Podcasts about pasakojimas

Pasauliui ruošiantis 2026-ųjų žiemos olimpinėms bei paralimpinėms žaidynėms Milane ir Kortinoje d'Ampece, Katalikų Bažnyčia ėmėsi iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti, kad varžybų ir įtampos laikotarpiu sportininkai rastų vietos maldai bei susikaupimui.Sausio 23 d. surengtoje spaudos konferencijoje Milano arkivyskupija pristatė programą „Vienas dėl kito“, kuri bus įgyvendinama tiek olimpinių, tiek po mėnesio vyksiančių paralimpinių žaidynių metu. „Manau, kad mūsų tikslas yra kovoti su sporto banalumu, t. y. kai sportas paverčiamas tik pasirodymu, perdėta konkurencija, verslu ar stabmeldyste“, – sakė Milano arkivyskupas Mario Delpinis. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė.„Kai politinės pažiūros gilesnės už religingumą“: Rositos Garškaitės-Antonowicz komentaras.„Krikščioniškos minties“ puslapis: Amos Wilder „Modernus menas ir transcendencija“.Kun. Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalo Pauliaus bendradarbius Akvilą ir Priscilę.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus įspūdžiai iš Prancūzų akademijoje vykusio susitikimo su Peteriu Thieliu.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Sinoptikai prognozuoja, kad po ilgai tvyrojusių šalčių jau šiandien kai kur sulauksime teigiamos temperatūros, gali palyti, atsiranda potvynių tikimybė. Kaip Lietuva ruošiasi galimiems potvyniams?Aktualus klausimas. Parduotuvėse vakarais galima vis dažniau rasti nukainotų maisto produktų – kai kurių kaina ir perpus mažesnė. Didieji prekybos tinklai sako, kad taip jie siekia kovoti su maisto švaistymu. Kaip vertinate ir kaip dažnai vakarais perkate smarkiai nukainotus maisto produktus?Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai piktinasi eismo organizavimo pokyčiais vienoje judriausių Jakų žiedinėje sankryžoje. Anot vairuotojų, žiede tarp eismo juostų įrengus bortelius ir apribojus galimybę judėti tarp juostų, sankryžoje formuojasi milžiniškos spūstys, kuriose tenka praleisti net po kelias valandas.Rusija išlieka didžiausia grėsme Europai, todėl būtina toliau didinti išlaidas gynybai; Ukraina Europos Sąjungos nare galėtų tapti 2030-aisiais; Baltarusija priversta būti Rusijos generalgubernija, todėl baltarusiai turi siekti tikrosios nepriklausomybės. Tokie pareiškimai skambėjo vakar, kai Lietuvoje lankėsi Lenkijos ir Ukrainos prezidentai, minint 1863–1864 metų sukilimo metines.Tęsiame pažintį su Lietuvos sportininkais, dalyvausiančiais Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse. Pasakojimas apie 18-metę čiuožėją Medą Variakojytę.Daug žmonių vis dar metalines pakuotes meta ten, kur jos negali būti perdirbtos – į mišrių atliekų konteinerius. Kodėl vis dar klystame rūšiuodami ir kaip šią situaciją ketina spręsti atsakingos institucijos?Ved. Edvardas Kubilius

„Aišku, galėtų būti gražesnis kūnas - mano ir rajono. Jeigu būčiau galėjęs rinktis, turbūt ne tokį būčiau pasirinkęs. Bet kai bandau ką dirbtinai pagražinti ar išpjauti, randai tampa dar ryškesni nei trūkumai.“2025-ųjų rudenį pasirodė Imanto Selenio miesto fotografijų albumas „Nostalgijos sala“, skrodžiantis Vilniaus masinės statybos rajonų kraštovaizdį. Devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo pradžios kartai tokie atpažįstami, artimi vaizdai, bet kartu ir egzotiški – kažkiek tikri, kažkiek fikciniai, tarsi atkeliavę iš kitur. Perspalvinti, permontuoti į koliažus, atmosferiški.Šiuos vaizdus lydi tekstas, taikliais kirčiais raižantis atmintį apie mus kadaise ir apie aplinką, kurioje augome: masinės statybos rajonus, kurių kiemuose vaikai žaidžia „chali chalo“, laiptines, kuriose guli į grindų skudurą paversta paklodė, virtuvę, kur po kriaukle sirpsta šiukšlių kibiras, dugne patiesta sumirkusiu laikraščiu. O kažkur toli, kitame Europos gale, auga palmės, apie kurias svajoja kiemo vaikai.Laidoje „Žmogus ir miestas“ šį kartą su fotografu Imantu Seleniu ir režisieriumi Karoliu Kaupiniu kalbamės apie masinės statybos rajonus ir prieštaringus jausmus, kuriuos jie mumyse sukelia: nuo gėdos ir neapykantos iki nostalgijos bei ilgesio.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Sausį, jau penktus metus iš eilės, vyksta iniciatyva, kviečianti išbandyti augalinę mitybą. Šiemet augalinio maisto naudomis besidominčią bendruomenę, kurią sudaro daugiau nei 35 tūkstančių entuziastų, organizatoriai kviečia sudalyvauti net keturiose nemokamose edukacinėse programose.Kvėpavimas – vienas natūraliausių dalykų mūsų gyvenime, bet vis dažniau girdime, kad kvėpuoti galima ir „taisyklingai“, ir „netaisyklingai“. Ar iš tiesų mes visi mokame kvėpuoti? Kuo sąmoningas kvėpavimas skiriasi nuo įprasto, automatinio? Ir ar kvėpavimo įpročiai gali turėti įtakos mūsų savijautai, energijai, streso lygiui ar net atsparumui ligoms?Klausantis muzikos, kartais gali nutikti taip, kad girdima daina primena kitą kūrinį, tarsi daina ar atskiri jos fragmentai kelia panašias asociacijas su kita daina. Kada kūriniai yra tik panašūs, o kada tai gali būti traktuojama kaip plagiatas? Tokių pasvarstymų ar net kaltinimų yra pasitaikę ir didžiojoje Eurovizijoje.Šiemet sueis 225-eri metai, kai gimė žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius. Primindamas tai, 2026-uosius Seimas paskelbė Valančiaus metais. Pasakojimas iš Varnių, kur Valančiui teko ir gyventi, ir dirbti kunigų seminarijoje. Ten likę nemažai šios ryškios asmenybės pėdsakų.Ved. Ignas Andriukevičius

Tris dešimtmečius sėkmingai karjeros laiptais IT srityje lipęs Dainius Jaudegis šią vasarą padarė didelį posūkį profesinėje veikloje ir tapo evangelikų kunigu. Šokiruoti kolegos įkalbinėjo Dainių pasilikti, nes pašnekovas buvo sėkmingas, ne vieną įmonę nuo bankroto pakėlęs, mylimas ir gerbiamas specialistas. Tačiau Dainius dėl savo sprendimo buvo ramus, nes ėjo į jį ne vienerius metus. Pasakojimas - kaip atrodo kelias nuo produktų vadybininko iki klebono.Ved. Lavija Šurnaitė.

Palikę kitus darbus, Rima ir Giedrius Balčiūnai Joniškio rajone, Maldenių kaime, ėmėsi auginti desertines vynuoges. Dabar jų šiltnamiuose dera per 300 veislių desertinių vynuogių. Per visus ūkininkavimo metus išbandyta apie 600 vynuogių veislių. Perdirbimui jų nelieka, uogas išperka iš namų ir turguose.Šiemet Kelmės rajono Graužų kaimo ūkininko Ričardo Vaičiulio 300 hektarų augalininkystės ūkio gamta labai neskriaudė. Nuo šalnų, krušos, liūčių pasėliai labai nenukentėjo. Nors teko visko po truputį. Tačiau neeiliniais šiuos metus ūkininkas vadina dėl kviečius ir rapsus varginusių ligų, kai teko imtis ir papildomų purškimų.Užsienis. Citrinmedžiai, avinžirniai ir ryžiai – tai nauja realybė Jungtinės Karalystės laukuose. Šylant klimatui ieškoma naujų veislių, kurios prigytų Anglijoje ir pakeistų šilumai jautresnius augalus. Pasakojimas apie tyrimų rezultatus iš mokslininkų bandomųjų laukų.Ved. Regina Montvilienė

Rubrikoje „Smegenų DNR“ neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pasakoja apie maisto papildą kreatiną ir kodėl jis svarbus ne tik raumenims, bet ir smegenims.Radijo dokumentikoje - žvilgsnis iš arčiau į socialinio darbo kasdienybę ir dviejų žmonių istorijos.Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos moksleiviai gali lankyti kolekcionavimo būrelį. Kaip atrodo tokia popamokinė veikla ir ar kolekcionavimas vaikams įdomus? Pasakojimas rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Milano prokuratūra įtaria, kad Italijos piliečiai prieš 30 metų vyko į Bosniją ir Hercegoviną šaudyti į civilius gyventojus serbų kariuomenės apgultame Sarajeve. Beatričės Bankauskaitės reportažas.Lietuvoje per 10 mėnesių bankrutavo daugiau maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų nei per visus praėjusius metus. Vis dėlto ne viskas sektoriuje taip blogai - šiemet veikti pradėjo daugiau nei 300 naujų maitinimo įstaigų.Europos Sąjungos finansų ministrai susitarė panaikinti muitų lengvatą mažos vertės siuntoms. Tad pirkėjams, besisiunčiantiems pigias prekes iš, pavyzdžiui, kiniškų platformų, šios prekės netrukus brangs.Ved. Liuda Kudinova

Ar Vilniuje po kelių dešimtmečių turėsime kanalų sistemas greta namų, metro liniją tarp Naujosios Vilnios ir Vilkpėdės, naują uostą, o į Vilniaus herbą sugrįš kadaise jame vaizduoti laivai? Pasakojimas apie drąsias vizijas, skirtas Vilkpėdės rajonui, ir apie miesto bei vandens santykį pasakoja architektės ir studijos „DO ARCHITECTS“ partnerės Andrė Baldišiūtė ir Sabina Grincevičiūtė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

FM99 pasakoja apie sprendimus, svarbius bendruomenei. Šiandien apie žmonių su negalia galimybes darbo rinkoje. Pasakojimas apie pastangas Alytuje. Prie sprendimų žurnalistikos „FM99“ prisideda Journalismfund Europe ir „Transitions“https://fm99.lt/dovile-nori-dirbti-ir-uzdirbti-kaip-darbo-rinka-priima-zmones-su-negalia/

„Tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuri skatina atrasti originalius architektūros sprendimus“, - apie šių metų Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje sako projekto kuratorius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis.Šioje bienalėje jis su komanda pristato architektūrinius projektus, kuriuose medžiai integruoti į pastatus - per angas stoguose stiebiasi į viršų. Tokių projektų yra sukūręs ir jis pats, ir kiti Lietuvos architektai.Gabrielė Ubarevičiūtė iš architektų studijos „AFTER PARTY“ pažymi, kad įgyvendindant tokias idėjas, renkasi dirbti su arboristais.Tai medžių priežiūros specialistai. Profesionalus arboristas Renaldas Žilinskas sako, kad svarbu, jog architektai pradėtų su arboristais konsultuotis kuo anksčiau, antraip galima per stipriai pakenkti ir pastato akcentu turėjęs būti medis po kelių metų nunyks – dėl per mažai ploto šaknims, atribojimo nuo gruntinių vandenų ar betoninio stogo, kurio kaitra išdžiovina medį.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

„Jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs nėra ir rinkoje“, - sako Instagram platformoje paskyros @spalvotasdaržas kūrėja Donata Jankauskienė. Ji čia dalijasi savomis patirtimis apie auginamus pomidorus, paprikas, arbūzus, jurginus. Pokalbis apie socialinių tinklų naudą šiuolaikiniams ūkininkams.Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ įkurti Socialinės globos namai pasitiko 5 metų jubiliejų. Šiuo metu čia gyvena 30 senolių, tačiau norinčiųjų įsilieti į jų gretas - rikiuojasi eilės. Pasakojimas apie bendruomeninio verslo sėkmę, naudą Pagramnčio gyventojams ir senolių kasdienį gyvenimą.Geltonžiedė sedula - itin sparčiai populiarėjanti uoga Lietuvoje, apie kurios naudingąsias savybes pasakoja ūkininkas iš Molėtų rajono Gediminas Cijūnaitis.Ved. Arneta Spaičė

Kiek toli kultūriškai viena nuo kitos tarpukariu buvo Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenės? Kodėl netgi šiais metais švenčiant YIVO įkūrimo šimtmetį YIVO tinklo santykis su Lietuva tarpukariu lieka žinojimo užribyje? Laidoje pristatomas tarpukariu Vilniuje įsikūręs YIVO institutas bei jo (ne)tikėti ryšiai su tarpukario Lietuvos žydų bendruomene, ypač – jos centru Kaune. Pasakojimas apie tuometinės Kauno žydų bendruomenės intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo realijas, naujas iniciatyvas bei veiklias asmenybes atveria galimybę pamatyti bei įvertinti ir vilnietiškąjį YIVO bei Vilniaus žydų bendruomenę naujoje, iki šiol mažai dėmesio tiek tarp istorikų, tiek tarp plačiosios visuomenės sulaukusioje perspektyvoje.Pokalbis su Julijana Andriejauskiene iš Lietuvos istorijos instituto.Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Milda Glebutė, paakinta artimųjų, pasirinko profesiją ne pagal pašaukimą, o dėl ekonominių sumetimų. Mildos tėvai muzikantai, pabijoję, kad dukrai bus sunku kurti ateitį, pasukus kūrybiniu keliu, įkalbėjo dukrą rinktis „solidesnę veiklą“ nei drabužių sritis.Milda prisipažįsta, kad šešerius metus kankinosi teisininkės kėdėje: kaustė gėdos jausmas ir baimė, ką kiti pagalvos, jei mes tokį prestižinį darbą, kol galiausiai išdrįso viską pradėti iš naujo. Pasakojimas apie psichologinį lūžį, artimųjų nepritarimą ir užsitarnautą drabužių stilistės sėkmę.Ved. Lavija Šurnait

Laidoje - pasakojimas apie Žolinės tradiciją bei renginius. Vienas renginys, visą parą vykstantis sutartinių giedojimas, jau nuo ketvirtadienio vidurdienio sujungia tris miestus ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje.Pasakojimas apie dirbtinio intelekto panaudojimą įvairiose srityse ir kaip jis pasitelkiamas kartais to net nepastebint, nuo medicinos ir diplomatijos iki kasdienio telefono naudojimo.Lietuviai vis noriau registruoja savo augintinius ir šiuo metu jų registre jau yra per pusę milijono.Aliaskoje vyks JAV ir Rusijos vadovų susitikimas. Pasaulis užgniaužęs kvapą laukia jo rezultato ir žinios, ar vis dėlto rasis ryžto baigti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.LRT RADIJAS tęsia penktadienių keliones po pasienio miestus ir miestelius. Apie Suvalkų koridoriuje esančią Kalvariją pasakoja ten apsilankęs Dominykas Rimaitis.Pokalbis su Portugalijoje dirbančiu ir didžiulius gaisrus gesinti padedančiu pilotu lietuviu.Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Nida Matiukienė – trijų vaikų mama. Visos moters atžalos gimė anksčiau laiko. Pirmagimė dviem mėnesiais paskubėjo ateiti į šį pasaulį, sūnus vienu, o jaunėlė gimė sverdama vos 600 g. Kai kurie prisiminimai Nidą graudina iki šiol, nors praėjo daugiau nei keliolika metų. Pasakojimas apie tai, kaip laimingai užauginti savo vaikus, nepaisant baimių, ne visada viltingų prognozių ir sveikatos iššūkių. Ankstukų trijulė išaugo į sveikas, protingas ir unikalias asmenybes.Ved. Lavija Šurnaitė.

Šį rytą kultūrinės spaudos apžvalgoje kultūros ir meno mėnraštis „Kultūros barai“.„Tokio lygio kūrinių esame įpratę vykti stebėti svetur“, – apie festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ lietuviškus spektaklius sako scenos menų kritikė Sigita Ivaškaitė.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Panevėžio muzikinis teatras pristato Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ premjerą.Nevyriausybinių organizacijų laukia pokyčiai: ar naujos taisyklės ir finansavimo modeliai taps pagalba, ar iššūkiu jų kasdienei veiklai, įskaitant ir kultūros sektorių?Šį savaitgalį minėsime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Pasakojimas moterų ir žmogaus teisių tema.Lukiškių kalėjimo patalpose duris atvers nauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro laboratorija, skirta partizanų ir kitų represijų aukų palaikų identifikavimui.Ved. Justė Luščinskytė

LRT OPUS laidoje „Be filtro“ svečiuojasi grupė „shishi“, ką tik grįžusi po gastrolių JAV ir Meksikoje. Pasakojimas apie išskirtinę kelionę ir šiandien išleisto naujo grupės minialbumo „FAQ“ dainos. Ved. Ramūnas Zilnys

„7 meno dienos” naujausio numerio apžvalga;Martino McDonagho pjesė „Vienišieji vakarai“, primena biblijinius Kaino ir Abelio motyvus, nagrinėja ne tik žmogiškas silpnybes, bet ir amžinas vertybes, kviesdama susimąstyti apie gyvenimo paskirtį, tikėjimą ir mūsų santykių prasmę. Pasakojimas apie sekmadienį Menų spaustuvėje vyksiančią spektaklio premjerą;Senovės Egipto simboliai ir pasąmonės gelmių tyrinėjimai šiuo metu pristatomi Kaune, meno galerijoje „Drobė”. Menininkė Kristina Asinus kviečia į savo kūrybos parodą „Zep Tepi: pasakojimai iš pasąmonės”;Kas yra neapykantos kalba ir kaip ji plinta skaitmeninėje erdvėje? Pokalbis apie Vytauto Didžiojo universiteto atliekamą neapykantos kalbos ypatumų tyrimą su VDU profesore Jūrate Ruzaite;Prasideda Simono Dacho metai, skirti 420-tosioms poeto gimimo metinėms paminėti;Užsienio kultūros apžvalga;Gidas, įmonės „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas pristato naują knyga „Vilniaus gatvės gyvos. Rajonų istorijos vakarai“. Pokalbis apie knygą su A. Kazlausku.Jono Petronio nuotrauka.Ved. Donatas Šukelis

Leena Krohn. Knygos „Pelikanas. Miesto pasakojimas“ ištrauka. Vertė Viltarė Urbaitė. Skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Leena Krohn. Knygos „Pelikanas. Miesto pasakojimas“ ištrauka. Vertė Viltarė Urbaitė. Skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Leena Krohn. Knygos „Pelikanas. Miesto pasakojimas“ ištrauka. Vertė Viltarė Urbaitė. Skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dūdelę ir varpelį“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dūdelę ir varpelį“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dūdelę ir varpelį“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Barbara Wersba. „Valteris. Pasakojimas apie draugystę ir išmintį“. 4 d. Skaito aktorė Judita Urnikytė.

Barbara Wersba. „Valteris. Pasakojimas apie draugystę ir išmintį“. 3 d. Skaito aktorė Judita Urnikytė.

Barbara Wersba. „Valteris. Pasakojimas apie draugystę ir išmintį“. 2 d. Skaito aktorė Judita Urnikytė.

Barbara Wersba. „Valteris. Pasakojimas apie draugystę ir išmintį“. 1 d. Skaito aktorė Judita Urnikytė.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Kaip kandidatams į JAV prezidentus sekasi kovoti dėl svyruojančių valstijų, kurios ir nulems rinkimų rezultatus? Pasakojimas iš Pensilvanijos.Aktualus klausimas. Kaip vertinate tai, kad, norint patekti į banko skyrių, reikia registruotis iš anksto?Kokios nuotaikos Sakartvele, kur žmonės ruošiasi parlamento rinkimams, nulemsiantiems, šalis pasuks Rytų ar Vakarų link?70 proc. gyventojų sutinka, kad imigrantai padeda užpildyti darbo vietas. Tačiau nemaža dalis žmonių mano, kad imigrantai atima darbo vietas iš Lietuvos gyventojų ir kad imigrantai yra našta mūsų socialinių paslaugų sistemai. Ar keičiasi ir kaip keičiasi Lietuvos gyventojų požiūris į dirbančius imigrantus?Ved. Edvardas Kubilius

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Olimpinį atrankos turnyrą Lietuvos krepšininkai pradėjo pergale – jie nugalėjo Meksikos rinktinę.Aktualus klausimas. Šiandien – trečioji diena, kai visoje Lietuvoje žmonės gali nemokamai naudotis pacientų pavėžėjimo paslauga. Kaip jūs vertinate pacientų pavėžėjimo paslaugą?Finansų ministerija per mėnesį gavo beveik 30 organizacijų pastabas į siūlymą apmokestinti dalį draudimo sutarčių. Verslas sako – naujo mokesčio nereikia, nes jį sumokės ne draudikai, o žmonės, kurie draudžiasi būstą ir sveikatą.Gyventi į Lietuvą grįžta vis daugiau lietuvių. Kodėl?Toliau pristatome Paryžiaus olimpiadoje dalyvausiančius Lietuvos sportininkus. Pasakojimas apie paplūdimio tinklininkes Moniką Paulikienę ir Ainę Raupelytę.Ved. Edvardas Kubilius

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dingusias lūpas“ iš knygos „Naktis su raktininku“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dingusias lūpas“ iš knygos „Naktis su raktininku“. Skaito Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dingusias lūpas“ iš knygos „Naktis su raktininku“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas leido dviem savaitėms suimti milijonų eurų pasisavinimu įtariamą, savaitgalį sulaikytą buvusį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį.Seimas po pateikimo priėmė svarstyti pataisas, pagal kurias suskystintųjų naftos dujų akcizas būtų mažinamas nuo 304 iki 41euro už toną. Toks siūlymas sulaukia skirtingos kritikos iš kai kurių opozicijos ir valdančiųjų atstovų.NATO rengiant didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų, Lietuvos nuolatinis atstovas Aljanse teigia, jog jos turi žinią Rusijai – kad ji nekištų pirštų prie NATO teritorijos. Pasakojimas apie tai ir kokia pratybų dalis vyks Lietuvoje.Berlyne ir Paryžiuje šiandien besilankantis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europai būtina stiprinti bendrus gynybos pajėgumus. Pasak jo, tvyrant neapibrėžtumui dėl tolesnio Jungtinių Valstijų vaidmens Europoje, NATO ir Europos Sąjungos šalys turi siekti strateginės autonomijos, o tą užtikrinti galėtų vadinamosios Veimaro trikampio šalys - Vokietija, Prancūzija ir Lenkija.Sekmadienį programišiai nutekino apie 20 tūkstančių „Ignitis ON“ klientų duomenis – vardus, pavardes, el. pašto adresus, vartotojo autentifikavimo žetonų sąrašą, dalį vartotojų elektromobilių valstybinių numerių. Bendrovė sako, kad sistemoje nebuvo kaupiama ir nėra nutekinta su mokėjimais susijusi informacija – banko sąskaitų, mokėjimo kortelių duomenys, ir kiti itin jautrūs duomenys, tokie kaip asmens kodai.MO muziejus, verslo ir nevyriausybinės organizacijos kreipiasi į Prezidentūrą ir Vyriausybę, siūlydami atsisakyti reikalavimo paramos teikimą įforminti notarine sutartimi, kai parama suteikiama piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu. Iniciatyvinės grupės teigimu, tokį reikalavimą Europoje taiko tik Lietuva. Tai, teigiama, apsunkina paramos gavimą.Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu pareiškė, kad tik nuolatinis karinis spaudimas padės išlaisvinti įkaitus. Tai jis apsakė po to, kai per operaciją Rafaho mieste buvo išlaisvinti du įkaitai. Palestiniečių šaltiniai skelbia, kad per Izraelio antskrydžius Rafahe žuvo mažiausiai 100 žmonių.Ved. Liuda Kudinova

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Aiste Pilkiene. Ji - kardiologijos gydytoja rezidentė, grįžusi iš Šveicarijos. Pokalbis apie motinystės patirtis ir medikės darbo įspūdžius.Naujas radijo spektaklis pagal Andri Magnason knygą „Apie laiką ir vandenį". Spektaklis kalba ekologijos, klimato krizės temomis.Diskusija apie mirties bausmę. Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, įvykdytų mirties bausmių išaugo daugiau kaip 50 proc. Praėjusią savaitę mirties bausmė azoto dujomis įvykdyta ir Jungtinėse Valstijose.Pasakojimas apie šuniukų jogą. IVed. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrika. Pasakojimas tarp Ukrainos ir Lietuvos gyvenančia Žemyna Bliumenzonaite, kuri stengiasi aprūpinti parama Ukrainos kovotojus. Ji sako, kad Ukrainoje šiuo metu emociškai būti - lengviau.Praėjusią savaitę surengti startuolių apdovanojimai. Pokalbis su nugalėtojais.Pokalbis apie tautosaką, kuri atliko ir šviečiamąją funkciją - mokė lytiškumo. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė lietuvių etiologinių sakmių apie lytiškumą knygą „Adomas pasiilgo Ievos“!Ved. Urtė Korsakovaitė

Vežėjai skelbia, kad gali sutrikti logistikos sektorius, nes šiemet jie jau nebegali įdarbinti vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, kadangi baigėsi kvotos. Kodėl vežėjams nuolat trūksta vairuotojų?Aktualus klausimas. Pastaruoju metu Lietuvą sudrebino ne viena tragiška istorija, kai žūsta naujagimiai. Praėjusią savaitę neišgyveno, kaip įtariama, jauno tėvo per langą išmestas 5 mėnesių kūdikis. Kaip siūlytumėte stiprinti pagalbą šeimoms, neseniai susilaukusioms vaikų?Verslas, susigundęs valstybės pažadais finansuoti pameistrių įdarbinimą, liko nusivylęs. Lėšos vėluoja, o institucijos atsiprašo. Kodėl taip yra? Atsakymai – „Verslo laike“.Parlamento rinkimus Nyderlanduose laimėjo kraštutiniai dešinieji su Gertu Vildersu priešaky. Slovakijos premjeru tapo paramą Ukrainai sustabdęs ir sankcijoms Rusijai nepritariantis Robertas Ficas. Kraštutiniai dešinieji stiprėja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kiek tai – grėsmė Bendrijai ir kaip tai pakeis Europos politinį žemėlapį?Pasakojimas apie iš atokaus Ukrainos kaimo kilusią traukinio palydovę, kuri, prasidėjus karui, traukinyje aptarnauja į Ukrainą vis atvykstančius Vakarų pasaulio lyderius.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nepritarianti ministerijos siūlymams dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, atnaujina streiką. Atlyginimą didinti 30 procentų – tokių sąlygų reikalauja prieš šešias savaites sustabdytą streiką atnaujinanti švietimo darbuotojų profsąjunga.Keliuose daugėjant eismo įvykių ir žūčių, Vidaus reikalų ministerija pranešė siūlanti didinti baudas už greičio viršijimą. Jas planuojama didinti maždaug du kartus, o viršijus greitį daugiau 30 kilometrų per valandą, kai vairuotojas jau buvo kartą baustas, siūloma atimti teisę vairuoti.Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija reikalauja sugrąžinti didesnes ligos išmokas, kokias darbuotojai gaudavo dar iki pandemijos. Dalis Seimo opozicijos sako, kad gyventojams mokėti didesnes išmokas būtų socialiai neteisinga. Kai kurie valdantieji pabrėžia, kad šių išmokų klausimas dabar yra neprioritetinis. Apie tai rubrikoje „Verslo laikas”.Apie nesutarimus koalicijoje ir biudžeto priėmimą – pokalbis su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Rubrikoje „LRT fakrtai”: gyventojai nerimauja, kad grynuosius pinigus išstumia elektroniniai mokėjimai, o tai taps grėsme demokratijai, gimsta net naujos sąmokslo teorijos. Tačiau ar tikrai situacija tokia, kaip vaizduojama?Prasidėjus karui Izraelyje, be garsiausių pasaulio politikų, laukta ir Šventojo Sosto institucijos pareiškimų. Katalikų bendruomenė, kaip ir daugelio neramumų metu, išsakė svarbiausią savo poziciją – išlaikyti taiką ir teisingumą. Tiesa, Vatikano vykdoma diplomatija yra viena uždariausių, todėl tolimesni sprendimai bus priimami tyliai ir juos pasaulis išgirs vėliau. Pasakojimas apie Šventojo Sosto diplomatiją.Ved. Rūta Kupetytė

Šiuolaikinė danų rašytoja Olga Ravn visame pasaulyje išgarsėjo knyga „Darbuotojai“, kuri panardina skaitytoją į keistą mokslinės fantastikos pasaulį. Tai knyga apie meną ir tai, kaip jis veikia žmones, nuo darbo priklausomus gyvenimus, tai, kas sieja mus su žeme ir vienus su kitais. Knyga, kelianti nerimą, o kartu ir apgaubianti ilgesiu.  Apie šią knygą laidos „Perskaitymai“ vedėjai Audrius Ožalas ir Jūratė Čerškutė kalbasi su šią knygą iš danų kalbos vertusia Aurelija Bivainyte.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė. „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“. Skaito aktorė Rūta Švipaitė.