Podcasts about neseniai

Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą netaikyti išmokų mažinimo pareiškėjams, kurie pavėluotai – nuo birželio 14 iki 23 dienos pateiks paraiškas. Pagal ankstesnę tvarką tuo laikotarpiu pateikusiems paraiškas už kiekvieną pavėluotą dieną išmokos suma būtų mažinama 1 procentu. Išsamiau apie tokio sprendimo motyvus – Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė. Sprendimą vertina Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Rima Ridikienė.Didelis, labai įvairus, nuo produkcijos auginimo, perdirbimo iki pardavimo vartotojams Kauno rajono ūkininko Audriaus Banionio ūkis įgyvendintais užmojais stebina ne tik kaimynus. Ir kas kartą šalia įprastų veiklų aptiksi kai ką naujo: tai pasodintą ir plečiamą sodą, pradėtą vaisių perdirbimą, įveistą dekoratyvinių paukščių, triušių fermą. Į klausimą, ar nepavargsta nuo tokios įvairovės, gal jau žada kai ko atsisakyti, ūkininkas nedvejodamas atsakė, kad nieko nekeis.Vertinga prancūzų patirtis veislininkystėje sudomino lietuvius. Neseniai grupė veislininkystės ir gyvulininkystės specialistų dalyvavo konferencijoje Prancūzijoje, visą savaitę lankė fermerių ūkius, domėjosi jų patirtimi daugiausia veislininkystėje, sprendė, ką vertėtų pritaikyti Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose. Išsamiau – išvykoje dalyvavęs Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.Ved. Regina Montvilienė

Apie artimiausių parų orus papasakos sinoptikas.Kiek vėliau, užsienio naujienų redaktorius apžvelgs svarbiausias šio ryto tarptautines žinias.Neseniai leidinys„The New York Times“ išsiaiškino stulbinančių faktų: kaip rimtai rusija žiūri į šnipinėjimą užsienio šalyse. Kaip Rusijos šnipams pavyksta susikurti fiktyvią tapatybę, kuri niekam nekeltų įtarimų?Daugelis pasaulio šalių ieško būdų, kaip padėti gyventojams, kenčiantiems nuo viršsvorio. Turkija,siekdama spręsti didėjančio nutukimo problemą, vykdo viešą piliečių svėrimo kampaniją. Šios iniciatyvos metu sveikatos priežiūros darbuotojai stabdo žmones gatvėje, kad nustatytų jų ūgį, svorį ir KMI. Kampanijos tikslas - tuos žmones, kurių KMI yra 25 ar daugiau, nukreipti į valstybinius sveikatos centrus, kur jiems bus suteiktos nemokamos mitybos konsultacijos ir tolesnės paslaugos.Taip pat, kaip ir įprasta, LRT RADIJO facebooko paskyroje jūsų laukia konkursas. Jau ketvirtadienį švęsime 99-ąjį LRT RADIJO gimtadienį, tad šįryt iki 9 val. kviečiame dalintis savo prisiminimais apie radiją. Vienam jūsų padovanosime proginį LRT 99-mečio puodelį! Laimėtojas skelbiamas tik „Ryto garsų“ pabaigoje.Ved. Darius Matas

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dislokuoja 2 tūkst. nacionalinės gvardijos karių Los Andžele. Taip siekiama suvaldyti dvi dienas trunkančius protestus prieš imigracijos pareigūnų reidus.Kiekvieną šeštadienį ugniagesiai gelbėtojai savo komandose visoje Lietuvoje rengia edukacijas ir laukia lankytojų.Italai balsuoja referendume dėl pilietybės taisyklių sušvelninimo ir darbo apsaugos stiprinimo, tačiau nerimaujama, kad dėl mažo rinkėjų aktyvumo jo rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais.Sukanka lygiai mėnuo, kai 267-uoju Romos Katalikų Bažnyčios vadovu - popiežiumi- išrinktas Leonas XIV-asis.Neseniai leidinys„The New York Times“ išsiaiškino stulbinančių faktų: kaip Rusijos šnipams pavyksta susikurti fiktyvią tapatybę, kuri niekam nekeltų įtarimų.Ved. Darius Matas

Viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui, kad iš patalpų sostinės Ašmenos gatvėje turi išsikelti Oskaro Koršunovo teatras, Vilniaus miesto savivaldybė teigia ieškanti sprendimo, tačiau kartu pripažįsta tinkamų patalpų scenos menams stygių.„Daug kas nežino, kas aš tokia. Bet vaikų literatūros pasaulį stebiu per durų plyšį ir galbūt tas duris atidarysiu“, – sako rašytoja Eglė Jasė, kurios „Kamandosę“ skaitytojai išrinko geriausia knyga vaikams „Metų knygos rinkimuose“.Į Lietuvą atvyksta „Fiera del Suono“ – interaktyvi garso instaliacija, kuri įsikurs Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje. Tai meninis projektas iš Nyderlandų, kviečiantis lankytojus pasinerti į garsais, kvapais ir erdve paremtą pasakojimą apie mugių istoriją, technologijų raidą ir žmogaus vaizduotę.Pasaulio kultūros naujienos. Koks buvo šių metų The Booker Prize“ premijos laureatės kelias iki tarptautinio pripažinimo? Į Leonardą Da Vinčį pažvelgti kviečianti knyga ir su grupės The Doors lyderiu susijęs netikėtas radinys Paryžiuje.„Šiandien, kai universitetai sprendžia mokslų izoliacijos problemas, verta atsigręžti į vilnietį skirtingų sričių mokslininką ir architektą Tomą Žebrauską. Mūsų tarpdiscipliniškumas vis dar labai toli nuo tos sinergijos, kuri skleidėsi jo kūryboje“, – komentare svarsto architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Choreografas Jefta van Dinther Lietuvoje, festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatė ribas taro atlikėjų ir auditorjos trinantį darbą „Unearth“.„Žmogus reikalingas, kad įpūstų sielos į kūrinį“, – mano dirbtinį intelektą kūryboje naudojantis jaunosios kartos tapytojas Mantas Valentukonis. Jis parodose prisistato ne tik paveikslais, bet ir savo kuriamais videožaidimais. Neseniai kaunietis tapo konkurso „Zabolis Art Prize“ laureatu.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Ką svarbu žinoti apie kredito istoriją ir nuo ko priklauso kredito reitingas? Kiek reikšmingas gali pradelstas mokėjimas ar keli eurai delspinigių?LRT Faktai: Nelaimė ir gelbėjimo operacija Pabradėje, kai pelkėje nuskendo šarvuotis ir žuvo keturi Jungtinių Valstijų kariai, prikaustė Lietuvos ir pasaulio dėmesį. Tačiau neeilinis įvykis sukėlė ir daug sąmokslo teorijų bei klaidinančios informacijos bangą.Rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė ir jos naujausias nostalgiškas romanas „Jausmai“, nukeliantis į 2009-uosius.Per kiek laiko galima pasiruošti maratonui? Ar tai įmanoma visiems? Ir kiek tam reikia laiko, jei sportas žmogaus gyvenime nėra savaitinės rutinos dalis.Šiauliuose savo istoriją pradeda simfoninis orkestras. Neseniai vyko pirmasis jo koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo pianistas Petras Geniušas skambino Čiurlionį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Spaudos apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“, leidykla Nieko rimto.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga, ir kaip tokių kultūros objektų likimą gali paveikti pasikeitę valstybės prioritetai, kai aktyviai ieškoma papildomų lėšų krašto gynybai?Šiandien prasideda trečiasis Vilniaus Rotušės Muzikos Festivalis, kurio šių metų tema – Čiurlioniada. Tai renginys, skirtas garsinti Čiurlionio kūrybą ir įtraukti į kultūrinį dialogą menininkus iš įvairių pasaulio šalių.Atvykusi iš gimtosios Moldovos, Rodica Morari per pastaruosius kelerius metus gyvendama čia, Lietuvoje, atsiskleidė kaip menininkė. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Šiandien minima Tarptautinė romų diena – tai proga pažvelgti į romų kultūros grožį, įvairovę, kūrybą, kurią dažnai nustelbia stereotipai. Romai turi gausų kultūrinį pasaulį, kuriame telpa stipri tradicija, muzika, kalba, menas, pasakojimo galia.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Ieva Dumbrytė. „Šaltienos bistro“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Neseniai studijas baigęs vaikinas bando ištrūkti iš dievotos vaikystės, tėvų globos, numalšinti pilko studentiško gyvenimėlio šleikštulį ir galop pradėti iš tiesų gyventi. Pirmai progai pasitaikius jis stačia galva neria į tikrą pragaro virtuvę: įsidarbina mėsos ir kremzlių nuo kaulo gremžėju „Šaltienos bistro". Čia bus priverstas „išmokti gyvenimo" ir suprasti, kad pakilti iki vyriausiojo virėjo, kuriam leistų pasiūlyti savo receptą, gali būti ne taip jau ir paprasta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Ieva Dumbrytė. „Šaltienos bistro“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Neseniai studijas baigęs vaikinas bando ištrūkti iš dievotos vaikystės, tėvų globos, numalšinti pilko studentiško gyvenimėlio šleikštulį ir galop pradėti iš tiesų gyventi. Pirmai progai pasitaikius jis stačia galva neria į tikrą pragaro virtuvę: įsidarbina mėsos ir kremzlių nuo kaulo gremžėju „Šaltienos bistro". Čia bus priverstas „išmokti gyvenimo" ir suprasti, kad pakilti iki vyriausiojo virėjo, kuriam leistų pasiūlyti savo receptą, gali būti ne taip jau ir paprasta. Knygos ištraukas skaito autorė.

ADVENTUR turizmo parodoje vėtrungės jau išdalytos, prasideda geras laikas keliauti po Lietuvą. Turizmo informacijos centrai, dvaro sodybos, muziejai, o ir pavieniai turizmo puoselėtojai kviečia į žygius, piligrimines keliones, edukacijas, įvairius renginius, ekskursijas ir etc.Kelionių atradimų ambasadoriumi tapęs Merkinės fabrikas yra ne tik gastronominių patirčių vietą, bet ir kultūrinių atradimų. Mintimis dalijasi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai bei Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.Neseniai po renovacijos duris atvėrusią Biržuvėnų dvaro sodybą jau spėjo pamėgti vietos turistai. Žemaitijos turizmo informacijos centras įkurdino Meno ir edukacijų centrą su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, naujas erdves atvėrė edukacijoms, pasiūlė poilsį piligrimams, parodas, muzikinius vakarus, teatralizuotas ekskursijas, degustacijas. Žemaitijos turizmo centro direktorius Egidijus Vaškelevičius, Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė Ingrida Šilgalytė ir Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė.Šakiai – poniškų dvarų kraštas, laukia lankytojų. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Paliukaitienė.Kuo šį sezoną pradžiugins šiaurės rytų Lietuva? Naujienas pristato Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lidija Vasiliauskienė, Palėvenės bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, Antašavos klebonijos administratorės Vilma Talačkienė ir Asta Čemerienė bei Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė.Aušra Gudgalienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė ir Ingrida Kujelė, Rokiškio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė džiaugiasi naujais sumanymais.Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, puoselėjamos Šiaurės Amerikos indėnų tradicijos. Netikėtą sumanymą netoli Klaipėdos įgyvendino Mindaugo Timinskio šeima. Apie aistrą indėnų kultūrai mintimis dalijasi Mindaugas ir sūnus Deividas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis puikis“ mini savo 50-ies metų jubiliejų. Kas kūrė ir kuria lėlių teatrą Utenoje?Daugiausia savo pramone garsėjančioje Utenoje neseniai duris atvėrė kūrybinių rezidencijų centras „Rapolas“, miestą vis dažniau papuošia įvairūs kultūriniai akcentai. Kokia kultūros Utenoje vizija?Apie ką savo klausytojams pasakoja „Utenos radijas“? Kas aktualu uteniškiams?Utenoje kuria šeši Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Tarp jų – Vytautas Kaziela. Neseniai duris atvėrė ir leidyklos „Slinktys“ Aukštaitijos skyrius. Kas aktualu šio krašto rašytojams?Utenoje jau ne vieną dešimtmetį veikia puikiai vietinių vertinamas Kamerinis teatras. Kokį turinį žiūrovams siūlo šio teatro kūrėjai?Kiek jaunųjų menininkų reziduoja Utenoje ir kas patenka į jų kūrybinį akiratį?Praėjusį rudenį ornitologė Ingrida Lagunavičienė sostinę iškeitė į Uteną. Kas lėmė tokį jos šeimos pasirinkimą ir kaip sekasi įsilieti į Utenos gyvenimą jai ir jos auginamoms pelėdoms?Ved. Marius Eidukonis

Teismų praktika, nuasmeninant savo sprendimus, visuomenėje yra sulaukusi įvairių vertinimų ir reakcijų Neseniai daug diskusijų sukėlė nuosprendis, kuriame nuo visuomenės buvo paslėptas ne tik pats nuteistasis, bet ir istorinių asmenybių vardai, institucijų ar knygų pavadinimai bei jų autoriai. Kodėl nuasmeninami teismo sprendimai? Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėja Laura Kaupelė.Nuo šių metų pradžios visi nauji kreditorių reikalavimai dėl vieno asmens skolų ir nepiniginio pobūdžio prievolių pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Teigiama, kad tokia tvarka supaprastina ir atpigina sprendimų vykdymo procedūras tiek skolininkams, tiek kreditoriams. Apie naują taisyklę „Vienas skolininkas – vienas antstolis“ pokalbyje su Antstolių garbės teismo nariu, antstoliu Vitaliu Milevičiumi.Bendradarbiavimas su nuomonės formuotojais šiandien gan dažai naudojamas rinkodaroje, nes tai padeda pasiekti tikslinę auditoriją bei greičiau išpopuliarinti naują produktą ar paslaugą. Tačiau norint, kad tokia partnerystė būtų sėkminga ir teisiškai apsaugota, svarbu aiškiai apibrėžti abiejų šalių lūkesčius ir įsipareigojimus bendradarbiavimo sutartyje. Kokie pagrindiniai aspektai, į kuriuos patartina atsižvelgti sudarant sutartį su nuomonės formuotojais? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Saulenė Jokūbauskienė.Ved. Artūras Matusas

Disleksija arba skaitymo raidos sutrikimas – iššūkis tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Neseniai pasirodė pirmoji knyga vaikams, kuri sukurta taip, kad disleksijos sutrikimą turintys vaikai galėtų ją lengvai perskaityti.Kaip pastebėti minčių apie savižudybę turintį žmogų ir jam padėti.Ar mokame kalbėti apie odos spalvą? Stereotipai ir afrikiečių bendruomenės patirtys Lietuvoje.Rubrika „LRT Faktai“: Kompanija „Meta“, valdanti to paties pavadinimo socialinį tinklą, geriau žinomą kaip Facebook, taip pat socialinius tinklus „Instagram“ ir „Threads“, šią savaitę paskelbė apie faktų tikrinimo programos uždarymą.Kone 30- metį Molėtų rajono žmones buria bendruomenė „Meniškas kaimas“.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.Baigiantis Švyturių metams entuziastai skaičiuoja sensacingus atradimus Nidoje, nuveiktus darbus Klaipėdoje ir brėžia vizijas ateičiai.Kaip vystyti menininko karjerą nuo Europos meno centrų nutolusiame mieste? Dalijasi šių metų Europos kultūros sostinės Budės kūrėjai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?„Svarbu pažinti Lietuvai reikšmingą paveldą tokiame globalėjančiame pasaulyje, kai mūsų tiek daug gyvena svetur“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovė Agnė Pancerovaitė. Kokie mums svarbūs objektai yra Prancūzijoje?Neseniai 70-metį paminėjęs Algis Griškevičius VDA erdvėje „Titanikas“ pristato parodą „Tik sankirtų aidas“. Interviu „Kultūros savaitei“ kūrėjas pasakoja apie savo požiūrį į tapybą ir fotografiją, apie netikėtus fotografijų siužetus ir pasiruošimą jiems.Ved. Austėja Kuskienė, red. Indrė Kaminckaitė

Kultūros ministerijoje vykstančioje spaudos konferencijoje skelbiami šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Tiesioginė konferencijos transliacija ir kolegės Karinos Metrikytės pokalbis su premijų komisijos nariais.Neseniai pasirodė knyga „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“, kurią sudarė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės dr. Ramunė Bleizgienė ir dr. Birutė Avižinienė. Ką žinome apie to meto moterų istoriją? Ar tikrą moterų istoriją dažniausiai pasakoja būtent moterys? Apie tai pasakoja knygos sudarytojos.Ieva Buinevičiūtė tęsia kitokių, netipinių kalėdinių filmų ir jų muzikos pristatymą. Šį kartą – apie prieš ketvirtį amžiaus per 1999-ųjų Kalėdas ekranuose pasirodžiusį Stanley Kubricko kino filmą „Plačiai užmerktos akys“. Režisierius filme naudoja muzikinių kūrinių pavadinimus kaip slaptažodžius, o žiūrovą vilioja ištaigingais, tačiau ironiškais valsais, skverbiasi į pasąmonę religine muzika ir šaiposi iš tradicija tapusios komercinės kalėdinės nuotaikos „senomis geromis“ dainomis.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė. Pokalbis apie kūrybiškumo svarbą mokyklose, kelionių kryptis nuo kalnų iki Berlyno filharmonijos ir glaudų ryšį su muzika.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Gruodžio mėnesio „Kaunas pilnas kultūros“ naujausio numerio apžvalga;Lietuvos architektų sąjungoje simboliškai atverta nauja kultūrinė erdvė – „Architektūros galerija“, kurios oficialią kūrybinę pradžią žymi paroda „Moterys architektūroje!“;Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras;Klasikos koncertų salės rekomendacijos;Šiandien prasideda Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rengiama „Savo muziejaus savaitė“, skirta paminėti tarptautinę žmonių su negalia dieną. Pokalbis su Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai Jolanta Marcišauskyte - Jurašiene;Kauno arkivyskupijos Carito dienos centras „Ateik“, skirtas benamystę patiriantiems asmenims, lapkritį minėjo 10-ąsias veiklos metines. Neseniai dienos centro „Ateik“ lankytojai pradėjo gaminti namų formos raktų pakabukus. Ateities planuose – socialinės dirbtuvės. Pasakoja Skirmantė Javaitytė;Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentaras apie Berlyne, Vokietijoje, įvykusį festivalį „No Limits“;Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.Neseniai visuomenei atvertuose Sapiegų rūmuose išlikusios kelios sieninės tapybos kultūros vertybės. Ištirti vieną iš freskų pasitelktos naujos šiuolaikinės neinvazinės technologijos.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos.Savarankiškiems Vilniaus tyrinėtojams – dar viena galimybė pamatyti ir susipažinti su Lietuvos sostine iš šiek tiek kitokios, naktinio gyvenimo, pusės.Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?Užsienio spaudos apžvalga.Antrojo šiuolaikinės elektroakustinės muzikos koncertų ciklo NICHE atidarymas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Nidoje šventiškai užbaigiami „Švyturių metai“. Kas pasikeitė per šiuos metus, kokios yra ateities vizijos – pokalbis su Neringos muziejų direktore, humanitarinių mokslų daktare Lina Motuziene.Fotografės Gretos Skaraitienės archyve vis daugiau išėjusių žmonių nuotraukų. Gal todėl naujoji paroda „Neužmiršti“ surengta ypatingoje vietoje – LPC meno galerijoje.Teatro, kino, televizijos ir radijo režisierius, scenaristas ir prodiuseris Juozas Javaitis vakar minėjo savo 70-metį. Su jubiliatu susitiko Karina Metrikytė.Spalio 25-ąją vienai ryškiausių šių dienų dainininkių Katy Perry sueis 40 metų. Apie jos išgyventą sėkmę, šlovės naštą, krizes ir paauglišką maištą – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.„Mūsų karta vengė tų kompromisų visokiais būdais. Provokavome vieni kitus paišyti tiesą apie tuometinę realybę. Gyvenimas yra gražus toks, koks yra“. Tai galėtų būti tapybos provokatoriaus, ekspresionisto, Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros vedėjo, profesoriaus Arvydo Šaltenio kūrybos motto. Neseniai 80-metį paminėjęs talentingas kūrėjas ir pedagogas – rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Neseniai įkurtas Gynybos fondas pradeda platinti obligacijas – taip valstybė siekia skolintis iš žmonių pigiau ir jiems mokės 2 proc. metų palūkanas.Aktualus klausimas. 60 proc. gyventojų mano, kad reikėtų trumpinti mokslo metus. Ką jūs galvojate?Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų yra atsidūrę situacijoje, kai jiems arba šalia esančiam žmogui reikėjo pirmosios psichologinės pagalbos. Tačiau 4 iš 10 negebėtų tokios suteikti krizinėje situacijoje.Privalomasis sveikatos draudimo fondas kitąmet bus 14 proc. didesnis. Ar dėl to pagerės sveikatos paslaugos ir medikų darbo sąlygos?Gyventojai sako, kad socialiniuose tinkluose rinkimų kampanijos metu už politikus balsuoti ragina įtartinos paskyros ir įtaria, kad jos netikros.Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien Diuseldorfe prasideda 15-oji tarptautinė šokio mugė „Tanzmesse NRW“. Kas dvejus metus nuo 1994-ųjų vykstantis renginys suburia apie pusantro tūkstančio dalyvių iš 50-ies pasaulio šalių. Mugėje pristatomas jungtinis Baltijos šalių stendas, pavadintas „Baltijos šokiu“, o taip pat programoje bus pristatomas Luko Karvelio darbas. Pasakoja Gintarė Masteikaitė.Penktadienį Anykščiuose prasideda naujas festivalis „Inizio“, skirtas jaunųjų solistų tarptautinės karjeros startui. Apie jį pasakoja festivalio idėjos sumanytoja ir viena iš organizatorių Evelina Šimkuvienė.Neseniai pasirodė žinia, jog Berlyne gyvenanti lietuvių choro dirigentė Jurgita Česonytė pateko į vieno prestižiškiausių pasaulyje choro dirigentų konkursų „Eric Ericson Award“ pusfinalį. Dirigentė dar su aštuoniais kolegomis buvo atrinkta iš 90 kandidatų, ir ruošiasi spalį vyksiantiems finaliniams konkurso turams.Apie grupės „Brainstorm“ muzikines, skambesio transformacijas, kelias jų užkariautas muzikines rinkas ir lyg jų dainos lengvai reiškiamą ar nepareikštą poilitinę poziciją – minint lyderio Renāro Kauperio 50-imtajį gimtadienį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Kodėl žmogus, nuėjęs į ožkų grožio konkursą, vėliau negali eiti klausytis Kutavičiaus „Strazdo“, – kalbėdama apie poreikį nesegreguoti skirtingų kultūros formų kalba Panevėžio muzikinio teatro vadovė Kotryna Nekrošiūtė. Perkopus į antrą kadencijos pusę, prasidedant jubiliejiniam teatro sezonui, Kotryna džiaugiasi, kad Panevėžio kultūrinės institucijos efektyviai bendradarbiauja ir toliau imasi ambicingų projektų. Apie vilnietės atrastą Panevėžį, vaikystę apsuptą muzikos pasaulio legendų ir santyki su viešumu – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Medininkų žudynių 33-iųjų metinių išvakarėse, vakar Muitinės mokymo centre Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Autorius sako, joje - ne tik tragiški prisiminimai, bet ir linksmos istorijos apie atsikūrusią muitinės tarnybą.Pasaulį sužavėjusi idėja futuristinėmis Portalų skulptūromis sujungti Vilnių ir Liubliną - plečiasi. Nuo šiandien Stoties „Portalas” rodys ne tik gyvą vaizdą iš lenkiško Liublino, bet ir leis nusikelti tolyn į Europą bei už Atlanto – dvi pirmosios Portalų skulptūros susijungs su naujausiomis Dubline ir Niujorke. Išsamiau apie tai kalbu su idėjos sumanytoju, verslininku, investuotoju Benediktu Gyliu.Neseniai pristatę idėją bendruomeniškumo, tvarumo ir paramos principais kurti atvirą visiems keliautojams namelių tinklą Lietuvoje, „Keliautojų nameliai“ jau džiaugiasi, kad tautiečiai atranda tokį keliavimo būdą. Šiandien jiems siūlomos trys savarankiško naudojimosi, nerezervuojamos, trumpalaikio apsistojimo pastogės, kurias keliautojai po savęs sutvarko patys.Ved. Darius Matas

Pasaulyje yra per 8 tūkst. varliagyvių rūšių, 13 jų – Lietuvoje. Nepaisant to, šie gyvūnai ištyrinėti menkai. „Varliagyviai nėra labiausiai akį traukianti, nors tai sparčiausiai nykstanti grupė“, – sako varliagyvių elgseną daugiau nei dešimtmetį tiriantis gamtininkas, VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Pašukonis.Nuo mažens domėjęsis šiais gyvūnais, prieš 12 metų etologas pirmąkart išvyko į ekspediciją atogrąžų miškuose – ten, kur varliagyvių rūšių daugiausia – ir tyrimus čia tęsia iki šiol. Neseniai mokslininkas su kitais kolegomis plačiai nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje, nes atrado kūrybišką būdą, kaip sekti vos kelis gramus sveriančių varlių judėjimą – aprengė jas siųstuvais, primenančiais… trumpikes.Apie šio tyrimo svarbą, kodėl varliagyvių elgsenos tyrimai apskritai yra reikalingi klimato kaitos kontekste bei kodėl 13 varliagyvių rūšių Lietuvoje nėra toks mažas skaičius, kaip gali atrodyti – pokalbis laidoje.Autorė Karolina Panto

Jau po poros metų, nuo 2026-ųjų, įsigalios Europos Sąjungosdirektyva, kuri darbdavius įpareigos teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus. Šie atlygiai negalės skirtis daugiau nei 5 proc. Kodėl vyrai uždirba daugiau už tuos pačius darbus nei moterys?Neseniai, gyventojų iniciatyva, Aukštaitijos nacionaliniame parke duiki šiol bevardžiais buvę ežerai pakrikštyti Taramelės ir Taramykščio vardais. Kaip gyvenamosioms vietovėms ar vandens telkiniams suteikiami vardai?Pasijungimas iš parodos „Agrovizija“ su „Gimtosios žemės“ laidos vedėjais.Ved. Darius Matas

Queer archyvo „išgir̃stì“ erdvė Vilniuje kviečia į Antono Karyuko parodą „Neseniai neseniai“, kurioje pristato Neringos Dangvydės archyvą.Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus?Eshkol Nevo – rašytojas iš Izraelio, gausiai apdovanotas gimtojoje šalyje ir sulaukęs tarptautinio pasisekimo. Jo dėmesio centre – lemtingi kasdienio gyvenimo virsmai, intymios žmonių istorijos, paslaptys, nutylėjimai ir nepatogios tiesos.Utenos kultūros centre veikiantis lėlių teatras „Zuikis Puikis“ šiemet minės savo veiklos penkiasdešimtmtį, o jo vadovė režisierė Janina Baldauskienė, šiemet apdovanota už gyvenimo nuopelnus. Su ja kalbame apie lėlių teatro Utenoje istorije, aktorių paieškos subtilybes ir teatro kasdienybę.„O galėtų būti kitaip. Net ir homo sovieticus sudarkytas miestas, užuot smirdėjęs, gali atrodyti paslaptingas. Toks jis buvo pernykštėje MO muziejaus parodoje „Vilniaus pokeris“, atkūrusioje Ričardo Gavelio klaikų kanukų labirintą“, – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie naujausią „Go Vilnius“ reklamą.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Čečėnijoje uždraustą per greitą arba per lėtą muziką, nuo privalomosios karo tarnybos Ukrainoje atleidžiamą dalį kultūros lauko darbuotojų, taip pat apie tai kaip viename Australijos muziejuje veikianti vyrų dominavimą šimtmečiais įprasminanti instaliacija, skirtą tik moterims, po vieno vyro skundo turės būti prieinama ir vyrams, bei naują Nick‘o Cave‘o muziką.Ignalinos atomine elektrine reikėtų rūpintis ne mažiau nei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais objektais Lietuvoje. Juokais ar rimtai, bet apie branduolinį paveldą iš tiesų svarbu diskutuoti jau dabar. Su kritinio paveldo lauko atstove menotyrininke Linara Dovydaityte šią temą aptarė Kotryna Lingienė. Taip pat juodvi pasikalbėjo apie du muziejus Kaune, vieno kurių kol kas egzistuoja tik idėja, ir šiuolaikinio miesto kultūros foną.

Neseniai pasibaigusi Europos Parlamento sesija buvo intensyvi, joje buvo labai įvairios temos, nuo dirbtinio intelekto, žiniasklaidos laisvės akto iki, žinoma, pagalbos Ukrainai. EP sesiją aptarė europarlamentaras, frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Petras Auštrevičius.

Kovo 2 dieną įvyks kasmetiniai Lietuvos žaidimų industrijos apdovanojimai. Studijoje vieši Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas ir „Lithuanian Game Awards“ vienas iš organizatorių Rytis Jadzevičius.„Filmas „Geležiniai gniaužtai“ manęs nesuėmė taip stipriai, kaip būčiau norėjęs. Ašarą išspausti juosta tikrai gali“, - Seano Durkino juostą „Geležiniai gniaužtai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Neseniai pasirodė rašytojo, socialinių mokslų daktaro, teisės profesoriaus Justino Žilinsko sumanytas ir su būriu bendraminčių įrašytas albumas „Balti marškinėliai“. „Reikia sugebėti save atriboti, sugebėti nepasiduoti toms emocijoms, kurios gali ateiti kaip banga, kai vieną dieną viskas gali atrodyti šviesu, kitą dieną – tamsu. Darbas prie „Baltų marškinėlių“ buvo ir mano tam tikra gedėjimo forma. Pasiryžau juos pagaliau paversti albumu, būtent dėl to, kad man reikėjo kažką daryti su savimi, su savo jausmais, savo refleksija“, – apie albumą, kupiną karo nuojautų, pasakoja autorius.2017 m. garsus žydų kilmės dailininkas ir rašytojas Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu ir tais pačiais metais Vilniuje buvo iškilmingai atidarytas Samuelio Bako muziejus – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys. Šiemet muziejus pakeitė savo logotipą. Jo autorė Daniela Bak – dailininko dukra. Koks jos ryšys su tėvo gimtuoju Vilniumi ir kodėl pasirinko logotipe vaizduoti Dovydo žvaigždę, domėjosi Ieva Radzevičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ – apie teatro gyvastį, sau keliamą aukštą profesionalumo kartelę ir darbą su jaunąja karta. LRT KLASIKOS studijoje vieši aktorius, režisierius Vaidotas Martinaitis.Ved. Gerūta Griniūtė

Daugėja bažnyčių, kurios virsta priedangomis ir kuriose žmonės informuojami, kaip reikėtų pasiruošti ir kaip elgtis, kilus karui.Jungtinių Valstijų ir Meksikos pasienyje – didžiulė įtampa. Teksaso gubernatoriaus nurodymu pasienyje su Meksika toliau tiesiama spygliuota tvora, nors tam nepritaria Baltieji Rūmai.Aktualus klausimas. Energetikos ministerija toliau kviečia pasikeisti nesaugius dujų balionus, naudojamus maistui gaminti. Pastarosiomis savaitėmis daugiabučiuose Panevėžyje ir Šakiuose sprogo tokie balionai – smarkiai buvo apgadinti žmonių namai. Kiek dar naudojate dujų balionus maistui gaminti ir ar ketina jų artimiausiu metu jų atsisakyti?Dalis komercinio transporto savininkų atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje: metų pradžioje pasikeitus kelių mokesčio skaičiavimo principams, krovinius ir keleivius vežantys verslininkai baiminasi, kad net ir sumokėję šį mokestį, gali būti baudžiami. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Dalis gyventojų, verslo ir viešųjų įstaigų piktinasi, kad joms, įsirengus saulės elektrines, dar reikia labai daug mokėti, jog būtų prijungti prie elektros tinklų. Neseniai viena Jurbarko rajono mokykla gavo milijono eurų sąmatą, kurią turėtų sumokėti, jei nuspręstų prie tinklų prisijungti. Kodėl prijungimas prie elektros tinklų toks brangus ir ar kas nors dėl to bus daroma?Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė Vaida, patyrusi bankų sukčių ataką, kai vidurnaktį nuo moters sąskaitos vienodomis sumomis buvo pavogta keli šimtai eurų. Banko atstovai teigia, kad gyventojai patys turi išmokti saugoti savo pinigus. Kaip?Ved. Edvardas Kubilius

Paskutiniųjų 2 metų įvykiai reikšmingai keičia Lietuvos gyventojų socialinius jausmus- karo retorika didina lietuvių patriotizmą.Neseniai ties Palanga, Baltijos pakrantėje rastos negyvos 44 ledinės antys.Tai - nardančiųjų ančių rūšis, todėl jos žiemą praleidžia jūroje, nardydamos ir maistą rinkdamos nuo dugno. Tikėtina, kad visos jos prigėrė, įsipainiojusios, užstrigusios žvejų tinkluose.Pradėjusi dirbti su žmonėmis, turinčiais priklausomybių, Dalia Skunčikienė greit suprato, kad reikia būti kuo arčiau tokių žmonių ir dirbti ten, kur jie gyvena. Keisti gyvenimą galima tik žengus pirmą žingsnį.Ved. Paulius Selezniovas

Laisvės gynėjų dienai kompozitorius Antanas Jasenka sukūrė oratoriją „Miraculum“. Kuo ypatingi Sausio 13-osios inspiruoti, jos aukoms skirti kūriniai?Kauno paveikslų galerija kviečia pradėti pokalbį apie naują žmonių muziejų, kuris galėtų saugoti Lietuvos pramonės atmintį ir pasakoti industrinės bendruomenės darbo ir gyvenimo istorijas.Neseniai išleista latvių poetų eilėraščių vaikams rinktinė.„Svarbiausia tai, kad rašymas tampa įrankiu nuteistosioms pačioms tvarkytis su tuo, ką jos patiria gyvenime ir pačiame kalėjime, nes ten joms tikrai sunku“, – sako Berlyne gyvenantis Vokietijoje žinomas rašytojas ir žurnalistas Nikolas Ljubičius, viename iš vietinių moterų kalėjimų vedantis rašymo dirbtuves nuteistosioms.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiandien laidoje pažvelgsime į nueinančius metus. Kokie jie buvo popiežiui Pranciškui, sužinosime Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje, kurioje taip pat svarstoma, kokie svarbiausi įvykiai laukia visuotinės Bažnyčios ateinančiais metais.Taip pat jūsų laukia interviu su Jono Pauliaus II-ojo biografu George Weigeliu, kuris šį mėnesį lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo šio popiežiaus vizito į Baltijos šalis trisdešimtmečio minėjime.Vedamojo skiltyje – šiais metais aktualumo įgavusi Rusijos ir Kinijos suartėjimo tema ir nerimastingos prognozės Vakarams:„Mano nuomone, lažintis, kad Pekinas atsiribos nuo Maskvos, yra laiko švaistymas ir labai rizikingas lošimas“, - sako Paryžiuje įsikūrusio Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (EUISS) vyresnioji analitikė Alice Ekman, atsakinga už Azijos regioną. Neseniai ji paskelbė studiją apie stiprėjančius Kinijos ir Rusijos santykius. Išskirtiniame interviu su prancūzų katalikų dienraščiui „La Croix International“ ji paaiškina, kodėl tai yra kur kas daugiau nei tik „santuoka iš išskaičiavimo“.Taip pat jūsų laukia pasakojimas apie Viduramžiais išplėtotą Jėzaus kaip kūdikio ir berniuko figūrą.Tėvas Antanas Saulaitis pasakos, kokias pamokas siūlo Šventoji Šeima.Rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės radijo esė „Apie Ievą“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Neseniai pasirodžiusi literatūros tyrinėtojo Marijaus Šidlausko knyga „Kairiarankio kentauro pėdomis“ – tai pastarojo dvidešimtmečio jo kelionė literatūros kritikoje: ilgametis Klaipėdos universiteto dėstytojas knygoje publikuoja jam svarbiausius tekstus, apmąstančius literatūros klasiką ir jos aktualumą šiandien.„Pirmame sakinyje“ kalbėdamiesi su Marijumi Šidlausku, apie jo paties pėdas ir įkvėpimą jomis savaip sekti pakvietėme pamąstyti dar du pašnekovus – buvusį studentą, rašytoją, literatūrologą Rimantą Kmitą ir muzikos kūrėją, švedų prodiuserių nesyk pastebėtą komiką Luką Šidlauską, „Šventinį bankucheną“, Marijaus Šidlausko sūnų.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kodėl šiandien rašoma poezija? Klausimas neatsakomas, bet svarbus. Neseniai pasirodė pirmoji Justinos Žvirblytės poezijos knyga „Mikrosfera“ ir antroji Simono Bernoto eilėraščių knyga „Pasakų parkas“ (abi išleido Rašytojų sąjungos leidykla). Šios knygos savitai plečia poezijos žodyną sujungdamos netikėtas patirtis ir magiškus pasakojimus, autorefleksiją ir biochemiją. Apie tai, kaip rašo eilėraščius ir kuria knygos struktūrą, kaip į poeziją atkeliauja pasakų personažai ir laboratoriniai tyrimai pasakoja poetai Justina Žvirblytė ir Simonas Bernotas.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Pasakos dažnai prasideda „Seniai seniai tolimoje karalystėje...“ Bet tik ne ši pasaka. Ji – apie tai, kaip „neseniai neseniai Vilniuje“ darželinukų grupė su auklėtoja nusileido į Barbakano požemius. Auklėtojai pasakojant legendą apie Vilniaus baziliską, reikalai pakrypsta netikėta linkme: pasirodo, buvo ne visai taip, kaip legenda byloja…Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Artūro Valionio pasaką „Neseniai neseniai Vilniuje...“ skaito aktorius Artūras Dubaka.

Mokslo rubrika: VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas prof. Ričardas Makuška teigia, kad plastikas nėra kenksmingas, svarbiausia, jį tinkamai apdoroti. Makuškos teigimu, aplinkai draugiškesni kelis kartus naudojami plastikiniai maišeliai, o ne medžiaginiai.Medikas Mindaugas Kvietkauskas iš pirmų lūpų dalijasi, kaip atrodo organų gabenimo kelionė, kai recipientui sraigtasparniu atskraidinamas reikalingas organas.Kodėl išmaniuosiuose įrenginiuose atsiranda reklamų apie neseniai kalbėtus dalykus? Apie reklamas išmaniuosiuose įrenginiuose ir saugumo reikalavimus pakomentuos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Inovacijų ir mokymo sk. vedėjas dr. Tautvydas Bakšys.Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė papasakos apie šiuolaikinio šokio kultūros tendencijas.

Kaišiadorių krašte gausu kūrybingų žmonių.Juozas Sindaras – puoselėja Kaišiadorių krašto senųjų giesmių tradicijas, gieda šermenyse, dirba gidu.Talpūnų kaime Laura Stirnienė sandėliuke įkūrė Stirnų knygyną.Marcelė Sindarienė mintimis dalijasi apie Pakertų kaimą.Neseniai Žiežmariuose duris atvėrė vieša erdvė jaunimui „Taškas“. Faustas Gustainis kviečia į svečius.Valentinas Žaltauskas Rumšiškėse įkūrė senovinės technikos, daiktų ir įrengimų muziejų „Pas senį“ po atviru dangumi. Gerą idėją palaiko Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras. Viktorija Kanapinskaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rubrikoje "Keturi milijonai" - Orinta Petružytė iš Dubajaus.Vyresni darbuotojai darbo rinkoje: ar baigėsi laikai, kai 50-ties ar net 40-ties turi galvoti, kad tavo karjeros pikas - jau praeity? Lietuvos visuomenei kasmet senėjant, darbdaviai turi atsigręžti į vyresnio amžiaus kandidatus. Tačiau ar taip ir vyksta? KAip keičiasi vyresnių žmonių integravimosi į darbo rinką dinamika? Globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio vadovė Živilė Švežauskienė irISM profesorė Raimonda AlonderienėKo galime pasimokyti apie sugyvenimą šių dienų Lietuvoje, atsigręždami į tautinės politikos ištakas? Neseniai pasirodėAmbasadorės, pirmosios Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinės direktorės dr. Halinos Kobeckaitės knyga „Prie Lietuvos tautinės politikos ištakų 1988–1994“.Įsibėgėjo naujas muzikinis šeštadienio projektas AŠ ESU MUZIKA. Jame dešimt muzikos žvaigždžių kiekvieną savaitę atstovauja vis kitą muzikos žanrą. Kantri, disko, operos, roko ar kito stiliaus dainas atlieka tie muzikantai, kuriems nebūtinai tas stilius būdingas. Kaip sekasi atlikėjams, ir kodėl verta atrasti šį projektą, jeigu dar nesat to padarę - prodiuseris Samas Urbonavičius.LRT faktai.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Kaune nukrito vieno labiausiai naudojamų, dabar remontuojamo Kleboniškio tilto konstrukcija. Neseniai įgriuvo tiltas Kėdainiuose.Policija skelbia, kad pernai šalyje buvo registruota maždaug 8-iais procentais daugiau nusikaltimų nei 2021-aisiais, tačiau kriminogeninė situacija šalyje lieka stabili.Vidaus reikalų ministerija siūlo valstybės lygiu stiprinti nusikaltimų prevenciją.Konkurencijos Taryba nemato pagrindo tirti rinkos dalyvių dėl Lietuvoje sparčiai brangusio maisto. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien aiškinosi, ar kainos augo pagrįstai. Tuo metu kaimo reikalų komitete diskutuota, kaip spręsti pieno sektoriaus krizę. Ūkininkai skundžiasi kritusiomis pieno supirkimo kainomis.Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad Lietuvos eksportas į Rusiją sumenko, tačiau į jos kaimynines valstybes - išaugo du kartus. Kaip tokią informaciją vertina šalies institucijos ir ar turėtų būti viešinamos su Rusija dirbančios įmonės?Ukrainos gynybos ministras prabilo apie galimą kontrpuolimą, tačiau jis bus įmanomas tik įvaldžius vakarietišką ginkluotę.ES tariasi dėl naujo sankcijų paketo, kuriuo siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą.Klaipėdoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp verslo, mokslo ir Karinių jūrų pajėgų dėl naujo tipo karinio laivo projektavimo. Teigiama, kad šalies karinis laivyne esantys jau skaičiuoja trečią-ketvirtą dešimtmetį, todėl būtina kalbėti apie jo atnaujinimą.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO mokslo rubrikoje pokalbis su entomologe, dirbančia su vabzdžiais, atrandančia naujas vabzdžių rūšis, suteikiančia jiems vardus Radvile Markevičiūte. Radvilė laisvalaikiu taip pat kolekcionuoja drugius.Šį vakarą LRT KLASIKA kviečia skirti Ukrainai. Palaikyti širdimi, mintimis ir klausytis koncerto liepsnojančiam miestui ir tuo pačiu minėti UNESCO pasaulinę radijo dieną, kurios tema šiais metais - „Radijas taikai“. Koncerte skambės pianisto Dariaus Mažinto rečitalis, atliktas ką tik išlaisvintame Iziumo mieste.Kodėl daug pasiekę, mažai laiko turintys žmonės tampa jaunų žmonių mentoriais? LT Big Brother – tai viena pirmųjų ir didžiausia savanoriška profesinės mentorystės programa lietuviams visame pasaulyje. Kasmet apie 200 programos mentorių sutinka bent kartą per mėnesį gyvai ar virtualioje erdvėje susitikti su savo ugdytiniu. Mentorystės rezultatas – karjeros pokyčiai, profesinis bei emocinis tobulėjimas, tolimesnio mokymosi galimybės bei pasirinkimai. Ir kaip tik iki šio mėnesio pabaigos vyksta mentorių registracija.Neseniai pasirodė žinia, kad sausio mėnesį Vilniuje viršytas dar vienas rekordas – saulė švietė vos 5 valandas. Kodėl Lietuvoje mažėja saulės šviesos ir kaip tai veikia kiekvieną iš mūsų.

Pasaulio lyderių rubrikoje šį kartą pokalbis apie Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą.Neseniai daug kalbėjome apie greitosios pagalbos medikus, užpultus pacientų. O su kokiomis situacijomis savo darbe susiduria ir kaip sprendžia agresyvaus žmonių elgesio problemą socialiniai darbuotojai?Apie tai su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente Jūrate Tamašauskiene.Paskelbti mokslo premijų laureatai.Kaip dėl Rusijos karo Ukrainoje keitėsi Lietuvos rusakalbių tapatybė? Apie tai menininkės ir VU TSPMI magistrės Neringos Rekašiūtės darbas, pavadinimu „Tapatybės perkonstravimas karo kontekste: Lietuvos rusakalbių atvejo analizė“. Tai geriausias 2023 m. Politikos ir medijų studijų magistro darbas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Darbas Jungtinėje Karalystėje, o namai – Lietuvoje. Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad aukštos kvalifikacijos specialistus iš Lietuvos dažnai vilioja Vakarų Europoje veikiančios bendrovės, siūlančios darbą nuotoliniu būdu. Kokie specialistai paklausiausi?Po kelerių metų šalyje trūks apie pustrečio tūkstančio specialiųjų pedagogų. Ilgą laiką tokius specialistus ruošdavo tik Šiauliai. Neseniai tai daryti pradėjo ir Kaunas bei Vilnius. Tačiau net ir apie šimtą specialistų per metus paruošiančios aukštosios mokyklos poreikio nepatenkins.Vokietijoje ir toliau netyla pasipiktinimas dėl planų plėsti kasyklas ir griauti Liucerato kaimelį. Policijai išgabenus dalį klimato aktyvistų, pranešama, kad dalis jų liko pasislėpę tuneliuose ir šachtose, o šeštadienį laukiama, kad prie protestuotojų prisijungs Greta Thunberg.Kultūros ministras Simonas Kairys teatrams rekomenduoja iš repertuarų šalinti rusų kompozitorių kūrinius. Pasak ministro, švelnios, rekomendacijos teatrams išplatintos praėjusią savaitę. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pranešė išėmęs iš sezono repertuaro rusų kompozitorių kūrinius. Ar seka tokiu pavyzdžiu ir kiti Lietuvos teatrai?Ved. Darius Matas

Daliai Lietuvos politikų raginant kuo greičiau Ukrainą priimti į NATO, Lenkijos Jogailos universiteto docentas Wojciechas Michnikas teigia, kad tebesitęsiant karui to neįmanoma pasiekti. Kodėl? Kokios Ukrainos galimybės dėl narystės Europos Sąjungoje? Politologas taip pat aptaria, kiek vieninga yra bendrija ir kokių pamokų išmoko Lenkija po raketos smūgių į šalies teritoriją.Rubrikoje „Keturi milijonai“ – jūrų biologė-okeanografė Laura Stukonytė. Pokalbis apie patirtis skirtingose pasaulio vietose, Baltijos jūros kiaules ir vandenynų problemas, į kurias dėmesį atkreipia filmas „Įsikūnijimas. Vandens kelias“.Kaip socialinė ir ekonominė nelygybė lemia paauglių tikslus ir motyvaciją? Šią temą neseniai išleistoje monografijoje „Pasiruošę kilti: paauglių tikslai nelygioje visuomenėje“ aptaria Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Pokalbis su tyrimo vadove, universiteto docente Rasa Erentaite.Neseniai pradėjo veikti emocinę pagalbą mamos teikianti „Mamos linija“. Kokia patirtis paskatino kurti tokią liniją ir kuo pokalbis gali padėti neseniai pagimdžiusioms mamoms? Apie tai pasakoja linijos vadovė Dalia Tija Šilė.LRT FAKTAI. Ar tikrai mažėja vaikų skiepijimas – aiškinasi žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Trapikaitė

Greta Thunberg ir dar 600 jaunų žmonių padavė Švediją į teismą, kaltindami neveiklumu klimato srityje.Žmonių su Dauno sindromu sportinės gimnastikos Pasaulio čempionate trys Lietuvos atstovės iškovojo 11 medalių.Neseniai pradėjo veikti įkalintų žmonių dirbinių internetinė parduotuvė „Pagaminta kalėjime“.Rimas Bružas pristato savo filmą apie vieną Ukrainos karį – išgyvenusį Mariupolio košmarą ir nelaisvę. Filmo „Karys“ premjera – antradienį per LRT TELEVIZIJĄ.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje - pokalbis su Majamio universiteto Lietuvos programos direktore, antropologijos katedros docente Neringa Klumbytė. Ji ne vienerius metus tyrinėja daug metų Lietuvoje leistą satyros ir humoro žurnalą „Šluota“, kuris savo piką pasiekė sovietmečiu. Neseniai pasirodė Neringos Klumbytės anglų kalba leista knyga „Autoritarinis juokas“.Argentinos futbolo rinktinė laimėjo neįtikėtiną finalą po dviejų įvarčių pratęsime ir laimėtos baudinių serijos. Kokios emocijos vyravo Argentinoje ir Prancūzijoje?Lietuviai baigiant minėti karaimų metus, trijų Trakuose gimusių, bet skirtingas gyvenimo patirtis turinčių karaimių istorijos. Jas kalbino VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos ketvirtakursė Toma Andrulytė.Viešųjų tualetų trūkumas arba jų netvarkingumas vis dar išlieka viena didžiausių problemų Lietuvos turistiniuose objektuose.

Neseniai pasibaigusioje COP27 konferencijoje priimtas istorinis susitarimas dėl nuostolių ir žalos fondo įkūrimo. Šio mechanizmo pagalba turtingos šalys turėtų kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl klimato kaitos patiria neturtingos šalys. Kaip skaičiuojama dėl klimato kaitos patirta žala? Koks bus Lietuvos indėlis į šį fondą?Kodėl renkantis profesiją yra svarbu įvertinti ne tik jos prestižą, bet ir asmenines savybes? Ar tikrai keisti darbo pobūdį niekada nėra per vėlu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantu Laurynu Puidoku.Dalis ekspertų sako, kad būtina kuo greičiau įteisinti investicinę sąskaitą. Joje gyventojai laikytų pinigus skirtus investuoti į finansinį turtą. Šių lėšų prieaugis būtų neapmokestinamas. Išskyrus tada, kai lėšas gyventojas nuspręstų išsiimti. Vyriausybė tokių planų turi, bet atidėlioja. Ar tokia sąskaita paskatintų žmones aktyviau investuoti?Dar viena tema. Neseniai atliktas visuomenės tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė lietuvių yra darbe susidūrę su emociniais sunkumais. Nors daugelis norėtų, kad į tai būtų atsižvelgta, vos penktadalis jaučia, kad darbdavys realiai rūpinasi jų savijauta. Kokią tiesioginę įtaką verslo sėkmei turi investavimas į darbuotojų emocinę sveikatą?O laidos pabaigoje tradiciškai - „Auksinio proto“ atranka.Ved. Darius Matas

Vienos garsiausių XX amžiaus danų rašytojų Tove Ditlevsen autofikcinis pasakojimas „Kopenhagos trilogija“ parašytas dar 1967-1971 metais, tačiau dabar išgyvena naują populiarumą. Neseniai trilogija, pasakojanti apie rašytojos gyvenimą skurdžioje aplinkoje, žūtbūtinį troškimą tapti rašytoja, jos kūrybiškumo paieškas ir kovą su priklausomybėmis išleista ir lietuvių kalba. Tinklalaidėje „Perskaitymai“ apie šią knygą laidos vedėjai Audrius Ožalas ir Jūratė Čerškutė kalbasi su knygos vertėja į lietuvių kalbą Aurelija Bivainyte.

Ukrainos branduolinės energijos agentūra „Enerhoatom“ rugsėjo 11-ąją pranešė, kad dėl saugumo išjungtas paskutinis veikęs Zaporižios atominės jėgainės reaktorius. Kovo pradžioje, kai ją užėmė Rusijos pajėgos, didžiausia Europoje branduolinė elektrinė atsidūrė karo zonoje. Dėl to nuolat trikdomas elektros tiekimas ir kyla pavojus, kad neaušinamoje jėgainė gali kilti avarija.Neseniai ten apsilankę Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros pareigūnai perspėja apie vis augantį avarijos pavojų ir ragina aplink ją nustatyti saugumo zoną. Bet Rusija atsisako tai padaryti. Ukraina skelbia, kad elektrinės darbuotojai patiria nuolatinį spaudimą ir yra kankinami, o nuo rugpjūčio pradžios rusų pajėgos periodiškai apšaudo atominę elektrinę ir teritoriją aplink ją. Rusija savo ruožtu dėl apšaudymų kaltina Ukrainą.„Visgi aš išlieku skeptiška, kad rusai, net tie, kurie kažkur saugiai pasislėpę priima sprendimus, iš tikrųjų nori sukelti – sąmoningai sukelti - didelę branduolinę katastrofą Zaporižioje. Jei jie to būtų norėję, greičiausiai jau būtų tai padarę. Yra pavojus, kad išsilydys reaktorių šerdis, ar dar blogiau, kils gaisras panaudoto kuro baseine. Bet net tai sukeltų radiacijos pasklidimą ir Rusijos teritorijoje. Kiek jiems tai būtų pakankama priežastis susilaikyti – turint omenyje kiek jie nepaiso savo pačių į karą siunčiamų piliečių gyvybių – tai jau kitas klausimas“, - sako Harvardo universiteto mokslininkė, ukrainiečių istorikė dr. Mariana Budjeryn.„Tikslas gali būti paskleisti vadinamąjį karo rūką, sudrumsti vandenis, apkaltinti Ukrainą, kad ji bombarduoja jėgainę. Turbūt siekiama grąžinti istorinius prisiminimus apie Čornobylį, palaužti Ukrainos valią priešintis, priversti žmones dalyvauti melaginguose referendumuose okupuotose teritorijose ir sustabdyti karinę Vakarų paramą Ukrainai. Man tai irgi atrodo įtikinamas šito labai pavojingo žaidimo tikslas.“Pokalbis su dr. Mariana Budjeryn apie precedentų neturintį branduolinės energetikos pavertimą ginklu Ukrainoje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė kol kas neleidžia paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų, nes egzamino neišlaikė apie 35 proc. moksleivių. Ministrė ekspertų paprašė papildomo paaiškinimo, kodėl tokie blogi rezultatai. Kodėl Lietuvos vaikai nemoka matematikos ir ką daryti? Pokalbis su dviem matematikos mokytojais – Andriumi Berniukevičiumi ir Lina Aleknavičiene.Kaip kovoti su alergija vabzdžių įgėlimams, įkandimams ir kodėl dalis žmonių nuo jų gali mirti? Pokalbis su gydytoja alergologe prof. Brigita Šitkauskiene.„Teisinis švietimas Lietuvoje yra tragiškas. Žmonės nežino elementariausių dalykų – nei savo teisių, nei pareigų, nors su šitais dalykais jie susiduria praktiškai kasdien“, – taip sako teisininkė advokatė Iveta Jarašiūnaitė, „Instagrame“ žmonėms paprastai aiškinanti teisės peripetijas.Neseniai iš Ukrainos grįžo dvi savaites ten praleidęs kolega žurnalistas Augustinas Šulija.Ved. Edvardas Kubilius

Tikiu, kad epitetą - kvailių auksas - tikrai esate girdėję. O atsirado jis tada, kai žmones buvo apsėdusi aukso karštinė ir paties įvairiausio plauko veikėjai lindo į kasyklas ir brido į upelius ieškodami tauriojo metalo, bet kartais vietoje tikro aukso grynuolių jie parsinešdavo pirito, savo išvaizda primenančio auksą, tačiau savo verte iki to tikrojo ir tauriojo - toli gražu. Šiandien ir tauriuosius metalus, ir deimantus žmonės bando įsigyti įvairiausiais būdais, bet ekspertai sako - ši investicija negali būti pigi, o jei jau taip atsitiko - tikėtina liksite kvailio vietoje ir be pinigų. Plačiau - Dovilė Lisauskaitė.Šiandien Madride prasideda NATO viršūnių susitikimas. Iš Madrido mūsų korespondentas Mindaugas Laukagalis Komentuoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Aktualus klausimas.Šiandien, birželio 28 dieną Lietuvos Raudonasis Kryžius startuoja su Pirmosios pagalbos kampanija, kuri vadinasi Antroji pagalba. Antroji pagalba reikalinga tiems, kuriems nesuteikiama pirmoji pagalba. Neseniai atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas, kuriuo galima grįsti kampanijos ir pirmosios pagalbos įgūdžių poreikį:45% lietuvių nemokėtų arba greičiausiai nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos kitam, tik 22 proc. lietuvių yra išklausę praktinius pirmosios pagalbos mokymus, kas penktas lietuvis (20 proc.) yra atsidūręs situacijoje, kurioje reikėtų pirmosios pagalbos suteikimo žiniųKlausytojams atsako ir komentuoja Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Emilija Kasparienė ir komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie registravęsi Užimtumo tarnyboje. Kaip karo pabėgėliams sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje domėjosi Edita Vitė.Aktualus pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.LRT radijo klausytoja iš Šiaulių Adolfina Stakutienė tapo prezidento metinio pranešimo heroje. Klausytoja prieš pranešimą skambino į Ryto garsų laidą, dalijosi savo patirtimi, kuomet aštuonis mėnesius nesulaukė medikų pagalbos. Šią istoriją prezidentas aptarė skaitydamas metinį pranešimą Seime. Plačiau Editos Vitės reportaže.Savaitės komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Augančios palūkanos gąsdina būsto paskolas turinčius lenkus. Šią ir kitas temas, kurios šiuo metu aktualios Lenkijoje, apžvelgia LRT RADIJO bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.Lietuvai ir visai Europai svarstant, kaip atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir sklandžiai pereiti prie žaliosios, dalis ekspertų siūlo aktyviau skatinti su vandeniliu susijusių technologijų kūrimą. Kaip vandenilis gali būti panaudotas energetikoje? Kokia to kaina ekonomikai ir žmonėms? Dalyvauja Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas Darius Milčius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Šiandien minima Tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją. Neseniai paskelbtame Europos Vaivorykštės indekse, kuris matuoja kaip užtikrinamos LGBT teisės, Lietuva yra 35-ta iš 49 vertintų šalių. Kokie didžiausi iššūkiai išlieka ir kodėl svarbu nebijoti būti savimi? Pokalbis su LGBT teisių portalo „Jarmo“ redaktoriumi, žmogaus teisių aktyvistu Jonu Valaičiu.Ar prieš talpindami nuotrauką Feisbuke turėtumėme atsiklausti visų joje įamžintų žmonių leidimo? Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant informaciją socialiniuose tinkluose? Pokalbis su MRU profesore Salvija Mulevičiene.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas