Podcasts about pasakoja

Birželio 17–18 d. šokėjas Adrian Carlo Bibiano pristato performanso „man niekada nepriklausiusi kaltė“ premjerą. Šokio performansas nagrinėja trauminių patirčių, įteigtos kaltės, kūno atminties ir vyriškumo temas. Pokalbis su šokėju ir klinikine psichologe ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doktorante Agniete Kairyte.Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre vyko pirmasis šių metų jaunimo muzikos festivalio „Šiauliai gyvai“ koncertas. Iš viso festivalio programoje – penki renginiai. Birželio 17-ąją laukia triukšmingas festivalio uždarymo renginys amfiteatre. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais. Kokie šventės dalyvių įspūdžiai ir ką jiems simbolizuoja šių metų renginio pavadinimas „Siekiai suartina“? Iš Tauragės regiono dainų šventės pasakoja Vesta Vitkutė.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

2024 m. pabaigoje Vilniaus katedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos ir neatpažinto asmens kaukolė. Istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis kelia hipotezę, kad ji – Elžbietos Habsburgaitės. Pokalbis su S. Poderiu ir antropologu, profesoriumi Rimantu Jankausku.Teatras „Utopia“ kviečia į alternatyvios kultūros erdvę „Kablys“, kur pristatoma režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjera „Antigonė“ – šiuolaikiška senovės graikų dramaturgo Sofoklio tragedijos interpretacija. Kūrėjai čia kelia nepatogius klausimus: ką renkamės, kai valdžia reikalauja tylėti, ir ar globalios griūties akivaizdoje įmanoma išsaugoti žmogiškumą? Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Aktorius Eimutis Kvoščiauskas pristato dokumentinio teatro pasakojimą „Babytė, kurią vadino bandite“. Tai asmeniška, jautri ir autentiška istorija apie močiutę – tremtinę ir politinę kalinę, jos šeimą bei brolius partizanus. Spektaklis paremtas tikrais šeimos išgyvenimais: pasakojama apie tremtį, partizaninį pasipriešinimą, be motinos likusį sūnų ir tragiškus žmonių likimus.Ved. Gerūta Griniūtė

Praėjusį penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo keturiasdešimtmetis Gedas Špakauskas, jo pavaduotojai – bendraamžiai, o Sajungos prezidiume taip pat dominuoja jaunimas. Reportaže iš suvažiavo įvardijamos didžiausios šalies žemės ūkio problemos, siūlomi sprendimai, juos aptaria žemės ūkio ministras Andrius Palionis, jaunimo pasirengimą veiklai akcentuoja atsistatydinęs pirmininkas Raimundas Juknevičius, o naujasis pirmininkas žada laikyti aukštai iškeltą Lietuvos ūkininkų sąjungos vėliavą.Dabar metas kai Dubysos regioniniame parke ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti retus, į Lietuvos raudonają knygą įrašytus šiuo metu žydininčius augalus. Tai – trilapė bligna ir dygioji slyva. Kaip jie atrodo, kuo ypatingi? Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistas Vaidotas Greičius.Ved. Arvydas Urba

Po ketverių metų pertraukos viena ryškiausių Lietuvos hiphopo grupių „G&G Sindikatas“ pristato naują albumą „Pikti ir nuožmūs“. Radijo stoties FM99 interviu grupės narys Kastetas atvirai kalbėjo apie kūrybos priežastis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir vidinę kovą,

Kiek ir kokių skaitymo akcijų reikia Lietuvai, kad taptume knygų tauta? Apie skaitymo įgūdžių lavinimą ir skaitymo skatinimą – pokalbis su literatūros festivalio „Open Books“ vadove Jurga Mandrijauskaite, nacionalinės iniciatyvos „Knygos tauta“ iniciatore dr. Austėja Landsbergienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Klausimas „kas yra kortos?“ gali nuskambėti naiviai, juk pirmoji asociacija – azartiniai žaidimai. Bet pažvelgus atidžiau, Istoriškai kortos liudija ir technologinę pažangą, spausdinimo galimybes, ir keliones tarp šalių bei kultūrų, o socialiniu aspektu – tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi ar net meminio įkvėpimo šaltiniui. Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos" kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų. Pasakoja kolega Iš Kauno Andrius Baranovas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams. Apie savo kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Ved. Gerūta Griniūtė

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-VydūnasRambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Grūdo kelias į miltus“ – nauja Panevėžio rajono Įstricos kaimo bendruomenės siūloma edukacija. Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas surinko skirtingų senovinių malūnų ekspoziciją ir dabar smalsaujančius kviečia susipažinti, kaip kvietinis ar ruginis grūdas virsta ne tik baltais miltais, bet ir gardžiais patiekalais.Maisto kainas auginti gali ne tik šoktelėjusios kuro bei trąšų kainos, bet ir Lietuvą alinanti sausra. Tai ypač gali paveikti daržovių ūkius, kuriems jau netrukus gali tekti jungti laistymo sistemas.Net ir miesto gamta slepia gėrybes, kurias pažinus galima skaniai pasigardžiuoti. Knygų autorė, ūkininkė Ieva Šidlaitė pasakoja apie valgomus laukinius augalus. Juos pažinus mieste, vėliau žoliauti galima svetingesnėje gamtoje.Ved. Arneta Spaičė

„Kažkur išvyksti, bet visada, atrodo, pasiilgsti namų, to jaukumo, šilumos, gerumo“, – sako tauragiškė Greta Šimkienė. Ji apie savo mylimą gimtąjį kraštą išleido vaikišką pasaką „Tauris. Tai mano miestas“.Kas patenka į moksleivių literatūros programą ir kokių žodžių šiuolaikiniai mokiniai knygose nebesupranta? Pasakoja literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė.Emilis Vėlyvis ėmėsi kurti istorinį epą „Sugauti Vanagą“. Filmas kino teatrus pasieks 2028 m. sausio 13-ąją, o prie jo kūrimo gali prisidėti kiekvienas.Šiandien Lonodono knygų mugėje pristatomas distopinis lietuvio Adrijaus Kvedaravičiaus-Kvedos romanas „STATERA“.Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines Keistuolių teatras paminėjo žiūrovus nukeldamas į Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Scenoje nuskambėjo dokumentinis liudijimas „Kovo vienuoliktoji gyvai“.Šiandien pasaulis mini 105-ąsias kompozitoriaus ir bandonijos virtuozo Astoro Piazzollos gimimo metines. Kodėl šis kompozitorius toks svarbus akordeonininkams ir kuo žavi jo kūryba?Kūrėja, dainininkė Milda Arčikauskaitė pristato savo albumą „Milda Lietuva“.Ved. Marius Eidukonis

Nuo pasakų ant vežimo ratų iki vakarienės su karaliais – tokia Panevėžio lėlių vežimo teatro įkūrėjo Antano Markuckio istorija. Įspūdžiai iš vakarienės su neseniai Lietuvoje viešėjusia Danijos karališkąja šeima, kaip prieš 40 metų gimė lėlių vežimo teatras ir kokį naują etapą pradeda Panevėžyje atvertos jo erdvės, įsikūrusios Santuokų rūmuose? Pasakoja teatro įkūrėjas ir vadovas Antanas Markuckis, jį kalbina Augustė Dambrauskaitė.

Prieš apsilankydami teatre neretai dvejojame, kaip derėtų rengtis. Spektaklio metu ne visada žinome, kada derėtų ploti, kaip elgtis, kas priimtina, o kas – ne. Teatras ilgą laiką buvo erdvė, diktuojanti daugybę elgesio taisyklių. Tačiau laikai keičiasi: keičiasi kartos, įpročiai, kartu keičiasi ir pats žiūrovas. „Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Tad koks teatro etiketas yra šiandien? Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai. Personalinėje parodoje „Nigredo Albedo“ menininkė permąsto šio laikmečio neramumus ir pristato per pastaruosius metus sukurtus piešinius. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šių metų kino festivalyje „Kino pavasaris“ bus pristatytas ukrainiečių režisieriaus Valentyno Vasianovyčiaus filmas „Iki pergalės“. Tai distopinis pasakojimas apie sudėtingą pokario Ukrainos ateitį. Pokalbis su režisieriumi.Tauragės pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“. Kūrėja užsiima alchemine tapyba, kuri dažnai naudojama kaip terapinė priemonė. Parodoje lankytojai tapys savo alcheminį paveikslą, kurs šių metų norą bei bandys pažinti save per paveikslus. Kas menininkei yra alcheminė tapyba ir ką bus galima patirti parodoje „Alcheminiai paveikslai“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

FM99 pasiekė Monikos Astos laiškas, kuriame ji mero patarėją Sauliaus Ivošką kaltina, jog šis negrąžina skolos. Tuo metu patarėjas teigia moters nepažįstantis ir kaltina ją reketu.

Patalpose praleidžiame nuo 80 iki 90 procentų savo laiko. Todėl jų oro kokybė itin svarbi mūsų sveikatai. Specialistai pataria įrengiant ar atnaujinant namus vengti pavojingų medžiagų, tokių kaip lakieji organiniai junginiai ir ftalatai, rinktis kuo natūralesnius, specialiais ekologiniais ženklais pažymėtus gaminius.Tokie produktai, kaip molio ar kalkių tinkai ir dažai, medinės grindys irgi populiarėja – tiesa, pardavėjai atskleidžia, kad jie pasirenkami dažniau ne dėl poveikio, o dėl estetikos, ir gali atsieiti brangiau.O ką praktikoje reiškia kurti tokius namus, kurie būtų palankūs sveikatai ir aplinkai? Pasakoja klaipėdietis Andrius Vitkus.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Balkonai – tai mažos, bet labai iškalbingos miesto erdvės. Tarp privataus ir viešo gyvenimo, tarp buto vidaus ir gatvės, jie tampa vieta, per kurią atsiskleidžia kasdieniai įpročiai, svajonės, rūpesčiai ir net santykis su miestu bei gamta. Vieni balkonus paverčia mažais sodais, kiti – sandėliukais, dar kiti – jaukiomis kasdienio gyvenimo stebėjimo aikštelėmis ir meditacijos vietomis. Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsime apie balkonus kaip kasdienio gyvenimo veidrodžius: ką juose auginame, kaip juos dekoruojame ir ką šie pasirinkimai pasako apie mus pačius ir miestą, kuriame gyvename. Laidos viešnia – LRT Radijo laidų vedėja, balkono sodų entuziastė Rūta Simanavičienė.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Agrarinės aplinkosaugos spartuolės, kuriose pernai buvo deklaruotas didžiausias žemės ūkio naudmenų plotas su ekologinių sistemų priemonėmis, buvo Šilalės rajone esanti Upynos seniūnija, taip pat Panevėžio rajono Krekenavos ir Naujamiesčio seniūnijos. Apie ūkininkų pasirinkimus ūkininkauti ekologiškai ir užkrečiantį pavyzdį – pokalbis su seniūnijų atstovais.Audronė Loreta Kazlauskienė iš Ukmergės rajono baltą sūrį vadina „sūrių mama“. Anot jos, turėdamas tokį sūrį niekada neliksi alkanas. Moteris dalijasi savo ūkininkavimo istorija bei gardžiausiais receptais.Pasvalio rajone gaivinamas pramoninis paveldas. Net keli objektai šiuo metu keliami antram gyvenimui, o sunykę – atkuriami pasitelkiant naujas technologijas. Pasakoja istorikas, kultūros paveldo specialistas Gražvydas Balčiūnaitis ir Pasvalio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Jolita Šležaitė.Ved. Arneta Spaičė

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje vyko mitingas, kuriame, policijos žiniomis, dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto tikslas – apsaugoti laisvą žodį bei sustabdyti žiniasklaidos politizavimą. Apie ateities planus ir tai, kas šiandien įvyko, kalba Žurnalistų profesionalų asociacijos narė, „15min.lt“ tyrimų skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė.Mitingas už žiniasklaidos laisvę taip pat vyks ir Klaipėdoje, jį organizuoja Klaipėdos Liberalaus Jaunimo organizacija, prisideda Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos padalinys, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“. Eteryje – KLJO pirmininkė Beatričė Patašiūtė.Lietuvoje nuo senų laikų auginami linai. Tikėta, kad šis augalas apsaugo nuo piktų dvasių ir negerovių. Lino gyvenimo motyvas populiarus ir tautosakoje. Panevėžio dailės galerijoje eksponuojamoje parodoje „Sena/s/nauja/s“ susijungia senosios lino tradicijos ir naujas technologinis žvilgsnis. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.„Meno parko“ galerijoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Laisvydė Šalčiūtė ir menininkas iš Estijos Marko Mäetamm seka „Siaubo pasakas“. Jie pirmą kartą bendroje parodoje prisistato kaip meno duetas. Šioje tapybos darbų parodoje autoriai atkreipia dėmesį į laikmečio neramumus, makabriškai juokauja ir žvelgia į žiūrovą gyvūnų ir augalų akimis. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai? Domisi Rūta Dambravaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Paaiškėjus, kad galima kandidatė į Kultūros viceministres yra Liudvika Raslanienė, dėl kurios reputacijos socialiniuose tinkluose jau kilo kultūros lauko atstovų susirūpinimas, kalbamės su Seimo Kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku ir politologu Matu Baltrukevičiumi.Rokiškio teatras kviečia į „Klasės susitikimą“– patyriminį spektaklį, kuriame susiduria teatras ir matematika. Pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Tęsiant „Open To The World“ projektą, ISM choras „Bel Canto“ pristato legendinį, trijų „Grammy“ laureatą „Rundfunkchor Berlin“ su visame pasaulyje kritikų ir muzikos gurmanų išgirtu patyriminiu performansu „human requiem“. Pokalbis su choro ISM choro prezidentu & prodiuseriu Audriumi Valatkevičiumi irPasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie patvirtintą dviejų J. S. Bacho kūrinių autentiškumą, dirigentės Paniz Faryoussefi koncertą Teherane bei operos spektaklius, iš Londono transliuojamus pasitelkiant virtualios realybės technologijas.Ved. Gerūta Griniūtė

Rokiškio teatras kviečia į „Klasės susitikimą“– patyriminį spektaklį, kuriame teatras susitinka su matematika. Pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Šiomis dienomis į knygynus atkeliauja nauja knyga „Suokalbiai su tėvu“. Tai dviejų Landsbergių pokalbiai apie gyvenimą, politiką, patirtis.Vakar penktą kartą buvo surengta Lietuvos meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija, kurioje apdovanota 15 kūrėjų ir kūrybinių komandų. Pokalbis su fotomenininkų sąjungos laureatu, Ukrainoje šiuo metu esančiu fotografu Ričardu Grigu.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga apie tai koks žodis paskelbtas Cambridge Dictionary 2025-ųjų metų laimėtoju. Apie audringą reakciją, kurią sukėlė „Disney+“ sprendimas. O pabaigoje – žvilgsnis į Paryžių, kur Luvras buvo priverstas uždaryti dalį galerijos ir biurų. Pasakoja Justė Luščinskytė.Ar spalva yra svarbi architektūroje ir miesto aplinkoje? Kokį poveikį ji daro žmogui? Apie tai „Architektūros fondas“ kviečia pasikalbėti forume „Spalva, ką?“Ved. Jolanta Kryževičienė

Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?Ved. Arvydas Urba

Spalio 30 d. Vilniaus miesto muziejuje istorikė, Valstybės saugumo departamento muziejaus kuratorė dr. Jurga Miknytė skaitė paskaitą „Komunikacijos kontrolė KGB laikais“. Laukia pokalbis su istorike apie tai, kuo svarbu šiomis temomis kalbėtis šiandien.Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune eksponuojama paroda „Vaistinių interjerai Lietuvoje 1945–1990 m.“, kuri rodo, kaip keitėsi sovietinės Lietuvos vaistinių interjerai. Plačiausiai atspindimas vėlyvasis modernizmas (1970-1990), kai kurti vaistinių interjerus buvo kviečiami garsūs Lietuvos architektai ir menininkai, oficinose apdailos medžiagų ir baldų kuriamą atmosferą papildė freskos, skulptūros, vitražai, keramika, odos dirbiniai. Kai kuriose vaistinėse net buvo įrengti baseinėliai ir pirtys! Pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaroma paroda „Claudia Heinermann. Sibiro tremtys – Baltijos šalių gyventojų liudijimai apie sovietinę priespaudą“. Apie tai, kokie liudijimai užfiksuoti kūrėjos darbuose kalbamės su parodos autore Claudia Heinermann ir kuratore Ieva Mazūraite-Novickiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Įsibėgėja vadinamosios „betonkės“ – kelio Vilnius-Utena – rekonstrukcija. Dalis kelio jau sutvarkyta, dalis dar tvarkoma. Kaip vertinate šį kelią? Komentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.Žmonės vis dažniau tekstus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus kuria naudodami dirbtinį intelektą, bet to nepažymi, todėl gali grėsti ir teisinė atsakomybė. Ką kuriate su dirbtinio intelekto pagalba ir ar tai pažymite? Pokalbis su teisininku Pauliumi Sartatavičiumi.Populiarėja ekskursijos kapinėse. Pasakoja ekskursijas kapinėse vedantis gidas Laimonas Užomeckis.Reklamas tarpukario Lietuvoje ir kuo ji skyrėsi nuo dabartinių reklamų.Ved. Edvardas Kubilius

Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.Ved. Arvydas Urba

JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš Jungtinių Tautų tribūnos pareiškė, kad klimato kaita yra "didžiausia visų laikų apgavystė". Ką JAV prezidentui atsako Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto lektorius Justinas Kilpys.Rugsėjo 30 d. minima Tarptautinė vertėjų diena, per ją teikiama Šv. Jeronimo premija. Šiemet už užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą ji skiriama Tomai Gudelytei, o už lietuvių literatūros vertimus įvertinamas Adriano Cerri.Kaip žinią apie jų vaikui nustatytą disleksiją priimti tėvams? Kuo padėti gali specialistai? Pasakoja logopedė Lina Narkevičienė ir mama, viena iš Lietuvos disleksijos asociacijos steigėjų Agnė Liucilė Grickevičė.Kupiškio rajone Gindvilių kaime susikūrusi bendruomenė moka ir kartu švęsti, ir rūpinasi, kad visas kaimas atrodytų tvarkingai. Tiesa, bendruomenės pirmininkė Vilma Talačkienė sako, kad išlaikyti bendruomenę vis sunkiau, kai kuriuose kaimuose jų visai nelieka.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Apie skandalingą paveikslo istoriją, tapusią lietuvio protestu prieš sovietų okupaciją pasakoja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Iš Panevėžio Evelina Povilavičiūtė.Pasaulio kultūros naujienas apžvelgia Rytis Skamarakas.Po ilgos pertraukos į Kauną sugrįžo tarptautinis skulptūros simpoziumas. Šiemet jis skirtas Kauno modernizmui. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Prezidentas, nepaisydamas kultūros bendruomenės pasipriešinimo, patvirtino Ignoto Adomavičiaus kandidatūrą į kultūros ministrus. Kaip bendruomenė vertina tokį elgesį? Kokių tolimesnių žingsnių imsis? Pokalbis su politologe Rima Urbonaite, kultūros apžvalgininku Vaidu Jauniškiu, menotyrininke Agne Narušyte ir Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Metų pradžioje bankrutuoti galėjęs Keistuolių teatras pradeda naują sezoną. Kokie metai laukia, ar nebegresia finansiniai pavojai ir kuo teatras džiugins žiūrovus? Pokalbis su teatro vadovu Aidu Giniočiu.Prasideda Vilniaus tarptautinis festivalis „Sirenos, kurio tema „Teatras yra ginklas“. Ką gina ir su kuo kovoja Lietuvos teatrai, kokius spektaklius atveža užsienio svečiai? Pasakoja su festivalio meno vadovė Kristė Savė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Daugėjant į Lietuvą patenkančios nedemokratinių režimų simbolikos, siūloma uždrausti įvežti daiktus, kūrinius ar leidinius, kuriais propaguojami arba pateisinami totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų vykdyti nusikaltimai bei ideologija. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir muziejininke, visuomenininke Nina Puteikiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Penktadienį pradedamas rodyti spektaklis jungia ir tradicinę dramos vaidybą, ir vaizdo projekcijas, ir šiuolaikinį cirką bei kitus fantazijų pasaulį scenoje papildančius elementus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugsėjo 19–20 dienomis Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyks VIII tarptautinis Nidos forumas. Pokalbis su forumo projekto koordinatoriumi poetu, vertėju Antanu Gailiumi ir žurnalistu, kino režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vyriausius pasaulio dirigentus, gimtadienio sveikinimą Arvo Pärtui ir skandalą Flamandijos festivalyje, į kurį įsitraukė Belgijos ministras pirmininkas.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.„Jautrumo gravitacija“ – tai trečioji šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus Andriaus Pulkauninko vilnietiškoji saga, skirta inteligentiškam Antakalniui. Kokios priežastys lėmė menininko pasirinkimą perteikti siurrealistinį Vilnių? Pasakoja Karina Metrikytė.Užsienio kultūros apžvalgoje: apie klimato kaitos poveikį architektūriniam paveldui Burkina Fase, po dešimtmečio pertraukos sugrįžtančią Aleksandrijos bienalę Egipte bei naujus į Kembridžo žodyną įtrauktus terminus, įskaitant slengą. Pasakoja kolega Rytis Skamarakas.„Muzika yra kalba. Aš prioritetą teikiu žmogaus jausmams, prigimčiai, kas yra ne madinga, o amžina“, – sakė vienas ryškiausių Lietuvos kompozitorių Anatolijus Šenderovas, kurio 80-metį šiandien minėtume.M. K. Čiurlionio gimtadienį ir Kultūros dieną Lietuvos vyriausybė kviečia paminėti ypatingai – burtis į plačią edukacijų programą. Koks šio kvietimo tikslas ir kokią naują tradiciją siekiama sukurti? Pokalbis su Premjero patarėju kultūros klausimais Matu Drukteiniu ir edukacinių projektų autoriais.Šiandien sostinės galerijoje „Meno niša“ atidaroma Nacionalinės premijos laureato, scenografo, dokumentininko, tapytojo Gintaro Makarevičiaus paroda „Apkabink save manimi“. Pokalbis su kūrėju.Kaip šiandien švęstume Čiurlionio gimtadienį? To klausia įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, šiandien prasidedantis Plungėje ir kviečiantis keliauti M. K. Čiurlionio pėdsakais. Pasakoja festivalio meno vadovės Marta Finkelštein ir Agnė Matulevičiūtė. Ved. Jolanta Kryževičienė

Kokią istoriją pasakoja Merkinė ir ko trūksta šiam pasakojimui? Pokalbis su Merkinės krašto muziejaus direktoriumi Žygimantu Buržinsku ir Varėnos rajono savivaldybės vicemeru Alvydu Verbicku.Vincas Krėvė-Mickevičius ir Dzūkija. Kiek Krėvės kūryba aktuali šiandien? Pasakoja V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus Subartonyse muziejininkė Laimutė Raugevičienė.Penktasis festivalis „Aritmija“. Šiuolaikinio meno projektas mažame miestelyje – vietiniams ar svečiams? Pasakoja festivalio organizatorius Algimantas Rokas Černiauskas ir žemaitis reperis Paulius Gadeikis.Ansamblio „Kukumbalis“ įkūrėjai ir vadovai Rita ir Vytautas Černiauskai – apie gyvenimą Merkinėje ir jaunimo veiklas mažame miestelyje.Kokia yra juodosios keramikos istorija Merkinėje? Ja dalijasi keramikos meistras Petras Pretkelis.Kaip šiandien gyvena prieš kelerius metus sudegęs, bendruomenės pastangomis atgaivintas ir beveik 100-metį veikiantis Margionių klojimo teatras? Pasakoja Margionių kaimo bendruomenės pirmininkė Vilija Šimkonytė ir Margionių klojimo teatro režisierė Rimutė Avižinienė.Prie Čiurlionio gimtinės prasideda festivalis „Vasaros sonata“. Jo vadovas ir sumanytojas Nerijus Bakula – apie profesionalios muzikos klaidą regione.Ved. Marius Eidukonis ir Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.Šiek tiek daugiau nei prieš metus įkurtas Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“ šią vasarą pluša iš peties – įrašinėja Juozo Naujalio simfoninę kūrybą, kurios akcentas – simfoninė poema „Ruduo“. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Užsienio kultūros naujienose: apie dėl cenzūros atšauktą dailininkės Amy Sherald parodą JAV; sumažėjusį jaunimo ir užsienio svečių susidomėjimą Tate galerija Londone; žvilgsnis į Honkonge nykstančią madžongų gamybą rankiniu būdu. Pasakoja kolega Rytis Skamarakas.Daugiau kaip prieš metus trys garsių rašytojų memorialiniai muziejai perduoti viešajai įstaigai „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“. Kas vyksta Pamėnkalnio gatvėje, ar šios erdvės gyvos? Pokalbis su įstaigos direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, viena reikšmingiausių salių krepšinio varžyboms ir koncertams sovietmečiu, jau du dešimtmečius griūna dėl nesibaigiančių nesutarimų ir sprendimų stygiaus. Ar naujasis Vyriausybės sprendimas išjudins procesus iš mirties taško? Pokalbyje dalyvauja Premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas, Seimo narė, praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė ir Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas Daumantas Levas Todesas.Visaginas pradeda švęsti 50-ąjį miesto gimtadienį. Apie jubiliejinį tarptautinį festivalį –pokalbis su Visagino kultūros centro laikinai einančia direktoriaus pareigas Jurgita Skiotyte-Norvaišiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvoje juntamas restauratorių trūkumas. Apie susidariusią problemą ir kaip ją spręsti pokalbis su Vilniaus dailės akademijos restauravimo katedros vedėju doc. Alvydu Mandeika, Kultūros viceministre dr. Ingrida Veliute, Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro vadove Egle Odiniene ir restauratorių įmonės „Opus Optimum“ direktoriumi Aidonu Valkiūnu.Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centre iki liepos 27 dienos galima apžiūrėti Eugenijos Martinaitytės piešinių ir tapybos darbų parodą „Prisiminus senąjį Žvėryną“, kurioje rodomi darbai, kurti iki 1990 metų. Kokius vieno gražiausių sostinės rajono fragmentus, keliančius džiugesį ir liūdesį, fiksuoja dailininkė? Kodėl Žvėrynas tapo jos kūrybos epicentru ir kaip kūriniuose atsispindi sustojęs senojo Žvėryno laikas? Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Baigiantis liepai, Klaipėdoje kasmet rengiamos Jūros šventės. Dar tarpukariu pradėtas renginys puoselėja jūrinę kultūrą ir atskleidžia Klaipėdos miesto tapatybę, neatsiejamą nuo Baltijos, uosto ir jūrininkų. Tomas Riklius šįkart pasakoja apie jūrininkų kultūrą ir jos specifinį žargoną.Šiandien Nidoje prasideda 25-asis „Nida Jazz“ festivalis. Pokalbis apie jubiliejinį festivalį su jo organizatoriumi Leonidu Šinkarenka.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi tapytoja Meda Norbutaitė.Ved. Donatas Šukelis

Pradedami istoriniai Nemuno tyrimai, kurių imasi naujai įkurtas labdaros ir paramos fondas „Nemunas 2.0“. Prie iniciatyvos jungiasi mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai, žinomi visuomenės veikėjai. Viena jų – plaukikė Rūta Meilutytė. Pokalbis su R. Meilutyte ir mokslininku, ichtiologu, fondo „Nemunas 2.0“ valdybos nariu Kęstučiu Skrupskeliu.Prasidėjo Tytuvėnų vasaros festivalis. Pirmasis koncertas surengtas Kelmės Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliko garsiausių Europos kompozitorių kūrinius. Pasakoja festivalio atidarymo repeticiją stebėjęs ir vėliau koncerto su audringais klausytojų aplodismentais klausęs kolega Tomas Mizgirdas.Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją Desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pokalbis su minėtosios komisijos nariu Mindaugu Nefu ir Seimo kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku.Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe. Apie plano atnaujinimo poreikį ir tai, kas jame galėtų atsirasti, Kotryna Lingienė kalbasi su viena jo rengėjų urbaniste Živile Šimkute, architekte Asta Prikockiene ir UNESCO saugomoje teritorijoje gyvenančia Gabriele Gudaityte.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.Netrukus bus galima apsilankyti prieškariniame Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo garsusis architektas Arnas Funkas.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Kretingoje galima pamatyti ir penkis vienuolynus, ir Tiškevičių paveldą, ir dar apie vaistažoles viską sužinoti. Pasakoja gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.Apie nepakeliamą dviejų žmonių tylą kalbama spektaklyje „Tyliai tyliai“, kurio premjera jau šį vakarą.„Estetiniu požiūriu vitražo menas užima ypatingą vietą, nes daro galingą poveikį žiūrovui“, – sako dailininkas-vitražistas Nerijus Baublys.Ar girdimas visuomenės balsas, kai kalbame apie paveldo apsaugą? Ko trūksta valdžios struktūroms ir bendruomenėms, kad piliečių įtaka būtų didesnė? Ar piliečių asamblėja nėra tik priedanga?Ved. Jolanta Kryževičienė

Valstybinė kultūros paveldo komisija įvertino Šalčininkų rajono, Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse vykdomą kultūros paveldo apsaugą. Kokia kultūros paveldo padėtis Trakuose ir koks šio miesto identitetas?Siekdami mažinti atskirtį regione muziejininkai ryžosi neįprastam sprendimui. Kudirkos Naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, įkurdino knygyną. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šiemet septintą kartą Tauragėje nuo gegužės iki spalio vykstantis festivalis „Kvadratu“ kviečia pastebėti tai, kas kaimynystėje. Kokias temas analizuoja festivalio dalyviai, domėjosi Vesta Vitkutė.Rubrikoje „Be kaukių“ – menininkė Armine Hayk Sargsyan.Ved. Donatas Šukelis

Nors įprastai Nakties karalienė – taip pavadintas kaktusas – žydi naktį, LRT OPUS eteryje ji skleidžiasi anksčiau. Ne vidurnaktį, šiek tiek popiet, ir ne vanilės kvapo žiedais, o veikiau eksperimentinės vokalinės, elektroakustinės muzikos garsais.Kompozitorių ir atlikėjų trejetas „Edgy Palates“ gegužės pradžioje išleido antrąjį albumą „Queen of the Night“, kuriame klasikines B. Dvariono, S. Šimkaus, W. A. Mozarto, F. Schuberto, G. Bizet kompozicijas, o drauge – ir Nakties karalienės, Čio Čio San, Karmen meilės istorijas, transformavo metalo, roko, grunge, techno, frenchcore, phonk muzikos rėmuose. Greta, kaip pasakota Lietuvos muzikos informacijos centrui, – lietuviškos samanos, kelrodė žvaigždė, upėtakis ir kiti gyviai.Pasakoja ir mums: LRT OPUS studijoje – Jūra Elena Šedytė, Dainora Aleksaitė ir Ieva Parnarauskaitė.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Miesto pažinimas naktį. Pokalbis su teminių ekskursijų po Vilnių organizatore, „Romantic Vilnius“ atstove Kristina Vižinyte ir plaukimų baidarėmis organizatoriumi Justu Pipiru.Kūrybiškumas naktį. Kokie naktinėjimo ir naktinio režimo privalumai ir žala? Pasakoja gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė.Kai kultūra „išeina“ į miestą, ar ateina pas visus? Apie prieinamumo didinimą masiniuose kultūros renginiuose pasakoja Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė Simona Aginskaitė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos fizinės aplinkos pritaikymo specialistas Vytautas Gentvilas.Daug garso ir šviesų: kaip (naktinis) kultūros pasaulis taikosi prie efektams jautrių žmonių? Pokalbis su Aspergerio sindromą turinčia tapytoja Laura Naudžiūnaite ir Dauno sindromą turinčia gimnastikos pasaulio čempione, modeliu Nikita Marija Šalugaite.Kokia kūrybos ir kūrybiškumo svarba kariūnų kasdienybėje? Atsako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai Raimundas Ordo ir Greta Sutkutė.Po „naktinių“ profesijų atstovų darbo užkulisius bastomės su taksistu pavėžėju dirbusiu rašytoju Regimantu Dima.Apie naktinę fotografiją pasakoja fotografas Tadas Janušonis.Ved. Marius Eidukonis ir Indrė Kaminckaitė

Marijampolėje vyksta muzikos festivalis „Šv. Jurgio meno sezonas“, kuriame iki birželio pabaigos laukia daugybė koncertų įvairiausiose Marijampolės erdvėse.Kolegės Skirmantės Javaitytės parengtas pasakojimas apie Kaune rengiamą parodą, kurioje atspindima Laisvės alėjos istorija.Kokia vasara bus Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje? Pasakoja muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas.Aukštaitijoje grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų. Visa tai užfiksavo ir į pasakojimą sudėjo kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – solistė Julija Karaliūnaitė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Menininkų ir jų instrumentų, dekoracijų keliavimo lėktuvais ypatumai. Pokalbis su LNOBT gastroles organizuojančiu Artūru Aliansku ir kelionių agentūros „Menų turas“ vadovu Eugenijumi Butvydu.Lietuvos aviacijos istorija: nuo ANBO-I lėktuvo iki dabarties ir ateities tendencijų. Pokalbis su Vilnius Tech Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanu Laurynu Šišovu ir lektoriumi Broniumi Merkiu.Kokie iššūkiai kilo projektuojant naująjį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą? Pasakoja naujojo išvykimo terminalo architektas Artūras Asauskas.Ką apie šalį gali papasakoti oro uostas? Pokalbis su keliautoju Dainiumi Kinderiu.Praskridęs po ne vienu tiltu, kur šiandien skraido vienas garsiausių Lietuvos aviacijos vardų Jurgis Kairys?Darbo oro uoste užkulisiai: kiek juose skrydžių romantikos? Apie tai – Vilniaus oro uosto atstovai Tadas Vasiliauskas ir Martynas Jaugelavičius.Kokie lėktuvai fotogeniškiausi ir kada geriausia juos fotografuoti? Pokalbis su lėktuvų fotografais Simona Bleifertaite ir Adomu Daunoravičiumi.Aplink Vilniaus oro uostą – viešbučiai ir pramoninis rajonas. Tačiau koks kultūrinis gyvenimas čia verda? Pasakoja Paulius Burakas iš Kirtimų Kultūros centro irAušra Jasiukevičiūtė iš Lietuvos dailininkų sąjungos skulptūros ir vitražo centro.Ved. Marius Eidukonis ir Gabija NarušytėRed. Indrė Kaminckaitė

Sostinės Užupyje – neeilinis meno įvykis: Dizaino ir meno galerijoje „Kalve“ svečiuojasi pasaulyje žinomas australų fotomenininkas Ralph Kerle. Menininkas iš Sidnėjaus svečiuojasi ir LRT KLASIKOS studijoje kartu su galerijos bendrasavininke Ramune Kalvėne.Šokėja ir choreografė Gabrielle Emily Aidulis pristato pirmąjį savo kurtą ir pačios atliekamą šokio spektaklį „Kailis“. Kūrėja per judesį ir pasikartojimą siekia atskleisti kūne slypinčius išgyvenimus, patirtis ir prisiminimus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Ką šiandien mums papasakotų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis? Tokį klausimą kelia MO muziejus, kartu su visais minėdamas menininko 150-ąsias gimimo metines ir greta kompozitoriaus ir dailininko vardu pavadintos Nacionalinės menų mokyklos „prakalbina“ Žilvino Landzbergo sukurtą menininko biustą. Taip jis tampa 25-ąja Vilniaus kalbančia skulptūra.Tauragėje jau kuris laikas veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jose vykdomomis veiklomis siekiama didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiamasi juos ugdyti ir lavinti. Kai kurie dirbtuves lankantys žmonės jau rado naujų pomėgių, tapo drąsesniais ir socialiai aktyvesniais. Ką žmonės veikia socialinėse dirbtuvės „Metų ratas“ ir kodėl tokia veikla gali pasitarnauti visuomenei? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gabija Narušytė

Pamėnkalnio vila ir Profesorių namas – koks bus naujas Vilniaus memorialinių butų-muziejų identitetas?Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ruošiasi prancūzų kompozitoriaus Louiso Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“ premjerai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.„Samaningi kilometrai“ kviečia burtis į masinius žygius partizanams atminti.Rubrikoje „Be kaukių“ – džiazo trimitininkas Apolinaras Dubauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Metų pradžioje įsteigta Maisto taryba rinkosi jau į atrąjį posėdį. Vyriausybės iniciatyva sukurtos tarybos tikslas – tvarus, teisingas ir socialiniu dialogu paremtas maisto sektorius. Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, tik ilgos diskusijos ir kiekvienas sektoriaus atstovas gina savo interesus. Ar pavyks susitarti ir pasiekti tarybai keliamų tikslų? Komentuoja žemdirbių, prekybininkų, mėsos perdirbėjų ir ekonomikos mokslininkų atstovai.Paveldėtas pieno ūkis, tarsi, pririšo jauną žmogų kaime. Rokiškio rajone Kariūnų kaime ūkininkaujantis Gintaras Narbutis dabar – mišraus 175 ha ūkio šeimininkas, nors pradžia buvo iš tėvų perimtas nedidelis pieno ūkis. Karvių neatsisakė, nes ir gauta parama įpareigojo, ir visa veikla įprasta kaimo žmogui patinka. Kaip nelengvas darbas tampa pomėgiu?Briuselyje Šiaurės Reino-Vestfalijos atstovybėje buvo surengta diskusija „ Politika susitinka su praktika“. Susirinko arti šimto Austrijos ir Vokietijos ūkininkų bei abiejų šalių europolitikų. Apie ką kalbėta? Pasakoja renginyje dalyvavęs LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, kurį stebino ir diskusijos forma, kuri labai skyrėsi nuo mūsų žemdirbių susitikimų su politikais.Ved. Arvydas Urba

Nacionalinėje dailės galerijoje prasideda Šv. Kristoforo kamerinio orkestro antrą kartą rengiamas muzikos festivalis „Vilnius Spring Festival“, kuriame keturi išskirtiniai koncertai, praplečiantys klasikinės muzikos ribas.Šiandien Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje pirmą kartą atgimsta žymusis Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie ką tik paskelbtą Pulitzerio muzikos prizo laureatę, Berlyno filharmonijos ateinančio sezono dirigentus bei moterų kompozitorių muzikos albumą, pirmaujantį „Apple Music“ klausomiausių klasikinės muzikos albumų sąraše.Šiandien Venecijos architektūros bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas, kuriame eksponuojami architektūriniai tvaraus mąstymo sprendimai, atspindintys pastatų ir juos supančių medžių santykį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, dramaturgas, teatro „No Shoes“ bendraįkūrėjas Raimondas Klezys.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvoje kukurūzai įprastai auginami pašarams, bet, šiltėjant klimatui ir plečiantis biokuro gamybai, kukurūzai vis dažniau auginami ir grūdams. Bendrovės „Linas agro“ specialistas Justas Eimontas teigia, kad per artimiausius penkerius metus metinis derlius gali pasiekti 200 tūkst. tonų, nors pernai buvo per pus mažesnis. Ūkininkas auginantis kukurūzus Povilas Vaičiulis ir Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas patvirtina, kad derlius visas superkamas, kukurūzai nereikli kultūra ir labai naudinga sėjomainoje.Kėdainių rajono Devynduonių kaimo bendruomenė dar pernai rudenį sumanė pasipuošti. Pasodinti 3 arai krokų šiemet gražiai žydėjo, dabar pasėtos saulėgražos, kurios irgi džiugins žiedais. Kam to reikia bendruomenei? Pasakoja bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Egidijus Kačerauskas ir aktyvus bendruomenės atstovas Edmundas Zabkus.Jauna šeima kaime surado savo veiklą. Lina Blužaitė ir jos vyras Ramūnas Valantinas, gyvenantys Radviliškio rajone Sidabrave, galima sakyti iš tėvų perėmė šiltnamius, mačiusius dar ir kolūkių laikus. Pasiremontavo, pasitvarkė ir abu, padedant Ramūno mamai, augina įvairius gėlių, uogų, daržovių daigus, juos patys parduoda turguose ir nuolat ieško naujovių pirkėjams.Ved. Arvydas Urba

Lietuvoje 2024-aisiais metais visuomenėje ne kartą nuskambėjo atvejai, kai paspirtukuose ar kituose elektronikos įrenginiuose sprogo esančios ličio jonų baterijos. KTU doktorantė Eglė Ūsovienė elektronikos prietaisuose bando pritaikyti natrio jonų akumuliatorius, kurie būtų pigesnė ir draugiškesnė aplinkai alternatyva, padėsianti išspręsti sprogimo ar gaisro problemas.Streso sukelta įtampa, nuovargis ar dirglumas – visiems gerai pažįstama kasdienybė. Bet stresą sukeliančių veiksnių išvengti negalime – pats gyvenimas yra pagrindinis stresorių šaltinis. Tad ką galime pakeisti, kad stresas mus veiktų mažiau? Pokalbis su knygos „Gyvenimas be streso“ autore Lina Vėželiene-Dirmote.Specialistai perspėja, jog ilgai ant šventinio stalo pabuvęs maistas gali būti pavojingas. Kaip atskirti vis dar tinkamą vartoti maistą?Medinės architektūros puoselėtojai ne tik Lietuvoje susirūpinę dėl grėsmių, kylančių mediniam paveldui miestuose. Mūsų laidoje – pavyzdys iš Norvegijos, Trondheimo, kuriame vis atsiranda norinčių nugriauti eksperimentinį medinį rajoną ir iš teritorijos uždirbti daugiau. Ką reiškia gyventi mediniame name, būti apsuptam aktyvios bendruomenės ir rajono klausimus spręsti kooperatyve? Pasakoja dviejų Šiaurės Europos miestų gyventojai. Juos pakalbino kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Nors naudodami skaitmenines priemones galime darbe nudirbti daugiau ir greičiau, tai gali taip pat trukdyti ir sukelti darbuotojams papildomą įtampą, vadinamą technostresu. Kas yra technostresas ir į kokius įgūdžius investuosime ateities darbo pasaulyje, kad streso būtų mažiau?Artėjant Kalėdoms ne vieną apima savanorystės, noro padėti nuotaika. Kol vieni tai daro tik kartais, kiti kasmet savo laiką per švente atiduoda kitiems. Viena iš jų Austėja Žalalytė, Vilniaus universiteto studentė, kuri jau ne pirmus metus per Kūčias su Carito organizacija keliauja į Molėtų ligoninę.Artėjant Kalėdoms daugelyje įmonių neišvengiama švenčių dalis ir kalėdiniai darbo vakarėliai. Personalo ir verslo profesionalų asociacijos apklausa rodo, kad švenčių planai gana tradiciniai: didžioji dalis organizuos vakarienes su specialia programa, kai kurie – ir darbuotojų apdovanojimais, kita dalis šventę rengs biure su eglutės įžiebimu, užsakytu maistu, muzika ar kitomis pramogomis. Tik mažoji dalis nesiruošia grandioziniams renginiams ir apsiribos šventiniais pietumis ar pusryčiais.2024-ieji buvo paskelbti Švyturių metais. Baigiantis jiems, entuziastai skaičiuoja sensacingus atradimus Nidoje, nuveiktus darbus Klaipėdoje ir brėžia vizijas ateičiai. Pasakoja kolegė iš pajūrio Agnė Bukartaitė.

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su hidroekologijos eksperte Laima Česoniene apie tai kaip klimato kaita veikia vandenis, jų išteklius ir ekosistemas.Visai netrukus dokumentinio filmo „1944-ieji metai. Generolo misija“ premjera. Filmas skirtas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų 80-mečiui paminėti ir generolo Povilo Plechavičiaus įkurtai Vietinei rinktinei atminti. Pasakoja filmo kūrėja, žurnalistė Rūta Sinkevičienė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.Vilniaus universiteto profesorė Gražina Tautvaišienė išrinkta Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente. Pirmą kartą tokias pareigas eis mokslininkė iš Baltijos šalių.Kaip sekasi atgimstančiam Leonpolio dvarui, ką tik suorganizavusiam pilietiškumo festivalį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Papuošalai iš mamuto ilties – kokia gaminimo specifika ir iš kur juvelyrai gauna medžiagos? Pasakoja režisierius ir juvelyras Algirdas Mikutis.Kaune atidaroma paroda iš Ukrainos apie šiurpią istoriją „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Joje siekiama nubrėžti paraleles tarp 1942 m. Holokausto tragedijos, per kurią Bachmute nužudyta per 3000 civilių, daugiausia žydų, ir 2022–2023 m Rusijos okupantų tyčinio miesto naikinimo. Apie parodą pasakoja Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.Jauna šeima iš Kauno nusprendė įsigyti dvarvietę Ukmergės rajone. Inžinerijos išsilavinimą turinti amatų puoselėtoja Deimantė Meilutė Ganusauskienė sako, kad tinkamos dvarvietės ieškojo 5 metus ir dabar tai ne tik finansinis, bet ir kultūrinis įsipareigojimas.Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie paskutinę sovietų okupacijos auką – Parlamento gynėją Artūrą Sakalauską. 1991 m. rugpjūčio 21 dieną jis žuvo savanoriams bandant sustabdyti prie Seimo rūmų besiveržiančią sovietų karių grupę. Koks jis buvo žmogus, kokiomis vertybėmis vadovavosi, kodėl rinkosi savanorišką tarnybą? Apie A. Sakalauską pasakoja buvęs pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinės vadas Arūnas Dudavičius.Liudas Belickas šią vasarą nenuobodžiavo – pasiekė Lietuvos rekordą per 30 dienų perplaukdamas 41 Lietuvos ežerą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje apie mokslinius tyrimus, kurie, viliamasi, padarys proveržį žaliojo vandenilio gamyboje pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro chemikė Milda Petrulevičienė.Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija bendradarbiaudama su Lietuvos šaulių sąjunga kuria bepiločių transporto priemonių inžinerijos programą, kurios metu studentai mokysis konstruoti ir valdyti dronus.Apie dronų specialistų mokymą kalbamės su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktoriumi dr. Rolandu Vitkūnu ir „Dangaus katės“ vadovu Povilu Stankūnu.Kokių žolelių dabar ieškoti gamtoje? Kaip jas ruošti, kokia nauda sveikatai? Pasakoja žolininkė Kristina Šilinskienė.Pasaulinę cirko dieną pokalbis su Gildu Aleksa apie šiuolaikinį cirką.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kai sakome, kad Pasvalys yra žemdirbių, molio, smegduobių ir aludarių kraštas – tiesos daug, bet... Būtinai reikia pasakyti, kad būtent Šiaurės Lietuvoje gimė daug žinomų asmenybių, kurių darbai ir šiandien ugdo jaunąją kartą.Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie meno lobiai saugomi šioje švietimo įstaigoje. Pasakoja gimnazijos istorijos muziejaus vadovė Regina Grubinskienė, direktorė Gitana Kruopienė, gimnazistės Viktorija Chmieliauskaitė bei Beatričė Vasiliūnaitė.Pasvalio krašto muziejus. Jolita Šležaitė supažindina su gatvės menu ir keliautojo Antano Poškos ekspozicija. Muziejininkė Gita Rachmančiukienė pristato smegduobių parką. Didžiausioje parko bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras, aikštynai sportuoti.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Klimato kaitos rubrikoje kalbamės apie naujas genomines technologijas – kas tai yra ir ar teisūs teigiantieji, kad genų redagavimas maisto auginime gali padėti spręsti klimato kaitos ir maisto trūkumo problemas? Diskutuoja asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Almantas Liorentas.Per Užgavėnes pokalbis apie blynus – kokius kepti ir su kuo valgyti?Pasakoja kulinarinių laidų ir knygų autorė Beata Nicholson.Šiandien minima pasaulinė radijo diena. Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu.Pokalbis su Lietuvos mokslo premiją neseniai pelniusiu VU Filosofijos fakulteto mokslininku prof. Evaldu Kazlausku, ją jis gavo už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“. KVed. Agnė Skamarakaitė

Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose po renovacijos duris atvers vėlyvą pavasarį. Lankytojus pasitiks Austrijoje išlietų varpų skambėjimas, kuris simbolizuoja pastato atgimimą. Apie naujas erdves ekspozicijoms ir kitoms kultūrinėms veikloms pasakoja Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.Užsukti į Varnių katedrą kviečia Varnių parapijos klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Kunigo giedamos giesmės, Motiejaus Valančiaus kambarėlis, kuriame buvo daraktorinė mokyklėlė, kriptoje po stiklo gaubtais vyskupų palaikai – abejingų nepalieka.Varnių regioninio parko lankytojų centras ir Gamtos mokyklėlė. Pasakoja kultūrologas Linas Šedvilas ir Andrius Bajarūnas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.