Podcasts about hercegovinos

„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.„Bendri mūsų istoriniai aspektai kartais užgožia mūsų šiuolaikinį identitetą ir naratyvus“, – kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius mainus, sako Lietuvos kultūros atašė Ana Kočegarova-Maj. Kokį tikslą savo kadencijai išsikėlė pašnekovė ir kaip Lenkijoje planuojama minėti Čiurlionio metus?Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ šią savaitę pelnė Lietuvos rekordą. Ši 336 cm aukščio arkinė kolonada tapo didžiausiu statiniu iš popierinio korio. Tai, anot kūrėjos, yra inovatyvus netradicinės medžiagos panaudojimas, taip pat tvarus pasirinkimas šventinėms dekoracijoms kurti. „Man tvarumas yra ir vidinis kūrinio simbolizmas ir reikšmė“, – sako kūrėja.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie mirusio buvusio JAV prezidento Jimmy Carterio meilę menui, iniciatyvą Pakistane, kur moterys mokosi vairuoti siekdamos savarankiškumo, bei apie naują į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą muzikos žanrą – sevdalinką iš Bosnijos ir Hercegovinos.Ar internetas mirė? To klausia ir prognozėmis 2025-ųjų internetui ir socialiniams tinklams dalijasi socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.„Kultūros sostinės sėkmei turi susitelkti visas miestas, ne tik kultūrininkai“, – sako menotyrininkė, Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Ji neseniai baigė darbą Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos komisijoje.„Viskas yra mokslas, ir mokslas yra skirtas visiems“, – tiki Aistė Lukaševičiūtė. Ji – metų pabaigoje atidaryto Mokslo ir inovacijų populiarinimo centro „Mokslo sala“ Kaune vadovė. „Mokslo saloje“ moksleiviai, o ir visi kiti, turintys smalsumo geną, kviečiami spręsti ne tik matematinius ar fizikinius, bet ir moralinius uždavinius.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Krasuckaitės nuotr.

Rubrikoje „Išskirtinė asmenybė“ – keliautojas Aidas Bubinas. Jis šia savaitę ruošiasi į 6500 kilometrų kelionę motociklu simboliniu maršrutu, priminsiančiu apie tai, kad Ukrainos ribos yra tokios, kokios buvo prieš invaziją ir tai, kad Europa kariaujančių kaimynų nepamiršo bei juos palaiko. Kelionės tikslas – surinkti lėšų asmeninėms antidroninėms sistemoms, gelbėjančioms karių gyvybes.Ką svarbu žinoti, jei nusprendėte, keliaudami autobusu ar traukiniu, kartu vežtis augintinį? Kokios taisyklės galioja?Ar lietuviai yra pernelyg dideli optimistai, vertindami šalies ekonomikos ir savo finansines perspektyvas? Eurobarometro duomenimis tik 1 iš 10 lietuvių mano, kad per artimiausius metus jų gyvenimas ir gyvenimo kokybė pablogės. Eurostat duomenimis lietuvių pasitikėjimas šalies ekonomine padėtimi bei asmeninės finansinės padėties vertinimas yra beveik rekordinėse aukštumose ir beveik didžiausias Europos Sąjungoje.LRT faktai rubrika. Šią savaitę minimos Srebrenicos žudynių, pripažintų genocidu, metinės. Tačiau susitaikymas tarp tautų Balkanuose toli, o bosniai kovoja su siekiu iškraipyti istoriją, keliamas klausimas, ką reikėtų daryti su genocido neigėjų judėjimu. Apie tai Jurgos Bakaitės reportažas iš Bosnijos ir Hercegovinos.Dažno miestiečio persikraustymo į kaimą istorijoje svarbus žodis „nostalgija“ - vaikystei, kaimui, vasarojimui pas senelius. Panašiai galima pasakoti ir apie pedagogę Jolitą Kuzmenkovaitę. Gavusi iš močiutės dovaną - 4 hektarus žemės Pakalniškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, suprato, kad prisiminimai per brangūs, jog galėtų žemę tiesiog parduoti. Tad sutelkusi visą šeimą pasodino trešnių sodą. Šią vasarą skinamas pirmasis trešnių derlius.Ved. Darius Matas

Ketvirtą kartą sostinėje vyksta šiuolaikinio meno pažinimo iniciatyva „SU-MENĖK“. Ką įdomaus šiemet lankytojams pasiūlys projektas?Minint pasaulinę kovos su vėžiu dieną – apie naują iniciatyvą, skirtą palaikyti sergančiuosius onkologinės ligos kelyje. Taip pat - ir apie naują mokslininkų atrastą būdą, kaip greičiau aptikti gimdos vėžį.Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai, prieš tris dešimtmečius išgyvenę serbų kariuomenės apsiausties sąlygomis, dalijasi patirtimi su Ukraina.Nuo kitų metų Varšuvoje atsiras švaraus transporto zona – į centrą nebus įleidžiami seni automobiliai.Ved. Karolina Panto

Karolis Tiškevičius, Jonas Lekšas ir Augustas Šuliauskas aptaria Lietuvos rungtynes su Bosnijos ir Hercegovinos rinktine.

„Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę Krepsinis.net vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, portalo žurnalistai Tautvydas Kubilius ir Gabrielė Miknevičiūtė atsakė į skaitytojų užduotus klausimus.Prenumeruokite mūsų kanalą ir išgirskite podkastą pirmieji!  00:59 – gandai apie „Žalgirio“ mainus: ar Nigelas Williamsas-Gossas būtų geriau nei Thomasas Walkupas?05:15 – „Žalgirio“ naujas dalininkas09:52 – trys Eurolygos pervertinti žaidėjai ir blogiausias turnyro krepšininkas14:40 – „Lietkabelio“ pasirodymas Europos taurėje18:02 – apie Gedimino Žiemelio planus: geriau kurti naują klubą ar perimti esamą?23:10 – „Žalgirio“ šansai išlaikyti Roką Jokubaitį24:10 – Roberto Javtoko darbas „Žalgiryje“ ir galimas LKF vairo perėjimas28:30 – apie „Šiaulių“ centrą Kasparą Bėrzinį32:05 – geriausias LKL treneris34:25 – ką mainytume „Žalgiryje“36:29 – ar „Rytą“ paliktų amerikiečiai, o Maurice‘as Ndouras tiktų „Real“ ekipai?40:05 – Eurolygos tritaškių ir dėjimų konkursų laimėtojai41:09 – ar realu „Žalgiriui“ išsaugoti visus legionierius?43:45 – „Chimki“ reikalai ir kuriai komandai tiktų Aleksejus Švedas50:35 – Lietuvos rinktinės palyginimas su futbolo rinktine50:57 – Gedimino Oreliko perėjimas į Bosnijos ir Hercegovinos klubą53:08 – „Barcelona“ elgesys Thomaso Heurtelio atžvilgiu57:15 – peticija prieš Darių Gudelį58:20 – ar keistume Džordže Gagičių į Roką Gustį?59:15 – Roko Giedraičio ir Mariaus Grigonio šansai keltis į NBA1:02:24 – gražūs ir negražūs metimai1:03:20 – „urBONUSas“ su Dainiumi Adomaičiu1:08:45 – ką pasirinktume vietoje Pauliaus Jankūno1:09:15 – buvusių „Žalgirio“ žaidėjų darbas administracijoje1:12:00 – negavę šanso rinktinėje, nors turėjo žaisti1:13:14 – kada žaidėjas dar laikomas jaunu1:15:22 – kodėl spaudos konferencijose neužduodami aštrūs klausimai?1:18:36 – Lietuvos rinktinė po penkerių metų

Laidoje – vyrų grupė „Ugniavijas”.Pokalbis apie partizanų ir karo dainas, apie patriotiškumą, karą be ginklų, emigraciją ir atsidavimą Tėvynei. Jausmai, karo dainos, dainuojant liudininkams ir išgyvenimai perteikiant partizanines nuotaikas jaunajai kartai. Studijoje pokalbis su vyrų grupės „Ugniavijas” muzikantais – Martynu Švedu ir Kazimieru Sadausku.Toliau žvelgsime į pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika. Ved. Marius Šinkūnas.

„Muzikiniame pastiše“ – vyrų grupė „Ugniavijas”.Toliau žvelgsime į Pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika.

„Muzikiniame pastiše“ – vyrų grupė „Ugniavijas”.Toliau žvelgsime į Pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika.

Pokalbis apie partizanų ir karo dainas, apie patriotiškumą, karą be ginklų, emigraciją ir atsidavimą savo Tėvynei. Jausmai, karo dainos, dainuojant liudininkams ir išgyvenimai perteikiant partizanines nuotaikas jaunajai kartai. Studijoje pokalbis su vyrų grupės „Ugniavijas” muzikantais – Martynu Švedu ir Kazimieru Sadausku.Toliau žvelgsime į pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika.

Pokalbis apie partizanų ir karo dainas, apie patriotiškumą, karą be ginklų, emigraciją ir atsidavimą savo Tėvynei. Jausmai, karo dainos, dainuojant liudininkams ir išgyvenimai perteikiant partizanines nuotaikas jaunajai kartai. Studijoje pokalbis su vyrų grupės „Ugniavijas” muzikantais – Martynu Švedu ir Kazimieru Sadausku.Toliau žvelgsime į pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika.

Pokalbis su Lietuvos Rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamo Pirmosios knygos konkurso 2013 metų laureate, vertėja Kristina Tamulevičiūte. Ji laimėjo prozos sekcijoje ir išleido esė knygą „Pasakojimas apie vieną miestą“, kurioje aprašo potyrius Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve.Kodėl būtent svetimas miestas, svetima kultūra paskatino rašyti tekstus? Kodėl Sarajevas autorei toks panašus į gimtuosius Šiaulius? Kaip sudėtinga istorinė Balkanų patirtis veikia šiandienos Sarajevo gyvenimą?

Pokalbis su Lietuvos Rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamo Pirmosios knygos konkurso 2013 metų laureate, vertėja Kristina Tamulevičiūte. Ji laimėjo prozos sekcijoje ir išleido esė knygą „Pasakojimas apie vieną miestą“, kurioje aprašo potyrius Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve.Kodėl būtent svetimas miestas, svetima kultūra paskatino rašyti tekstus? Kodėl Sarajevas autorei toks panašus į gimtuosius Šiaulius? Kaip sudėtinga istorinė Balkanų patirtis veikia šiandienos Sarajevo gyvenimą?