Podcasts about metai

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Po incidento, kai vienoje uostamiesčio progimnazijoje moksleivis praėjusią savaitę smurtavo bei bandė smaugti socialinę pedagogę, mokyklos bendruomenės nerimas bei klausimai institucijoms. Ugdymo įstaigoje besimokančių vaikų tėvai baiminasi dėl savo atžalų saugumo bei pasakoja, kad agresyvus moksleivis jau ne kartą yra smurtavęs prieš bendraamžius bei mokytojus. Tuo tarpu Vaiko teisių apsaugos tarnyba bendruomenę ramina, esą bus taikomos visos reikalingos priemonės, leisiančios užtikrinti kitų vaikų saugumą, tačiau kokios jos – neatskleidžia.

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Didžiavimasis Kauno lietuviškumu priklauso nuo kiekvieno asmeninės pozicijos“, – sako istorikas Mindaugas Balkus. Anot jo, vieni kauniečiai miesto lietuviškumą itin sureikšmina, o kitiems tai visai nesvarbu. Kaip šis miestas tapo lietuviškiausiu?Ukmergėje – Tomo Tereko fotokoliažų paroda „Paradoksai ir Oksimoronai“. Nors autorius savo kūrybos kelią pradėjo kaip fotografas, tačiau kadro realizmas jam niekada nepatiko, todėl vaizdus jis ėmė ne tik fiksuoti, bet ir jais manipuliuoti.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Šiandien vis dažniau girdime apie tvarumo svarbą ir aplinkosaugos iššūkius, su kuriais susiduria visuomenė. Kaip menas ir muzika gali prisidėti prie tvarumo žinutės sklaidos?Šiųmetėje Berlinalėje Lietuvos kino industrija pristatė net tris koprodukcijas su kitų šalių kūrėjais. Viena jų tapo ArtBox ir Kęstučio Drazdausko prodiusuotas filmas „Fiodoro Ozerovo gulbės giesmė“, režisuotas į egzilį pasitraukusio baltarusių režisieriaus Jurij Semaško.Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio trumpametražis meninis filmas „Metai“ sulaukė pripažinimo tarptautiniame muzikos ir šokių kino festivalyje „Consonance“.Šių metų Tamperės kino festivalyje, viename svarbiausių Europos trumpametražių filmų festivalių, Lietuvai bus skirtas ypatingas dėmesys.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečiai – albumą „Metai“ pristatanti grupė „Twin Dive“. Ved. Ramūnas Zilnys

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Pastaraisiais metais itin daug kalbame apie įtraukųjį ugdymą, o susidūrę su tuo vaikai, jų tėvai ir pedagogai neretai laikosi skirtingų nuostatų ar turi savo požiūrį į tokį mokymą. „Tėvai turi išgyventi labai daug jausmų, jie jaučia ir gėdą, ir nerimą, nes nežino, kaip atrodys jų vaiko ateitis“, – sako su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais dirbanti Alvija Steponavičiūtė.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nelegalūs gidai ne tik mažina legaliai dirbančių gidų užimtumą, bet ir gali skleisti netikslią ar net sąmoningai klaidinančią informaciją apie Lietuvą. Kodėl ši problema vis dar neišspręsta ir kokių veiksmų reikėtų imtis?Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui – „Užtvanka“. Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Kiekviena karta į miestus, erdves ir jų funkcionalumą žvelgia savaip, o šiandieniniai studentai jau kuria mūsų architektūrinį rytojų. Kokias vizijas jie turi? Kokias problemas sprendžia ir kokias vertybes akcentuoja?Vasario mėnesį minime legendinio animacinio serialo „Tomas ir Džeris“ 85-ąsias metines. Tai – vienas ilgiausiai gyvuojančių animacinių filmukų. Tačiau šis kultinis duetas neapsieina ir be kontroversijų – filmuke gausu veiksmo, chaoso ir smurto elementų. Kaip šis filmukas paveikė animacijos pasaulį, ir ar toks humoras šiandien vis dar tinkamas vaikams?Ved. Justė Luščinskytė

Quatre sujets au sommaire de l'actualité sur les startups à Taïwan dans Graine de Business cette semaine: - Gogoro dévoile son nouveau plan commercial jusqu'en 2028 après une année 2024 difficile - Appier le géant de la martech prend un virage IA encore plus marqué et continue son ascension fulgurante en rachetant une startup française - MetAI, les spécialistes de la transformation et de modélisation 3D par IA se développe et vise de nouveaux marchés pour 2025 - Phase la startup sudcoréenne spécialisée dans l'UI/UX sans programmation arrive à Taïwan

Šiandien Kęstutis Krasauskas – žinomas skulptorius, ramiaivgyvenantis savo sodyboje Sereikonių kaime. Čia gimsta piešiniai ir skulptūros, čia jis su žmona Virginija užaugino šešis vaikus. Tačiau kadaise jo gyvenime buvo dveji metai, kuriuos jis apibūdina paprastai – „tokie, kokių nenorėtum nugyventi“.Vos pradėjęs dailės restauratoriaus karjerą, jo planus nutraukė šaukimas į sovietų armiją. „Ten supratau, kad jeigu esi inteligentas, jei bandai kalbėti argumentuotai – tai silpnumas“, – pasakoja jis.Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, Kęstutis buvo vienas iš daugelio lietuvių, kurie masiškai traukėsi iš tarnybos okupacinėje armijoje.Tačiau tokie jaunuoliai buvo laikomi dezertyrais, todėl buvo gaudomi. Slapstytis teko ir Kęstučiui. Tačiau sovietų desantininkai jį susekė ir prievarta išvežė į Anadyrį, Čiukotką.Laidos autorė: Teresė BernatonytėRedaktoriai: Vita Ličytė, Tomas VaitelėNuotrauka iš Kęstučio Krasausko asmeninio archyvoDokumentikoje panaudoti LRT TV archyvai, ištraukos iš režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Lūžis prie Baltijos“.

Mėnraščio „Metai“ sausio numerio apžvalga;Sausis - muzikos pasaulyje minimas David Bowie mėnesiu. Šis mėnuo, skirtas pagerbti atlikėją bei jo kūrybą, pirmą kartą paminėtas ir Anykščiuose;Vilniaus senajame teatre įvyks režisieriaus Artūro Areimos spektaklio pagal Pero Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“ premjera;Vilniuje veiklą oficialiai pradėjo Vilniaus jaunimo politikos centras. Pokalbis su jaunimo reikalų koordinatoriumi Vidmantu Mitkumi;Užsienio kultūros apžvalga;Kokia queer temos vieta teatro scenoje? Pokalbis su režisieriumi Naubertu Jasinsku.D. Putino nuotr.Ved. Donatas Šukelis

As Mark Zuckerberg cozies up to fellow tech titans Elon Musk and Jeff Bezos at this week's Presidential inauguration, his Trump-like leadership style at Meta has set off major alarm bells among industry experts. The Facebook founder's shift in rhetoric and growing influence has sparked concerns about the future of our social media landscape. We're diving into what happens when the person controlling your news feed starts hanging out with the world's most powerful billionaires. THE END BITS Support independent women's media Check out The Quicky Instagram here Support independent women's media here GET IN TOUCH Share your story, feedback, or dilemma! Send us a voice note or email us at thequicky@mamamia.com.au CREDITS Host: Claire Murphy With thanks to: Anders Sorman-Nilsson, Futurist Executive Producer: Taylah Strano Audio Producers: Tegan Sadler Become a Mamamia subscriber: https://www.mamamia.com.au/subscribeSee omnystudio.com/listener for privacy information.

Nvidia has been doubling down on the opportunity to build robotics and other industrial AI applications, with the launch of its Omniverse platform, and most recently Mega, an Omniverse Blueprint framework to create digital twins to operate these applications. It's also investing in digital twin startups to get the effort off the ground. Learn more about your ad choices. Visit podcastchoices.com/adchoices

Kaip fondams pernai sekėsi investuoti pensijai kaupiančių žmonių pinigus?Netrukus traukiniu bus galima važiuoti iš Vilniaus į Estijos sostinę Taliną ir atgal. Kokios šio maršruto perspektyvos?Aktualus klausimas. Naujoji valdžia siūlo ilginti dabar 9 mėn. trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat privalomai šaukti ir moteris. Ar tam pritartumėte?Valstybė apribojo išlaidas žmonių su negalia socialinei globai. Anksčiau viršutinę ribą nustatydavo pačios savivaldybės, o nuo šių metų pradžios 1100 eurų per mėnesį „lubas“ patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.Beveik pusė viešojo sektoriaus įstaigų neįgyvendina įstatyme numatytos prievolės, kad bent 5 proc. visų darbuotojų būtų žmonės su negalia. Kodėl taip yra ir apskritai kokios žmonių su negalia galimybės susirasti darbą?Vokietija šiuos metus pradeda ne tik laukdama rinkimų, bet ir su toliau stringančia ekonomika. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu nesitikima didelio pramonės gamybos apimčių didėjimo, o tai reiškia, kad į Vokietiją eksportuojančios šalys, tokios kaip Lietuva, taip pat neturėtų laukti didelio paklausos didėjimo.Ved. Edvardas Kubilius

Apie įvykius Alytaus apskrityje pasakojo Kristina Janulevičienė - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja.

Šiurpus nusikaltimas Plungės ligoninėje: įtariama, kad 43-ejų metų pacientas mirtinai sužalojo kitą tame pačiame skyriuje gydytą 85-ių metų amžiaus senjorę. Įvykio aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai, ligoninės personalui teikiama psichologų pagalba. Po šio įvykio nemažai diskusijų būtent apie pačių pacientų bei medikų saugumą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad rusiškų gamtinių dujų tranzito į Europą per Ukrainą sustabdymas yra didžiulis Maskvos pralaimėjimas. Sausio pirmąją baigė galioti gamtinių dujų tranzito sutartis tarp Ukrainos ir Rusijos „Gazprom“. Moldovos separatistinis Uždniestrės regionas dėl to susidūrė su rimtais energetiniais sunkumais.JAV pareigūnai bando atsakyti į klausimą, ar tarp išpuolio Naujajame Orleane, kai automobilis taranavo minią žmonių, ir bendrovės „Tesla“ sunkvežimio sprogimo Las Vegase Naujųjų metų rytą yra ryšys.Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas tikisi, kad nuo rugsėjo pirmosios atsiras trūkstami pagrindinių dalykų vadovėliai.Kokie Lietuvai ir pasauliui bus 2025 metai?Vakarų Lietuvoje sparčiai kyla vandens lygis, keliose Kretingos rajono seniūnijose paskelbta ekstremali padėtis.Ved. Agnė Skamarakaitė

2025-ieji – M. K. Čiurlionio metai. Pokalbis apie šiemet laukiančius tautos genijaus atminimui skirtus renginius su pianistu, M. K. Čiurlionio proanūkiu Roku Zubovu.In memoriam prof. Ingrida Armonaitė-Galinienė. Iškilią smuikininkę prisimename su prof. Petru Radzevičiumi.Pasaulio muzikos naujienas apžvelgia Jurgis Kubilius.Pokalbis apie pirmąsias dirbtuves gestakalbiams „Mano meno gestas“ ir gestų kalbos meno terminų trūkumą su menininku ir edukatoriumi Martynu Arlausku.Suomija pranešė, kad pirmoji pasaulyje sukūrė nacionalinį šalies garso peizažą. Rūtos Dambravaitės pokalbis su suomių kompozitoriumi, garso peizažo autoriumi Lauris Porra.Rubrikoje „Be kaukių“ – sveikuolis Simonas Dailidė.Ved. Donatas Šukelis

Metai buvo prifarširuoti įvykių labiau, negu įdarytas netikras zuikis ant šventinio Kalėdinio stalo. Ko tik šiemet nebuvo priserviruota. Ir visa tai mums reikėjo suvirškinti. Nauja sena valdžia, nauja nauja valdžia, per sena politinė lyderė naujai išrinktai valdžiai, sena antisemitinė jėga naujoje išrinktoji valdžioje, … Taip sumaišyta sena ir nauja - kaip euroremontas antikvariate. Bet apie viską iš eilės Laikykitės ten metų apžvalgoje. Kartu su Andriumi Tapinu metus apžvelgs ir laidos Ne spaudai vedėja Laura Dragūnaitė, laidos Tiek Politikos vedėja ir politologė Rima Urbonaitė bei socialinių tinklų apžvalgininkas Paul de Miko. 0:00 Laikykitės ten 51:50 Paul de Miko apžvalga 01:03:54 Laikykitės ten 01:14:45 Laura Dragūnaitė - Ne spaudai 01:35:00 Laikykitės ten 01:54:24 Rima Urbonaitė 02:03:46 Paul de Miko apžvalga 02:09:45 Laikykitės ten YouTube nuoroda: https://youtu.be/B40LB45TMKM

Annie Ernaux (gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Ji 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių.Ką mums dar reikėtų žinoti apie prancūzų rašytoją, kuriai 2022-ųjų spalį buvo įteikta Nobelio literatūros premija?Leidykla „Gallimard“ 2011-aisiais išleistą Annie Ernaux kūrinių rinkinį įvardino žodžiai - ecrire la vie. Ar šie žodžiai padeda atrakinti rašytojos kūrybą ir jos knygą „Metai“?O kaip būtų galima apibūdinti A. Ernaux rašymo stilių?A. Ernaux „Metuose“ mums pasakoja apie savo gyvenimą Normandijoje, darbininkų šeimoje, studijas Ruano ir Bordo universitetuose, mokytojavimą, šeimą, du vaikus, tarpasmeninių santykių krizę. Kartu „Metai“ yra XX a. II pusės (o tiksliau - 1941–2006 metų) Prancūzijos ir Europos istorijos sintezė.Kokius svarbiausius dalykus pavyksta nuveikti A. Ernaux „Metuose“ ieškant asmeninės ir universalios perspektyvos dermės?Kokiam žanrui reikėtų priskirti šį romaną?Kodėl rašytoja „Metuose“ kalba trečiuoju asmeniu? Ir kodėl ji nuolat aprašo, kaip ji – romano protagonistė – metams bėgant keičiasi nuotraukose?Kiek tiesos yra vieno recenzento žodžiuose, jog „Metai“ yra XXI amžiuje gyvenančiam žmogui skirta „Prarasto laiko beieškant“ versija?Pokalbis su romano „Metai“ vertėja iš prancūzų kalbos Greta Štikelyte, literatūrologe prof. Dalia Satkauskyte, kultūros ir gyvenimo būdo žurnalistu Valdu Puteikiu.Ved. Aurimas Švedas

Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt Dėl reklamos: reklama@odangau.lt   00:00:00 – Įžanga 00:03:17 – Benny Hawk problemos Dakare 00:10:50 – Mike Brown atleidimas 00:29:40 – Schroderis į Warriors, Russellas iš „Lakers“ 00:34:23 – Lebron James jubiliejus 00:40:40 – Amerika nebeturi kašio veidų 00:42:24 – Lebrono era nereali 00:52:40 – Cavaliers per mažai dėmesio 00:54:50 – Prognozės 2025 metams 00:58:00 – Kalėdinės puikios akistatos 01:02:40 – Slogi Buzelio savaitė ir kiti lietuviai 01:05:45 – Greitos NBA naujienos 01:11:45 – Jovaro rekomendacija 01:12:35 – Ant suolo 01:16:50 – Žiūrovų klausimai   #Buzelis #Sabonis #Valanciunas #NBA #TrigubasDublis #MatasBuzelis #DomantasSabonis #JonasValanciunas #Bulls #Kings #russell #LeBronjames #LonnieWalker

Metai baigiasi, laikas skaičiuoti geriausius. „Pakartot“ pristato geriausiųjų lietuvių albumų sąrašą! Visų žanrų, nuo folkloro iki džiazo, nuo popmuzikos iki klasikos. Štai jie:Merope – Vėjula;Gabrielė Vilkickytė – Mažas Rūpintojėlis;Eglė Kašėtienė, Paulius Kilbauskas – Da Laduma Ladum;Ambulance on Fire – Totem;Fume – Mass;Jurga – Tik aš ir tu;„Ūtara“, Agota Zdanavičiūtė, Skirmantas Sasnauskas, Adas Gecevičius – Pasikleketavimai;Castor Stetson – Homemade;Lukas Pilkauskas – Ciao Ciao;Žibuoklė Martinaitytė: ALETHEIA – Choriniai kūriniai (Latvijos radijo choras, dir. Sigvards Klava);Free Finga – Plastika;Žemynos kanklių grupė – Saulės dovanos;Ved. Domantas Razauskas

Metai baigiasi, laikas skaičiuoti geriausius. „Kitame laike“ iki pat Kūčių – geriausieji 2024-ųjų leidiniai. Visų pirma akademinės, tada džiazo, o paskiausiai – pasaulio ir etninės muzikos. Tai jau trečioji, paskutinė tokia laida ir štai jūsų dėmesiui vadinamosios „world“ muzikos metų geriausieji:Merope – Vėjula (Stroom);Ganavya – Daughter of a Temple (LEITER);Poeji – Nant (Squama);Malcolm Jiyane Tree-O – True Story (New Soil);Nusrat Fateh Ali Khan and Party – Chain of Light (Real World Records);Eglė Kašėtienė, Paulius Kilbauskas – Da Laduma Ladum (išleido patys);Anoushka Shankar – Chapter II: How Dark It Is Before Dawn (LEITER);„Ūtara“, Agota Zdanavičiūtė, Skirmantas Sasnauskas, Adas Gecevičius – Pasikleketavimai (Kiškių kopūstų records);Arooj Aftab – Night Reign (Verve);Varijashree Venugopal – Vari (GroundUP Music);Rachel Newton – Sealladh (Hudson Records);Jyotsna Srikanth – Carnatic Nomad (Naxos World);Hamed Sadeghi – Empty Voices (išleido pats);SUSS – Birds & Beasts (Northern Spy);Ved. Domantas Razauskas

Kai 2019 metų balandžio 15 dieną kyla gaisras Paryžiaus Notre-Dame katedroje, atrodo, kad tai tiesiog nelaimingas įvykis. Tačiau po jo sekantys įvykiai – kovido epidemija, rusų invazija Ukrainoje – tą šventovės gaisrą paverčia pranašišku liūdnos epochos simboliu. Laidoje pristatomos septynios įvairių kraštų kompozitorės, bandant aptarti, ar jų pastarojo laikotarpio muzikoje esama kokių nors nerimo ir lemties atgarsių.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Dvylikto literatūros mėnraščio „Metai“ numerio apžvalga.Eglės Baliutavičiūtės knygų apžvalga „Restorane pildosi svajonės arba ne...“.Audiovizualinė patirtis „Panirk į vandenyno gelmes“ kviečia ne tik pažinti mažai tyrinėtą vandenyno dugną, bet ir pasinerti į aidintį muzikos garsų vandenyną. Liepkalnio vandens saugykloje apsilankė kolega Donatas Šukelis.Kolegė Karina Metrikytė kviečia užsukti į vieną jauniausių Vilniaus rajonų – Balsius, kurio bendruomenė kasmet savitai puošiasi Kalėdoms.Kodėl milijonai žmonių negali pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis?„Ąžuoliuko“ vadovui prof. V. Miškiniui suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas.Šakių rajone, Lukšių miestelyje kalėdiniu laikotarpiu įžiebiamas Varlių namelio sodelis. Su Varlių karaliene vadinama Varlių namelio šeimininke susitiko kolegė Skirmantė Javaitytė.Ved. Justė Luščinskytė

Metai baigiasi, laikas skaičiuoti geriausius. Nuo šiol „Kitame laike“ iki pat Kūčių – geriausieji 2024-ųjų leidiniai. Visų pirma akademinės, tada džiazo, o paskiausiai – pasaulio muzikos. Antroje laidoje – džiazo derlius:Colin Stetson – The love it took to leave you (Third Side Music);Even the Forest Hums: Ukrainian Sonic Archives 1971-1996 (Light in the Attic);FIRE! – Testament (Rune Grammofon);Nala Sinephro – Endlessness (Warp);Fred Hersch – Silent, Listening (ECM);Shabaka – Perceive its Beauty, Acknowledge its Grace (Impulse! Records);Castor Stetson – Homemade (išleido patys);Alina Bzhezhinska, Tony Kofi – Altera Vita (BBE);John Surman – Words Unspoken (ECM);Fabiano do Nascimento / Sam Gendel – The Room („Real World“);Joel Ross – Nublues (Blue Note);Amaro Freitas – Y'Y (Psychic Hotline);Adam Bałdych & Leszek Możdżer – Passacaglia (ACT);Miguel Zenón – Golden City (Miel Music);Ved. Domantas Razauskas

Metai baigiasi, laikas skaičiuoti geriausius. Nuo šiol „Kitame laike“ iki pat Kūčių – geriausieji 2024-ųjų leidiniai. Visų pirma akademinės, tada džiazo, o paskiausiai – pasaulio muzikos. Pirmoje laidoje – klasikos derlius:Pygmalion, Raphaël Pichon – Mozart: Requiem (Harmonia Mundi);Žibuoklė Martinaitytė: ALETHEIA – Choral Works; Latvian Radio Choir, Sigvards Klava (Ondine);Takács Quartet – Ngwenyama: Flow (Hyperion);Bertrand Chamayou – Cage² (Erato);Kremerata Baltica, Gidon Kremer, Vida Miknevičiūtė, Magdalena Ceple, Andrei Pushkarev – Songs of Fate (ECM New Series);Fume – Mass (Sūru Records);Yunchan Lim – Chopin: Études, Opp. 10 & 25 (Decca);Miró Quartet – Home (Pentatone);Vinsent Planjer – Warm To the Touch (Kepera Records);Gabriela Ortiz: Revolución diamantina – Los Angeles Philharmonic Orchestra, Los Angeles Master Chorale, Gustavo Dudamel (Platoon);Anna Gourari, Orchestra Dell Svizzera Italiana, Markus Poschner – Paul Hindemith / Alfred Schnittke (ECM);Echo Vocal Ensemble, Sarah Latto – Innocence: Echo Vocal Ensemble (Resonus Classics);Reto Bieri, Patricia Kopatchinskaja, Polina Leschenko – Take 3 (Alpha);Anima Eterna, Pablo Heras-Casado – Bruckner: Symphony No. 4 (Harmonia Mundi).Ved. Domantas Razauskas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – LKL lyderių derbis 20:55 – KMT likusi intriga 25:12 – „Juventus“ pergalė Jonavoje 31:15 – naujokai ir laukiantys papildymai 34:20 – nuvylęs „Neptūnas“ 37:19 – LKL nusivylimai ir atradimai 49:50 – lietuvių varžovai tarptautinėje arenoje 56:31 – kosmosas Pirėjuje Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:01:33 – prognozė „Žalgiriui“ 1:04:22 – Vokietijoje geriau žaidžia nei „M Basket“ gretose 1:05:50 – ar pasiteisino P.Danusevičiaus sprendimas 1:08:40 – daugiau vertas D.Tarolis 1:11:40 – savo vietą radęs M.Sajus 1:14:11 – geriausią driblingą turintis lietuvis 1:17:23 – kur pasuks A.Gudaičio karjera 1:21:15 – nuviliantis puolėjas 1:23:15 – Europos taurėje solidus E.Žukauskas 1:25:05 – Italijoje spindintys puolėjai 1:32:00 – lietuviškasis D.Schroderis 1:35:11 – uždaryta tema M.Kuzminskui ir ateitis 1:40:11 – arčiausiai Eurolygos esantis 1:42:26 – Italijos senbuvis 1:44:50 – senstantis Lietuvos krepšinis

Rugsėjo pradžioje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir partnerių pastangomis iš Ukrainos buvo evakuota šimto Marijos Primačenko kūrinių kolekcija. Dalis jų pateko į Prano Gudyno restauravimo centro specialistų rankas. Kokie darbai laukia ir kokios būklės kūriniai pasiekė Lietuvą?„Lietuvos istorijoje yra tokių asmenybių, kurios yra lyg medžiai: į juos remiamasi, jų užrašytuose lapuose ieškoma atsakymo. Diplomatai Lozoraičiai gali būti pristatomi kaip vienos šeimos medis, kur iš kartos į kartą yra perimamos šios, svarbiausios vertybės“, – anksčiau sakė istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Asta Petraitytė-Briedienė.Dingusiu laikytas leidinys rastas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tarp saugomų istoriko Antano Tylos dokumentų aptikta brošiūrėlė „Maldos taikai išprašyti (į Šv. Jackų)“.Pasaulio kultūros naujienos.„Doomscrolling“ yra ne tik nauja elgesio tendencija – tai yra mūsų kultūrinio ir psichologinio santykio su šiuolaikinėmis medijomis išraiška“, – sako rinkodaros ekspertas, konsultantas ir „Venudu“ lektorius Darius Gerulis. Kas yra doomscrolling ir kaip jam atsispirti?„Vienas jautriausių simbolių šiuo momentu Lietuvoje yra vaivorykštė, ją vaizduoti iš tiesų yra baisu, kadangi ji asocijuojasi su LGBT palaikymu“, – apie tai, kokie elementai vaikų knygų iliustracijose yra dažniausiai cenzūruojami, sako parodos „Necenzūruota cenzūra“ kuratorė, iliustratorė Greta Alice.„Mus sieja bendros vertybės, kurios labai jaučiasi Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste“, – sako Prancūzų instituto vadovė Paryžiuje Eva Nguyen Binh. Pokalbis su ja apie Lietuvos sezono Prancūzijoje iššūkius, pažintį su Lietuvos kultūra ir kūrėjais bei kultūros svarbą šalies užsienio politikai.Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Europos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti kiaulių skleidžiamus garsus. Toks įrankis esą padėtų didinti gyvūnų gerovę ūkiuose.Jau šiandien iš Nepriklausomybės aikštės Vilniuje į Ukrainą pajudės Didysis konvojus. Tai – Laisvės TV kartu su kitais paramos Ukrainai fondais surengta akcija, už kurios metu surinktas lėšas kovojančiai šaliai bus dovanojami automobiliai, prikrauti paramos, kurie bus perduoti tiesiogiai koviniams daliniams Ukrainoje.Jau dvidešimt šeštą parą klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus irkline valtimi plaukia per Ramųjį vandenyną. Klaipėdietis siekia tapti pirmuoju, irkline valtimi per Ramųjį vandenyną perplaukusiu nuo San Diego Jungtinėse Valstijose iki Brisbano miesto Australijoje.Regos negalią turintys gyventojai pastebėjo, kad tinkamai neveikia neseniai paleista garsinio vaizdavimo programėlė GV Filmai, naudojama žiūrint filmą kino teatre. Programėlės veikla laikinai sustabdyta, kada pradės veikti - nežinia.Ved. Paulius Selezniovas

Šiemet Kalėdų magija grįžta su dar didesne galia, nes radijo stotis FM99 kviečia Jus į jubiliejinį „Kalėdinių eglučių parką“! Metai iš metų ši iniciatyva buria bendruomenę ir pritraukia daugybę eglučių kūrėjų bei parko lankytojų, o šį kartą – ypatinga proga ir ypatingas kvietimas prisijungti. Studijoje radijo FM99 kolegos Liudas Ramanauskas ir Vytautas Garbenčius.

Spaudos apžvalgoje – literatūros, kritikos ir eseistikos žurnalas „Metai“.Eglė Baliutavičiūtė savo knygų apžvalgą pavadino dviem žodžiais „Nedarnios šeimos“.Minint 100-ąsias gimimo metines, Kaune atidaroma muziejininkės, meno istorikės Kazimieros Kairiūkštytės-Galaunienės biografinė ekspozicija.Spalio 25-ąją, šiandien, vienai ryškiausių šių dienų dainininkei Katy Perry suėjo 40-imt.Jau trečius metus Lietuvos šokio informacijos centras Kaune vykdo tarptautinį šokio integracijos projektą, kuris suburia Parkinsono liga sergančius ir kitų judėjimo sutrikimų turinčius šokio mylėtojus.Startuoja „Naujosios Operos“ sezonas, kurio programa intriguoja netradiciniais kūrybiniais mažosios operos sumanymais.Alytaus miesto teatre režisierius Stanislavas Žyrkovas pristato premjerą „Būkite vaisingi ir dauginkitės“.Spalio 21–27 dienomis vyksta Atvirosios prieigos savaitė. Tai kasmetis visame pasaulyje vykstantis mokslinės komunikacijos renginys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama atvirajai prieigai ir su ja susijusioms temoms.Ved. Justė Luščinskytė

Nidoje šventiškai užbaigiami „Švyturių metai“. Kas pasikeitė per šiuos metus, kokios yra ateities vizijos – pokalbis su Neringos muziejų direktore, humanitarinių mokslų daktare Lina Motuziene.Fotografės Gretos Skaraitienės archyve vis daugiau išėjusių žmonių nuotraukų. Gal todėl naujoji paroda „Neužmiršti“ surengta ypatingoje vietoje – LPC meno galerijoje.Teatro, kino, televizijos ir radijo režisierius, scenaristas ir prodiuseris Juozas Javaitis vakar minėjo savo 70-metį. Su jubiliatu susitiko Karina Metrikytė.Spalio 25-ąją vienai ryškiausių šių dienų dainininkių Katy Perry sueis 40 metų. Apie jos išgyventą sėkmę, šlovės naštą, krizes ir paauglišką maištą – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.„Mūsų karta vengė tų kompromisų visokiais būdais. Provokavome vieni kitus paišyti tiesą apie tuometinę realybę. Gyvenimas yra gražus toks, koks yra“. Tai galėtų būti tapybos provokatoriaus, ekspresionisto, Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros vedėjo, profesoriaus Arvydo Šaltenio kūrybos motto. Neseniai 80-metį paminėjęs talentingas kūrėjas ir pedagogas – rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Naujasis Valstybinio jaunimo teatro sezonas prasideda režisieriaus Krystiano Lupos spektakliu pagal Thomo Manno romaną „Užburtas kalnas“.Šiuolaikinio meno mėnuo Klaipėdoje pasitinka „Reiškiniu M“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Beno Lastausko romaną „Tiems, kurie neskaito“ ir Anjos Mugerli apsakymų rinkinį „Bičių šeima“.Šiandien prasideda ir iki spalio pabaigos tęsis XVIII- asis Tarptautinis Mažeikių meno festivalis.Jau metai, kai Kauno modernistinė architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kas per tuos metus pasikeiitė ir kas dar laukia?Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje salėse pristatoma Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“.Šv. Jeronimo premijos laureatais šiemet paskelbti Rimas Užgiris ir Vyturys Jarutis.Grenoblyje pristatomas bendras Lietuvos, Ukrainos ir Prancūzijos istorijos pasakojimo projektas „Partizanių dainos“.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus apygardos teismas teisininką Mantą Danielių pripažino kaltu šnipinėjus Baltarusijai. Jam skirtA 9 metų laisvės atėmimo bausmė.Dėl buvusios Seimo narės, o dabar Trakų ligoninės direktorės Dangutės Mikutienės pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Tą patvirtino ir generalinė prokuratūra, nurodžiusi, kad tyrimą po gauto skundo nutarė pradėti Specialiųjų tyrimų tarnyba. Specialiųjų tyrimų tarnybai rašytame skunde buvo nurodyta, kad ligoninės darbuotojams būdavo paskiriami priedai, kuriuos esą reikėdavo grąžinti į asmeninę vadovės sąskaitą.Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lajen atvyko į Kyjivą. Artėjant šildymo sezonui, Europa žada skirti 160 milijonų eurų Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Daugiau kaip pusė šios sumos bus paimta iš pajamų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą. Tuo metu, ukrainiečių rasti dokumentai Kursko srityje atskleidžia, kad Rusija žinojo apie planuojamą puolimą, bet nesugebėjo užkirsti jam kelio. Organizacijos "Blue Yellow" įkūrėjas Jonas Ohmanas mano, kad tokia Europos Sąjungos parama Ukraina - per maža, esą pirmiausia Ukrainai reikalingos oro gynybos sistemos, kurios leistų apsaugoti infrastruktūrą nuo Rusijos atakų.Pristatyta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių programa.Piliečiai, kurie šiemet atsinaujino pasus, greičiausiai pastebėjo naują detalę – nuo sausio juose atsirado QR kodai. Nors matyti šiuos kodus kavinėse vietoje meniu tampa įprasta, jų įdiegimas pasuose kai kuriems žmonėms sukėlė nerimo. Artėjant Seimo rinkimams, socialiniuose tinkluose net pasirodė raginimų šiuos kodus užpaišyti.Beveik 2 dešimtmečius plėtęsis avininkystės sektorius - traukiasi. Per kelerius pastaruosius metus avių šalyje sumažėjo beveik trečdaliu. Daugiausia lieka smulkūs ūkiai, avis auginantys tik savo šeimos poreikiams. Didžiausią įtakos avininkystės nuosmukiui turi vilkų daroma žalaVed. Andrius Kavaliauskas

„Taip, tikrai taip ir buvo. Ko jūs juokiatės? Visi šie pasakojimai yra tikri – iš mano patirties. Esu pasakorius, o pasakoriai, kaip žinia, gali daug“, – taip savo pirmąją tapybos parodą „Tikros istorijos“ AP galerijoje pristato skulptorius Džiugas Jurkūnas.„Kristupo festivalis“ baigiasi pasauline kompozitorės Agnės Matulevičiūtės premjera „Donelaitis: recomposed“, dekonstruojančia ir muzikine kalba pateikiančia visiems dar mokykloje skaitytą Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“. Koncerto repeticijoje Šv. Kazimiero bažnyčioje apsilankė kolega Donatas Šukelis.Praėjusią savaitę buvusioje prancūzų kompozitoriaus Ernest'o Chausson'o rezidencijoje, dabartinės Lietuvos Respublikos ambasados salėse uždarai publikai buvo pristatyta išskirtinė vienų ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų – jau virš dvidešimt metų Paryžiuje gyvenančio dueto Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“. Šiandien vakare vyks jau viešasis šios parodos, įsiliejančios į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, atidarymas. Čia apsilankė mūsų kolegė Austėja Kuskienė.Pasakojimas apie vieną ryškiausių dainių – Leonardą Coheną, sukūrusį, galima sakyti, himnais tapusias dainas, jo sąsajas su Lietuva ir vėlai pradėtą muzikinę karjerą, išgarsinusią visame pasaulyje.Simpatijas tarp džiazo ir akademinės muzikos dalijantis vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų solistų, grupių lyderis ir kompozitorius, LMTA prof. Artūras Anusauskas savo jubiliejų pasitinka kūrybingai - festivalyje „Kaunas Jazz“ gimtadienį švęs solo koncertu. Kokie tie dešimtmečiai su fortepijonu, pasirinkimai ir kūrybiniai atradimai? Pokalbis su pianistu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Vienam garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Arvydui Šliogeriui šią savaitę būtų sukakę 80-imt.Rugsėjo pradžioje iškilmingai atidaryta dalis pastatytų naujųjų Lietuvos ir muzikos teatro akademijos rūmų Olandų gatvėje Vilniuje. Kiek kukliau savo mokinius atnaujintose patalpose Vilniaus naujamiestyje sugrįžti kviečia Justino Vienožinskio dailės mokykla.„Tai yra ne tik Lietuvos problema“, – komentuodamas pastebėjimus, kad mąžta susidomėjusių liaudies dainomis, sako etnomuzikologas Rytis Ambrazevičius. 2025-ieji paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais. Kaip keičiasi folklorinio dainavimo tradicijos Lietuvoje?Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į Prancūzijoje prasidėjusį Lietuvos kultūros ir meno sezoną.Lietuvos parodos prestižiniame „Pompidou“ kultūros ir meno centre, Vilniaus ir Sorbonos universitetų bendradarbiavimas, naktinės vilnietiškos kultūros vakarėliai Paryžiuje ir kiti ryškiausi Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymo savaitgalio akcentai su Paryžiuje dirbančiais bendradarbiais Austėja Kuskiene, Kotryna Lingiene ir Ignu Zaliecku.„Prancūzija ilgus metus buvo ir, deja, vis dar yra labai puiki žaidimų aikštelė rusų propagandai“, – pripažįsta vienas dienraščio „Le Monde“ kultūros redaktorių Florent'as Georgesco. Pokalbis su apie 25-erius metus reguliariai Lietuvoje viešinčiu žurnalistu apie tai, kodėl Prancūzijai naudinga daugiau žinoti apie mūsų kultūrą ir istoriją, prancūzų santykį su ukrainiečių ir rusų menininkais ir kultūros žurnalistikos vaidmenį šiandieniniame geopolitiniame kontekste.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Šarūnas Mažeika/BNS

FM99 studijoje apie naujus mokslo metus Alytuje pasakoja Alytaus miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Loreta Šernienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatė, kaip atrodys nauji mokslo metai. Ministrė pripažįsta, kad šiais metais mokykloms vis dar truks tiek mokytojų, tiek vadovėlių pagal atnaujinta programa. Ministerija pateikė laikiną sprendimą ir teigia, kad mokytojai metodine medžiaga galės naudotis, tiesa, tik internetinėje platformoje. Ministerijos teigimu, šiuo metu trūksta kelių šimtų atnaujintų vadovėlių. Tai jau yra antri metai iš eilės, kai Lietuvos mokiniai mokosi neturint tam tikrų dalykų vadovėlių.Graikijoje vasarą įsigaliojo šešių dienų darbo savaitė. Kodėl šalies Vyriausybė priėmė tokį sprendimą ir kokios darbo laiko praktikos taikomos kitose Europos valstybėse?Balsavimas referendume vyks kartu su prezidento rinkimais, kuriuose dalyvaus ir dabartinė šalies vadovė. Dėl šios priežasties data sulaukė opozicinių partijų kritikos. Anot jų, tokiu būdu siekiama sustiprinti M. Sandu pergalės perspektyvas.Lenkijos Vyriausybė iki 2027 m. ketina įvesti 4 darbo dienų savaitę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, nuo liepos pirmos gali teikti prašymus ne tik gauti nemokamą maitinimą, bet ir paramą mokinio reikmenims įsigyti.Nuo kitų metų sausio 1 d., baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. „Regitra“ pastebi, kad pažangiausiai sveikatą tikrinasi Šilalės rajono, Klaipėdos rajono ir Kalvarijos savivaldybėse, o vangiausiai – Visagino, Zarasų rajono ir Panevėžio savivaldybių vairuotojai.Lietuvos gyventojai išlaidauja daugiau, noriau leidžia pinigus prekybos centruose ir pramogoms, taip pat pirmąjį metų pusmetį mažiau išleido apsipirkinėdami Lenkijoje, rodo tyrimai.Į LRT girdi kreipėsi Lietuvoje dirbantis Azerbaidžano pilietis. Jaunas statybininkas nustebo sužinojęs, jog buvo automatiškai įtrauktas į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje. Sodra sako, kad klaidos nėra, tokia tvarka taikoma visiems dirbantiems, o apie ją informuoti turėtų ir užsieniečius įdarbinantis verslas.LRT radijas tęsia vasaros keliones po mažuosius šalies kurortus bei lankytinas vietas ir šiandien kviečia sugrįžti į Šilutės rajoną. Mažoji Venecija - taip daugelis mėgsta vadinti čia esantį Minijos kaimą, geriau žinomą Mingės vardu. Vietiniai sako, kad turizmas čia - viena svarbiausių veiklų, tad atvykstantiems čia siūlomos įvairios vandens pramogos, unikali gamta bei ramus poilsis.Ved. Liuda Kudinova

Kaip būtų galima nusakyti kultūrinės spaudos vaidmenį, o gal net misiją Atgimimo procese Lietuvos ir Latvijos visuomenėse?Kokius svarbiausius skirtumus tarp Lietuvoje ir Latvijoje Atgimimo epochoje veikusioje kultūrinėje spaudoje būtų galima įvardinti?Kiek šiose šalyse leistoje kultūrinėje spaudoje pradėtose diskusijose pamatiniais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais buvo girdimas ir reikalingas išeivių mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų balsas?Atgimimo epochoje vyko „lietuvių kultūrinio herojaus“ paieškos. Kokios asmenybės pretendavo į tokio herojaus statusą? Kodėl (skirtingai nei Latvijoje) tokio vienintelio ir vienijančio herojaus mūsuose neatsirado?Aptariamu laikotarpiu tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos visuomenei buvo labai svarbu iš naujo nusakyti savo vietą erdvėlaikyje. Lietuvos visuomenės savivokai itin svarbiu tapo LDK istorijos permąstymas. Atgimimo epochoje kultūrinėje spaudoje tarp „intensyviausiai mitologizuotų legendinių herojų“ buvo didysis kunigaikštis Gediminas. Kokiomis, aplinkybėmis, koks šios asmenybės portretas kurtas to meto spaudoje, viešumoje vykusiose diskusijose?Dar vienu svarbiu atskaitos tašku Lietuvos visuomenei tapo „prarasto rojaus“ arba Pirmosios Lietuvos Respublikos atmintis. Viena svarbiausių šios epochos simbolinių figūrų – paskutinysis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Tuo tarpu Latvijos visuomenėje svarbia simboline ir netgi mitologizuota figūra tapo paskutinysis Latvijos Respublikos Prezidentas Karlis Ulmanis. Koks šio žmogaus paveikslas iškyla prieš akis skaitant ano meto spaudą?1987-1990-ieji – kultūrinės spaudos aukso amžius. 1990-aisiais Lietuvoje buvo įspūdingi kultūrinės spaudos tiražai: „Nemunas“ – 94; „Metai“ – 30; „Šiaurės Atėnai“ – 51; „Literatūra ir menas“ – 75; „Kultūros barai“ – 60 tūkstančiai egzempliorių. Po metų situacija – visiškai kita. Kas nutiko? Ar panaši dramatiška kaita vyko ir Latvijoje?Pokalbis su literatūrologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Viktorija Jonkute, ką tik visuomenei pristačiusia monografiją „Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“.Ved. Aurimas Švedas

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

黃仁勳6月初在台大演講提到：「下一波AI的發展是物理AI，將由機器人指揮機器人，幫我們製造機器人與設備。」 演講中黃仁勳不時提到一個字眼 ：「Omniverse」，它是一個虛擬協作平台，可以應用在智慧城市、機器人、自駕車以及工廠設計。 在Omniverse這個虛擬世界裡，內建了地板摩擦力、重力等物理特性，將工廠或物流倉庫裡搬運車、貨架、馬達在真實世界運作的速度、轉速等等參數輸入，可以在虛擬空間裡模擬工廠的產量與效能，是相當突破性的進步，也讓產業對於AI進駐有更多的想像。 Omniverse不只是AI時代的下一步，也是輝達的下一道護城河，AI機器人和智慧製造，就是它的第一步。 而製造島台灣就是輝達極力要拉攏的對象，輝達和許多台廠合作，讓Omniverse有機會在台灣落地，打造AI製造生態系。 台灣具備哪些優勢搶佔AI人工智慧製造的先機？台廠要怎麼趕上這波浪潮呢？ 主持人：天下雜誌總編輯 陳一姍 來賓：MetAI共同創辦人暨執行長 余泰萬Daniel 製作團隊：黃柏維 ＊立即下載天下雜誌App，享受更好的閱聽體驗：https://bit.ly/3Tgzjrn ＊訂閱天下全閱讀：https://bit.ly/3STpEpV ＊意見信箱：bill@cw.com.tw -- Hosting provided by SoundOn

Seime gimsta iniciatyva mopedus ir keturračius leisti vairuoti tik išlaikius praktinį egzaminą. Šiuo metu šios transporto priemonės priskiriamos AM kategorijai, jas vairuoti leidžiama nuo 15-os metų.Lygiai prieš metus Rusiją sukrėtė žinia apie ginkluotą sukilimą. Kremliaus remiamos „Wagner“ samdinių armijos vadas Jevgenijus Prigožinas, apkaltinęs Rusijos kariuomenę atakavus jo dalinius, pradėjo grupuotės maištą. Užgrobė karinę būstinę pietuose ir pradėjo žygiuoti link Maskvos. Išsamiau apie grupuotę šiandien, kalbėsime su analitiku po aštuntos valandos žinių.Taip pat tęsime pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šiandien Tomo Rikliaus pasakojime apie tai, kodėl liaudies dainose bernelis visuomet turi žirgelį, o mergelės prižiūri rūtų darželius.Ir dar viena tema. Trys Šiaurės Europos šalys susitarė sukurti Arkties „karinio transporto koridorių“, kuriuo būtų galima nukreipti karius ir įrangą į Suomiją tvyrant įtampai su kaimynine Rusija.Laidos pabaigoje, kaip įprasta savaitgalio „Ryto garsuose“, jūsų laukia konkursas.Ved. Darius Matas

Lygiai prieš penkerius metus Volodymyras Zelenskis inauguruotas Ukrainos prezidentu. Praėjus daugiau kaip dvejiems metams po plataus masto rusijos sukelto karo pradžios, pasitikėjimas juo išlieka aukštas. Rytoj turėtų prasidėti nauja Ukrainos prezidento kadencija, tačiau dėl karo rinkimai buvo atidėti neribotam laikui. Kaip tai gali paveikti Ukrainos politiką ir politinę komunikaciją?Nemokami kursai bepiločių orlaivių operatoriams, vadinamoji Dronų regitra, milijonai papildomų eurų Lietuvos dronų gamintojams, vystomi Šaulių sąjungos pajėgumai ir atidaromi būreliai vaikams. – Tokių žingsnių imasi Krašto apsaugos ministerija, siekiant išplėst bepiločių orlaivių pajėgumus.Irane dėl prezidento Ebrahimo Raisi žūties skelbiamas penkių dienų gedulas, rytoj numatytos jo laidotuvės. Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad prezidentas nebuvo esminis sprendimų priėmėjas, tad didesnų pokyčių Irano politikoje tikėtis nereikėtų.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad jau 2026-ais metais vidutinė senatvės pensija gali siekti 755-is eurus per mėnesį, o turint būtinąjį stažą 816 eurų. Anksčiau skelbta, kad tokius skaičius būtų galima pasiekti 2030-ais metais. Monika Navickienė savo prognozes grindžia remdamasi dabartinėmis pensijų augimo tendencijomis.Verslo atstovai sako, kad jau yra pasiruošę pasiruošę prisitaikyti prie Europos Sąjungos pritvirtintų kamštelių tvarkos. Siekiant mažinti aplinkos taršą, nuo liepos 3-osios Bendrijoje bus draudžiama tiekti rinkai plastikinius butelius su nepritvirtintais, iš plastiko pagamintais kamšteliais.Po šilto jau beveik vasariško savaitgalio, kurį daugelis praleido gamtoje, žmonės pastebi, kad šiemet itin aktyvūs uodai. Puola spiečiais ir gelia net vidurdienį, nors įprastai jų karštu metu būna mažiau. Ar išties šiemet uodai piktesni?Ved. Liuda Kudinova

Metų pradžioje Valstybės gynybos taryboje nuspręsta įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, Krašto apsaugos ministerijai pavesta pradėti pokalbius su Vokietija. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, derybos dėl 2 mlrd eurų siekiančio pirkinio nevyksta, jokio susitarimo su Vokietija nėra.Sukanka 75-eri metai nuo NATO įkūrimo. Sukaktis šiandien bus minima Briuselyje.Kaip pradinėje mokykloje sukurti aplinką, kurioje vaikas jaučiasi saugus, ramus ir laimingas? To šiandien teiraujamės rubrikoje „Aktualus klausimas".Rusiškus grūdus ir pašarus į Lietuvą importuojantys verslininkai nemano, kad elgiasi amoraliai. Valdininkai sako, kad jei verslininkai patys nesusipranta, tai valstybė turi apsunkinti jų verslą.Ar įmanoma užkirsti kelią rusiškos produkcijos patekimui į Lietuvą?Iš karto nesunaudotą saulės elektrinių pagamintą energiją galima kaupti ir atsiradus poreikiui naudoti vėliau. Tam reikalingi elektros energijos kaupimo įrenginiai. Nuo šiandien smulkios, vidutinės įmonės, ūkininkai ir į energetikos bendrijas susibūrę gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti tam skirtą finansavimą. Apie tai - „Verslo laike“.27-erių gatvės muzikantas Danas Tredžetas siekia tapti pirmuoju žmogumi, grojusiu visose Londono metro stotyse ir surinkti kuo daugiau lėšų Anglijos sostinės benamiams.Ved. Darius Matas

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“.Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“.Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Mokslininkai iš Fizinių ir technologijos mokslo centro naudodami datavimą radioanglimi gali nustatyti žmogaus, gyvūno ar kokio objekto amžių net iki 50 tūkst. metų į praeitį, taip pat pasakyti ar senas paveikslas – klastotė ar originalas. Apie tai išsamiai pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojas Algirdas Pabedinskas.Apie politinę krizę šalyje ir TS- LKD pasiūlymą rengti pirmalaikius rinkimus pokalbis su „Verslo žinių“ apžvalgininku Stasiu Gudavičiumi.Šiandien sukanka 75 metai nuo Lietuvos gyventojų masiškiausios trėmimo akcijos „Vesna“. Jos metu iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių. Išsamus pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėju Artūru Grickevičiumi.Sandra Rimkė ir Agnė Telyčėnaitė turi ambicijų tapti pirmomis moterimis, atstovausiančiomis Lietuvai Dakaro ralyje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prieš metus, Vasario 24-ąją, Rusijai pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, pasaulis pasikeitė. Pasikeitėme ir mes. Susitikome studijoje įrašyti podkasto epizodą, kad šį procesą įžodintume. Mūsų klausytojai mums padėjo. Pokalbyje dalyvauja NARA redaktorė Indrė Kiršaitė, fotografai ir autoriai Denis Vėjas ir Karolis Pilypas Liutkevičius, jį veda autorius ir redaktorius Karolis Vyšniauskas. Iš Meksikos balso žinute prisijungė NARA bendraįkūrėja, fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Savo refleksijomis apie šiuos metus pasidalino klausytojai Laima, Karolis, Dainius ir Dominykas. Išgirskite įrašą paspaudę mygtuką PLAY aukščiau. Žmonės Lietuvoje yra keistoje tarpinėje būsenoje: kai karas mūsų teritorijoje nevyksta, bet imituoti įprastą gyvenimą irgi negali. Galvojimas apie ateitį yra atidėtas. Jį keičia tai, ką Denis apibūdina kaip „pastovų apokaliptinį jausmą viduje.“ Kaip su tuo tvarkytis? Sekite NARA darbus: https://nara.lt/ Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara