Podcasts about dirbtinis

Dirbtinis intelektas vis dažniau pristatomas ne tik kaip įrankis tekstams rašyti ar informacijai surasti, bet ir kaip galimas mokslinių tyrimų partneris. Naujas eksperimentas tai parodė itin ambicingai – teigiama, kad tūkstančiai dirbtinio intelekto agentų per maždaug 88 valandas rado galimą sprendimą vienai garsiausių matematikos problemų.

Dirbtinis intelektas vis dažniau persikelia iš kompiuterių ir telefonų į mediciną bei kasdien naudojamus daiktus. Vienas naujausių pavyzdžių – beveik 500 eurų kainuojantis dantų šepetėlis su kamera, o gerokai svarbesnėje srityje DI pasitelkiamas kuriant konkrečiam vėžiu sergančiam pacientui pritaikytą mRNR terapiją.

Kultūra, politika, ekonomika - kas sieja Lietuvą ir Vokietiją? Tai aiškinsis naujos laidos Vilnius-Berlynas autorės: televizijos ir radijo laidų kūrėja Rita Naujokaitytė ir istorikė, visuomenininkė Rūta Matimaitytė.Vilniuje jau penktą kartą organizuojama tarptautinės bendruomenės šventė „Vilnius Is My City“. Tai vienintelis tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse ir vienas didžiausių visoje Šiaurės Europoje, kuris šiemet vilniečius bei miesto svečius kviečia susitikti prie bendro stalo – pažinti sostinėje gyvenančius skirtingų kultūrų žmones, jų tradicijas, kalbas, muziką ir skonius.Ruduo ne tik naujų mokslų metų, bet daliai ir naujo darbo pradžia. Kaip tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui ir padaryti gerą įspūdį potencialiam darbdaviui?Lietuvos paštas pradeda partnerystę su Lietuvos policija ir prisijungia prie visuomenės informavimo kampanijos prieš sukčius „Padėk ragelį“. Informacija, kaip apsisaugoti nuo sukčių pinklių, gyventojus pasieks per LP EXPRESS paštomatų ekranus, Lietuvos pašto socialinių tinklų kanalus ir skrajutes Lietuvos pašto skyriuose.Tęsiame pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą Lietuvoje. KaLtinėnų miestelyje, Šilalės rajone, įsikūręs Dvasingumo parkas. Jame įrengtos Tremtinių Kalvarijos, Mergelės Marijos lurdas, o greta skulptūrų stovi vienas aukščiausių kryžių mūsų šalyje.Ved. Darius Matas.

Nebijoti gadinti ir eksperimentuoti – tokią pamoką išmoko tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Tamulytė (slapyvardžiu Aglaja Ray), persikrausčiusi gyventi į Kazlų Rūdą ir vykdžiusi ten meninį tyrimą, kurio rezultatu tapo Dūmų fabriko galerijoje Naujojoje Vilnioje atidaryta personalinė paroda „Mažiau garso – daugiau šviesos“.Rytoj, rugpjūčio 22-ąją, Nidoje minima Tarptautinė švyturių diena. Šiemet jos programa kvies pažvelgti į švyturius ne tik kaip į navigacinius ženklus, bet ir kaip į jūrinio, industrinio bei kultūrinio paveldo dalį. Ką apie Kuršių nerijos raidą pasakoja švyturių tinklas ir kaip tokį paveldą išsaugoti šiandien?Pasaulio bibliotekos sprendžia, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga nepadidintų atskirties tarp žmonių. Dirbtinis intelektas ir sparčiai skaitmenėjančios paslaugos keičia tai, kaip ieškome informacijos, mokomės ir sprendžiame kasdienes užduotis, tačiau kartu kelia klausimą, ar visi visuomenės nariai spėja prisitaikyti prie šių pokyčių. Kokio vaidmens mažinant skaitmeninę atskirtį gali imtis bibliotekos ir kokių gebėjimų šiandien reikia žmogui, kad jis neliktų technologinių pokyčių paraštėse?Šiandien prasideda tris dienas truksiantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Jau tradicija tapusi iniciatyva kviečia lankytojus į industrinės erdvės ir menininkų kuriamą patirtį. Šių metų festivalio tema „Procesai: Vanduo“.Šeštadienį prie Baltojo tilto Vilniuje pirmą kartą susitiks devynios Lietuvoje veikiančios savadarbių garso sistemų bendruomenės. Iki šiol dažniau pogrindžio renginiuose ir alternatyviose erdvėse gyvavusi „garso sistemų“ kultūra šįkart persikels į miesto centrą ir dienos šviesą. Kas yra savadarbių garso sistemų kultūra, kuo ji skiriasi nuo įprastų muzikos renginių ir kodėl jos kūrėjai siekia būti labiau matomi?Ved. Justė Krikščiūnė

Dirbtinis intelektas sugeba pats priimti sprendimus ir „pabėgti“ iš izoliuotų testavimo aplinkų. Taip pat – sukurti naujus virusus. Tuo metu valstybės vis garsiau kalba apie Dirbtinio intelekto ribojimus. Jungtinės valstijos svarsto įpareigoti dirbtinio intelekto modelių kūrėjus atlikti nepriklausomus saugumo auditus, tačiau baiminasi atsilikti nuo Kinijos. Europos Sąjungoje nuo rugpjūčio privaloma aiškiai žymėti dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį.Tačiau ar to užtenka? Ar žmonija dar pajėgi suvaldyti savo pačios sukurtą dirbtinį intelektą?Laidoje dalyvauja „Cybernews“ vyr. redaktorė Jurgita Lapienytė, UNESCO Dirbtinio intelekto, naujųjų technologijų ir inovacijų visuomenei centro vadovas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, Mykolo Romerio universiteto profesorius Paulius Pakutinskas, Europos Komisijos ekspertų grupės dėl dirbtinio intelekto sutarčių narys, advokatas Rytis Jokubauskas, Filosofas Vilius Dranseika.Ved. Liepa Želnienė

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus, ir kviečiame apsilankyti Kurtuvėnuose. Šiame vos 20 kilometrų nuo Šiaulių nutolusiame miestelyje yra vėlyvojo baroko stiliaus Šventojo apaštalo Jokūbo bažnyčia. Iš Kurtuvėnų pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Šiandien Ignalinoje prasideda IX-oji „Meno bangų“ rezidencija „19 amžiaus atspindžiai“. Kodėl šiais metais kreipiamas dėmesys į 19 a. kūrėjų mintis ir idėjas? Pokalbis su vienu iš rezidencijos organizatorių Mariumi Kraptavičiumi, leidyklos „Slinktys“ vadovu Juozu Žitkausku ir baleto istoriku profesoriumi Helmutu Šabasevičiumi.„Vilnius JJazz Ensemble“ pradėjo iniciatyvą „Backing Tracks: Ateities dainos“. Tai atvira lietuviškos muzikos kūrybos platforma, kurioje profesionalūs muzikantai nemokamai atveria savo kūrinius, partitūras, daugiakanalius garso įrašus ir kitą kūrybinę medžiagą visiems norintiems kurti, mokytis ar eksperimentuoti.Ved. Gerūta Griniūtė

Socialiniuose tinkluose plinta istorija, kurioje vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba kaltinama iš šeimos atimanti prieš dvi paras mirusį kūdikį. Skelbiama esą sunkiai sirgusi dviejų mėnesių mergaitė mirė ligoninėje, nes turėjo įgimtą Patau sindromą. Šeima pasakoja, kad praėjus dviem dienoms po dukros mirties sulaukė Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos rašto apie tai, kad iš šeimos paimamas ir miręs, ir kiti auginami vaikai.Vasaros pradžioje paskelbus apie pasiektus preliminarius JAV ir Irano susitarimus pasaulinė naftos rinka kurį laiką stabilizavosi, tačiau atsinaujinus apšaudymams ir vėl sustojus laivybai Hormūzo sąsiauryje, degalų kainos Lietuvoje išlieka aukštos. Degalinių atstovai sako, kad prie to galimai prisideda nesąžiningi, pasipelnyti norintys verslai, o ekonomistų teigimu – degalų kainos Lietuvoje atitinka nestabilią situaciją pasaulyje.Sulaukęs keisto skambučio vilnietis išsiaiškino, kad sesers balsą „pavogė“ sukčiai.Daug diskusijų sukėlęs Kauno valdžios sprendimas mieste statyti puspenkto milijono eurų kainuojantį apžvalgos ratą pamažu virsta realybe.Tik ką pasibaigus vienam labiausiai komercializuotų ir politizuotų pasaulio futbolo čempionatų, pasaulio futbolą vienijanti organizacija FIFA pranešė apie dar vieną skambų, tačiau kritiškai vertinamą sprendimą – siekį į tarptautinį futbolą įtraukti privačius investuotojus.Latvijoje šįvakar turėjęs vykti amerikiečių reperio Pitbull koncertas neįvyks. Apie tai 50 tūkst. bilietus įsigijusių žmonių buvo informuoti tik vakar. Aiškinama, kad koncertas atšauktas dėl to, kad nepavyko saugiai įrengti koncerto scenos.Ved. Liepa Želnienė

Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne tik informacijos paieškos įrankiu, bet ir draugu ar net psichologu. Šiandien technologijų bendrovės jau parduoda robotus, žadančius ištikimybę, draugiją ir besąlygišką meilę, tačiau specialistai perspėja, kad dirbtinis intelektas tikro ryšio su kitu žmogumi atkurti negali, o patarimai gali būti klaidingi.LRT užsakymu paskelbta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tik kiek daugiau nei penktadalis suaugusių šalies gyventojų tiksliai žino, kur šalia jų namų yra artimiausia priedanga. Geriausiai, kur yra artimiausia priedanga, žino vyrai, jaunesni nei 50 metų didmiesčių gyventojai.Šiandien Swedbank pristato naujausią tyrimą, kuris rodo, kas šiandien Lietuvoje laikoma vidurine klase. Ką, jūsų nuomone, turėtų galėti sau leisti vidurinės klasės atstovas?Liepos pradžioje Didžiosios Britanijos laikraštis „The Telegraph“ ir lenkų leidinys „Onet“ pranešė, kad JAV įspėjo Varšuvą, jog Rusija artimiausiais mėnesiais svarsto galimybę surengti ribotą karinę provokaciją prieš Lenkiją. Lenkijos Užsienio reikalų ministras dienraščiui sakė šios žinios negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau, kadangi ji paskelbta patikimame laikraštyje, „tikėtina, kad ji yra teisinga“.Ved. Rūta Kupetytė

Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.Laidoje „Gimtoji žemė“ kalbamės su šios idėjos autore Violeta Shenk apie augantį autentiškų patirčių poreikį ir tai, kuo Lietuvos regionai gali nustebinti.Dirbtinis intelektas vis dažniau siūlo atsakymus į įvairiausius klausimus, tačiau ar jis gali pakeisti žemės ūkio konsultantus? Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis įsitikinęs, kad praktinė patirtis, gebėjimas įvertinti konkrečią situaciją ir sukauptos žinios išlieka didžiausiu konsultantų pranašumu.Renkantis šunį svarbu ne tik veislė, bet ir veisėjas. Veisėja ir šunų dresūros mokyklos įkūrėja Skaistė Skibiniauskaitė laidoje pasakoja, kaip atpažinti atsakingą veisėją ir kokį šunį verta rinktis gyvenantiems kaime ar vienkiemyje.Ved. Kristina Toleikienė

Kaip visuomenei jautriomis temomis kalbėti pasitelkiant profesionalų meną? Pokalbis su Lina Šlipavičiūte, menų laboratorijos „Kiaurai sienas“ įkūrėja, restauratore ir urbanistinio meno projektų autore. Ji žinoma dėl tokių iniciatyvų kaip „Sienos prisimena“ ar „Nematomi paukščiai“.Lietuvos pedagogai mokosi „įdarbinti“ dirbtinį intelektą – jis tikrina namų darbus, atsako į el. laiškus ir kuria virtualius asistentus moksleiviams.Minint Alergijos dieną, pasikalbėsime apie tai, ką svarbu žinoti, kad kelionės nesugadintų nemalonios kūno reakcijos į dažnai nežinomus alergenus.Nuo Kyjivo iki Kosta Rikos: Vilniuje prasideda Tarptautinis universitetų teatrų festivalis. Ji vyks kartu su pirmą kartą Baltijos šalyse organizuojamu XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Festivalio programoje – 16 nemokamų renginių.Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Šarokšaji paroda „Drėgna žemė“. Joje fotografas vietoje įprastų karo Ukrainoje vaizdų pristato kasdienes, kartais absurdiškas ar netikėtas situacijas. Sekdamas jaunimo ir subkultūrų gyvenimą, autorius atskleidžia, kaip šiuolaikinėje Ukrainoje kuriami gyvenimai, nepaisant nuolatinės grėsmės.Ved. Darius Matas.

Prisijunkite prie NARIŲ

Dirbtinis intelektas atėjo ir čia pasiliks. Tai ar tikrai taip verta nerimauti dėl savo darbo vietos? O gal robotas ne toks ir grėsmingas? Pašnekovas - Gediminas Buivydas, bendrovės „AI Officer“ bendrakūrėjas.Dar papasakosime, kodėl nepaisant itin prastos reputacijos mokesčių rojų populiarumas auga?Ir kaip karščio bangos gali daryti įtaką pasaulio futbolo čempionatui?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Du melžimo robotai, pašarams pristumdyti ir mėšlui tvarkyti robotai, speciali kompiuterinė programa ir dirbtinis intelektas padeda ūkininkui įveikti sunkmetį pieno sektoriuje. Tauragės rajono Ruikių kaime 120 melžiamų karvių turintis Paulius Macas fermą modernizavo prieš penkeris metus ir dabar vėl galvoja apie bandos didinimą. Jaunasis ūkininkas mano, kad būtina žinoti pieno savikainą, todėl reikia tiksliai skaičiuoti sąnaudas, matyti galimybes optimizuoti procesus ir norint išlikti nuolatos investuoti.Šalies kaimuose sparčiai mažėja gyventojų, bet pastaraisiais metais vis daugiau miestiečių kraustosi gyventi kaimiškose vietovėse. Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijoje prieš 25 metus gyveno 1700 žmonių, dabar jų liko apie tūkstantį. Tokią informaciją pateikęs seniūnas Antanas Zalepūgas pasakoja kas dabar vilioja žmones apsigyventi kaime.Mažeikių rajone šalia Sedos Vaduvos upės slėnyje trykštantis šaltinis – pavyzdys, kaip gamta susipynusi su legendomis, tautosaka ir istorija. Apie legendas ir tikrą istoriją pasakoja Sedos gyventoja Genoveita Gricienė.Ved. Arvydas Urba

Dirbtinis intelektas keičia kasdienybę. Lietuva pretenduoja tapti ne tik DI naudotoja, bet ir kūrėja ir taip išauginti šalies ekonomikos vertę bent 10 mlrd. eurų. Dokumente minima būsima nauda verslui, mokslui, visuomenei. Bet ar dirbtinės smegenys gali pakeisti žmogų? Kokią įtaką DI turės darbo rinkai? Kokie didžiausi jo pavojai? Diskutuoja VDU partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Martynas Survilas.Ved. Irma Janauskaitė.

Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis sparčiau įsitvirtina mūsų gyvenime. Nuošalyje neliko ir personalo atrankos procesai. – DI čia pasitelkiamas ir CV analizei, ir kandidatų vertinimui, juo net gali būti grindžiami sprendimai, kas bus pakviestas į darbo atrankos pokalbį. Nors tai leidžia įmonėms sutaupyti laiko, sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką bei spartinti atrankos procesus, kartu jis kelia ir rimtų duomenų apsaugos bei teisinių iššūkių. Kur slypi didžiausios rizikos ir kaip jų išvengti? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnere, advokato padėjėja Daiva Tamulioniene.

Pirmadieniais 12 val. LRT Opus laidos “Dienos pulsas” eteryje - rubrika “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje.Šio epizodo metu apie DI įrankių pritaikymą asmeniniame ir darbiniame gyvenime diskutavome su LRT radijo departamento vadovu Giedriumi Masalskiu.Kodėl Giedrius šią technologiją vadina dirbtiniu (ne)intelektu ir ar tikėtina, kad radijo žinias jau netrukus skaitys "dirbtiniai" diktoriai?Kokius įrankius jau drąsiai naudojame, kokių dar trūksta? Ir kiek galime jais pasitikėti?Ved. Kamilė Tumelytė

Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto naudojimas?Lietuvoje vieši Kanados lietuvių fondo Tarybos pirmininkas Arūnas Pabedinskas. Pokalbis apie prestižinę Dausų šeimos lietuvių literatūros premiją, Lietuvos išeiviją Kanadoje, kultūros mecenatystę.Į LRT GIRDI kreipėsi kaunietė Justina, kuriai užkliuvo vienos elektroninės prekybos platformos siųsta reklaminė žinutė, skelbianti, kad dabar, kai daugybė lietuvių masiškai leidžia pinigus, geras metas apsipirkti. Moteris rašo: „ar tikrai žmonės savarankiškai mažai į kairę ir į dešinę leidžia gautus pinigus, jog dar reikėtų tokio skatinimo? suerzino tokia verslo strategija.“Šiaulių rajone esančio Kurtuvėnų svirno galerijoje veikia vienos garsiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkių Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės paroda „Nuošalė“. Čia eksponuojami ir prieš porą dešimtmečių kurti, ir naujausi menininkės darbai: instaliacijos su sporto atributikos fragmentais, kryželiu siuvinėti metalo objektai.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto naudojimas? Laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėja, docentė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.Ved. Darius Matas

Paveldėjimo klausimai vis dažniau paliečia ne tik suaugusiuosius, bet ir nepilnamečius vaikus, kurių interesų apsauga tampa ypač svarbi. Paveldint turtą vaikams, teisinis procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami išimtinai vaiko naudai. Esminį vaidmenį čia atlieka notaras, kuris ne tik tvarko paveldėjimo dokumentus, bet ir prižiūri, ar nepažeidžiamos nepilnamečių teisės. Kaip nepilnamečiai paveldi turtą, kokias pareigas turi jų atstovai ir kokių veiksmų privalo imtis notaras? Pokalbis su notare, Lietuvos notarų rūmų Notarinės praktikos apibendrinimo ir norminių teisės aktų rengimo komisijos pirmininke Dalija Svirbutiene.Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės.Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Tačiau ekonomikos pokyčiai ir socialiniai aspektai smarkiai veikia darbo santykius. Darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Kaip elgtis , jei darbdavys pakeitė darbo sutarties sąlygas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.Ved. Artūras Matusas

Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės.

Suburti šalies žmones naujam gerumo darbui ir padovanoti palaikymą vaikams, gimstantiems su įvairiais sveikatos sunkumais - tokį tikslą sau kelia akcijos Mažiesiems iš didelių rankų organizatoriai. Šių metų renginio simbolis – rankomis megztas migdukas, virtęs personažu.Dirbtinio intelekto technologijos kasdien taikomos vis plačiau. Viena sričių - personalo atranka. Kaip dirbtinis intelektas gali padėti susirasti darbą?Kaip Lietuvos teatro menininkus ir jų spektaklius vertina užsienio žiūrovai ir ekspertai?Socialiniuose tinkluose dažnai dalinamasi receptais, kuriuos žmonės vadina sensacijomis. Šią žiemą maišyti ledus pusnyse, dabar siūloma paragauti sūrio pyrago deserto. Ar tai – tik trumpalaikės mados, socialiniai tinklai ilgam keičia mūsų požiūrį į maistą ir kulinariją?Ved. Darius Matas.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Kad „Siri“ ar „Alexa“ ir kitos šiuolaikinės technologijos, dirbtinis intelektas prabiltų lietuviškai – reikia mūsų balsų. Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvių kalbos institutas kuria lietuvių kalbos garsyną „Liepa-3“ ir kviečia prisijungti kiekvieną, kam rūpi lietuvių kalbos ateitis technologijų pasaulyje.Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijamasi vaizdais iš Lietuvos kelių – juose užfiksuoti partrenkti, žuvę ar sužeisti laukiniai gyvūnai. Ar iš tiesų daugėja sužeistų gyvūnų ir kur jie keliauja?

Radijo dokumentikos pasakojimas apie tai, ką reiškia dirbti istorijos mokytoju įvairių krizių, karų ir istorinių lūžių laikais, kai socialiniuose tinkluose informacija bei radikalus turinys plinta be filtro.Laima Šaparnienė – žmogus, be kurio Nemakščiuose gyventi nebūtų taip linksma.Dirbtinis intelektas. Kaip dažnai mes su juo tariamės sveikatos klausimais? Gydytojai jau sulaukia pacientų, bendravusiu su DI ir jau žinančių, kuo serga ir kaip gydytis. Pokalbis su gydytoju M. Gedminu ir DI lektoriumi D. Grigaliūnu.Socialdemokratai pareiškė perimantys iš "Nemuno aušros" kultūros ministerijos portfelį, o patys nemuniečiai ėmėsi kritikuoti savo pirmininką dėl viešo nesivaldymo. Koks valdančiosios koalicijos likimas? Pokalbis su politologe G. Burbulyte.Ved. Liuda Kudinova

Šią savaitę pristatytas tarptautinis mokytojų tyrimas TALIS rodo, kad Lietuvos mokytojai itin pasitiki savo skaitmeninėmis kompetencijomis. Net 80 procentų (iš apklaustų daugiau nei 4 tūkst. šalies pedagogų bei dar apie 200 mokyklų vadovų) tvirtina gerai mokantys naudotis technologinėmis priemonėmis (EBPO šalyse taip atsakė tik 70 proc. pedagogų). O 39 proc. jų jau įsileido dirbtinį intelektą (DI) į klases (EBPO šalyse - tik 36 proc. mokytojų naudoja DI įrankius). Iš pirmo žvilgsnio – viskas sklandu, modernu Lietuvos mokyklose. Bet realybė gerokai spalvingesnė.Mokiniai su technologijomis žongliruoja lyg su kamuoliukais – greitai, be pastangų, kartais net be supratimo, kur tie kamuoliukai nuskrenda. Jie prašo DI pagalbos ruošiantis pamokoms. Tiesa, ne tam, kad išmoktų, o kad „būtų greičiau“.Mokytojai tuo metu žiūri į DI įrankius su atsarga – tarsi į naują kolegą, kuris dar neaišku, ar padės, ar sugriaus jų darbo ritmą. Jie suvokia, kad technologijos – ne tik darbą palengvinanti priemonė, o ir iššūkis.Tad kyla klausimas – ar technologinis greitis prilygsta technologiniam brandumui? Ir kas švietime turėtų vesti į priekį - mokiniai, kurie eksperimentuoja, ar mokytojai, kurie atsakingai vertina pasekmes?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Miglė Glušauskaitė, Kauno Veršvų gimnazijos biologijos mokytoja, Gražina Korvel, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė, ir Edvinas Šulcas, „Adform“ generatyvinio dirbtinio intelekto komandos techninis vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Rugsėjo 25 dieną Kauno rajone Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasideda specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Joje bus pristatomi veisliniai žirgai, triušiai bei paukščiai. Bus demonstruojami ir vertinami gyvūnai, parodomąsias programas komentuos ekspertai. Gaila, kad dėl ligų grėsmės šiemet parodoje nebus galvijų, ožkų ir avių. Įvairi bus šviečiamoji programa – aptars užkrečiamąsias gyvulių ligas ir biosaugą, veisimo programas, trumpąsias tiekimo grandines, kitas aktualias gyvulininkystės temas.Šalyje vis dažniau stengiamasi žmones su negalia įtraukti į naudingą veiklą. Taip Tauragės „Carito“ iniciatyva įkurtos socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Čia trys darbuotojai, vadovaujami virėjos Indros Dadūrienės, bendram darbui sutelkė 30 žmonių su negalia. Gaminami įvairiausi patiekalai, dažniausiai – valgytojų pamėgti cepelinai su 4 rūšių įdarais. Organizatoriai tikisi, kad ateityje šis projektas peraugs į socialinį verslą.Užsienis. Prancūzija – viena didžiausių žemės ūkio šalių Europoje, kurioje vis dažniau diegiamos išmaniosios technologijos. Dirbtinis intelektas jau ne tik pataria darbuose, bet ir palengva perima gyvūnų priežiūrą. Patys ūkininkai pastebi, kad tai ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir padeda ūkiams išlikti konkurencingiems.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Vilniaus Gedimino kalno funikulierius gesdavo dažnai, tačiau nuo šiol skelbiama, kad pilies bokštą bus galima pasiekti tik kopiant. Ar ilgam sustojo keltuvas?Vietoj ministro - dirbtinis intelektas, kada technologijos yra pranašesnės už žmogų? Albanijoje pareigas pradeda eiti pirma pasaulyje ministrė, sukurta dirbtinio intelekto. Ji prižiūrės viešuosius pirkimus.Neapsikentę plėtros, ūkininkai kyla į kova su saulės elektrinių parkais. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia politikus, bendruomenes ir visuomenę diskutuoti, ar kelių šimtų hektarų saulės elektrinių parkai iš tiesų kuria energetinį nepriklausomumą, ar, priešingai, kelia daugiau rizikų nei naudos.Meninis projektas subūrė Šiaulių bendruomenę ir kūrėjus – jie atnaujino seniausią miesto kvartalą. Vidiniame fotografijos muziejaus kieme atidaryta „Bromos“ galerija, kurioje eksponuojami kūriniai, įamžinantys centrinių gatvių gyvenimą praeityje ir dabar.Ved. Darius Matas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Apie dirbtinį intelektą ir etiką. Kiek įmonės prisideda, kad mūsų duomenys būtų saugūs? Kaip patiems apsaugoti savo duomenis?Po pusės vienuoliktos žinių aptarsime Jungtinės Karalystės sprendimą uždrausti dvi drabužių grupės „Zara“ reklamas su per lieknais modeliais. Kokią įtaką tokios reklamos turi mūsų kūno suvokimui? Kaip išprovokuoti gali ir valgymo sutrikimus?Antrą laidos valandą apie šunis ir lėktuvus. Italija priėmė įstatyma, kuriuo leido įvairaus dydžio šunims skristi lėktuvų salonuose kartu su šeimininkais. Kaip vertinate tokį sprendimą?Paskutinį laidos pusvalandį, klausime, ar su paaugliais galima kalbėtis visomis temomis? Teatro edukologas, aktorius Raimondas Klezys sako, kad klysta tie, kurie mano, kad jauni žmonės suvokia daug mažiau.Ved. Urtė Korsakovaitė

Norint suprasti, kaip veikia liga, sindromas ar senėjimo procesai, vertinga tirti ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Tai daryti padeda multiomika. Apie šį analizės būdą Mokslo rubrikoje.Sodininkavimo mažose erdvėse entuziastams šio ryto rubrika „Auga ir balkone“. O naudingos informacijos išgirs tiek pradedantieji, tiek jau ilgiau besidomintys sodininkavimo galimybėmis.DI naudojimo Lietuvos mokyklose privalumai ir iššūkiai. Kaip tai gali padėti mokymosi procese ir ko reikėtų vengti ar į ką atkreipti dėmesį.Socialiniuose tinkluose šią savaitę ornitologų draugija pasidalino informacija apie Rietavo rajone galbūt nušautą mažąjį erelį rėksnį. Ką apie tai sako medžiotojai ir ką apie retų gyvūnų ir paukščių išlikimą kalba ornitologai?Jungtinėse Valstijose, prie Vašingtono įsikūrusi Kristijono Donelaičio lituanistinė mokykla mini 65-erius metus nuo įkūrimo.Ved. Darius Matas

Shopify vadovas savo darbuotojams sako – dirbtinio intelekto naudojimas nuo šiol yra „bazinis lūkestis“, o ne pranašumas. Pew Research Center ataskaita rodo, kad JAV piliečių ir dirbtinio intelekto ekspertų nuotaikos dirbtinio intelekto klausimais stipriai skiriasi. Technologijų entuziastai diskutuoja apie ateitį detaliai nuspėti mėginantį tekstą „AI 2027“. Kitų metų pabaigoje DI agentai ims rimtai periminėti žmonių darbus? Geopolitinė įtampa tarp JAV ir Kinijos dėl kibernetinio saugumo tik augs? Dirbtinis intelektas gebės vystyti pats save, vietoje žmogiškos naudodamas „neuronišką“ kalbą..?

Australija priėmė įstatymą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis pagrindinėmis socialinių tinklų platformomis. Ar tai išvis įmanoma įgyvendinti? Dirbtinis intelektas ir dronai padėjo atrasti šimtus naujų Naskos dykumos geoglifų. Monopoline pripažinta Google gali būti priversta atsisveikinti su savo naršykle Chrome. Runway pristatė estetikos nuoseklumą išlaikančius paveikslėlių generavimo „pasaulius“. Salesforce pristato DI agentų testavimo platformą. Ar taip ir gimsta naujos specialybės ir industrijos?

Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį taro intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė.Lygiai prieš dvejus metus kompanija „OpenAI“ viešai pristatė „ChatGTP“ – pažangų dirbinio intelekto pokalbių modelį, kuris geba rašyti. Ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? Ar mašina gali kopijuoti rašytojo stilių ar net jį pranokti?LRT radijai jau penktą kartą skelbia viešą radijo programų ir tinklalaidžių konkursą visiems trims radijams – LRT RADIJAS, LRT KLASIKA ir LRT OPUS. Paraiškas galima teikti iki sausio 15 dienos.Panevėžio krašte galima paragauti ne visiems girdėto patiekalo – rauguolių, arba duonskrylių. Juos iš naminės duonos tešlos moka gaminti duonos kepėjų būrelis, prieš du dešimtmečius susibūręs Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinyje.

Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas į maisto gamybą - ne tik siekiant palengvinti patį procesą, bet ir atrasti dar neišbandytus skonių derinius. Kalbos robotą ChatGPT taip pasitelkė viena Milano ledainė - toks žingsnis sutinkamas nevienareikšmiai, tačiau dalis klientų sako, kad eksperimentai ledams nepakenkė.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ - pažintis su Valdovų rūmų muziejuje dirbančia istorike Toma Zarankaite Margiene. Moteris jau penkerius metus sodininkauja balkone ir tikina, kad net ir šiaurinėje pusėje esančiame balkone galima susikurti žydintį sodą.Benzodiazepinai – tai raminamųjų vaistų grupė, skirta miego sutrikimams, nerimui, alkoholio abstinencijai, depresijos simptomams gydyti, kurie sukelia itin stiprią priklausomybę. Tačiau specialistai pastebi, jog kas penktas lietuvis šiuos vaistus vartoja net gydytojui jų neskyrus bei tą daro ilgesnį laiką, nei rekomenduojama juos vartoti.Policija, savivaldybės, bei narkotikų kontrolės specialistai mokslo metams paruošė bendrą schemą, ką daryti ir kaip elgtis aptikus apsvaigusį mokinį ar mokyklos prieigose perkantį narkotikus.Ved. Paulius Selezniovas

Iš Ukrainos Vyriausybės traukiasi keli ministrai - tarp jų ir diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.Lenkijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kaimynai yra pavyzdys, kaip reikia rūpintis šalies gynyba.Švedijos bendrovė „Telia Company“ praneša atsisakanti 3 tūkstančių etatų. Vien Lietuvoje „Telia“ grupės įmonės planuoja atleisti kelis šimtus darbuotojų. Aptarsime, ar darbuotojus telekomunikacijų srityje jau keičia dirbtinis intelektas.Lietuvos advokatūra kreipėsi į kandidatus į Seimą, siūlydama numatyti kompensacijas buvusiems įtariamiesiems, jei bylos nepasiekia teismų. Taip pat – nepasitvirtinus informacijai, kuri buvo kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindas, žmogui turi būti pranešama apie tai, kokia informacija buvo surinkta.Brangus ir nekokybiškas – taip kai kurių periodinių leidinių vadovai vertina „Lietuvos pašto“ darbą pristatant prenumeratą. Esą ypač prasta situacija regionuose – atstumai dideli, darbuotojų mažai, todėl laikraščiai skaitytojus pasiekia ir kitą dieną. „Lietuvos pašto“ atstovai sako, siūlomos geriausios ir palankiausios prenumeratos pristatymo kainos, o pasiteisinusių skundų itin mažai.Ar Kauno Dariaus ir Girėno stadiono veja tiks futbolo kovai tarp Lietuvos ir Kipro rinktinių?Ved. Liepa Želnienė

Rubrikoje „4 milijonai“ – 20 metų Tenerifėje gidu dirbantis Gediminas Liaudanskis.Dirbtinis intelektas ausinėse arba kompiuteris ausyse. Technologijos žengia dar vieną žingsnį.Medžiotojai ūkininkams prieš šienavimą padeda pievose surasti stirnų jauniklius.Širvintų rajone Mindaugas ir Akvilė savo išsilavinimą švietimo srityje ketina išnaudoti savo įkurtame „miško briedžio ūkyje“.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Likus mėnesiui iki prezidento rinkimų bei referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, Vyriausioji rinkimų komisija primena, kad ketinantys išsakyti savo nuomonę Lietuvos piliečiai užsienyje jau turi suskubti registruotis dėl galimybės balsuoti paštu. Kai kuriose valstybėse esantiems – šioji diena reg-istracijai yra paskutinė.Koks profesinio mokymosi poreikis šiandien ir kiek jis aktualus Kokios profesijos paklausiausios ir kodėl verta įgyti amatą?ateičiai? Šiomis dienomis duris atvėrė visos profesinės mokyklos, pristatydamos besidomintiems modernias mokymo bazės, kurios leidžia profesiją ir „pasimatuoti“. Kokios profesijos paklausiausios ir kodėl verta įgyti amatą?Šį savaitgalį duris po rekonstrukcijos atvėrė istoriniai Sapiegų rūmai, kurių naujas siekis – tapti ryškia ir gyvastinga Vilniaus kultūrinio žemėlapio vieta, kuri įkvepia. Kaip pasikeitė rūmai po rekonstrukcijos, kaip jie atgims – visa tai galima pamatyti šį savaitgalį į juos užsukus – pasižvalgyti po juos, pa-matyti parodas, ir dalyvauti išskirtiniuose atidarymo renginiuose, skelbiančiuose , kad Sapiegų rūmai „pabudo“.Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas siekiant apsaugoti gamtai ir žmogui labai svarbias bites. Jungtinės Karalystės mokslininkai šią technologi-ją naudoja norėdami atbaidyti nuo bičių invazines Azijos širšes.Geriausia Lietuvos golfo žaidėja Gilė Bitė Starkutė „Čempionų pokalbiuose su Airine Palšyte“ pasakoja, kaip atrado šį sportą. Apie mokslus Jungtinėse Valstijose ir svajones apie olimpines žaidynes.Ved. Gabija Narušytė

Dirbtinio intelekto įrankiams praėjusiais metais sudominus beveik visą pasaulį, šiandien jų naudojimas organizacijose pamažu tampa neišvengiamybe. Kur verslininkai mato didžiausią potencialą? Kokie technologijos privalumai ir iššūkiai? Nuomonėmis dalijasi ekspertai.Lenkijoje vyksta merų ir savivaldos tarybų rinkimai. Apžvalgininkų jie laikomi pirmuoju rimtu egzaminu parlamento rinkimus laimėjusiai naujajai Donaldo Tusko vadovaujamai daugumai.Nuo šio mėnesio įsigaliojo nauja prisijungimo prie ESO tvarka. Kaip nuo šiol apskaičiuojamas elektros atvedimas ir galios didinimas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?Ugniagesiai ruošiasi darbingiausiam laikui, kai liepsnoja pernykštė žolė.Ved. Karolina Panto

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.