Podcasts about pasakoja

Metų pradžioje įsteigta Maisto taryba rinkosi jau į atrąjį posėdį. Vyriausybės iniciatyva sukurtos tarybos tikslas – tvarus, teisingas ir socialiniu dialogu paremtas maisto sektorius. Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, tik ilgos diskusijos ir kiekvienas sektoriaus atstovas gina savo interesus. Ar pavyks susitarti ir pasiekti tarybai keliamų tikslų? Komentuoja žemdirbių, prekybininkų, mėsos perdirbėjų ir ekonomikos mokslininkų atstovai.Paveldėtas pieno ūkis, tarsi, pririšo jauną žmogų kaime. Rokiškio rajone Kariūnų kaime ūkininkaujantis Gintaras Narbutis dabar – mišraus 175 ha ūkio šeimininkas, nors pradžia buvo iš tėvų perimtas nedidelis pieno ūkis. Karvių neatsisakė, nes ir gauta parama įpareigojo, ir visa veikla įprasta kaimo žmogui patinka. Kaip nelengvas darbas tampa pomėgiu?Briuselyje Šiaurės Reino-Vestfalijos atstovybėje buvo surengta diskusija „ Politika susitinka su praktika“. Susirinko arti šimto Austrijos ir Vokietijos ūkininkų bei abiejų šalių europolitikų. Apie ką kalbėta? Pasakoja renginyje dalyvavęs LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, kurį stebino ir diskusijos forma, kuri labai skyrėsi nuo mūsų žemdirbių susitikimų su politikais.Ved. Arvydas Urba

Nacionalinėje dailės galerijoje prasideda Šv. Kristoforo kamerinio orkestro antrą kartą rengiamas muzikos festivalis „Vilnius Spring Festival“, kuriame keturi išskirtiniai koncertai, praplečiantys klasikinės muzikos ribas.Šiandien Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje pirmą kartą atgimsta žymusis Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie ką tik paskelbtą Pulitzerio muzikos prizo laureatę, Berlyno filharmonijos ateinančio sezono dirigentus bei moterų kompozitorių muzikos albumą, pirmaujantį „Apple Music“ klausomiausių klasikinės muzikos albumų sąraše.Šiandien Venecijos architektūros bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas, kuriame eksponuojami architektūriniai tvaraus mąstymo sprendimai, atspindintys pastatų ir juos supančių medžių santykį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, dramaturgas, teatro „No Shoes“ bendraįkūrėjas Raimondas Klezys.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvoje kukurūzai įprastai auginami pašarams, bet, šiltėjant klimatui ir plečiantis biokuro gamybai, kukurūzai vis dažniau auginami ir grūdams. Bendrovės „Linas agro“ specialistas Justas Eimontas teigia, kad per artimiausius penkerius metus metinis derlius gali pasiekti 200 tūkst. tonų, nors pernai buvo per pus mažesnis. Ūkininkas auginantis kukurūzus Povilas Vaičiulis ir Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas patvirtina, kad derlius visas superkamas, kukurūzai nereikli kultūra ir labai naudinga sėjomainoje.Kėdainių rajono Devynduonių kaimo bendruomenė dar pernai rudenį sumanė pasipuošti. Pasodinti 3 arai krokų šiemet gražiai žydėjo, dabar pasėtos saulėgražos, kurios irgi džiugins žiedais. Kam to reikia bendruomenei? Pasakoja bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Egidijus Kačerauskas ir aktyvus bendruomenės atstovas Edmundas Zabkus.Jauna šeima kaime surado savo veiklą. Lina Blužaitė ir jos vyras Ramūnas Valantinas, gyvenantys Radviliškio rajone Sidabrave, galima sakyti iš tėvų perėmė šiltnamius, mačiusius dar ir kolūkių laikus. Pasiremontavo, pasitvarkė ir abu, padedant Ramūno mamai, augina įvairius gėlių, uogų, daržovių daigus, juos patys parduoda turguose ir nuolat ieško naujovių pirkėjams.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos moksleiviai gegužės 8 dieną antrą kartą laikys Nacionalinį dezinformacijos raštingumo egzaminą. Pernai vykusiame pirmajame tokiame patikrinime dalyvavo beveik du tūkstančiai mokinių iš 33 Lietuvos miestų ir miestelių.Šiaulių regione ir vėl skambės velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“. Didįjį trečiadienį, kuris dar vadinamas Išdavystės diena, surengtas įžanginis koncertas Šeduvos bažnyčioje. Festivalis tradiciškai bus atidarytas antrąją Velykų dieną. Šiemet regione bus surengta 12 koncertų. 42-ejus metus vykstantis festivalis, kuriame skamba sakralinė muzika, yra vienas seniausių šalyje. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Europos kino akademija paskelbė papildžiusi Europos kino kultūros lobių sąrašą dar vienuolika Europos kinui svarbių vietų, tarp kurių ir Kuršių nerija, jau ne vieną dešimtmetį įkvepianti kino kūrėjus. Apie tai ir pasikalbėsime su režisieriumi Algimantu Puipa ir Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie pokyčius žymių klasikos atlikėjų vadyboje bei pasaulines tendencijas atspindintį Nacionalinio baleto ir operos Londone 2025-2026-ųjų metų sezono repertuarą.Rubrikoje „Be kaukių“ – ergoterapeutė, kuksando meistrė Toma Kumžienė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Upės leido kurtis civilizacijoms, upės yra gyvybės Žemėje ateitis. Apie tai pasakoja filmas „Upė“, kurį šį vakarą daugiau kaip 70-tyje bibliotekų pristato kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas Sengirės kinas. Pasakoja kino kritikė, Sengirės kino iniciatorė Aistė Račaitytė ir upių tyrinėtojas Kęstutis Skrupskelis.Prieš 140 metų Telšių apskrityje gimė režisierius Juozas Vaičkus – profesionalaus Lietuvos teatro pradininkas. Apie teatro istorijos pradžią ir legendinį kūrėją kalbėsime su režisieriumi Gyčiu Padegimu.Balandžio 18-tą dieną, penktadienį, trapą lankytojams nuleis Dangėje prišvartuoto laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ patirtinės ekskursijos. „Jūros saga“ – įtraukiantis pasakojimas apie gyvenimą ir darbą laive. Pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.„Ateinu su vizija, kurios pagrindas – atvirumas“,- sakė naujoji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Apie teatro viziją, naują sezoną, teatrui kylančius iššūkius ir numatomus pokyčius - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pavasaris ragina žemdirbius dažniau pasidairyti laukuose, džiūstant dirvoms pradėti įprastus darbus. Nors Dzūkijos žemėse žymiai sudėtingiau ūkininkauti, gaunami mažesni derliai, bet atkaklūs dzūkai žemės neapleidžia. „Tik žymiai pabrangusios trąšos, chemikalai ir kt. verčia daugiau skaičiuoti ir taupyti“, – svarsto Varėnos r. Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stasys Kėrys. Nuotaikas kitose šalies bendrovėse aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.Žemės ūkyje prasideda darbymetis, darbams atlikti reikia ir daugiau darbuotojų. Ūkiuose trumpam galima dirbti ir pagal sezonines darbo sutartis, ir teikiant paslaugas ūkininkams, miškininkams, bendrovėms vykdant individualią veiklą ar pagal paslaugų teikimo kvitus. Darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgar Lisica įspėja, darbo santykiai turi būti įforminti tinkamai. Pasiteisinimo, kad dirbu tik vieną dieną, ar noriu pabandyti ūkio darbus – nėra. Gresia administracinė atsakomybė darbdaviui arba paslaugas teikusiam asmeniui.Didžiausias Europoje japoniškas sodas prieš 17 metų įkurtas Kretingos rajone. Mažučių kaime. Jį pradėjo ir dabar kasmet atvyksta toliau puoselėti, įgyvendinti naujų sumanymų 50 metų patirtį turintis meistras iš Japonijos Hajime Watanabe. Iki šiol 16-os hektarų plote ne tik akmenų rate išdėlioti akmenys, iškasti tvenkiniai, supiltos kalvos, pasodinta per 500 sakurų, spygliuočių ir lapuočių medžių, per 1000 bonzų ir kitų grožybių. Japoniško sodo tradicija čia toliau kuriamas grožis, įspūdingas visais metų laikais. Pavasarį jis suspindi sakurų žydėjimu, o rudenį – įvairiaspalviu lapų grožiu. Pasakoja japoniško sodo prižiūrėtoja Gražina Maštaraitė.Ved. Regina Montvilienė

Šiandien, kovo 21 d., švenčiame baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho 340 gimimo metines. Apie J. S. Bacho reikšmę pasaulio muzikos istorijoje pasakoja Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną ir mažus, ir didelius žiūrovus kviečia į kaimą susipažinti su dėdule Petsonu, katinu Findusu ir jų draugais. Pasakoja kolegė iš uostamiesčio Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien kviečiame klausytis Laimos Kreivytės pokalbio su Mindaugu Nastaravičiumi apie jo naujausią knygą „Antra dalis“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.Austrijos senosios muzikos ansamblis „Ars Antiqua Austria“, įkurtas 1989 metais, skleidžia autentišką atlikimo praktiką. Jo repertuaras driekiasi nuo viduramžių iki baroko, o kiekvienas pasirodymas – lyg kelionė į praeitį, kurioje susilieja senosios muzikos grožis ir mūsų laikų interpretacijos. Šiemet ansamblis klausytojams pristatė naująjį albumą, kuriame atlikėjai perteikia batalijų, mūšių garsus. Ši muzika, vaizduojanti kovas, primena apie visuomet tragiškus karų padarinius. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – LNSO artistas, fleitininkas, profesorius Valentinas Gelgotas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, šiuo metu gyvenančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, abstrakcionizmo atstovo Kęstučio Zapkaus paroda „Kęstutis Zapkus. VĖLYVESNI SŪKURIAI“. Pokalbis su kūrėju Kęstučiu Zapkumi ir parodos kuratoriumi Arvydu Žalpiu.Šiandien minime vieno svarbiausių Vakarų Europos menininkų – Renesanso dailininko, skulptoriaus, architekto, poeto, inžinieriaus Mikelandželo 550 metų sukaktį. Apie kūrėjo reikšmę mūsų kultūrai pasakoja menininkas, dailėtyrininkas Vidas Poškus.Kauno rajone „Senas kluonas“, kai atšils orai, jau devintus metus pasitiks visus, ieškančiuosius susitikimo su kultūra, menu ir gamta. O iki tol išskirtinėje erdvėje savo pašaukimą atradęs fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie britų muzikų protestus prieš naująją dirbtinio intelekto politiką, 16 valandų trunkančio Eriko Satie kūrinio atlikimą ir 99-ąjį jubiliejų atšventusio kompozitoriaus György'iaus Kurtágo muzikos albumą.Rubrikoje „Be kaukių“ – dainininkė Simona Jakubėnaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien prasideda 14-asis Šoblės studentų kino festivalis. Kaip jis auga ir keičiasi? Kokią įtaką festivalis daro lietuviško kino sklaidai ir augimui? Apie tai pasakoja viena iš festivalio organizatorių Ula Beatričė Batisaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos vadovas doc. Vytautas Dambrauskas.Dėmesys šių metų EXPO parodai. Studijoje – pokalbis su Lietuvos generaline komisare „Expo 2025 Osaka“ Lina Antanavičiene ir Baltijos šalių paviljono koncepcijos kūrėjais Laura Slavina ir Arthur Analts.Artėjančią valstybės atkūrimo dieną itin gausiu renginių ciklu ketina minėti Šiauliai. Vasario 16-ąją miesto autobusuose tradiciškai bus skaitomos eilės, rengiamos edukacijos, pilietinės akcijos. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie moteris dirigentes, Valentino dienos koncertų programas bei naują operą, kurioje pasakojama apie buvusios britų premjerės Margaret Thatcher karjeros pabaigą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši radijo žurnalistė, radijo dokumentikos kūrėja Vaida Pilibaitytė, su kuria kalbamės apie jos kelią į kūrybą garsais – tai, kas, jos nuomone, svarbiausia būnant radijo žurnaliste.Ved. Gerūta Griniūtė

Pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiama knyga apie garsų litvakų dailininką Samuelį Baką ir jo Vilniui dovanotą paveikslų kolekciją. Pasakoja knygos sudarytoja Ieva Šadzevičienė.Mados dizainerė, menininkė Julija Janus kelerius metus rengia parodą apie karalienės Barboros Radvilaitės ir Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimus. Tačiau šiai tarptautinei parodai Kultūros ministerija finansavimo neskyrė. Kodėl susiklostė tokia sudėtinga situacija ir kaip iš jos išeiti, pasakoja Julija Janus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.Pradeda veikti pirmasis Baltijos šalyse Šeimos, moterų ir vaikystės istorijos tyrėjų tinklas, siekiantis „išgirsti“ mažųjų istorijos dalyvių balsus. Apie naują centrą Lietuvos istorijos institute pasakoja humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė.Sportuoti galima ne tik lauke, namuose ar sporto klube. Bet ar kada susimąstėte, kiek sveria Mikelandželo „Dovydo“ galva? O kas, jei treniruotė taptų ne tik fizine veikla, bet ir meno patirtimi? Penktadienį Šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija. Instaliacijos autorių Augustą Serapiną kalbino Evelina Povilavičiūtė.Šiais metais festivalis „Kino pavasaris“ pasitinka 30-ies metų jubiliejų. 1995 metais pirmąjį kino festivalį surengė tuo metu UAB „Lietuvos kino teatras“ direktore dirbusi Vida Ramaškienė su bendraminčiais. Kodėl istorijos mokytoja ketinusi būti moteris pasuko į kino pasaulį? Kokia buvo pirmoji pirmo festivalio diena? Ką jai reiškė kino teatro „Lietuva“ uždarymas? Ir kodėl ji pasitraukė ir festivalio organizavimą patikėjo savo sūnui Algirdui? Pokalbis su Vida Ramaškiene rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniuje esančio Bernardinų tilto per Vilnelę būklė kelia rūpestį į LRT besikreipusiam gyventojui, kuris laiške įvardija būtinybę tiltui rasti lėšų, kad, kaip rašo gyventojas, tai, ką galima padaryti mažesnėmis sąnaudomis ir laiku, nevirstų ilgo remonto darbais.Meinardo Valkevičiaus režisuotas trumpametražis filmas „Patrikas“ (angl. „The Perfect Fit“) šių metų pradžioje tapo pirmuoju lietuvišku animaciniu filmu, pasiekiamu „Disney+“ platformoje. Filmo kūrėjai tai vadina svajonės išsipildymu, dar vienu įrodymu, kad Lietuvoje kuriama kokybiška animacija, ir atsivėrusia nauja galimybe Lietuvos animacijos studijoms. Pokalbis su režisieriumi Meinardu Valkevičiumi ir prodiusere Akvile Bliujūte-Januše.Vilniaus senajame teatre režisierius Artūras Areima stato spektaklį pagal Pero Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie koncertus senoviniuose Londono autobusuose ir liūdną „Mocartukų“ saldainių likimą. Rubrikoje ir pirmoji Bachtrack 2024-ųjų klasikinės muzikos statistikos aptarimo dalis: kurie atlikejai buvo darbščiausi ir kokią muziką pernai dažniausiai girdėjome koncertų salėse?Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dailininkas, M. K. Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius.Ved. Gerūta Griniūtė

Naujausias fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus kūrinys – Varšuvos fotografo Konrado Brandelio nuotraukų aplankas „Souvenir de Vilna“, kuriame 1875 metais įamžinti Vilniaus ir jo apylinkių vaizdai.„Mes pačios mėgstame save nustebinti, nes mums patinka žaisti“, – sako trio „The Ditties“ vokalistės ir suka į naujus muzikos žanrus. Laimos Slepkovaitės interviu.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaromos trys parodos ir salė, kurioje bus rodomi ukrainiečių kilmės menininkės trumpametražiai filmai apie karo pasekmes. Pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Lietuvos kino centras pristatė parengtą Nacionalinės filmotekos galimybių studiją. Pristatymo metu buvo aptartos pagrindinės galimos Nacionalinės filmotekos veiklos kryptys, tikslai bei jos reikšmė Lietuvos kino kultūrai. Plačiau – Justė Luščinskytė.„Kultūroje matau didelę prasmę“, – yra sakęs Dovydas Kiauleikis, dvisavaitinio žurnalo „Literatūra ir menas“ vyr. redaktorės pavaduotojas. Apie vis tirštėjantį Lietuvos kultūros lauką, apie kultūrinę spaudą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiemet pradedamos rekonstruoti svarbios Druskininkų erdvės: M. K. Čiurlionio paminklo skveras ir Vilniaus alėja, numatytas ir konkursas, kuriame menininkai galės kurti Čiurlionio kūrybos įkvėptas skulptūras, išsidėstysiančias alėjoje. O koks ten jau stovinčių menininko Jono Arčikausko keramikos skulptūrų likimas? Pokalbis su Druskininkų meru Ričardu Malinausku, menininku Jonu Arčikausku ir menotyrininke kuratore prof. dr. Agne Narušyte.Kultūros ministras Šarūnas Birutis trečiadienį pasikalbėti apie vykdytas procedūras atveriant slaptavietę su Vilniaus arkikatedros lobynui priklausančiomis valdovų insignijomis į ministeriją pasikvietė visų šiame procese dalyvavusių atsakingų institucijų atstovus. Susitikime dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Utenos rajone, Užpalių miestelyje prieš pusmetį rekonstruotas buvusio dvaro administratoriaus pastatas. Tikimasi, kad du šimtmečius skaičiuojantis architektūros paminklas taps miestelio kultūros židiniu. Čia pristatyta jau antroji krašto kūrėjų paroda. Pasakoja kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ į chemijos mokslų pasaulį leidžiamės su chemike, parfumerijos ir eterinių aliejų gamybos bei panaudojimo specialiste Aistra Papaite-Kazlauskiene. Kaip mus gali veikti kvapai, kodėl ji pasirinko šį meną ir kiek tame mene reikalingas chemikės racionalumas?Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvoje 2024-aisiais metais visuomenėje ne kartą nuskambėjo atvejai, kai paspirtukuose ar kituose elektronikos įrenginiuose sprogo esančios ličio jonų baterijos. KTU doktorantė Eglė Ūsovienė elektronikos prietaisuose bando pritaikyti natrio jonų akumuliatorius, kurie būtų pigesnė ir draugiškesnė aplinkai alternatyva, padėsianti išspręsti sprogimo ar gaisro problemas.Streso sukelta įtampa, nuovargis ar dirglumas – visiems gerai pažįstama kasdienybė. Bet stresą sukeliančių veiksnių išvengti negalime – pats gyvenimas yra pagrindinis stresorių šaltinis. Tad ką galime pakeisti, kad stresas mus veiktų mažiau? Pokalbis su knygos „Gyvenimas be streso“ autore Lina Vėželiene-Dirmote.Specialistai perspėja, jog ilgai ant šventinio stalo pabuvęs maistas gali būti pavojingas. Kaip atskirti vis dar tinkamą vartoti maistą?Medinės architektūros puoselėtojai ne tik Lietuvoje susirūpinę dėl grėsmių, kylančių mediniam paveldui miestuose. Mūsų laidoje – pavyzdys iš Norvegijos, Trondheimo, kuriame vis atsiranda norinčių nugriauti eksperimentinį medinį rajoną ir iš teritorijos uždirbti daugiau. Ką reiškia gyventi mediniame name, būti apsuptam aktyvios bendruomenės ir rajono klausimus spręsti kooperatyve? Pasakoja dviejų Šiaurės Europos miestų gyventojai. Juos pakalbino kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Pasirodo naujas menininkės Agnės Jokšės sudarytas leidinys „Meninink ir kurator laiškai“, kuriame skelbiami septyniolikos autorių laiškai, iš autentiškos perspektyvos prabylantys apie Lietuvos vizualaus meno lauką. Pokalbis su Agne Jokše.Keliaukime į švenčių laukimu spindinčius Anykščius. Miestelėnų nuomone, miestas šį kartą atrodo tobulai ir kviečia į romantiškus pasivaikščiojimus. Kaip ir kokios kalėdinių puošmenų idėjos randasi kultūros mieste Anykščiuose, domėjosi kolegė Alma Valantinienė.Ieva Buinevičiūtė pristato dar vieną netipinį kalėdinį filmą ir muziką jame. Per šv. Kalėdas atsiveria daug paslapčių, viena tokių – priemiestyje gyvenančios mokytojos Samanthos Rennio Harlino filme „Ilgas bučinys nakčiai“.Violončelininkų kvintetas „Cello Club“ švenčia savo penkerių metų gimtadienį. Kokie buvo tie metai? Ką laiko ansamblio kūrybinėmis viršukalnėmis? Kokių tikslų dar yra sau užsibrėžę? Pasakoja ansamblio nariai Arnas Kmieliauskas ir Evaldas Petkus.Nuo NASA iki poezijos – tokį platų interestų akiratį galima brėžti kalbant apie Justinos Žvirblytės asmenybę. Neseniai Kultūros ministerijos „Metų debiuto“ premijos laureate tapusi poetė buvo įvertinta už savo debiutinę eilėraščių knygą „Mikrosfera“. Apie gyvenimą, kuriame susijungia mokslas ir menas – pokalbis su Justina Žvirblyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nors naudodami skaitmenines priemones galime darbe nudirbti daugiau ir greičiau, tai gali taip pat trukdyti ir sukelti darbuotojams papildomą įtampą, vadinamą technostresu. Kas yra technostresas ir į kokius įgūdžius investuosime ateities darbo pasaulyje, kad streso būtų mažiau?Artėjant Kalėdoms ne vieną apima savanorystės, noro padėti nuotaika. Kol vieni tai daro tik kartais, kiti kasmet savo laiką per švente atiduoda kitiems. Viena iš jų Austėja Žalalytė, Vilniaus universiteto studentė, kuri jau ne pirmus metus per Kūčias su Carito organizacija keliauja į Molėtų ligoninę.Artėjant Kalėdoms daugelyje įmonių neišvengiama švenčių dalis ir kalėdiniai darbo vakarėliai. Personalo ir verslo profesionalų asociacijos apklausa rodo, kad švenčių planai gana tradiciniai: didžioji dalis organizuos vakarienes su specialia programa, kai kurie – ir darbuotojų apdovanojimais, kita dalis šventę rengs biure su eglutės įžiebimu, užsakytu maistu, muzika ar kitomis pramogomis. Tik mažoji dalis nesiruošia grandioziniams renginiams ir apsiribos šventiniais pietumis ar pusryčiais.2024-ieji buvo paskelbti Švyturių metais. Baigiantis jiems, entuziastai skaičiuoja sensacingus atradimus Nidoje, nuveiktus darbus Klaipėdoje ir brėžia vizijas ateičiai. Pasakoja kolegė iš pajūrio Agnė Bukartaitė.

Vilniaus universiteto mišrusis choras „Pro musica“ mini savo 20-metį. Ar studentai Lietuvoje vis dar veržiasi dainuoti? Ko choro bendruomenėje jaunas žmogus ieško? Kodėl jubiliejiniam koncertui pasirinktas būtent Philipo Glasso ciklas? Studijoje pasakoja mišraus choro „Pro Musica“ meno vadovė, choro dirigentė Rasa Gelgotienė, jubiliejiniam koncertui diriguosiantis Gediminas Gelgotas ir choro prezidentė Irma Janonytė.Šiandien – Tarptautinė žmonių su negalia diena. Kiek prieinama šiai bendruomenei kultūra Lietuvoje? Ar pakankamai galimybių save realizuoti scenoje turi negalią turintys žmonės? Pasakoja kompozitorė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų vadovė Snieguolė Dikčiūtė.Prieš 10 metų šešios aktyvios Zapyškio moterys pamatė, kad stinga vietų susitikti. Ir pradžių jos rinkdavosi miško raistuose, o vėliau nutarė įkurti kūrybos ir užimtumo erdvę „STUBA“. Apie ją pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Apie dvilypį filmo „Los Andželas slaptai“ garso takelį, kurio kūrėjai kviečia linksmos nuotaikos daineles iškeisti į kalėdinį kriminalą, Holivudo klišes į kino žanrų ir istorijos fabrikavimą pasakoja Ieva Buinevičiūtė.„Dar vaikystėje mėgdavau šeimai rengti performansus, ilgai tęsdama raidę „aaaaaa“, – juokauja choro dirigentė, dainininkė, pedagogė, naujosios muzikos ansamblio „Melos“ narė Karolina Ramonė. Praėjusi visus klasikinio muzikinio išsilavinimo etapus, šiandien ji daugiausia dėmesio skiria naujosios muzikos eksperimentams, dalyvauja įvairiuose performansuose, gilinasi į solinės kūrybos subtilybes. Apie gimtojo Vilniaus vietas, kurioms jaučia nostalgiją, keisčiausius performansus, kuriuose yra tekę dalyvauti, ir kuo galėtų būti, jei visgi nesietų gyvenimo su menu – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Radijo stoties FM99 eteryje apie knygą „Juostų poringės“ pasakojo jos autorė Ona Drobelienė.

Šiandien Lietuvos nacionaliniame dramos teatre prasideda šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kurio metu smalsiems teatralams bus pristatytos trys prancūziškos pjesės ir trys nauji Europos dramaturgų rezidencijos metu parašyti kūriniai. Tiesiogiai iš teatro – kolegė Karina Metrikytė.Šiauliuose prasidėjo kasmetis tarptautinis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „VIRUS“. 29-tą kartą rengiamas festivalis stebins parodomis, performansais, šokiais, madų šou. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Su kokia cenzūra susiduria vaikų literatūros autoriai? Kokių netikėčiausių prašymų jiems tenka sulaukti? Apie tai pasakoja iliustruotoja Greta Alice ir vaikų literatūros festivalio „Vaikų knygų sala“ sumanytojas ir organizatorius Justinas Vancevičius.Šias metais minint režisieriaus Peterio Bogdanovičiaus 85-ąsias metines, prisiminsime jo filmą „Paskutinis kino seansas“. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Kiekvienas muzikantas svajoja groti per šimtą koncertų per metus“, – sako pianistas Vytis Šakūras, pastaraisiais metais nuolatos gyvenantis „ant lagaminų“. Itin retai Lietuvoje koncertuojantis muzikas šiuo metu ruošiasi koncertui su styginių kvartetu „Mettis“. Pokalbis apie intensyvią darbotvarkę, turtingą Vokietijos klasikinės muzikos sceną, politinius šiandienos posūkius ir sporto iššūkius, kurie padėjo suprasti, kad ribų žmogus neturi.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Lapkričio 5-oji – Tarptautinė romų kalbos diena. Kokia šios kalbos istorija? Kaip jai pavyko išlikti, neturint rašytinio paveldo? Koks romų kalbos statusas šiandien? Pasakoja kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.Prasideda pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“, kurio metu bus aiškinamasi, kaip architektūra veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę bei formuoja būdus, kaip patiriame savo kasdienį pasaulį. Apie ciklą pasakoja jo kuratorė Evelina Bartusevičiūtė.Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo devynis filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas ir agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas stengiasi susikaupti kalėdiniame šurmulyje, ir M. Hanekės „Pilyje“ perteikiama distopiška rašytojo vizija. Siaubo filmai, mistiniai trileriai, komedijos – tai kafkiškojo pasaulio vizualinių interpretacijų rinkinys, kurį apžvelgia Ieva Buinevičiūtė.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako M. K. Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti. Su Livija Krivickaite artėjant Čiurlionio 150-mečiui susitiko Indrė Kaminckaitė.„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką pašnekovė pasakytų bendraamžiams, sakantiems, kad klasikinė muzika nuobodi, – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Prisimindami mirusiuosius už laisvę Vėlinių išvakarėse šauliai kviečia sutvarkyti kovotojų kapus, žūties vietas ir simboliškai uždegti žvakeles. „Prisiminti ir pagerbti mūsų didvyrius - kiekvieno iš mūsų pareiga“, – primena šaulių sąjunga ir iniciatyvą „Uždekime žvakelę ant laisvės kovotojo kapo“ skleidžia LT ir užsienyje.Turine, vienoje prestižiškiausių meno mugių Europoje „Artissima“, šiemet debiutuoja galerija (AV17) su skulptorių darbais ir su džiaugsmu, po pernykštės sėkmės jau penktą kartą sugrįžta galerija „Meno parkas“. Apie mugės svorį ir svarbą menininkams – menininkai ir galerininkai iš Turino.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie BBC fortepijono šou laimėtoją, violončele griežiantį robotą ir neteisėtą André Rieu įrašo panaudojimą Donaldo Trumpo rinkimų kampanijoje.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos. Pasak kursų rengėjų, Šiauliuose tokios meistriškumo pamokos vyksta vis dažniau, o tai padeda kelti miesto muzikinės kultūros lygį. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pianistas Povilas Norkūnas – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kurie jau ruošiasi koncertams LRT ir kuriems visuomeninio transliuotojo pagalba – itin naudinga, pradedant profesionalo kelią arba link jo. Kokia kasdienybė, kokie džiaugsmai ir kokie iššūkiai jaunajam pianistui, LMTA pirmakursiui – koncerto išvakarėse Povilas Norkūnas pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Valdovų rūmų muziejuje šiandien lankytojams atverta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui, kviečianti atrasti šios svarbios šeimos kilmės istoriją ir jos per šimtmečius suformuotas giminės tradicijas, palikimą šiandienos ir ateities Lietuvai. Studijoje – iš Valdovų rūmuose vykusios šiai parodai skirtos spaudos konferencijos – kolegė Karina Metrikytė.Rytoj Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatoma paroda „Nepaprasto teatro nepaprasta istorija. Viskas apie Mataičių teatro spektaklį „Scenos vaizdeliai“, pasakojanti apie išskirtinį Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrą. Pasakoja parodo kuratorė Janina Armonaitė.Šiuolaikinio meno centro vadovo konkursą laimėjo menotyrininkas Valentinas Klimašauskas.Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai – Balys Dvarionas ir Eduardas Balsys, 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, galima sakyti, tapusiomis liaudies. Apie to laikotarpio žanrų įvairovę ir būtiną melodijų genialumą – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Filmo apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo procesą režisierė, teisininkė Ieva Rasimaitė teigia, jog jeigu filmas būtų vaidybinis, jis tikrai būtų politinis trileris. Kas paskatino ją imtis šio projekto? Su kokiais iššūkiais susidūrė svarbiausio šalies dokumento kūrėjai? Kodėl tokią svarbią vietą jos gyvenime užima ir muzika? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Lietuvių pianistė, vargonininkė Akvilė Šileikaitė, ne kartą dalyvavusi prestižiniame Liucernos festivalyje, paties festivalio atrinkta tapti kultūros ambasadore verslo inicijuotoje mecenatystės programoje. Pokalbis su muzike apie įvertinimą bei mecenatystės tradiciją ir skatinimą Šveicarijoje.Spalio 25-oji – Pasaulinė operos diena. Kaip šią dieną mini skirtingi Lietuvos operos ir muzikiniai teatrai? Kiek ši diena svarbi kuriant teatrų lankymo tradiciją?Alytaus miesto teatre režisierius Stanislavas Žyrkovas pristato premjerą „Būkite vaisingi ir dauginkitės". Pagal amerikiečių rašytojo Anthony Doerr noveles sukurtas spektaklis gvildena žmogaus būties problemas ir primena, kad pasaulis kupinas vilties ir meilės. Tereikia tai pastebėti. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Estų kilmės dainininkė Aino Bāliņa-Karmo žibėjo praėjusio amžiaus Latvijos muzikos scenoje. Savitas tembras ir gili emocinė išraiška kiekvieną jos atliekamą kūrinį pavertė tikru išgyvenimu. Ji sakydavo, kad muzikoje, lyg asmeninėje erdvėje, galėdavo pasinerti į pasaulį be laiko ir ribų. Igno Gudelevičiaus pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ – dar vienas blyksnis iš Prancūzijos, Provanso Ekso. Ten sutikta meno kuratorė Neringa J. Miller atskleidžia, kaip per meilę menui, norą semtis žinių Londone, kvapą gniaužiančią praktikos patirtį Paryžiuje ir sutiktą meilę ji liko gyventi Prancūzijoje. Šiandien ji – aktyvi kultūros puoselėtoja, kartu su vyru gyvenanti Prancūzijos kaime ir teigianti, kad tiki kultūros decentralizavimu, nes kultūrą randame visur.Ved. Gerūta Griniūtė

Ypatingas muzikinis įvykis Vilniuje: festivalyje „Gaida“ koncertuos garsusis Hamburgo simfoninis orkestras, priklausantis Europos ir pasaulio orkestrų elitui. LVSO koncertų salėje šį vakarą be kitų šiuolaikinės muzikos opusų pirmą kartą Lietuvoje skambės ir Nacionalinės premijos laureatės, kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Was there a Swan?“.Minint 100-ąsias gimimo metines, Kaune atidaroma muziejininkės, meno istorikės Kazimieros Kairiūkštytės-Galaunienės biografinė ekspozicija. Joje pristatomos nuotraukos, dokumentinė rankraštinė medžiaga, asmeniniai daiktai, tarp kurių Sibire artimiesiems siuvinėtos nosinės ar skautų švilpukas. Nauja ekspozicija atidaroma Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje, kurį įkurti buvo Kazimieros svajonė. Pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje pristatomos lietuviškos sutartinės. Zapyškio „Stubos“ sutartinių giedotojos, drauge su menininke, vokaliste ir sutartinių puoselėtoja Skaidra Jančaite, sutartinių grožį ir tradiciją skleidžia Burgundijos regione netoli Dižono.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie iširusį „TwoSet Violin“ duetą, muzikos įtaką širdies ritmui ir didžiausią pasaulyje violončelei skirtą bienalę.Viena aktyviausiai šiuolaikinės juvelyrikos lauke veikiančių viduriniosios kartos menininkių Eglė Čėjauskaitė-Gintalė jau yra surengusi dešimtis parodų Lietuvoje ir užsienyje, jos darbai dovanojami karaliams, tačiau net ir įsiliejusi į pasaulinį meno lauką lieka ištikima savo gimtajai Žemaitijai, jos žmonėms ir jaukiems vaikystės prisiminimams, kas sugula taip pat į jos įvairialypį juvelyrikos meną. Eglė Čėjauskaitė-Gintalė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ įsibėgėjo ir kviečia ne tik į filmus, bet dar giliau – į išplėstinę realybę (XR) parodoje „NK-Interactive“. Pasak organizatorių, kartais vien vaizdų ir žodžių perteikti tam tikras būsenas nebeužtenka, tad Radvilų rūmų muziejuje iki spalio 27 d. žiūrovai galės patys tapti istorijų dalyviais, pabūti kito kailyje ir išgyventi nepatirtas būsenas.Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, šiandien Kaune pristatoma jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo! Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Spalio 18–19 dienomis Prancūzijos Amjeno mieste vyks audiovizualinių menų organizacijos „Rencontres Audiovisuelles“ organizuojamas „Video Mapping Festival“ baigiamasis renginys, kuriame Lietuvos video menininkai Vytautas Žarnauskas ir Matas Nakrošis bei prancūzai – videomenininkas Hamza Mrabet ir kompozitorius Aleksi Aubry-Carlson pristatys kartu sukurtą video mapping'o projektą „Čiurlionio sapnai“.Dirigentei Mirgai Gražinytei-Tylai Vokietijoje įteikta prestižinė premija.Mulatu Astatke į pasaulio muzikos žemėlapį atnešė Etiopijos džiazą. Šiemet aštuoniasdešimtmetį minintis vibrafono atlikėjas, muzikuojantis ir daugybe kitų instrumentų, aktyviai koncertuoja ir garsais pasakoja Etiopijos širdies ir dvasios istorijas. Plačiau - Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kokie keliai altininkę Augustą Romaškevičiūtę nuvedė į Vokietiją? Ką reiškia griežti viename seniausių ir didžiausių orkestrų Vokietijoje - Diuseldorfo simfoniniame orkestre? Pokalbis apie muzikinį kelią ir kasdienybę tarp Vokietijos ir Lietuvos.Ved. Gerūta Griniūtė

Prancūziški šiuolaikinio šokio gūsiai jau juntami Kaune - nacionaline premjera – choreografės Birutės Letukaitės spektakliu „Prarasti prisiminimai“ jau prasidėjo Tarptautinis šokio festivalis AURA.Klaipėdos valstybinis muzikiniame teatre išskirtinė – Philip Glasso operos „Kelionė“ premjera. Amerikiečių kompozitorius minimalistas sukūrė apie 30-imt operų, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Trijų veiksmų opera anglų, ispanų, lotynų kalba – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, susidūrimus su skirtingoms kultūroms. Pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Latvių džiazo dainininkė Santa Šillere yra koncertavusi Birštone, Kaune, tačiau Vilniuje klube „Jazz Cellar 11“ šiandien pasirodys pirmą kartą. Apie būsimą koncertą Vilniuje, kūrybinę motyvaciją, netikėtus atradimus bei gimtosios kalbos galią – koncerto išvakarėse su muzike Santa kalbėjosi Laima Slepkovaitė.1970-ųjų singlas "Band of Gold" tapo pasauliniu hitu ir užvaldė pop ir R&B muzikos gerbėjų širdis. Jos atlikėja - išskirtinio balso amerikiečių dainininkė ir aktorė Freda Payne, kurios karjera tęsiasi daugiau nei penkis dešimtmečius. Be popmuzikos menininkė išgarsėjo ir kaip džiazo dainininkė, ir kaip aktorė. Apie tai –Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kaip europietis suvokia tolimosios Azijos šalių, kurios toli nuo mūsų ne tik geografiškai, bet ir savo gyvenimo būtu, estetika, taip pat ir požiūriu į pasaulį, kultūrą? Ir kuo mums naudinga tokia pažinties patirtis? Apie tai ir apie kelią į Indijos, Japonijos ir kitų šalių pasaulį klabamės su Azijos menų centro vadove, hindi kalbos specialiste Gabija Vosyliūte.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras sezoną pradeda kelione su Gustavo Mahlerio „Prisikėlimo“ simfonija. Tai simboliškas antrosios austrų romantiko būtent šio opuso pasirinkimas 36-ojo, tačiau pirmojo sezono visiškai atnaujintoje naujam gyvenimui LVSO koncertų salėje pradžiai.Sustabdytos šokio akimirkos, atveriančios veržlų judesio polėkį, fizinės šokėjų pastangos ir baleto meno trapumas – tai fotomenininkės Vaivos Abromaitytės žvilgsnio į šį scenos meną fragmentai, kurie eksponuojami Užupio Meno Inkubatoriaus galerijoje veikiančioje parodoje „GRAND PAS. Menų pašaukti 2024“. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Kino profesionalų ir mėgėjų akys rudenį krypsta į Ispaniją – San Sebastiane, tarptautiniame kino festivalyje tradiciškai pristatoma kino dabartis, čia tradiciškai akyla akimi žvalgosi ir prodiuserė, kino žinovė Lolita Bytautaitė.Pasaulio muzikos išgirsime apie naujausius ir įdomiausius muzikos įvykius. Šįkart Jurgis Kubilius pasakos apie naujai atrastus Mozarto kūrinius, nutikimą Seulo operos scenoje ir tiesioginį koncertą tarp žemės ir dangaus.Aktorius, balsas „už kadro“ filmuose, balsas kadre ir radijo eteryje aktualijų laidose – tai Andriaus Kavaliausko gyvenimo kelias kurį matom ir girdim. Kokį jį mato pats aktorius, tapęs ir žurnalistu? Andrius Kavaliauskas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija NarušytėK. Polubinskos nuotrauka

Artėjant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui, jo muziką Nacionalinėje filharmonijoje skambins lenkų pianistas Szymonas Nehringas. Pokalbis su koncerto organizatoriumi, pianistu, Tytuvėnų festivalio vadovu Justu Šerveniku.Kauno miesto simfoninis orkestras šiemet švenčia savo 20-metį. Kaip orkestras keitėsi ir su kokiomis ambicijomis pasitinka jubiliejų? Pasakoja orkestro vadovas Algimantas Treikauskas.Tauragėje vykstančiame, bene ilgiausiai Lietuvoje trunkančiame festivalyje „Kvadratu“ visuomenė kviečiama polilogui apie kartų sąveiką. Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ievos Buinevčiūtės pasakojimas apie Wimo Wenderso filmą „Puikios dienos“, kuriame režisierius per pagrindinį herojų priverčia mus išgyventi kelis metų laikus, ieškoti šešėlio žaismių ir klausytis pagrindinio herojaus mums „primestą“ garso takelį.„Kai kokioje aštuntoje klasėje gavau groti Broniaus Kutavičiaus kūrinį, supratau, kad tai yra muzika, kurioje galima eksperimentuoti“, – apie savo pirmuosius žingsnius šiuolaikinėje muzikoje pasakoja violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Arnas – vienas užimčiausių naujosios muzikos atlikėjų Lietuvoje, grojantis bene visuose svarbiausiuose šalies šiuolaikinės muzikos ansambliuose. „Be kaukių“ – apie eksperimentus, smegenų mankštą ir Lietuvos šiuolaikinės muzikos lauko ambicingumą.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.Užsienio kultūros naujienos.Vienam garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojaui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Arvydui Šliogeriui šiandien būtų 80-imt.Prasideda ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“.Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC) išleido dar vieną kasmetinę „Note Lithuania“ rinktinę, skirtą įvairių žanrų Lietuvos muzikos sklaidai ir skatinimui.Įteikta pirmoji Kazio Pakšto premija.Barry White šiandien būtų 80-mt.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Pravieniškių kalėjime debiutavęs menų agentūros „Artscape“ prodiusuojamas spektaklis „Vedami“, šiomis dienomis atvėrė vartus žiūrovams Vilniaus kalėjime. Pasakoja režisierius Mantas Jančiauskas.Ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ programoje – ir slovėnų nebylaus kino kompozitoriaus ir pianisto, profesoriaus Andrejaus Goričaro paskaita. Apie ją ir taperųi kultūrą pasakoja paskaitos kuratorius, taperis Viktoras Orestas Vagusevičius.Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – pirmojo kino režisieriaus, apdovanoto „Auksine palmės šakele“, Wong Kar-wai emocionalūs, jusliški, skiriantys ir jungiantys žmones, kartas, perkeliantys į kitą tikrovę garso takeliai.Jau septintą sezoną pradedanti „Tylos muzikos studija“ kadaise prasidėjo nuo idėjos ir nedidelio kambarėlio. Jos įkūrėja ir vadovė, pianistė, meno daktarė Virginija Unguraitytė-Levickienė sako, jog apie tai, kad muzikos galima mokyti ir mokytis kitaip, galvoti pradėjo vos pradėjusi pedagoginį darbą. Kokį žmogų ugdo ankstyva pažintis su muzika? Mitas ar tiesa yra vadinamasis „Mozarto efektas“? Apie muziką, švietimą ir jaunąją kartą – pokalbis su Virginija Unguraityte-Levickiene rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėIlmės Vyšniauskaitės nuotr.

Netyla diskusijos apie dirvų dirbimo būdus – kurį geriau pasirinkti? Neariminės žemdirbystės šalininkai išsako savo argumentus, o žemę ariantieji vardija šio būdo privalumus. O ką sako mokslas? Išsamiau – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto daktarė Gražina Kadžienė. Savo patirtimi dalijasi Šakių rajono žemdirbiai.Zarasų rajono Vajasiškio kaimo bendruomenė garsi tuo, kad čia susibūrę vietos žmonės visas šventes – ir linksmas, ir liūdnas – mini suėję kartu. Prieš 12 metų pradėjo įgyvendinti edukacinę programą: pagal jų krašto tradicijas įkūrė Senolių kaimą. Įrengę viešbutį, organizavę svečių maitinimą su išskirtinai šio krašto patiekalais, užsidirba pinigų šventėms organizuoti ir kitoms vietos žmonių reikmėms. Pasakoja bendruomenės pirmininkė Genovaitė Sarokina.Gamtininkas. Atkuriamose Baltosios Vokės šlapžemėse aptikta gausi retos orchidėjos – dvilapio purvuolio – augavietė. Apleistame durpyne teritorija buvo apaugusi krūmais ir nendrėmis. Prieš metus pradėjus juos šalinti, atsigavo žemaūgė šlapynių augalija. Taip buvo atrasta daugybė retų mažyčių orchidėjų – dvilapių purvuolių. Šis retas augalas priskirtas prie nykstančių rūšių, tad saugomas Lietuvoje ir kitose šalyse. Išsamiau – Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos ekspertas Domas Uogintas.Ved. Regina Montvilienė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su hidroekologijos eksperte Laima Česoniene apie tai kaip klimato kaita veikia vandenis, jų išteklius ir ekosistemas.Visai netrukus dokumentinio filmo „1944-ieji metai. Generolo misija“ premjera. Filmas skirtas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų 80-mečiui paminėti ir generolo Povilo Plechavičiaus įkurtai Vietinei rinktinei atminti. Pasakoja filmo kūrėja, žurnalistė Rūta Sinkevičienė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.Vilniaus universiteto profesorė Gražina Tautvaišienė išrinkta Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente. Pirmą kartą tokias pareigas eis mokslininkė iš Baltijos šalių.Kaip sekasi atgimstančiam Leonpolio dvarui, ką tik suorganizavusiam pilietiškumo festivalį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Papuošalai iš mamuto ilties – kokia gaminimo specifika ir iš kur juvelyrai gauna medžiagos? Pasakoja režisierius ir juvelyras Algirdas Mikutis.Kaune atidaroma paroda iš Ukrainos apie šiurpią istoriją „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Joje siekiama nubrėžti paraleles tarp 1942 m. Holokausto tragedijos, per kurią Bachmute nužudyta per 3000 civilių, daugiausia žydų, ir 2022–2023 m Rusijos okupantų tyčinio miesto naikinimo. Apie parodą pasakoja Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.Jauna šeima iš Kauno nusprendė įsigyti dvarvietę Ukmergės rajone. Inžinerijos išsilavinimą turinti amatų puoselėtoja Deimantė Meilutė Ganusauskienė sako, kad tinkamos dvarvietės ieškojo 5 metus ir dabar tai ne tik finansinis, bet ir kultūrinis įsipareigojimas.Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie paskutinę sovietų okupacijos auką – Parlamento gynėją Artūrą Sakalauską. 1991 m. rugpjūčio 21 dieną jis žuvo savanoriams bandant sustabdyti prie Seimo rūmų besiveržiančią sovietų karių grupę. Koks jis buvo žmogus, kokiomis vertybėmis vadovavosi, kodėl rinkosi savanorišką tarnybą? Apie A. Sakalauską pasakoja buvęs pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinės vadas Arūnas Dudavičius.Liudas Belickas šią vasarą nenuobodžiavo – pasiekė Lietuvos rekordą per 30 dienų perplaukdamas 41 Lietuvos ežerą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šeštus metus organizuojama vizualaus teatro laboratorija „Kosmos LAB“ organizuoja tradicinę kūrybinę laboratoriją, kuri šiemet skirta tarpdiscipliniškumui. Šių metų laboratorijos mentorius - prancūzų kompozitorius, multimedijos menininkas Pierre'as Jodlowskis, kurio kūryba apima šiuolaikinės muzikos, šokio, cirko, teatro, vizualiųjų menų, elektroninės muzikos, filmų ir interaktyvių instaliacijų sritis. Pokalbis su Pierre'u Jodlowskiu ir dirbtuvių prodiuseriu Dariumi Vizbaru.Pakruojyje trečius metus rengiamas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Jis neįprastas, nes menininkai darbus kuria dolomito karjeruose. Šiemet improvizuojama Pakruojo krašto istorijos tema. Visi per porą savaičių sukurti darbai liks rajone ir puoš viešąsias erdves. Daugiau iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.1899-ųjų rugpjūčio 24 d., kai visą pasaulį pradėjo pasiekti argentinietiškasis tango, Buenos Airėse gimė vienas žymiausių rašytojų – Jorgė Luisas Borgesas, atvedęs skaitytojus į savo mistišką, kupiną simbolizmo tekstų ir vaizduotės labirintą. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Prasideda ketvirtą kartą organizuojamas žanrinio kino festivalis „Mondo Bizarro“. Pasakoja renginio organizatorius, kinotyrininkas Karolis Žukas.Pianistė Eglė Andrejevaitė kelis kartus tikrinosi, ar muzikės kelias tikrai jai. Šiandien ji – ne tik koncertuoja, bet ir moko, drąsiai tvirtindama, jog mokytis groti instrumentu nevėlu niekada. Sekmadienį, tęsiantis Baltijos kelio 35-ečio minėjimo renginiams, pianistė LRT KLASIKOS klausytojams pristatys Baltijos šalių kompozitorių programą „Devyni lobiai“. Eglės Andrejevaitės portretas, muzika ir planai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Paaiškėsju, kad siekiama nugriauti galimus Alytaus ekonomijos likučius, tartis ką daryti rinkosi ir Alytaus Senamiesčio bendruomenė. Pasakoja jos pirmininkas Linas Jakštonis. https://fm99.lt/apie-xviii-a-alytaus-dvaro-likucius-planuojantys-cia-statyti-daugiabucius-sako-nieko-negirdeje/

Lietuvos kultūros taryba paskirstė trimetį strateginį finansavimą kultūros institucijoms ir renginiams. Kaip keičiasi kultūros lauko dinamika? Kokią įtaką šis finansavimas padarys pirmą kartą jį gavusiems renginiams ar organizacijoms? Pasakoja Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Kretingos senosios muzikos festivalio organizatorė Renata Dubinskaitė, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas.Anykščiuose prasidėjo tradicinis Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis. Ką miestui reiškia toks instrumentas kaip vargonai? Kaip festivalis keičiasi? Kuo stebina šiais metais? Pasakoja festivalio meno vadovas Stanislovas Aglinskas ir festivalio koordinatorius Julius Aglinskas.Palangoje šį savaitgalį prasideda seniausias akordeono tradicijas Lietuvoje puoselėjantis renginys – 30-asis Tarptautinis akordeono festivalis-seminaras „Palanga 2024“. Apie jį pasakoja Raimondas Sviackevičius.„Paradoksaliai, nors geopolitine prasme gyvename labai nestabiliai, tai labai palankus laikas skleisti žinią apie Lietuvos kultūrą“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvių pianistas Gabrielius Alekna. Visai neseniai pasirodė naujas jo albumas, kuriame įrašyti Vytauto Bacevičiaus, kompozitoriaus, kurio muzikos tyrimams pianistas atsidėjęs daug metų, kūriniai. Kokį pianistas rado Niujorką, kai išvyko į jį 1996 m.? Kodėl ten pasiliko? Ir kodėl atvykęs į Vilnių jis jaučiasi niujorkiečiu? Atsakymai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Sezoninių skinamų gėlių ūkio „Gėlių upė“ (Musninkai, Širvintų r.) siekiamybė - kasmet pasiūlyti vis įdomesnių augalų bei atliepti maujausias pasaulio floristikos tendencijas. Ūkio įkūrėja Angelina Kurauskienė sako, kad tai pavyksta tik teisingai planuojant ūkio darbus.Naujųjų Valkininkų buvę vaikų sanatorijos pastatai galėjo virsti vaiduokliais, bet dabar juose veikia meno galerija „Menų skalbykla“. Čia rengiamos įdomios parodos, o jos įkūrėjas Vytautas Česnys tapo ir puikiu gidu įspūdingam šios gyvenvietės kultūriniam paveldui pristatyti čia atvykstantiems svečiams.„Verta žinoti“. Esame stebimi, kai to net neįtariame. Graži pažintis supaslaptingomis pelėdomis ir mitais, kuriais vis dar tikime apie šiuos paukščius.Pasakoja biologė, biofizikos doktorantė Kotryna Jakūba.Ved. Kristina Toleikienė

Laidą pradeda Klaipėdos džiazo orkestro gyvas pasirodymas.Kokia buvo pirmoji Jūros šventė 1934-aisiais? Pasakoja Jūros šventės atidarymo ceremonijos režisierė Rūta Bunikytė.Artėja vienas svarbiausių muzikinių įvykių uostamiestyje - „Klaipėdos festivalis“.Vietinių klaipėdiškių mintys apie Jūros šventę.Kuo ypatingi tradiciniai Jūros šventės karnavalai? Pasakoja filmo „Laiko mašina į Jūros šventės karnavalus“ režisierė Sondra Simana.Klaipėdos kultūros magistras Anatolijus Klemencovas – ilgametis Jūros šventės vyriausiasis dailininkas. Ką reiškia kurti vizualųjį tokio įvykio identitetą? Kokią vietą Jūros šventė užima jo paties kūrybinėje biografijoje?Kokia didžioji Jūros šventės eisena? Kodėl ji ne ką mažiau svarbesnė nei tik ką praūžusi Dainų šventės? Kiek ji reikšminga ir kuo unikali? Apie tai – Živilė Putnienė, Jūros šventės projekto vadovė.Operos solistas, nepamirštamas Skrajojantis Olandas Almas Švilpa – ne tik menininkas, bet ir laivo kapitonas. Pokalbis apie meilę muzikai ir jūrai.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Gabija Narušytė

Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje pradedama eksponuoti išskirtinė Japonijos populiariosios kultūros paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“.Raseiniuose sekmadienio naktį pristatomas performansas „Radvilos Našlaitėlio sapnas: Renesanso opera Raseiniuose“. Pasakoja kūrinio režisierius Arūnas Kazlauskas.Kaip veikia viena sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos organizacijų pasaulyje? Tiesiai iš Bruklino parsivežtas pokalbis su „Bang on a Can“ projektų vadove Philippa Thompson.Trečią liepos savaitgalį tradiciškai visi keliai veda į vieną seniausių šalies miestų – Žagarę. Čia rengiamas daugeliui žinomas ir mėgiamas Vyšnių festivalis. Šiųmetis jubiliejinis – 20-asis. Žagarėje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė, buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė kultūros vadybos lauke dirba daugiau nei 25-erius metus. Kaip mūsų kultūra per tą laiką keitėsi? Kokią kultūrą lengviausia eksportuoti? Ir kaip pavyksta suderinti svarbias profesines ir mamos pareigas? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LATGA skelbia populiariausių bibliotekose knygų ir autorių dešimtukus. Kokios tendencijos ir kaip jos keičiasi? Pasakoja LATGOS menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič ir ne pirmus metus populiariausiu vaikų bei jaunimo rašytoju tituluotas Tomas Dirgėla.Birželio pabaigoje Lietuvos kompozitorių muzika buvo pristatoma ISCM Pasaulio muzikos dienos Faro salose. Kokią reikšmę turi toks pristatymas? Ar Faro salos turi naujosios muzikos sceną? Pasakoja kompozitoriai Vytautas Germanavičius, Rūta Vitkauskaitė, Kristupas Bubnelis ir Raimonda Žiūkaitė.Kaip tarpukariu atostogaudavo menininkai? Apie tai pasakojja į Palangos kurorto muziejų atkeliavusi paroda „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“. Pasakoja parodos kuratorė Nideta Jarockienė.Akordeonu pradėjęs groti, kaip sykį pats yra pasakojęs, „netyčia“, akordeonininkas Tadas Motiečius šiandien yra vienas ryškiausių šio instrumento atlikėjų Lietuvoje. Apie atsitiktinumą, virtusį sėkminga karjera, scenos nebaimes ir kas Tadui yra tikros atostogos – pokalbis „Be kaukių“Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Klimato kaitos rubrikoje apie mokslinius tyrimus, kurie, viliamasi, padarys proveržį žaliojo vandenilio gamyboje pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro chemikė Milda Petrulevičienė.Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija bendradarbiaudama su Lietuvos šaulių sąjunga kuria bepiločių transporto priemonių inžinerijos programą, kurios metu studentai mokysis konstruoti ir valdyti dronus.Apie dronų specialistų mokymą kalbamės su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktoriumi dr. Rolandu Vitkūnu ir „Dangaus katės“ vadovu Povilu Stankūnu.Kokių žolelių dabar ieškoti gamtoje? Kaip jas ruošti, kokia nauda sveikatai? Pasakoja žolininkė Kristina Šilinskienė.Pasaulinę cirko dieną pokalbis su Gildu Aleksa apie šiuolaikinį cirką.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kai sakome, kad Pasvalys yra žemdirbių, molio, smegduobių ir aludarių kraštas – tiesos daug, bet... Būtinai reikia pasakyti, kad būtent Šiaurės Lietuvoje gimė daug žinomų asmenybių, kurių darbai ir šiandien ugdo jaunąją kartą.Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie meno lobiai saugomi šioje švietimo įstaigoje. Pasakoja gimnazijos istorijos muziejaus vadovė Regina Grubinskienė, direktorė Gitana Kruopienė, gimnazistės Viktorija Chmieliauskaitė bei Beatričė Vasiliūnaitė.Pasvalio krašto muziejus. Jolita Šležaitė supažindina su gatvės menu ir keliautojo Antano Poškos ekspozicija. Muziejininkė Gita Rachmančiukienė pristato smegduobių parką. Didžiausioje parko bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras, aikštynai sportuoti.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Klimato kaitos rubrikoje kalbamės apie naujas genomines technologijas – kas tai yra ir ar teisūs teigiantieji, kad genų redagavimas maisto auginime gali padėti spręsti klimato kaitos ir maisto trūkumo problemas? Diskutuoja asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Almantas Liorentas.Per Užgavėnes pokalbis apie blynus – kokius kepti ir su kuo valgyti?Pasakoja kulinarinių laidų ir knygų autorė Beata Nicholson.Šiandien minima pasaulinė radijo diena. Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu.Pokalbis su Lietuvos mokslo premiją neseniai pelniusiu VU Filosofijos fakulteto mokslininku prof. Evaldu Kazlausku, ją jis gavo už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“. KVed. Agnė Skamarakaitė

Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose po renovacijos duris atvers vėlyvą pavasarį. Lankytojus pasitiks Austrijoje išlietų varpų skambėjimas, kuris simbolizuoja pastato atgimimą. Apie naujas erdves ekspozicijoms ir kitoms kultūrinėms veikloms pasakoja Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.Užsukti į Varnių katedrą kviečia Varnių parapijos klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Kunigo giedamos giesmės, Motiejaus Valančiaus kambarėlis, kuriame buvo daraktorinė mokyklėlė, kriptoje po stiklo gaubtais vyskupų palaikai – abejingų nepalieka.Varnių regioninio parko lankytojų centras ir Gamtos mokyklėlė. Pasakoja kultūrologas Linas Šedvilas ir Andrius Bajarūnas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Plogging'as – kas tai? Trumpai tai bėgiojimas renkant šiukšles, o išsamiau kalbamės su plogging‘ą į Lietuvą atvežusia Gabriele Kleibaite- Kareive.TELEFONU Gabrielė Kleibaitė- Kareivė 8630 95345Kaip atpažinti, kad vaikas susidūrė su priklausomybe? Pasakoja priklausomybės ligų centro „Alfa centras“ įkūrėjas Vladislavas Pocius.Sigutės Chlebinskaitės apipavidalinta interaktyvi knyga – Lea Goldberg „Nuomojamas butas“ – tarptautinės komisijos atrinkta į pastaraisiais metais pasaulyje išleistų geriausių interaktyvių knygų dešimtuką. Ji bus pristatyta pasaulinio konkurso „Meggendorfer Awards“ laureatų parodoje JAV.Prieš vaikams grįžtant į ugdymo įstaigas tikrinama jų sveikata. Ką pastebi medikai – ar vaikų svekata gerėja, kokios esminės problemos? Pokalbis su šeimos gydytoja Toma Kundrote.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūte apie tai, kad Europos Parlamentas nedidele balsų pervara pritarė Gamtos atkūrimo reglamentui, pagal kurį šalys įpareigojamos atkurti buveines, kurių būklė vertinama kaip prasta.Mergaičių krepšinis Lietuvoje – kokia dabartis ir perspektyvos?Pokalbyje dalyvauja Adomaitytės tarptautinės krepšinio akademijos įkūrėja, Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentė Alina Adomaitytė.Kokia situacija miškuose su grybais ir uogomis? Pasakoja botanikas iš Dzūkijos Mindaugas Lapelė.Į lietuvių kalbą verčiamas ir netrukus skaitytojams turėtų būti pristatytas 1588 metų Trečiasis Lietuvos statutas. Jis laikomas vienu svarbiausių teisynų Lietuvos istorijoje. Apie tai kalbamės su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės instituto direktoriumi dr. Rūsčiu Kamuntavičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Molėtuose akmenų – nors užsimušk, vandens – nors prigerk, o duonos pelnyti nėra iš ko“, – senovės posakį primena Molėtų gidė Anželika Laužikienė.Žvalgomės po Aukštaitiją. Kulionių kaimas, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla. Mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkai Vaidotė Reventienė ir Jonas Vaiškūnas.Čiulėnų kaimo sodyba. Pasakoja Čiulėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Telksnienė ir sodybos šeimininkas Jonas Leišys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Švėkšnoje Vaidoto Bliūdžiaus dailidžių dirbtuvėse statomas kurėnas. Kam bus skirtas laivas? Pasakoja tradicinių amatų meistras V. Bliūdžius. Apie krikštų restauravimą mintimis dalijasi dailidė Audrius Paičius.Švėkšnos tradicinių amatų centre puoselėjami tradiciniai amatai, kulinarinis paveldas. Viktorija Paulauskienė ir Julija Jauniuvienė pristato kūrybines dirbtuves.Šilutės rajone yra Vilkų Kampas, kaimas, kuriame gyvena ir istorinę sodybos aplinką puoselėja pedagogas Mindaugas Nogaitis. Per daugelį metų kolekcininko sukauptos etnografinės senienos mena įvairias istorijas, kurias mielai lankytojams pasakoja mėgėjų teatro režisierius M. Nogaitis. Taip pat visus vilioja Vilkų Kampo bandonijų ir armonikų muziejus. Jo įkūrėjas traukia vieną po kito instrumentą ir užgroja bei uždainuoja.Ved. Jolanta Jurkūnienė