Podcasts about herkumi kun

Ved. Aidas Puklevičius

Po naujais rašytojo Herkaus Kunčiaus knygos „Šaltasis karas“ viršeliais sutelpa keturi kūriniai: herojinė operetė, vesterniška operetė, kriminalinė operetė ir politinė operetė. Kas jungia visus šiuos kūrinius?Kaip reikėtų nusakyti operečių romano žanrą? Kas tai yra?Pirmoji operetė „Trumpa didingos baltų genties istorija“ užbaigiama prekybos centro „Akropolis“ pastatymu, kuris yra tuo pat metu ir finalinis žmonijos egzistavimo akordas. Ar tai pritarimas Francis Fukuyama požiūriui, kad Vakarų civilizacijos (o kartu ir prie jos atstovus telkiančių prestižinių klubų 2004-aisiais vėl pritapusiems lietuviams) istorija (kurią vertėtų įamžinti rašytojo plunksna) iš esmės baigiasi? O gal – istorija gali pasibaigti, jeigu aptingsime ją kurti apsigyvenę prekybos centre?Antroji vesterniška operetė „Traukinio apiplėšimas Bezdonyse“ pasakoja apie tai, kaip 1908 m. rugsėjo 26 d. žemaičių kilmės bajoras, revoliucionierius ir būsimas Lenkijos viršininkas Józefas Piłsudskis drauge su bendražygiais Bezdonyse apiplėšė iš Varšuvos į Sankt Peterburgą vykusį traukinį. Kodėl J.Piłsudskio personaliją vertėtų pri(si)minti XXI a. Lietuvos visuomenei?Trečioji kriminalinė operetė „Danaja ir Piktadarys“ pasakoja apie 1985 m. birželio 15 d. iš Kauno atvykusio Broniaus Maigio Leningrado (Sankt Peterburgo) Ermitaže įvykdytą politinio vandalizmo aktą. Jis sieros rūgštimi apliejo Rembrandt'o paveikslą „Danaja“. Kokia prasmė šiandien mąstyti apie šį keistą įvykį?Ketvirtoji politinė operetė „Perestroika“ prasideda Michailo Gorbačiovo atėjimu į valdžią ir baigiasi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Kas iš tiesų buvo M.Gorbačiovas - žmogus pakeitęs pasaulio istoriją, laisvės nešėjas pavergtoms tautoms, o gal – visų pirma karjeristas aparatčikas, nuoširdžiai norėję išgelbėti SSRS, bet neapskaičiavęs galimų savo veiksmų pasekmių ir nesuvaldęs prasidėjusių procesų?Ar tikrai žiaurius praeities demonus ir baimės pamėkles galima nugalėti pokštaujant bei ironizuojant?Pokalbis su rašytoju Herkumi Kunčiumi, kompozitoriumi Šarūnu Naku, architektu Algirdu Kaušpėdu.Ved. Aurimas Švedas

Lietuviškų šaknų turintis pasaulinio garso architektas Massimiliano Fuksas nuo šiol turės ir lietuvišką pasą. Daivos Lapėnaitės pasakojimas iš Italijos.Lietuvių kalba pasirodė nauja Tahiro Shaho knyga „Mago mokinys“. Prieš aštuonerius metus rašytojas viešėjo Vilniaus knygų mugėje ir tuomet jo knygų vertėja Rasa Drazdauskienė specialiai pakalbino rašytoją LRT radijui. „Rašykite knygas, nes jos jums atvers pasaulį,“- sako Tahiras Shahas archyviniame įraše, kurio fragmento kviečiame klausytis.Internete gausėjant neapykantą kurstančių komentarų, į pagalbą ateina dirbtinis intelektas, kuriamas įrankis, kuris padės automatizuotai identifikuoti ir pašalinti neapykantos kalbos atvejus, pavyzdžiui, naujienų portalų komentarų skiltyse. Pasakoja vienas iš projekto vykdytojų, VDU Informatikos fakulteto dekanas, profesorius Tomas Krilavičius.Neseniai pasirodė naujausia rašytojo Herkaus Kunčiaus knyga „Kolūkio metraščiai“. Tai jau ne pirmas romanas apie sovietinę praeitį, kur autorius ironiškai, kartais net groteskiškai pasakoja apie žmonių likimus beveik siurrealistiniame pasaulyje. Kodėl rašytojui toks įdomus sovietinis laikotarpis, kaip jis prisimena savo gyvenimą tuo laiku, kodėl dviejų muzikų sūnus nepasirinko muzikinio kelio ir daug kitų temų aptariame su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Herkumi Kunčiumi.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rašytojai rašo knygas, o literatūros kritikai jas analizuoja ir recenzuoja. O jeigu pamėgintume atvirkščiai – su rašytojais pasikalbėti apie literatūros kritikus ir kritikes, klausdami apie vardus, keliančius pasitikėjimą, ir recenzijas, po kurių norisi paburbėti.„Pirmame sakinyje“ apie literatūros kritiką kalbamės su rašytojais Aušra Kaziliūnaite, Herkumi Kunčiumi ir Gyčiu Norvilu.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.Nuotraukų autoriai: Aušros Kaziliūnaitės – Tom Langdon, Gyčio Norvilo – Gediminas Sadauskas, Herkaus Kunčiaus – Andrius Ufartas.

Kaip savąsias temas istorijos ir atminties plotmėse surado rašytojas Herkus Kunčius? Kaip šis kūrėjas ištobulino parodijos ir „karnavalinės stichijos“ metodą? Kaip buvo rašoma kol kas naujausia ir daug šurmulio sukėlusi Herkaus Kunčiaus knyga „Lietuviškos apybraižos“? Kodėl beskaitant šioje knygoje aprašomas Lenino ir kitų istorinių asmenybių nesėkmes, patirtas lankantis Lietuvoje, dažnam skaitytojui galvoje šmėsteli mintis „Taip jiems ir reikia!“. Kodėl lemtingo Napoleono žygio į Rusijos imperiją metu Pakaunės kiškiui teko atlikti labai svarbų, gal net lemtingą vaidmenį? Kaip galėjo susiklostyti šiurpiojo Hanibalo Lekterio gyvenimas, jeigu jis būtų likęs gyventi sovietų Lietuvoje? O kas būtų, jeigu Michailas Gorbačiovas būtų nesutikęs ir neįsimylėjęs „Lietuvos“ ansamblyje šokančios geltonplaukės komunistės?... Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turinčius su istorijos mokslu, bus ieškoma su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Ved. Aurimas Švedas.

Kaip savąsias temas istorijos ir atminties plotmėse surado rašytojas Herkus Kunčius? Kaip šis kūrėjas ištobulino parodijos ir „karnavalinės stichijos“ metodą? Kaip buvo rašoma kol kas naujausia ir daug šurmulio sukėlusi Herkaus Kunčiaus knyga „Lietuviškos apybraižos“? Kodėl beskaitant šioje knygoje aprašomas Lenino ir kitų istorinių asmenybių nesėkmes, patirtas lankantis Lietuvoje, dažnam skaitytojui galvoje šmėsteli mintis „Taip jiems ir reikia!“. Kodėl lemtingo Napoleono žygio į Rusijos imperiją metu Pakaunės kiškiui teko atlikti labai svarbų, gal net lemtingą vaidmenį? Kaip galėjo susiklostyti šiurpiojo Hanibalo Lekterio gyvenimas, jeigu jis būtų likęs gyventi sovietų Lietuvoje? O kas būtų, jeigu Michailas Gorbačiovas būtų nesutikęs ir neįsimylėjęs „Lietuvos“ ansamblyje šokančios geltonplaukės komunistės?... Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turinčius su istorijos mokslu, bus ieškoma su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Ved. Aurimas Švedas.

Ar literatūros žurnalas „Metai“ užčiuopia svarbiausius, įdomiausius literatūros ženklus? Ar literatūros žurnalas gali būti įdomus platesnei auditorijai? Ko trūksta „Metams“? „Dar tik pradedu darbą ir atidžiai stebiu, nes noriu išleisti tokį žurnalą, kuris „užkabintų“. Taip, reikia ir daugiau aktualių temų, tarptautinio konteksto ir kartu noriu sujungti kuo daugiau kartų, kad žurnalas būtų platforma kalbėtis“, – leidybinę viziją apibūdina naujasis „Metų“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus. „Norėtųsi, kad metai nepamirštų ir platesnio skaitytojų rato, kad pasižvalgytų po kitus žurnalus. Lietuvoje kažkaip siekiama nepaprastai, įmantriai kalbėti, o užsienio žurnaluose klausimai dažnai būna, atrodytų, paprasti, bet esmingi, įdomūs“, – pastebi „Metų“ redakcijos kolegijos narė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti literatūros mokslininkė Violeta Kelertienė. Kokie tie įdomūs ir svarbūs klausimai? Literatūros mėnraštis „Metai“ švenčia 25-metį, tad apie žurnalą kalbėsimės su vyr. redaktoriumi A. Šimkumi ir redakcijos kolegijos nariais: V. Kelertiene, literatūrologe Jūrate Sprindyte, literatūros kritiku Mariumi Buroku ir rašytoju Herkumi Kunčiumi.

Ar literatūros žurnalas „Metai“ užčiuopia svarbiausius, įdomiausius literatūros ženklus? Ar literatūros žurnalas gali būti įdomus platesnei auditorijai? Ko trūksta „Metams“? „Dar tik pradedu darbą ir atidžiai stebiu, nes noriu išleisti tokį žurnalą, kuris „užkabintų“. Taip, reikia ir daugiau aktualių temų, tarptautinio konteksto ir kartu noriu sujungti kuo daugiau kartų, kad žurnalas būtų platforma kalbėtis“, – leidybinę viziją apibūdina naujasis „Metų“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus. „Norėtųsi, kad metai nepamirštų ir platesnio skaitytojų rato, kad pasižvalgytų po kitus žurnalus. Lietuvoje kažkaip siekiama nepaprastai, įmantriai kalbėti, o užsienio žurnaluose klausimai dažnai būna, atrodytų, paprasti, bet esmingi, įdomūs“, – pastebi „Metų“ redakcijos kolegijos narė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti literatūros mokslininkė Violeta Kelertienė. Kokie tie įdomūs ir svarbūs klausimai? Literatūros mėnraštis „Metai“ švenčia 25-metį, tad apie žurnalą kalbėsimės su vyr. redaktoriumi A. Šimkumi ir redakcijos kolegijos nariais: V. Kelertiene, literatūrologe Jūrate Sprindyte, literatūros kritiku Mariumi Buroku ir rašytoju Herkumi Kunčiumi.