Podcasts about selemonas paltanavi

Įsibėgėjus šienapjūtei, skubėjimas miestuose nuskusti kiekvieną veją, verčia klausti, ką iš tiesų žinome apie savo pievas? Gamtininkė ir botanikė Vilma Gudyniene laidoje pasidalins moksliniais argumentais apie radikalaus žolės gremžimo žalą. Kartu su ja aptarsime neseniai vykusį rūšių ralį ir pasiaiškinsime, ar gąsdinimai erkėmis pateisina kuriamą negyvą miesto gamtą. Tuo tarpu artėjančių Joninių nuotaiką į laidą įneš Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslininkas Zigmantas Gudžinskas. Su juo leisimės į unikalias Lietuvos pievas ieškoti augalų, susijusių su šventųjų vardais ar Goštautų gimine. Laidos pabaigoje su pašnekovais pasidomėsime, kokie žolynai šiemet nuguls į prasmingiausius jūsų šventinius vainikus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtoje ir žmonių pasaulyje patys didžiausi darbai nuveikiami pamažu, po mažą trupinį. Klausydami meldinės nendrinukės giesmių, domėsimės, kodėl meldinei nendrinukei gręsia išnykimas, tad, apie pastangas ją išgelbėti pasakos Žuvinto biosferos rezervato ekologas, ornitologas Arūnas Pranaitis. Antrojoje laidos dalyje kalbinsime geografę, daktarę Giedrę Godienę, kuri Aplinkos apsaugos dieną buvo apdovanota prestižine profesoriaus Česlovo Kudabos premija. Kartu su laureate kalbėsimės apie šio įvertinimo reikšmę, jos ypatingą dėmesį Neries upei ir jaunąją geografų kartą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Skambiname pavojaus varpais dėl nykstančių mūsų krašto paukščių rūšių, nes vasarą potencialios jų buveinės beatodairiškai malamos į biokurą. Su Lietuvos ornitologų draugijos direktoriumi Liutauru Raudonikiu aptarsime tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad Lietuvoje išnyko iki 90 proc. kai kurių paukščių rūšių.Ar žinojote, kad Lietuvoje turime tikrų, skambiai giedoti mokančių cikadų, kurios daugeliui asocijuojasi tik su Viduržemio jūros kurortais? Apie šį paslaptingą, be galo retą vabzdį ir jo biologijos ypatumus pasakoja Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas Romas Ferenca.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Netoli Dusetų esantis „Lapės slėnis“ – tai vieta, kurioje jo įkūrėja Aurelija Pašvenskaitė su dukra Vilte Kazlauskaite kuria oazę, skirtą ne tik žirgų auginimui, bet ir giliam ryšiui su aplinka. Slėnio pavadinimas atspindi ir laukinę gyvūniją, ir šeimininkių pasirinktą kelią gyventi taikiai su miško kaimynais. Aurelija ne tik treniruoja žirgus, bet ir randa laiko paukščių stebėjimui ir naktinėms šiaurės pašvaisčių paieškoms.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis jau ketvirtą kartą dirbamuose laukuose dronu ieškos stirnų jauniklių ir kviečia prie akcijos prisijungti ne tik ūkininkus, bet ir gamtos žygių organizatorius, gamtos fotografus ar žinomus žmonės. Gal šienavimo pasekmėmis susidomės ir atsakingi pareigūnai, svarsto Petras Adeikis.Sartų regioninis parkas - vienas unikaliausių Lietuvos kraštovaizdžių, kurio ašis yra įspūdingas, labiausiai šakotas šalyje Sartų ežeras. Krašto dvasią stiprina gilus istorinis sluoksnis – čia tyvuliuojančiose salose rasti bronzos amžiaus lobiai ir senovės sėlių genčių palikimas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Po dešimtmečio pasaulio klajonių Marius Lucka tikrąją ramybę atrado senelių gimtinėje – Antazavėje. Triukšmingą sostinės gyvenimą jis iškeitė į Zarasų krašto gamtą. Išgirskite, kaip miško tyla padėjo rasti tai, ko Marius veltui ieškojo svetimose šalyse.O biologas Deividas Makavičius atskleis, kodėl šiems paukščiams darosi vis sunkiau rasti vietą lizdams renovuojamuose miestų pastatuose. Aptarsime, kaip čiurliais rūpinamasi Nyderlanduose ir kokių klaidų dar galime suspėti išvengti čia, Lietuvoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Selemonas Paltanavičius. „Dovanota dūda“. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Ar žinojote, kad Lietuvos zoologijos sodas tampa ne tik lankytojų pramoga, bet ir svarbiausiomis genofondo saugyklomis. Direktorė Gintarė Stankevičė atskleis, kaip laboratorijose gimsta viltis išlikti retosioms rūšims ir tai, kad Lietuvos zoologijos sodas tapo pilnateisiu Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos nariu.Senieji Lietuvos ąžuolai slepia paslaptingą, niūriaspalvį gyventoją, kurio išlikimui prireikė tarptautinių pajėgų, todėl kartu su gamtosaugos eksperte Dalia Bastyte-Cseh nersime į „senųjų ąžuolų kelio“ projektą, sužinosime, ar įmanoma į gamtą sugrąžinti tai, ką patys neapdairiai sunaikinome?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tęsdami nacionalinių parkų 35-mečio ciklą, šiandien keliamės į vienintelį Trakų istorinį nacionalinį parką, kurį geriau pažinti padės jo vadovas Darius Kvedarvčius. Žemaitijos girių tankmėje užfiksuotas sensacingas radinys – čia vėl pastebėta europinė medvarlė, laikoma vienu rečiausių ir labiausiai saugomų Lietuvos varliagyvių. Tuo tarpu Dzūkijos širdyje, Musteikos kaime, laiko ratai sukasi kitaip – čia vietos drevininkas atvers unikalaus, archajiško amato paslaptis. Sužinosime, kaip gyva išliko senovinė drevinė bitininkystė, įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Leidžiamės į kelionę po vertingiausias mūsų šalies kerteles. Saugomų teritorijų tarnybos vyriausia patarėja Rūta Baškytė primins parkų steigimo pradžią, kai buvo klojami pamatai tam, ką branginame šiandien. Tuo tarpu dabartinė tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė atskleis, kokiais rūpesčiais ir pasiekimais nacionaliniai parkai kvėpuoja šiuo metu. Laidoje skambės ir pergalingos nuotaikos iš Žemaitijos, kur parko direktorius Ramūnas Lydis džiaugiasi istoriniu laimėjimu: Plateliai oficialiai pripažinti vienu geriausių 2025-ųjų pasaulio turizmo kaimų – tai JT įvertinimas, skambantis per visą planetą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiomis dienomis virš Rusnės dangų temdo tūkstančiai kormoranų, o į savo lizdus sugrįžę baltieji gandrai čia sudaro didžiulę koncentraciją. Kol paukščiai garsiai skelbia apie migracijos įkarštį, pakrantėse rikiuojasi šimtai žvejų automobilių, o pievose ramiai ilsisi žvėrys. Kartu su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi nersime į šį unikalų Nemuno deltos virsmą - kaip šis pavasaris keičia mūsų gamtos namų veidą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Baltijos pajūryje vėl prasidėjo ruoniukų gelbėjimo sezonas, todėl apie jų būklę pasakos Jūrų muziejaus reabilitacijos centro darbuotojas Pavelas Kulikovas. Specialistas atskleis, kaip silpni jaunikliai patenka į žmonių rankas ir kokių pastangų reikia norint juos sėkmingai sugrąžinti į laisvę. Tuo tarpu, Dzūkijos šiluose vis dažniau aptinkami stumbrų pėdsakai, tad kartu su stumbrininku Vytautu Jeremičiumi aiškinsimės, kaip vyksta stumbrų adaptacija laisvėje ir kodėl sutikus visą jų bandą nereikėtų baimintis, o geriau pasikliauti jų prigimtiniu atsargumu.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Artėjančių Velykų proga kviečiame sužinoti, kaip gamta paukščių kiaušinius margina unikaliais raštais ir spalvomis. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertas Saulius Rumbutis atskleis, kaip gamta paukšičių kiaušinius margina. Tuo tarpu Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė papasakos, kaip žemaičiai ruošia namus šventei ir kokius raštus rėžia savo margučiuose, primins senuosius papročius bei atskleis, ar po gilios žiemos Žemaitijoje jau kvepia tikru pavasariu.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kol pavasario padangę raižo pirmieji sugrįžę sparnuočiai, Gamtos tyrimų centro mokslininkas Mindaugas Dagys atskleidžia, kur žiemojo mūsų baltieji gandrai ir kodėl ne visiems jų pavyko sugrįžti į gimtuosius lizdus. Tačiau ar tikrai visi gandrai Lietuvoje klesti? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis apžvelgs naujausius apskaitos duomenis, kurie kelia nerimą keliančių klausimų apie mūsų nacionalinio paukščio ateitį..Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kartu su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu keliaujame ieškoti gamtos naujienų: stebime unikalią didžiųjų apuokų šeimą Šiauliuose, kurios jaunikliai sėkmingai auga ir svarstome, kodėl ši paukščių populiacija neįsikuria kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vėliau su pašnekovu neriame giliau į miškus pasižvalgyti, kaip pavasarį pasitinka vilkai bei iš po žiemos miego jau pabudusios meškos. Grįžę į studiją, narpliojame mįslingą Panemunės šile rasto suopio istoriją ir analizuojame skaudžias paukščių žūtis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Neriame į pavasarinį miško budimą kartu su patyrusiu miškininku Jonu Barzdėnu: kodėl klevų sula tokia saldi, aiškinsimės ar giriose jau bunda meškos, kviečiame stebėti pirmuosius drugius bei skruzdėles.Aštri tema – su ornitologu Liutauru Raudonikiu aptarsime skandalingus leidimus ardyti paukščių lizdus: ar kregždžių ir gandrų namai žmonėms tapo trukdžiu? Nepraleiskite šio pokalbio apie gamtos stebuklus ir žmonių atsakomybę prieš ją!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pro žiemos likučius veržiasi pirmieji sparnuočiai, o ore jau tvyro tas nepakartojamas atitirpusios žemės aromatas. Kartu su Arūnu Pranaičiu žvalgysimės po Žuvinto apylinkes, kur paukščių trimitai jau skelbia ledų tirpsmą, o Vytautas Jusys iš Ventės rago atskleis, kokie neįtikėtini migrantų srautai pasiekė pamarį.Nepraleiskite progos pajusti gamtos virsmą, nes, pasak pašnekovų, geriausia pavasarį pasitikti ne namuose, o ten, kur skamba pirmosiųjų paukščių giesmės.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vieversio diena jau praėjo, paukščiai į Lietuvą grįžta atsargiai, o kovo 4-ąją minsime juoduosius kovus, kurių išlikimas žiemą stipriai priklauso nuo žmogaus kaimynystės. Dar kviesime pasiklausyti paslaptingų miško garsų: nuo tetervinų burbuliavimo iki naktinio lapių kiauksėjimo bei Lietuvoje plintančių šakalų balsų. Biologas Eugenijus Tijušas apžvelgs lapių rujos ypatumus ir paaiškins, kodėl pietinių platumų gyventojai šakalai pas mus tampa vis dažnesni. Ir svarstysime, kaip padėti kurapkoms, kurioms šiuo metu itin reikalinga globa.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nors Užgavėnių blynai jau suvalgyti, o žiemą iš kiemo varėme dainomis, gamtininkai aiškinasi, kiek dar tęsis žiema, dar, kartu su ichtiologu Linu Ložiu nersime po storą ledą pažiūrėti, kaip laikosi žuvys ir ar joms jau trūksta deguonies. Tuo tarpu juodkrantiškis Karolis Tamulis išduos visas paslaptis apie Kuršių marių ledą ir tą magišką agurkų kvapą, pranešantį apie stintmetį. Nepamiršime ir artėjančios Vieversio dienos – kodėl mūsų giesmininkai kol kas lūkuriuoja?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nuostabi žiema kviečia pajusti sniego takų iššūkius, pamatuoti savo gerumą ir atsigręžti į gamtą. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pasakoja, kaip žvėrys ir paukščiai išgyvena speigą, ar šiemet juntamas „baltasis badas“ ir kas gamtoje jau švenčia rują.Laidoje – atsakymai į smalsaus berniuko klausimą apie keistą ančių elgesį žiemiškame vandenyje bei paslaptingus gyvūnų žaidimus. Tai pasakojimas apie mūsų visų namus – gamtą, kurią stebėdami galime geriau suprasti ir ją, ir save.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ši žiema gamtai nėra nepaprasta ir gamta nešąla taip, kaip mes įsivaizduojame, nes žvėrys, paukščiai ir miškai turi savo ritmą : užšalus upėms, antys pasitraukia ten, kur vanduo dar kvėpuoja, juodoji meleta maisto randa senuose medžiuose, kurtinys žiemą minta pušų spygliais, o pelėdos medžioja net ir ilgoje tamsoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvoje kartais žiemoja iki 100 paukščių rūšių, dalis jų puikiai gyvuoja be žmogaus pagalbos, tačiau yra tokių, kuriems pagalbos labai reikia.Speigas ir ledo pluta užrakino natūralų lesalą, todėl dabar vis daugiau gyvybių priklauso nuo žmonių gerumo. Apie žiemojančius paukščius ir atsakingą globą kalba Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras RaudonikisVed. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žiemiškame pasivaikščiojime prie Neries trumpam sustojame padėti antims – kodėl žiemą jas reikia lesinti, ir kuo. Stebėdami paukščius, sužinome, kodėl patinai tokie spalvingi, o patelės – kuklios, ir kaip tai susiję su išlikimu gamtoje.Didžioji pasakojimo dalis skiriama bebrams – apie jų gyvenimą, šeimas, nepaprastą gebėjimą keisti kraštovaizdį. Gamtos filmų režisierius Vytas Jankevičius atskleidžia, kaip bebrai gyvena žiemą, kuo minta ir kaip saugo savo būstus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys.Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius.Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė.Apie sniegą, ledą ir vandens naudą gamtai aiškina dr. Julius Taminskas.Laidoje aptariama, kokios žiemos gamtai šiandien iš tiesų reikia.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nykstant paukščiams, pilkosios kurapkos būklė Europoje tapo kritinė – liko vos 5 procentai buvusios populiacijos. Kodėl paukštis, išgyvendavęs atšiaurias žiemas, nebeatsigauna net palankiomis sąlygomis? Apie tai kalbamės su Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku Vytu Mazuroniu. Laidoje ieškome atsakymų, ką galime pakeisti laukuose, kraštovaizdyje ir požiūryje, kad kurapkos vėl turėtų namus.Po Trijų karalių metas atsisveikinti su eglutėmis. Kaip Karoliniškėse organizuojamas eglučių surinkimas, pasakoja Vilniaus miesto Karoliniškių seniūnas Tomas Lilas. Taip pat kalbame apie eglučių sodinimą mieste ir kodėl tai svarbu derinti su seniūnija.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis vertina, ar paukščių rūšių mažėjimas yra natūralus procesas ar žmogaus veiklos pasekmė. Jis papasakoja apie pasikeitusius stebėjimus, Grybaulių tvenkinių poveikį paukščiams ir galimus sprendimus jų apsaugai.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys dalinasi žieduotojų metinėmis įžvalgomis, kaip kinta paukščių populiacija per pastaruosius 30 metų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį.Neįprastas gamtos reiškinys – dėl šiltos žiemos naminės pelėdos kiaušinius dėti pradėjo per Kalėdas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistas Saulius Rumbutis paaiškins, kodėl paukščiai šiemet „apsigavo“ ir koks likimas laukia sausio mėnesį pasirodysiančių jauniklių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kaip Kalėdoms papuošti namus augalais, aiškinsimės Vilniaus universiteto Botanikos sode. Čia mus pasitiks sodo specialistės Aida Dobkevičiūtė ir Sandra Gataveckienė. Kalbėsime, kada iš tiesų tinkamiausias metas puošti namus ir kaip nekenkti augalams. Atsigręšime į senąsias tradicijas, kai namai buvo puošiami gamtinėmis medžiagomis, o ne pirktinėmis dekoracijomis. Sužinosime, kaip kuriami Advento ir švenčių vainikai bei kokie augalai dera su eglute. Galiausiai aptarsime, kas turėtų kurti šventines puošmenas ir kaip pagarbiai atsisveikinti su jomis pasibaigus šventėms.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vilniaus universiteto Botanikos sodo vadovas dr. Audrius Skridaila pasakoja, kad įvairius medelius galima sodinti net dabar, aiškina, kaip elgtis su gyvomis eglutėmis po švenčių ir kokių klaidų vengti planuojant žiemos darbus sode. Toliau dr. Darius Ryliškis pasakoja apie rūšis, kurios balansuoja ant išgyvenimo ribos, ir kaip jas saugoti, kai žiema gali užklupti bet kurią akimirką. Jis dalijasi patarimais, kaip apsaugoti įvežtus, ne mūsų klimatui pritaikytus augalus nuo šalčių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Selemonas Paltanavičius. „Žiemos lediniai batai“. Skaito aktorė Raminta Verseckaitė.

Floristas ir botanikas Zigmantas Gudžinskas sako, kad floristikos tyrimai Lietuvoje tebėra sudėtingi dėl specialistų stokos ir primena, kad augalų tyrimai apima ir rūšių nykimą, ir invazinių rūšių plitimą, tačiau šiems darbams trūksta žmonių. Jis pažymi, kad naujos Lietuvos floros knygos dar teks palaukti, nes lauko mokslininkų – per mažai. Beje, ir mikologus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kai kuriose organizmų grupėse tyrėjų nebelikę visai. Vis dėlto pašnekovas tiki, kad į šias sritis ateis jauni žmonės, pasirengę tyrinėti Lietuvos gamtą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiltuose rūsiuose, sandėliukuose ar net butuose uodai ir musės gali išlikti aktyvūs visą sezoną. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė sako, kad ir klimato kaita leidžia uodams pratęsti gyvavimo ciklą.Tuo tarpu, Gamtos tyrimų centro mokslininkė Reda Iršėnaitė aiškina, kodėl musmirė nuodinga musėms, bet ne visada uodams. Dar primena, kad išleista "Didžioji Lietuvos grybų knyga“ – didžiausias iki šiol lietuvių kalba išleistas leidinys apie grybus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio g., aptiktos mamuto liekanos – vienas įspūdingiausių ir išsamiausių radinių Baltijos regione. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Jonas Satkūnas, Vilniaus mamutas unikalus: rasta apatinio žandikaulio dalis, iltys, kojos kaulai ir kiti vieno individo griaučių fragmentai, išlikę pirminėje padėtyje Neries upės nuogulose. Šis radinys, kartu su informaciniu stendu įrengtu Smėlio g., ne tik atskleidžia paskutinio poledynmečio gyvūniją, bet ir leidžia geriau suprasti Lietuvos geologinę istoriją bei gamtos turtų formavimosi procesus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Selemonas Paltanavičius. „Tukas lieka vienas“. 2 d. Skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Selemonas Paltanavičius. „Tukas lieka vienas“. 1 d. Skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Lūksto ežeras – unikali vieta Žemaitijoje, kur gamta pati išmeta gintarą į krantą. Po stipresnių vėjų ar audrų ežeras dovanoja gintaro gabalėlius tiems, kurie moka stebėti ir ieškoti. Tai vieta, kur gamtos grožis ir pasakojimai apie praeitį gyvena greta, sako Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas.Šiaulių pietinėje dalyje esančios elektros linijose įrengiama izoliacija paukščių apsaugai. Pasak medžioklėtyrininko Petro Adeikio, neapsaugoti laidai ir stulpų viršūnės didiesiems apuokams yra mirtinai pavojingi. Ateityje tikimasi įgyvendinti sprendimus, kurie apsaugotų paukščius ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos regionuose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Debesnų pelkė ir botaninis takas – gamtinė teritorija šalia Varnių, kurioje auga retos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, taip pat čia galima sutikti didijį baublį ir pievinę lingę, pilkąsias gerves. Šiuo taku ėjome kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos biologijos mokytoja Giedre Bajorūniene.Ruduo šiemet kelia diskusijų – ar jis tradicinis, aiškinamės kartu su VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratoriumi Kęstučiu Obelevičiumi. Jis pasakoja, kaip gamtiniai ir svetimžemiai augalai reaguoja į vėlyvo rudens orus, kodėl šiemet kaštonai nežydėjo pakartotinai. Domimės, ar dabar žydintys sausmedžiai gali sumažinti kitų metų derlių. Galiausiai sužinome, kiek beržų rūšių auga Botanikos sodo kolekcijoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žuvinto ežeras, ilgus metus buvęs paukščių karalyste, šiandien susiduria su nykimo grėsme – dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos čia mažėja vandens, sparnuočių ir gyvybės. Ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvintui reikėtų leisti atsigauti natūraliai, gamta turi galią atsistatyti pati. Tuo metu Biržulio ežeras Varnių regioniniame parke tapo pavyzdžiu, kaip žmogaus veikla gali viską pakeisti – melioracija ir intensyvi žemdirbystė smarkiai sumažino jo dydį ir sunaikino buvusias ekosistemas. Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas neslepia, kad ežero atkūrimas – jo gyvenimo svajonė. Tad klausimas išlieka: ar žmogus gali padėti gamtai atsigauti, ar geriau – leisti jai tai padaryti pačiai?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Rudenį, kai varnėnai pamažu nutyla ir traukiasi iš mūsų sodų, kyla klausimas – ar jų giesmes išgirsime pavasarį? Ornitologas, televizijos laidų kūrėjas ir „Ornitostogų“ vadovas Marius Karlonas sako, kad šių paukščių populiacija Lietuvoje mažėja, o priežasčių – ne viena. Varnėnams kenkia nykstančios perėjimo vietos, laukuose besibastančios katės ir intensyvi žemdirbystė.Plačiažnyplių vėžių ateitis Lietuvoje priklauso nuo kovos su invazinėmis rūšimis, kurios ne tik konkuruoja dėl buveinių, bet ir platina ligas. Mokslininkai ieško ne tik gaudymo, bet ir ekologinių reguliavimo priemonių. Panašios problemos kyla ir jūroje, kur pasirodo nauji krabų rūšių atstovai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Varnių regioninio parko Gamtos mokykla kviečia mokytis kitaip – gamtoje. Čia vaikai ne sėdi su vadovėliais, o eina į mišką, stebi gyvūnų pėdsakus. Ypatinga patirtis – naktinis žygis, kai tyloje klausomasi miško garsų ir aiškinamasi, kaip gyvena vilkai. Patirtimi dalijasi parko specialistas Andrius Bajorūnas.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys – žmogus, kuris gamtą pažįsta ne tik iš paukščių skrydžio. Šįkart jis dalijasi įžvalgomis apie šių metų gamtos pokyčius, pasakoja apie milijoninį sužieduotą paukštį - juodagalvę devynbalsę, o pabaigai – žvilgsnis į rudenį ir žiemą, ką praneša paukščiai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Daugiau nei trys šimtai žuvusių paukščių po vienu pastatu per vieną dieną – tokia, pasak ornitologės Jūratės Zarankaitės, tapo skaudi pajūrio ir pamario kasdienybė. Šimtai sparnuočių, dažniausiai nykštukai, žūsta atsitrenkdami į stiklines pastatų sienas, kuriose mato ne kliūtį, o dangaus ir medžių atspindžius.Gaudupio pelkė, įsikūrusi Žemaitijos nacionaliniame parke, kadaise buvo Platelių ežero įlanka, o dabar čia plyti gyvybinga pelkės buveinė. Tvarkant šią vietą iškirsti krūmai ir medžiai, kad pelkė galėtų atsigauti ir joje vėl klestėtų reti augalai, sako parko ekologas Saulius Sidabras. Tai viena iš tų vietų, kur gamta pamažu susigrąžina savo erdvę.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šįkart laidoje – dvi rudeniškos temos, kurias pristato gamtos ir aplinkosaugos specialistai. Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakoja apie vapsvas, širšes ir širšuolus – kur jos slepiasi prieš žiemą, kaip iš vieno lizdo gali rastis net iki šimto žiemai pasiruošusių motinų. Jis pabrėžia gamtos gyvybės jėgą – pavasarį šios motinos pabus ir pradės kurti naujas šeimas. Tuo metu žmonėms ruduo reiškia kitus darbus – žaliųjų atliekų tvarkymą. Apie tai kalba Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydys, pristatydamas kompostavimo aikštelės veiklą bei ragindamas atliekų neišmesti į gamtą. Jis primena, kad atsakingas atliekų sutvarkymas – svarbus indėlis į švaresnę aplinką ir gamtos apsaugą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos miškai ir pievos jau seniai priima ne tik vietines, bet ir įvežtines augalų rūšis, pabėgusias iš sodų ar daržų. Tokie „pabėgėliai“ dažnai tampa invaziniais augalais, kurie keičia ekosistemų struktūrą.Užpelkių telmologinis draustinis – vieta, kur po praeities durpių gavybos šiandien vyksta įspūdingas pelkės atgimimas, atkuriant natūralų vandens lygį ir grąžinant nykstančias rūšis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Selemonas Paltanavičius. „Velniukas ir vieversiukas“. Skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Vakaro pasaka Selemonas Paltanavičius. „Velniukas ir vieversiukas“. 1 dalis. Skaito Saulius Sipaitis.

Selemonas Paltanavičius. „Kiškis ir gilė. Nauji žiogelio sparnai“. Skaito aktorius Pijus Narijauskas.

Selemonas Paltanavičius. „Leopardas Leonardas“. Skaito aktorius Algimantas Butvilas.

Selemonas Paltanavičius. „Leopardas Leonardas“. Skaito aktorius Algimantas Butvilas.

Selemonas Paltanavičius. „Leopardas Leonardas“. Skaito aktorius Algimantas Butvilas.

Selemonas Paltanavičius. „Žvirblis ir vaivorykštė“, „Vandenų pilis“, „Lapė seka pasaką“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.