Už įprotį svečius pasitikti ant stalo netelpančiu kiekiu vaišių padėkokite kunigaikščiui Vytautui. Ar žinojote, kad būtent jo valdymo metu buvo suformuota tradicija privaišinti svečią taip, kad skleistų žinią, jog Lietuvoje nieko netrūksta? Kita vertus, Lietuvoje viduramžiais tikrai trūko lovų – pat…
Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius VanagasS. Samsono / LNM nuotr.
Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Naudžiūniene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius VanagasEvgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka
Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė gyvenimas kareivinėse?Lietuvos kariuomenės ištakas aptariame kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Vytautu Jokubausku.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas
Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą?Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligijumi Raila.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas
Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas
Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas?Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente ir vyresniąja mokslo darbutoja daktare Silva Pocyte.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas
Ar Žemaitė pati sugalvojo savo slapyvardį? Kaip J. Jablonskis ir P. Vileišis prisidėjo prie „kaimo pasakorės su skarele“ tapimo literatūros klasike? Kiek ji buvo žinoma ir skaitoma savo amžininkų? Ar 1913 m. tapusi „Lietuvos žinių“ atsakingąja redaktore ji atliko realias funkcijas ir dėl kokių mįslingų aplinkybių buvo atsidūrusi kalėjime?Šiuos klausimus svarstome drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Ramune Bleizgiene.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas
Kada į Argentiną išsikėlė pirmieji išeiviai iš Lietuvos? Kaip jiems sekėsi integruotis į Pietų Amerikos žemyną, kokius darbus dirbo ir kokiais bruožais išsiskyrė iš vietinių gyventojų? Kokie šaltiniai padeda atkurti lietuvių Pietų Amerikoje istoriją? Šiuos klausimus gvildename kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas
Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai?„Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petraukas, su kuriuo ir aptariame minėtus klausimus.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas
Kaip atrodė NATO kūrimosi priešistorė? Kokias sąlygas turi atitikti valstybė, kad būtų priimta į šį aljansą? Kokie gynybiniai kariniai aljansai egzistavo pirmojo pasaulinio karo metu? Ar Baltijos šalyse buvo kolektyvinės gynybos užuomazgų? Šiuos klausimus svarstome su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, karo istorijos ir karybos tyrėju bei praktiku dr. Kęstučiu Kilinsku.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas
Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje? Šiuos klausimus svarstome kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Dariu Staliūnu.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas
Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi dr. Jurgiu Pakeriu.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas
Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė: mityba, higiena, elektros tiekimas, žmonių judėjimo kontrolė? Kaip šiandien vertinama geto žydų policijos viršininko Jakovo Genso asmenybė? Apie ką savo dienoraščiuose rašė geto gyventojai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju dr. Stanislovu Stasiuliu.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas
Koks yra tradicinių religijų požiūris į naująsias, nedominuojančias religijas? Kuo skiriasi religijos nuo religinių judėjimų? Kokį poveikį religiniam Lietuvos gyvenimui turėjo Sovietų Sąjungos okupacija? Ir kuo ypatingas „Romuvos“ atvejis? Šiuos klausimus gvildename su Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesore Milda Ališauskiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas
Kaip keitėsi Vilniaus demografinė padėtis XX-ajame amžiuje? Kiek skirtingų tautų čia sugyveno ar priešingai – nesugyveno? Ir kodėl, cituojant Marcelijų Martinaitį, „senoji ir naujoji vilniečių kartos taip ir nesusitiko"? Tamsius Vilniaus istorijos puslapius sklaidome su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Vitalija Stravinskiene.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas
Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Kuo ypatingi bajorų seimai ir seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuose? Kaip spręsdavo tarpusavio ginčus ir kokias galios priemones pasitelkdavo? Ir ką LDK bajorai patartų šių dienų Seimo nariams? Lietuvos demokratijos ištakų ieškome kartu su dviem svečiais – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas
Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė? Koks buvo karininkijos santykis su besikuriančios valstybės valdžia? Kodėl įvyko karinis perversmas? Koks jame buvo karo aviacijos karininkų vaidmuo? Kokios tarpukario Lietuvos ir Italijos aviacijos santykis? Pokalbis su istoriku Kęstučiu Kilinsku.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo miesto gyventojo? Kas sudarė LDK miesto valdančiųjų sluoksnį, elitą ir kitas, labiau pažeidžiamas bendruomenes? Kaip skirtingos žmonių grupės sugyveno tarpusavyje? Pokalbis su istoriku Mindaugu Klovu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Kada nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo virti pilnavertis politinis gyvenimas? Koks jis buvo? Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai? Kokie buvo jų politiniai pažadai, kiek iš jų pateisinta? Pokalbis su istoriku Artūru Svarausku.Ved. Dangiras Mačiulis ir Indrė Kaminckaitė
Kokius nusikaltimus Lietuvos moterys vykdė tarpukariu? Kokie buvo jų motyvai ir dažniausios aukos? Kokių bausmių jos sulaukdavo, kokias galimybes apsiginti turėjo? Ką šis nusikalstamumo žemėlapis gali mums papasakoti apie to meto visuomenę ir jos gyvenimą? Kokios nusikaltimo istorijos galėtų tapti kino filmų scenarijais? Pokalbis su istoriku Robertu Každanu.Ved. Agnė Čivilytė ir Indrė Kaminckaitė
Teisininkė, kriminologė Salomėja Zaksaitė buvo vieno kaltinamųjų advokatė Sausio 13-osios byloje. Kaip ši patirtis padėjo jai vėliau rengiant mokslinį tyrimą apie 1991-ųjų sausio įvykius? Kas yra selektyvus teisingumas ir kaip jis buvo taikytas Sausio 13-osios byloje? Kodėl M. Gorbačiovas nebuvo net apklaustas? Ar galima Sausio 13-osios bylą palyginti su kokiu nors kitu užsienio atveju?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
Kaip europiečiai dūmus pavertė į pinigus? Kokia buvo tabako ir pypkių kelionė į Europą ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? Ką pypkės mums pasako apie to meto visuomenę, jos žalingus įpročius? Kada apie tabaką, kuris iki tol ir demonizuotas, ir laikytas gydančių galių turinčia medžiaga, pradėta galvoti kaip apie kenkiantį sveikatai? Pokalbis su archeologu, pypkių tyrinėtoju Atu Žvirbliu.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė KaminckaitėLietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Kada filosofai pradeda apmąstyti istoriją? Kaip laikui bėgant keitėsi istorijos suvokimas? Kodėl, anot filosofo Kęsto Kirtiklio, istorija ne kartojasi, o rimuojasi? Ar egzistuoja globali istorija?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja 700 metų trunkančią sostinės istoriją? 50 jų atrinkta Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose vykstančioje parodoje „Aš esu vilnietis“. Apie išskirtines istorines asmenybes ir net keistuolius, kurie atskleidžia Vilniaus įvairovę ir kosmopolitiškumą, pokalbis su muziejininke Diana Streikuviene.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė
Kam ir kada kilo sumanymas pradėti radijo bangomis transliuoti alternatyvias žinias iš laisvojo Vakarų pasaulio sovietinių respublikų gyventojams? Kokios valstybės ir kokiomis kalbomis kūrė radijo laidas Sovietų Sąjungos gyventojams? Ką šiose laidose norėta pasakyti už geležinės uždangos gyvenantiems žmonėms, kaip siekta pritraukti skirtingo amžiaus auditorijas? Kaip transliacijos buvo slopinamos ir kokių kūrybiškų būdų žmonės sugalvodavo įveikti trukdžius? Pokalbis su istorike Inga Zakšauskiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Kokiais dabartiniais metodais ir technologijomis tiriamas klimatas praeityje? Ką klimato istorija gali mums pasakyti apie to meto visuomenėje vykusius politinius, socialinius procesus? Kada ir kaip pradėta prognozuoti apie laukiančius klimato kataklizmus? Kokie yra esminiai klimato kaitos istorijos lūžiai? Ir ką klimatologas Arūnas Bukantis pasakytų skeptikui, sakančiam, kad klimato pokyčiai yra natūralūs, o ne sukelti žmogaus veiklos?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
Anot kino režisieriaus Karolio Kaupinio, sunku suprasti, kas iš dabarties įvykių taps istoriškai svarbiais. Todėl jam įdomesnis toks istorinis kinas, kuris nekalba apie vadovėliuose užfiksuotus įvykius. Kokia yra Karolio Kaupinio istorinio kino samprata? Kokius istorinius siužetus jis laiko tvariais, kalbančiais apie amžinybę? Kada kino filme istorija pradeda trukdyti fikcijai?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Kuo tiesa skiriasi nuo ne melo? Ar egzistuoja istorinė tiesa? Jei taip, kaip ją atrasti? Kaip tampama istorijos herojumi ir kada šis titulas atimamas? Pokalbis su istoriku, filosofu prof. Vytautu Ališausku.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė
Mada – visuomenės atspindys, o jei kartojasi karai, natūralu, kad kartojasi ir mados, akcentuoja žurnalistė ir apžvalgininkė Deimantė Bulbenkaitė. Ką mados istorija mums gali pasakyti apie praeitį? Kada ir kaip įvyko aukštosios mados demokratizacija? Kaip formuojasi mados sostinės? Kaip mada iliustruoja visuomenės emancipaciją?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
Kaip šiandien galime apibrėžti Lietuvos rusus? Pagal kokius tapatybės požymius juos galima išskirti? Kokios yra pagrindinės rusų atvykimo į Lietuvą bangos? Kaip rusai integravosi į mūsų visuomenę LDK laikais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip šiandien Lietuvoje elgiamasi su jų kultūrinių palikimu? Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vadovu dr. Andriumi Marcinkevičiumi.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Karo Ukrainoje metu prisiminėme klausimą – kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis su meno kūriniais, kaip juos apsaugoti, arba, jiems nukentėjus, atkurti? Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus restauratorės Rūtos Kasiulytės, į meno kūrinį restauratoriai turi žiūrėti kaip į pacientą. Tad koks restauravimo santykis su istorija, medicina ir filosofija? Kokia yra Lietuvos restauravimo istorija? Kokios restauravimo mokyklos egzistuoja bei kokių nesutarimų tarp jų kyla?Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė
Anot istoriko ir rašytojo Bernardo Gailiaus, jei galime apie tam tikrą istorinį epizodą sukurti pramogą, tai parodo mūsų sveiką santykį su tuo laikotarpiu. Tad koks mūsų santykis su partizanų istorija? Kaip apie partizanus parašyti trilerį? Ar jau galėtume parašyti trilerį, pavyzdžiui, apie Sausio 13-osios įvykius? Ir kuo partizanai panašūs į šnipus?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
„Genialus poetas, bet politinės nuovokos neturėjo“, – sako dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, knygos „Savas svetimas dainius. Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone“ autorė. Koks buvo lenkų ir lietuvių visuomenių santykis su A. Mickevičiumi jo gyvenimo metais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip jį vertiname dabar, ar vis dar nesutariame – lenkų ar lietuvių jis poetas? Ką žinome apie A. Mickevičiaus palikuonis?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Kaip klostėsi Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija? Kokių augalų XIX ir XX a. ten būta tikrai, o dėl kurių kyla abejonių? Kokios pasaulinio garso asmenybės susijusios su šio botanikos sodo istorija ir plėtra? Pokalbis su VU botanikos sodo Vingio skyriaus vadove Regina Juodkaite.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė
„Džiazuojančios istorijos“ vedėjo amplua debiutuojantis Marius Ėmužis kviečia nusikelti į Kauno tarpukario laikus ir pasidomėti žymiojo architekto Arno Funko asmenybe. Architektūros istorikė, naujos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ autorė ir Kaune veikiančios parodos apie šią asmenybę kuratorė Marija Drėmaitė pasakoja, kaip laikmečio istorija skleidžiasi per vienos asmenybės gyvenimą. Kaip Smolenske gimęs vokietis atsidūrė Kaune, tapo architektu, suprojektavo gerai žinomų pastatų? Kokie žymiausi jo suprojektuoti statiniai ir kodėl jie ypatingi?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
Kaip Lietuvos žydų kasdienybė atrodė prieš ir po Holokausto? Kodėl žydai rizikavo savo „sovietinėmis karjeromis“, kad puoselėtų savo kultūrą? Kaip galima paaiškinti šiandieninį europiečių susidomėjimą žydų kultūra ir istorija? Kodėl įsitvirtino tradicija statyti paminklus užsienyje išgarsėjusiems litvakams, o Lietuvoje gyvenantys primirštami? Kokias tradicijas savo kasdienybėje išsaugojo šiandieninė Lietuvos žydai? Pokalbis su žydų kultūros, tradicijos ir istorijos žinove dr. Lara Lempertiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Kaip įrodyti, kad bliuzas gali būti laikomas religine muzika? Tokį uždavinį sau išsikėlė muzikantas, filosofas Algis Fediajevas. Su juo pirmajame naujojo sezono „Džiazuojančios istorijos“ epizode kalbamės apie istorinius XX a. muzikos sprogimus bei aistrą tranzuoti, taip pat karo metu vykstančias keliones į Ukrainą.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė KaminckaitėAsmeninio albumo nuotr.
Kas šefą Liutaurą Čepracką paskatino domėtis istorine gastronomija? Kaip jis polemizuoja su istorine virtuve? Kodėl, anot jo, Lietuvoje reikia peržengti „bulvės ir rūgpienio“ barjerą? Kuo pasižymi jo „Lietuviškos modernios virtuvės manifestas“? Kokia bus moderni Lietuvos virtuvė?Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė
Kaip praeityje maitinosi lietuviai ir kiti pasaulio gyventojai? Nuo ko priklauso skirtingų kultūrų mitybos įpročiai ir jų kaita? Kaip įvairūs egzotiniais laikomi ar laikyti augalai pasiekė mūsų kraštus? Ką praeities žmonių mitybos tyrimai pasako apie to meto ir dabartinę visuomenę? Pokalbis su archeologe Giedre Motuzaite-Motuzevičiūte.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė