Podcasts about pirmoji

Grupėje „jautì“ su pavasariu skleidžiasi dar vienas projektas, šįkart – Pilypo Gruzdžio solo. Gitara grojantį P. Gruzdį galima išgirsti ir kaip pritariantį vokalistą, bet nuo šiol jo balsas skamba garsiau. Pirmoji daina – labai intymi, lėta, turinti mažai instrumentų ir daug balsų. Simboliška, skambanti tarsi pažadas – „Dainuosiu“. „Keisčiausia, kad dainuoju. Šiaip, to nedarau, esu gitaristas grupėje. Kai kuriame su grupe „jautì“, ne viską išleidžiame, prisikaupė kūrinių, kurie niekur neatsirado, bet turėjo vietą mano širdyje“, – apie solo kūrybos užuomazgas pasakojo P. Gruzdys. „Daina – kaip bundanti gamta išbudino ir mane“, – apie kūrinį užsimena atlikėjas. Ved. Marius Andrijauskas

Būtent galvodami apie pieninių karvių bandą, naują fermą statė ir įrangą pasirinko Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkai Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Tai vienas iš tų retų ūkių, kurio fermoje pagrindiniai procesai automatizuoti. Kodėl ūkininkai rinkosi tokį brangų ir negreitai atsiperkantį kelią? Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis apie galimybes ūkininkams statyti fermas, jas modernizuoti.Žemės ūkio ministerija pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu kiekvieną ketvirtadienį rengs žemdirbiams nuotolines konsultacijas. Pirmoji vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 17 d., nuo 8 iki 10 val. ir baigsis birželio 12 d. Per jas ūkininkus konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.Medus netrukus gali tapti prabangos preke. Pakistane bitininkaujantieji skundžiasi, kad masiškai miršta vabzdžiai: aviliuose per karšta, o dėl sausros itin mažai žiedų nektarui rinkti. Į šios Pietų Azijos valstybės medaus rinką jau kėsinasi aplinkinių šalių importuotojai.Ved. Regina Montvilienė

Pirmoji pavasario savaitė atkeliavo su vis šylančiais orais, Užgavėnių švente ir, žinoma, daugybe puikių renginių Dzūkijos sostinėje! Tad kviečiame sužinoti, kas, kada, kur vyks ir sudalyvauti!

Rimas Kurtinaitis atskleidė, kodėl bėgo iš armijos, prisiminė lemtingą Sabonio skambutį iš Madrido bei papasakojo, kas nutiko snaiperio konkurse NBA. Temos: Įžanga (0:00) Pasiruošimas su Rinktine (0:30) Aktyvi vaikystė Kaune ir tėvelis, kuris labai mylėjo Lietuvą (07:12); Pirmoji krepšinio treniruotė Šančiuose ir kas penkiolikmetį sugrąžino į krepšinį (13:10); Karti armijos duona ir olimpinė svajonė (25:23); Grįžimas į „Žalgirį“ ir būtinybė žinoti trenerio filosofiją (40:02); Sunkūs laikai užaugina stiprius žmones (46:38); Baisi trauma ir olimpinis auksas (54:25); Snaiperio konkursas NBA (01:01:49); Namas Australijoje ir lemtingas Arvydo Sabonio skambutis iš Madrido (01:11:42); Grateful dead marškinėlių istorija (01:22:10); Kai graikai „Lietuva“ skandavo (01:26:38); Interviu, filmai ir memuarai (01:29:52).

Vilniuje esančio Bernardinų tilto per Vilnelę būklė kelia rūpestį į LRT besikreipusiam gyventojui, kuris laiške įvardija būtinybę tiltui rasti lėšų, kad, kaip rašo gyventojas, tai, ką galima padaryti mažesnėmis sąnaudomis ir laiku, nevirstų ilgo remonto darbais.Meinardo Valkevičiaus režisuotas trumpametražis filmas „Patrikas“ (angl. „The Perfect Fit“) šių metų pradžioje tapo pirmuoju lietuvišku animaciniu filmu, pasiekiamu „Disney+“ platformoje. Filmo kūrėjai tai vadina svajonės išsipildymu, dar vienu įrodymu, kad Lietuvoje kuriama kokybiška animacija, ir atsivėrusia nauja galimybe Lietuvos animacijos studijoms. Pokalbis su režisieriumi Meinardu Valkevičiumi ir prodiusere Akvile Bliujūte-Januše.Vilniaus senajame teatre režisierius Artūras Areima stato spektaklį pagal Pero Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie koncertus senoviniuose Londono autobusuose ir liūdną „Mocartukų“ saldainių likimą. Rubrikoje ir pirmoji Bachtrack 2024-ųjų klasikinės muzikos statistikos aptarimo dalis: kurie atlikejai buvo darbščiausi ir kokią muziką pernai dažniausiai girdėjome koncertų salėse?Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dailininkas, M. K. Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius.Ved. Gerūta Griniūtė

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad iš pareigų atsistatydinantis finansų viceministras demonstruoja savo brandą ir atsakomybės jausmą. Valentinas Gavrilovas pasitraukė LRT RADIJUI paskelbus, kad jis turėjo paskyrą rusiškame socialiniame tinkle „VKontakte“, kur dalijosi Sovietų Sąjungą šlovinančiu grojaraščiu. Jis sako, kad kilusios diskusijos dėl lojalumo trukdo ministerijai dirbti.Kauno apygardos teismas atsisakė nagrinėti rinkėjo ieškinį Lietuvos socialdemokratų partijai, kuriuo ieškovas iš Lietuvos socialdemokratų partijos norėjo prisiteisti 500-us eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, socialdemokratų partija prieš Seimo rinkimus žadėjo, kad laimėjimo atveju Vilija Blinkevičiūtė formuos Vyriausybę ir neis į koaliciją su „Nemuno aušra“, o pažado netesėjimas jį, kaip rinkėją, žemina ir sukelia stresą.Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne užfiksavus paukščių gripo protrūkį, nugaišo maždaug 30 tūkstančių vištų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad tai pirmasis šiais metais protrūkis komerciniame ūkyje.Pasaulio dėmesio centre - naujas, kiniškas dirbtinio intelekto įrankis DeepSeek, kuris sukėlė šoką rinkose. Kinijos įmonė pristatė pigesnį dirbtinio intelekto modelį, kuris našumu esą prilygsta rinkoje ilgai lyderiavusiam ChatGPT.Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija.Pasaulio pabaigos laikrodžiu mokslininkai simboliškai matuoja kiek arti ar toli žmonija yra nuo susinaikinimo. Ką rodo pasaulio pabaigos laikrodis šiais metais?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šįkart laidoje „Tendencingai“ – trys intriguojančios mados temos. Pirmoji – žvilgsnis į tai, kam ir kada reikalinga profesionali mados kritika. Antroji – pasvarstymai apie jaunosios Z kartos santykį su darbo aplinka, o kartu – ir apranga. Laidą užbaigia istorinis pasakojimas apie aukštakulnius batelius ir kodėl mados industrija vis nesugeba jų nusiauti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Apie ugniagesių darbus pasakoja Alytaus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialistas Povilas Armanavičius

Po įtariamo sabotažo atvejo, kai per Kalėdas buvo nutrauktas Suomiją ir Estiją jungiantis povandeninis elektros kabelis, NATO vadovas Markas Riutė pareiškė, kad aljansas sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje. Pirmoji veiksmų ėmėsi Estija. Kritinės infrastruktūros vietoje jau patruliuoja Estijos karinis laivas. Į incidentą operatyviai sureagavo Suomija. Sabotažu įtariamas laivas – sulaikytas.Šventiniu laikotarpiu feisbuke ėmė plisti prašymas aukoti pinigus neva leukemija sergančiai mergaitei Danielai. Netrukus pasirodė įrašai, įspėjantys, kad šią informaciją skelbia sukčiai.Kandidatu į sporto viceministrus įvardintas Šiaulių savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas atsiėmė savo kandidatūrą. Jo karjerą sugriovė alkoholis - vyriškis įkliuvo girtas prie automobilio vairo.Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus penki kandidatai:buvę krašto apsaugos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, laikinoji partijos lyderė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, parlamentaras Žygimantas Pavilionis ir Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.Seimas svarsto dar metams pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai – ar reikėtų jas griežtinti?Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Štainmajeris paleido Bundestagą ir paskyrė naujus rinkimus kitų metų vasario 23 dieną.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*2 dalis. 1973 m. liepos 2 d.Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę Leipcige. Bet visiems, kurie jai padeda, kyla pavojus. Ir ji turi tik vienos pabėgimo pagalbininkės Vakaruose telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Violeta Podolskaitė ir Inga Šalkauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

Laidoje „Vardai ir garsai“ – įspūdžiai iš Islandijos sostinėje Reikjavike vykusio žinomo festivalio „Iceland Airwaves“. Pirmoji iš dviejų festivaliui skirtų laidų, kurioje – pažintis su renginyje grojusiais islandų atlikėjais, nuo lietuvių publikai gerai pažįstamos Soley iki ryškios naujosios kartos atlikėjos Lupinos. Ved. Ramūnas Zilnys

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Ieva Čepononė, savivaldžių, gyvybės principais paremtų organizacijų tyrinėtoja bei mentorė, įmonės „Adelė Notes“ bendrakūrėja ir augimo partnerė. Savivalda – tai kitoks verslo suvokimo būdas, reikalaujantis perorganizuoti visą sistemą. Tokiose organizacijose pats žmogus priima sprendimus ir juos įgyvendina, gaudamas iš vadovų tik orientyrus. Savivalda organizacijose dažnai romantizuojama, tačiau pamirštamos rizikos. Net ir patyrę vadovai, priimdami sprendimus, dažnai remiasi ne verslo realybės faktais, o savo įsivaizdavimu apie ją. Tokiu būdu jie stabdo organizacijų augimą ir veikia kaip tylūs verslo sabotuotojai. Naujojo sezono „Ateities geno“ laidose kalbėsime apie dažniausiai pasitaikančias mąstymo klaidas versle. Viena jų - įsivaizdavimas, kad išoriniai pokyčiai organizacijoje gali vykti nekeičiant žmonių požiūrio. Pirmoji laidos pašnekovė, savivaldos kultūros tyrinėtoja Ieva Čepononė sako mačiusi ne vieną atvejį, kai savivaldžia pasiryžusi tapti organizacija, po pirminės euforijos „darom, darom!“, grįžta prie senųjų valdymo principų: žmonės neatlaiko tokiam pokyčiui būdingos neapibrėžties, nes, tiesiog, nėra tam vidujai pasiruošę. 0:00:00 – pradžia 0:02:04 – „Savivalda nėra savaiminė duotybė. Persiorganizavimas ir augimas vyksta lėtai ir ilgai“. 0:07:50 – „Žmoguje tarsi įrašytas pasipriešinimas pokyčiams: norime pradėti sportuoti, bet niekaip nepradedame. Tas pats - ir su savivalda: žmonės nori išmokti savarankiškumo, bet tame išbūti jiems yra labai sunku.“ 0:08:59 – „Vadovas, nusprendęs keisti organizaciją į savivaldžią, turi suvokti, kad pats privalės labai stipriai keistis“. 0:11:05 – Kokie požymiai rodo, kad pokyčiai organizacijoje buksuoja? Kada įvyksta lūžis? 0:16:26 – Kaip reikėtų keisti žmonių požiūrį? „Šiame ilgame virsmo kelyje svarbu labai daug reflektuoti“. 0:17:43 – Apie seminarus, kuriuose kuriamos savivaldžių organizacijų simuliacijos. 0:18:29 – Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti vadovas, svarstantis sukti savivaldos keliu. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w

Po ilgą laiką vyravusių ramių orų atkeliauja pirmoji rudeninė audra. Apie tai pasakoja meteorologas Gytis Valaika.

Pirmoji pažintis su tradicine Butano muzika, arba klasikine žungdra daina; Yo-Yo Ma ir Kathryn Stott padėka Gabrieliui Fauré ir su juo susijusiai tradicijai; Liverpulio Karališkojo Filharmoninio orkestro klasikinės Venesuelos muzikos pristatymas; norvegiškas folklorinis smuikas poroje su elektrine gitara; melancholiškas Aarono Parkso grupės džiazas, puikiai tinkantis Vėlinėms.Ved. Domantas Razauskas

Pirmoji iš dviejų laidų, skirtų neseniai paskelbtiems muzikos apdovanojimų „Music Moves Europe‘25“ nominantams pristatyti.Ved. Ramūnas Zilnys

Požiūris į istoriją gali būti dvejopas. Pirmoji požiūrio šalininkai tapatina istoriją su praeities įvykiais, todėl mano, kad istorija tiesiog „įvyko“ pagal kažkokią logiką, ir mes galime ją tik išaiškinti, atskleisdami loginį „raktą“. Kiti savo ruožtu į istoriją žiūri ne kaip į praeities įvykius, o kaip į pasakojimą apie juos. Kodėl istorikams turi rūpėti kaip skirtingi žmonės arba žmonių bendruomenės pasakoja skirtingas istorijas apie tą patį įvykį? Juk tai tik nuomonės, nepretenduojančios į tiesą!Kaip reikėtų suprasti sąvoką „išgyventoji istorija“? Kokias istorines patirtis ir juos išreiškiančius pasakojimus tyrinėjo monografijos „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“ autoriai?Kokie buvo ankstyviausi reikšmingi išgyventi įvykiai, kurių liudininkais ir pasakotojais galėjo būti tarpukario Lietuvos visuomenės nariai? Kokias istorines patirtis reikėtų įvardinti kaip pačias svarbiausias, formavusias didelės to meto visuomenės dalies savivoką?Kaip ir kokius pasakojimus apie išgyventą istoriją kūrė ir įtvirtino skirtingi politiniai ir socialiniai aktoriai Lietuvoje tarpukariu? Dėl kokių įvykių vertinimų vyko intensyviausi ginčai?O kokias istorines patirtis po 1926-ųjų valstybinio perversmo buvo siekiama kontroliuoti ir cenzūruoti? Ko buvo nenorima, o gal ir neleidžiama prisiminti?Pokalbis su vienu iš monografijos „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu“ autorių, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriumi prof. dr. Vasilijumi Safronovu.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Užsienio kultūros naujienos.Vienam garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojaui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Arvydui Šliogeriui šiandien būtų 80-imt.Prasideda ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“.Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC) išleido dar vieną kasmetinę „Note Lithuania“ rinktinę, skirtą įvairių žanrų Lietuvos muzikos sklaidai ir skatinimui.Įteikta pirmoji Kazio Pakšto premija.Barry White šiandien būtų 80-mt.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Antono Brucknerio 200 metų jubiliejaus proga Domantas Razauskas pradeda laidų ciklą, skirtą vienam didžiausių visų laikų simfonistų. Pirmojoje ciklo laidoje: Brucknerio asmenybė, Bruckneris ir naciai, Brucknerio kūrinių taisymų keliamos problemos ir Brucknerio vieta klasikos kanone.Ved. Domantas Razauskas

Pravieniškių kalėjime debiutavęs menų agentūros „Artscape“ prodiusuojamas spektaklis „Vedami“, šiomis dienomis atvėrė vartus žiūrovams Vilniaus kalėjime. Pasakoja režisierius Mantas Jančiauskas.Ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ programoje – ir slovėnų nebylaus kino kompozitoriaus ir pianisto, profesoriaus Andrejaus Goričaro paskaita. Apie ją ir taperųi kultūrą pasakoja paskaitos kuratorius, taperis Viktoras Orestas Vagusevičius.Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – pirmojo kino režisieriaus, apdovanoto „Auksine palmės šakele“, Wong Kar-wai emocionalūs, jusliški, skiriantys ir jungiantys žmones, kartas, perkeliantys į kitą tikrovę garso takeliai.Jau septintą sezoną pradedanti „Tylos muzikos studija“ kadaise prasidėjo nuo idėjos ir nedidelio kambarėlio. Jos įkūrėja ir vadovė, pianistė, meno daktarė Virginija Unguraitytė-Levickienė sako, jog apie tai, kad muzikos galima mokyti ir mokytis kitaip, galvoti pradėjo vos pradėjusi pedagoginį darbą. Kokį žmogų ugdo ankstyva pažintis su muzika? Mitas ar tiesa yra vadinamasis „Mozarto efektas“? Apie muziką, švietimą ir jaunąją kartą – pokalbis su Virginija Unguraityte-Levickiene rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėIlmės Vyšniauskaitės nuotr.

Tarptautinės Vilniaus konferencijos temoms skirta laida. Globali investavimo aplinka, karo kontekstas ir Lietuvos galimybės pritraukti investuotojų. Kaip verslo lyderiai ir inovatoriai mato geopolitinius iššūkius, kokia saugumo kaina?Pirmoji laidos valanda – tiesiogiai iš Vilniaus konferencijos Nacionaliniame dramos teatre. Dalyvauja: investavimo Rytų Europoje ekspertas James Oates „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė, genų redagavimo kompanijos „CasZyme” vadovė Monika Paulė, įmonių konsultantas Elias van Herwaarden.Diskusiją tęsiame su klausytojais ir ekspertais. Dalyvauja: Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos vadovas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidiumo narys Giedrius Valuckas.Ved. Marius Jokūbaitis ir Darius Matas, vert. Jolanta Lukošienė, red. Giedrė Čiužaitė

Radijo stočiai FM99 Alytaus apskrities policijos komisariato Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Janulevičienė apžvelgė pirmą rugsėjo savaitę Alytaus apskrityje. Įvyko 2 eismo įvykiai susiję su moksleiviais.

Vartotojų aljansas pradėjo bandomąjį projektą, per kurį atrinktiems daugiabučių gyventojams ant balkonų bus įrengtos saulės baterijos.Pirmoji tokia balkoninė saulės elektrinė jau pastatyta. Bet kas tai – labiau pažaidimas ar naujas saulės energetikos lygis ir tokios mini elektrinės taps daugiabučių gyventojų išsigelbėjimu? Kas geriau – elektrinė ant nuosavo balkono ar nutolusi, dideliame saulės parke?Diskutuoja Vartotojų aljanso tarybos narė Rūta Trainytė ir įmonės „Vejusta“ vadovas Mindaugas Ubartas.Ved. Irma Janauskaitė

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas ir jo aptarimas su Mykolo Romerio universiteto docentu Sauliumi Spurga.Birželio 25-ąją minima tarptautinė jūrininkų diena. Pokalbis apie jūrininko profesiją su Jūrų kapitonų asociacijos pirmininku Juozu Liepuoniu.Plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė gavo vardinį kvietimą dalyvauti Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse. Ji pirmoji Lietuvos plaukikė moteris, dalyvausianti paralimpinėse žaidynėse.Ved. Agnė Skamarakaitė

Sinoptikai įspėjo apie galimą audra dalyje Lietuvos. Pranešama, kad dalyje šalies praslinko smarkios, nors ir trumpos liūtys, griaudėjo perkūnija.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su premjere Ingrida Šimonyte aptartos švietimo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų kandidatūros jam „šią minutę“ yra priimtinos. Nuolatinio vadovo neturi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas Pchenjane rengia aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame, kaip manoma, aptars būdus, kaip sustiprinti sankcijas pažeidžiančius karinius ryšius. Manoma, kad Putinas sieks užsitikrinti papildomos paramos karui Ukrainoje, gali būti pasirašyta ekonominio bendradarbiavimo susitarimų. Tai pirmasis Putino vizitas Šiaurės Korėjoje nuo 2000-ųjų, kuris vyksta tuo metu, kai abi šalys dėl sankcijų tarptautinėje arenoje yra izoliuotos.Ignalinos atominėje elektrinėje netrukus bus pradėta ardyti antrojo reaktoriaus salė. Taip pat planuojama statyti giluminį atliekyną, kuriame galėtų būti saugomos ir mažos galios branduolinių reaktorių atliekos, jei Lietuva nuspręstų tokius statyti.Ved. Madona Lučkaitė

Įvairiais paskaičiavimais, celibato prievolės šiuo metu laikosi nuo 5 iki 10 procentų katalikų kunigų. Filosofas Povilas Aleksandravičius įsitikinęs, kad ši disciplininė norma, atsiradusi visų pirma dėl siekio iškelti dvasininkų luomą aukščiau pasauliečių, šiandien praktiškai nefunkcionuoja. Negana to, ji tampa našta Bažnyčiai ir daugelio problemų šaltiniu.Pirmoji pokalbio dalis.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Rubrikoje „ryški asmenybė“ – penkių pasaulio rekordų savininkas, ilgų nuotolių bėgikas Aleksandr Sorokin.Skiltis „LRT girdi“: dirbančių tėvų darbo nuotoliu teisė ir/ar galimybė.Pirmoji pagalba: ar mes tikrai žinome ką daryti? Ar atsitikus nelaimei sugebėtume padėti žmogui?Iniciatyva „Padovanok jūrą vaikui iš vaikų globos namų“.Ved. Ignas Andriukevičius

Jungtinių Valstijų Senatas patvirtino daugiau kaip 60 mlrd. dolerių karinės paramos paketą Ukrainai. Tikimasi, kad ilgai laukta ir gyvybiškai svarbi pirmoji karinė parama Ukrainą turėtų pasiekti jau artimiausiu metu.Aktualus klausimas. Kokiems jūsų augalams pakenkė kelias dienas tvyrantys šalčiai bei iškritęs sniegas?Ekonomistas Nerijus Mačiulis vėl priminė cukraus mokestį. Jis sako, kad įvedus tokį mokestį būtų galima gynybai papildomai surinkti apie 100 mln. eurų. Apie tai – „Verslo laike“.Seime ir vėl verda diskusijos dėl automobilių taršos patikrų. Kokios sankcijos galėtų laukti vairuotojų ir kada realiai aplinkosaugininkai galėtų pradėti tokius patikrinimus?Dalis gyventojų abejoja Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasiekimas. „LRT faktai“ aiškinasi, kaip tiksliai kalbėti apie stebimas permainas ir ką patvirtina statistika?Ved. Edvardas Kubilius

ENBO tinklalaidės bendraautoriai Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas aptaria pastarosios savaitės NBA aktualijas. Nuo įspūdingo Chriso Brauno dėjimo iki nutrūkusios Domanto Sabonio dvigubų dublių serijos ir geidžiamiausių potencialių varžovų kombinacijų atkrintamosiose varžybose. Ir „KD, nu kaaaip...“.  Temos: Įžanga: Chrisas Braunas, Tomas Chambersas ir sudegęs „zilitonas“ (0:00); Čempionų „Nuggets“ pergalė prieš „Timberwolves“ ir nesustabdomas Jokičius (5:40); Gėdingas „Suns“ kėlinys ir nostalgiškas Westbrooko pasirodymas (11:23); Nutrūkusi Sabonio dvigubų dublių serija, „Kings“ situacija (19:09); Pirmoji garantuota Vakarų konferencijos atkrintamųjų pora (37:40); Istorinės „Bucks“ ir „Celtics“ rungtynės (53:39); Geidžiamiausios atkrintamųjų varžybų poros (1:04:32).

Kaip yra susijusi istorija ir teisė?Anot žymaus prancūzų istoriko Henry Rousso, praeities tyrinėtojai mąstydami apie blogio raišką istorijoje neturėtų atlikti prokurorų, advokatų ar teisėjų vaidmens. Istorikai, H.Rousso nuomone, visų pirma privalo mėginti suprasti, ką teko patirti Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintiems žmonėms. Tuo pat metu praeities tyrinėtojai privalo perprasti bei paaiškinti, kas lėmė šioje koncentracijos stovykloje dirbusiųjų komendantų, prižiūrėtojų, medikų, budelių etc. elgesį. O kokį tikslą, mąstydami apie XX a. istoriją, visų pirma sau kelia teisininkai? Kokią prasmę jie įdeda į žodžius „atstatyti istorinį teisingumą“?2024 m. kovo 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta doc. dr. Dovilės Sagatienės atlikto tyrimo ataskaita „Istorinės atminties teisinis reguliavimas Baltijos valstybėse“. Ką atskleidė pastarasis tyrimas? Kokius etapus galima būtų išskirti Baltijos šalių istorinės atminties reguliavimo procese Nepriklausomybės epochoje? Ar tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sukurtų įstatymų, reguliuojančių su istorine atmintimi susijusius reiškinius bei procesus, galima būtų įžvelgti kokių nors esmingesnių skirtumų?Kiek Baltijos valstybių istorinės atminties įstatymai atitinka Europos žodžio laisvės standartus?Tyrimas baigiamas keturiomis politikos įgyvendinimo rekomendacijomis. Pirmoji skamba taip: „Gerinti dvejopų istorinės atminties įstatymų saugumo pažadų supratimą”. Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Antroji rekomendacija: „Skatinti tyrinėjimus, savirefleksiją ir atviras diskusijas tiek apie sovietų okupacijos laikotarpį, tiek apie nacių okupacijos laikotarpį“. Kokio pobūdžio diskusijų mums trūksta?Trečioji ir ketvirtoji rekomendacijos kalba taip pat apie labai aktualius dalykus: tolesnes Baltijos šalių ir žydų pastangas žengti susitaikymo link (rekomendacija skiriama visų pirma Latvijai ir Lietuvai) bei poreikį Estijai bei Latvijai skatinti savąjį istorijos supratimą rusakalbių bendruomenėse. Taigi, reikia ne tik tam tikrus dalykus teisiškai reglamentuoti, drausti, bausti, bet ir ieškoti bendro supratimo bei santarvės?Istorikai, kalbant apie teisinį istorinės atminties reguliavimą arba kietą atminties politiką iš principo laikosi nuomonės „mažiau yra daugiau“. O kokią formulę šiuo atveju naudoja teisininkai?Pokalbis su teisininke, teisės istorike, atminties studijų eksperte doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Aurimas Švedas(E. Paulausko nuotr.)

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda „Obsesijos“, kuri kviečia mąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, apie kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių kupiname pasaulyje.„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje.Jungtinėse Amerikos Valstijose, Silicio slėnyje, kino inovacijų festivalyje kino ir reklamos kūrėjų Ievos ir Simono Ballai trumpametražis filmas pripažintas geriausiu „Best Narrative Short“ nominacijoje.Šiandien baroko genijaus J.S. Bacho gimtadienis, o štai Austrijoje pildosi lietuvių senosios muzikos atlikėjos Renatos Dubinskaitės svajonė: ji dainuoja ir šoka spektaklyje, skirtame J. S. Bacho opuso „Pasijos pagal Joną“ 300-osioms metinėms.Kino archyvaras, festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius kino meną pamėgo nuo vaikystės, tačiau būtent senosios filmų juostos lėmė jo profesijos kryptį. Kinas nesensta – sensta tik juostos, pastebi archyvaras, bet gavęs juostą visų pirma ieško pavojaus… Apie pavojus ir kiną – Aleksas Gilaitis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečias – netrukus pasirodysiantį albumą „Plastiką“ pristatantis dainininkas ir muzikos kūrėjas Free Finga. Pirmoji proga išgirsti naujojo albumo dainas ir jo atsiradimo istoriją. Ved. Ramūnas Zilnys

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip nepasiklysti vertime ir kokia ezopinės kalbos ateitis šiuolaikiniame mene.Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo – „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi?Atgaivintas Raubonių malūnas-karšykla tapo kultūrine erdve, pasakojančia Pasvalio istoriją.Minėdami 20- ąsias Europos Sąjungos plėtros metines aštuoni Europos universitetai įgyendins projektą „Dvidešimt kultūrinio augimo metų suvienytoje Europoje“ trumpai vadinamas CAMINO projektu.Kovo 11- ąją vienuolikai Vilniaus jaunuolių buvo įteikti Mažieji Kristoforai. Dešimtokas Ignas Juozas Tubutis apdovanotas už gimtojo miesto garsinimą savo gamtos fotografijomis ir vienuoliktokas Joris Mikužis apdovanotas už sostinės vardo garsinimą tarptautinėse scenose, aktyvią koncertinę veiklą.Kokią muziką filmams kuria muzikos kūrėjos moterys?Šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Ką jose išvys lankytojai?Savaitė Paryžiuje prasidėjo Lietuvos sezno pristatymo renginiais, o Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartį su žymiuoju Luvro muziejumi.Ved. Marius Eidukonis

Kino gimtadienis šiemet bus pažymėtas olandų režisieriaus Peterio Delpeuto filmu „Lyriškasis nitratas“. Toks festivalio „Pirmoji banga“ pasirinkimas. Koks tai filmas ir kuo įdomus daugiau nei šimtmetį gyvuojantis kinas?Kaune kiek ilgiau nei metai veikia „Amsterdamo mokyklos muziejus“. Jį įkūrė paveldo puoselėtojai Petras Gaidamavičius ir Karolis Banys. Patirti, kaip tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai, kviečiantis butas-muziejus – kaip ir kiek anksčiau jų įkurtas „Art deko“ muziejus – domina tūkstančius lankytojų. Entuziastai sustoti neketina - pakvies ir į trečiąjį savo iniciatyva ir lėšomis kuriamą muziejų.Jaunoji lietuvių aktorė - dešimtmetė Elena Vasiliauskaitė - apdovanota filmų festivalyje Kembridže. Jis suvaidino pagrindinį Mėtos vaidmenį režisieriaus Ado Burkšaičio trumpametražiame filme tuo pačiu pavadinimu – „Mėta“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Ištikima Šv. Kristoforo kamerinio orkestro smuikininkė Rusnė Kiškytė mena, kaip, susižavėjusi tik ką Donato Katkaus suburtu nauju orkestru Vilniuje, pati pasiprašė į šį kolektyvą ir jame groja iki šiol. Ir džiaugiasi būtent čia realizuodama save. Tačiau ne tik orkestras su muzika nuo pat mažumės augusios smuikininkės gyvenime - jai muzika nesibaigia užvertus natas orkestro repeticijoje. Rusnė Kiškytė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Pirmoji pavasario savaitė Dzūkijos sostinėje skambės daugybe renginių! Kviečiame sužinoti kas, kada ir kur vyks!

Šiandien keliaujame į Vilniaus Knygų mugę, nes gamta ir knygos– tiesiog neatsiejamos. Nes be knygų mes gamtos nepažintume, be jų nemokėtume jos saugoti.Šiandien - Šv. Motiejaus ir Vieversio diena. Pirmoji metuose oficiali paukščių sugrįžimo šventė. Nuo seno tikėta, kad jeiguvieversiai pasirodo prieš šventą Motiejų, dar bus šalta, žiema užtruks, jei jie vėluoja – pavasaris ateis greitai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Išskirtinės asmenybės rubrikoje pokalbis apie Šv. Valentiną. Apie jį pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus edukacinių programų vadovė Inga Cironkaitė Bendžienė.Jau šį pavasarį Vilniuje, Antakalnyje duris atvers Sapiegų rūmai, kurie Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos laikais garsėjo prabangumu. Rūmuose, kurie tapo Šiuolaikinio meno centro padaliniu, iki oficialaus atidarymo vyks ekskursijos. Pirmoji – jau po kelių dienų – vasario 16-ąją.Biodinaminis ūkininkavimas laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa, kai ūkis veikia tarsi gyvas organizmas: jame žmonės, augalai, gyvuliai ir dirva labai priklauso vienas nuo kito buvimo. Sakoma, kad tokia ūkinė žmogaus ūkinė veikla neturi neigiamos įtakos aplinkai. Lietuvoje biodinaminių ūkių vos pora dešimčių, o bene didžiausias jų - Širvintų rajone Zibalų seniūnijoje esantis Martinėlių šeimos biodinaminis ūkis.Kaip turėtume kovoti su valstybės simbolių ir paminklų niekinimu? Pokalbis su nevyriausybinės organizacijos „Strateginių Iniciatyvų Centras“ vadovu Alku Paltaroku.Ar maistas kaltas dėl ligų, blogos savijautos ir prastos išvaizdos? Ar skaniai valgyti – nuodėminga? Kaip susikurti sveikatai palankios mitybos pagrindą? Į šiuos klausimus knygoje „Valgyk į sveikatą“ atsako dietologė Edita Gavelienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko sako, jog dėl skolų pernai daugiausia buvo areštuojama nekilnojamojo turto. Tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko bažnyčia, konfeti, karietos, akmenys krantinėje, batų šaukštai ir net dalgis.Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tapo trečiąja šalies gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje, praneša NVI.Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sako, kad jo vyriausybė pasirengusi pateikti svarstyti teisės aktus, kuriais būtų liberalizuotas beveik visiškas abortų draudimas ir sušvelninti apribojimai, taikomi skubiajai kontracepcijai, ankstesnės dešiniųjų vyriausybės paverstai receptiniu vaistu.Ved. Madona Lučkaitė

Pirmoji italų avangardo klasiko Luigi Nono (1924-1990) šimtmečiui skirto ciklo laida. Jaunasis Nono žavisi ne tik didžiaisiais Venecijos kompozitoriais, bet ir pokaryje itin vertinamais Vienos dodekafonistais – visų pirma, Schoenbergu ir Webernu. Patekęs į ką tik atsiradusius kompozitorių kursus Darmštate, Vokietijoje, Nono greitai tampa vienu labiausiai vertinamų avangardo autorių – kartu su Boulezu ir Stockhausenu. Vis dėlto, ši trijulė greitai išira: Nono, kaip ir kiti, pasuka sava kryptimi, aršiai kritikuodamas kitokias pažiūras.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Jau dvi 2024-ųjų Europos kultūros sostinės – Bad Išlis Austrijoje ir Tartu Estijoje – surengė atidarymo ceremonijas ir pradėjo savo metų programas. Trečioji ir paskutinė eilėje – Budė Norvegijoje. Šis 50 tūkst. Gyventojų turintis miestas – tai pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato.Kuruodama parodą apie prieš ketvertą metų mirusį Kęstutį Navaką, Audronė Meškauskaitė susidūrė su dilema — kaip į muziejų atnešus asmeninius poeto daiktus neišsklaidyti unikalios dvasios? Taip gimė idėja į Maironio rūmų palėpę perkelti tris Navako namų kambarius.Knygrišių Lietuvoje ne daug, o knygų, kurioms reikia jų dėmesio netrūksta. Kaip knygrišystės amatą puoselėja Knygrišių gildijos atstovai, kiek anksčiau galėjo kainuoti knyga ir kiek amatininkų reikėdavo vienai knygai padaryti?Kasmetine iniciatyva tapęs „Augalinis sausis“ kviečia atrasti augalinę mitybą ir išbandyti veganinį gyvenimo būdą. Kiek ši filosofija persikelia ir į kūrybinę aplinką? Ar įmanoma kurti nepaminant veganinių vertybių?„Jei nusprendžiu jūrą iškeisti į kultūrinį renginį, jame greičiausiai yra kažkas, ką galima pavadinti neabejotina kokybe. Klaipėdos kultūrininkai dabar konkuruos ne tik su šeima ir gamta, bet ir su vietos politikais“, – situaciją uostamiestyje apsvarsto filosofas Aldis Gedutis.Pasaulio kultūros apžvalgoje – po didžiausios savo istorijoje kibernetinės atakos atsigaunanti Britų biblioteka, Oskarų nominacijų 10-ukas bei pasipiktinimas dėl nuvertintų „Barbės“ filmo kūrėjų moterų, fotografijų projektas, siekiantis atkreipti dėmesį į neapykantos nusikaltimus, kai žmonės apipilami rūgštimi.„Muzikos kūrėjo problema 2024 metais yra ne kaip sukurti muziką, o kaip būti išgirstam“, – žvelgdamas į šių dienų ir 90-ųjų muzikos kūrimo iššūkius, sako muzikos prodiuseris, vienas iš legendinės grupės EXEM narių, Matas Petrikas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su Berlyne gyvenančiu kūrėju.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Viena populiariausių Lietuvos dainininkių ir dainų autorių išsilaisvino iš vadybos kontrolės ir sugrįžo prie tokios muzikos, kokią visada norėjo kurti. Jos ryžtas transformuotis tapo tema pirmajam 2024-ųjų NARA podkasto epizodui. Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną. Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika. „Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“ Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai. Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Tenerifėje lietuviškoje mokykloje dirbanti Dora Karoblytė.FTMC sukurta išmanioji liemenė kariams pateko tarp pirmųjų išradimų Lietuvoje, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą. Nuo birželio 1 d. septyniolikoje ES šalių įsigaliojo Bendro galiojimo Europos patentas. Apie tai ir apie liemenę - su centro mokslo darbuotoju Martynu Šopurov.Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“ nuosavame dviejų aukštų name įkūrė Kretingos rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnai. Entuziastų šeima puoselėja ekspoziciją, kurioje šimtai ausTInių juostų ir rankšluosčių. Į tautInio paveldo – juostų, rankšluosčių, net klumpių, audimo staklių ir verpimo ratelių rinkimą įsitraukė visa šeima. Muziejaus šeimininkai lankytojams pasakoja, kuo skiriasi piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos. Ekspoziciją kartu su šeimininkE Daiva Dudėniene apžiūrėjo, audinių raštais ir spalvomis gėrėjosi „Gimtosios žemės“ laidos vedėja Regina Montvilienė.Kiek vakarai žino apie Baltijos šalių trėmimus? Šiandien nacionalinė dailės galerijoje pristatoma fotografės Claudios Heinermann naujausia knyga iš trilogijos „Sibiro tremtiniai“ paskutinės dalies „Sibiro tremtiniai - laisvės kovotojai“. Tai yra antrasis vokiečių ir olandų fotografės fotoprojektas apie tragišką XX a. Baltijos šalių patirtį.Claudia Heinermann yra pasiaukojanti ilgalaikių mokslinių dokumentinių projektų kūrėja. Ją domina XX a. karų ir genocidų istorija ir jų pasekmės, yra įgyvendinusi fotografinius tyrimus apie Ruandą, Srebrenicos žudynes ir kitas XX a. karų tragedijas.Po konstrukcijos netrukus bus atidaroma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji salė. Pirmoji premjera gruodžio 1 d. bus gan netradicinė – tai bus vienos iš mūsų naujų meno vadovių Kamilės Gudmonaitės režisuojama opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Įdomus faktas ir tas, kad pirmą kartą istorijoje spektaklį drauge pristato trys bendradarbiaujantys partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ir prodiuserinė kompanija „Operomanija“.Lietuvos nacionalinio dramos teatro viena iš meno vadovių Eglė ŠvedkauskaitėLRT auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Pasibaigus klimato konferencijai Dubajuje, kviečiame nusikelti į Estiją. Čia „Penktadienių už ateitį“ („Fridays for Future“) aktyvistai stojo į kovą teisme prieš naują iškastinio kuro projektą - skalūnų alyvos gamyklą.Kartu domimės, kaip aktyvistų kova ir apskritai perėjimas į švarią energetiką veikia degiųjų skalūnų pramonės darbuotojus Ida Virumos regione, kur daugiausiai susitelkę rusakalbiai gyventojaiAutorės Marielle Vitureau ir Inga Janiulytė-TemporinNuotraukoje - Estijos degusis skalūnas kukersitas

Tenerifėje lietuviškoje mokykloje dirbanti Dora Karoblytė.FTMC sukurta išmanioji liemenė kariams pateko tarp pirmųjų išradimų Lietuvoje, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą. Nuo birželio 1 d. septyniolikoje ES šalių įsigaliojo Bendro galiojimo Europos patentas. Apie tai ir apie liemenę - su centro mokslo darbuotoju Martynu Šopurov.Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“ nuosavamE dviejų aukštų name įkūrė KretingOs rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnaiii. Entuziastų šeima puoselėja ekspoziciją, kurioje šimtai ausTInių juostų ir rankšluosčių. Į tauTInio pAveldo – juostų, rankšluosčių, net klumpių, audimo staklių ir verpimo ratelių rinkimą įsitraukė visa šeima. Muziejaus šeimininkai lankytojams pasakoja, kuo skiriasi piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos. Ekspoziciją kartu su šeimininkE Daiva Dudėniene apžiūrėjo, audinių raštais ir spalvomis gėrėjosi „Gimtosios žemės“ laidos vedėja Regina Montvilienė.Kiek vakarai žino apie Baltijos šalių trėmimus? Šiandien nacionalinė dailės galerijoje pristatoma fotografės Claudios Heinermann naujausia knyga iš trilogijos "Sibiro tremtiniai" paskutinės dalies "Sibiro tremtiniai - laisvės kovotojai". Tai yra antrasis vokiečių ir olandų fotografės fotoprojektas apie tragišką XX a. Baltijos šalių patirtį.Claudia Heinermann yra pasiaukojanti ilgalaikių mokslinių dokumentinių projektų kūrėja. Ją domina XX a. karų ir genocidų istorija ir jų pasekmės, yra įgyvendinusi fotografinius tyrimus apie Ruandą, Srebrenicos žudynes ir kitas XX a. karų tragedijas.Po konstrukcijos netrukus bus atidaroma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji salė. Pirmoji premjera gruodžio 1 d. bus gan netradicinė – tai bus vienos iš mūsų naujų meno vadovių Kamilės Gudmonaitės režisuojama opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Įdomus faktas ir tas, kad pirmą kartą istorijoje spektaklį drauge pristato trys bendradarbiaujantys partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ir prodiuserinė kompanija „Operomanija“.Lietuvos nacionalinio dramos teatro viena iš meno vadovių Eglė ŠvedkauskaitėLRT auksinis protas.10–12. Ved. Živilė Kropaitė

Šiandien minimos Euromaidano protestų 10-osios metinės. Žmonės Ukrainoje į gatves išėjo tuometiniam šalies prezidentui Viktorui Janukovyčiui Vilniuje atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. „Buvome tarsi ant geležinkelio bėgių ir keitėme traukinio kryptį. Mes keitėme savo, kaip žlugusios posovietinės valstybės, kaip Baltarusija važiuojančios į Rusijos imperiją, kryptį į proeuropietišką šalį, norinčią vystytis ir spręsti savo likimą be jokio, ypač iš Rusijos pusės patiriamo, spaudimo“, sako vienas Euromaidano komendantų, buvęs Aukščiausiosios Rados narys, dabar bepiločių orlaivių kuopos vadas Zaporižės fronte Yehor Soboliev.Medikai ir toliau kovoja dėl šeštadienį pro pirmo aukšto langą Klaipėdoje išmesto kūdikio gyvybės. Aiškėja ir daugiau detalių – dieną prieš tragediją šeimą bandė aplankyti socialiniai darbuotojai, tačiau į butą jie – nepateko. Specialistai atviri – tokiais atvejais jų rankos surištos ir jeigu asmenys jų neįsileidžia geranoriškai, patekti į butą ir aplankyti šeimą jie gali tik išimtiniais atvejais.Suomija praėjusią savaitę uždarė 4 pasienio kirtimo punktus su Rusija, šalyje yra svarstymų uždaryti visus. JAV įsikūręs Karo studijų institutas sako, kad Rusija naudoja žinomą hibridinio karo taktiką, siekdama dirbtinai sukelti migrantų krizę Suomijos pasienyje. Lenkija kaip ir Lietuva be Latvija patyrusi tokią ataką prie sienos su Baltarusija siūlo Suomijai paramą.Seimas laukia Vyriausybės išvados dėl dviejų aerodromų - Alytaus ir Prienų rajone esančio Pociūnų - įtraukimo į nacionalinės reikšmės objektų sąrašą. Susisiekimo ministerija jau buvo parengusi Vyriausybės projekto išvadą, kad aerodromai kariuomenei nereikalingi ir į nacionalinės svarbos objektų sąrašą jų įtraukti nereikėtų. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tokiai išvadai pasipriešino tvirtindamas, kad šiuose aerodromuose treniruojasi kariai. Susisiekimo ministerija dabar nuo komentarų susilaiko, tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės patarėjas Lukas Stravinskas sako, kad krašto apsaugos ministro argumentai jo neįtikino. Patarėjas lankėsi Alytuje kur, tvirtina, įsitikinęs, kad šiam miestui labai trūksta sklypų verslui.Seimas šiandien pabrangino leidimui žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose telkiniuose. Leidimų įkainiai išaugs maždaug dvigubai, tačiau tai mažiau nei buvo pirminis siūlymas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Didžiosios Britanijos premjerą Rishi Sunaką. Apie jį pasakoja LRT RADIJO bendradarbė šioje šalyje Viktorija Rinkevičiūtė.Šiandien minimos partizano, politinio kalinio Antano Lukšos, Juozo Lukšos -Daumanto brolio, 100-osios gimimo metinės. Pokalbiai su jo dukra Dalia Lukšaite-Maciukevičiene, sūnumi Kęstučiu Lukša ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresniaja patarėja muziejinei veiklai Ramune Driaučiūnaite.„Džiaugiuosi, kad tuo metu mums pavyko pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, tai buvo drąsus gestas. Michailas Gorbačiovas ir jo pakalikai į tai reagavo labai griežtai, grasino mums“, sako Valeriu Matei, Moldovos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, pasiekęs, kad 1990 m. gegužės 31 dieną Moldova pirmoji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Interviu su juo. Tuometinė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos narė Laima Liucija Andrikienė vyko į Moldovą stebėti pripažinimo proceso.Nors drąsus, tačiau teisine prasme šis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas nebuvo toks reikšmingas kaip vėliau tą padariusios Islandijos, nes tuo metu Moldova pati buvo SSRS dalis. Apie teisinius šio pripažinimo aspektus pokalbis su VDU Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Du iš trijų rusų mano, kad karas – tik valdžios reikalas. Kas trečias Rusijos gyventojas pritaria teiginiui, kad dabar pats metas pradėti specialią karinę operaciją Baltijos šalyse. Rusų apklausas vykdantys Ukrainos analitikai sako, kad Rusijos visuomenė karą laiko stichine nelaime, dėl kurios jie nesijaučia atsakingi.Kaune, Petrašiūnų kapinėse, 16 valandą bus laidojama filantropė, buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė. Karstas iš Prezidento rūmų Kolonų salės bus išnešamas 12 valandą. Tuomet Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje už velionę bus aukojamos Šventos Mišios. Norinčiųjų atsisveikinti su mirusiąja Prezidentūra prašo nenešti gėlių, o joms skirtus pinigus, tęsiant Almos Adamkienės gyvenimo ir darbų dvasią, paaukoti filantropiniams tikslams.Nerimsta aistros dėl šeštadienį Vilniaus centre, nukirsto ilgaamžio ąžuolo. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tai pavadino vandalizmu, prezidentas Gitanas Nausėda, teigė, kad tai barbariškas išpuolis. Aktualaus klausimo rubrikoje klausiame, kaip kovoti su neteisėtu medžių kirtimu, ar jūs savo vietovėse susiduriate su ilgaamžių medžių kirtimu?Pastaruoju metu šalies degalinėse vairuotojai pastebi sumažėjusiais degalų kainas. Prekybininkų atstovas sako, kad Europoje, JAV ir Kinijoje lėtėja ekonomika, dėl to mažėja naftos paklausa. Energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europai atsisakius rusiškos naftos, gana greitai pavyko rasti kitų tiekėjų.Pigesnių nei 28 ct/kWh planų nepasirinkę elektros vartotojai jau nuo liepos 1 d. gali mokėti daugiau, mat dingus valstybės paramai įsijungs aukštesnis tarifas.Valdančiųjų frakcijų seniūnai išbraukė iš šiandienos Seimo darbotvarkės projektą dėl Civilinės sąjungos. Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai teigia parengę kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 m. buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.LRT Radijui atskleidus, kad Baltarusijos dronų ir bepiločių orlaivių gamintojai su lietuvių įmone sudarė sutartį dėl sparnų prototipo sukūrimo, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad karinės ar dvejopos paskirties produktų gamintojai iš šalių agresorių Lietuvoje lankytis neturėtų.Ved. Rūta Kupetytė

Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad ne tik vairuotojas, bet ir keleiviai galėtų būti nubausti, jeigu pareigūnai automobilyje randa atidarytą alkoholio tarą. Kaip dažnai žmonės automobilyje vartoja alkoholį? Ar reikėtų pritarti Vidaus reikalų ministerijos siūlymui bausti ne tik vairuotoją, bet ir keleivį, jeigu automobilyje yra vartojamas arba laikomas ir gabenamas alkoholis?Norint iš esmės pagerinti tiltų, viadukų ir apskritai visą kelių infrastruktūrą, būtina vadovautis ne tik mažiausios kainos principu, sako statybos inžinierius, Vilnius Tech universiteto doktorantas Povilas Dabrila, visus praėjusius metus stažavęsis Jungtinėse Valstijose.„Pasienio žmonės“ – tai pasakojimų ciklas apie tai, kaip Lietuvos pasienyje gyvena žmonės. Pirmoji stotelė – pasienis su Latvija, Žagarė.Ved. Edvardas Kubilius

Contribee rėmėjos klauso dvigubai daugiau pokalbių. Tapk rėmėja, ateik į mamų rytmečius Vilniuje trečiadieniais ir junkis prie uždaros grupės Facebook'e. Šiandien žmogus, su kuriuo pokalbis Vilniaus universiteto radijo stoties START FM studijoje tiesiog praskriejo iš malonumo – Živilė Galdikienė. Tai moteris, nebijanti keisti ir keistis. Teisinį darbą represinėse struktūrose bei pinigų plovimo prevencijos srityje ji išmainė į kūrybinį bei komercinį rašymą. Pirmoji Živilės grožinė knyga leidyklos „Alma littera“ išleista simboliniu laiku – netrukus po antrosios dukros gimimo. Živilės rengti interviu, taip pat trumposios prozos, publicistikos tekstai publikuojami įvairiuose Lietuvos meno ir kultūros leidiniuose. Tiek kūrybiniame lauke, tiek gyvenime rašytoja, dviejų dukrų mama telkiasi į socialinę problematiką. Prasidėjus karui Ukrainoje Živilė pradėjo aktyviai savanoriauti organizacijoje „Niekieno vaikai“. Nuo ukrainiečių registracijos/ humanitarinės pagalbos centro perėjo prie savanoriavimo su vienišais, sudėtingų likimų vaikais ligoninėse. Beje, su minėtos organizacijos „Niekieno vaikai“ įkūrėja, psichologe Ieva Šuipe, mes visai neseniai esame įrašę nuostabų ir tikrai labai vertingą pokalbį apie vaikų ir mūsų, tėvų, emocijas. Jį rasite Contribee, tikrai labai nuoširdžiai rekomenduoju, jei kartais kyla klausimas, ką darau ne taip, kodėl mano vaikas neklauso. Aš pokalbyje su Ieva išgirdau ir pasikartojau daug svarbių atsakymų. O su Živile mes kalbame apie tai, kodėl ji nusprendė savanoriauti pati turėdama dvi mažametes dukras, kaip tai pavyksta įgyvendinti realybėje ir su kokiais iššūkiais susiduria. Taip pat apie kūrybinį jos kelią, meilę žodžiui, knygų skaitymui ir jos knygos rašymą, kurioje paliesta labai svarbi – persileidimo – patirtis, išgyventa ir pačios Živilės. Knygos ir mano gyvenime užima svarbią vietą, todėl leidau sau paklausinėti Živilės, kaip ji renkasi knygas sau ir savo vaikams, į ką labiausiai kreipia dėmesį. Šį pokalbį remia ir „Kalba mamos“ gyvuoti padeda Medexy.lt, kurie nori jums pristatyti VITELLA ICTAMO baltojo ichtiolo pastą-kremą, skirtą labai sausos, atopinės odos priežiūrai. Sudėtyje esantis baltojo ichtiolo ir cinko oksidas gali padėti sumažinti odos riebalų sekreciją, nuraminti odą ir paskatinti jos regeneraciją. Ji taip pat gali padėti esant aknės, seborėjos, perioralinio dermatito, psoriazės požymiams. Visą sausio mėnesį šį kremą Lietuvos vaistinėse galite įsigyti su 20 proc. nuolaida. Kalbėkime, mamosMarija

Rubrikoje „4 milijonai“ - Rogalando lietuvių bendrijos pirmininkas Saulius Trepekūnas, chorų ir pučiamųjų orkestrų dirigentas. Įmonių ir organizacijų kalėdinių vakarėlių bumas - pačiame įkarštyje. Kokios tendencijos šiemet? Ar liko online renginių, ar viskas grįžo į „senas vėžes“? Ar tiesa, kad kiekviename padoriame vakarėlyje šiais laikais vienaip ar kitaip turi atsirasti "paramos Ukrainai" kampas? Vytautė Rupeikaitė, „Purslai“, renginių organizavimo įmonės „Pirmoji kava“ vadovas Jogaila Morkūnas; organizacijų vystymo, vadovų lyderystės ir komandų ugdymo profesionalė Živilė Valeišienė. Daugėja „Vilko vaikų“ atminties vietų. Pernai pagerbiant „Vilko vaikus“ Panemunėje iškilo antrasis paminklas – angelo skulptūra. Po to – Šlažuose, Šilutės rajone, atidengtas paminklas „Vilko vaikams“. Tuo metu Lybiškiuose, netoli Jurbarko, planuojamas muziejus „Vilko vaikams“. Kas lemia, kad taip sėkmingai aktualizuojama ši tema? O gal jai dar trūksta dėmesio? Lietuvos istorijos instituto doktorantė, istorikė Rūta Matimaitytė. „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. Alfredu Bumblausku“ - taip vadinasi filmas, kuriame profesorius lydi žiūrovus per septynias atkuriamosiomis istorinėmis scenomis papildytas filmo dalis – septynis Vilniaus šimtmečius. Profesorius padeda ne tik sužinoti apie svarbiausius Lietuvos sostines istorijos įvykius, bet ir suprasti jų reikšmę, prasmę bei domėtis įspūdinga ir įtraukiančia praeitimi verčiant vieną istorijos puslapį po kito. LRT faktai. Auksinis protas. Ved. Živilė Kropaitė

Geriausią Lietuvoje jaunąją bendrovę įkūrusi klaipėdietė moksleivė Agnietė Kučinskaitė sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Ar sunku jaunam žmogui pradėti verslą Lietuvoje?Klaipėdoje pradedami rengti itin paklausios profesijos atstovai - laivų stiuardai. Ar tikrai šis darbas toks romantiškas, kaip jį įisvaizduojame?Ar pirmąją Klaipėdoje vykstančios Jūros šventės dieną daug darbo turėjo policijos pareigūnai?Ved. Paulius Selezniovas