Podcasts about dirbtinis

Naujosios muzikos platforma „Playground“ Vilniuje pristato vienerius metus truksiantį naujosios muzikos koncertų ciklą. Jis išsiskiria inovatyvumu ir stipriais vardais, formuojančiais Lietuvos šiuolaikinės muzikos veidą. Serijoje – šešios unikalios meninės programos, kuriose dalyvauja ryškiausi šalies kūrėjai ir atlikėjai.Šiaulių dailės galerijoje pristatyti menotyrininko, fotografo Virginijaus Kinčinaičio darbai. Mobiliografijos parodoje meniškai aktualizuojami kultūrinio turizmo ir estetinio vartojimo aspektai. Menininko objektyve atsiduria muziejinės erdvės, žiūrovai ir kūriniai. Tuo pat metu galerijoje eksponuojami ir jaunosios kartos tapytojos Ievos Trinkūnaitės darbai, atspindintys ekologijos, klimato krizės temas. Apie šias parodas iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniuje vyksta didžiausia regione dirbtinio intelekto konferencija „Vilnius AI Summit", kurioje aptariami šio įrankio privalumai ir trūkumai, problemos, iššūkiai bei prisitaikymas. Konferencijoje patirtimi dalijasi daugiau kaip 60 pranešėjų: verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus lyderių iš viso pasaulio. Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Naujausia jos knyga „Paskutiniai vaikai“ – vaiski distopija apie paskutiniame žmogui gyventi tinkamame žemės lopinėlyje esantį kaimą. Jaunieji jo gyventojai sužino, kad patys atžalų neturės. Kaip susitaikyti su tokia žinia, kaip elgtis, ko griebtis? Knygos pasakotojas Liudvikas ir jo draugai, rodosi, išbando viską. Apie Metų knygos rinkimuose paauglių kategorijoje nominuotus „Paskutinius vaikus“ su autore kalbasi Kotryna Lingienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – kvepalų menininkas, aktorius Aistis Mickevičius.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Shopify vadovas savo darbuotojams sako – dirbtinio intelekto naudojimas nuo šiol yra „bazinis lūkestis“, o ne pranašumas. Pew Research Center ataskaita rodo, kad JAV piliečių ir dirbtinio intelekto ekspertų nuotaikos dirbtinio intelekto klausimais stipriai skiriasi. Technologijų entuziastai diskutuoja apie ateitį detaliai nuspėti mėginantį tekstą „AI 2027“. Kitų metų pabaigoje DI agentai ims rimtai periminėti žmonių darbus? Geopolitinė įtampa tarp JAV ir Kinijos dėl kibernetinio saugumo tik augs? Dirbtinis intelektas gebės vystyti pats save, vietoje žmogiškos naudodamas „neuronišką“ kalbą..?

O ar nėra pavojaus įsimylėti dirbrinį intelektą? Vieni džiaugiasi dirbtiniu intelektu, kiti liūdi, dar kiti ir prisibijo. O štai Eglės Jarmolavičiūtės, LRT radijo garso režisierės gyvenimą dirbtinis intelektas tik dar labiau išlaisvina.Kita pašnekovė laidoje – fotografė, Lietuvos fotomeninkų sąjungos narė, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose pelniusi daugybę apdovanojimų Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė. Vėtrė augina autistišką sūnų, kuris taip pat naudojasi dirbtiniu intelektu.Ką duoda dirbtinis intelektas regos negalią turinčiai Eglei? Vėtrė pasakoja, kaip kūryboje gali pagelbėti dirbtinis intelektas. Ar netenka konkuruoti su juo? Kaip ir kokiose situacijose dirbtinio intelekto pagalba naudojasi Vėtrės sūnus ir kiti autistiški asmenys? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kokius gaivalus išlaisvino Trumpo išrinkimas ir apie pavojingą religijos ir politikos sąjungąKai kurie iš tų, kurie kėlė karštas ovacijas Donaldui Trumpui atėjus į valdžią, po audringų jo kadencijos pradžios viražų pradeda susimąstyti, ką iš tiesų jie išprovokavo savo paramos balsais, teigia krikščioniško religijos ir visuomenės tyrimų centro vyresnysis bendradarbis Nickas Spenceris. Plačiau - vedamojo skiltyje.Dirbtinis intelektas, tiesa, populizmas ir kitos temos – "Artumos" kovo mėnesio numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Popiežiaus Pranciškaus išrinkimo metinių atgarsius "The New York Times" apžvelgia Giedrius Tamaševičius."Krikščioniškos minties puslapis": kun. Terry Martin ragina per Gavėnią išplėsti savo empatijos ribas."Tėvo Antano pasakojimai": jėzuitas Antanas Saulaitis SJ apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė "Religija ir politika - pavojinga sąjunga".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Dirbtinis intelektas (DI) sukelia vis daugiau netikėtų iššūkių pačiose įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse. Jo naudojimas tapo aktualus viešosioms ir privačioms organizacijoms, įskaitant DI kūrėjus, naudotojus, importuotojus, pardavėjus ir gamintojus, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia ES viduje, ar už jos ribų. Naujų situacijų sprendimui buvo sukurta pirmoji dirbtinio intelekto teisinė sistema – dirbtinio intelekto aktas. Kokia tai sistema, kur, kam ir kaip jis jau ir dar bus taikomas? Pokalbyje dalyvauja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vyresnioji teisininkė, sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė Katerina Jarmolovičienė.Nuo šių metų vasario 1 d. viešųjų pirkimų įstatyme įtrauktas naujas privalomas tiekėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindas, taip pat naujai ir Baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė juridiniams asmenims. Apie naują baudžiamosios teisės ryšį su viešųjų pirkimų procedūra svarstome su advokatų kontoros „Noor“ patarėja, advokate Karolina Keršyte.„Aš buvau tik statytinis...", „Čia tik formaliai mane paskyrė, tikrasis vadovas buvo kitas...", „Draugas paprašė formaliai pabūti...", „Pinigais disponavau ne aš, buvo kitas vadovas“. – Tokie ir panašūs pasiteisinimai, girdimi nagrinėjant vadovo atsakomybės klausimus, dažnai glumina teisininkus. Anot specialistų, sunku suvokti ar tai nekalto naivumo ar aklo pasitikėjimo pasekmės, tačiau neatmetama, kad kartais tokie atvejai gali būti ir sąmoningo veikimo rezultatas. Faktinis ir formalus vadovas - kuris atsakys už padarytą žalą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.Ved. Artūras Matusas

Statyba yra vienas labiausiai žemę teršiančių sektorių, o maži pokyčiai šioje srityje gali sukelti didelį poveikį mus supančiai aplinkai, jos kokybei ir tvarumui. Lietuvoje su inovacijomis, žadančiomis naujas projektavimo ir statybų galimybes, darbuojasi žmonės, žongliruojantys tarp meno, inžinerijos ir verslo. Todėl šį kartą laidoje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ norime išgirsti apie juos ir jų eksperimentus iš pirmų lūpų. Apie statybines medžiagas iš grybų, didžiausią trimatį spausdintuvą Lietuvoje, statybas mėnulyje ir dirbtinį intelektą pasitelkiančius projektavimo įrankius pasakoja Beatričė Laurinkutė Kijevičienė ir Jokūbas Vaišvila.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas ŠiupšinskasNuotraukos autorius Saulius Čirba

Australija priėmė įstatymą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis pagrindinėmis socialinių tinklų platformomis. Ar tai išvis įmanoma įgyvendinti? Dirbtinis intelektas ir dronai padėjo atrasti šimtus naujų Naskos dykumos geoglifų. Monopoline pripažinta Google gali būti priversta atsisveikinti su savo naršykle Chrome. Runway pristatė estetikos nuoseklumą išlaikančius paveikslėlių generavimo „pasaulius“. Salesforce pristato DI agentų testavimo platformą. Ar taip ir gimsta naujos specialybės ir industrijos?

Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį taro intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė.Lygiai prieš dvejus metus kompanija „OpenAI“ viešai pristatė „ChatGTP“ – pažangų dirbinio intelekto pokalbių modelį, kuris geba rašyti. Ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? Ar mašina gali kopijuoti rašytojo stilių ar net jį pranokti?LRT radijai jau penktą kartą skelbia viešą radijo programų ir tinklalaidžių konkursą visiems trims radijams – LRT RADIJAS, LRT KLASIKA ir LRT OPUS. Paraiškas galima teikti iki sausio 15 dienos.Panevėžio krašte galima paragauti ne visiems girdėto patiekalo – rauguolių, arba duonskrylių. Juos iš naminės duonos tešlos moka gaminti duonos kepėjų būrelis, prieš du dešimtmečius susibūręs Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinyje.

„Atkursime tarpinstitucinį planą „Kultūra“, – sako kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis.Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galima pamatyti naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“.„Ateities parodų nederiname, kad pritaptų prie Stasio Eidrigevičiaus kūrybos“, – apie vakar pristatytą antrąją parodą Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“ sako muziejaus kuratorė Lina Albrikienė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – inuitų tautos atsiprašiusi Kanados Vyriausybė, į kalėjimą pasodinti klimato aktyvistai bei pertrauką karjeroje daranti britų atlikėja Adelė.Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Į šiuos klausimus atsako ir tris geras žinias apie kultūrą Palangoje pateikia sociologas Liutauras Kraniauskas.„Esu dėkingas, kad patyriau šią kino erą, darbą filmavimo aikštelėse“, – pasakoja skaitmeninės žiniasklaidos įmonės „Volucap“ vadovas, su filmais „Matrica. Prisikėlimas“ ir „Marvel. Keršytojai“ dirbęs Svenas Bliedung von der Heide. Kaip dirbtinis intelektas keičia kino rinką?2008 metais gatvės menininkas Karolis Dėžutė inicijavo pirmųjų legalių graffiti sienų Kauno mieste atsiradimą. Kaip šiame Lietuvos mieste užaugo ir mutavo gatvės meno kultūra ir kas apskritai daro ją kultūra?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas į maisto gamybą - ne tik siekiant palengvinti patį procesą, bet ir atrasti dar neišbandytus skonių derinius. Kalbos robotą ChatGPT taip pasitelkė viena Milano ledainė - toks žingsnis sutinkamas nevienareikšmiai, tačiau dalis klientų sako, kad eksperimentai ledams nepakenkė.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ - pažintis su Valdovų rūmų muziejuje dirbančia istorike Toma Zarankaite Margiene. Moteris jau penkerius metus sodininkauja balkone ir tikina, kad net ir šiaurinėje pusėje esančiame balkone galima susikurti žydintį sodą.Benzodiazepinai – tai raminamųjų vaistų grupė, skirta miego sutrikimams, nerimui, alkoholio abstinencijai, depresijos simptomams gydyti, kurie sukelia itin stiprią priklausomybę. Tačiau specialistai pastebi, jog kas penktas lietuvis šiuos vaistus vartoja net gydytojui jų neskyrus bei tą daro ilgesnį laiką, nei rekomenduojama juos vartoti.Policija, savivaldybės, bei narkotikų kontrolės specialistai mokslo metams paruošė bendrą schemą, ką daryti ir kaip elgtis aptikus apsvaigusį mokinį ar mokyklos prieigose perkantį narkotikus.Ved. Paulius Selezniovas

Iš Ukrainos Vyriausybės traukiasi keli ministrai - tarp jų ir diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.Lenkijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kaimynai yra pavyzdys, kaip reikia rūpintis šalies gynyba.Švedijos bendrovė „Telia Company“ praneša atsisakanti 3 tūkstančių etatų. Vien Lietuvoje „Telia“ grupės įmonės planuoja atleisti kelis šimtus darbuotojų. Aptarsime, ar darbuotojus telekomunikacijų srityje jau keičia dirbtinis intelektas.Lietuvos advokatūra kreipėsi į kandidatus į Seimą, siūlydama numatyti kompensacijas buvusiems įtariamiesiems, jei bylos nepasiekia teismų. Taip pat – nepasitvirtinus informacijai, kuri buvo kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindas, žmogui turi būti pranešama apie tai, kokia informacija buvo surinkta.Brangus ir nekokybiškas – taip kai kurių periodinių leidinių vadovai vertina „Lietuvos pašto“ darbą pristatant prenumeratą. Esą ypač prasta situacija regionuose – atstumai dideli, darbuotojų mažai, todėl laikraščiai skaitytojus pasiekia ir kitą dieną. „Lietuvos pašto“ atstovai sako, siūlomos geriausios ir palankiausios prenumeratos pristatymo kainos, o pasiteisinusių skundų itin mažai.Ar Kauno Dariaus ir Girėno stadiono veja tiks futbolo kovai tarp Lietuvos ir Kipro rinktinių?Ved. Liepa Želnienė

Rubrikoje „4 milijonai“ – 20 metų Tenerifėje gidu dirbantis Gediminas Liaudanskis.Dirbtinis intelektas ausinėse arba kompiuteris ausyse. Technologijos žengia dar vieną žingsnį.Medžiotojai ūkininkams prieš šienavimą padeda pievose surasti stirnų jauniklius.Širvintų rajone Mindaugas ir Akvilė savo išsilavinimą švietimo srityje ketina išnaudoti savo įkurtame „miško briedžio ūkyje“.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Daugiau apie futbolą www.osportas.lt 00:00:00 – Įžanga 00:02:00 – Dirbtinis intelektas futbole 00:10:15 – „Bayern“ ir „Real“ mūšis 00:37:34 – Kada „Barcelona“ laimės ČL 00:41:10 – Borussia pergalė prieš PSG 00:53:05 – Leverkuzeno nesibaigianti pasaka 01:02:20 – Marseille vs Atalanta 01:03:50 – Konferencijų lyga 01:08:05 – Žiūrovo klausimas 01:10:16 – A lygos apžvalga 01:32:15 – Savaitgalio mačai 01:35:05 – Balta ir raudona kortelės

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 500 bylų dėl darbo teisinių santykių (dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties pasibaigimo bei nutraukimo ir kt.). Būta bylų, susijusių ir su darbuotojais iš užsienio valstybių. O kokiomis sąlygomis darbdavys privalo įdarbinti asmenį iš užsienio, ar darbo sutartys su užsieniečiais kuo nors skiriasi, ką darbuotojui reikėtų žinoti bandant apginti savo teises? Pokalbyje dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys.Dirbtinio intelekto technologijos vystosi itin sparčiai, tam naudojamas vis didesnis kūrinių, kuriais yra apmokomi dirbtinio intelekto įrankiai, kiekis, tačiau iki šiol vis dar nėra aiškaus ir praktiškai įgyvendintino atsakymo, kur visame šiame itin spartaus technologinio vystymosi etape yra autorius, jo pagrindinės teisės ir kaip jos galėtų būti įgyvendinamos. Kam priklauso turinio autorystė, kuris sukurtas su dirbtinio intelektu įrankiu? Kokie iššūkiai jau kyla ir gali kilti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vadovaujantis teisininkas Paulius Sartatavičius.Nuo 2022ųjų lapkričio įsigaliojo reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kuriais buvo įtvirtinta, kad smurtas ir priekabiavimas darbe (įskaitant ir psichologinį smurtą) yra draudžiamas. Pakeitimai numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties, sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Beveik pusantrų metų galioja naujas reguliavimas, o kokie rezultatai? Ar situacija pasikeitė? Svarstome su advokatų kontoros ECOVIS Proventus Law asoocijuota partnere, darbo teisės grupės vadove Brigida Baciene.Ved. Artūras Matusas

Likus mėnesiui iki prezidento rinkimų bei referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, Vyriausioji rinkimų komisija primena, kad ketinantys išsakyti savo nuomonę Lietuvos piliečiai užsienyje jau turi suskubti registruotis dėl galimybės balsuoti paštu. Kai kuriose valstybėse esantiems – šioji diena reg-istracijai yra paskutinė.Koks profesinio mokymosi poreikis šiandien ir kiek jis aktualus Kokios profesijos paklausiausios ir kodėl verta įgyti amatą?ateičiai? Šiomis dienomis duris atvėrė visos profesinės mokyklos, pristatydamos besidomintiems modernias mokymo bazės, kurios leidžia profesiją ir „pasimatuoti“. Kokios profesijos paklausiausios ir kodėl verta įgyti amatą?Šį savaitgalį duris po rekonstrukcijos atvėrė istoriniai Sapiegų rūmai, kurių naujas siekis – tapti ryškia ir gyvastinga Vilniaus kultūrinio žemėlapio vieta, kuri įkvepia. Kaip pasikeitė rūmai po rekonstrukcijos, kaip jie atgims – visa tai galima pamatyti šį savaitgalį į juos užsukus – pasižvalgyti po juos, pa-matyti parodas, ir dalyvauti išskirtiniuose atidarymo renginiuose, skelbiančiuose , kad Sapiegų rūmai „pabudo“.Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas siekiant apsaugoti gamtai ir žmogui labai svarbias bites. Jungtinės Karalystės mokslininkai šią technologi-ją naudoja norėdami atbaidyti nuo bičių invazines Azijos širšes.Geriausia Lietuvos golfo žaidėja Gilė Bitė Starkutė „Čempionų pokalbiuose su Airine Palšyte“ pasakoja, kaip atrado šį sportą. Apie mokslus Jungtinėse Valstijose ir svajones apie olimpines žaidynes.Ved. Gabija Narušytė

Dirbtinio intelekto įrankiams praėjusiais metais sudominus beveik visą pasaulį, šiandien jų naudojimas organizacijose pamažu tampa neišvengiamybe. Kur verslininkai mato didžiausią potencialą? Kokie technologijos privalumai ir iššūkiai? Nuomonėmis dalijasi ekspertai.Lenkijoje vyksta merų ir savivaldos tarybų rinkimai. Apžvalgininkų jie laikomi pirmuoju rimtu egzaminu parlamento rinkimus laimėjusiai naujajai Donaldo Tusko vadovaujamai daugumai.Nuo šio mėnesio įsigaliojo nauja prisijungimo prie ESO tvarka. Kaip nuo šiol apskaičiuojamas elektros atvedimas ir galios didinimas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?Ugniagesiai ruošiasi darbingiausiam laikui, kai liepsnoja pernykštė žolė.Ved. Karolina Panto

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

„Auksiniai scenos kryžių“ laureatai: neįvertinti dramaturgai, apdovanotos legendinės Kauno artistės, kritika Izraeliui ir menininkų apolitiškumui bei paskata permąstyti požiūrį į socialinį teatrą.„Dabartiniai dirbtinio intelekto įrankiai kuria komercinį produktą ir tas produktas tampa tiesioginiu sintetiniu konkurentu tam pačiam kūrėjui“, – kalbėdama apie dirbtinio intelekto ir autorių teisėmis saugomo turinio santykį, sako organizacijos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Agnė Mikštienė.Ukrainoje, Poltavoje – pirmoji Stasio Eidrigevičiaus paroda.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie šimtmetį minintį siurrealizmą, rusų raketos sugriautą menų akademiją Kyjive, aukcione parduotą medinę dailylentę iš filmo „Titanikas“ bei naują Lenny Kravitz‘o muziką.„Miesto kultūros klausimas lieka vienu opiausių jau gerus du dešimtmečius. Ir tai nėra susiję su miesto kultūros politika, kuri ilgą laiką laikėsi laisvės idėjos ir sykiu kūrė jos mitologiją. Tai yra kūrybos ekonomikos ir kritinės masės problema“, – apie kultūrą Klaipėdoje svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.Praėjus beveik metams nuo mirties Vilniaus dailės akademijoje galima aplankyti parodą „Procesai“, skirtą Šarūnui Šlektavičiui atminti.Kad žmogus atrastų ramybę, nereikia skristi pas šamanus, kartais pakanka pasiimti knygą, akcentuoja Benas Lastauskas. Jo knyga „Tiems, kurie neskaito“ šiuo metu yra viena skaitomiausių lietuvių autorių knygų. Koks yra Beno Lastausko santykis su skaitymu? Kodėl jis, nors rašo neskaitantiems, žmones visgi ragina skaityti? Kodėl, Beno nuomone, literatūra vengia pokyčių ir ignoruoja faktą, kad žmonėms darosi vis sunkiau skaityti knygas? Apie tai, taip pat apie komikų bendruomenės apsiskaitymą ir vertybinį Beno skaitytojo profilį – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Spaudos apžvalga.Kaip Holokausto atmintį suprantame ir naudojame šiandien? „Kaip nusavintą ir sumuziejintą praeitį, atsietą nuo istorinės perspektyvos, ar vis tik kaip universalų etinį imperatyvą?“ – komentare svarsto vertėja Toma GudelytėArtėjant teatro dienai, tęsiame ciklą iš įvairių Lietuvos teatrų. Šįkart keliamės į Šiaulius.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Dirbtinis intelektas ir autorių teisės – rengiamas forumas šių sričių sąveikai aptarti.Tęsiame pažintį su Lietuvos metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien jums pristatysime knygą, besirungiančią knygų paaugliams kategorijoje. Šį kartą tai Dalios Dilytės pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“.Koks buvo Sigito Paliulio dešimtmetis Pasvalio kultūros centro Suaugusiųjų dramos teatre per profesinę ir asmeninę emocinę prizmę ir pastangas į kūrybinius procesus įtraukti vietos bendruomenę?„Miestu mieste“ vadinamos Grigiškės siekia tapti pėsčiųjų judėjimo pavyzdžiu.Ved. Justė Luščinskytė

Žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka, minint vasario šešioliktąją, apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, kuris jam skirtas už Vakarų Lietuvos istorijos, archeologijos, paveldo tyrinėjimą ir sklaidą, už visuomenines akcijas ir iniciatyvas, už kuršių genties kultūros, karybos, papročių rekonstrukciją bei gyvensenos populiarinimą.Dar 2012-aisiais įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. Tačiau panašu, jog įstatymas – neveiksmingas, nes sporto renginių žiūrovai į tribūnas alkoholį nešasi be jokių ribojimų bei vartoja jį rungtynių metu. Kas turi užtikrinti šio įstatymo kontrolę?Kaip tobulėjančios technologijos bei vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas keičia lietuvių kalbą?Kasmet auganti atskirtis tarp Vilniaus bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų gilina šalies socialines ir ekonomines problemas. Tai pastebima ir iš skirtingo startuolių masto. Siekiant paskatinti technologinius centrus imtis veiklų, kurios padėtų sudaryti tinkamas sąlygas kurtis startuoliams ir skatintų jų produktų idėjų vystymą, pristatyta Startuolių akseleravimo ir inkubavimo programa, kuria siekiama Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono startuoliams sudaryti palankias sąlygas kurtis bei skatinti produktų idėjų vystymą per hakatonus.Ved. Paulius Selezniovas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – geriausias Lietuvos futbolo treneris Valdas Dambrauskas. Kompaniją palaikė 15min žurnalistai Mantas Krasnickas, Marius Bagdonas ir „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. Ramus etapas, Ryga ir gimtadienis 04:05 Meilė „Žalgiriui“ 09:52 Kreta ir Graikija. Nesuvokiamas sirgalių smurtas ir pamokos 21:14 Kazio ir Valdo atleidimai po išreikštų pasitikėjimų 26:55 Nugali autsaiderius – džiaugsmas lyg čempionatą laimėjus 32:03 Po pralaimėjimo laukan nosies nekiši 33:37 Ar Valdas leistų komandos lyderiui Mariui kilnot bokalus baruose? 41:24 Dirbtinis intelektas pakeis trenerius? 48:49 Pagirkime Beną Matkevičių ir jo podkastus 56:19 Tai ar buvo Graikijos grandų susidomėjimo? 57:30 Giedriaus prank skambutis 59:00 Išsiskyrimas su OFI ir kito darbo paieškos 1:08:16 Lietuviškas pasas Europos futbole ir ryškūs specialistai 1:11:46 Dar apie atleidimą Kretoje 1:21:50 Gandai dėl Lenkijos ir Serbijos 1:24:20 Karjeros kryptis ir naujų rinkų atidarymas 1:32:11 Gritėno klausimas apie filosofiją 1:35:05 Valdo Dambrauko filosofija 1:37:35 Ar treneris rašys knygą? 1:38:50 Kiek svarbu turėti savo asistentus? 1:40:04 Gytis Paulauskas į Ukrainą. Ar važiuotų ten dirbti Valdas? 1:41:23 Turtingo dėdės Mariaus Bagdono Čempionų lygos projektas Pakruoryje 1:45:33 Skambučiai iš A lygos klubų 1:47:24 Pasiūlymas iš Afrikos rinktinės 1:50:02 Santykiai su Nikoličiumi ir jausmas „Hajduk“ klube 1:54:33 Atleidimų istorijos įtaka darbo paieškoms 1:58:21 Lietuviškas futbolas. A lyga, pokalbiai su žaidėjais ir kas laimės geriausiojo titulą 2:07:30 Kur daugiau jaudulio: 15min studijoje ar prie šoninės linijos? 2:13:00 Viskas užrašyta žvaigždėse

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – šventinės savaitės atgarsiai. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 01:15 Kas po egle? 05:55 Teisėjų pendeliai žurnalistams 23:20 A lygos perėjimai 35:40 F.Černychas ir „Kauno Žalgiris“ 47:37 Valdo Dambrausko ateitis 52:16 Dirbtinis aparatas Superlygai 1:05:10 „Manchester City“ – stipriausias pasaulyje 1:12:06 Mančesterio raudonojoje pusėje – ir vėl viltis 1:22:22 „Premier“ lygos įvykiai 1:38:00 Ispanija

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. Ką gali žmogus ir ko nemoka dirbtinis intelektas? Žmogus geba naudotis neišreikštomis, gyvosiomis žiniomis, kuriose susijungia jo patirtis, kompetencijos, intuicija. Dirbtinis intelektas gyvų žinių generuoti negali. Šiame laidų cikle kalbame apie šias neišreikštas, gyvąsias žinias ir jų auginimo būdus. „Klausimas „kodėl esu čia ir darau tai, ką darau“, turbūt yra geras būdas auginti savyje gyvas žinias. Kaip ir būdas sutikti problemą, kuri gyvenime nutinka, ir eiti jos spręsti. Tam tikra prasme, tai yra išmintingėjimas. Tik manau, kad šis procesas nėra baigtinis“, - sako pirmosios laidos pašnekovas – vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – gyvosios žinios – kas tai? 0:03:07 – praktiniai pavyzdžiai 0:07:28 – apie atvirumą ir santykį su realybe 0:09:03 – kaip auginti gyvąsias žinias? 0:12:25 – apie išmintingėjimą 0:13:28 – kokius vadovus pakeis DI? 0:16:41 – apie smalsumą ir gebėjimą kelti klausimus 0:17:58 – kur link kryps organizacijų kultūra? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

#TiekPinigų Ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/b2Plz_k4a9M Tiek Pinigų penktadienį (lapkričio 17 d.) vedėja Simona papasakos apie tai, kas taria ate „TikTok“, koks išradimas kelia grėsmę „Apple“, kieno pagalba netrukus palengvės apsipirkinėjimo našta ir, kaip visada, aptarsiu biržų naujienas.

#TiekPinigų Ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/8hTfSh_c6s8 Tiek Pinigų penktadienį (lapkričio 3 d.) vedėjas Andrius papasakos apie visiškai kitokį zoologijos sodą Australijoje, apie tai, kas yra trumpųjų akcijų prekyba, trumpai apžvelgs didžiųjų protų susitikimą Didžiojoje Britanijoje dirbtinio intelekto klausimais ir, kaip visada, biržų naujienas.

Europos sąjunga Rusijai rengia dvyliktąjį sankcijų paketą. Jis jau dabar vadinamas baltiškuoju, nes didžiąją dalį pasiūlymų pateikė Lietuva, Latvija ir Estija. Siekiama, kad pagaliau sankcijų sulauktų ir branduolinės energetikos korporacija Rosatom.JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pakartojo, kad Izraelis, toliau iš oro ir sausuma puolantis „Hamas“ taikinius Gazos Ruože, turi „ne tik teisę, bet ir pareigą gintis kad garantuotų, jog spalio 7-oji niekada nepasikartos“.Desovietizacijos komisija priėmė privalomą sprendimą keisti Visagine esančios Tarybų gatvės pavadinimą, prie Alytaus rajone esančio paminklo Galiūno kolūkiui įrengti aiškinamąją lentelę.Suomijos narystė NATO itin svarbi Baltijos regiono šalims, tarp jų - ir Lietuvai, sako Lietuvos ambasadorius Suomijoje Giedrius Kazakevičius. Anot ambasadoriaus, tai padės užtikrinti geresnę kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą ir regiono apginamumą kylančių grėsmių kontekste. Tiesa, anot ambasadoriaus, Suomijai labai svarbu, kad NATO nare taptų ir Švedija.Dirbtinis intelektas jau ne tik padeda rasti atsakymus į įvairiausius klausimus, susiplanuoti keliones ar atlikti sunkias užduotis. Jis pasitelkiamas ir kuriant dainas. Štai vakar buvo išleista paskutinė legendinės britų grupės „The Beatles“ daina “Now And Then”. Šios dainos pradinę versiją prieš 45-erius metus parašė Johnas Lennonas.Ved. Liepa Želnienė

Dirbtinis intelektas tampa vis dažniau tampa mūsų kasdienybės dalimi, tačiau tik tinkamas jo naudojimas gali atnešti naudos. Pavyzdžiui, rinkodaroje neteisingai suformuluotas klausimas gali lemti nesėkmę. Apie dirbtinio intelekto naudojimą rinkodaroje pokslbis su LRT radijo mokslo rubrikoje su Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja, rinkodaros agentūros „Startupbrand DNR“ įkūrėja Aurelija Šilinskaitė.Vis daugiau darbdavių stebi savo darbuotojus, panaudodami naujausias technologijas. Pasaulį sukausčiusi pandemija pakeitė ne tik požiūrį į sveikatą, bet pastebimai pakeitė ir darbo kultūrą. Pandemijos metu itin išaugo susidomėjimas darbuotojų stebėjimo būdais ir įranga. Tiesa, įmonių tikslai, dėl kurių tokios priemonės naudojamos, labai skiriasi.Tvarkant į archyvą saugoti priimtus dokumentus, kartais nustebina netikėti radiniai. Ne išimtis ir į Archyvą atkeliavę dokumentai, sudėti į dideles medines dėžes nuo dujokaukių. Kokiais būdais ir kokiose netikėčiausiose vietose rasti dokumentai pasiekia Lietuvos archyvus?Kaip sukurti aktyvią vietos bendruomenę? Vilniaus Naujamiesčio bendruomenės turbūt galėtų būti pavyzdys, kurios ne tik nuolat buriasi įvairiems renginiams, bet ir rengia parodas miestiečiams apie rajono istoriją.

Dirbtinis intelektas jau seniai užvaldė socialinius tinklus. Bet tai ne pabaiga. Kokių dar transformacijų laukti?Dar sužinosite, kaip baimė varo mūsų ekonomiką į priekį. Ir festivalio „Burning man“ ekonominiai fenomenai.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

LRT Girdi. Klausytojas pasakoja, kad vandens motociklais plaukiojantys, galimai, nesilaiko saugumo taisyklių: vandens motociklai dideliu greičiu praplaukia arti nuo besimaudančių žmonių, motociklai paliekami bet kur paplūdimyje, nepažymėtos vietos, kur galima plaukioti motociklais. Ką apie tai sako reglementai?Dirbtinis intelektas suteikia daugybę naujų galimybių pažinti žmogų – netgi leidžia skaityti mintis. Smegenų veiklą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad tai iLgainiui gali suteikti naujų būdų bendrauti tiems, kuriems tai padaryti sunku dėl neurologinių ligų, tokių kaip insultas ar sklerozė.Naujasis EP ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir baterijų atliekų, įsigaliojęs rugpjūčio 17 d., atneš pokyčių tiek į verslo, tiek į gyventojų kasdienybę – prietaisai turės būti pagaminti taip, kad baterijas būtų galima lengviau išimti ir pakeisti.Artėjant rudeniui vėl jaučiamas suaktyvėjimas būsto nuomos rinkoje. Ekspertai sako, kad situacija, lyginant su praėjusiais metais, kai nuomojamų būstų pasiūla buvo itin sumenkusi, stabilizavosi ir šiemet yra net didesnė už paklausą.Ved. Paulius Selezniovas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama-2/ Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Nukvakusios davatkos - Simonas Bendžius (katalikas), Gintaras Sungaila (ortodoksas) ir Laurynas Jacevičius (evangelikas) - vėl lenda į eterį su savo pezalais. Kol kas niekas neaišku. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą. http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šiuo metu vyksta itin intensyvios diskusijos apie dirbtinį intelektą, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Pozicijos išsiskiria kardinaliai: viena vertus, technoutopistai pranašauja, kad dirbtinio intelekto pažanga išlaisvins žmoniją nuo monotoniško darbo ir atvers neribotas galimybes, tuo tarpu katastrofistai žmonijai piešia niūrų scenarijų – jos esą laukia išnykimas. Kur slypi tiesa?Šioje laidoje dirbtinis intelektas nagrinėjamas iš dviejų – meno ir politikos – perspektyvų. Keliami klausimai apie meninės kūrybos prigimtį ir ateitį: ar kūriniai, kuriuos akimirksniu sukuria dirbtinis intelektas, laikytini menu? Kuo skiriasi žmogiškoji ir mašininė kūryba? O gal dirbtinis intelektas menininkams pasitarnaus kaip naudinga pagalbinė priemonė?Kalbant apie politiką, atkreiptinas dėmesys į fundamentalų paradoksą. Viena vertus, dirbtinio intelekto vystytojai šiandien patys skambina pavojaus varpais ir ragina stabdyti jo vystymą; kita vertus, auganti Vakarų konkurencija su Kinija kaip tik skatina jį kuo sparčiau vystyti. Ar įmanoma išspręsti šį paradoksą? Kaip apskritai dirbtinis intelektas keičia valstybių tarpusavio santykius?Apie visa tai – pokalbis su menotyrininkėmis dr. Skaidra Trilupaityte (LKTI) ir prof. Agne Narušyte (VDA) bei VU TSPMI doktorantu Justinu Lingevičiumi.Ved. Simas Čelutka

Tuo metu, kai seras Paulas McCartney, pasitelkęs dirbtinį intelektą, pristato naują „The Beatles“ dainą, Stingas perspėja apie neišvengiamą „mūšį, kurį mums visiems teks kovoti per ateinančius porą metų“. Muzikos industrijos milžinai taip pat kalba apie dirbtinio intelekto grėsmę, kai vis daugiau ne žmogaus sukurtų ar žvaigždes imituojančių kūrinių atsiranda platformose. O štai Europos Parlamentas net griebiasi ribojimų. Kodėl?Ved. Domantas Razauskas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu valdininkai koregavo taisykles. Todėl pradžioje buvo daug neaiškumų, o dabar, jau baigiantis deklaracijų teikimui, pasimato ir vėlavimo rezultatai. Laiku neinformuoti žemdirbiai klydo ir todėl gaus mažesnes išmokas. Tai patvirtina reportažas iš Siesikų seniūnijos. Kaip padėtį komentuoja žemės ūkio ministerija?Dirbtinis intelektas padeda prižiūrėti pasėlius ir saugoti gamtą. Specialūs sensoriai ant purkštuvų atpažįsta piktžoles ir herbicidus leidžia naudoti labai tiksliai. Bendrovės „Luxera“ naujovė ir ūkininko Šarūno Šiūšės patirtis.Melsvės – ypatingos gėlės. Jos kilusios iš rytų Azijos, savaime auga Kinijoje, Japonijoje, o Lietuvoje žydi birželio – liepos mėnesiais. Labai nereiklios, dekoratyviais lapais, kvepinčiais žiedais gali augti pavėsyje, pievose, miško tankmėje ir net ant medžių kamienų. VU botanikos sodo Vingio skyriaus vedėjos Reginos Juodkaitės komentaras.Ved. Arvydas Urba

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Ar kada dirbtinis intelektas ne tik mąstys, bet ir jaus taip pat kaip žmogus. Ir kaip taip pakeis žmoniją? Pokalbis su informatikos ir elektronikos inžiniere Dovile Kurpyte-Lipnicke.O štai darbdaviai vis dažniau prašo darbuotojų tapti įmonės influenceriais. Ką jie turi dėl to keisti?Ir populiariausio virtuvės draugo eros pabaiga.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Spaudoje apžvalgoje – kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre premjerą pristatantis režisierius ir dramaturgas Aleksandras Špilevojus per komedijos prizmę naujausiame savo darbe „Jona“ nagrinėja sudėtingą vidinių žmogaus spąstų temą.Šiuo metu kino teatruose pamatyti galite japonų režisieriaus Makoto Shinkai animacinį filmą „Suzume“. Apie filmą įkvėpusias temas ir iššūkius – kino žurnalistės Ievos Šukytės pasakojimas.Aušra Kaminskaitė apžvelgia Manto Jančiausko spektaklį „Ekskursija“.Šiandien „Džiazo priešpiečiais“ prasideda tarptautinei džiazo dienai skirti renginiai. Koks šios dienos vaidmuo tarptautiniu mąstuas ir kas skambės priešpiečių metu?Šiandien minime pasaulinę grafinio dizaino dieną – ta proga žvilgtelime į grafinio dizaino santykį su sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto galimybėmis ir iššūkiais. Kokias problemas ir naudas šiame santykyje įžvelgia dizaino specialistai?Šį vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks Meno kritikos apdovanojimų kontekste organizuojama vieša diskusija „Naujas etapas: meno kritika Baltijos ir Šiaurės šalyse“. Koks meno kritikos vaidmuo šiandieninėje Lietuvos meno scenoje?Ved. Urtė Karalaitė

Mokslo rubrikoje apie Klaipėdos universiteto mokslininkų eksperimentą: ar Lietuvoje auginsime daržoves su žuvų pagalba? Tyrėjai 10-yje Lietuvos ūkių vykdo eksperimentinį projektą ir taip „jaukinasi“ naują, ekonominiu bei ekologiniu požiūriais perspektyvią verslo sritį – akvaponiką, kuri jau sėkmingai diegiama Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose pažangai bei inovacijoms atvirose valstybėse.Apčiuopti, pažvelgti, pakreipti – tokius veiksmus rekomenduojama atlikti, tikrinant banknoto autentiškumą.Laidoje „10-12“ pasikalbėsime su projekto „Tyku“ autore Egle Girskaite, kuri šiuo metu renka ir filmuoja Lietuvos folklorą.Dirbtinio intelekto programos gali sukurti magiškas įsivaizduojamas vietoves – pilis danguje, povandeninius rūmus ar pasakiškus kaimelius. O kaip dirbtinis intelektas pamatė Lietuvą?

Gandai buvo teisingi – pristatytas GPT-4 kalbos modelis, naujesnis ir žmogiškesnis nei dabar ChatGPT naudojamas GPT-3.5. Šalia ChatGPT ir Bing AI pokalbių robotų palengva paleidžiamas ir Google Bard – kuo jis kitoks? Dirbtinis intelektas ateina ir į kasdienius skaitmeninio biuro įrankius, tokius kaip Word, Slides, Docs, Sheets ir kitus, kadangi Microsoft paleidžia Copilot, o Google atnaujina Workspaces. Vietoje sudėtingų formulių Excel lentelėje dabar bus galima jos tiesiog paklausti: „ėėė, o šitie skaičiai reiškia, kad bakrutuojam ar išsimokam pelnus?“ Jonas pasakoja, kaip parsisiuntė kalbos modelį Alpaca į savo kompiuterį. Privatus ChatGPT principo pokalbio robotas ant geros vaizdo plokštės? Kodėl ne.

Vadovų kaitos procesai ir dėl jų kilę konfliktai tėra pūliniai įsisenėjusių kultūros politikos problemų, akcentuoja ekspertai, apžvelgdami Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro aktualijas.Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla jau beveik penkis dešimtmečius turi ypatingą tradiciją – patys, savo jėgomis pastatyti operą. Šiemet tai opera „Meilė, džiazas ir velnias. O kur dingo viltis?“, kurios premjera šį savaitgalį.11 eurų – tokią sumą per metus moksleiviai gali išleisti Kultūros paso paslaugoms. Kokia kultūra už tiek įperkama?Pasaulio naujienų apžvalgoje apie prestižinių pramogų pasaulio Jungtinėse Valstijose apdovanojimų EGOT klubą ir naują jo narę Violą Davis bei prasidėjusį Venecijos karnavalą, jo ištakas ir reikšmę.Ar menininkai turėtų bijoti dirbtinio intelekto? Savo komentare svarsto menotyrininkas Ernestas Parulskis.Daugelis žino apie Lietuvos ir jos menininkų pasiekimus pasaulinėse parodose, tarpukariu vykusiose Paryžiuje ar Niujorke. Bet ar pakankamai kepurių nukelta jose komisarei Magdalenai Avietėnaitei? Devyniasdešimt du tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėjos gyvenimo metus apžvelgia nauja paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.„Nemanau, kad būti stipriai yra nemoteriškai“, – sako lietuvių kilmės mišrių kovos menų sportininkė, pasaulio čempionė Rose Namajunas. Pokalbis apie terapinį kovos menų poveikį, moteriškumą, tamsius laikotarpius, kuriuose apninka dvejonės dėl karjeros, ir svajones gyventi kaime.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėP. Peleckio/BNS nuotr.

Moderniausias pasaulyje agrodronas, pritaikytas pasėlių priežiūrai, sėjai jau yra ir Lietuvoje. 50kg galintis pakelti, autonomiškai dirbantis dronas valdomas mobiliajame telefone įdiegta programėle, labai palengvins žemdirbių, sodininkų ir miškininkų veiklą.Lietuvos šeimos ūkių sąjungos atstovai, susirinkę Plungėje, aptarė svarbiausius smulkiems ir vidutiniams ūkiams klausimus. Klausėsi kviestinių svečių pranešimų, išsirinko naują sąjungos pirmininką. Priėmė rezoliuciją, kurioje politikai raginami daugaiu dėmėsio skirti kaimo gyvybingumui.Rankomis sukamas akmenines girnas anksčiau namuose turėdavo dažnas ūkininkas. Dabar tokias girnas galima pamatyti istoriniame Ramygalos malūne. Kuo jos ypatingos pasakoja malūnininkas Jonas Plučys.Ved. Arvydas Urba

Prieš savaitę dėl kompiuterių sistemos klaidos JAV valandai nutūpti privalėjo visi komercinių skrydžių lėktuvai. Kaip tai įvyko? Twitteris suteikė patvirtintinų paskyrų ženkliukus Talibano atstovams, bet nutraukė artimai bendruomenei svarbių trečiųjų šalių programėlių palaikymą. ChatGPT pagrindu veikianti emocinės pagalbos platforma susilaukė kritikos, kaip ir to paties įrankio mėginimai sukurti muzikanto Nick Cave stiliaus tekstus. Paveikslėlius kuriančio DI autoriams dar riesčiau, prieš juos iškeltos kelios bylos. Galiausiai – Apple pristato naujus MacBookus, bet papildytosios realybės akinių dar teks palaukti.

Microsoft planuoja investuoti dar daugiau pinigų į OpenAI — tuos pačius, kurie kuria GPT-3 ir tekstą rašantį ChatGPT pokalbių robotą. Ar Word, PowerPoint ir kiti Micrsoft įrankiai gaus dirbtinio intelkto patobulinimus? Ar naršyklė Bing su pokalbio roboto funkcionalumu galėtų mesti iššūkį Google paieškai? Dirbtinis intelektas ne tik rašo, bet ir kalba vis įtikinamiau: įgarsina Apple knygas, VALL-E gali nukopijuoti šnekėjimo stilių išgirdęs vos tris balso sekundes, o filosofo Slavoj Žižek ir režisieriaus Werner Hercog virtualių kopijų diskusija plėtosis iki kol žemėje liks bent vienas serveris.

Miloš Macourek. „Mamutas ir dirbtinis kvėpavimas“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Miloš Macourek. „Mamutas ir dirbtinis kvėpavimas“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Vos per tris savaites užderėjo didelis vaizdus iš teksto kuriančių dirbtinio intelekto modelių derlius. Dabar jie gali kurti ir video, aaaaa! Net patys nemanėm, kad tai nutiks taip greitai. Taip pat: E. Muskas bando politikuoti, pristato humanoidą robotą ir bando sugrįžti prie Twitter sandorio; Briusas Vilisas (ne)pardavė teisių į savo veidą deepfake'ų kūrėjams, ateityje Europoje išmaniuosius įrenginius krausim su USB-C jungtimi, o Google užbaigia žaidimų industrijai įtakos taip ir nepadariusią Stadia platformą.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Ar kada susimąstėte, ką galėtume padaryti kiekvienas, kad sukurtume visiems patogią, draugišką ir prieinamą aplinką? Ar žinojote, kad universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui? Ar girdėjote, kad tekstai gali būti parašyti lengvai suprantama kalba? FM99 kalbėjome su Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktore Egle Čaplikiene.

Kas aktualiausia Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams? Pokalbis su portalo anglija.lt redaktoriumi Remigijumi Kostrovicku.Organinių medžiagų naudojimas technologijų srityje sparčiai populiarėja, o pasaulinė rinka jau siekia maždaug 60 mlrd. dolerių per metus. Kokios tai medžiagos ir kuo jos ypatingos? Pasakoja VU mokslų daktaras Paulius Baronas.Ar dirbtinis intelektas gali turėti sąmonę? Pastarosiomis savaitėmis netyla diskusijos apie atvejus, kai robotai esą išreiškia galimybę jausti jausmus. Ar tai įmanoma? Pokalbis su dirbtinį intelektą plėtojančiais specialistais.Kaune, M. K. Čiurliono dailės muziejuje, šią vasarą vyks nemokami dailės terapijos užsiėmimai suaugusiesiems.Nuo sutartinių iki trankių elektroninių ritmų - Kaune prasideda penkias dienas truksiantis muzikos ir meno festivalis „Audra“.Ved. Karolina Panto

15 metų troleibuso vairuotoja dirbanti Snežana teigia, kad kelią per spūstis ji skinasi siųsdama oro bučinius, o keleiviai ją myli taip, kad net žiedlapius kelyje barsto. Daugiau apie savo profesinį kelią ji pasakoja naujoje portalo LRT.LT rubrikoje „Ką žmonės dirba?“Naudodami dirbtinį intelektą KTU mokslininkai tiria sąsajas tarp veido atpažinimo ir Alzheimerio ligos. Ar įmanoma diagnozuoti šią vis daugiau žmonių paliečiančią ligą ankstyvoje stadijoje?Kaip mene įprasminama Lietuvos istorija? Minit Okupacijos ir genocido dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaroma lietuvio išeivio menininko Audriaus Plioplio parodą „Sibiro sielos“.Giedriaus Bučo kelionės po Lietuvą renkant šiukšles nugulė į filmą „Šiukšlininkas“. Tačiau tai, autorių teigimu, istorija ne apie šiukšles ar ekologiją, o apie kiekvieną iš mūsų ir perkeltines užgyventas „šiukšles“ mūsų galvose.Ved. Karolina Panto

Herkus Kunčius. „Dirbtinis pluoštas“. Režisierius Albertas Vidžiūnas, garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Jurgis Domaševičius, Sonata Visockaitė, Rimantė Valiukaitė, Rimgaudas Karvelis, Rasa Rapalytė ir Saulius Sipaitis. 2006 m.

Sveiki. Septynioliktoje Patrulio bazės laidoje - mistinis dirbtinis intelektas (AI). Kodėl nusprendėme padaryti tokį podcast'ą? Dirbtinis intelektas naudojamas sustiprinti įtakos operacijas, kurios apima siekius sąmoningai skleisti melagingą ar klaidinančią informaciją. Jau turbūt girdėjote apie vadinamąsias "gilias klastotes" (Deep fakes), t. y. nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose vieno asmens veidas realiai pakeičiamas kitu, kad atrodytų, jog viešasis asmuo sako tai, ko iš tikrųjų niekada nepasakytų, kaip pvz. Zelenskis sakantį savo kariam sudėti ginklus. Kadangi tai yra ginklas, kuriuo priešas gali naudotis ir naudojasi Ukrainos kare, todėl būtina apie tai pakalbėti ir mums. Svečiuose - CRI ekspertas Lukas Andriukaitis ir VU Matematikos ir informatikos mokslininkas Linas Petkevičius.

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kokie yra būdai gauti pagalbą iš vadovo, kai visi būdai jau išbandyti?- Ką daryti su seniai egzistuojančia, tačiau neaiškios funkcijos komandos struktūra? - Kaip tvarkytis su kolegos patiriamais emociniais sunkumais?- Dirbtinis konkurencijos skatinimas įmonėje: kur ribos?

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Pasaulyje, kuriame šeimininkavimą esame drąsiai patikėję technologijoms, yra vietos nelaimėms. Pemzai jūsų Üžduotas Klausimas prives prie diskusijos ar dirbtinis intelektas pasieks lygį, kai tokios nelaimės būtų suplanuotos? Ar žmogui liktų vietos technologijų pasaulyje ir ko nebijo kompai?  Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymų jau ketvirtąjame PÜKe.    Ateityje šie epizodai, kaip ir Idėjų Kompostai, bus prieinami tik Patreono platformoje mus remiantiems mecenatams. Prisijunk!   Paremk Pemzą ir pasidovanok ramų ir kokybišką miegą (su nuolaida!). Visos sąlygos: https://sunkiosantklodes.lt/protopemza

Lietuviškų šaknų turintis pasaulinio garso architektas Massimiliano Fuksas nuo šiol turės ir lietuvišką pasą. Daivos Lapėnaitės pasakojimas iš Italijos.Lietuvių kalba pasirodė nauja Tahiro Shaho knyga „Mago mokinys“. Prieš aštuonerius metus rašytojas viešėjo Vilniaus knygų mugėje ir tuomet jo knygų vertėja Rasa Drazdauskienė specialiai pakalbino rašytoją LRT radijui. „Rašykite knygas, nes jos jums atvers pasaulį,“- sako Tahiras Shahas archyviniame įraše, kurio fragmento kviečiame klausytis.Internete gausėjant neapykantą kurstančių komentarų, į pagalbą ateina dirbtinis intelektas, kuriamas įrankis, kuris padės automatizuotai identifikuoti ir pašalinti neapykantos kalbos atvejus, pavyzdžiui, naujienų portalų komentarų skiltyse. Pasakoja vienas iš projekto vykdytojų, VDU Informatikos fakulteto dekanas, profesorius Tomas Krilavičius.Neseniai pasirodė naujausia rašytojo Herkaus Kunčiaus knyga „Kolūkio metraščiai“. Tai jau ne pirmas romanas apie sovietinę praeitį, kur autorius ironiškai, kartais net groteskiškai pasakoja apie žmonių likimus beveik siurrealistiniame pasaulyje. Kodėl rašytojui toks įdomus sovietinis laikotarpis, kaip jis prisimena savo gyvenimą tuo laiku, kodėl dviejų muzikų sūnus nepasirinko muzikinio kelio ir daug kitų temų aptariame su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Herkumi Kunčiumi.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kuo gyvena Norvegija? Užsienio bendradarbių rubrika su Mantu Tomkūnu.Šiemet išlaidos reklamai socialinėje žiniasklaidoje pirmąsyk aplenkė mokamą paiešką „Google“ tinkle. Kokių dirbtinio intelekto įrankių tenka pasitekti? Apie rinkodarą ir dirbtinį intelektą – pokalbis studijoje su Viktoru Juciku, Genus AI vienu įkūrėjų.Šeimų bendruomenei „Mamos, varom kavos“ priklauso daugiau kaip septyniasdešimt vaikučius auginančių panevėžiečių. Kaip ji prisideda prie to, kad šeimos norėtų gyventi Panevėžyje? Pokalbis su iniciatyvos autore Ieva Grigaite.Lietuvos gyventojams gėda skolintis ir iš draugų ar giminių, ir iš finansinių institucijų. Ką tai apie mus pasako? Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Elgesio medicinos klinikos dėstytoja, psichologe-psichoterapeute Lina Bagdonavičiene.LRT FAKTAI: mitas apie mirtingumą nuo skiepų sukėlė statistikos ekspertų pyktį.Ved. Živilė Kropaitė.

Kauno technologijų universiteto Dirbtinio intelekto centro duomenimis, atsiranda vis daugiau inovatyvių priemonių, galinčių padėti ūkininkams. Dirbtinis intelektas, kuris ne tik renka medžiagą, ją apdoroja, bet ir mokosi, galės užkirsti kelią paukščių ligoms, kontroliuos svarbius ūkio procesus.Kazlų Rūdos savivaldybėje Agnė Paškauskienė, dėstytojos paskatinta, ėmėsi auginti smidrus. Dabar jau kur kas tvirčiau jaučiasi juos prižiūrėdama ir parduodama. Jauna aktyvi moteris randa ir kitos veiklos – yra Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkė, įgyvendina įdomius projektus.Jei kuri verslą visą gyvenimą, tai dar nereiškia, kad tavo vaikai norės jį perimti ir tęsti. Pasak bendrovės „Kanrugėlė“ vadovo Virgaudo Kanaukos, nors nuo jaunų dienų vaikai vasaromis dirbo įmonėje, baigę mokslus svetur, kuria savo gyvenimus.Ved. Regina Montvilienė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Technologija „deepfake“ dažniausiai minima vaizdo klastojimo atvejų kontekste. Tačiau pastaruosius kelerius metus vis sparčiau tobulėja technologijos, galinčios modifikuoti ar atkartoti tikrą žmogaus balsą bei sugeneruoti kalbą, parašyti tokį tekstą, kurį sunku atskirti nuo žmogaus rašyto. Apie tai, kokių naujų iššūkių kelia šių technologijų tobulėjimas pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjas dr. Linas Petkevičius.Kita tema. Tarptautinė kosminė stotis – maždaug futbolo aikštės dydžio laboratorija, skriejanti aplink Žemę. Joje dažniausiai pusės metų pamainomis gyvena ir darbuojasi astronautai bei kosmonautai iš JAV, Rusijos, Europos, Kanados bei Japonijos. Apie tai, ką šie žmonės veikia ir kaip jie jaučiasi pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.Ved. Sigita Vegytė

Alergiškų žmonių nuolat daugėja, tad ir alergijų tikslesnis nustatymas tampa vis svarbesnis. Su kokiais iššūkiais susiduria naują diagnostikos sistemą kuriantys lietuvių mokslininkai ir kaip patirtis kovojant su alergijomis padeda geriau pažinti koronavirusą?Kita tema - socialinių duomenų mokslas. Ar galima pagal Google paieškos duomenis nustatyti virusų protrūkius ir kodėl algoritmai dažnai diskriminuoja pagal lytį ar rasę?Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - naujas šalies mokslininkų depresijos diagnozavimo metodas, vertinantis maisto sukeliamas emocijas.Ved. Karolina Panto

BONUS EPIZODAS | „Pokyčiai kalboje neišvengiami ir jie atsiranda ne tik dėl svetimų kalbų įtakos. Kalba iš prigimties keičiasi, ji niekada nestovi vietoje,“ – papildomame epizode mintimis apie nuolatinį kalbos kismą dalinasi Axel Holvoet – belgų kilmės lingvistas, Baltų ir slavų kalbų tyrinėtojas bei išskirtinis Vilniaus universiteto profesorius. Pokalbyje su kalbotyrininku pažiūrime į kalbą kaip į retai reflektuojamą įrankį, bemaž nepastebimai veikiantį tarpasmeniuose dialoguose, tautinės ir individualios tapatybės formavimosi procesuose, santykyje su daugybėje kasdienybės ritualų įsisukinėjančiu dirbtiniu intelektu. Pokalbių ciklą su užsienio pašnekovais pristato advokatų kontora Glimstedt Lithuania. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> Patreon Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Podkasto draugai – portalas 15min.lt, garso reklamos studija „Dropaudio", Vilniaus universiteto radijo stotis „Start FM“ Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/podkastas

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Teatro kritikės Godos Dapšytės komentaras.Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje veikia skulptorių dueto – Aurelijos Šimkutės ir Gedimino Endriekaus paroda.LRT KLASIKOS naujasis sezonas kupinas naujų laidų. Antradienį į eterį grįžta laida „Pilno metro“, kurią veda Austėja Kuskienė, Pirmą kartą pasigirs ir Indrės Kaminckaitės vedama laida „Performansas“.Poetė Ramutė Skučaitė spalio 27– ąją mini savo 89– ąjį gimtadienį. Kokia šiandien poetės kasdienybė?Kaip kompiuteris sukuria literatūrinį kūrinį? Pokalbis su Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesoriumi Sauliumi Keturakiu.Kas skambės šios savaitės „Klasikos koncertų salėse“?Ved. Marius Eidukonis

Ar šiandien turėtume kalbėti apie tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir šiuolaikinį pasaulį? O jei į technologijas pažvelgtume kiek plačiau ir pasvarstytume, ar egzistuoja riba, kurią pasiekus pasaulį valdantys algoritmai, kartu ir DI, nustoja veikti? Tokius klausimus ketvirtajame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kelia VU Filosofijos fakulteto profesorius, Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis mokslininkas, filosofas Kristupas Sabolius. Mokslininko teigimu, visų mus supančių technologijų – telefonų, kompiuterių ir netgi naujausių dulkių siurblių – veikimas yra paremtas įvairiais algoritmais. Paprasčiau tariant, egzistuojančia veiksmų seka, kuri sprendžia tam tikrą problemą. Ved. Edvardas Kubilius.

Kultūros naujienų apžvalga. Pasaulio įvykiai: britų vyriausybės parama kultūros sektoriui, Honkongo kūrėjų dilema po naujojo nacionalinio saugumo įstatymo ir apie už kūrybiškumą atsakingą smegenų pusrutulį.Nuo liepos 11-osios Klaipėdos Baroti galerijoje eksponuojama Antano Gudaičio paroda „Siela kaip paukštis“.KTU studentai kuria specialią, dirbtinio intelekto sprendimais grįstą programėlę, kuri nufotografuotas natas paverčia į populiarų gitarinės muzikos užrašymo būdą.Darbą pradėjo atnaujinta Medijų taryba. Kultūros ministerijos Medijų taryba yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas analizuojant, vertinant ir sprendžiant visuomenės informavimo srities politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Pokalbis su tarybos pirmininku VU doc. Andriumi Šuminu ir tarybos pirmininko pavaduotoja, viešosios įstaigos „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ direktore Neringa Jurčiukonyte.„Brexitas“ skaudžiai kirs studentams – po metų studijos Jungtinės Karalystės universitetuose kainuos gerokai brangiau. Nelieka ir lengvatinių paskolų. Ką tai reiškia studentams iš Lietuvos? Mindaugo Jackevičiaus pokalbis su premjero patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais Une Kaunaite, viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ direktore Žaneta Savickiene ir edukacinių bendrovių savininku bei karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Dirbtinis intelektas (DI) ir įvairios išmaniosios sistemos šiandien – jau ne naujiena, bet vis dar ne iki galo suprantamas reiškinys, keliantis daug klausimų ir verčiantis visuomenę pasidalyti į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia mokslo pažangą ir naujas galimybes, kiti įžvelgia pavojų ir prognozuoja fantastinių filmų scenarijus. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė dr. Olga Kurasova įsitikinusi, kad baimintis tikrai nereikia, ir jau trečiajame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pokalbyje pristato plačias DI pritaikymo moksle ir gyvenime galimybes. Ved. Edvardas Kubilius.

Herkaus Kunčiaus pjesė „Dirbtinis pluoštas”. Režisierius Albertas Vidžiūnas.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Šįkart vietoj paskaitos – diskusija apie Maxo Tegmarko knygą „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“. Dirbtinis intelektas – šiuo metu pati svarbiausia ir įdomiausia mokslininkus ir visuomenę jaudinanti tema. Ypač tai svarbu jauniems žmonėms, kuriems neišvengiamai teks gyventi drauge su dirbtiniu intelektu. „Gyvybė 3.0“ duoda mums postūmį mąstymui ir žinių, kad galėtume susidaryti nuomonę, kas mūsų visų laukia. Knygos autorius Maxas Tegmarkas – švedų kilmės fizikas ir kosmologas, Masačusetso technologijos instituto profesorius, vienas iš Gyvybės ateities instituto įkūrėjų. Įrašyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 10 d.

Antrajame Technotronikos epizode pasakojame apie dirbtinį intelektą (DI) medicinos diagnostikoje. Šiame epizode išgirsite, kodėl jums turi rūpėti ką šiuo metu veikia radiologai, net jei dabar neplanuojate darytis rentgeno? Kokį poveikį kitoms industrijoms turi dirbtinis intelektas medicinos diagnostikoje? Ar dirbtinis intelektas kelia pavojų darbo vietoms? Ir ar medicininės diagnostikos demokratizacija yra geras dalykas? Pagrindiniai laidos svečiai - startuolio Oxipit, siūlančio DI sprendimą radiologams, atstovai: direktorius Gediminas Pekšys ir analitkos vadovas Darius Barušauskas. Taip pat kalbamės su Affidea Lietuva vadovu Vitalijumi Orlovu apie teleradiologiją.

Dirbtinis intelektas yra viena iš „karščiausių“ temų, kuria diskutuoja pasaulio mokslininkai, vizionieriai, verslininkai. Yra du priešingi scenarijai – sukurs geresnį pasaulį žmonėms. Arba užvaldys žmones, o gal tiesiog išžudys, kaip nereikalingus arba keliančius grėsmę tam pačiam dirbtiniam intelektui. Apie tai kalbėsime su verslininku Ilja Laursu. Ved. Virginijus Savukynas.

Milošo Macaureko pasaka „Mamutas ir dirbtinis kvėpavimas”. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Milošo Macaureko pasaka „Mamutas ir dirbtinis kvėpavimas”. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Dirbtinis intelektas ir maseračiai – visiems. Ateis laikas, kai dirbsime, jeigu norėsime ir ką norėsime. Taip sako vienas įtakingiausių Lietuvos verslininkų, investuotojas Ilja Laursas. Anot jo, dirbtinis intelektas jau dabar turėtų pakeisti žmones, nors Lietuvoje, esą, tai neturėtų įvykti greitai. Taip pat verslininkas atskleis, ko reikia mūsų ekonomikai, kad visi galėtume vairuoti maseračius. Ir keli investavimo patarimai tiesiai iš vieno žinomiausių investuotojų lūpų.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

Apie dirbtinį intelektą kalbama tiek viešumoje, tiek su draugais, o kiek apie tai sukurta filmų. Kas iš tiesų yra dirbtinis intelektas ir kas slypi už šių žodžių, kokiu principu jis veikia ir ką bendro jis turi su neuronais pasakoja Gediminas Pekšys.

Dirbtinis svajonių miestas. Uranas pirmajai sovietinei atominei bombai sodrintas prie Baltijos jūros. Kelis dešimtmečius nedidelis Estijos miestas Silamejė šiaurės rytų Estijoje Suomijos įlankoje buvo svarbus sovietų atominės pramonės tiekėjas. Norintys patekti į slaptą miestą ar iš jo išvykti turėjo gauti specialius leidimus. Estijai atkūrus nepriklausomybę, miestas ir jo gyventojai, penktame dešimtmetyje suvažiavę ten iš visos Sovietų sąjungos, išgyveno lūžį. „Žmonės jau buvo prigiję, jie laikė Estiją savo šalimi ir – bent jau dauguma – rėmė nepriklausomybę. Tačiau vėliau prasidėjusias ekonomines ir socialines permainas vyresnioji karta sunkiai išgyveno, žmonės sirgo iš įtampos, patekdavo ir į psichiatrines ligonines, mirdavo", – amžių sandūrą mieste prisimena menininkė Aala Gitt.Dirbtinio miesto istoriją saugo originalus vietos menininkų sukurtas muziejus. Pamiršti jos neleidžia ir radioaktyvių atliekų kapinynas ant jūros kranto. Kodėl aplankyti stalinistinės architektūros miesto šiandien vyksta žmonės iš visos Estijos? Autorė Audra Girjotė

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie koncerną „MG Baltic“. Regionų gaivinimas : Klaipėdos mėlynojo proveržio strategija.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu Lietuvos Radijui.Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Iniciatyva „Niekieno vaikai“.Dirbtinis intelektas mados industrijoje. Verslo naujienos: politinės korupcijos skandalai istorijoje.Kultūros renginių anonsas.Praeivių Vilniaus gatvėse klausėme, ar jie stebės šį vakarą Eurovizijos dainų konkursą? Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai.Šiandien Lisabonoje prasideda Europos muzikinis konkursas „Eurovizija“.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie koncerną „MG Baltic“. Regionų gaivinimas : Klaipėdos mėlynojo proveržio strategija.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu Lietuvos Radijui.Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Iniciatyva „Niekieno vaikai“.Dirbtinis intelektas mados industrijoje. Verslo naujienos: politinės korupcijos skandalai istorijoje.Kultūros renginių anonsas.Praeivių Vilniaus gatvėse klausėme, ar jie stebės šį vakarą Eurovizijos dainų konkursą? Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai.Šiandien Lisabonoje prasideda Europos muzikinis konkursas „Eurovizija“.

Dirbtinis intelektas jau dirba žmonėms ir su juo susiduriame kasdien, net jei to nejaučiame. Mokslininkai žada, kad jis taps didžiausiu žmonijos proveržiu, smarkiai pralenksiančiu internetą. Kurios technologijos jau veikia dirbtinio intelekto valdomos ir kaip bus ateityje?Studijoje – Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesorius ir Baltijos pažangių technologijų instituto IT skyriaus vadovas Tomas Krilavičius ir įmonės „Rubedo sistemos“ vadovas L. Vaitulevičius.

Dirbtinis intelektas jau dirba žmonėms ir su juo susiduriame kasdien, net jei to nejaučiame. Mokslininkai žada, kad jis taps didžiausiu žmonijos proveržiu, smarkiai pralenksiančiu internetą. Kurios technologijos jau veikia dirbtinio intelekto valdomos ir kaip bus ateityje?Studijoje – Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesorius ir Baltijos pažangių technologijų instituto IT skyriaus vadovas Tomas Krilavičius ir įmonės „Rubedo sistemos“ vadovas L. Vaitulevičius.

Kaune, „Laisvės piknike“ žmonės su ekspertais ir politikais diskutuoja Lietuvai aktualiomis temomis. Ar ištiesų prasti orai stabdo javapjūtę? Du peiliais gilnkuoti užiplikai atakavo pareigūnus Briuselyje ir Londone. „Naujienų žemėlapis“: Dirbtinis intelektas. Didžiojoje Britanijoje paskelbus naują tikslesnę statistiką apie imigraciją, šalyje keičiasi gyventojų požiūris.

Herkaus Kunčiaus pjesė „Dirbtinis pluoštas”. Režisierius Albertas Vidžiūnas.

Herkaus Kunčiaus pjesė „Dirbtinis pluoštas”. Režisierius Albertas Vidžiūnas.