Podcasts about selemonu paltanavi

Grožinėje literatūroje (net tik skirtoje vaikams) prabyla žvėrys, paukščiai, vabalai ir visa kita gamta. Pasakose, poezijoje ir prozoje kalbasi medžiai, upės, akmenys, o santykiai tarp gyvūnų dažnai kuriami kaip alegorija žmogiškai kasdienybei apmąstyti.Kaip rašome apie gamtą ir kaip literatūroje veikia gamtos dėsniai – „Pirmame sakinyje“ kalbamės su prozininku, gamtininku Selemonu Paltanavičiumi.Asmeninio archyvo nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Po ilgos pertraukos duris atveria koncertinės įstaigos ir teatrai. Ar teatrų trupės pasiruošusios įžengti į sceną? Kada pamatysime pirmuosius spektaklius su žiūrovais? Kokią vasaros strategiją numato teatrų vadovai? Kalbamės su Nacionalinio Kauno dramos teatro generaliniu direktoriumi Egidijumi Stanciku, Nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku ir Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu.Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė dailėtyrininkė, parodų kuratorė, pedagogė Elona Lubytė.Apie muziką kine pasakoja Ieva BuinevičiūtėGamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, prozininkas, radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius visą gyvenimą domisi ir tyrinėja Lietuvos paukščius. „Be gamtos man niekas nebuvo įdomu“,- yra sakęs gamtininkas, parašęs daugybę knygų vaikams ir suaugusiems. Apie žmogaus santykį su gamta, apie mūsų paukščius ir norą rašyti knygas - pokalbis su Selemonu Paltanavičiumi.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Trečia koronaviruso banga mediko akimis. Pokalbis su Santaros klinikų Covid-19 skyriaus mediku Olegu Alencevičiumi.Ar pavyks Baltarusijos opozicijai pasodinti Lukašenką prie derybų stalo? Opozicinio politiko Vladimiro Nekliajevo komentaras.Koks bus šiųmetis pavasaris? Pokalbis su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi.Ved. Irina Andrianova

Nuo koronaviruso paskiepyti pirmieji medicinos darbuotojai. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko ir Santaros klinikų generalinio direktoriaus Felikso Jankevičiaus komentarai.Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja nauja Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo redakcija, kurioje numatyti papildomi draudimai dėl rūkymo. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė naujai įvedamas draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose. LVŽS atstovo Tomo Tomilino komentaras.Ko nepastebime kovodami su pandemija? Pokalbis apie gamtą ir gyvūnijos pasaulį su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi.Ved. Irina Andrianova.

„Ši – juodžiausia savaitė Lietuvos aviacijos istorijoje“, – sako aviacijos ekspertai, komentuodami skrydžių skaičių Lietuvoje. Vilniaus oro uoste antradienį nusileido vos 4 lėktuvai, Kauno ir Palangos oro uostuose keli lėktuvai leidžiasi per visą savaitę. Ar apskritai aviacija sugebės atsigauti po pandemijos? Kokia ji bus? Pašnekovai – aviacijos ekspertas Simonas Bartkus ir apžvalgininkas Andrius Užkalnis.Dalis žmonių galvoja, kad, pasiskiepijus nuo koronaviruso, pandemija dings, o gyvenimas grįš į savas vežes. Tačiau kiti mano, kad taip nebus. Gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo praėjusių metų pabaigoje, prieš pat pandemiją. Kaip su tuo susitaikyti ir kaip reikės gyventi toliau? Pokalbis su rašytoju, gamtininku Selemonu Paltanavičiumi ir LRT RADIJO klausytojais.Jau beveik metus socialiniuose tinkluose veikia platforma „Konfliktai“ – tai suvaidintos situacijos, kurios pašiepia mūsų kasdienybę. Kodėl žmonės kuria tokius vaizdelius? Kaip jų kūrėjai iš tiesų mato Lietuvos visuomenę? Pašnekovas – aktorius, turinio kūrėjas, platformos „Konfliktai“ sumanytojas ir autorius Julius Paškevičius.Ved. Edvardas Kubilius

Pokalbis su gamtininku, rašytoju bei fotografu Selemonu Paltanavičiumi. Selemonas myli ir supranta viską, kas gyva, su kuo susiduriame kasdien. Kiekvienas augalas, medis ar gyvūnas turi savo istoriją. Savo paties istoriją pasakoja ir pašnekovas.Ved. Valentinas Mitė

Kodėl rudenį medžių lapai pagelsta, o kiškiai ir vilkai – ne? Ką prieš šalčius veikia gyvatės, voveraitės ir stirnos? O kokią vietą rudenėjančioje gamtoje užimame mes, žmonės? Apie rudeninius miškus, pievas ir jų gyventojus – drauge su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi!Ved. Tomas Dirgėla

Transliuodami iš Katedros aikštės ir besiruošdami paminėti Baltijos kelio 30-metį, prisimename „Nacionalinę ekspediciją“, kuri tam tikra prasme tampa laisvės fenomenu. Kartu su LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Aiste Plaipaite ir gamtininku, knygų autoriumi, fotografu Selemonu Paltanavičiumi aptariame nukeliautą maršrutą, prisiminimus, kilusius iššūkius, pamokas ir sukurtas emocijas, kurios, kaip prisiminimų knyga vis sugrįžtą. Sugrįš ir naujajame LRT sezone „dozė patyrimų“ – kaip sakė LRT radijo ir televizijos laidų vedėja, įveikusi „Nacionalinės ekspedicijos“ iššūkius. Antroje laidos dalyje kalbamės su Adele Markevičiūte – Lietuvos gamtos fondo, gamtosaugos specialiste ir žygeiviu, „trenkturas“ vienu iš įkūrėju Vytautu Bartuliu apie Lietuvos gamtos autentiškumą, „nusidėvėjimą“, žmogaus nepaliestus kampelius esančius Lietuvoje. Vedėjai Tomas Lukaševičius, Gerūta Griniūtė.

Transliuodami iš Katedros aikštės ir besiruošdami paminėti Baltijos kelio 30-metį, prisimename „Nacionalinę ekspediciją“, kuri tam tikra prasme tampa laisvės fenomenu. Kartu su LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Aiste Plaipaite ir gamtininku, knygų autoriumi, fotografu Selemonu Paltanavičiumi aptariame nukeliautą maršrutą, prisiminimus, kilusius iššūkius, pamokas ir sukurtas emocijas, kurios, kaip prisiminimų knyga vis sugrįžtą. Sugrįš ir naujajame LRT sezone „dozė patyrimų“ – kaip sakė LRT radijo ir televizijos laidų vedėja, įveikusi „Nacionalinės ekspedicijos“ iššūkius. Antroje laidos dalyje kalbamės su Adele Markevičiūte – Lietuvos gamtos fondo, gamtosaugos specialiste ir žygeiviu, „trenkturas“ vienu iš įkūrėju Vytautu Bartuliu apie Lietuvos gamtos autentiškumą, „nusidėvėjimą“, žmogaus nepaliestus kampelius esančius Lietuvoje. Vedėjai Tomas Lukaševičius, Gerūta Griniūtė.

Kas per ponia yra gamta? Ir kas per ponas yra biologas? O ar žinote, kas rašo įdomiausias su gamta supažindinančias knygas vaikams? Šioje laidoje - gamta bei pokalbis su vaikų rašytoju ir gamtininku Selemonu Paltanavičiumi.Laidos vedėjas Tomas Dirgėla

Orai. Spaudos apžvalga. Kartu su Selemonu Paltanavičiumi pasivaikščiokime po gamtą. Šeštadienį – dokumentinio spektaklio „Charonas” premjera. Užsienio rašytojų knygų apžvalga su Rasa Drazdauskiene. Spalio 13-oji – Tarptautinė kostiumų diena. Šią dieną vyrams siūloma nusipirkti kostiumą, jį vilkėti ne tik darbe, mokykloje, bet ir laisvalaikiu, taip įrodant, kad kostiumas gali būti universalus drabužis.Kiek kasmet elektroninės įrangos atliekų susidaro ir yra sutvarkoma visame pasaulyje bei Lietuvoje ir kodėl jas būtina išrūšiuoti? Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Daugelyje didžiųjų pasaulio miestų parkai užima labai svarbią vietą, jiems skiriamos gražiausios vietos miesto centre, kuriami jaukūs kampeliai poilsiui, takai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu. Ar šiandieniniam miesto gyventojui dar reikia žaliųjų gamtos kampelių? Ar parkuose ir skveruose ieškome pramogų, ar tylos ir ramybės? Apie tai studijoje kalbėsime su architektūrologe, kultūros paveldo tyrinėtoja Jūrate Markevičiene ir VGTU Urbanistikos katedros profesoriumi Gintaru Stauskiu.Rugpjūčio 24-oji yra vadinama šv. Baltramiejaus arba gandrų išskridimo diena. Nors šią vasarą gandrai iš Lietuvos išskrido kiek anksčiau, su žinomu gamtininku, fotografu Selemonu Paltanavičiumi pakalbėsime ne tik apie gandrus, bet ir kitus Lietuvoje gyvenančius, į ją vasaroti atskrendančius paukščius.

Daugelyje didžiųjų pasaulio miestų parkai užima labai svarbią vietą, jiems skiriamos gražiausios vietos miesto centre, kuriami jaukūs kampeliai poilsiui, takai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu. Ar šiandieniniam miesto gyventojui dar reikia žaliųjų gamtos kampelių? Ar parkuose ir skveruose ieškome pramogų, ar tylos ir ramybės? Apie tai studijoje kalbėsime su architektūrologe, kultūros paveldo tyrinėtoja Jūrate Markevičiene ir VGTU Urbanistikos katedros profesoriumi Gintaru Stauskiu.Rugpjūčio 24-oji yra vadinama šv. Baltramiejaus arba gandrų išskridimo diena. Nors šią vasarą gandrai iš Lietuvos išskrido kiek anksčiau, su žinomu gamtininku, fotografu Selemonu Paltanavičiumi pakalbėsime ne tik apie gandrus, bet ir kitus Lietuvoje gyvenančius, į ją vasaroti atskrendančius paukščius.

Dažnas miesto gyventojas gali virš namų išvysti čiurlių būrį ir išgirsti jų balsus. Bet matę iš arčiau čiurlį yra tik nedaugelis – tai itin ilgų sparnų ir trumpų kojyčių paukštis, kuris lekia greitai ir beveik visą gyvenimą praleidžia aukštai ore.Perėjimui juodieji čiurliai renkasi kuo aukštesnes ir kitiems sunkiai pasiekiamas vietas. Tarp jų – daugiabučių namų plyšiai po stogu, ventiliacinės angos ir už jų esančios nišos. Bet ir čia jie tokie nepastebimi, kad dažnas nė neįtaria juos kaimynystėje įsikūrus.Šiandien šiems paukščiams iškilo rimta grėsmė. Tai – renovacija. Šiltinant pastatus, jie netenka saugaus prieglobsčio savo kiaušiniams ir jaunikliams. O kartais plyšiai ir angos užsandarinami net su jaunikliais.Apie juoduosius čiurlius ir renovaciją – pokalbis su juodųjų čiurlių lizdaviečių išsaugojimu besirūpinančiu kauniečiu gydytoju Vidu Pilviniu, Lietuvos ornitologų draugijos nare Birute Stuke, architektu Matu Kalikausku Vabalu ir gamtininku, Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistu Selemonu Paltanavičiumi. Autorė Inga Janiulytė.Viliaus Paškevičiaus nuotr.

Dažnas miesto gyventojas gali virš namų išvysti čiurlių būrį ir išgirsti jų balsus. Bet matę iš arčiau čiurlį yra tik nedaugelis – tai itin ilgų sparnų ir trumpų kojyčių paukštis, kuris lekia greitai ir beveik visą gyvenimą praleidžia aukštai ore.Perėjimui juodieji čiurliai renkasi kuo aukštesnes ir kitiems sunkiai pasiekiamas vietas. Tarp jų – daugiabučių namų plyšiai po stogu, ventiliacinės angos ir už jų esančios nišos. Bet ir čia jie tokie nepastebimi, kad dažnas nė neįtaria juos kaimynystėje įsikūrus.Šiandien šiems paukščiams iškilo rimta grėsmė. Tai – renovacija. Šiltinant pastatus, jie netenka saugaus prieglobsčio savo kiaušiniams ir jaunikliams. O kartais plyšiai ir angos užsandarinami net su jaunikliais.Apie juoduosius čiurlius ir renovaciją – pokalbis su juodųjų čiurlių lizdaviečių išsaugojimu besirūpinančiu kauniečiu gydytoju Vidu Pilviniu, Lietuvos ornitologų draugijos nare Birute Stuke, architektu Matu Kalikausku Vabalu ir gamtininku, Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistu Selemonu Paltanavičiumi.Viliaus Paškevičiaus nuotr.

Apie Lietuvos gamtą ir kalbą.„Už saviraišką ir gyvenimo būdą dėkingas tėvams, Suvalkijai ir Lietuvos gamtai“– pokalbis su gamtininku, rašytoju, radijo laidos „Gamta – visų namai“ vedėju Selemonu Paltanavičiumi.„Kiekviena kalba susijusi su tos kalbos kalbėtojais, jų gyvenimo būdu, aplinka. Kalba nėra tik bendravimo, informacijos perteikimo priemonė, kalba yra kažkas daugiau“: kas kinta lietuvių kalboje ir ką tai atskleidžia? Pokalbis su VU Lituanistinių studijų katedros vedėja, profesore Meilute Ramoniene.

Apie Lietuvos gamtą ir kalbą.„Už saviraišką ir gyvenimo būdą dėkingas tėvams, Suvalkijai ir Lietuvos gamtai“– pokalbis su gamtininku, rašytoju, radijo laidos „Gamta – visų namai“ vedėju Selemonu Paltanavičiumi.„Kiekviena kalba susijusi su tos kalbos kalbėtojais, jų gyvenimo būdu, aplinka. Kalba nėra tik bendravimo, informacijos perteikimo priemonė, kalba yra kažkas daugiau“: kas kinta lietuvių kalboje ir ką tai atskleidžia? Pokalbis su VU Lituanistinių studijų katedros vedėja, profesore Meilute Ramoniene.