Podcasts about pasakojimas

„7 meno dienos” naujausio numerio apžvalga;Martino McDonagho pjesė „Vienišieji vakarai“, primena biblijinius Kaino ir Abelio motyvus, nagrinėja ne tik žmogiškas silpnybes, bet ir amžinas vertybes, kviesdama susimąstyti apie gyvenimo paskirtį, tikėjimą ir mūsų santykių prasmę. Pasakojimas apie sekmadienį Menų spaustuvėje vyksiančią spektaklio premjerą;Senovės Egipto simboliai ir pasąmonės gelmių tyrinėjimai šiuo metu pristatomi Kaune, meno galerijoje „Drobė”. Menininkė Kristina Asinus kviečia į savo kūrybos parodą „Zep Tepi: pasakojimai iš pasąmonės”;Kas yra neapykantos kalba ir kaip ji plinta skaitmeninėje erdvėje? Pokalbis apie Vytauto Didžiojo universiteto atliekamą neapykantos kalbos ypatumų tyrimą su VDU profesore Jūrate Ruzaite;Prasideda Simono Dacho metai, skirti 420-tosioms poeto gimimo metinėms paminėti;Užsienio kultūros apžvalga;Gidas, įmonės „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas pristato naują knyga „Vilniaus gatvės gyvos. Rajonų istorijos vakarai“. Pokalbis apie knygą su A. Kazlausku.Jono Petronio nuotrauka.Ved. Donatas Šukelis

Leena Krohn. Knygos „Pelikanas. Miesto pasakojimas“ ištrauka. Vertė Viltarė Urbaitė. Skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Leena Krohn. Knygos „Pelikanas. Miesto pasakojimas“ ištrauka. Vertė Viltarė Urbaitė. Skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Leena Krohn. Knygos „Pelikanas. Miesto pasakojimas“ ištrauka. Vertė Viltarė Urbaitė. Skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dūdelę ir varpelį“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dūdelę ir varpelį“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dūdelę ir varpelį“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Barbara Wersba. „Valteris. Pasakojimas apie draugystę ir išmintį“. 4 d. Skaito aktorė Judita Urnikytė.

Spaudos apžvalga.Litvakų tema liko neužmiršta ir Lietuvos kultūros sezono metu. Apie ją pasikalbėti susitiko kolega Prancūzijoje Ignas Zalieckas Ir Marilia Destot, kurios fotografijos paroda „Kelionė mano šaknų link“ yra pristatoma San Žermeno fotografijos dienų metu.Kaip turizmas, kultūra ir menas lemia necentrinių miestų patrauklumą? Pasakojimas iš forumo Anykščiuose „Necentriniai miestai 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“.Klasikos koncertų salės apžvalga.Ar būtina pateikti viešinimo planą teikiant paraiškas Lietuvos kultūros tarybai dėl projektų finansavimo ir individualioms stipendijoms gauti? Pokalbis su Lietuvos kultūros tarybos Finansavimo priemonių planavimo skyriaus vadove Aleksandra Chackevičiūte.Kaune galerijoje „Meno parkas“ pristatoma menininkų Dano Aleksos ir Žilvino Landzbergo bendra paroda „Lapės ola“. Kūrėjus įkvėpė Žaliakalnio rajonas.Klaipėdos universiteto paroda „Primirštoji Klaipėdos virsmo universitetiniu miestu istorija“ ir regioninių politikos problemos. Pokalbis su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku ir prof. dr. V. Safronovu.Kas yra „doomscrolling“ ir kaip jam atsispirti? Darius Gerulio komentaras.Ved. Donatas Šukelis

Barbara Wersba. „Valteris. Pasakojimas apie draugystę ir išmintį“. 3 d. Skaito aktorė Judita Urnikytė.

Barbara Wersba. „Valteris. Pasakojimas apie draugystę ir išmintį“. 2 d. Skaito aktorė Judita Urnikytė.

Barbara Wersba. „Valteris. Pasakojimas apie draugystę ir išmintį“. 1 d. Skaito aktorė Judita Urnikytė.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Kaip kandidatams į JAV prezidentus sekasi kovoti dėl svyruojančių valstijų, kurios ir nulems rinkimų rezultatus? Pasakojimas iš Pensilvanijos.Aktualus klausimas. Kaip vertinate tai, kad, norint patekti į banko skyrių, reikia registruotis iš anksto?Kokios nuotaikos Sakartvele, kur žmonės ruošiasi parlamento rinkimams, nulemsiantiems, šalis pasuks Rytų ar Vakarų link?70 proc. gyventojų sutinka, kad imigrantai padeda užpildyti darbo vietas. Tačiau nemaža dalis žmonių mano, kad imigrantai atima darbo vietas iš Lietuvos gyventojų ir kad imigrantai yra našta mūsų socialinių paslaugų sistemai. Ar keičiasi ir kaip keičiasi Lietuvos gyventojų požiūris į dirbančius imigrantus?Ved. Edvardas Kubilius

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Išrinkta nauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, ja tapo kultūros prodiuserė Goda Giedraitytė.Teatro režisierius, rašytojas, dailininkas Feliksas Paulauskas Jonavoje sukūrė ir tuo pat metu vis dar kuria instaliaciją, skirtą šiame mieste iki karo gyvenusiems žydams. Patyriminėje instaliacijoje apsilankė ir su menininku susitiko kolega Andrius Baranovas.Šiandien prasideda 12-asis „Baltic Pitching Forum“. Koks šio forumo likimas ir kokie projektai pristatomi šiemet?Pasakojimas apie aktorių Hugh Laurio, Anthony Hopkinso, siaubo filmų kūrėjo Johno Carpenterio ar vesternų sekso simbolio Clinto Eastvudo muzikinius bandymus, stilistinę įvairovę ir meistriškumo trūkumą.Rubrikoje „Be kaukių“ - Prancūzijos lietuvė, jau per dvidešimt metų gyvenanti Provanse, vargonininkė, chorvedė Jūratė Jaussaud.Ved. Gerūta GriniūtėNuotraukos autorius Donatas Bielkauskas

„Taip, tikrai taip ir buvo. Ko jūs juokiatės? Visi šie pasakojimai yra tikri – iš mano patirties. Esu pasakorius, o pasakoriai, kaip žinia, gali daug“, – taip savo pirmąją tapybos parodą „Tikros istorijos“ AP galerijoje pristato skulptorius Džiugas Jurkūnas.„Kristupo festivalis“ baigiasi pasauline kompozitorės Agnės Matulevičiūtės premjera „Donelaitis: recomposed“, dekonstruojančia ir muzikine kalba pateikiančia visiems dar mokykloje skaitytą Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“. Koncerto repeticijoje Šv. Kazimiero bažnyčioje apsilankė kolega Donatas Šukelis.Praėjusią savaitę buvusioje prancūzų kompozitoriaus Ernest'o Chausson'o rezidencijoje, dabartinės Lietuvos Respublikos ambasados salėse uždarai publikai buvo pristatyta išskirtinė vienų ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų – jau virš dvidešimt metų Paryžiuje gyvenančio dueto Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“. Šiandien vakare vyks jau viešasis šios parodos, įsiliejančios į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, atidarymas. Čia apsilankė mūsų kolegė Austėja Kuskienė.Pasakojimas apie vieną ryškiausių dainių – Leonardą Coheną, sukūrusį, galima sakyti, himnais tapusias dainas, jo sąsajas su Lietuva ir vėlai pradėtą muzikinę karjerą, išgarsinusią visame pasaulyje.Simpatijas tarp džiazo ir akademinės muzikos dalijantis vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų solistų, grupių lyderis ir kompozitorius, LMTA prof. Artūras Anusauskas savo jubiliejų pasitinka kūrybingai - festivalyje „Kaunas Jazz“ gimtadienį švęs solo koncertu. Kokie tie dešimtmečiai su fortepijonu, pasirinkimai ir kūrybiniai atradimai? Pokalbis su pianistu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.Septintą kartą Tauragės pilies menėse praūžė slemo varžybos „Slemas su ragais“.LRT KLASIKA rugpjūtį transliuoja pasakojimų ciklą, skirtą privatiems, kūrybingų ir iniciatyvių žmonių dėka įkurtiems muziejams. Pasakojimas iš Vilniaus kalvystės muziejaus.  Įsibėgėjo vasaros turizmo sezonas. Itin daug keliautojų  sulaukiama Žemaitijoje. Jos sostinė Telšiai kviečia atrasti mažąją architektūrą, suskaičiuoti po miestą besislepiančias meškas. Varniuose neseniai atidarytas restauruotas vyskupystės muziejus. Rudenį duris atvers ir Žemaičių muziejus „Alka“. Anykščių regioninis parkas gaivina senovinį paprotį – naktigonę. Šiemet ji rengiama rugpjūčio 8-osios vakarą. Šventės ašis – arklių maudymas Šventojoje.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Vilniaus kultūros žemėlapį praturtinę Sapiegų rūmai kviečia į tarptautinę meninink(i)ų filmų parodą „Artists' Film International“.LRT KLASIKA su transliacijomis grįžta į Kauną.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Olimpinį atrankos turnyrą Lietuvos krepšininkai pradėjo pergale – jie nugalėjo Meksikos rinktinę.Aktualus klausimas. Šiandien – trečioji diena, kai visoje Lietuvoje žmonės gali nemokamai naudotis pacientų pavėžėjimo paslauga. Kaip jūs vertinate pacientų pavėžėjimo paslaugą?Finansų ministerija per mėnesį gavo beveik 30 organizacijų pastabas į siūlymą apmokestinti dalį draudimo sutarčių. Verslas sako – naujo mokesčio nereikia, nes jį sumokės ne draudikai, o žmonės, kurie draudžiasi būstą ir sveikatą.Gyventi į Lietuvą grįžta vis daugiau lietuvių. Kodėl?Toliau pristatome Paryžiaus olimpiadoje dalyvausiančius Lietuvos sportininkus. Pasakojimas apie paplūdimio tinklininkes Moniką Paulikienę ir Ainę Raupelytę.Ved. Edvardas Kubilius

Metų kritikos apdovanojimą pelnė Ilonos Mažeikienės ir Reginos Urbonienės sudaryta prisiminimų knygą trimis kalbomis „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“. Apie sąžiningą ir daugiaplanį nepaprasto kūrėjo portretą - pokalbis su autorėmis.„Mes įmesti į pasaulį ir ieškome būdų, kaip susikurti ryšius, kur galima jaustis kaip namie. Mano dvasinė tėvynė yra Rytų Prūsija“,- sako tapytojas, filosofas Tomas Kiauka, atidaręs parodą „Rytprūsių dangus“.Tęsiame ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Pasakojimas apie folkloro ansamblį iš Anykščių „Valaukis“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie vienos žymiausių 7-ojo dešimtmečio dainų „California Dreamin“ bendrakūrėjos Michellės Philips (grupės „The Mamas and the Papas“ narės) įvaizdį, kūrybinį palikimą ir įtaką pop kultūrai.Rokas Dovydėnas - vienas įdomiausių Lietuvos šiuolaikinės keramikos kūrėjų, provokuojančių performansų autorius, meno daktaras ir skautas. Kokias galimybes atveria keramika, kuo europiečiui įdomi Rytų tradicija, kodėl menininkas tampa skautu - pokalbis su Roku Dovydėnu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Patriciją Tilvikaitę nuo mažumės lydėjo nesaugumo, nemeilės, nerimo jausmai - prisimena, kaip būdama vos kelerių metukų iki kraujo nusikramtydavo nagus. Augant šis jausmas nedingo – tik stiprėjo. Patricijai iš artimiausių žmonių teko iškentėti daugybę priekaištų, žeminimo, įžeidimų, smerkimo...Pasakojimas apie tai, kaip šeimoje, kurioje gimei, gali jaustis svetimkūniu.Ved. Lavija Šurnaitė

Nėra žinoma, kiek tiksliai žmonių šiuo metu gyvena dešimtmečio karo nustekentoje Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje. Tačiau atsidūrusiems joje laisvoji Ukraina sunkiai pasiekiama.Vienintelė galimybė – nedidelis vieškelis, vedantis per fronto linijoje esantį sienos kirtimo punktą Sumų srityje. Oficialiai šio punkto nepripažįsta nei Ukraina, nei Rusija. Tačiau jame abi šalys keičiasi belaisviais ir žuvusiųjų kūnais. Ir kiekvieną dieną dešimtys, o kartais ir šimtai ukrainiečių juo keliauja link laisvės, o neretai ir nežinomybės.Pasakojimas iš Ukrainos apie Sumų pasienio punktą ir čia sutiktus žmones, kurie pralaukę dvejus ar dešimtį metų ryžtasi bėgti iš okupacijos. Jie vieninteliai gali papasakoti ir kaip Rusija perdaro okupuotas Ukrainos teritorijas.Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė

Žilvinas Širvinskas nebijo temos, kuri nemažai vyrų daliai tebėra tabu – urologinės ligos. Viena tokių ilgus metus buvo palaužusi Žilviną - kasdienybę lydėjo dideli skausmai žemiau juosmens ir prarastas noras mėgautis gyvenimu. Pasakojimas apie tai, kaip susigrąžinti sveikatą, atgauti pasitikėjimą ir gyvenimo kokybę.Ved. Lavija Šurnaitė

Kuršių nerijoje jau dygsta pirmieji bobausiai ir kiti grybai, pastebi Selemonas Paltanavičius, kuris šiuo metu ten lankosi. Ornitologė Jūratė Zarankaitė aiškina, kokius paukščius šiuo metu žieduoja, kaip kormoranai peri jauniklius, kokie paukščiai tik skrenda pro šalį.Pasakojimas apie taurą. Beveik 300 metų apie taurus žinota tik iš iškastinių radinių bei senų rašytinių šaltinių, tačiau 3- jame 20- to amž. dešimtmetyje buvo sugalvota atkurti šią išnykusią rūšį. Laukiame siūlymų į nacionalinio žvėries rinkimus atranką.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dingusias lūpas“ iš knygos „Naktis su raktininku“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dingusias lūpas“ iš knygos „Naktis su raktininku“. Skaito Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Aidas Jurašius. „Pasakojimas apie dingusias lūpas“ iš knygos „Naktis su raktininku“. Skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas leido dviem savaitėms suimti milijonų eurų pasisavinimu įtariamą, savaitgalį sulaikytą buvusį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį.Seimas po pateikimo priėmė svarstyti pataisas, pagal kurias suskystintųjų naftos dujų akcizas būtų mažinamas nuo 304 iki 41euro už toną. Toks siūlymas sulaukia skirtingos kritikos iš kai kurių opozicijos ir valdančiųjų atstovų.NATO rengiant didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų, Lietuvos nuolatinis atstovas Aljanse teigia, jog jos turi žinią Rusijai – kad ji nekištų pirštų prie NATO teritorijos. Pasakojimas apie tai ir kokia pratybų dalis vyks Lietuvoje.Berlyne ir Paryžiuje šiandien besilankantis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europai būtina stiprinti bendrus gynybos pajėgumus. Pasak jo, tvyrant neapibrėžtumui dėl tolesnio Jungtinių Valstijų vaidmens Europoje, NATO ir Europos Sąjungos šalys turi siekti strateginės autonomijos, o tą užtikrinti galėtų vadinamosios Veimaro trikampio šalys - Vokietija, Prancūzija ir Lenkija.Sekmadienį programišiai nutekino apie 20 tūkstančių „Ignitis ON“ klientų duomenis – vardus, pavardes, el. pašto adresus, vartotojo autentifikavimo žetonų sąrašą, dalį vartotojų elektromobilių valstybinių numerių. Bendrovė sako, kad sistemoje nebuvo kaupiama ir nėra nutekinta su mokėjimais susijusi informacija – banko sąskaitų, mokėjimo kortelių duomenys, ir kiti itin jautrūs duomenys, tokie kaip asmens kodai.MO muziejus, verslo ir nevyriausybinės organizacijos kreipiasi į Prezidentūrą ir Vyriausybę, siūlydami atsisakyti reikalavimo paramos teikimą įforminti notarine sutartimi, kai parama suteikiama piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu. Iniciatyvinės grupės teigimu, tokį reikalavimą Europoje taiko tik Lietuva. Tai, teigiama, apsunkina paramos gavimą.Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu pareiškė, kad tik nuolatinis karinis spaudimas padės išlaisvinti įkaitus. Tai jis apsakė po to, kai per operaciją Rafaho mieste buvo išlaisvinti du įkaitai. Palestiniečių šaltiniai skelbia, kad per Izraelio antskrydžius Rafahe žuvo mažiausiai 100 žmonių.Ved. Liuda Kudinova

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Aiste Pilkiene. Ji - kardiologijos gydytoja rezidentė, grįžusi iš Šveicarijos. Pokalbis apie motinystės patirtis ir medikės darbo įspūdžius.Naujas radijo spektaklis pagal Andri Magnason knygą „Apie laiką ir vandenį". Spektaklis kalba ekologijos, klimato krizės temomis.Diskusija apie mirties bausmę. Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, įvykdytų mirties bausmių išaugo daugiau kaip 50 proc. Praėjusią savaitę mirties bausmė azoto dujomis įvykdyta ir Jungtinėse Valstijose.Pasakojimas apie šuniukų jogą. IVed. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrika. Pasakojimas tarp Ukrainos ir Lietuvos gyvenančia Žemyna Bliumenzonaite, kuri stengiasi aprūpinti parama Ukrainos kovotojus. Ji sako, kad Ukrainoje šiuo metu emociškai būti - lengviau.Praėjusią savaitę surengti startuolių apdovanojimai. Pokalbis su nugalėtojais.Pokalbis apie tautosaką, kuri atliko ir šviečiamąją funkciją - mokė lytiškumo. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė lietuvių etiologinių sakmių apie lytiškumą knygą „Adomas pasiilgo Ievos“!Ved. Urtė Korsakovaitė

Vežėjai skelbia, kad gali sutrikti logistikos sektorius, nes šiemet jie jau nebegali įdarbinti vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, kadangi baigėsi kvotos. Kodėl vežėjams nuolat trūksta vairuotojų?Aktualus klausimas. Pastaruoju metu Lietuvą sudrebino ne viena tragiška istorija, kai žūsta naujagimiai. Praėjusią savaitę neišgyveno, kaip įtariama, jauno tėvo per langą išmestas 5 mėnesių kūdikis. Kaip siūlytumėte stiprinti pagalbą šeimoms, neseniai susilaukusioms vaikų?Verslas, susigundęs valstybės pažadais finansuoti pameistrių įdarbinimą, liko nusivylęs. Lėšos vėluoja, o institucijos atsiprašo. Kodėl taip yra? Atsakymai – „Verslo laike“.Parlamento rinkimus Nyderlanduose laimėjo kraštutiniai dešinieji su Gertu Vildersu priešaky. Slovakijos premjeru tapo paramą Ukrainai sustabdęs ir sankcijoms Rusijai nepritariantis Robertas Ficas. Kraštutiniai dešinieji stiprėja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kiek tai – grėsmė Bendrijai ir kaip tai pakeis Europos politinį žemėlapį?Pasakojimas apie iš atokaus Ukrainos kaimo kilusią traukinio palydovę, kuri, prasidėjus karui, traukinyje aptarnauja į Ukrainą vis atvykstančius Vakarų pasaulio lyderius.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nepritarianti ministerijos siūlymams dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, atnaujina streiką. Atlyginimą didinti 30 procentų – tokių sąlygų reikalauja prieš šešias savaites sustabdytą streiką atnaujinanti švietimo darbuotojų profsąjunga.Keliuose daugėjant eismo įvykių ir žūčių, Vidaus reikalų ministerija pranešė siūlanti didinti baudas už greičio viršijimą. Jas planuojama didinti maždaug du kartus, o viršijus greitį daugiau 30 kilometrų per valandą, kai vairuotojas jau buvo kartą baustas, siūloma atimti teisę vairuoti.Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija reikalauja sugrąžinti didesnes ligos išmokas, kokias darbuotojai gaudavo dar iki pandemijos. Dalis Seimo opozicijos sako, kad gyventojams mokėti didesnes išmokas būtų socialiai neteisinga. Kai kurie valdantieji pabrėžia, kad šių išmokų klausimas dabar yra neprioritetinis. Apie tai rubrikoje „Verslo laikas”.Apie nesutarimus koalicijoje ir biudžeto priėmimą – pokalbis su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Rubrikoje „LRT fakrtai”: gyventojai nerimauja, kad grynuosius pinigus išstumia elektroniniai mokėjimai, o tai taps grėsme demokratijai, gimsta net naujos sąmokslo teorijos. Tačiau ar tikrai situacija tokia, kaip vaizduojama?Prasidėjus karui Izraelyje, be garsiausių pasaulio politikų, laukta ir Šventojo Sosto institucijos pareiškimų. Katalikų bendruomenė, kaip ir daugelio neramumų metu, išsakė svarbiausią savo poziciją – išlaikyti taiką ir teisingumą. Tiesa, Vatikano vykdoma diplomatija yra viena uždariausių, todėl tolimesni sprendimai bus priimami tyliai ir juos pasaulis išgirs vėliau. Pasakojimas apie Šventojo Sosto diplomatiją.Ved. Rūta Kupetytė

Šiuolaikinė danų rašytoja Olga Ravn visame pasaulyje išgarsėjo knyga „Darbuotojai“, kuri panardina skaitytoją į keistą mokslinės fantastikos pasaulį. Tai knyga apie meną ir tai, kaip jis veikia žmones, nuo darbo priklausomus gyvenimus, tai, kas sieja mus su žeme ir vienus su kitais. Knyga, kelianti nerimą, o kartu ir apgaubianti ilgesiu.  Apie šią knygą laidos „Perskaitymai“ vedėjai Audrius Ožalas ir Jūratė Čerškutė kalbasi su šią knygą iš danų kalbos vertusia Aurelija Bivainyte.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė. „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“. Skaito aktorė Rūta Švipaitė.

Tove Jansson. „Pasakojimas apie paskutinį slibiną pasaulyje“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.

Tove Jansson. „Pasakojimas apie paskutinį slibiną pasaulyje“. Skaito aktorius Mindaugas Capas.