Podcasts about knygos

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Michel Schneider. „Įsivaizduojamos mirtys“. Išleido leidykla „Alma littera“.Šioje knygoje pasakojama apie 36 rašytojų paskutines valandas, paskutinius žodžius, požiūrį į mirtį, mirties vaizdavimą kūriniuose. Taip patvirtinama, kad mirtis yra neatskiriama gyvenimo dalis. 2003 m. knyga buvo apdovanota Médisis premija kaip geriausia esė knyga. Knygos ištraukas skaito aktorius Evaldas Jaras.

Michel Schneider. „Įsivaizduojamos mirtys“. Išleido leidykla „Alma littera“.Šioje knygoje pasakojama apie 36 rašytojų paskutines valandas, paskutinius žodžius, požiūrį į mirtį, mirties vaizdavimą kūriniuose. Taip patvirtinama, kad mirtis yra neatskiriama gyvenimo dalis. 2003 m. knyga buvo apdovanota Médisis premija kaip geriausia esė knyga. Knygos ištraukas skaito aktorius Evaldas Jaras.

Michel Schneider. „Įsivaizduojamos mirtys“. Išleido leidykla „Alma littera“.Šioje knygoje pasakojama apie 36 rašytojų paskutines valandas, paskutinius žodžius, požiūrį į mirtį, mirties vaizdavimą kūriniuose. Taip patvirtinama, kad mirtis yra neatskiriama gyvenimo dalis. 2003 m. knyga buvo apdovanota Médisis premija kaip geriausia esė knyga. Knygos ištraukas skaito aktorius Evaldas Jaras.

Michel Schneider. „Įsivaizduojamos mirtys“. Išleido leidykla „Alma littera“.Šioje knygoje pasakojama apie 36 rašytojų paskutines valandas, paskutinius žodžius, požiūrį į mirtį, mirties vaizdavimą kūriniuose. Taip patvirtinama, kad mirtis yra neatskiriama gyvenimo dalis. 2003 m. knyga buvo apdovanota Médisis premija kaip geriausia esė knyga. Knygos ištraukas skaito aktorius Evaldas Jaras.

Nauji įrašai. Colleen Hoover. „Išpažintys“. Vertė Rima Bertašavičiūtė, išleido leidykla „baltos lankos“.Obern Ryd pasiryžusi pradėti gyventi iš naujo – ji negali sau leisti padaryti nė vienos klaidos. Ieškodama darbo atsiduria ypatingoje Dalaso dailės studijoje ir ten sutinka paslaptingą dailininką Oveną Gentrį. Obern surizikuoja paklausyti širdies.Deja, netrukus paaiškėja, kad Ovenas nešiojasi didžiulę paslaptį. Į dienos šviesą iškilusi jo praeitis galbūt sunaikins viską, ką Obern šiame pasaulyje myli labiausiai. Vienintelis būdas jai grįžti į teisingą kelią – nutraukti bet kokius ryšius su Ovenu. Knygos ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Nauji įrašai. Colleen Hoover. „Išpažintys“. Vertė Rima Bertašavičiūtė, išleido leidykla „baltos lankos“.Obern Ryd pasiryžusi pradėti gyventi iš naujo – ji negali sau leisti padaryti nė vienos klaidos. Ieškodama darbo atsiduria ypatingoje Dalaso dailės studijoje ir ten sutinka paslaptingą dailininką Oveną Gentrį. Obern surizikuoja paklausyti širdies.Deja, netrukus paaiškėja, kad Ovenas nešiojasi didžiulę paslaptį. Į dienos šviesą iškilusi jo praeitis galbūt sunaikins viską, ką Obern šiame pasaulyje myli labiausiai. Vienintelis būdas jai grįžti į teisingą kelią – nutraukti bet kokius ryšius su Ovenu. Knygos ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Išleido leidykla „Alma littera“.Nuo senų senovės Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotų jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti... Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Išleido leidykla „Alma littera“.Nuo senų senovės Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotų jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti... Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Išleido leidykla „Alma littera“.Nuo senų senovės Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotų jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti... Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Išleido leidykla „Alma littera“.Nuo senų senovės Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotų jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti... Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Išleido leidykla „Alma littera“.Nuo senų senovės Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotų jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti... Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Naujos knygos „Mūsų brangioji Gražina. Aktorės Gražinos Balandytės gyvenimo istorija“ autorė Jurgita Lieponė: žmonės apie ją sako, kad ji buvo nuostabi, siekiau išsiaiškinti, iš ko susideda tas „nuostabi“. „Jeigu danguj yra biblioteka, tikiuosi, kad Gražiną knygą perskaitys“, – sako autorė.Ved. Ignas Andriukevičius

Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Išleido leidykla „Alma littera“.Nuo senų senovės Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotų jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti... Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Išleido leidykla „Alma littera“.Nuo senų senovės Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotų jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti... Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Išleido leidykla „Alma littera“.Nuo senų senovės Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotų jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti... Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų.Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Nauji įrašai. Pristatome Gustavo Flobero romaną „Ponia Bovari“. Vertė Sofija Čiurlionienė ir Juozas Urbšys. Išleido leidykla „Vaga“.Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Joks kitas rašytojas šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari“ yra ne tik neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nauji įrašai. Pristatome Gustavo Flobero romaną „Ponia Bovari“. Vertė Sofija Čiurlionienė ir Juozas Urbšys. Išleido leidykla „Vaga“.Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Joks kitas rašytojas šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari“ yra ne tik neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nauji įrašai. Pristatome Gustavo Flobero romaną „Ponia Bovari“. Vertė Sofija Čiurlionienė ir Juozas Urbšys. Išleido leidykla „Vaga“.Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Joks kitas rašytojas šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari“ yra ne tik neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nauji įrašai. Pristatome Gustavo Flobero romaną „Ponia Bovari“. Vertė Sofija Čiurlionienė ir Juozas Urbšys. Išleido leidykla „Vaga“.Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Joks kitas rašytojas šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari“ yra ne tik neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nauji įrašai. Pristatome Gustavo Flobero romaną „Ponia Bovari“. Vertė Sofija Čiurlionienė ir Juozas Urbšys. Išleido leidykla „Vaga“.Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Joks kitas rašytojas šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari“ yra ne tik neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nauji įrašai. Pristatome Gustavo Flobero romaną „Ponia Bovari“. Vertė Sofija Čiurlionienė ir Juozas Urbšys. Išleido leidykla „Vaga“.Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Joks kitas rašytojas šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari“ yra ne tik neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nauji įrašai. Pristatome Gustavo Flobero romaną „Ponia Bovari“. Vertė Sofija Čiurlionienė ir Juozas Urbšys. Išleido leidykla „Vaga“.Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Joks kitas rašytojas šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari“ yra ne tik neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nauji įrašai. Pristatome Gustavo Flobero romaną „Ponia Bovari“. Vertė Sofija Čiurlionienė ir Juozas Urbšys. Išleido leidykla „Vaga“.Tai gydytojo žmonos Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Joks kitas rašytojas šitaip nepažino ir neatskleidė moters pasaulio. Todėl „Ponia Bovari“ yra ne tik neginčijamas realistinio stiliaus etalonas, bet ir vienas įtakingiausių kada nors parašytų romanų. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Marius Katiliškis. „Išėjusiems negrįžti“. Išleido leidykla „Vaga“.Romanas daug kuo primena dienoraštį ar dokumentą, kur aprašyti tragiškiausi 1944 m. vasaros ir rudens mėnesiai. Rašytojas fiksuoja besitraukiančiųjų iš gimtojo krašto realybę – pavojus, badą, išgyvenamą baimę. Šis kone dokumentinis autentiškumas – viena didžiausių kūrinio vertybių.Knygos ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Marius Katiliškis. „Išėjusiems negrįžti“. Išleido leidykla „Vaga“.Romanas daug kuo primena dienoraštį ar dokumentą, kur aprašyti tragiškiausi 1944 m. vasaros ir rudens mėnesiai. Rašytojas fiksuoja besitraukiančiųjų iš gimtojo krašto realybę – pavojus, badą, išgyvenamą baimę. Šis kone dokumentinis autentiškumas – viena didžiausių kūrinio vertybių.Knygos ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Marius Katiliškis. „Išėjusiems negrįžti“. Išleido leidykla „Vaga“.Romanas daug kuo primena dienoraštį ar dokumentą, kur aprašyti tragiškiausi 1944 m. vasaros ir rudens mėnesiai. Rašytojas fiksuoja besitraukiančiųjų iš gimtojo krašto realybę – pavojus, badą, išgyvenamą baimę. Šis kone dokumentinis autentiškumas – viena didžiausių kūrinio vertybių.Knygos ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Marius Katiliškis. „Išėjusiems negrįžti“. Išleido leidykla „Vaga“.Romanas daug kuo primena dienoraštį ar dokumentą, kur aprašyti tragiškiausi 1944 m. vasaros ir rudens mėnesiai. Rašytojas fiksuoja besitraukiančiųjų iš gimtojo krašto realybę – pavojus, badą, išgyvenamą baimę. Šis kone dokumentinis autentiškumas – viena didžiausių kūrinio vertybių.Knygos ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Marius Katiliškis. „Išėjusiems negrįžti“. Išleido leidykla „Vaga“.Romanas daug kuo primena dienoraštį ar dokumentą, kur aprašyti tragiškiausi 1944 m. vasaros ir rudens mėnesiai. Rašytojas fiksuoja besitraukiančiųjų iš gimtojo krašto realybę – pavojus, badą, išgyvenamą baimę. Šis kone dokumentinis autentiškumas – viena didžiausių kūrinio vertybių.Knygos ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Marius Katiliškis. „Išėjusiems negrįžti“. Išleido leidykla „Vaga“.Romanas daug kuo primena dienoraštį ar dokumentą, kur aprašyti tragiškiausi 1944 m. vasaros ir rudens mėnesiai. Rašytojas fiksuoja besitraukiančiųjų iš gimtojo krašto realybę – pavojus, badą, išgyvenamą baimę. Šis kone dokumentinis autentiškumas – viena didžiausių kūrinio vertybių.Knygos ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Marius Katiliškis. „Išėjusiems negrįžti“. Išleido leidykla „Vaga“.Romanas daug kuo primena dienoraštį ar dokumentą, kur aprašyti tragiškiausi 1944 m. vasaros ir rudens mėnesiai. Rašytojas fiksuoja besitraukiančiųjų iš gimtojo krašto realybę – pavojus, badą, išgyvenamą baimę. Šis kone dokumentinis autentiškumas – viena didžiausių kūrinio vertybių.Knygos ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Vaiva Grainytė. „Pekino dienoraščiai“. Išleido leidykla „Vaga“.Pasak Donato Petrošiaus, „Pekino dienoraščiai“ – kiek per kuklus knygos pavadinimas. Nes ji – ne tik apie Pekiną. Gal ir visai ne apie Pekiną ar Kiniją, o labiau – apie vidinius virsmus, švelnius (ir ne visai) civilizacijų susirėmimus, tylias grumtynes su vidiniais drakonais ir kinų kalbos hieroglifais. Net tie, kurie bodisi egzotiškais kraštais, šią knygą perskaitys kaip įstabų egzistencinį nuotykį“. Knygos ištraukas skaito aktorė Rasa Samuolytė.

Vaiva Grainytė. „Pekino dienoraščiai“. Išleido leidykla „Vaga“.Pasak Donato Petrošiaus, „Pekino dienoraščiai“ – kiek per kuklus knygos pavadinimas. Nes ji – ne tik apie Pekiną. Gal ir visai ne apie Pekiną ar Kiniją, o labiau – apie vidinius virsmus, švelnius (ir ne visai) civilizacijų susirėmimus, tylias grumtynes su vidiniais drakonais ir kinų kalbos hieroglifais. Net tie, kurie bodisi egzotiškais kraštais, šią knygą perskaitys kaip įstabų egzistencinį nuotykį“. Knygos ištraukas skaito aktorė Rasa Samuolytė.