Podcasts about nuolat

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Privalomasis istorijos egzaminas mūsų švietimo sistemą ir jos logiką priartina prie absurdo dramaturgijos“, – sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kauno kolegijoje eksponuojama paroda „Medžio labirintai – daugialypė marketri geometrija“. Joje – studentų sukurti paveikslai iš medžio, atlikti marketri technika. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Politinis spaudimas muziejams Europoje tampa vis aktualesne problema, kai finansavimo ir turinio kontrolė graso kultūros įstaigų nepriklausomybei. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė muziejų susiduria su bandymais daryti įtaką jų parodų temoms ar veiklos kryptims, ypač istorijos interpretacijoje. Ar šie iššūkiai aktualūs ir Lietuvos muziejams?Nuolat kintantys lūkesčiai, iššūkiai ir visuomenės dėmesys dažnai palieka gilius pėdsakus atlikėjų psichikoje, o parama ne visada būna lengvai prieinama. Kaip menininkai susitvarko su vidinėmis krizėmis, ir ar Lietuvoje esame pasirengę apie tai kalbėti atvirai?Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė. Nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė? Domisi Evelina Povilavičiūtė.Vilniuje jau trečią kartą vyksta tarptautinis festivalis-dirbtuvės „ContemPLAY“. Kokią ilgalaikę įtaką jis gali turėti šiuolaikinės muzikos raidai Lietuvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Deimantės Rudžinskaitės-Ivanauskės prisiminimai iš vaikystės ir paauglystės vien skausmas, pažeminimas ir smurtas. Vaikystėje kone kasdien Deimantę diržu lupdavo mama, paauglystėje prisidėjo ir tėvo kumščiai.Iš siaubingų tėvų mergina ištrūko prieš keliolika metų, kai ėmė studijuoti ir nuo to laiko nutraukė visus ryšius.Deimantei pavyko susikurti save iš naujo, išsigydyti traumas. Šiandien ji laimingai ištekėjusi, dirba mėgstamą fotografės darbą ir į savo praeitį žiūri kaip į svetimą kino filmą.Ved. Lavija Šurnaitė

Spaudos apžvalga.„Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje tamsių langų bus vis daugiau, todėl vertėtų pasistengti, kad bent Vilniaus centras neatrodytų kaip tuštėjanti Lietuvos provincija“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie miestą ir pastatų apšvietimą naktį.„Ne kartą dalyvauti Dainų šventėje – didžiulis įvertinimas mažam miesteliui“, – sako Matuizų kultūros centro vadovė Irena Čeplikienė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.UREHERIT: kokių žmogiškųjų resursų reikia Ukrainos kultūros paveldui apsaugoti ir atkurti?Šūkiu „Nepaisant mūsų” į Klaipėdą sugrįžta kasmetinis festivalis Theatrium.Sekmadienį prasidėjo jubiliejinis 60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Šiandien Rašytojų sąjungos kieme įvyks Jaunųjų poetų vakaras „Sueiliuotas pavasaris“. Kokie iššūkiai kyla norint įsilieti į poetų bendruomenę?Dar sovietmečiu užsimezgusi žurnalistikos studentų tradicija gegužės pradžioje švęsti profesines dienas „leŽuDi“ gyvuoja iki šiol. Kaip žiniasklaidos lauką mato jaunieji žurnalistai?Ved. Justė Luščinskytė

Jaryna Čornohuz – ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė, šiemet apdovanota Nacionaline Taraso Ševčenkos premija. Ji už Ukrainą kaunasi fronte ir atstovauja jai užsienyje. Šį savaitgalį Jaryna Čornohuz – Kauno literatūros savaitės viešnia.Iki savaitės pabaigos vyksta festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, jame kelis darbus pristato kūrėja Cherish Menzo. Pokalbis su ja apie juodaodžių kūnų pasakojamas istorijas ir kūno hiperseksualizavimą.Pasaulio kultūros apžvalga.Kodėl anglų kalba dar negarantuoja sėkmės „Eurovizijoje“ ir kaip Evelina Sašenko šiame konkurse kartą išgelbėjo prancūzus?„Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje tamsių langų bus vis daugiau, todėl vertėtų pasistengti, kad bent Vilniaus centras neatrodytų kaip tuštėjanti Lietuvos provincija“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie miestą ir pastatų apšvietimą naktį.Šią savaitę išrinktos metų knygos ir paskelbtos „Pirmosios knygos konkurso“ laureatės. Debiutuojančios poetė Rūta Vyžintaitė-Lajienė ir prozininkė Greta Gudelytė pasakoja apie savo santykį su rašymu ir dalijasi mintimis apie konkursui skiriamą kritiką, jog šis patiria „prestižo eroziją“.Drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė sako, kad mada gali padėti atspindėti etnines, socialines bei kultūrines patirtis, išryškinti problemas, o tinkamai panaudojus mados priemones, ir pasiūlyti sprendimus. Sostinės galerijoje „Artifex“ veikia jos kūrybos ir mokslinio darbo paroda, kurioje dizainerė tyrinėja mados aktyvizmą skirtingais laikotarpiais.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo - „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi, kokie procesai vyko Lietuvos teatruose, kokios naujos terndencijos pastebėtos – pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Deimante Dementavičiūte-Stankuviene.„Dabar 2014-ieji. Ir mums pradeda trūkti šviesos. Leviatano šešėlis gaubia vis daugiau žmonių ir gamtos prieglobsčio. Mums reikia utopijos“, – taip savo kalbą pradėjo Leonido Donskio premijos laureatas Lenkijos poetas, „Paribio“ fondo steigėjas Krzysztofas Czyżewskis.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie pirmąsias kino muzikos kompozitores, kurių gretos per pastarąjį dešimtmetį vis didėja. Tai muzikos novatorės, kurios keičia vieno svarbiausių kino komponentų skambesį ir požiūrį į moteriškąją kūrybą.„Teko būti liudininke įdomių ir istoriškai svarbių Lietuvos dailės gyvenimo įvykių, pažinti daug išskirtinių asmenybių. Labai svarbu fiksuoti kūrybos faktus“, - yra sakiusi dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, leidėja Danutė Zovienė. Apie Lietuvos dailės kritiką ir leidybą, apie praėjusio amžiaus meno procesus ir dailininkų gyvenimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti.Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima atsakyti, kokia mityba tinkamiausia žmogui? Ko galime pasimokyti iš sveikiausių pasaulio regionų?Pokalbis su mokslininku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriumi, gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje iniciatoriumi dr. Tomu Vaičiūnu.Ved. Ignas Klėjus

Šią savaitę Rusija nuolat atakuoja Odesos uostą ir kitus pietų Ukrainos regionus.Rusnėje atidengiamas suoliukas muzikologei, laidų kūrėjai ir vedėjai Zitai Kelmickaitei atminti.SADM: mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos jau dabar gali teikti prašymus dėl nemokamo maitinimo mokyklose ir paramos mokinio reikmenims įsigyti.Kaip VMI nustato įmones, kurios slepia mokesčius?Klaipėdoje -Jūros šventė.Ved. Madona Lučkaitė

Jau trisdešimt metų virš Lietuvos literatūros kybo sunkus lietaus debesis, atplaukęs iš Jurgio Kunčino romano „Tūla“. Trisdešimt metų tai, ko gero, stipriausia meilės istorija, parašyta lietuviškai. Nuolat skaitoma, neužmirštama, kiekvienos skaitytojų kartos atrandama iš naujo.Ne vieną romaną, apsakymų ir eilėraščių rinkinį išleidęs Jurgis Kunčinas šiuo romanu tapo vienu svabiausių ne tik XX amžiaus pabaigos, bet ir viso nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos rašytojų.Apie „Tūlos“ neblėstančią jėgą, jos proziškumą ir poetiškumą, literatūrinius ir kultūrinius kontekstus „Pirmame sakinyje“ kalbamės su šiuolaikinės literatūros tyrinėtoja Audinga Pelurityte-Tikuišiene.Regimanto Tamošaičio nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Nepaisant kandidatų prašymų naikinti rezultatus, Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino merų rinkimų rezultatus Anykščiuose ir Visagine.Nuolat akcentuodama kolektyvinę gynybą, Vokietijos brigados dislokavimo klausimą, Lietuva pamiršta trečiąjį NATO straipsnį. Jis numato, kad kiekviena NATO šalis pirmiausia pati turi pasirūpinti savo saugumu. Tokią kritiką išsako buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodžesas. Vilniuje vyksta aštuntasis saugumo forumas, kuriame nagrinėjama ateities atgrasymo strategija Baltijos regione, akcentuojamas regiono saugumo jautrumas bei NATO ir ES svarba naujų iššūkių akivaizdoje.Miškuose prie Vandžiogalos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai stebi didžiulę klajojančių stumbrų bandą. Ūkininkai baiminasi dėl laukų, kuri auga žieminiai kviečiai, gamtininkai sako, kad banda turėtų judėti giliau į miškus.Į LRT girdi kreipėsi keli klausytojai besipiktinantys nauja Vilniaus viešojo transporto e-bilieto sistema – turimo bilieto neužteks tik aktyvuoti kaip iki šiol, bet kaskart reikės ir pažymėti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Gintarė Eidimtaitė, dirbanti Somalyje.Kokias problemas gali išspręsti Mokytojų Palaikymo Ratai? Tai - viena iš Prezidentūros globojamų Lietuvos galios iniciatyvų. Eglė Stankūnaitė, fizikos mokytoja ir mokytojų palaikymo įkūrėja.Kiek kultūros organizacijos linkusios keistis viduje ir plačiau atsiverti visuomenei? Ką daryti, jei norisi pokyčių, bet nežinai, kokių? Milda Laužikaitė, organizacijos Kūrybinės jungtys vadovė. Virginija Šiukščienė — Šiaulių Aušros muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Austėja Tavoraitė —kurianti praktikė.Kodėl mums svarbu vis iš naujo domėtis Holokaustu? Istorikas Nerijus Šepetys parašė knygą „Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo“.LRT faktai.AUKSINIS PROTAS.Ved. Živilė Kropaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu apie tai kaip klimato kaita keičia Lietuvos gamtą.Ar sudėtinga parašyti knygą paaugliams? Apie tai pasakoja fantastinės melodramos paaugliams „Fuga“ autorė Aušra Chlevickaitė.Pokalbis su vienintele laivavede Klaipėdos uoste Almante Puodžiukaityte. Kodėl šis darbas anksčiau laikytas itin vyrišku? Kokie šios profesijos iššūkiai? Laidoje, be Almantės Puodžiukaitytės, dalyvauja Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnybos vadovas, vyriausiasis operatorius Rimvydas Eitutis.„Mes priešui – svarbiausias taikinys, nes vienu šūviu galime nukauti daug priešo karių. Todėl mus nuolat medžioja priešo dronai, artilerija. Nuolat bėgiojame – keičiame pozicijas“, - taip apie savo darbą pasakoja Ukrainos minosvaidžių būrio vadė Olha BiharVed. Agnė Skamarakaitė

Šiandien prasideda išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.Palangoje šiandien atidengiamas paminklas prezidentui Antanui Smetonai. Paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui planuota statyti Vilniuje.Ar skaitote kandidatų į merus ir partijų rinkimų programas? Ar balsuoti eisite paskaitę programąs?Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai pradeda pirmąsias šiemet pratybas šalyje. Jie treniruosis kartu su Lietuvos kariais pratybose „Grifono žaibas“, atliks bendras operacijas.Lietuvoje niekaip nepavyksta sukurti bendros transporto bilietų pardavimo sistemos, Tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek autobusų vežėjai turi savas sistemas. Anot verslininkų, tai lemia ir tarpusavio konkurencija, ir valstybės per menkos pastangos.Pirmosiomis plataus masto karo dienomis, knygų leidyklos Ukrainoje buvo priverstos stabdyti veiklą, tačiau po dviejų mėnesių leidyba ėmė atsigauti. Nuolat dingstant elektrai ir internetui, ukrainiečiai puolė skaityti knygas. Anot leidėjų, populiariausios – apie Rusijos istoriją ir jų norą valdyti pasaulį.Po nelaimės, kai kūno kultūros pamokoje mirė trylikos metų moksleivė - kaltųjų paieškos. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad mokykla informacijos apie moksleivės sveikatos problemas - neturėjo. Tuo metu visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad kasmet vykdomi vaikų sveikatos patikrinimai dažnai atliekami atsainiai.Ved. Rūta Kupetytė

Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ naujo numerio apžvalga.Savo komentare menotyrininkas Ernestas Parulskis svarsto, ar menininkai turėtų bijoti dirbtinio intelekto.„Man didžiausias iššūkis yra išlaikyti susidomėjimą kuo nors. /…/ Nuolat ieškau būdų išsaugoti aistrą, įkvėpimą ir užsidegimą“, – atskleidžia iš Lietuvos kilusi mišrių kovos menų sportininkė Rose Namajūnas.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Pirmoji viešoji sostinės elektrinė mini 120 įkūrimo metines, o Energetikos ir technikos muziejus – 20 veiklos metų jubiliejų. Vasario 14–19 d. muziejus parengė plačią kultūros programą, kurioje – nuo nemokamo muziejaus lankymo iki muzikos atlikėjų koncertų naujoje Virsmo salėje.Meilės dieną kviečiame nusikelti į meilės romanus. Kodėl tai vienas populiariausių literatūros žanrų – meilės romanai puikuojasi knygynų topuose, o bibliotekose nusidriekia ilgos virtualios eilės?Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Šį vakarą įvyks pirmasis improvizacinės muzikos renginių ciklo „Blind Dates“ (liet. „Akli Pasimatymai“) pasirodymas. Akluose muzikiniuose pasimatymuose, vykstančiuose kartą per mėnesį, susitinka du profesionalūs, įvairių instrumentų ir sričių muzikantai. Šių renginių metu, atlikėjai scenoje matosi pirmą kartą – tokiu būdu kuria muzikinį pasirodymą improvizuodami, gyvai prieš žiūrovų akis.Ved. Urtė Karalaitė

Ketvirtą kartą sostinėje vyksta šiuolaikinio meno pažinimo iniciatyva „SU-MENĖK“. Ką įdomaus šiemet lankytojams pasiūlys projektas?Minint pasaulinę kovos su vėžiu dieną – apie naują iniciatyvą, skirtą palaikyti sergančiuosius onkologinės ligos kelyje. Taip pat - ir apie naują mokslininkų atrastą būdą, kaip greičiau aptikti gimdos vėžį.Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai, prieš tris dešimtmečius išgyvenę serbų kariuomenės apsiausties sąlygomis, dalijasi patirtimi su Ukraina.Nuo kitų metų Varšuvoje atsiras švaraus transporto zona – į centrą nebus įleidžiami seni automobiliai.Ved. Karolina Panto

Nuolat girdime, kaip svarbu žaidimai. Tik kas jiems turi laiko? Kiek kartų reikės perdegti ir kitaip dažnai pamesti džiaugsmą, kol pagaliau išmoksime savęs klausyti? O gal gali būti taip, kad žaidimai taps mūsų nauju darbu? Terapeutai sako, kad kiekviename mūsų gyvena mažas vaikas. Antanas Bernatonis specialiai jo neieškojo. Kone netyčia persikėlęs iš Vilniaus centro į mažą miestelį, pateko į kūrėjų bendruomenę, iš naujo atrado save ir nubėgo pirmąjį maratoną. Tai šviesus pokalbis įrašytas tarp dviejų traukinio bėgių stovinčiame Antano namuke. Jo tikslas? Įkvėpti laisvės!  Taip pat, „Veiklių moterų klube“ galite rasti pokalbį kartu su Antanu, kuriame jis duoda patarimus, kaip patikrinti naujo verslo idėjos potencialą ir pradėti naudojant mažus kaštus. Prisijunk į klubą: kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese PASKUTINĖ proga prisijungti prie pokyčių programos moterims rudens sesijos, kuri startuoja jau rugsėjo 22 dieną, registruotis programai gali čia: kadaraidarykgerai.lt/pages/online-pokyciu-programa-moterims  

NATO Lietuvai ir kitoms rytinio Aljanso sparno valstybėms ketina numatyti iš anksto priskirtas pajėgas, tačiau ne visos jos bus nuolat dislokuotos šiose šalyse.Sjeverodonecko miesto meras teigia, kad Ukrainos pajėgos toliau kontroliuoja pramoninę miesto dalį. Sjeverodoneckas, pasak mero, nėra visiškai izoliuotas nuo Ukrainos kontroliuojamų teritorijų, o šalies kariai nepaiso Rusijos reikalavimų sudėti ginklus.Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas perkeltas į griežto režimo pataisos koloniją. Apie tai pranešę jo sąjungininkai kartu išreiškė ir susirūpinimą kalinio saugumu. Navalnas yra nuteistas kalėti už lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimą senoje byloje, o kovą įkalinimo bausmė buvo pratęsta iki devynerių metų, nes jis buvo pripažintas kaltu dėl aukų politinei organizacijai išgrobstymo ir teismo negerbimo.Į LRT girdi kreipėsi vilnietis sulaukęs automatizuoto skambučio iš vieno privataus elektros tiekėjo. Paskambinęs autoatsakiklis vyrui priminė, kad pasirinkti elektros tiekėją liko dvi savaitės ir paragino kuo skubiau tai padaryti. Tačiau iš tiesų paskutinė elektros tiekėjo pasirinkimo diena yra birželio 18-oji diena. Energetikos ministras Dainius Kreivys LRT radijui apie tai, kiek dar vartotojų nepasirinko elektros tiekėjo, ir ar yra galimybė, kad laikas vis dėlto gali būti pratęstas?Ved. Liuda Kudinova

„Nuolat jautiesi kaltas, kad nedarai pakankamai arba darai ne tą. Kažkas drabužius rūšiuoja, dar kažką, o tu čia kažkokias žinias rašinėji į facebooką. Ar čia rimtas užsiėmimas? Nu ne“, – sako Marius Burokas.   Poetas, vertėjas, lietaratūros kritikas dienas pradeda ir baigia rašydamas naujienų apie karą Ukrainoje santraukas, o protarpiais išverčia ukrainiečių poezijos. Būtent tai, sako, padeda jam neišsikraustyti iš proto, kai naujienų srautą ir svorį sunku bepakelti. O po Mariaus įrašais žmonės nuolat dėkoja – matyt, „nerimtas“ jo užsiėmimas visgi daug kam labai reikalingas.   Šiame pokalbyje aptariame, kodėl svarbu neprarasti susidomėjimo ir nuolat save informuoti, kokia yra poezijos reikšmė sunkiais laikotarpiais ir kaip išbūti kasdienoje vis persvarstant save kaip žmogų ir žmogiškumą apskritai.   Epizodo autorė ir fotografė: Berta Tilmantaitė Epizodo montažo režisierius: Adomas Zubė   Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/marius-burokas-ir-poezija-padedanti-neissikraustyti-is-proto   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

Kodėl negalime paprašyti didesnės algos? Kodėl jaučiame kaltę tiek ilsėdamiesi, tiek dirbdami? Ar nenorėdami važiuoti lankyti tėvų? Kodėl, brėždami ribas, manome esą kalės ar šunsnukiai? Ar saugodami kitus, nesaugome savęs? Nuo ko turėtume pradėti mokytis mylėti ir priimti save? Šiuos ir daugybę kitų klausimų, su kuriais žmonės atsisėda į koučerio kėdę, aptarsime LAIMĖS DIETOJE, kurios viešnia šįkart - lavybininkė, feministė ir tiesos skatintoja Vita Janas.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Po devynerių metų pertraukos į Eurolygą sugrįžęs Donatas Motiejūnas iš naujo pripranta prie Europos krepšinio. „Monaco“ papildęs krepšininkas pokalbyje su BasketNews prisiminė savo pirmuosius žingsnius Eurolygoje, papasakojo apie sugrįžimą į Europą, etapą Kinijoje ir Lietuvos krepšinio problemas.   Temos: Pirmosios Donato Motiejūno rungtynės Eurolygoje (0:00); Ką Donatas Motiejūnas patartų 21-erių Donatui Motiejūnui? (3:50); Etapas Kinijoje ir turėti pasiūlymai Europoje (05:57); Sėkmingi sezonai su Balkanų treneriais (10:30); Nuolat dėmesį rodanti Minesotos „Timberwolves“ (15:05); Sugrįžimas į Europos krepšinį (17:00); Grubus žaidimas Kinijos lygoje ir netaiklūs baudų metimai (21:50); „Žalgirio“ tema „Monaco“ komandoje (33:20); Brocko Motumo atvykimas į „Monaco“ (38:10); Būsimas mačas su „Žalgiriu“ (41:00); Kaip kinai bandė išlaikyti Motiejūną (44:00); Lietuvos krepšinio problemos (46:16); Artėjančio sezono tikslai (1:01:20).

Vilniaus miesto skaitmeninės strategijos autorė, Harvardo universiteto Digital Program narė, IT mokslų daktarė, pranešėja įvairiose konferencijose, Lietuvos IT vadovu klubo Cio.lt vadovė. Nuolat aktyviai prisideda prie skaitmeninių inovacijų plėtojimo.

Mus supantis informacinis laukas šiandien kaip niekad aktyvus ir kintantis. Nuolat tobulėjančios technologijos informacinį srautą didina vis stipriau. Pranešimo metu kalbėsime apie tai, kas yra absoliutus skaidrumas, kaip tinkamai parengti įmonės saugumo ir asmens duomenų apsaugos politikas.

„Liūdno vaizdo riteriai“- taip trumpai apibūdintume depresyvias asmenybes. Nuolat nusiminę, „ stiklinė pusiau tuščia“, netiki savo galimybėmis ką nors gyvenime pakeisti. Jautriai reaguoja į bet kokius sunkumus, linkę greitai pasiduoti. Svarbu nesutapatinti depresyvios asmenybės su sergančiu depresija žmogumi!Apie depresyvios asmenybės ypatumus ir keistenybes. Ar kiekvieną patiriantį depresiją galime vadinti depresyvia asmenybe?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Nuolat norime atsidėkoti remiantiems „Trigubo dublio“ laidą žmonėms ir ją žiūrintiems. Jūs pastūmėjote mus pabandyti būti maksimaliai aktualiems :) Todėl mūsų laida iki sezono pabaigos bus transliuojama tiesiogiai. Jeigu norėsite daugiau tiesioginių transliacijų spauskite patinka ir mes į tai atsižvelgsime. Na, o kad laida gyvuotų ir kitą sezoną prisidėkite prie jos contribee platformoje: https://contribee.com/trigubasdublis

Nuolat norime atsidėkoti remiantiems „Trigubo dublio“ laidą žmonėms ir ją žiūrintiems. Jūs pastūmėjote mus pabandyti būti maksimaliai aktualiems :) Todėl mūsų laida iki sezono pabaigos bus transliuojama tiesiogiai. Jeigu norėsite daugiau tiesioginių transliacijų spauskite patinka ir mes į tai atsižvelgsime. Na, o kad laida gyvuotų ir kitą sezoną prisidėkite prie jos contribee platformoje: https://contribee.com/trigubasdublis

„Išeik iš komforto zonos!”- raginame vieni kitus, tikėdamasi, kad taip praplėsime savo horizontus. Nuolat keistis skatina ir nenumatyti gyvenimo įvykiai arba adrenalino troškulys.Kada pokyčiai neišvengiami? O kada beprasmiai? Kaip vyksta pokyčiai? Kokios kliūtys ir būtinos prielaidos?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina žmones aktyviai ir atsakingai balsuoti Seimo rinkimuose bei teigia, kad koronavirusas negali tapti priežastimi atsisakyti pilietinės pareigos. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų darbuotojai nustatytas COVID-19 viruso atvejis. COVID-19 rodo jėgą, situacija rimtėja ir Italijoje, statistika primena pavasario skaičius. Nuo kornaviruso pradžios demakratijos padėti pablogėjo 80-yje šalių. Nobelio literatūros premijos lauretė amerikietė poetė ir eseistė Luiz Gliuk, viena žymiausių dabartinės amerikiečių literatūros lyrikių, kurios poezijoje daug humoro ir sąmojo. Kaip Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus paveiks sąmokslo teorijos. Ved. Simona Vasiliauskaitė

,,Nuolat augantis skaitmeninių įrenginių naudojimas pritraukia vis daugiau kibernetinių nusikaltėlių“, – konstatuojama naujoje tarptautinės kibernetinio saugumo bendrovės grėsmės ataskaitoje. Apgavikų akiratyje ne tik eiliniai piliečiai, bet ir solidžios bendrovės, o patirti nuostoliai skaičiuojami šimtais tūkstančių. Kiek spėjama reaguoti, ar dar įmanoma apsisaugoti nuo nuolat tobulėjančių apgavikų? Apie tai diskutuos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės konsultantė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto daktarė Renata Marcinauskaitė; SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola, informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis ir Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Ved. Artūras Matusas.

Nuo praėjusių metų rudens vidutinį greitį keliuose matuojantys 25 sektoriniai matuokliai šiemet jau užfiksavo daugiau kaip 50 tūkstančių greičio viršijimo atvejų, trečdalį prasižengusiųjų jau pasiekė administracinės nuobaudos. Tyrimai rodo, kad dažniausiai žmonėms rūpi ne prekės kaina, o ar jai taikoma nuolaida.Puodelis kvapnios kavos gali kainuoti nuo dviejų iki penkių eurų, tačiau kavos pupelių augintojai nuolat skursta, todėl palieka plantacijas dėl geriau apmokamų darbų.Seimas pareiškė pasitikėjimą Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu. Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad valdantieji susisiekimo ministru pasiūlė buvusį šios ministerijos viceministrą Vladislavą Kondratovičių, o vidaus reikalų ministru – parlamentarą Jaroslavą Narkevičių, žemės ūkio ministru siūlomas Seimo narys Andrius Palionis.Lietuvos kandidatai į Europos Komisiją. Išradėjas Elonas Muskas atskleidė naujausius savo planus apie tobulinamą išradimą, kuris sujungtų žmogaus smegenis su kompiuteriu.Per artimiausius trejus metus naujų samdomų darbuotojų poreikis nuolat augs.Festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodys operos solistė Asmik Grigorian.Lietuvos radijo ir televizijos interneto svetainėje vyksta gražiausio Lietuvos vietovardžio rinkimai.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Ką skaito aktorė Elžbieta Latėnaitė? Apžvalgininko R. Valatkos komentaras. Kuo skiriasi nuomonė ir neapykantos kalba?Ved. Darius Matas.

Algimantą Aleksandravičių galima pavadinti vienu istoriškiausių šiandienos Lietuvos fotomenininkų. Nuolat su istorijos ir atminties temomis dirbdamas A. Aleksandravičius sukūrė įspūdingą mūsų genties veidų archyvą, užfiksavo svarbiausias LDK paveldo bei atminties vietas Baltarusijoje ir Ukrainoje, o taip pat ėmėsi Lietuvos epo vaizdais formavimo. Kodėl šis fotomenininkas atsigręžė į Lietuvos istoriją ir mūsų valstybės bei visuomenės atminties vietas? Kas sudaro A. Aleksandravičiaus „paveldo šešėlių fotografavimo metodo” išskirtinumą? Kaip šis žmogus dirba su vietomis, peizažais, objektais, žmonėmis, kurių fotografijos suformavo Lietuvos vaizdų epo pagrindą?Ved. Aurimas Švedas.

Metų pabaigoje dažnai svajojame, kaip pakeisime savo gyvenimą po naujųjų, kaip pradėsime sportuoti, sveikai valgyti, skaityti knygas ir t.t. Ar įmanoma pakeisti savo gyvenimą, kaip į jį žiūrėti kūrybingai ? „Svarbu neprarasti sielos, nes norinčių ją nupirkti aplink pilna“- sako reklamos kūrėjas, kūrybingumo dėstytojas, režisierius Tomas Ramanauskas. Socialiniai tinklai mus skatina susikurti tobulo, savimi patenkinto, sėkmingo žmogaus įvaizdį. Nuolat transliuojamos reklamos mums rodo populiarius, daug pasiekusius žmones, kurie gali viską nusipirkti ir lengvai bendrauti. Visa tai veikia mūsų gyvenimą, siekiame būti panašūs į viešuosiu žmones. Kaip susikurti savo gyvenimą? Kaip kūrybingai atrasti savo veiklas ir mėgstamus užsiėmimus? Apie kūrybingo gyvenimo galimybes kalbamės su studijos svečiu reklamos kūrėju, žurnalistu, rašytoju Tomu Ramanausku.

„Literatūrinis kanonas yra tai, kas mus susieja kaip kultūrinę bendruomenę“, – sako literatūros tyrinėtoja Viktorija Šeina.Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dažnai bandome apibendrinti, kas mes lietuviai tokie esame, kas mus kuria. Literatūroje vienas iš tokių rakursų neabejotinai yra kanono klausimas. Jis ne tik bendras ir teorinis, bet ir aktualus. Nuolat diskutuojame dėl to, kas priklauso lietuvių literatūros kanonui. Kaip veikia literatūros kanonas, kaip jis susikuria ir kur pasirodo? Ar būtų įmanoma išbraukti iš lietuvių poezijos kanono Salomėją Nėrį? Ką daryti su paminklu Petrui Cvirkai? Kaip į kanono pokyčius reaguoja mokykla? Apie tai kalbėsimės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.Ved. Rimantas Kmita.

„Literatūrinis kanonas yra tai, kas mus susieja kaip kultūrinę bendruomenę“, – sako literatūros tyrinėtoja Viktorija Šeina.Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dažnai bandome apibendrinti, kas mes lietuviai tokie esame, kas mus kuria. Literatūroje vienas iš tokių rakursų neabejotinai yra kanono klausimas. Jis ne tik bendras ir teorinis, bet ir aktualus. Nuolat diskutuojame dėl to, kas priklauso lietuvių literatūros kanonui. Kaip veikia literatūros kanonas, kaip jis susikuria ir kur pasirodo? Ar būtų įmanoma išbraukti iš lietuvių poezijos kanono Salomėją Nėrį? Ką daryti su paminklu Petrui Cvirkai? Kaip į kanono pokyčius reaguoja mokykla? Apie tai kalbėsimės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.Ved. Rimantas Kmita.

Prisiminsime roko muzikos karalienę „Queen“, kurios šlovė neblėsta ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų po dramatiškos pabaigos. Nuolat atgimstanti „Bohemiškoji rapsodija“ sužavi vis naujas kartas klausytojų. Aptarsime grupės „Queen“ kūrybinį kelią. Pirmoje laidoje minėsime laikotarpį nuo 1973 iki 1980 m. Studijoje svečiuosis „Queen“ kūrybos žinovai Audrius Dabrovolskas ir Tomas Čepelevskis. Ved. Lukas Devita.

Prisiminsime roko muzikos karalienę „Queen“, kurios šlovė neblėsta ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų po dramatiškos pabaigos. Nuolat atgimstanti „Bohemiškoji rapsodija“ sužavi vis naujas kartas klausytojų. Aptarsime grupės „Queen“ kūrybinį kelią. Pirmoje laidoje minėsime laikotarpį nuo 1973 iki 1980 m. Studijoje svečiuosis „Queen“ kūrybos žinovai Audrius Dabrovolskas ir Tomas Čepelevskis. Ved. Lukas Devita.

Įstatymuose aiškiai sakoma, kad naktį bare nusipirkus alkoholio jo išsinešti negalima, tačiau realybė visiškai kitokia – alkoholio nesunkiai galima gauti bet kuriuo paros metu. Kodėl taip yra? Kurios institucijos dar turėtų pasitempti?Nuolat skauda pilvą, prasta savijauta, bet gydytojai negali pasakyti, kas negerai. Tikėtina, kad taip yra dėl dubens venų sutrikimų. Kas tai per sutrikimai ir kiek lengva juos diagnozuoti? Pokalbis su Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovu, Lietuvos kraujagyslių draugijos pirmininku doc. Linu Velička.Ar ateis diena, kai austrės bus valgomos kone kiekvieno namuose ir netgi bus auginamos Lietuvoje? To klausime jau prasidėjusio austrių festivalio sumanytojos ir įkūrėjos Indrės Leikauskės.Ved. Edvardas Kubilius.

Vilma Nasteckienė apie tai, kodėl įmonių vadovai nesugeba atsistoti į klientų batus. Laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečiuojasi LEAN organizacinės kultūros konsultantė, holistinės vadybos trenerė Vilma Nasteckienė. „Į įmones žiūrime kaip į visumą. Mes pradedame ne nuo vadovo, o nuo kliento. Tarp įmonės ir pelno yra tarpinė grandis, kuri vadinasi klientas. Tai holistinė vadyba yra apie tai, kad įmonės mums – sistema, kurioje veikia žmonės, procesai ir kuriama vertė klientui“, – į laidos vedėjo klausimą, kas gi yra holistinė vadyba, atsako V. Nasteckienė. Vertės kūrimas holistinėje vadyboje, anot laidos viešnios, prasideda ne tik nuo kliento poreikio, bet ir pasirinkimo pačioje įmonėje, kokį ir kokia apimtimi tą poreikį tenkinsime. V. Nasteckienė pataria vadovams dažniau atsistoti į kliento batus, tačiau kartu sutinka, kad tai padaryti kartais būna išties sudėtinga, nes visas dėmesys sutelkiamas į rezultatą. „Vienareikšmio atsakymo kodėl, turbūt, nėra. Komandoje nuolat tai studijuojame, lyginame, ieškome atsakymo. Nesinori niekada per daug filosofuoti. Galvoju, kad visgi labai stipri teilorizmo (angl.dar kitaip scientific management) įtaka. Kaip ir Vakarai, koncentruojamės į rezultatą. Mes esame tai pasigriebę ir įsikabinę. Nuolat matuojame, skaičiuojame. Nežinau, kodėl. Galbūt skaičiai ramina, jie lengviau suprantami“, – mintimis dalinasi V. Nasteckienė.

Kai tenka stoti akistaton su gąsdinančiais dalykais, psichika lyg rūpestinga mama atitveria saugančia gynybine siena. Išvengiame tikrovės keliamo siaubo ir pabėgame nuo savojo silpnumo, neadekvatumo, nesaugumo.Deja, saugumas taip užliūliuoja, jog už jį teikiančių mūrų įsikuriame ilgam. Slepiamės nuo kritikos, nuo būtinybės priimti sprendimus ir juos lydinčią atsakomybę, bėgame nuo iššūkių, nuo naujų patirčių, naujos informacijos ir... atrodome keisti, neadekvatūs, pikti, riboti, užsispyrę. Nuolat gindamiesi vis labiau tolstame nuo žmonių, kol liekame vienatvėje išdidžiai žvelgti į pro šalį bėgantį gyvenimą nuo saugančios tvirtovės kuorų.Kokiais būdais psichika saugo? Kada psichikos gynybos yra perteklinės ir žalingos? Ar įmanoma išmokti drąsiau reaguoti į gyvenimą?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Kai tenka stoti akistaton su gąsdinančiais dalykais, psichika lyg rūpestinga mama atitveria saugančia gynybine siena. Išvengiame tikrovės keliamo siaubo ir pabėgame nuo savojo silpnumo, neadekvatumo, nesaugumo.Deja, saugumas taip užliūliuoja, jog už jį teikiančių mūrų įsikuriame ilgam. Slepiamės nuo kritikos, nuo būtinybės priimti sprendimus ir juos lydinčią atsakomybę, bėgame nuo iššūkių, nuo naujų patirčių, naujos informacijos ir... atrodome keisti, neadekvatūs, pikti, riboti, užsispyrę. Nuolat gindamiesi vis labiau tolstame nuo žmonių, kol liekame vienatvėje išdidžiai žvelgti į pro šalį bėgantį gyvenimą nuo saugančios tvirtovės kuorų.Kokiais būdais psichika saugo? Kada psichikos gynybos yra perteklinės ir žalingos? Ar įmanoma išmokti drąsiau reaguoti į gyvenimą?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

„Literatūrinis kanonas yra tai, kas mus susieja kaip kultūrinę bendruomenę“, – sako literatūros tyrinėtoja Viktorija Šeina.Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dažnai bandome apibendrinti, kas mes lietuviai tokie esame, kas mus kuria. Literatūroje vienas iš tokių rakursų neabejotinai yra kanono klausimas. Jis ne tik bendras ir teorinis, bet ir aktualus. Nuolat diskutuojame dėl to, kas priklauso lietuvių literatūros kanonui. Taigi kaip veikia literatūros kanonas, kaip jis susikuria ir kur pasirodo? Ar būtų įmanoma išbraukti iš lietuvių poezijos kanono Salomėją Nėrį? Ką daryti su paminklu Petrui Cvirkai? Kaip į kanono pokyčius reaguoja mokykla? Apie tai kalbėsimės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.

„Literatūrinis kanonas yra tai, kas mus susieja kaip kultūrinę bendruomenę“, – sako literatūros tyrinėtoja Viktorija Šeina.Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dažnai bandome apibendrinti, kas mes lietuviai tokie esame, kas mus kuria. Literatūroje vienas iš tokių rakursų neabejotinai yra kanono klausimas. Jis ne tik bendras ir teorinis, bet ir aktualus. Nuolat diskutuojame dėl to, kas priklauso lietuvių literatūros kanonui. Taigi kaip veikia literatūros kanonas, kaip jis susikuria ir kur pasirodo? Ar būtų įmanoma išbraukti iš lietuvių poezijos kanono Salomėją Nėrį? Ką daryti su paminklu Petrui Cvirkai? Kaip į kanono pokyčius reaguoja mokykla? Apie tai kalbėsimės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.

Kokių gyventojų Lietuvoje daugiau – laimingų ar nelaimingų? Paradoksalu, bet į šį klausimą atsakyti yra sunku, gal net išvis neįmanoma.Nuolat skelbiami įvairiausių sociologinių tyrimų rezultatai, tarptautiniai laimės indeksai ir pasitenkinimo gyvenimo reitingai Lietuvai skiria pačias įvairiausias ir dažnai diametraliai priešingas vietas – nuo gana aukštų iki vos ne blogiausių visame pasaulyje.Vis dėlto ką tik paskelbtas Jungtinių Tautų pasaulio šalių laimės indeksas mūsų šaliai nustatė gana aukštą 50-ą vietą. Pagal jį lietuviai laimingesni už latvius ir estus. Ar Lietuva iš tikrųjų pamažėle tampa laimingų žmonių šalimi?Diskusijoje dalyvauja psichologas, MRU profesorius Gediminas Navaitis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kokių gyventojų Lietuvoje daugiau – laimingų ar nelaimingų? Paradoksalu, bet į šį klausimą atsakyti yra sunku, gal net išvis neįmanoma.Nuolat skelbiami įvairiausių sociologinių tyrimų rezultatai, tarptautiniai laimės indeksai ir pasitenkinimo gyvenimo reitingai Lietuvai skiria pačias įvairiausias ir dažnai diametraliai priešingas vietas – nuo gana aukštų iki vos ne blogiausių visame pasaulyje.Vis dėlto ką tik paskelbtas Jungtinių Tautų pasaulio šalių laimės indeksas mūsų šaliai nustatė gana aukštą 50-ą vietą. Pagal jį lietuviai laimingesni už latvius ir estus. Ar Lietuva iš tikrųjų pamažėle tampa laimingų žmonių šalimi?Diskusijoje dalyvauja psichologas, MRU profesorius Gediminas Navaitis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nuolat girdime apie vandens naudą mūsų organizmui – socialiniuose tinkluose plinta iššūkiai, žmonės buriasi į bendruomenes, kad nepamirštų išgerti bent pora litrų per dieną ir dalijasi rezultatais. Su šeimos gydytoja Emilija Trumpaite ir „Vandens maniakių klubo“ iniciatyvos autore Juste Pinkevičiene pakalbėsime apie tai, kada geriausia gerti vandenį, kokį vertėtų rinktis ir kiek jo iš tikrųjų reikia išgerti per dieną, kad jaustumėmės gerai. Laidoje kalbėsime ir apie kitokius – alkoholinius – gėrimus, tiksliau, per didelį jų kiekį. Kodėl mus kartais kamuoja pagirios ir kaip jas įveikti? Kokią žalą apsinuodijimas alkoholiu daro mūsų sveikatai, laidoje aiškins gydytojas psichiatras Artiom Charkavliuk. Ved. Karolina Bieliauskaitė ir Karolina Panto.

Nuolat girdime apie vandens naudą mūsų organizmui – socialiniuose tinkluose plinta iššūkiai, žmonės buriasi į bendruomenes, kad nepamirštų išgerti bent pora litrų per dieną ir dalijasi rezultatais. Su šeimos gydytoja Emilija Trumpaite ir „Vandens maniakių klubo“ iniciatyvos autore Juste Pinkevičiene pakalbėsime apie tai, kada geriausia gerti vandenį, kokį vertėtų rinktis ir kiek jo iš tikrųjų reikia išgerti per dieną, kad jaustumėmės gerai. Laidoje kalbėsime ir apie kitokius – alkoholinius – gėrimus, tiksliau, per didelį jų kiekį. Kodėl mus kartais kamuoja pagirios ir kaip jas įveikti? Kokią žalą apsinuodijimas alkoholiu daro mūsų sveikatai, laidoje aiškins gydytojas psichiatras Artiom Charkavliuk. Ved. Karolina Bieliauskaitė ir Karolina Panto.

Jauni žmonės žingeidūs – studijuoja ir kaupia vieną po kito diplomus, lankosi įvairiuose tobulėjimo seminaruose, keliauja pažindami vis daugiau šalių. Ir daugelis puikiai jaučiasi „sėdėdami tėvų kišenėje“ metų metus. O kai gyvenimas juos neišvengiamai stumteli į darbo rinką, jaučiasi išskirtinai vertingais specialistais. Ieško darbo, kur ir toliau galėtų tobulinti savo asmenybę, tenkinti smalsumą ir už tai neabejotinai turėtų būti dosniai apdovanoti pinigais, lengvatomis, komfortiškomis darbo sąlygomis. Ieško jaukių tėvų namų pakaitalo ir, tiesą sakant, neketina nieko duoti kitiems. Burnoja ant nesupratingų, jų unikalios asmenybės neįvertinančių darbdavių, keičia darbus, vis neatrasdami savęs.Kur slypi šių žmonių problema? Jie taip ir nesubrendo? Ar tiesiog užaugo nieko neketinančiais duoti vartotojais? Nuolat alkstantys informacinio, emocinio maisto „gegužiukai“? Ar galima išmokti ne tik imti, bet ir duoti?

Jauni žmonės žingeidūs – studijuoja ir kaupia vieną po kito diplomus, lankosi įvairiuose tobulėjimo seminaruose, keliauja pažindami vis daugiau šalių. Ir daugelis puikiai jaučiasi „sėdėdami tėvų kišenėje“ metų metus. O kai gyvenimas juos neišvengiamai stumteli į darbo rinką, jaučiasi išskirtinai vertingais specialistais. Ieško darbo, kur ir toliau galėtų tobulinti savo asmenybę, tenkinti smalsumą ir už tai neabejotinai turėtų būti dosniai apdovanoti pinigais, lengvatomis, komfortiškomis darbo sąlygomis. Ieško jaukių tėvų namų pakaitalo ir, tiesą sakant, neketina nieko duoti kitiems. Burnoja ant nesupratingų, jų unikalios asmenybės neįvertinančių darbdavių, keičia darbus, vis neatrasdami savęs.Kur slypi šių žmonių problema? Jie taip ir nesubrendo? Ar tiesiog užaugo nieko neketinančiais duoti vartotojais? Nuolat alkstantys informacinio, emocinio maisto „gegužiukai“? Ar galima išmokti ne tik imti, bet ir duoti?

Nuolat besikeičianti Bjelle. Žanrai, stiliai, kryptys, darbai, studijos, šukuosenos ir plaukų spalvos – visa tai Ramintos Naujanytės-Bjelle gyvenime keičiasi žaibiškai. Pastovus tik užkrečiantis žingeidumas kurti. Domantas Razauskas LRT radijo eteryje kalbina kolegę, vedančią muzikines laidas LRT OPUS radijuje. Šis darbas – vienas iš daugybės Ramintos užsiėmimų. Išgarsėjo mergina dar besimokydama mokykloje, kai sudalyvavo TV talentų šou, vėliau dainavo miuzikluose, dirbo muzikos prekių parduotuvėje ir... Na, apie viską ji laidoje papasakos pati. Dabar nuolat besišypsanti Bjelle – ambicinga kūrėja, profesionaliai besimokanti muzikos kūrimo subtilybių, aktyviai koncertuojanti su įvairiais muzikantais įvairiuose festivaliuose ir šiemet pristačiusi savo pirmąjį mini albumą, kuris pasirodė USB rakto pavidalu.

Nuolat besikeičianti Bjelle. Žanrai, stiliai, kryptys, darbai, studijos, šukuosenos ir plaukų spalvos – visa tai Ramintos Naujanytės-Bjelle gyvenime keičiasi žaibiškai. Pastovus tik užkrečiantis žingeidumas kurti. Domantas Razauskas LRT radijo eteryje kalbina kolegę, vedančią muzikines laidas LRT OPUS radijuje. Šis darbas – vienas iš daugybės Ramintos užsiėmimų. Išgarsėjo mergina dar besimokydama mokykloje, kai sudalyvavo TV talentų šou, vėliau dainavo miuzikluose, dirbo muzikos prekių parduotuvėje ir... Na, apie viską ji laidoje papasakos pati. Dabar nuolat besišypsanti Bjelle – ambicinga kūrėja, profesionaliai besimokanti muzikos kūrimo subtilybių, aktyviai koncertuojanti su įvairiais muzikantais įvairiuose festivaliuose ir šiemet pristačiusi savo pirmąjį mini albumą, kuris pasirodė USB rakto pavidalu.

Visą dieną įkyriai besisukanti galvoje populiarios dainos melodija. Ir net nebūtinai ta daina mums patinka, bet mes ją niūniuojame! Kas nesate to patyręs?Kiekvienas dažniau ar rečiau išgyvename įkyrumų periodus. Vis grįžtame mintyse prie ginčo su savo vadovu ar partneriu. Nuolat mąstome apie kokį nors žmogų, reiškinį arba nesiliaujame žvilgčioję į telefoną, kas penkios minutės tikriname savo pulsą. Šis reiškinys turi pavadinimą – įkyrumai.Kada įkyrumai tampa kliūtimi visavertiškai gyventi? Kodėl vienus mintys-prielipos apsėda nuolat, o kitus tik retkarčiais? Ar galima išvengti įkyrumų ir kaip sau padėti, kai jie užvaldo gyvenimą?

Visą dieną įkyriai besisukanti galvoje populiarios dainos melodija. Ir net nebūtinai ta daina mums patinka, bet mes ją niūniuojame! Kas nesate to patyręs?Kiekvienas dažniau ar rečiau išgyvename įkyrumų periodus. Vis grįžtame mintyse prie ginčo su savo vadovu ar partneriu. Nuolat mąstome apie kokį nors žmogų, reiškinį arba nesiliaujame žvilgčioję į telefoną, kas penkios minutės tikriname savo pulsą. Šis reiškinys turi pavadinimą – įkyrumai.Kada įkyrumai tampa kliūtimi visavertiškai gyventi? Kodėl vienus mintys-prielipos apsėda nuolat, o kitus tik retkarčiais? Ar galima išvengti įkyrumų ir kaip sau padėti, kai jie užvaldo gyvenimą?

Nesigilinti, nesiaiškinti, nesidomėti – kelias į nelaimę. Susimąstome apie tai ar ne, bet mąstymas valdo mūsų gyvenimą: nulemia jausmus, įsitikinimus, sprendimus. Daugelio žmonių gyvenimai panašūs į šaką, plaukiančią upėje ir svaidomą srovės. Šiuos žmones gyvenimo įvykiai ištinka: verslo bankrotai, nelaimingi santykiai, išdavystės, bedarbystės, pinigų stoka. Dėl to jie labai stebisi, aimanuoja, piktinasi, kaltina kitus. Tačiau taip ir nepasidomi, kiek nesėkmių autorystės jie patys galėtų prisiimti.Nuolat nesėkmių kamuojami žmonės – nevaldomo mąstymo atstovai. Jų gyvenimo devizas: „Nesigilinti, nesiaiškinti, nesidomėti, bet tiesiog maloniai gyventi“. Kiek kainuoja toks abejingumas?Vedėjos Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Nesigilinti, nesiaiškinti, nesidomėti – kelias į nelaimę. Susimąstome apie tai ar ne, bet mąstymas valdo mūsų gyvenimą: nulemia jausmus, įsitikinimus, sprendimus. Daugelio žmonių gyvenimai panašūs į šaką, plaukiančią upėje ir svaidomą srovės. Šiuos žmones gyvenimo įvykiai ištinka: verslo bankrotai, nelaimingi santykiai, išdavystės, bedarbystės, pinigų stoka. Dėl to jie labai stebisi, aimanuoja, piktinasi, kaltina kitus. Tačiau taip ir nepasidomi, kiek nesėkmių autorystės jie patys galėtų prisiimti.Nuolat nesėkmių kamuojami žmonės – nevaldomo mąstymo atstovai. Jų gyvenimo devizas: „Nesigilinti, nesiaiškinti, nesidomėti, bet tiesiog maloniai gyventi“. Kiek kainuoja toks abejingumas?Vedėjos Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Nuolat girdime gerų žinių, kad išbridome iš krizės, šalies ekonomika auga, bendrasis vidaus produktas kyla. Tačiau retas kuris pasakytų, jog jo gyvenimas pagerėjo. Kodėl taip yra?Klausysimės Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. habil. dr. Boguslavo Gruževskio paskaitos „Ekonomikos raida ir visuomenės raida: kas svarbiau?“ Profesorius laidos pradžioje išsitaria, kad temą stengsis dėstyti taip, jog klausytojas pats atsakytų į klausimą, suformuluotą pavadinime, tačiau baigdamas paskaitą jis vis dėlto aiškiai pasako, kad ekonomikos raida gerokai pralenkia visuomenės raidą, ir dėl to pralaimi žmogus. Svarbiau turėtų būti visuomenės interesas, nes dabartinė ekonomikos politika, nesubalansuota su socialiniu gyvenimu, ateityje sukels dar daugiau neigiamų reiškinių valstybėje.

Nuolat girdime gerų žinių, kad išbridome iš krizės, šalies ekonomika auga, bendrasis vidaus produktas kyla. Tačiau retas kuris pasakytų, jog jo gyvenimas pagerėjo. Kodėl taip yra?Klausysimės Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. habil. dr. Boguslavo Gruževskio paskaitos „Ekonomikos raida ir visuomenės raida: kas svarbiau?“ Profesorius laidos pradžioje išsitaria, kad temą stengsis dėstyti taip, jog klausytojas pats atsakytų į klausimą, suformuluotą pavadinime, tačiau baigdamas paskaitą jis vis dėlto aiškiai pasako, kad ekonomikos raida gerokai pralenkia visuomenės raidą, ir dėl to pralaimi žmogus. Svarbiau turėtų būti visuomenės interesas, nes dabartinė ekonomikos politika, nesubalansuota su socialiniu gyvenimu, ateityje sukels dar daugiau neigiamų reiškinių valstybėje.

Nuolat šąlančių rankų ir kojų simptomas gali būti paveldėtas arba tokius požymius sukelia liga. Jei šis jausmas žmogų lydi nuo vaikystės, greičiausiai tai bus genetiškai paveldėta ir jokio gydymo nereikia. Tačiau žmogus jaučia diskomfortą ir jam galima padėti. Laidoje apie tai papasakos šeimos gydytojas Renatas Dainius. Uoslė – viena iš 6 žmogaus juslių, padedančių suvokti aplinką. Uoslės aštrumas priklauso, pavyzdžiui, nuo rūkymo, kai kurių galvos sužeidimų ar insulto, kai pažeidžiama atitinkama smegenų sritis. Šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. Naktį mūsų uoslė yra jautriausia. Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.

Nuolat šąlančių rankų ir kojų simptomas gali būti paveldėtas arba tokius požymius sukelia liga. Jei šis jausmas žmogų lydi nuo vaikystės, greičiausiai tai bus genetiškai paveldėta ir jokio gydymo nereikia. Tačiau žmogus jaučia diskomfortą ir jam galima padėti. Laidoje apie tai papasakos šeimos gydytojas Renatas Dainius. Uoslė – viena iš 6 žmogaus juslių, padedančių suvokti aplinką. Uoslės aštrumas priklauso, pavyzdžiui, nuo rūkymo, kai kurių galvos sužeidimų ar insulto, kai pažeidžiama atitinkama smegenų sritis. Šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. Naktį mūsų uoslė yra jautriausia. Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.