą jautieną. Kaip sako ūkininkas, pirkėjų pasitikėjimą pelnyti pavyko, paklausa yra didžiulė ir tai skatina plėsti ūkį. Daugiau Paulius Bartkevičius pasakoja ūkyje Plungės rajone apsilankiusiai laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistei Rūtai Simanavičienei.Finansiniai sukčiai, ilgą laiką viliodavę pinigus daugiausiai telefoniniais skambučiais, kuria nauja schemas – apsimeta investicijų konsultantais ar bankų atstovais, pardavinėja neegzistuojančius produktus, manipuliuoja jausmais. Nepaisant to, populiariausiu pinigų išviliojimo būdu vis dar išlieka telefoniniai skambučiai – su jais susidūrė daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, kurių atsparumą manipuliacijoms tikrino sukčiautojai.Pokalbis apie Taivaną, kur lankėsi portalo LRT.lt redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketleriene

Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Jonas Lekšas aptaria Kauno „Žalgirio” pergalę prieš Miuncheno „Bayern”, laukiantį Vilniaus derbį, aukščiausio lygio žaidimą demonstruojantį Domantą Sabonį ir spalvingų „Ryto” legionierių karjeras po etapo sostinėje. Tinklalaidės partneriai: – „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. Profitus.lt puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR! Visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS-25 – „Ballzy”, viena geriausių sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvių Baltijos šalyse, suteikia didelį prekių pasirinkimą krepšinio mėgėjams ir profesionalams. Sukurta gatvės gyvenimui. Apsilankykite ballzy.eu ir su nuolaidos kodu BASKETNEWS20 pakelkite savo žaidimą į kitą lygį! Prieš didžiąsias metų šventes pristatome didžiulio populiarumo sulaukusius šventinius dovanų rinkinius, kuriuos galima įsigyti „BasketNews.lt” el. parduotuvėje! Užsukite Shop.BasketNews.lt pasižvalgyti idėjų Kalėdų dovanoms jūsų mylimiems tikriems krepšinio fanams! Temos: Prasideda Kalėdų sezonas (0:00); Duobelė, kuri visgi buvo (3:13); Kovingumą pademonstravę Lekavičius ir Birutis (8:04); Nekvestionuojamas lyderis mačo pabaigoje (13:51); Atodūsis po mačo (17:33); Įspūdingi Nando De Dimšos skaičiai (23:35); Ką daryti su Longu? (26:12); Turnyras, apie kurį niekas nekalba (27:07); Kas paims Vilnių? (30:23); Įspūdingus skaičius renkantis Domantas Sabonis (38:30); NBA stringančios Europos žvaigždės (47:34); Kur pradingo šie spalvingi „Ryto” legionieriai? (51:30).

Po daugiau nei septynerių metų Danijoje mokslus baigusi ir sėkmingą verslą sukūrusi Kotryna Kurt nusprendė grįžti į Lietuvą ir gimtąjį Vilnių. Dabar Kotryna vadinama viena sėkmingiausių ir populiariausių mūsų šalyje socialinio tinklo „LinkedIn“ turinio kūrėjų.Vienas šimtas – taip pavadintą projektą sugalvojo ir jau baigia įgyvendinti klaipėdietis fotografas Kęstutis Meliauskas.Vienos Vilniaus mokyklos mokiniai renka lėšas Ukrainos mokyklai. Jie tai daro valydami mokyklos bendruomenės automobilius.Baltijos jūroje vyksta Karinių jūrų pajėgų pratybos bei praktinis Jūros dugno stebėjimo pristatymas.Ved. Paulius Selezniovas

Rumunijos sostinėje Bukarešte gyvena iš Kauno kilusi Ana Žuravliova. Jauna mergina gan anksti išvyko iš Lietuvos ir pradėjo gyvenimą užsienyje, o Rumunijoje atsidūrė atsitiktinumo dėka. Tačiau dabar moteris užima atsakingas pareigas ir dirba prodiuserinėje kompanijoje, kuriančioje televizijos laidas ne tik Rumunijos, bet ir kaimyninių šalių televizijoms. Ana taip pat yra ir Rumunijos lietuvių bendruomenės pirmininkė bei deda dideles pastangas, kad šioje šalyje gyvenantys tautiečiai nepamirštų lietuviškų tradicijų ir susiburtų per svarbiausias metų šventes.Vėstant orams dalis paukščių jau paliko Lietuvą ir išskrido žiemoti į šiltesnius kraštus, tačiau nemažai sparnuočių šalyje lieka ir žiemos metu, o išgyventi šaltąjį sezoną jiems padeda žmonės – prasidėjus šalnoms paukščiams tampa vis sudėtingiau rasti maisto, tad tuomet itin pasitarnauja žmonių sukaltos lesyklėlės. Ką reikėtų žinoti apie paukščių lesinimą, kokių klaidų nereikėtų daryti, kokį lesalą, galų gale, rinktis?Bėgantys metai keičia ne tik mūsų įpročius, bet ir koreguoja įvairias nusistovėjusias tradicijas. Natūralu, kad bėgant metams keičiasi ir laidotuvių tradicijos.Dar birželio pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, kad Klaipėdoje veikianti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bus prijungta prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šis susijungimas sukėlė nemažai diskusijų visuomenėje, pasirodė nuomonių, jog dėl tokio sprendimo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bus perkelta į Vilnių bei nebeparengs Klaipėdos uostui taip reikalingų specialistų. Kaip keisis Lietuvos aukštosios jūreivystės veikla po šio susijungimo?Ved. Paulius Selezniovas

Ši pasaka – apie gražiaširdę karalaitę, kuri pabuvo pelės kailyje ir gerumu bei išmintimi išgelbėjo Vilnių nuo blogio. Galbūt ir tu sutikai šią karalaitę, vaikštinėjančią sostinės gatvėmis?Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Indrės Valantinaitės pasaką „Pasaka apie gražiaširdę karalaitę, pabuvusią pelės kailyje“ skaito aktorė Judita Urnikytė.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Lina Dainienė.

Večkrat nagrajeni litovski pesnik Eugenius Ališanka živi v Vilni in čeprav je diplomiran matematik, tega nikoli ni zares poklicno počel. 40 kilometrov iz glavnega mesta ima ranč, kjer se počuti najbolj domače. Njegovo življenje pa je že od otroštva povezano s Sibirijo.

Šiandien Lietuvos pilotai Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis kils į rekordinį skrydį sklandytuvais - iki Atlanto vandenyno.Parengtas interaktyvus žemėlapis miško kenkėjų pažeistiems medynams registruoti. Kuo jis naudingas gyventojams?Krašto apsaugos ministerija parengė šaukimo į kariuomenę pertvarką.„Aktualaus klausimo“ rubrikoje domimės, ar pritariate trumpinti privalomąją karo tarnybą iki pusmečio? Kaip vertinate pokyčius studentams – kitaip nei anksčiau, jie negalės atidėti privalomosios tarnybos. Visgi, jie galėtų pasirinkti – stabdyti studijas ir atlikti tarnybą arba dalimis tarnauti savaitgaliais, vasaros atostogų metu.„Verslo laiko“ Rubrikoje pokalbis su verslininkais apie dalies politikų siekius sugriežtinti baltarusių leidimus gyventi Lietuvoje.Dalis studijas baigusių ir turinčių grąžinti paskolas jaunuolių susiduria su iššūkiais grąžinant skolą. Tokių jaunų žmonių kasmet daugėja.Korano deginimai Švedijoje ir Danijoje įžiebė tarptautiinį konfliktą ir sukėlė aštrią diskusiją apie saviraiškos ir žodžio laisvės ribas. Musulmoniškasis pasaulis tai laiko įžeidimu ir reikalauja politinės atsakomybės bei draudimų. Tuo metu kone liberaliausiomis pasaulyje laikomos Skandinavijos valstybės sprendimų numalšinti įtampai ieško, tačiau draudimų įvesti neskuba – nes teisė į demonstracijas ir saviraiškos laisvę yra jų demokratijos pamatas.Specialistai pastebi, kad Vilnių pasiekia dar viena radijo stotis, tiesiogiai transliuojama iš Baltarusijos. Radijo bangomis girdisi ne tik muzika, bet ir naujienos. Lietuvos radijo ir televizijos komisija sako, kad užkardyti radijo bangų iš Baltarusijos neįmanoma. Ryšių reguliavimo tarnyba svarsto, kad gyventojai radijo stotį girdės neilgai.Ved. Urtė Korsakovaitė

With Otto away in Argentina, Joe looks through some transit-related stories in Latvia such as the reestablishment of daily passenger train service between Rīga and Liepāja, the seizure of drunk drivers' vehicles, delay in implementing "average speed" cameras, penalties for reckless scooter drivers, and much more! Theme song "Mēs esam ārzemnieki" by Aarzemnieki, used with permission Closing theme song: Think Tank by Audionautix audionautix.com​ Creative Commons — Attribution 3.0 Unported — CC BY 3.0 Free Download / Stream: bit.ly/_think-tank​ Music promoted by Audio Library youtu.be/mbV9t1Z0rA8 Photo credit: Jānis Vilniņš, via Wikimedia commons. Used with a CC-BY-SA-3.0 license. https://commons.wikimedia.org/wiki/File:D%C4%ABze%C4%BCvilciens_pie_Gl%C5%ABdas.jpg

Sprejemanje zakona o dolgotrajni oskrbi so v iztekajočem se tednu pospremile nove ovire. Ali in kdaj bo zakon sprejet, tako ni znano. Enako velja za spremembe v zdravstvu, ki se zamikajo najmanj do jeseni. Takrat naj bi se začela tudi pogajanja o novi pokojninski zakonodaji. V oddaji Tedenski aktualni mozaik z voditeljico Urško Valjavec v delu iz tujine analiziramo zgodovinski vrh zveze Nato v Vilni, pospremimo obisk premierja Roberta Goloba v Zagrebu ter v športu podčrtamo dogajanje drugega tedna kolesarske dirke po Franciji.

Voditelji zveze Nato so se na vrhu v Vilni strinjali, da je prihodnost Ukrajine v zavezništvu, ko bodo izpolnjeni pogoji za to. Takrat bodo Kijevu olajšali vključevanje. Po besedah generalnega sekretarja Jensa Stoltenberga so soglašali z umikom zahteve po izpolnitvi akcijskega načrta za članstvo. To bo spremenilo pot Ukrajine v zavezništvo iz dvostopenjskega procesa v enostopenjskega. Ostali poudarki oddaje: Pokojninska reforma predvideva spodbude za delo po dopolnjenih 40-ih letih delovne dobe Digitalizacija zdravstva bo čakala na jesen in novega ministra Nogometaši Olimpije v uvodni kvalifikacijski tekmi za ligo prvakov premagali latvijski Valmiero

Zveza NATO, ki se je po končani hladni vojni za skoraj 30 let zazibala v dremež, je z ruskim napadom na Ukrajino našla nov smisel. Države članice, teh je zdaj 31, so začele več vlagati v svojo obrambo. Po vstopu Finske naj bi se zavezništvu kmalu pridružila še Švedska, na vrata trka tudi Ukrajina. Na vrhu zavezništva v Vilni bodo voditelji razpravljali o dodatni pomoči napadeni državi ter strategijah skupne varnosti, to pa naj bi jih še bolj povezalo. O aktualnih vprašanjih v tokratni oddaji Studio ob 17:00 z voditeljem Matejem Hrastarjem in gosti: - generalpodpolkovnik Robert Glavaš, načelnik generalštaba Slovenske vojske - Dr. Jelena Juvan, katedra za obramboslovje FDV UL - Boris Knific, urednik revije Obramba - Igor Jurič, posebni poročevalec RTV Slovenija iz Vilne