Podcasts about kartu

Skaitmeninio perdegimo pinklės – kas tai ir kaip iš jų vaduotis? Apie tai pokalbis su skaitmeninės etikos centro eksperte, visuomenės sveikatos specialiste Vilma Jakienė ir technologijų apžvalgininku Luku Keraičiu.Turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais nuo šiol galės rinktis dvimetes pedagogikos profesines studijas. Kartu su pedagogo kvalifikacija bus įgyjamos ir pasirinkto dalyko dėstymo kompetencijos, tad anksčiau baigus vieną dalyką, po šių studijų bus galima dėstyti kitą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vadovė ir Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas.LRT GIRDI rubrikoje – želdinių ir apželdinimo taisyklės. Ką daryti tais atvejais, kai tujos kerojasi į kaimyno teritoriją? Šia tema pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Utenos aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Eimantu Puodžiuku ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja, LRT laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaite.Plungėje, kur dešimtus metus veikia simfoninis orkestras, šis kolektyvas yra užuovėja ir tiems, kurie dirba kitus darbus, arba dar tik mokosi, tačiau laisvalaikiu nori groti. Su orkestrą užauginusiais vadovais Ieva ir Pauliumi Lygnugariais pasikalbėjo Ieva Radzevičiūtė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais nuo šiol galės rinktis dvimetes pedagogikos profesines studijas. Kartu su pedagogo kvalifikacija bus įgyjamos ir pasirinkto dalyko dėstymo kompetencijos, tad anksčiau baigus vieną dalyką, po šių studijų bus galima dėstyti kitą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vadovė ir Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Pemerintah Arab Saudi mulai bagikan Kartu Nusuk, Kartu pintar wajib bagi jemaah calon haji sebagai kartu identitas. Hal ini disampaikan Kepala Daerah Kerja Madinah, PPIH, M. Luthfi Makki. Laporan Rama Pamungkas.

Ūkininkas Tomas Kazlauskas iš Šilutės rajono Laučių kaimo ūkininkauti pradėjo gavęs iš tėvų 50 hektarų žemės ir 20 melžiamų karvių. Kartu su žmona Alma ūkį įkūrė 2008-aiais, pasinaudoję jaunųjų ūkininkų programa. Šiandien šeima valdo 1 500 hektarų žemės, užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, bandą didina iki 700 melžiamų karvių, stato naują melžimo aikštelę.Ūkį plėsti ir rinktis gyvulininkystę ūkininkų šeimai teko prisitaikant prie specifinių Šilutės krašto gamtinių sąlygų. Užliejamose pievose ir dirvose darbui reikalinga speciali ir galinga technika. Ji įsigyta dalyvaujant įvairiose paramos priemonėse, bet įrodyti jos būtinumą administruojantiems specialistams - ūkininkams sunkiausia užduotis. Itin modernią ūkio techniką dabar ūkyje vairuoja ir kitus darbus dirba 27 samdomi darbuotojai.Gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo žmonių diena. Lietuvos profesiniųsąjungų konfederacijoje laikinai einantis pirmininko pareigas Audrius Gelžinis sako, kad agro ūkio sektorius neturi kolektyvinės sutarties. Žemės ūkio ministerija neatsiliepia į profsąjungos siūlymus dirbančiųjų sąlygas gerinti pasitelkiant gerąją užsienio šalių praktiką. O dirbantieji tiesiog per kantrūs ir mažai organizuoti ginant savo teises, tad proveržis vis dar neįvyksta.Užsienio šalių geroji praktika. Ūkininkai nori didesnio visuomenės supratingumo ir palaikymo. Prancūzijoje pirkėjai laukia eilėje, kad galėtų paremti pradedančiuosius ūkininkus ir pirkti jų produkciją bendruomenių sukurtoje krepšelių sistemoje.Ved. Kristina Toleikienė

Ispanijoje, Portugalijoje ir dalyje Prancūzijos chaosas: nėra elektros, žmonės užstrigo metro, neveikia oro uostai, sutriko ir mobilusis ryšys.Premjeras Gintautas Paluckas pradėjo mokesčių pertvarkos aptarimą su socialiniais partneriais. Algirdas Sysas jau įspėja, kad reformai neįvykus rinkėjai socialdemokratus vėl gali pasodinti ant „atsarginių suolelio“.Dėl vakar atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“ kilusio ir jau užgesinto gaisro – visame Vilniuje paskelbta ekstremali situacija. Sostinės valdžia sprendžia, kur ir kaip laikinai bus šalinamos šiukšlės, kurios buvo vežamos į visą Vilniaus apskritį aptarnaujančią gamyklą.Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti Marijampolės mero Povilo Isodos baudžiamoji byla. Jos duomenimis, eidamas tarybos nario ir mero pareigas Isoda galimai suklastojo dokumentus, pateikdamas netikrą informaciją apie patirtas telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidas. Tokiu būdu meras galėjo neteisėtai įgyti pustrečio tūkstančio eurų.Kanadoje prasideda parlamento rinkimai. Juose kanadiečiai renkasi tarp jau dešimtmetį valdančių Liberalų ir konservatorių. Kartu šie rinkimai bus įvertinimas, kaip kanadiečiai reaguoja į Donaldo Trumpo prekybos karus.Varšuvoje vyksta dešimtasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas. Jame aptariama parama Ukrainai ir bendradarbiavimas su strateginėmis partnerėmis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Europos Komisija, Vokietija ir Japonija. Tai paskutinis Trijų jūrų iniciatyvos susitikimas, kuriame dalyvauja Lenkijos prezidentas Andzejus Duda.Rusiškos degtinės galima rasti Lietuvos parduotuvėse, nors importas uždraustas dar pernai. Kodėl taip yra?Ved. Liepa Želnienė

Stāsta Latvijas Mākslas akadēmijas profesore, Dr. art. Silvija Grosa Ja kādam no rīdziniekiem vaicātu – kur atrodas nams ar trim atlantiem, ikviens  nekļūdīgi norādītu uz ēku Vaļņu un Teātra ielas stūrī. Tomēr iespējams, ka tikai daži zinās, ka šajā namā atradās pirmā speciāli šim nolūkam projektētā grāmatnīca Rīgā. Monumentālā, īres un veikalu nama īpašnieks Kārlis Zihmanis bija antikvārs, izdevējs un grāmatu tirgotājs. Zihmaņa grāmatnīca, protams, nebija vienīgā Rīgā – arī pirms šī nama uzcelšanas grāmatu tirgošana, tāpat kā to iespiešana, norisa aktīvi un, spriežot pēc grāmatizdevējiem piederošajiem namiem, grāmatniecība bija ienesīga nodarbe. Teātra ielas 9. nama projekts datēts ar 1903.  gadu.  Tas  izstrādāts arhitektu Šēla un Šefela birojā, kurā tapuši projekti arī labi zināmajiem jūgendstila namiem Smilšu ielā 8, kas piederēja tirgotājam Bobrovam, kā arī tirgotāja Tupikova namam Ģertrūdes ielā 10/12, Detmana namam Šķūnu ielā un citiem. Zihmaņa nama dekoratīvā apdare tapusi firmā “Wassil & Co”, bet akrotērijs ar atlantu figūrām – Augusta Folca darbnīcā. Kā liecina būvvēsturē saglabājušās liecības, nama būvniecību pavadīja apkārtējo iedzīvotāju neapmierinātība un sūdzības par troksni un neērtībam, kuras radīja lielā nama celtniecība, savukārt īpašniekam bija svarīgi būvniecību iespējami ātri pabeigt. Būvvēsturē saglabājušās Frīdriha Šefela skices Zihmaņa ēkas fasādei ļauj iegūt priekšstatu par dekora izvēles gaitu. Sākotnējos skičveidīgos ēkas apjomu uzmetumus nedaudz vēlāk papildina detalizētāks fasādes zīmējums, tomēr redzams, ka arhitektu vairāk par detaļām nodarbinājusi faktūru problēma. Plastiskais rotājums un atlantu figūras iezīmētas shematiski, turklāt ievērojami atšķiras no realizētā varianta, kurā savukārt īpašu nozīmi ieguvis ēkas stūra risinājums ar trīslapja formā izliekto plašo balkonu. Kartuša, kas bija paredzēta īpašnieka monogrammai, mūsdienās ir tukša. Plastiskā dekora vēstījums nama augšdaļā – cilnis ar antīkās mitoloģijas tēliem (gudrību personificējošā Atēna un dievu vēstnesis Hermejs jeb Merkurijs ar grāmatu rokās) un grāmatu saiņi – nolasāms tieši  nama īpašnieka nodarbes kontekstā. Monumentālās ēkas stūri vainago akrotērijs – trīs atlanti, kas balsta globusu. Figūra vai figūru grupa ar globusu idejas līmenī ir aizguvums no daudzviet Eiropā (Pēterburgā, Prāgā, Oksfordā un citviet) izmantotas ēku rotājuma tēmas. Atlants, kas nes vai balsta globusu, sastopams arī Itālijas renesanses laika bronzas sīkplastikā, kuras kolekcionēšana piederēja pie izsmalcinātām intelektuālām nodarbēm un uzplauka kopš 15. gadsimta. Zihmaņa nama kontekstā skulpturālā grupa uztverama kā zināšanu simbols. Tomēr līdz ar simboliski reprezentatīviem mērķiem figurālā grupa bija iecerēta arī kā laikmetīgs akcents, jo globuss (līdzīgi kā firmas “Singer” biroju ēkā Pēterburgā) bija darināts no stikla un naktīs tika izgaismots. Vēlāk, kad Zihmaņa apgādu iegādājās komandītsabiedrība “Valters un Rapa”, no Teātra ielas 9. nama “aizceļoja” arī abas vara kaluma pūces, kas atradās pie grāmatnīcas ieejas. Tās joprojām kalpo kā akciju sabiedrības “Valters un Rapa” grāmatu nama savdabīgs simbols Aspazijas bulvārī 24. Zihmaņa nama atlanti, kas nonākuši līdz mūsdienām, nebūt nebija vienīgie. Šādi vai līdzīgi akrotēriji bija cieņā. Iespaidīga figūru grupa dižojās uz Tupikova nama jumta, bet sievietes tēls ar lāpu augti paceltā rokā savulaik rotāja Iļjas Bobrova īres un veikalu nama jumtu Smilšu un Aldaru ielas stūrī.

„Wrinkles of Style“ – ne tik madų šou. Tai – gyvenimo šventė, kuri įkvepia drąsiai žengti į priekį, mylėti save ir parodyti, kad stilius neturi amžiaus ribų!”, - sako viena iš projekto organizatorių Gabija Veronika Barkauskė.Kartu su ja laidoje dalyvaujančios projekto dalyvės Virginija Cimermonienė ir Nijolė Forman pasakoja: „Kada, jei ne dabar? Kodėl daugeliui atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės tik pavargę, dejuojantys ir nelaimingi? Mes griauname šiuos mitus ir rodome kitokią realybę!“Projektas, kuriame senjorai pasirodo ant podiumo, turi labai svarbią žinutę: visi turi teisę jaustis gražūs, unikalūs, pasitikintys savimi, nepriklausomai nuo amžiaus. Laidoje pašnekovės kviečia atsisakyti stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones ir neužsidaryti vienatvės gniaužtuose – dalyvauti, savanoriauti, bendrauti.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Statistika liudija, kad įmonių bankrotų pripažinimo tyčiniais atvejų skaičius kasmet nuosekliai auga. Verslas bankrutuoja ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nesėkmingo modelio, bet ir dėl sąmoningai blogo valdymo ar net siekio išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Tai skolininkui ir jo valdymo organams, anot teisinininkų, gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir tapti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kokiais atvejais įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu? Kaip jį atapažinti ir kas už tai atsako? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujančiu partneriu, advokatu Egidijumi Langiu.Mažėjant palūkanų normoms, gyventojai vis aktyviau skolinasi – ne tik būstui, bet ir vartojimo reikmėms. Kartu su augančiu skolinimosi mastu keičiasi ir rinka: griežtinamos skolų išieškojimo taisyklės, didėja vartotojų apsauga, finansų institucijos vis daugiau dėmesio skiria duomenų analizei ir švietimui. Šie pokyčiai suteikia gyventojams daugiau informacijos, jie geriau išmano savo teises ir aktyviai jomis naudojasi. Tačiau kartu išryškėja ir tendencija piktnaudžiauti. Kaip teisiniai pokyčiai keičia skolinimosi rinką ir vartotojų elgseną? Komentuoja skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vyr. teisininkė Aurelija Meiliūnaitė.Gan dažnas atvejis, kai žmogus turi žemės sklypą arba ruošiasi jį pirkti kokioje nors vaizdingoje vietoje, tačiau ten negali statyti namo ar sodybos, nes tai riboja žemės paskirtis. Vienintelė išeitis - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus teisinius nuostatus. Kaip pakeisti žemės sklypo paskirtį , ką reikia žinoti norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, kaip tai reglamentuota teisiškai? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Ved. Artūras Matusas

Khutbah Jum'at - Ustadz Mufy Hanif Thalib, Lc. hafizhahullahu.Judul : Selembar Kartu yang Mengalahkan Gunungan Keburukan.Sumber : Youtube.

Žurnalistas ir vertėjas dr. Jonas Malinauskas – ilgametis Vatikano radijo darbuotojas, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos lietuviškųjų programų atsakingasis redaktorius. Kartu su žmona prof. dr. Giedre Jankevičiūte šiemet apdovanotas Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Su Jonu Malinausku kalbamės apie darbą Vatikano radijuje ir bendravimą su Lozoraičių šeima, gyvenimą Romoje ir svarbias knygas, išverstas į lietuvių kalbą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje atidarytas pabėgimo kambarys. Jis – neįprastas, edukacinis ir yra skirtas geriau pažinti Lietuvos istorinę asmenybę – garsų švietėją Povilą Višinskį.Klasikos koncertų salė su Gabija Narušyte.Šią savaitę Vilniuje ir Kaune susirinkę Lietuvos kultūros atašė aptars naujus iššūkius ir galimybes, dalyvaus diskusijose su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą?Šiandien minima Raudonos nosies diena – tai proga kalbėti apie juoko galią ir jo poveikį mūsų sveikatai. Juokas ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir turi moksliniais tyrimais pagrįstą teigiamą poveikį organizmui. Kaip tai veikia?LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje.Ved. Justė Luščinskytė

Europos lyderiai sveikina Amerikos ir Ukrainos susitarimą skelbti 30-ies dienų paliaubas. Kartu pabrėžiama, kad dabar Rusija turi pritarti ugnies nutraukimui ir sustabdyti karą. Pasibaigus Amerikos ir Ukrainos atstovų deryboms Saudo Arabijoje, Vašingtonas atnaujino dalijimąsi žvalgybine informacija ir karinės paramos tiekimą Kyjivui.Į Ukrainos sutikimą skelbti 30-ies dienų pabiaubas, Rusija atsakė naujomis atakomis. Balistinės raketos smūgis Odesos uostui pražudė mažiausiai 4-is žmones, apgadino 2 civilinius laivus, uosto krantines ir grūdų sandėlius. Per dronų ataką Dnipre nukentėjo apie 10 gyvenamųjų namų, vaikų darželis ir mokykla. Negana to, Rusijos pajėgos baigia išstumti ukrainiečius iš Kursko srities.Vyriausybei tvirtinant jos programos priemonių planą kiaulių augintojai prašo didesnio dėmesio kiaulininkystei – anot Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovo, šis sektorius ilgą laiką negauna paramos, todėl artimiausiais metais jam reikėtų bent 20 mln. eurų.Šalies vaistinėse nebeliko geležies preparato Tardyferono. Šeimos gydytojai apie jo tiekimo sutrikimus informuoti nebuvo. Receptinis vaistas buvo populiarus tarp sergančiųjų mažakraujyste. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba teigia, nežinanti kodėl sutriko tiekimas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Presiden AS Donald Trump baru-baru ini menawarkan “Gold Card Visa” atau visa kartu emas bagi warga asing yang ingin berinvestasi $5 juta di AS. Karlina Amkas berbincang dengan dua pengacara imigrasi asal Indonesia di AS untuk membahas isu tersebut, serta situasi keimigrasian terkini di negara itu.

Presiden AS Donald Trump akan tawarkan "kartu emas" seharga $5 juta kepada WNA yang ingin pindah ke AS dan ciptakan lapangan kerja. Sementara di Indonesia, Presiden Prabowo optimis dengan proyeksi Goldman Sachs bahwa Indonesia akan menjadi negara dengan ekonomi terbesar keempat di dunia pada 2050.

Minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ES-a Rusijai įvedė naują sankcijų paketą. O į Kyjivą atvykę Europos lyderiai deklaruoja ryžtą toliau remti Ukrainą. Kartu perspėjama, kad jeigu Rusija nebus sustabdyta, ji taps tiesiogine grėsme NATO sienoms.Lenkijos ir Ukrainos aktyvistai Rusijos diplomatus Varšuvoje pažadino oro pavojaus sirenų ir sprogimų garsais, taip pažymėdami Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą trečiąsias metines.Į valdžią Vokietijoje grįžta centro dešinioji Krikščionių demokratų sąjunga. Jos vadovas Frydrichas Mercas turėtų tapti naujuoju Vokietijos kancleriu.Maždaug pusė Lietuvos gyventojų nepasitiki medikų įgūdžiais dirbant ekstremaliomis situacijose. Patys medikai teigia, kad neturi pakankamai praktinių įgūdžių, trūksta mokymų, medicinos studijų metu darbui ekstremaliomis sąlygomis skiriamas tik trumpas kursas. Jaunųjų gydytojų asociacijos atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė medicinos darbuotojų jaučiasi visiškai nepasirengę dirbti karo sąlygomis.Vilniaus teisme nagrinėjama byla dėl buvusios anglų kalbos mokytojos Alinos Laučienės publikacijos. Teisėsauga aiškinasi, ar išreikšdama nuomonę apie Lietuvoje gyvenančius kitataučius, nemokančius lietuvių kalbos, moteris nekursto neapykantos. Pati Laučienė teigia, kad jos tikslas – ginti lietuvių kalbą ir kultūrą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Pastarojo meto Lietuvos politikų retorika kelia sumaištį. Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad artėjančių Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, Lietuva yra saugi ir nebus užpulta per artimiausius metus. Kitaip kalba krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Jos teigimu, Lietuvos padėtis grėsmingiausia per kelis dešimtmečius ir blogėja. Kartu su mumis viešojo kalbėjimo ir komunikaciajos ekspertė Neringa Bliūdžiūtė.

Karo ir išdavystės šnabždesių draskomoje tarpukario Lietuvoje pasipriešinimo okupantams pulsą palaiko Marcelė Kubiliūtė. Išsilavinusi, į dar neilgo, bet sunkaus gyvenimo slenksčius nusibrozdinusi kojas, jauna moteris mūsų slaptojoje istorijoje įsirašys kaip agentė Elzė. Pirmojoje istorijos apie žymiausią lietuvos šnipę dalyje jūsų laukia kelionė po XX a. lenkų okupuotą Vilnių. Kartu su Marcele sversime svarbiausius gyvenimo pasirinkimus (užuomina – „The Office“), įsitaisysime tarp „Liudo angelų“, o kai pasidarys nuobodu rinkti bendrojo pobūdžio informaciją Lietuvos žvalgybai, bandysime atrakinti galybę spintų, kuriose – valstybės laisvė. Jei svajojote apie lietuvišką James Bond ar Jack Reacher istoriją – dabar turite puikią progą ją išgirsti.  Prisijunk prie Corepetitus! Mokyti - apsimoka. https://bit.ly/3DqTGhz

Lukas Malinauskas ir Donatas Urbonas pasidalino įspūdžiais iš kelionių po Turkiją ir JAV. Kartu su Karoliu Tiškevičiumi jie aptarė ir dar vieną Jasikevičiaus smūgį „Žalgiriui”, ir gėdingą „Ryto” pralaimėjimą „Neptūnui”. Tinklalaidės partneriai: – Su Telia 5G ramu visur, nes jis veikia visur. Net ir užpustytoje sodyboje su židiniu. ​Tik Telia 5G dengia 99% Lietuvos. Galingas 5G modemas už pusę kainos, užsisakius Telia 5G internetą. Užsisakyk čia jau dabar. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos paspaudus ČIA. – 2025 m. liepos 5-6 dienomis susitinkame legendiniame ir kiekvienąmet vis geresniame BasketNews sąskrydyje! Bilietai čia.  Temos: Galimybių šalyje – atkaklus Donato sprendimas (0:00); Jakučionio sprendimo niuansai ir neįtikėtinos sąlygos (6:01); Liūdesys dėl Valančiūno ir Domanto Sabonio pirmas prisiminimas apie Kurtinaitį (17:50); Mažučio Karolio didžiulė svajonė (25:50); Sudėtinga Buzelio situacija ir Sabonio žaismingumas (28:27); Buzelis neatpažino Jasikevičiaus (36:21); Kaip Šaras laimi su tokia sudėtimi? (37:50); Neramu dėl „Žalgirio” (45:44); Absurdiški Trinchieri argumentai ir iššūkis Walkeriui (49:48); Atmosfera Turkija ir „ausys” „Fenerbahče” klube (59:48); Šaras ilgam liks Stambule? (1:04:51); Paskutinė vakarienė su Trinchieri (1:08:11); „Ryto” fiasko ir galvas išsaugojusi „Neptūno” pergalė (1:11:16); „Rytui” reikalingas žaidėjas (1:27:58); Sugriuvusi KMT projekcija ir „Wolves” komunikacija (1:30:19); Avarinis „Lietkabelis” ir pagarba „Nevėžiui” (1:33:40); Nenori to praleisti (1:37:57).

Ar klimato kaita jau užvaldė mūsų žiemas? Šioje laidoje diskutuosime apie tai, ar mūsų klimatą keičia žmogus, ar gamta tiesiog grįžta į savo normas.Kartu su klimatologe Audrone Galvonaite aptarsime, ar per pastaruosius dešimtmečius matomi pokyčiai tikrai yra negrįžtami, o gal tai – tik mūsų trumpalaikės patirties rezultatas?Neužmiršime ir praktinių patarimų: kur iškelti inkilus pelėdoms bei kodėl apsauginės želdinių juostos yra tokios svarbios mūsų kraštovaizdžiui.Kaip gamtos pasaulis prisitaiko prie vis greitėjančių pokyčių?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Robert Fico dobre vie, že potrebuje dovládnuť. Nedovolí si položiť vládu na tom, že sa mu nepodarilo zabezpečiť parlamentnú väčšinu. Bol rovnaký ako Matovič, Heger či Radičová“, tvrdí Peter Bárdy. Za jediný dôvod, pre ktorý by premiér Fico dovolil položiť vládu, by podľa neho bolo jeho odvolávanie za aktivity smerom k Rusku. „To si viem predstaviť a zahralo by mu to aj do kariet. Povedal by: Dobre, nechcete mier, odchádzam, povalili ste moju vládu. No tí ľudia, ktorí chcú mier, volia Smer.“ Toto sa podľa Bárdyho môže stať faktorom, ktorý zmení hru. Robert Fico u Putina epizódou, na ktorú sa rýchlo zabudne; nespokojné námestia hystériou a iniciatívna „samo-červená“ pre destináciu Kyjev a Zelenského v ňom – postoj prezidenta Petra Pellegriniho k dramatickému vývoju posledných dní, keď Slovensko zažíva opäť plné námestia pre nespokojnosť s krokmi premiéra. Prezident na jednej strane rozdáva štátne vyznamenania, na druhej posiela odkaz na chladné námestia s ich kritikou vlády a premiéra, že ide o hystériu. A premiér cez tento víkend začal otvorene sám hovoriť o možnosti predčasných volieb. Ak sa jeho koaliční partneri neutrasú a neporiešia vzájomne trenia a nefunkčnosť väčšiny v parlamente. Nie je práve toto vysvetlením posledných aktivít premiéra? Témy pre Petra Bárdyho, politického komentátora Aktualít. „Robert Fico dobre vie, že potrebuje dovládnuť. Nedovolí si položiť vládu na tom, že sa mu nepodarilo zabezpečiť parlamentnú väčšinu. Bol rovnaký ako Matovič, Heger či Radičová“, tvrdí Peter Bárdy. Za jediný dôvod, pre ktorý by premiér Fico dovolil položiť vládu, by podľa neho bolo jeho odvolávanie za aktivity smerom k Rusku. „To si viem predstaviť a zahralo by mu to aj do kariet. Povedal by: Dobre, nechcete mier, odchádzam, povalili ste moju vládu. No tí ľudia, ktorí chcú mier, volia Smer.“ Bárdy to označuje za možný „gamechanger“ a teda faktor, ktorý môže zmeniť situáciu v otázke predčasných volieb. Podcast pripravil Jaroslav Barborák.

„Robert Fico dobre vie, že potrebuje dovládnuť. Nedovolí si položiť vládu na tom, že sa mu nepodarilo zabezpečiť parlamentnú väčšinu. Bol rovnaký ako Matovič, Heger či Radičová“, tvrdí Peter Bárdy. Za jediný dôvod, pre ktorý by premiér Fico dovolil položiť vládu, by podľa neho bolo jeho odvolávanie za aktivity smerom k Rusku. „To si viem predstaviť a zahralo by mu to aj do kariet. Povedal by: Dobre, nechcete mier, odchádzam, povalili ste moju vládu. No tí ľudia, ktorí chcú mier, volia Smer.“ Toto sa podľa Bárdyho môže stať faktorom, ktorý zmení hru. Robert Fico u Putina epizódou, na ktorú sa rýchlo zabudne; nespokojné námestia hystériou a iniciatívna „samo-červená“ pre destináciu Kyjev a Zelenského v ňom – postoj prezidenta Petra Pellegriniho k dramatickému vývoju posledných dní, keď Slovensko zažíva opäť plné námestia pre nespokojnosť s krokmi premiéra. Prezident na jednej strane rozdáva štátne vyznamenania, na druhej posiela odkaz na chladné námestia s ich kritikou vlády a premiéra, že ide o hystériu. A premiér cez tento víkend začal otvorene sám hovoriť o možnosti predčasných volieb. Ak sa jeho koaliční partneri neutrasú a neporiešia vzájomne trenia a nefunkčnosť väčšiny v parlamente. Nie je práve toto vysvetlením posledných aktivít premiéra? Témy pre Petra Bárdyho, politického komentátora Aktualít. „Robert Fico dobre vie, že potrebuje dovládnuť. Nedovolí si položiť vládu na tom, že sa mu nepodarilo zabezpečiť parlamentnú väčšinu. Bol rovnaký ako Matovič, Heger či Radičová“, tvrdí Peter Bárdy. Za jediný dôvod, pre ktorý by premiér Fico dovolil položiť vládu, by podľa neho bolo jeho odvolávanie za aktivity smerom k Rusku. „To si viem predstaviť a zahralo by mu to aj do kariet. Povedal by: Dobre, nechcete mier, odchádzam, povalili ste moju vládu. No tí ľudia, ktorí chcú mier, volia Smer.“ Bárdy to označuje za možný „gamechanger“ a teda faktor, ktorý môže zmeniť situáciu v otázke predčasných volieb. Podcast pripravil Jaroslav Barborák.

Populárne ETF nie sú riešením všetkého. Vyžadujú rozum a správu, hovorí František Michalovích, Head of Sales SR&ČR, ARTS

Metai buvo prifarširuoti įvykių labiau, negu įdarytas netikras zuikis ant šventinio Kalėdinio stalo. Ko tik šiemet nebuvo priserviruota. Ir visa tai mums reikėjo suvirškinti. Nauja sena valdžia, nauja nauja valdžia, per sena politinė lyderė naujai išrinktai valdžiai, sena antisemitinė jėga naujoje išrinktoji valdžioje, … Taip sumaišyta sena ir nauja - kaip euroremontas antikvariate. Bet apie viską iš eilės Laikykitės ten metų apžvalgoje. Kartu su Andriumi Tapinu metus apžvelgs ir laidos Ne spaudai vedėja Laura Dragūnaitė, laidos Tiek Politikos vedėja ir politologė Rima Urbonaitė bei socialinių tinklų apžvalgininkas Paul de Miko. 0:00 Laikykitės ten 51:50 Paul de Miko apžvalga 01:03:54 Laikykitės ten 01:14:45 Laura Dragūnaitė - Ne spaudai 01:35:00 Laikykitės ten 01:54:24 Rima Urbonaitė 02:03:46 Paul de Miko apžvalga 02:09:45 Laikykitės ten YouTube nuoroda: https://youtu.be/B40LB45TMKM

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Selamat menikmati podcast ini. Jangan lupa Subscribe jika bermanfaat https://www.youtube.com/@lembutambun/videos

Sebuah opini terhadap kebijakan MRT yang menon-aktifkan kartu MTT MRT Jakarta dan juga menyediakan Paylater untuk pembayaran MRT. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit opsianaid.substack.com

„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis atsisako jo įkurto medicinos verslo, į kurį jis investavo per 40 mln. eurų. Verslasturėtų būti parduotas ar perleistas kitiems savininkams. D. Dundulio teigimu, tokį „Sostinės medicinos centro“ likimą lėmė prezidento Gitano Nausėdos veto Seimo priimtoms įstatymo pataisoms, pagal kurias siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms galėtų suteikti ir įstaigos, nepriklausančios nacionalinei sveikatos sistemai.Pradedamos į angarą pervežti pirmadienį Vilniuje nukritusio lėktuvo nuolaužos. Sudaryta tarptautinė komisija ji lankosi įvykio vietoje. Uždarame posėdyje Seimo nariams buvo pristatyta aviakatastrofos tyrimo eiga.Libane įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“, tikimasi, kad šios paliaubos taps atspirties tašku siekiant taikos ir Gazos Ruože.Vilniaus miesto taryba žada priimti sprendimą dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste įkainių didinimo. Siūloma, kad kainos būtų maždaug dvigubai didesnės. Kartu siūloma pakoreguoti parkavimo zonų ribas ir pristatyti naująją – baltąją zoną, jeigu to pageidautų gyventojai.Europos Parlamentas patvirtino naująją Europos Komisiją , joje – ir Andrius Kubilius.Klaipėda pradeda pasiruošimą gražiausioms metų šventėms. Į Teatro aikštę jau atvežta pagrindinė miesto Kalėdų eglė, ruošiamasi jos įžiebimui.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kokį Vilnių mato fotomenininkė, scenografė, kostiumų dailininkė ir grafikė Aleksandra Jacovskytė? Kartu su autore sklaidome jos išleistus albumus „Vilniaus veidai“ ir „Vilniaus veidai+“, kuriame sutinkame daugiataučio miesto šviesuolius, menininkus, Aleksandros drauges ir draugus. Unikalus fotografės žvilgsnis, miesto ir asmeninės istorijos atveria skirtingus Vilniaus kultūrinius klodus.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvą sukrėtė net keletas paauglių savižudybių. Ar šia tema reikia kalbėti? Kaip tėvams ir mokytojams tinkamai reaguoti? Kada pokalbis gali padėti, o kada pakenkti?Kartu su psichologu nagrinėsime, kaip atpažinti pavojaus ženklus ir rasti tinkamus žodžius padėti paaugliui.Tai tema, kuriai nėra lengvų atsakymų, bet dialogas – pirmas žingsnis.LRT radijuje dalyvauja Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas ir vilnietė Jūratė Stankuvienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pastaruoju metu, vienos garsios bylos fone, ne kartą girdėjome terminus „laikinas sulaikymas“, „kardomosios priemonės“, „suėmimas“ ir „paleidimas už užstatą “. Kokia šių sąvokų teisinė reikšmė ir kada šios priemonės taikomos? Apie tai pokalbis su baudžiamąsias bylas nagrinėjančiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėju Virginijumi Kanapinsku.Anot personalo valdymo specialistų ir teisininkų, kasmetė praktika liudija, kad artėjant vasarai, darbuotojai dažniau nei įprastai nusprendžia išeiti iš darbo, o rudenį prasideda naujų priėmimų ir naujų darbo sutarčių pasirašymo etapas. Ko svarbu nepamiršti prieš pasirašant naują darbo sutartį? Kokias klaidas jose dažniausiai daro darbuotojai ir darbdaviai? Ką daryti klaidą darbo sutartyje pastebėjus jau po pasirašymo? Pataria advokatų kontoros „COBALT“ vyresnioji teisininkė Jolanta Raudonytė.Keičiasi Darbo kodeksas: nuo šiol, bankrutavus įmonei, darbo netekę darbuotojai gaus ilgalaikio darbo išmoką, į kurią šiuo metu teisės neturi. Taip pat stiprinama darbuotojų apsauga nuo smurto ar priekabiavimo darbe, lengvinama kreipimosi, esant darbo ginčams tarp darbuotojo ir darbdavio, tvarka. Kartu numatytos ir naujovės dėl viršvalandžių. Aktualius visiems dirbantiems pokyčius komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė.Ved. Artūras Matusas

The Australian government plans to ban surcharges for debit and credit card transactions. - Pemerintah Australia berencana untuk melarang biaya tambahan untuk transaksi kartu debit maupun kartu kredit.

Kviečius, rapsus ir pupas auginantys tėvas ir sūnus, Vidmantas ir Edvinas Vaškai, sako, kad bando suvienyti trisdešimties metų ūkininkavimo patirtis ir naują požiūrį. Auto elektronikos mokslus baigęs Edvinas Vaškas visgi nusprendė nelikti gyventi mieste ir grįžo į tėvų ūkį Pakruojo rajone. Kartu puoselėjamas pustrečio šimto hektarų augalininkystės ūkis, nemažai dėmesio skiriama ir dirvožemiui tausoti, taikomas įsėlis ir posėlis.Duonos kepimas tarsi meditacija. Į tokią geras emocijas dovanojančią veiklą paniro logopedė Virginija Duksienė ir Virgilijus Duksa iš Šventos kaimo, Švenčionių rajone. Jų ūkyje ir bitynas, tad ūkį pavadino Šventos duonos ir medaus dūzgėmis. Pagal seną močiutės receptą kepta duona keliauja ne tik į aplinkinius miestus, jos pirkėjų daugėja ir sostinėje.Nuo spalio 15-osios prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Šiemet numatyta sumedžioti 341 vilką. Nuo 2018 metų pagal Vilko apsaugos planą yra vykdomi tyrimai, kiek vilkų šeimų Lietuvos teritorijoje gyvena. Nuspręsta, kad populiacijai išsaugoti būtina ne mažiau nei 32 šeimos, o jei gyvena daugiau nei 62, tai vilkų daroma žala tampa grėsminga. Suskaičiuota, jod dabar Lietuvoje gyvena ne mažiau nei 83 vilkų šeimos. Valstybinės saugomų teritorijos tanybos specialist vertinimu, suskaičiuoti vilkų šeimas galima ir tiksliau jei medžiotojai paisytų reikalavimo pranešti ir apie pastebėtus vilkų veiklos požymius. Medžiotojai su tuo nesutinka. Anot Lietuvos medžiotojų sąjungos "Gamta" prezidento Raimondo Ribačiausko, jei situacija nesikeis, o vilkų tik daugės, teks mokėti medžiotojams premijas už kiekvieną sumedžiotą vilką.Ved. Kristina Toleikienė

"Justinos klinika" kviečia švęsti trečiąjį gimtadienį kartu su augintiniais, tortu, arbata ir kitais smagiais šventiškais malonumais! O drauge gyvūnėlių gydytoja Justina pasakoja, kokie iššūkiai laukia mūsų keturkojų draugų atšalus orams. Ar žinojote, kad šuniukai ir katinėliai taip pat sloguoja?

Mari kita bandingkan produk kartu kredit dengan paylater dari berbagai sisi. Mana yang lebih baik? Mana yang lebih cocok untuk kamu? This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit opsianaid.substack.com

„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per Lietuvą, Marius pripažįsta, kad tai paskatino kai kurių kaimelių atgimimą, o piligrimai tapo kraštovaizdžio dalimi. Vienas iš tikslų - kad lietuvis bent kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą.Kodėl Marius su bendraminčiais ėmėsi šio kelio kūrybos? Kas jam yra mažieji pasaulio centrai? Ir kaip piligrimai Lietuvoje keičia kaimus ir miestelius?Pokalbis su vienu iš Camino Lituano kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Blackout či cenzúra pre osemdesiatku západných médií z rozhodnutia Kremľa ako odpoveď na sankcie Bruselu voči dezinformačným webom Moskvy. Únia k tomu siaha Moskve aj na možnosť ziskov z plynu.Po Putinovi zatykače Medzinárodného trestného tribunálu už aj na exministra Šojgua a náčelníka Gerasimova. A podľa súdneho dvora v Štrasburgu Moskvou porušované ľudské práva po anexii Krymu. To všetko v kontexte oživenej vojnovej diplomacie Vladimíra Putina, ktorý po Severnej Kórei navštívil aj Vietnam. Napadnutá Ukrajina zas volá po vojenskej pomoci Aliancie, na čo sa z Moskvy ozývajú výrazy o „riziku eskalácie“. A Nato sa už pripravuje na prepriahanie. Jensa Stoltenberga nahradí Mark Rutte, o čom už padla definitívna dohoda aliančnej 32ojky. Spojené štáty naviac čaká výmena na poste prezidenta, pričom tieň Donalda Trumpa je pre krajinu stále silnejší.Aké je pred nami leto a následná jeseň z pohľadu globálnej bezpečnosti? Téma pre Mateja Kandríka z Adapt Intitute. Na otázku o prípadnom potenciáli eskalácie, ktorou hrozí ruská strana, obranná analytik Kandrík reaguje výrazom „nie príliš reálny“. Hovorí dokonca o „eskalačnom evergreene“, teda o opakujúcich sa výstrahách eskaláciou. „Kedykoľvek sa situácia nevyvíjala v ich prospech, Rusko začína hrať kartu eskalácie“, ilustruje Kandrík. Hovorí o psychologickej finte, ktorou sa Putin a jeho mašinéria snažia odstrašiť od podpory Ukrajiny. „Mali by sme sa už konečne poučiť a znefunkčniť eskalačnú kartu, lebo je to len psychologická hra“, uzatvára Kandrík. Podcast pripravil Jaroslav Barborák.

Blackout či cenzúra pre osemdesiatku západných médií z rozhodnutia Kremľa ako odpoveď na sankcie Bruselu voči dezinformačným webom Moskvy. Únia k tomu siaha Moskve aj na možnosť ziskov z plynu.Po Putinovi zatykače Medzinárodného trestného tribunálu už aj na exministra Šojgua a náčelníka Gerasimova. A podľa súdneho dvora v Štrasburgu Moskvou porušované ľudské práva po anexii Krymu. To všetko v kontexte oživenej vojnovej diplomacie Vladimíra Putina, ktorý po Severnej Kórei navštívil aj Vietnam. Napadnutá Ukrajina zas volá po vojenskej pomoci Aliancie, na čo sa z Moskvy ozývajú výrazy o „riziku eskalácie“. A Nato sa už pripravuje na prepriahanie. Jensa Stoltenberga nahradí Mark Rutte, o čom už padla definitívna dohoda aliančnej 32ojky. Spojené štáty naviac čaká výmena na poste prezidenta, pričom tieň Donalda Trumpa je pre krajinu stále silnejší.Aké je pred nami leto a následná jeseň z pohľadu globálnej bezpečnosti? Téma pre Mateja Kandríka z Adapt Intitute. Na otázku o prípadnom potenciáli eskalácie, ktorou hrozí ruská strana, obranná analytik Kandrík reaguje výrazom „nie príliš reálny“. Hovorí dokonca o „eskalačnom evergreene“, teda o opakujúcich sa výstrahách eskaláciou. „Kedykoľvek sa situácia nevyvíjala v ich prospech, Rusko začína hrať kartu eskalácie“, ilustruje Kandrík. Hovorí o psychologickej finte, ktorou sa Putin a jeho mašinéria snažia odstrašiť od podpory Ukrajiny. „Mali by sme sa už konečne poučiť a znefunkčniť eskalačnú kartu, lebo je to len psychologická hra“, uzatvára Kandrík. Podcast pripravil Jaroslav Barborák.

Při kontrole bankovního účtu zjistíte, že vám z něj odešly tisíce korun. Podle výpisu z platební karty šlo o platbu společnosti Meta, ale vy jste žádnou nezadávali. Takovou situaci zažívá řada lidí, kteří v první chvíli vůbec nechápe, proč peníze odešly. Jak podvod probíhá? A jak se chránit? Poslechněte si pořad Antivirus.

Saulės elektrines įsirengusiems ar dar tik ketinantiems tai padaryti planuojama išdalyti dar 40 mln. eurų paramos. Kaip sekasi ruoštis paramos dalyboms, kurias dalis gyventojų kritikuoja, nes nespėja pateikti paraiškų tai paramai gauti?Šią savaitę vyks Europos Parlamento rinkimai. Kuo jie ypatingi?Aktualus klausimas. Prasideda vasara. Kur ir kaip šią vasarą ketinate atostogauti?Kartu su gynybos mokesčiu ateina ir naujovės būsto nuomotojams. Dalį jų užguls didesni mokesčiai.Indijoje prieš porą savaičių užfiksuotas karščio rekordas – įkaito iki 51 laipsnio, tuo metu Europoje rekordiniai karščiai fiksuoti dar kovą ir balandį. Tiesa, gegužę temperatūra krito. Dabar Pietų Europoje kai kur net vėsiau nei Lietuvoje. Kodėl pavasarį fiksuoti neįprasti orai ir kaip jie paveiks europiečių gyvenimą vasarą?Lietuvai uždarius keturis pasienio su Baltarusija punktus, prie dviejų likusių jau keletą mėnesių driekiasi automobilių eilės. Tačiau yra vežėjų, kurie už keliasdešimt eurų pasiekti Minską siūlo nelaukiant pasienyje. Kaip taip įmanoma?Ved. Edvardas Kubilius

„Nesvarbu kiek turi pinigų, svarbu, ką pažįsti“ - apie kelionę į krizės ir protestų kaustytą Venesuelą, pasakoja keliautojai Irmantas Škėrys ir Ridas Beržauskas. Prieš penkerius metus, kai gyventojai bėgo iš šios šalies, jie ten vyko filmuoti dokumentinio filmo. Iš pradžių jų tikslas buvo užfiksuoti vietinių medikų darbą, tačiau sutikus lietuvių kilmės žurnalistę, istorikę Jūratę Statkutę de Rosales, planai pasikeitė.Kartu aplankę ne vieną tolimą šalį, kurdami dokumentinius filmus apie vietinių žmonių gyvenimus, Irmantas ir Ridas pripažįsta, kad būnant tokiose tolimose šalyse priimi save tokį, koks esi iš tikrųjų, o sutikti žmonės tikrai privers pajusti, jei tu jiems nepatinki.Dvylika punktų apie keliautojų Irmanto Škerio ir Rido Beržausko keliones.Ved. Ignas Klėjus

Laikykitės Ten pokalbių svečias - politikas, Darbo partijos pirmininkas - Andrius Mazuronis. Kartu su Andriumi Tapinu kalbėsis ne tik apie politiką, rinkimus ir partiją, bet ir apie asmeninį gyvenimą. Šis interviu kitoks nei įprastai, nes jo metu A. Tapinas ir A. Mazuronis susilažino ir metė viens kitam iššūkį susitikti teniso kovoje. Lažybos: A. Mazuronio pergalės atveju, A. Tapinas rinkimų metu padarys atskirą laidą apie DP programą ir veiklą, o priešingu atveju, A. Mazuronis taps Laisvės TV rėmėju ir ambasadoriumi. Rezultatą išgirsite šiame įraše, gero klausymo!

Kartu su Vita pasidalijom kaip mums sekasi gyventi santykiuose, kokias klaidas darom ir kokias grėsmes jaučiam. Aptarėm apie vyrų ir moterų krizę. Bandėm išsiaiškinti kur yra flirtavimo riba. Apie negebėjimą maudytis vonioje ir susidelioti kelioės planą. Vita pasidalino istorijomis iš kelionės. Pažvengėm tikimės pasijuoksit ir jūs!Support the Show.

Aplinkos ministerija skelbia, kad per ką tik pasibaigusį 2023-2024 metų vilkų medžioklės sezoną sumedžiota 280 vilkų. Tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkai.Pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi maždaug perpus mažiau vilkų nei priskaičiuota pernai, t.y. 32–62 vilkų šeimos – apie 500 vilkų. Remiantis tyrimais, kasmet nustatomos ir medžioklės kvotos, kurios turėtų padėti palaikyti tokį populiacijos dydį.Specialistai sako, kad vilkų populiaciją Lietuvoje dabar sudaro ne mažiau kaip 91 šeima ir greičiausiai pasiekė ribą, kai vilkai nebeturi, kur plėstis. „Vilkai nėra klajūnai, jie užsiima teritoriją ir ten gyvena metai iš metų, neįsileidžia svetimų vilkų. Vadinasi jauniems individams nebėra, kur išeiti“, – sako vilkus Lietuvoje tyrinėjanti VDU mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.„Ginčų apie vilko apsaugą buvo ir bus“, – mano Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius. Kartu jis pažymi, kad lyginant su ankstesniais metais, suinteresuotų pusių diskusija yra kur kas konstruktyvesnė, nes remiasi duomenimis.Vaidas Balys iš asociacijos „Baltijos vilkas“ sutinka, kad duomenų apie vilkus Lietuvoje jau pakanka, bet tikina, kad Vilko apsaugos plane įrašytą vilkų šeimų skaičių laikas peržiūrėti . „Tyrimai atliekami tikrai išsamūs ir rezultatai gilūs, patikimi. Lieka klausimas, kaip nustatinėjant sumedžiojimo limitą nepamesti idėjos, kodėl visa tai daroma.“Autorė Vaida Pilibaitytė

Keturių milijonų rubrika. Pokalbis su Birute Grašyte-Black. Poete, lietuvių kalbos mokytoja už Atlanto.Nuo rudens valstybė finansuos švietimo programas senjorams.Diskusija apie šunis. Daugėja vietų, kuriose galima ateiti kartu su šunimis. Apie tai praneša prekybos centrai, kai kurios kavinės. Kaip Jūs vertinate, kad augintiniams vis daugiau vietų tampa atviros?Ved. Urtė Korsakovaitė

Kartu su Evaldu baigėm kultūrinės veiklos vadybą, dar kitaip liaudyje žinomas kaip kūrybines industrijas. Dažnai tai prisimenam ir visada pasijuokiam. Pakalbėjom apie tai kaip sugadinau Evaldui Erasmus Kipre, apie Japonijos kultūrą, apie komedijos metimą, apie draugelį, kuris įsigijo arklį ant popieriaus, kad pirktų ketaminą.Support the show

Kartu su Kristoforu kuriam gražią tradiciją prisiminti Sausio 13 įrašant specialiuosius epizodus. Dėl nesklandumų epizodą teko atkelti savaitę, todėl epizodas išeina sausio 22. Studijoje apsilankė ir savo patirtimi pasidalino Pulkininkas Saulius Guzevičius, vienas iš herojų, kuris gynė Lietuvą lemtingomis dienomis nuo raudonosios armijos. Saulius priklausė pirmąjam spec. tarnybos būriui ATAS, yra SOP, istorijomis apipinto spec. eskadrono AITVARAS pradininkas. Gaila, tačiau laiko neužteko pakalbėti apie viską iki detalių. Epizodo metu palietėm dvi temas, pirmoje dalyje kalbame apie asmeninę Sausio 13d patirtį, antroje dalyje apie SOP ir Aitvaro susikūrimą, asmeninės istorijos iš misijų.Support the show