Džiazuojanti istorija

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šioje „Džiazuojančios istorijos“ laidoje prabilsime prie kol kas Lietuvoje tik fragmentiško dėmesio akademinėje erdvėje susilaukiančios žydų muzikos reiškinio. Būtent šiai mažai grupei tyrėjų, apjungusių istorines ir muzikologines studijas analizuojant žydų muzikos fenomeną mūsų regione, galima priskirti ir pokalbio pašnekovę – doc. dr. Kamilę Rupeikaitę. Atsispirdamos nuo Šventojo Rašto – kaip pirmojo rašytinio šaltinio, prakalbusio apie muziką ir jos reikšmę judaizmo išpažinėjams, keliausime per vėlesnius istorinius periodus siekiant suvokti žydų muzikos raidos impulsus ir jau sekuliariame mene išlaikomus senosios žydų muzikinės tradicijos tęstinumo ženklus. Laidoje, kaip visada, atkreipsime dėmesį ir į mūsų regiono specifiką – kuo žydų muzika Rytų Europoje skyrėsi kitų diasporos bendruomenių muzikos, kaip vietos žydai žvelgė į muzikinį ugdymą ir kokiomis formomis jis buvo vykdomas jau XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvoje. Šiame kontekste žvilgtelsime ir į YIVO veiklos reikšmę tiek regiono žydų muzikos tyrimams, tiek pačiai jidiš kalbančiųjų vietos žydų muzikos kultūrai.Laidos pašnekovė – doc. dr. Kamilė Rupeikaitė.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Liucija Vervečkiene. Laidoje aptarsime pačios kolaboravimo sąvokos kaitą, jos taikymą istoriniuose ir atminties studijų tyrimuose bei klausime, ar galime nubrėžti skirtį tarp kolaboravimo kaip išgyvenimo strategijos ir ideologinio bendradarbiavimo su okupantu, kaip tai identifikuoti iš šiandienos perspektyvos. Pašnekovė laidoje atskleis, kokios dar „tyliosios zonos“ Lietuvoje išlieka kalbant apie vietinių kolaboravimą nacistinės ir sovietinių okupacijų metais bei kaip neužsiimant teisėjo vaidmens tas sunkiai prakalbintinas temas galima atverti per pagrindinius atminties studijų šaltinius – sakytinę istoriją kaip komunikacinį lauką, sujungiantį kelių kartų patirtis ir jų vertinimus.Laidos pašnekovė – dr. Liucija Vervečkienė.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kas istoriniame kontekste laikytina žydų literatūra? Ar tai visa literatūra, kurta žydų kilmės rašytojų, ar vis tik svarbu joje dominuojantys simboliai, tematika, kalba, kuria ji buvo kuriama? Ar jos kūrimas Lietuvoje skyrėsi nuo kitų šalių, regionų žydų literatūros savo tematika, stilių ir formų įvairove XIX a.-XX a. pr.? Laidoje keldamos šiuos konceptualius klausimus kalbėsime apie konkrečių dviem kalbomis – jidiš ir hebrajų – vietos žydų rašytojų sukurtus tekstus, jų numanomą skaitytojų auditoriją, galimas įtampas tarp jidiš ir hebrajų kalba kuriančiųjų bei jau šiandien šių tekstų atveriamas galimybes suprasti regiono žydų kultūrą ir jos kaitą vis labiau sekuliarėjančiame XX a. pradžios pasaulyje. Šiame kontekste laidoje atkreipsime dėmesį ir į 1925 m. duris atvėrusio YIVO reikšmę žydų literatūros raidai ir jos įtraukimui į tyrimų lauką Rytų Europos regione.Laidos pašnekovas – prof. Mindaugas Kvietkauskas.Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuriančia Lietuvos žydų bendruomene bei pasaulinės žydų bendruomenės reakcija į lietuvių naratyvo apie Holokaustą kūrimą. Laidos pašnekovas Rimantas Stankevičius, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stebėjęs šiuos įvykius bei per asmenines patirtis, įsitraukęs į Lietuvos žydų gelbėtojų istorijų įtraukimą į šį naratyvą, pasakoja apie į Vilnių sugrąžintą Samuelio Bako kančios ir išsigelbėjimo Vilniuje istoriją, apie Lietuvos žydų gelbėtojos Onos Šimaitės atminimo įamžinimą ir naujai atrandamų pasakojimų apie Holokaustą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Lietuvos provincijoje svarbą siekiant empatiško visuomenės santykio su Lietuvos žydų genocidu 1941-1944 m. kūrimo.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX a. pr. bei keliame klausimą, ar žydų emigracija skyrėsi (ir jei taip, kodėl) nuo kitų vietos gyventojų emigracijos, kokios buvo jos pagrindinės kryptys bei kas nulėmė jų pasirinkimus. Žvelgiame į žydų emigraciją kaip daugialypį procesą, kuriame gausu tiek sėkmės, tiek nusivylimo istorijų, bei bandome rekonstruoti XX a. pradžios žydų emigrantų socialinius portretus: kokie žmonės ir kodėl išdrįsdavo palikti savo namus ir leistis į tolimas keliones į nepažinius kraštus bei kas patekdavo į jų kelionės bagažą.Laidos pašnekovė – dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.

Nors šiandien verstiniai XX a. pradžios kūriniai iš jidiš kalbos lietuvių skaitytojams gali pasirodyti naujiena, tačiau tokių verstinių tekstų, leidžiančių iš arčiau per literatūrą pažinti vietos žydų kultūrą, publikavimas tarpukario Lietuvoje jau buvo įsibėgėjęs procesas. Paraleliai vyko ir kūrinių lietuvių kalba vertimas į jidiš ar hebrajų kalbas. Laidoje kalbama apie tai, kas buvo šio kultūrinio dialogo per vertimus iniciatoriai, kokia sociokultūrinė aplinka veikė šį procesą tarpukario Lietuvoje. Pokalbio centre – asmenys, vertę ir publikavę tekstus, jų motyvacijos ir nuveikti darbai, bei, žinoma, patys tekstai ir jų skaitytojai – kokie lietuvių autoriai ir kodėl pasirinkti vertimams į jidiš ar hebrajų kalbas, ir kokią auditoriją pasiekdavo šios abipusį pažinimą skatinusios vertimų iniciatyvos.Laidos pašnekovė – prof. Jurgita Verbickienė.Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kiek toli kultūriškai viena nuo kitos tarpukariu buvo Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenės? Kodėl netgi šiais metais švenčiant YIVO įkūrimo šimtmetį YIVO tinklo santykis su Lietuva tarpukariu lieka žinojimo užribyje? Laidoje pristatomas tarpukariu Vilniuje įsikūręs YIVO institutas bei jo (ne)tikėti ryšiai su tarpukario Lietuvos žydų bendruomene, ypač – jos centru Kaune. Pasakojimas apie tuometinės Kauno žydų bendruomenės intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo realijas, naujas iniciatyvas bei veiklias asmenybes atveria galimybę pamatyti bei įvertinti ir vilnietiškąjį YIVO bei Vilniaus žydų bendruomenę naujoje, iki šiol mažai dėmesio tiek tarp istorikų, tiek tarp plačiosios visuomenės sulaukusioje perspektyvoje.Pokalbis su Julijana Andriejauskiene iš Lietuvos istorijos instituto.Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius VanagasS. Samsono / LNM nuotr.

Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Naudžiūniene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius VanagasEvgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka

Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė gyvenimas kareivinėse?Lietuvos kariuomenės ištakas aptariame kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Vytautu Jokubausku.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą?Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligijumi Raila.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas?Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente ir vyresniąja mokslo darbutoja daktare Silva Pocyte.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Ar Žemaitė pati sugalvojo savo slapyvardį? Kaip J. Jablonskis ir P. Vileišis prisidėjo prie „kaimo pasakorės su skarele“ tapimo literatūros klasike? Kiek ji buvo žinoma ir skaitoma savo amžininkų? Ar 1913 m. tapusi „Lietuvos žinių“ atsakingąja redaktore ji atliko realias funkcijas ir dėl kokių mįslingų aplinkybių buvo atsidūrusi kalėjime?Šiuos klausimus svarstome drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Ramune Bleizgiene.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kada į Argentiną išsikėlė pirmieji išeiviai iš Lietuvos? Kaip jiems sekėsi integruotis į Pietų Amerikos žemyną, kokius darbus dirbo ir kokiais bruožais išsiskyrė iš vietinių gyventojų? Kokie šaltiniai padeda atkurti lietuvių Pietų Amerikoje istoriją? Šiuos klausimus gvildename kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai?„Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petraukas, su kuriuo ir aptariame minėtus klausimus.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Kaip atrodė NATO kūrimosi priešistorė? Kokias sąlygas turi atitikti valstybė, kad būtų priimta į šį aljansą? Kokie gynybiniai kariniai aljansai egzistavo pirmojo pasaulinio karo metu? Ar Baltijos šalyse buvo kolektyvinės gynybos užuomazgų? Šiuos klausimus svarstome su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, karo istorijos ir karybos tyrėju bei praktiku dr. Kęstučiu Kilinsku.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje? Šiuos klausimus svarstome kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Dariu Staliūnu.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi dr. Jurgiu Pakeriu.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė: mityba, higiena, elektros tiekimas, žmonių judėjimo kontrolė? Kaip šiandien vertinama geto žydų policijos viršininko Jakovo Genso asmenybė? Apie ką savo dienoraščiuose rašė geto gyventojai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju dr. Stanislovu Stasiuliu.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Koks yra tradicinių religijų požiūris į naująsias, nedominuojančias religijas? Kuo skiriasi religijos nuo religinių judėjimų? Kokį poveikį religiniam Lietuvos gyvenimui turėjo Sovietų Sąjungos okupacija? Ir kuo ypatingas „Romuvos“ atvejis? Šiuos klausimus gvildename su Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesore Milda Ališauskiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Kaip keitėsi Vilniaus demografinė padėtis XX-ajame amžiuje? Kiek skirtingų tautų čia sugyveno ar priešingai – nesugyveno? Ir kodėl, cituojant Marcelijų Martinaitį, „senoji ir naujoji vilniečių kartos taip ir nesusitiko"? Tamsius Vilniaus istorijos puslapius sklaidome su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Vitalija Stravinskiene.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kuo ypatingi bajorų seimai ir seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuose? Kaip spręsdavo tarpusavio ginčus ir kokias galios priemones pasitelkdavo? Ir ką LDK bajorai patartų šių dienų Seimo nariams? Lietuvos demokratijos ištakų ieškome kartu su dviem svečiais – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė? Koks buvo karininkijos santykis su besikuriančios valstybės valdžia? Kodėl įvyko karinis perversmas? Koks jame buvo karo aviacijos karininkų vaidmuo? Kokios tarpukario Lietuvos ir Italijos aviacijos santykis? Pokalbis su istoriku Kęstučiu Kilinsku.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo miesto gyventojo? Kas sudarė LDK miesto valdančiųjų sluoksnį, elitą ir kitas, labiau pažeidžiamas bendruomenes? Kaip skirtingos žmonių grupės sugyveno tarpusavyje? Pokalbis su istoriku Mindaugu Klovu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kada nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo virti pilnavertis politinis gyvenimas? Koks jis buvo? Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai? Kokie buvo jų politiniai pažadai, kiek iš jų pateisinta? Pokalbis su istoriku Artūru Svarausku.Ved. Dangiras Mačiulis ir Indrė Kaminckaitė

Kokius nusikaltimus Lietuvos moterys vykdė tarpukariu? Kokie buvo jų motyvai ir dažniausios aukos? Kokių bausmių jos sulaukdavo, kokias galimybes apsiginti turėjo? Ką šis nusikalstamumo žemėlapis gali mums papasakoti apie to meto visuomenę ir jos gyvenimą? Kokios nusikaltimo istorijos galėtų tapti kino filmų scenarijais? Pokalbis su istoriku Robertu Každanu.Ved. Agnė Čivilytė ir Indrė Kaminckaitė

Teisininkė, kriminologė Salomėja Zaksaitė buvo vieno kaltinamųjų advokatė Sausio 13-osios byloje. Kaip ši patirtis padėjo jai vėliau rengiant mokslinį tyrimą apie 1991-ųjų sausio įvykius? Kas yra selektyvus teisingumas ir kaip jis buvo taikytas Sausio 13-osios byloje? Kodėl M. Gorbačiovas nebuvo net apklaustas? Ar galima Sausio 13-osios bylą palyginti su kokiu nors kitu užsienio atveju?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Kaip europiečiai dūmus pavertė į pinigus? Kokia buvo tabako ir pypkių kelionė į Europą ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? Ką pypkės mums pasako apie to meto visuomenę, jos žalingus įpročius? Kada apie tabaką, kuris iki tol ir demonizuotas, ir laikytas gydančių galių turinčia medžiaga, pradėta galvoti kaip apie kenkiantį sveikatai? Pokalbis su archeologu, pypkių tyrinėtoju Atu Žvirbliu.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė KaminckaitėLietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kada filosofai pradeda apmąstyti istoriją? Kaip laikui bėgant keitėsi istorijos suvokimas? Kodėl, anot filosofo Kęsto Kirtiklio, istorija ne kartojasi, o rimuojasi? Ar egzistuoja globali istorija?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja 700 metų trunkančią sostinės istoriją? 50 jų atrinkta Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose vykstančioje parodoje „Aš esu vilnietis“. Apie išskirtines istorines asmenybes ir net keistuolius, kurie atskleidžia Vilniaus įvairovę ir kosmopolitiškumą, pokalbis su muziejininke Diana Streikuviene.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

Kam ir kada kilo sumanymas pradėti radijo bangomis transliuoti alternatyvias žinias iš laisvojo Vakarų pasaulio sovietinių respublikų gyventojams? Kokios valstybės ir kokiomis kalbomis kūrė radijo laidas Sovietų Sąjungos gyventojams? Ką šiose laidose norėta pasakyti už geležinės uždangos gyvenantiems žmonėms, kaip siekta pritraukti skirtingo amžiaus auditorijas? Kaip transliacijos buvo slopinamos ir kokių kūrybiškų būdų žmonės sugalvodavo įveikti trukdžius? Pokalbis su istorike Inga Zakšauskiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kokiais dabartiniais metodais ir technologijomis tiriamas klimatas praeityje? Ką klimato istorija gali mums pasakyti apie to meto visuomenėje vykusius politinius, socialinius procesus? Kada ir kaip pradėta prognozuoti apie laukiančius klimato kataklizmus? Kokie yra esminiai klimato kaitos istorijos lūžiai? Ir ką klimatologas Arūnas Bukantis pasakytų skeptikui, sakančiam, kad klimato pokyčiai yra natūralūs, o ne sukelti žmogaus veiklos?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Anot kino režisieriaus Karolio Kaupinio, sunku suprasti, kas iš dabarties įvykių taps istoriškai svarbiais. Todėl jam įdomesnis toks istorinis kinas, kuris nekalba apie vadovėliuose užfiksuotus įvykius. Kokia yra Karolio Kaupinio istorinio kino samprata? Kokius istorinius siužetus jis laiko tvariais, kalbančiais apie amžinybę? Kada kino filme istorija pradeda trukdyti fikcijai?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kuo tiesa skiriasi nuo ne melo? Ar egzistuoja istorinė tiesa? Jei taip, kaip ją atrasti? Kaip tampama istorijos herojumi ir kada šis titulas atimamas? Pokalbis su istoriku, filosofu prof. Vytautu Ališausku.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Mada – visuomenės atspindys, o jei kartojasi karai, natūralu, kad kartojasi ir mados, akcentuoja žurnalistė ir apžvalgininkė Deimantė Bulbenkaitė. Ką mados istorija mums gali pasakyti apie praeitį? Kada ir kaip įvyko aukštosios mados demokratizacija? Kaip formuojasi mados sostinės? Kaip mada iliustruoja visuomenės emancipaciją?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Kaip šiandien galime apibrėžti Lietuvos rusus? Pagal kokius tapatybės požymius juos galima išskirti? Kokios yra pagrindinės rusų atvykimo į Lietuvą bangos? Kaip rusai integravosi į mūsų visuomenę LDK laikais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip šiandien Lietuvoje elgiamasi su jų kultūrinių palikimu? Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vadovu dr. Andriumi Marcinkevičiumi.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Karo Ukrainoje metu prisiminėme klausimą – kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis su meno kūriniais, kaip juos apsaugoti, arba, jiems nukentėjus, atkurti? Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus restauratorės Rūtos Kasiulytės, į meno kūrinį restauratoriai turi žiūrėti kaip į pacientą. Tad koks restauravimo santykis su istorija, medicina ir filosofija? Kokia yra Lietuvos restauravimo istorija? Kokios restauravimo mokyklos egzistuoja bei kokių nesutarimų tarp jų kyla?Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė