POPULARITY
Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas yra skaitmeninė tarša ir kaip mes teršiame aplinką kasdieninėmis savo veiklomis internete? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su Vilniaus universiteto informacinių technologijų ekspertu prof. Povilu Treigiu.Ved. Darius Matas
Televizija, filmai, laidos, skirtos vaikams ir paaugliams. Kas įdomu? Kas skatina įsijungti televizorių? O gal televizorius jau nebereikalingas daiktas šiuolaikiniams vaikams? Kokiais kriterijais remiantis nustatomas turinio cenzas N-7, N-14, S...? Atsakymų ieškome drauge su Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų narėmis Milda bei Livita ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Stebėsenos skyriaus vedėju Andriumi Katinu.
00:00:00 – Įžanga 00:02:30 – Vietos Lietuvos rinktinėje 00:11:30 – KMT tritaškių konkursas 00:14:40 – Biržų duona ir Doki Doki 00:15:35 – Savaitės MVP ir moterų pergalės Europoje 00:21:40 – Ignas Brazdeikis ir atsakymų savaitė 00:37:18 – Čili studentams ir „Žalgiris“ 00:38:25 – Pralaimėjimai po rinktinių lango 00:39:20 – Lietkabelio apmaudus pralaimėjimas 00:44:45 – Maldūno kosmosas 00:46:30 – Rubštavičius progresuoja 00:52:50 – Sirvydžio pasitikėjimo lygis 00:54:46 – Mačiulio pirmieji darbai 00:57:53 – „Wolves“ triuškinamas pralaimėjimas 01:00:55 – Arnoldas Kulboka grįžo į aikštę 01:04:20 – „Rytas“ pavargo Telšiuose 01:08:20 – Naujas treneris Mažeikiuose 01:10:50 – „Žalgiris“ vs „Rytas“
Teisėsauga sulaikė du Ispanijos piliečius, Lietuvoje ketinusius surengti teroristinį aktą - padegti vieną Šiaulių įmonę.Aiškinamasi kaip ir kas apgadino Švediją ir Lietuvą jungiantį kabelį, taip pat nutraukė kabelį tarp Suomijos ir Vokietijos. Pokalbis su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku.Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrą į premjero pareigas.Per pirmadienio nakties rusų smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Sumų srityje žuvo septyni žmonės, tarp jų vaikas. Dar keliolika žmonių sužeisti. Per drono ataką buvo sugriautas bendrabutis vienoje iš vietos švietimo įstaigų. Tiesiogiai su Sumuose esančiu LRT RADIJO bendradarbiu Eldoradu Butrimu.Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijoje – įžūlus nusikaltimas. Į ugdymo įstaigą patekęs pašalinis asmuo iš penktokų pavogė du mobiliuosius telefonus. Ugdymo įstaiga skelbia, kad imsis papildomų saugumo priemonių, tuo metu moksleivių tėvai pasakoja, kad po incidento jų vaikai patyrė didelį stresą bei bijo eiti į mokykląLietuvos miestai pradeda pasiruošimą didžiosioms metų šventėms. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės šiais metais pasirinko puošti natūralias egles, šiems projektams skirta nemažai lėšų.Ved. Agnė Skamarakaitė
Su kodu "odangau" Biržų duonos internetinėje parduotuvėje https://namo.birzuduona.lt/ visam pirkinių krepšeliui gausite -15% nuolaidą. 00:00:00 – Įžanga ir Čili 00:03:25 – Užtikrinta „Žalgirio“ pergalė 00:04:28 – Walkerio 19 taškų 00:09:05 – Žalgirio gynėjų grandis 00:13:17 – Butkevičiaus keitimas 00:20:45 – Traumuoti „Žalgirio“ žaidėjai 00:23:43 – Anšlagas Kaune 00:25:08 – Prognozuotas atleidimas Utenoje 00:38:00 – Purlys pakeliui į „Lions“ 00:46:30 – Rubštavičius MVP 00:48:55 – Doki Doki ir Biržų duona nuolaida 00:50:22 – Ervino rekomendacija 00:52:30 – „Lietkabelio“ arena neįmanoma priprasti 00:54:40 – „Wolves“ pergalių serija 01:01:30 – „Ryto“ akistata su vengrais 01:06:50 – „Šiaulių“ pergalės be žaidėjų 01:11:05 – Vilniaus derbis 01:12:55 – Echodo siausmas prieš Fenerbahče 01:15:55 – Rankinio rinktinės pergalė Euro atrankoje 01:20:10 – Savaitės Čili momentas ir Juzėnas #zalgiris #LonnieWalker #wolves #trinchieri #Smailagic #Brazdeikis #LKL #Euroleague #Kaunas #Vilnius #Klaipeda #Mazeikiai #osportas #odangau #Buzelis #Juzenas #Seskus
Norėdami sumokėti baudą už kelių eismo pažeidimą ar mokesčius valstybei, gyventojai dažniausiai priversti mokėti ir tarpininkui, pavyzdžiui, skandaluose skendinčiai „FoxPay“. Visuomenė klausia, kodėl dažnai neįmanoma pervesti pinigų be tarpininkų. Atsakymų čia ne vienas, tačiau ekspertai sako, kad išlaidas už mokėjimus turėtų apsiimti valstybė. Ypač aktualu tai dabar, paaiškėjus, kad žmonės permokėjo „Foxpay“.Sveikatos apsaugos ministerija su devyniomis medikus vienijančiomis profesinių sąjungų organizacijomis pasirašė kolektyvinę sutartį, kuria įtvirtinamas darbo užmokesčio augimas, papildomos atostogų ir poilsio dienos, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonės, kvalifikacijos tobulinimas ir kitos papildomos socialinės garantijos, kurių nenumato šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas.Prasidėjus šildymo sezonui, ugniagesiai gyventojus perspėja tinkamai jam pasiruošti - išsivalyti kaminus, patikrinti, ar veikia dūmų detektoriai. Vilniuje prevenciškai kietuoju kuru besišildančius gyventojus aplankę ugniagesiai pastebi, kad gyventojai darosi atsakingesni - dažniau išsikviečia kaminkrėčius, mažiau kūrena pavojingų medžiagų. Tačiau dalis gyventojų vis dar neturi įsirengę dūmų detektorių.Ved. Darius Matas
Orumo sąvoką girdime dažnai, tačiau ar susimąstome, kas tas orumas ir ką reiškia gyventi oriai? Ką rodo mūsų orumas mums patiems ir aplinkiniams? Ar dažnai tenka paminti orumą dėl kokių nors priežasčių? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus laidoje ieškome su Laura Stadalninkaite – mama, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotoja, neregių bendruomenės nare, ir teisininku Egidijumi Grigoniu, atstovaujančiu žmonių su judėjimo negalia bendruomenę.„Artėjant Pasaulinei orumo dienai, linkiu sau ir kitiems būti vieni kitiems tolerantiškiems“, - sako Laura Stadalninkaitė. – „Nesvarbu, kokie yra mūsų įsitikinimai, pasirinkimai ar skirtumai, tiesiog būkime savimi. Svarbiausia, kad siekdami savo orumo nepamintume kitų žmonių vertybių”. „Dėl savo nesėkmių nekaltinkime kitų. Neišskiriant negalios buvimo ar ne, kiekvienas ieškokime būdų, kaip nemenkinti savo ir kitų orumo“, - antrina Egidijus Grigonis.Ved. Žydrė Gedrimaitė
Paryžiuje prasideda 33-ios vasaros olimpinės žaidynės. Kokia atidarymo šventė numatoma, kuo gyvena miestas – iš Paryžiaus pasakoja LRT korespondentė Ieva Balsiūnaitė.Kokias senųjų gatvelių istorijas pasakoja į Merkinę susirinkę dailininkai? Pokalbis su Merkinės plenero dalyviais.Senųjų meistrų drobes primenančiuose darbuose tapytojas Paulius Juška pasakoja šių dienų žmogaus istorijas. Nauja dailininko paroda „Žmogus pagal paveikslą“ atidaroma Trakuose.Mūsų miestai keičiasi, tačiau ar jie tikrai siekia tapti vaikštomais ir patogiais čia gyvenančiam žmogui? Kokį potencialą gali turėti apleistos erdvės? Ir galbūt reikėtų palaukti, kol mūsų aplinką pradės projektuoti dirbtinis intelektas – gal sulauktume geresnių rezultatų? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su architektu, semiotiku Justinu Dūdėnu.Ved Jolanta Kryževičienė
Per žemdirbių protestą iškelti šeši reikalavimai. Kaip jie įgyvendinami? Aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.Po žiemos suvargusiems pievų, ganyklų žolynams ir vejoms galima padėti teisingai juos prižiūrint. Priemones aptaria VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas daktaras Evaldas Klimas.Šokolado produktai neilgai trukus gali tapti tikra prabanga: Dramblio Kaulo Krante kakavos pupelių kainos išaugo 50 proc. Ten šiuo metu užauginama daugiausia kakavos pupelių pasaulyje.Ved. Regina Montvilienė
„Šunys Lietuvoje tryliktame aštuolioliktame amžiuje“ – taip vadinasi Giedrės Piličiauskienės, Povilo Blaževičiaus ir Tomos Zarankaitės Margienės knyga, kur jie tirdami jų kaulus, plytose ir kituose molio dirbiniuose aptiktus pėdsakus ir pasitelkę istorinius duomenis mokslininkai pasakoja, kaip atrodė Lietuvoje auginti šunys, kuo jie mito, nuo kokių ligų kentėjo, kam buvo naudojami.„Kaip jautiesi? Taip paklausus savo bendraamžių mokykloje teigiamų, pozityvių atsakymų vos vienas kitas. Bet, turbūt, nekeista, ar ne? Tai ir yra šių laikų mokymosi įstaigų problema. Visiems „rūpi“, kad išlaikyčiau matematikos egzaminą, „rūpi“, kad mokėčiau ląstelės sandarą, bet niekam nerūpi ir niekas negali paklausti toli gražu ne retorinio klausimo: „Kaip jautiesi?“- taip sako vienuoliktokė iš Radviliškio, kurios kalba šiemet laimėjo Šauksminko konkursą.Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.Portale LRT.lt vėl startuoja tarptautinis projektas „Europa kalbasi“, kurio metu skaitytojai kviečiami susitikti virtualaus pokalbio su atsitiktinai atrinktu žmogumi iš kitos Europos valstybės. Vadinamasis „politikos tinderis“ kviečia diskutuoti su labiausiai skirtingų pažiūrų Europos gyventojais.
Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Kovo 8-ąją. Kodėl vis dar diskutuojame apie ją ir kokių asociacijų ji mums kelia? Atsakymų ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno ir Filosofijos fakultetų mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir dr. Giedre Purvaneckiene. Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.Ved. Darius Matas
Dalis specialistų pastebi, kad demencija kaip ir senėjimas ar mirtis, yra tema, kurios šiuolaikinė visuomenė vengia. Drąsiau apie tai kalbėti kviečia fotografas Andrius Mažeika. Fotomenininkas bendraudamas su globos namuose slaugomais žmonėmis, sukūrė fotografijų parodą. Joje kviečia iš arčiau susipažinti su demencijos sindromą turinčiais žmonėmis.Profesionalios psichologų konsultacijos visais klausimais, susijusiais su vaikų ir paauglių auginimu, auklėjimu, jų elgesiu, taip pat tarpusavio santykiais, nuo šiol „Tėvų linijoje“ teikiamos ne tik telefonu, bet ir elektroniniais laiškais. Taip siekiama didinti psichologinių paslaugų prieinamumą ir padrąsinti tuos tėvus ar globotojus, kurie nedrįsdavo paskambinti.Su kokiai iššūkiais susiduria žmonės, turintys regos negalią, o kokiose srityse sąlygos jiems gerėja? Atsakymų į šiuos klausimus ieško kolegė Ieva Radzevičiūtė kartu su silpną regą turinčiu Karoliu Tupalskiu. Ievos Radzevičiūtės parengtas interviu.Diskusija. Kodėl vis dar esama netinkamo šaligatvių žymėjimo ir kitų problemų? Kaip mėginama jas spręsti?„Auksinio proto“ atrankos žaidimasVed. Darius Matas
Daržoves auginantys Karolina ir Paulius Paulavičiai pratina miesto žmones prie įvairesnio maisto. Šeima klientams veža daržovių krepšelius ir sako, kad žmonės labai džiaugiasi asortimento įvairove. Viską Paulavičių šeima augina natūraliai, tad produkcijos paklausa yra labai didelė, ne visiems norintiems užtenka „Mėnulės ūkyje“ užaugintų daržovių. Ateityje ūkyje planuojamas ir perdirbimas.Iki šiol Nacionalinės kokybės produktus sertifikuodavo dvi įmonės. Nuo šių metų sertifikavo teisę įgijo ir Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrius. Kaip sako skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus, gamintojai nuo šiol turės didesnę galimybę rinktis, o vartotojas galės plačiau atrasti išskirtinės kokybės produktus. Lazdijų r. ūkininko Ginto Cimakausko ūkiui, Nacionalinės kokybės produkto sertifikatas leido įsilieti į naują rinką, tiekiant produkciją ugdymo įstaigoms.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie daržininkų dilemą pavasarį, tai sėti jau ar dar ne? Atsakymų ieškosime su VDU ŽŪA profesoriumi, daktaru Vytautu Liaku.Ved. Rūta Simanavičienė
Kur stovėjo pirmoji Gedimino pilis? Kaip naikinami lietuvybės ženklai Rusijos valdomame Karaliaučiaus krašte? Ar turėsime nors vieną sengirę masiškai kirsdami miškus? Kokie faktai liudija sistemingą paveldo naikinimą? Atsakymų į šiuos klausimus ieško lėto skaitymo žurnalo „Būdas“ autoriai. Pokalbis su vyriausia redaktore Saule Matulevičiene.„Aplinkui buvo patikimi žmonės, su kuriais dalinomės duonos kąsniu, todėl mirti nebijojau“,- prisiminimais apie Atgajos judėjimą, pirmuosius Sąjūdžio metus ir strateginių objektų gynybą dalinasi medžio skulptorius, tapytojas, Juškų muziejaus Vilkijoje kūrėjas Arūnas Sniečkus.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie nepaprastą personažą ir džiazo istorijos herojų Billy Tiptoną. Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie vieną didžiausių ir profesionaliausių apgavikų, be kurio keturis dešimtmečius JAV Šiaurės vakarų regiono naktinis gyvenimas būtų buvęs kur kas nykesnis.Aktorius Vladas Bagdonas mini 75-metį.„Muzikos pedagogui nepakanka vien muzikinės kvalifikacijos. Man svarbu, ar myli vaikus, ar yra motyvuotas, ar geba perteikti žinias“,- sako daugiau kaip tris dešimtmečius Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetei muzikos mokyklai vadovavusi legendinė jos direktorė Laimutė Užkuraitienė – rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Jolanta Kryževičienė
Jeigu patinka kuriamos laidos prisidėkite prie mūsų https://contribee.com/o-dangau Ačiū visos komandos vardu #Zalgiris #Wolves #Osportas #KaunoZalgiris #Wolves #Euroleague #Eurolyga #podcast #BradyManek #KeenanEvans #Butkevicius #Giiedraitis #Mitroulong #Sulaimon #Lietkabelis #Siauliai #Rytas #VilniausRytas
RT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Dovile Galdauskaite, kuri savo disertacijoje nagrinėjo, kokią įtaką besikeičiantys lyčių vaidmenys ir gynenimo būdas daro vaikų susilaukimui.Tikriausiai dažnas iš mūsų yra pats radęs ar girdėjęs istorijų apie rastus senovinius papuošalus, monetas ar akmeninius kirvelius. Galbūt labai knieti išbandyti naują pramogą vaikštant po laukus ir mojuojant metalo ieškikliu ir pajusti atradimo džiaugsmą? Bet ką daryti radus trijų kapeikų monetą ar žalvarinę pasaginę segę? Ar galima archeologinius radinius pasilikti, o gal juos verta parduoti? O jei atiduoti, tai į ką ir kur kreiptis? Ar galima metalo ieškikliu naudotis kaimyno lauke, o gal galima kasinėti savame miške? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome su istorikais.Maisto ir virtuvės atliekos vis dar sudaro didelę dalį į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmetamo turinio. Kad daugiau atliekų virstų naudingais produktais, o ne nukeliautų į sąvartyną, jau nuo 2024 m. visoje šalyje bus privaloma rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tvarką, kaip bus rūšiuojamos šios atliekos jau paskelbė Vilniaus savivaldybė. Ar jau rūšiuojate maisto atliekas – pokalbis su klausytojais.Rokiškėnai, užauginę net 25 tonas moliūgų, sugalvojo, kaip išradingai juos panaudoti. Savo sodybą išpuošė daržovėmis ir kviečia visus užsukti į svečius. Be jokio atlygio svečius priimantys šeimininkai ne tik pamoko, ką galima pasigaminti su moliūgais, bet ir pavaišina šių daržovių sriuba.
Rudeniui įsibėgėjant, daugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose. Kaip galima to išvengti? Ką daryti, nutikus eismo įvykiui su laukiniais gyvūnais ir į ką vairuojantys turėtų atkreipti dėmesį?Kaip stiprinti ryšį su savo vaiku? Kodėl vaikai nenori mokytis? Atsakymų nuolat ieško tėvai. Pokalbis su sąmoningos tėvystės mentore.Pastarąsias savaites Jungtinių Valstijų pietinę sieną su Meksika nelegaliai kirtusių migrantų bei prieglobsčio prašytojų padaugėjo drastiškai. Pasienio miestams trūksta išteklių apgyvendinti atvykstančius ir valdyti jų srautus. Ekspertų teigimu, migracijos kontrolė, blokuojant esamus kelius, tėra trumpalaikis sprendimas.Pastarasis mėnuo kosmoso tyrinėjimams - itin sėkmingas. Iš asteroido Bennu į Žemę parskradinti milijardų metų senumo akmenys byloja apie galimas gyvybės užuomazgas, o prieš savaitę į asteroidą Psichę paleistas zondas, tikimasi, padės geriau suvokti, kaip formavosi Saulės sistema.Ved. Darius Matas
Nekantraujantys naciai laukia žinių iš Edwardo Chapmano, kuris ruošiasi įvykdyti lėktuvų gamyklos sprogdinimo misiją. Tačiau naciai nežino, kad jų agentu Fritzu vadinamas britas būsimu sprogimu karo vagą ketina arti ne Vokietijos naudai. Abi kariaujančios pusės atsargiai tiki Chapmano lojalumu jiems. Pavojingi agento Zigzago nuotykiai jį veš, skraidins ir plukdys iš vieno karu gyvenančio Europos užribio į kitą. Misijų ir patirčių portfolio Edwardas kaups tol, kol bent vienai pusei jo reikės. O kol karo pabaigos dar nematyti Edwardas Chapmanas trepsės vieną trankiausių apgavysčių polkų šnipinėjimo istorijoje. Į kokius šnipinėjimo verpetus bus įtrauktas Chapmanas? Ar jis praras nacių pasitikėjimą? Ir kur po velnių Bobis? Atsakymų ieškokite antrojoje Agento Zigzago istorijos dalyje. Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Pixabay, Music Unlimited, Gregor Quendel, FASSounds, Aleksey Chistilin, Piano Amor
Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius VanagasS. Samsono / LNM nuotr.
Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Naudžiūniene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius VanagasEvgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka
Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą?Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligijumi Raila.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas
Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie kognityvinį rezervą ir kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Atsakymų ieškosime su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr. Ramune Dirvanskiene.Ved. Darius Matas
Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė: mityba, higiena, elektros tiekimas, žmonių judėjimo kontrolė? Kaip šiandien vertinama geto žydų policijos viršininko Jakovo Genso asmenybė? Apie ką savo dienoraščiuose rašė geto gyventojai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju dr. Stanislovu Stasiuliu.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas
Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas vyksta žmogaus smegenyse miego metu, kuo skiriasi miegančios ir nemiegančios smegenys, kodėl miegas yra gyvybiškai svarbus ir kiek laiko galima išgyventi be jo? Atsakymų ieškosime su Vilniaus ir Oslo universitetų neuromokslininke, mokslo populiarintoja dr. Laura Bojarskaite.Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.Ved. Darius Matas
Pagal gaminamą bendrąją žemės ūkio produkciją 1 ha Lietuva ES kontekste nuolat paskutinėje vietoje. Kokie veiksniai lemia tokią situaciją ir ar ką nors dar galime pakeisti? Atsakymų į klausimus ieškosime su Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadove Rasa Melnikiene, Radviliškio rajono ūkininku Aivaru Rimkumi ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.Rubrikoje „Verslas kaime“ Pakruojo rajono, Laipuškių kaimo bendruomenės pirmininkas, Zenonas Pekelis plėtoja kelis verslus. Vienas jų – žemės ūkio technikos paieška užsienyje ir pargabenimas Lietuvos ūkininkams. Anot Zenono, technika pabrango 30 procentų, tačiau tai nesumažina ūkininkų poreikio naujai technikai.Ved. Rūta Katkevičienė
Neseniai pasibaigusioje COP27 konferencijoje priimtas istorinis susitarimas dėl nuostolių ir žalos fondo įkūrimo. Šio mechanizmo pagalba turtingos šalys turėtų kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl klimato kaitos patiria neturtingos šalys. Kaip skaičiuojama dėl klimato kaitos patirta žala? Koks bus Lietuvos indėlis į šį fondą?Kodėl renkantis profesiją yra svarbu įvertinti ne tik jos prestižą, bet ir asmenines savybes? Ar tikrai keisti darbo pobūdį niekada nėra per vėlu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantu Laurynu Puidoku.Dalis ekspertų sako, kad būtina kuo greičiau įteisinti investicinę sąskaitą. Joje gyventojai laikytų pinigus skirtus investuoti į finansinį turtą. Šių lėšų prieaugis būtų neapmokestinamas. Išskyrus tada, kai lėšas gyventojas nuspręstų išsiimti. Vyriausybė tokių planų turi, bet atidėlioja. Ar tokia sąskaita paskatintų žmones aktyviau investuoti?Dar viena tema. Neseniai atliktas visuomenės tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė lietuvių yra darbe susidūrę su emociniais sunkumais. Nors daugelis norėtų, kad į tai būtų atsižvelgta, vos penktadalis jaučia, kad darbdavys realiai rūpinasi jų savijauta. Kokią tiesioginę įtaką verslo sėkmei turi investavimas į darbuotojų emocinę sveikatą?O laidos pabaigoje tradiciškai - „Auksinio proto“ atranka.Ved. Darius Matas
Atraskite daugiau! https://osportas.lt/ Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga „Kataras 22“. Vedėjai Žydrūnas Grudzinskas ir Paulius Jakelis. #fifaworldcup #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas
Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Nors mikropasaulis yra labai platus ir spalvingas, apie jį daug nežinome. Mokslininkė ir rašytoja Urtė Starkevič teigia, kad jį pažinti patiems ir su juo supažindinti savo vaikus gali padėti literatūra.Lietuvos kino centras mini savo veiklos dešimtmetį. Kuriuos kino industrijos atstovų lūkesčius centras pateisino? Kokias esmines jo vykdomos veiklos spragas įžvelgia kino kūrėjai ir kokių pokyčių tikimasi artimiausiu metu?Šįkart skaitymo rubrikoje Dovilė Kuzminskaitė dalijasi įžvalgomis apie du Lotynų Amerikos autorius. Dovilės akiratyje – urugvajiečio Eduardo Galeano eseistinių kibirkščių rinkinys „Dienų vaikai“ ir argentinietės Agustinos Bazterricos distopinis romanas „Mes, gyvuliai“.Lapkričio 12 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje suskambės jubiliejinio – dešimtojo – edukacinio projekto „Klasika visiems“ garsai. Muzikinio projekto iniciatoriai trys Vilniaus universiteto chorai „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro musica“ drauge su VU kameriniu orkestru ir daugiau kaip pusketvirto šimto užsiregistravusių klasikos entuziastų atliks W. A. Mozarto „Requiem“. Kaip augo ir kito ši skambi klasikinės muzikos tradicija per savo veiklos dešimtmetį?1918 lapkričio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomybę. Kodėl minint šią istoriškai svarbią datą šiandieninėje Lenkijoje uždrausta su savimi turėti ginklą? Vienija ar skaldo šių dienų visuomenę ši šventė? Kas pastaruoju metu kelia nerimą politologams ir šalies gyventojams?Šiuolaikinio šokio trupė „Nuepiko“ pristato naujausią savo darbą, spektaklį „Niekur, bet ne čia“. Spektaklio premjera jau šiomis dienomis didžiuosiuose šalies miestuose.Ką senosios bažnyčios ir pastatai kalba šiuolaikiniam žmogui? Kodėl šių dienų miestui svarbi ir aktuali prieš beveik 300 metų sukurta architektūra? Kokios paslaptys gaubia vieną iškiliausių Vilniaus architektūros meistrų Joną Kristupą Glaubitzą? Atsakymų ieško Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga kuriamo dokumentinio filmo „Johann Jonas Jan. Vilniaus baroko paslaptys” autoriai.Nuo lapkričio 9 d. Romos šiuolaikinio meno žinovų itin vertinamoje parodų erdvėje „Mattatoio“ pristatomas vienas ryškiausių pasaulyje Jono Meko 100-mečio renginių – didžiausia Europoje retrospektyvinė filmų kūrėjo paroda „Jonas Mekas. The Images Are Real“ (liet. – „Jonas Mekas. Vaizdai yra tikri“).Ved. Urtė Karalaitė
Vilniuje startuoja didžiausias šalies istorijoje teniso turnyras „Vilnius Open by kevin“ su stipriausiais lietuviais. Bilietus galima įsigyti čia https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/atp-challenger-tour-serijos-turnyras-vilnius-open-by-kevin-atp-challenger-80-80113/ 00:00:00 – Žalgiris ir Olympiacos akistata 00:36:10 – atsakymų savaitės snaiperiui Karoliui Lukošiūnui 00:47:41 – Kauno Žalgiris ir maratonas LKL bei Eurolygoje Savaitinė Kauno „Žalgirio“ klubo apžvalga „Širdyje žaliai balti“. Vedėjai Justas Naulickas ir Tomas Purlys. #Zalgiris #SirdyjeZaliaiBalti #odangau #osportas #podcast #podkastas #Brazdeikis #Evans #Hayes #Euroleague #Virtus #Barcelona #Jasikevicius #SarunasJasikevicius #KaunoZalgiris
Spaudos apžvalga.Ar poezija turi misiją karo akivaizdoje? Kokia poezijos reikšmė karo metu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ diskusijos dalyviai, o kai kuriuos jų mūsų laidai pakalbino ir įrašė kolegė Agnė Šimkūnaitė.Naktinis klubas „Lizdas“ ir Kauno miesto simfoninis orkestras spalio 6 d. pristato jungtinį projektą – „Kaunas 808 Orchestra“, kuriame žymiausius pasaulio alternatyvios elektroninės muzikos kūrinius atliks Kauno miesto simfoninis orkestras kartu su lietuvių atlikėjais – Giedre Kilčiauskiene, Viktoru Diawara, Rūta Mur ir kitais. Projekto metu išgirsime legendinių grupių „Massive Attack“, „Prodigy“, „Underworld“, „Daft Punk“, „The Chemical Brothers“ kūrinius. Kaip darniai kurti tokią netradicinę garsinę sinergiją, kokie iššūkiai pakeliui pasitinka, repeticijos metu Kaune kalbamės su idėjos autoriumi Žilvinu Širka ir dirigentu Karoliu Variakoju.Šiandien su rubrika „Kalbos Rytas“ aiškinsimės, ar pradinukai dabar rašo blogiau, nei jų tėvai ir seneliai – atsakymą pateiks Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro mokslininkė dr. Ramunė Čičirkaitė.Spalio 4 d. LDS galerijoje „Arka“ Vilniuje atidaryta scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“, kuri yra Lietuvos pasirengimo dalyvauti Prahos kvadrienalėje įžanga – joje pristatoma redukuota nacionalinio paviljono versija. Gamtos motyvais ir mitologiniais siužetais apipinta parodos ašis siekia skleisti atvirą teatrą laisvai migruojančiame pasaulyje.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“, kurioje šįkart – muzika iš kino filmo „Karalienė“, atskleidžianti karališkųjų rūmų ir juose gyvnusiois šeimos šaltį.Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ atidaryta knygos meno trienalė „O imago!“, kurios ekspozicijoje – per 40 šiuolaikinės iliustracijos kūrėjų darbų, ieškančių šiuolaikybės ženklų: naujų raiškos būdų, įtaigos, netradicinės kompozicijos. Laidoje sužinosime, kas šiemet pelnė trienalės laureatų titulus ir kuo šių kūrėjų darbai išsiskyrė iš daugumos.Šių metų sezoną vokiečių teatras „Berliner Ensemble“ pradeda ir nauja jaunųjų talentų rėmimo programa WORX, pagal kurią visus metus šiame teatre reziduos lietuvių režisierė Uršulė Bartoševičiūtė (Barto). Rugsėjo 30 d. čia parodytas pirmasis pagal šią programą sukurtas jos spektaklis „Ofelijos mašina“. Uršulė Barto į rezidenciją drauge su austre Fritzi Wartenberg atrinkta iš 120 kandidatų. Kokie keliai ir pasiekimai atvedė kūrėją į tokią prestižinę vietą?Ved. Urtė Karalaitė
Ar Molavėnai gali būti Pilėnų vieta? Gal jų vieta ant Ižiškių piliakalnio? Kokiais padavimais išsiskiria Ylių kalva, vadinama Armatkalniu?Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis. Kodėl reikia saugoti natūralias pievas? Atsakymą žino Dubysos regioninio parko ekologas Vaidas Greičius.Kryžkalnyje įamžintos Lietuvos partizanų kovos.Su Keliautojo žinyno autoriais Vyteniu ir Junona Almonaičiais keliaujame po Nemakščių kraštą.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis aptaria NBA finalo seriją tarp „Warriors“ ir „Celtics“. Šią tinklalaidę pristato 7bet: https://7bet.lt/ Temos: Įžanga apie gastroles užsienyje (0:00); Istorinis Curry pasirodymas ir nutrūkusi tritaškių serija (12:54); Lyderiais puolime tapę Thompsonas ir Wigginsas (17:09); Didžiausia „Celtics” problema – kūrėjų trūkumas (20:21); Nepralaužiama „Warriors” gynyba ir Greeno mamos kritika sūnui (27:38); Skaičių neatspindintis Thompsono žaidimas (32:36); Wigginso atkovotų kamuolių rekordas ir elitinė gynyba (34:46); Netikėtai svarbiausi žaidėjai „Celtics” ekipoje (40:38); Jordano Poolo metimas pakeitęs rungtynes (45:37); Thompsono antrininkas ir 6-ujų rungtynių legenda (48:42); Amą atemantis Curry ir kas laukia kitose finalo rungtynėse? (51:37); Naujas Kulbokos treneris (58:02); Su pusantro kilogramo marihuanos pagautas Harrellas (59:28).
Energetinės nepriklausomybės siekis paskatino plačiau domėtis saulės elektrinių statymo galimybėmis Lietuvoje. Į akiratį pateko ir ūkininkų dirbama žemė. Norint pasigaminti reikiamą elektros energijos kiekį, reikėtų skirti 3 000 ha iš beveik 3 mln. ha šalies ploto. Elektrinių statymo projektas kelia daug klausimų ūkininkų bendruomenei. Ar dabartiniame kontekste, kai pirmiausia reikia apsirūpinti maistu, galima dirbamą žemę skirti elektrinėms statyti? Ką svarbu žinoti ūkininkams, kad savo žemės neparduotų spekuliantams? Ar galima suderinti kelis verslus – ūkininkavimą ir saulės elektrinių statymą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškosime su ūkininkų bendruomenės, ministerijų atstovais. Mintimis pasidalys ir patys ūkininkai.Ved. Rūta Katkevičienė
Ką jau pamatėme, o ką dar tik pamatysime mūšio lauku virtusioje Ukrainoje? Atsakymų LRT Aktualijų studijoje ieško Valdas Tutkus, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas leitenantas, Darius Antanaitis, atsargos majoras, gynybos apžvalgininkas, Vytautas Bruveris, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas.Ved. Deividas Jursevičius
Spaudos apžvalga.Šalia seno popieriaus fabriko įkurtoje menininkės studijoje gimsta išskirtiniai tapybos darbai. Lankomės svečiuose pas menininkę Aistę Kirvelytę.Knygų apžvalgoje – Vladimiro Nabokovo romanas „Blyški ugnis“ ir Jono Meko raštų pirmas tomas, kuriame publikuojama lietuviškai ir angliškai rašyta poezija.Ar įmanoma į žmonių egzistavimo modelius pažvelgti iš augalų perspektyvos? O gal augalų intelektas gali padėti pakeisti požiūrį ne tik į save kaip į žmogų, bet ir į visą mus supančią aplinką? Atsakymų į šiuos klausimus ieško režisierius Naubertas Jasinskas premjeroje „Vegetacinė būklė“.Šiandien atminties diplomais bus pagerbti ir į Vilniaus universiteto (VU) bendruomenę grąžinti 27 buvę jos nariai, kurie dėl totalinių režimų veiklos negalėjo baigti VU prieš daugiau kaip aštuonis dešimtmečius. Apie tai pokalbis su VU rektoriumi profesoriumi Rimvydu Petrausku.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis, ir šiandien žvilgsnį kreipnsime į poezijos kategoriją.Pokalbis su į Lietuvą nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusiu režisieriumi ir operatoriumi Oleksandr Dirkovskij.Ved. Karolina Bieliauskaitė
Kodėl Šiauliai vadinami Saulės miestu? Ką slepia senosios Šiaulių kapinės? Atsakymų į klausimus ieškosime su gidu Sauliumi Stasiūnu.Kurtuvėnų bažnyčios rūsiai ir legendos. Į šventovę užsukti kviečia Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos direktorius Rimvydas Tamulaitis.Puodžių sostinė Kuršėnai didžiuojasi unikalia dvaro sodyba ir gražėjančiu miestu. Su gide Lina Šukiene pasivaikščiosime centrinę aikštę, užsuksime į Kuršėnų dvaro sodybą, rankomis prisiliesime prie molio. Su edukacijomis supažindina Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė bei tautodailininkai Marytė Janulienė ir Algimantas Tamašauskas.Apie Malonių Kelią mintimis dalijasi Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė bei „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.Ved. Jolanta Jurkūnienė
15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – sankcijų Rusijai apžvalga, karas ir futbolas, Romano Abramovičiaus pardavinėjamas „Chelsea“, A lygos startas, Mančesterio derbis ir užsienio lygos. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Aurimas Tamulionis ir Mantas Krasnickas bei tinklaraščio „Vienuolika“ autorius Karolis Dudėnas. Vėl padovanojome šešių mėnesių „Viaplay“ prenumeratą, kurią laimėjo Dominykas Veiveris. Šios savaitės klausimas: kas „Real“ ir PSG rungtynėse pirmas gaus geltoną kortelę? Atsakymų mūsų feisbuko paskyroje komentarų sekcijoje laukiame iki trečiadienio vakaro. 00:00 Įžanga ir sankcijos Rusijai 17:00 Skurdus A lygos startas, „Jonava“ ir E.Jankauskas 47:48 Prizų dalybos 48:43 „Chelsea“ pardavimo reikalai 1:02:43 Ką žiūrėsime šią savaitę 1:05:30 Mančesterio derbis ir Anglijos reikalai 1:22:50 Ispanija 1:34:00 „Serie A“ ir diskusija dėl Giroud 1:42:26 „Bayern“ kluptelėjimas 1:50:43 Apie Prancūziją
Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Alvydo Lukio paroda. Joje didžiausias dėmesys skiriamas menininko tėvo, tremtinio Juozo Lukio archyvams. Daugumoje fotografijų užfiksuotos gyvenimo Sibire akimirkos. Parodą papildo ir paties menininko botanikos srities fotografijos. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Kiekvieną savaitę Kauno policijos pareigūnai rengia reidus, per kuriuos tikrina vairuotojų blaivumą ir per savaitę visoje apskrityje nustatoma apie trys dešimtys vairuotojų, kurie už vairo sėda neblaivūs. Vakar reide Kauno rajone su pareigūnais dalyvavo ir kolegė Jūratė Anilionytė.Briuselyje rengiama NATO - Rusijos taryba. Šiame formate tiesiogiai dalyvaus visos NATO narės, taigi – ir Lietuva. Mūsų bendradarbis Briuselyje Mindaugas Laukagalis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Mokslininkų grupė įvertino Covid-19 užsikrėtimo riziką įvairioje aplinkoje. Veido apsaugos priemonės, mažiau ir tyliau kalbantys kolegos gerai vėdinamose patalpose leidžia sumažinti užsikrėtimo riziką dešimtimis kartų. Komentuoja: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Biomedicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė.Užsienio naujienų apžvalga. Sigita Vegytė.Įpusėjus prezidento kadencijai, LRT RADIJAS domisi pirmosios ponios veikla. Diana Nausėdienė globoja ir palaiko įvairias socialines iniciatyvas, tačiau kai kurie politologai pastebi, kad dabar prezidento žmona – mažiau aktyvi nei kadencijos pradžioje. Kokių veiklų imasi ir kaimyninių šalių pirmosios ponios? Visa tai – Giedrės Trapikaitės parengtame reportaže.Pensijų fondų valdytojai skelbia būsimiesiems pensininkams pernai uždirbę tiek, kiek dar niekada neuždirbo. Rekordinė ir graža, ir sukauptas turtas. Bet kodėl dalis žmonių kaupimu antrojoje pakopoje netiki? Atsakymų į šiuos klausimus laidoje „Aukso Amžius“ ieškojo žurnalistė Irma Janauskaitė kartu su Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovu Tadu Gudaičiu, Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentu Mariumi Jansonu Ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene.Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai vakar slaptu balsavimu nusprendė, kad iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį pakeis frakcijos narė Laima Liucija Andrikienė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Šį vakarą įvairiose Lietuvos vietose, kaip ir kasmet, suliepsnos Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti skirti atminimo laužai. Sausio 13 d., 8 val. jau penkioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė
Aktualijas iš Rumunijos aptariame su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Erika Fantanar.Sausio 4 d. minima pasaulinė Brailio diena. Taigi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu Vytautu Gendvilu ir kalbamės apie Brailio rašto svarbą ir reikšmę neregiams.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Lietuvoje daugiausiai žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tokių mirčių skaičius per pandeminius 2021 m. dar išaugo. Kodėl taip yra ir kokių priemonių imtis? Atsakymų ieškome su LSMU Kauno klinikų gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.Ved. Agnė Skamarakaitė
Pokalbis su LRT RADIJO žinių vedėja Odeta Vasiliauskaite.Renata Jankūnaitė prieš kelioliką metų baigė lenkakalbę mokyklą Lietuvoje. Po jos baigimo išvyko į Varšuvą, kur studijavo ir dirbo finansų srityje. Vėliau persikėlė į Škotiją. Tačiau po savanorystės Armėnijoje suprato, kad jos pašaukimas – švietimo sritis, todėl grįžo į Lietuvą su programa Kurk Lietuvai spręsti švietimo problemų.Kas yra lyderystė? Kokia jos paskirtis, iš ko susideda, pagal ką vertinama? Kaip atpažinti ir ugdyti lyderius, kaip atsirinkti, kokių dalykų jiems reikėtų mokytis? Kokia lyderystė yra bloga? Atsakymų į šiuos klausimus knygoje Šunų kinkinio maršas ieško psichologas, verslo vadybos ekspertas, beveik tris dešimtmečius dirbęs konsultantu ir personal vadovu tarptautinėse ir lietuviškose įmonėse turintis Edis Kasperavičius.Kiek vaikams reikalingos filosofijos pamokos? Pokalbis su filosofijos mokytoju Donatu Pusliu.
Klaipėdiečio Mariaus Mažono poilsiui įsigyta sodyba tapo uogininkystės ūkiu. Rietavo sav. Giliogirio kaime auginamos įvairios uogos, o šiuo metu gausiai dera avietės. Šeimininkai jas skina tik pagal užsakymus ir tą pačią dieną pristato valgytojams.Rugsėjo 22 dieną Rokiškyje prasidės 37 kartą be pertraukos vykstantis festivalis VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS. Kaip tikina organizatoriai, svarbiausia yra derinti tradicijas ir išlaikyti aukštą renginio kartelę.Ką turi bendro žuvis ir sūris? Atsakymą žino Jurbarko r. Eržvilke gyvenanti Jolanta Pelcikienė. „Norvelitoje“ vadybininke dirbanti moteris ūkyje melžia 9 karves ir iš jų pieno gamina įvairius varškės sūrius. Įsigyti skanių, nebrangių sūrių žmonės užsuka į ūkį.Ved. Regina Montvilienė
Kaip Lietuvoje kalbėti ir susikalbėti seksualinių mažumų klausimu? Kodėl LGBT tema tampa tokia aktuali būtent dabar ir ką užimamos pozicijos pasako apie mūsų visuomenę? Atsakymų ieškosime LRT Aktualijų studijoje.Laidoje dalyvauja: Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas; Saulius Skvernelis, Seimo opozicijos lyderis; Birutė Sabatauskaitė, Lygių galimybių kontrolierė; Violeta Vasiliauskienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė; VDU Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis.Ved. Deividas Jursevičius
Didžiausias metuose afrikietišką kultūrą pristatantis festivalis „Afrikos dienos“ šiemet jubiliejinis, dešimtasis. Tęsdami jo tradiciją, organizatoriai skiria gegužės 24-28 d. renginį tarptautinei Afrikos dienai paminėti. Festivalio akcentas – trys gyvos muzikos, turtingos Afrikos kultūros įkvėpti koncertai. Apie juos kalbamės su festivalio organizatoriumi, studijos „Afrikos būgnai“ įkūrėju Gediminu Mačiulskiu.Dovana Kauno miesto gimtadienio proga – ant pastatų sienų įamžinti Kauno kultūros simboliai, kuriuos sukūrė trys laikinosios sostinės gatvės menininkai. Idėją pristato viena projekto iniciatorių, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovė Irutė Tumaitė.Gabrielė Gudaitytė piešia gyvenimiškus komiksus Kauno miesto muziejui, kasmet išleidžia po kalendorių ir kuria identitetą šiuolaikinio cirko festivaliui „Cirkuliacija“. Gabrielės studijoje lankosi Kotryna Lingienė.Filosofas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, dr. Kęstas Kirtiklis yra prisipažinęs, kad filosofija jo gyvenime atsirado atsitiktinai. Kaip ji funkcionuoja šiuolaikinio žmogaus gyvenime? Kokių atsakymų pats sau per filosofiją ieško pašnekovas? Ar jo filosofinį žvilgsnį bent kartais patraukia ir muzika? Pokalbis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė
Kaip Lietuvoje archeologai dirbo sovietmečiu? Kodėl kasė daugiausiai moterys ir vaikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su dr. Šarūna Valotkiene.Nuo šiol LRT televizijai, radijas ir portalas vėl turės savo korespondentus Briuselyje, iš kur praneš svarbiausias Europos Sąjungos aktualijas. Žurnalistai J. Ilkevičiūtė ir M. Laukagalis daug dėmesio skirs ES, verslo, vakcinų politikos, žmogaus teisių ir užsienio politikos klausimams, taip pat sieks neapsiriboti tik Briuselio naujienomis, bet ir supažindins su Vakarų šalimis bei čia įsikūrusiais ar savo verslus atidariusiais lietuviais.Didieji Lietuvos startuoliai susibūrė į asociaciją. Kuo skiriasi startuolis nuo vienaragio, kiek Lietuvoje yra startuolių ir kiek uždirba ten dirbantys žmonės?Paskelbti tvariausiai Lietuvoje gyvenantys senjorai: tarp nugalėtojų ir 100-ąjį gimtadienį švenčianti dalyvė.10–12. Ved. Rūta Kupetytė
Pilkoji smurto zona profesinio mokymo įstaigose. Kas į ją patenka? Atsakymų ieškojo įvairių sričių specialistai po atlikto tyrimo, kuris parodė, kad penktadalis profesinių mokyklų mokinių galvoja apie savižudybę. Save žalojo kas ketvirtas mokinys. Kokios pagalbos reikia vaikams ir kiek ji prieinama? Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras, Daina Rožnienė, Kauno Taikomosios dailės mokyklos vadovė.Ved. Deividas Jursevičius
Klausimų ir Atsakymų serija, kur atsakau jūsų rūpimus klausimus apie tinklinį marketingą.
Konservatoriai nori naujos Seimo rinkimų tvarkos ir inicijuoja diskusijas dėl visų rinkimų pertvarkos. Kaip gali atrodyti pertvarka ir kodėl apskritai jos reikia? Atsakymų ieškos seimo nariai: Andrius Vyšniauskas, Eugenijus Gentvilas, Gintautas Paluckas, Guoda Burokienė, Ieva Pakarklytė.Ved. Deividas Jursevičius
Klausimų ir Atsakymų serija, kur atsakau jūsų rūpimus klausimus apie tinklinį marketingą.
Klausimų ir Atsakymų serija, kur atsakau jūsų rūpimus klausimus apie tinklinį marketingą.
Klausimų ir Atsakymų serija, kur atsakau jūsų rūpimus klausimus apie tinklinį marketingą.