Podcasts about gyvenimo

LKL finalas be pralaimėtojų – štai tokia Lietuvos krepšinio sezono kulminacija. Tuo tarpu Graikijoje sezono atomazga priminė karą be taisyklių. Apie tai ir daug plačiau „BasketNews.lt podkastas“ su Luku Malinausku, Karoliu Tiškevičiumi ir Tomu Purliu. Tinklalaidės partneriai: Saily eSIM. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite čia. Inbank. Atsirado papildomų išlaidų? Su kodu KREPSINIS gauk nuolaidą vartojimo paskolos sutarties mokesčiui. Nealkoholinis alus „Gubernija“. BasketNews Sąskrydis 2026 – liepos 11-12 d. Bilietai. Bilietai į BN LIVE Vilniuje su Dainiumi Adomaičiu. Temos: Ar ne per daug nurašėme „Neptūną“? (0:00); LKL finale šįkart pralaimėjusių nėra (15:06); Gyvenimo kontraktų nusipelnęs „Juventus“ duetas (23:24); Paskutiniai Cisco taškai, užtemdę protą (33:40); Kodėl Kauną Cisco paliko privačiu lėktuvu (40:58); Kokius pažymius surašėme klubams? (46:58); LKL prizinio fondo matematika (58:33); Karštame graikų finale nėra nieko švento (1:00:47); Tarp NBA čempionų – lietuvis ir „Nevėžio“ legionierius (1:15:28); Galimas gaisras ant ilgėjančio „Žalgirio“ suolo? (1:23:41); Kovoje dėl „Ryto“ vairo liko 2 specialistai (1:32:28); Adomaitis – į Eurolygos ekipos štabą? (1:38:47).

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys augina šešis žemaitukus, vienos seniausių naminių arklių veislių Europoje atstovus, žinomus nuo VI–VII amžiaus.Šią vasarą Lavija Šurnaitė LRT Radijuje pradeda naują etapą. Po 6 metų ir daugiau nei 300 ištransliuotų jautrių „Gyvenimo citrinų“ pokalbių autorė pristato laidą „Žmogus iš arčiau“. Joje L. Šurnaitė su įvairiais pašnekovais kalbėsis apie jų patirtis, iššūkius, praradimus ir atradimus, viltį, tikėjimą, žmoniškumo siekį ir kasdienybės nuostabumą.Praėjusią savaitę pranešus apie skirtingų institucijų parengtą veiksmų planą vaikų apsaugai nuo verbavimo „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“, diskutuokime, ko reikia, kad saugesni būtų visų grupių vaikai ir paaugliai: tiek internete, tiek gatvėse.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

17-ą kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Kaip apdovanojimus priėmė geriausiais pripažinti aktoriai?Pirmadienį šalies abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino antrąją dalį – rašė rašinį. Kaip vertinamas šis egzaminas?Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Kasdien. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.Ved. Marius Eidukonis

Netoli Dusetų esantis „Lapės slėnis“ – tai vieta, kurioje jo įkūrėja Aurelija Pašvenskaitė su dukra Vilte Kazlauskaite kuria oazę, skirtą ne tik žirgų auginimui, bet ir giliam ryšiui su aplinka. Slėnio pavadinimas atspindi ir laukinę gyvūniją, ir šeimininkių pasirinktą kelią gyventi taikiai su miško kaimynais. Aurelija ne tik treniruoja žirgus, bet ir randa laiko paukščių stebėjimui ir naktinėms šiaurės pašvaisčių paieškoms.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Užsienio kultūros naujienos: naujas tyrimas apie meno ryšį su lėtesniu senėjimu, Uzbekistane kuriamas skaitmeninį tradicinės muzikos archyvas ir Romoje atrasta seniausio žinomo eilėraščio senąja anglų kalba kopija.Rytoj M. K. Čiurlionio namai-muziejus oficialiai uždaromas atnaujinimo darbams ir perduodamas rangovams. Iš dešimties Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių trys yra uždaryti rekonstrukcijai.Vilniuje prasideda 16-oji Andrejaus Sacharovo konferencija „Authoritarianism on the Rise“. Kokios priežastys lėmė autoritarizmo stiprėjimą, kokias klaidas padarė demokratijos šalys ir kokias išeitis mato konferencijos dalyviai?Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante.Pirmą kartą Lietuvoje pastatytas klasikinio baleto šedevru laikomas spektaklis „Pakita“. Apie šio vakaro premjerą ir ateities planus – LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina.

Artūrui Jurkui iš Rietavo savivaldybės apsisprendus likti ir ūkininkauti tėvo pieno ūkyje, netrukus teko patirti vieną didžiausių pieno krizių Lietuvoje. Ieškodamas sprendimų, kaip išsaugoti pieno ūkį, Artūras pradėjo tiesiogiai pardavinėti pieną, įsirengė nedidelę sūrinę. Netrukus turės prekybos vietą Rietavo turguje. Išgyventi pieno kainų sunkmetį šį kartą lengviau, mat ir plėsdamasis dalį lėšų kaupė kaip rezervą kitai krizei išgyventi. O svarbiausiu pokyčiu ūkininkas įvardija sprendimą tapti pieno kooperatyvo nariu.Net kas trečiame aplinkosaugininkų patikrintame ūkininkų ūkyje netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos. Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas A. G. Griška sako, kad yra ūkių, kurie geriau moka baudas, nei tvarko mėšlą pagal nustatytus reikalavimus. Su tuo nesutinka Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Tada Micikevičius. Anot jo, ūkininkai nepajėgia vykdyti visų jų veiklai keliamų reikalavimų.Suklypę, pavargę, smengantys, o jei ir paremontuoti, tai dažnai jau praradę savo gražumą ir autentiškumą. Taip dabar atrodo dauguma medinių statinių visoje Lietuvoje.Ved. Kristina Toleikienė

Australija siekia tapti pirmąja šalimi pasaulyje, išnaikinusia gimdos kaklelio vėžį. Šalies pavyzdys gali tapti įkvėpimu kitoms valstybėms, siekiančioms sumažinti šio vėžio atvejų skaičių. Kaip dorotis su šia liga sekasi Lietuvoje?Siūlymas dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“, kol vaikui sukaks 14, skinasi kelią Seime – įveikė dar vieną parlamentarų balsavimą. Ar reikia papildomų laisvų dienų ir vyresnius vaikus auginantiems tėvams?Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ paskelbus apie planus trauktis iš Kauno Laisvosios ekonominės zonos, kita čia dirbanti Vokietijos įmonė „Hella Lithuania“ teigia tokių planų neturinti, tačiau skundžiasi darbuotojų trūkumu. Kokių sunkumų patiria tokios įmonės Lietuvoje?Venecijoje prasideda tarptautinė bienalė, kurioje šiandien popiet bus atidaromas ir Lietuvos paviljonas. Šįkart renginys neapsiėjo be skandalų – jame leista dalyvauti karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai, ir prieš pat parodos atidarymą praėjusią savaitę atsistatydino visa tarptautinė Venecijos bienalės žiuri. O Baltijos šalys svarsto įvairias viešas iniciatyvas jau pačios bienalės metu.Ved. Liuda Kudinova

Aistė Bikauskė pirmo tipo cukriniu diabetu susirgo būdama 10-ies metų. Gyvenimo iki šios ligos, moteris jau net ir nepamena, tačiau atmintyje vis dar gyvas apie diagnozę išgirdusių tėvų išgąstis ir nerimas. Per 25-erius cukrinio diabeto „stažo“ metus, Aistei teko išgyventi sunkių jausmų, fizinių išbandymų bei išgirsti gąsdinančių medikų prognozių. Tačiau Aistė gyvena pilnavertį gyvenimą, augina vaiką, siekia karjeros bei dalinasi svarbiu ir aktualiu turiniu apie cukrinio diabeto realybę ir mitus, paneigia sena informacija grįstus stereotipus.Ved. Lavija Šurnaitė

Laidoje skamba šešių skirtingų kartų moterų balsai. Pašnekovės dalijasi mintimis apie santykį su bėgančiu laiku ir jo paliktus ženklus kūne. Apie gyvenimo įprasminimą ir nuolatinę pažintį su savimi skirtingais gyvenimo tarpsniais.Aldona išėjusi į pensiją vėl galėjo grįžti prie veiklos, kurią labai mėgo nuo mokyklos laikų. Ji sako, kad sulaukus devyniasdešimties kiekviena diena tampa dovana.Lukrecija nuo vaikystės daug juda ir sportuoja. Ji savo pavyzdžiu įkvepia ne tik bendraamžius, bet ir jaunesnius už save.Renata sako, kad šiame gyvenimo etape jaučia save geriausiai bei išgyvena ramybės jausmą. Ne vieną dešimtmetį dirbusi mados pasaulyje, vedama prasmės jausmo ji pasuko į sodininkystę.Dorotė pasakoja, kaip ją pakeitė motinystė ir sako, kad auginant vaikus patiriami iššūkiai pirmiausia labiausiai augina tave patį.Jovilė studijuoja matematiką Kembridžo universitete. Studijos užsienyje žymi ne tik jos savarankiško gyvenimo pradžią, bet ir supurtė matematikos pagrindų suvokimą.Maja labai mėgsta piešti. Jai gyvenime svarbiausia, kad būtų sveiki tėvai.Laidos autorė – Vita LičytėLaidos redaktorė – Rūta DambravaitėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Vienintelei Lietuvoje merginų vokalinio svingo grupei „The Ditties“ – 15! Ta proga, o taip pat naujausio albumo „Gera gyventi“ pasirodymo proga, „Pakartot“ studijoje vieši vokalistės Veronika Čičinskaitė-Golovanova, Rūta Švipaitė ir grupės vadybininkė Justina Vingilė.Ved. Domantas Razauskas

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre duris atvėrė nauja edukacinė erdvė „Restauratoriaus kertė“.Kaip pakantra ir pakantumas buvo apibrėžiamas lietuvių politinėje raštijoje nuo seniausių laikų?Pristatytas naujas strateginis įrankis – Tautinių mažumų būklės stebėsenos metodika.Lietuvos kultūros taryba po biudžeto apkarpymų sudėliojo strategiją, kokiose programose mažės finansavimas.Rokuose, Kauno rajone, grafikos dizaineris, iliustruotojas, mozaikos menininkas Konstantinas Algimantas Klimavičius atidarė Konstantino mozaikos namus.Estijoje jau daugiau kaip 75 metus veikiantis Rusų dramos teatras praėjusiais metais pakeitė savo pavadinimą į „Südalinna Theatre“ („Senamiesčio teatras“). Įstaigos biudžetas sumažintas 15 proc. Kokius pokyčius išgyvena šis teatras? Pokalbis dramaturgu Laur Kaunissaare.Ved. Marius Eidukonis

Rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo buvimas Lietuvoje grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia, nustatė šalies institucijos.LRT tyrimų skyrius nustatė, kad dalį klaidinančių ir kiršinančių žinučių apie Kapčiamiesčio poligoną socialiniuose tinkluose platino netikros paskyros, vadinamieji botai. Institucijos tokių paskyrų kai kuriose grupėse jau skaičiuoja tūkstančiais, jos užvaldė diskusijas daugelyje su Kapčiamiesčiu susijusių grupių.Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris Pekine susitiko su Kinijos lyderiu Si Dzinpingu. Šis susitikimas žymi reikšmingą pokytį šalių santykiuose po daugelį metų trukusio priešiškumo.Kokios kelionių perpektyvos šiems metams?Ved. Darius Matas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Antanas, kuris atkreipia dėmesį, kad neretai verslo centrų ir daugiabučių namų požeminėse stovėjimo aikštelėse stovėjimo vietos asmenų su negalia transportui įrengiamos formaliai, kad atitiktų normatyvą, o vėliau ženklai panaikinami ir vieta parduodama ar išnuomojama.

Ekologinio ūkininkavimo tradicijos Kupčinskų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Ekologiškai galvijus auginantys ir į užsienį parduodantys Erika ir Saulius Kupčinskai sako, kad iš šios veiklos išgyventi nepavyksta, reikia papildomų darbų. Ateityje dėl biurokratizmo ketinama atsisakyti ekologinio ūkininkavimo sertifikato. Ūkininkas juokauja, kad laikyti gyvulius bus tik pomėgis.Senus pastatus prikelti antram gyvenimui – ne pigus sumanymas, bet tuo susidomėjo Lina Noreikaitė-Rimkienė su šeima. Radviliškio rajone Panekelpių vienkiemyje sena troba virto jaukiais namais, kur ne tik gali svečiuotis žmonės, bet ir vyksta edukacijos. Sodybos šeimininkė turi kuo nustebinti svečius. Vizitine Panekelpių sodybos kortele tapo šeivamedis. Kuo jis ypatingas?Dešimtmetis Skandinavijoje galiausiai jauną šeimą (Dovilę Brasaitę ir Mindaugą Leliūgą) grąžino namo. Plungės rajone Žemaičių Kalvarijoje įsikūrusi šeima šalia pagrindinių darbų dar augina braškes ir jas liofilizuoja. Moters teigimu, liofilizuoti galima beveik viską.Ved. Rūta Simanavičienė

Šventiniame „Džiazuojančios istorijos“ pokalbyje savo asmenine istorija dalijasi Vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda. Šįkart jis dalijasi savo virsmo iš Senio Šalčio į Kalėdų senelį patirtimis, pasakoja apie savo kasdienybę bei tai, kas jį įkvėpė tapti Kalėdų Seneliu. Senelis atsimena dovanojimo tradicijas prieš 30 metų (ir kiek daugiau), lygina jas su šiandienos vaikų troškimais bei pasipasakoja, kaip ir apie ką bendrauja Kalėdų Seneliai iš skirtingų kraštų, kaip etnokultūra įkvepia, rodos, tokią universalią Kalėdų Senelio profesiją. Perteikdamas savąją Kalėdų Senelio filosofiją jis primena visiems klausytojams, jog tiek šiandien, tiek vakar, tiek visada buvo ir yra svarbiausia dalintis gerumu.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas neseniai išleido knygą „Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“ (sudarytojos prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).Laidoje „Iš balkono“ apie šią knygą ir išskirtinę Ingridos Korsakaitės asmenybę, jos meilę grafikai, mokslinius tyrimus ir turiningą gyvenimą pasakoja jos dukra, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė ir bičiulė, viena iš knygos sudarytojų prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kauno rajone, Kuro kaime, gyvenanti Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad supratimas apie gyvenimą kaime yra labai pasikeitęs. Anksčiau kaimas reikšdavo darbą, o dabar neretai į kaimą važiuojama ilsėtis. Agroekologijos idėjas vertinanti Henrieta laikosi senųjų gyvenimo kaime principų. Naminiai gyvūnai laikomi ne dėl grožio, o maistui. Henrieta taip pat aktyviai yra įsitraukusi į tarptautinio „Slow food“ judėjimo garsinimą. Plačiau apie tai, kuo išskirtinis šis judėjimas ir kokie jo atspindžiai Lietuvoje išgirsite pasakojime.

Kodėl vieni žmonės prasmę randa anksti, o kiti jos ieško visą gyvenimą? Ar ji slypi dideliuose tiksluose, ar mažose kasdienybės akimirkose?Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU Medicinos fakulteto profesoriumi, psichiatru Eugenijumi Laurinaičiu kalbamės apie tai, kodėl žmonės skirtingais gyvenimo etapais pradeda ieškoti prasmės, kaip keičiasi mūsų supratimas apie ją, kuo skiriasi laimingas ir prasmingas gyvenimas, ir kaip atskirti tikrus vidinius troškimus nuo visuomenės primestų lūkesčių.Ved. Darius Matas

Į Lietuvą atvyksta 175 mln. eurų įvertinti anglai, bet Čepas lengvo gyvenimo jiems nežada.

Lapkričio 11 dieną, 15.30 valandą, Audiovizualiųjų menų centre vyks pažintinė paskaita–susitikimas „Žydų gyvenimo ciklas“. Renginį ves Natalja Cheifec – judaizmo tradicijų tyrinėtoja ir praktikuojanti žydė, kartu su ja dalyvaus Šmuelis Jatomas, vienintelis Lietuvos kantorius. Kviečiame pasiklausyti pokalbio su N. Cheifec.

Ką kinas gali pasakodamas apie žmogų ir jo gyvenimo istoriją ko negali knyga? 90 minučių atskleisti Holokaustą išgyvenusios moters, iškilios intelektualės, germanistės, teatro kritikės prof. dr. Irenos Veisaitės likimui – daug ar mažai? Kaip keitėsi kino režisierės pradinis sumanymas mirus pagrindinei filmo herojei ir istorijos pasakotojai? Ar filmas apie I. Veisaitę gali padėti mums išgyventi šiuos neramius laikus? Apie tai „Istoriko teritorijos“ pokalbis su dokumentinio kino režisiere Giedre Žickyte.Ved. Aurimas Švedas

6 balai iš 10 – tokį įvertinimą savo seksualiniam gyvenimui skiria tyrimo dalyviai. Šių metų rugpjūčio mėn. atliktas „Spinter“ tyrimas rodo, kad seksualinio gyvenimo vertinimo situacija keičiasi nežymiai. Tačiau būdas joms spręsti vis dar kelia daug klausimų – vienas pagrindinių atsakymų – „ieškau informacijos internete“.Baltijos šalių tyrimas parodė, kad Lietuvos tėvai dosniausi kišenpinigių. Lietuvoje yra tėvų, kurie vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui perveda daugiau negu 200 eurų kišenpinigių. Tačiau didžioji dauguma apsiriboja kelis kartus mažesnėmis sumomis.Į Klaipėdos gatves išrieda 40 naujų elektrinių autobusų. Uostamiestis - vienas iš lyderių tarp didžiųjų šalies miestų, mat daugiau nei pusė viso viešojo transporto yra varoma elektra. Iki 2030-ųjų visas viešasis transportas turės būti netaršus, tad, anot specialistų, sparčiau atnaujinti savo autobusų parką turės ir kiti miestai.Ved. Liuda Kudinova

Aldona Ruseckaitė. „EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė ir prieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygos autorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio – per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygos pavadinimas sudarytas iš keturių pirmųjų Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterų vardų raiidžių – motinos Magdalenos, sesers Magdalenos, žmonos Emilijos ir mūzos Irenos. Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė ir prieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygos autorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio – per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygos pavadinimas sudarytas iš keturių pirmųjų Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterų vardų raiidžių – motinos Magdalenos, sesers Magdalenos, žmonos Emilijos ir mūzos Irenos. Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė ir prieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygos autorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio – per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygos pavadinimas sudarytas iš keturių pirmųjų Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterų vardų raiidžių – motinos Magdalenos, sesers Magdalenos, žmonos Emilijos ir mūzos Irenos. Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Prancūzai, kai nori nusakyti kažką tokio, ką sunku nusakyti, stveriasi „je ne sais quo“. O ką turime galvoje mes, kai sakome „tu kažką turi“.Ved. Aidas Puklevičius

Gitaristas Rokas Jurkus prie jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pačiose Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie ledynmečio laikų radinį Lenkijoje, Italijos sprendimą mažinti PVM menui bei Nyderlanduose rastą, meno kūriniui prilygstantį tūkstantmetį kalaviją.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių.Kovo 24-oji Niujorke paskelbta YIVO diena. Vilniuje tokios dienos kol kas nėra, nors galėtų būti. Būtent dabartinėje Lietuvos sostinėje prieš 100 metų pradėjo veikti šis žydų mokslinių tyrimų institutas. Tai vienintelė tokio pobūdžio institucija, išgyvenusi Holokaustą – 1940-aisiais institutas persikėlė į Niujorką. Nors Vilniuje YIVO praleido vos 15 metų, anot instituto vadovo Jonathano Brento, 85-eri metai Niujorke atrodo it tremtis, nes instituto širdis – Lietuvos sostinėje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp didesnės atidos savo sveikatai ir iškreipto savęs medikalizavimo?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto antropologe dr. Daiva Bartušiene, įrašytas audiofestivalyje „Banguoja“ su gyva auditorija.Ved. Ignas Klėjus.

Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene.Ved. Ignas Klėjus

„Net jeigu gyvenimas kartais atrodo beprasmis, tai nereiškia, kad turi pasiduoti“, - sako psichologas, psichoterapeutas, VU profesorius Paulius Skruibis. Pats Paulius savo kelią psichikos sveikatos srityje pradėjo dar paauglystėje, atėjęs savanoriauti „Jaunimo linijoje“ vos 16 metų ir ten telefonu kitus žmones klausęs daugiau nei 1000 valandų. Šiandien pažvelgsime į psichologo gyvenimą iš arčiau per gyvenimo įvykius, patirtis ir knygas, kurios keitė bei formavo Pauliaus požiūrį apie žmogų.Ved. Ignas Klėjus

Gaminantys vartotojai, įsirengę elektros energijos kaupimo įrenginius, jau nuo šiandien gali sulaukti valstybės paramos. Kreiptis dėl paramos gyventojai kviečiami tik po elektros energijos kaupiklio įsirengimo savo namuose.„Aktualus klausimas“ - ar pritartumėte keturių dienų darbo savaitei? Du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia, jog norėtų 4 darbo dienų savaitės Lietuvoje, dalis iš jų net jei dėl to sumažėtų atlyginimas. 15 proc. to nenorėtų bet kokiu atveju. Tokius duomenis rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.Toliau smunkant pasaulio akcijų rinkoms - kritimus savo sąskaitose stebi ir investuojantys tautiečiai. Vieni dėl sąskaitų tuštėjimo nerimauja ir svarsto investavimą nutraukti, kiti - atvirkščiai - nebijo ir mato daugiau galimybių nei grėsmių.Iki 2030-ųjų krašto apsaugai Lietuva siekia skirti 5–6 proc.nuo BVP. Pinigų numatoma gauti iš įvairių šaltinių. Tarp jų Prezidentas siūlo Seimui padidinti Lietuvos banko pelno įmoką į valstybės biudžetą, didžiąją šių lėšų dalį skiriant Valstybės gynybos fondui. Kaip papildomų pinigų skyrimas gynybai paveiks Lietuvos ekonomiką?Pirmosios šarvuotosios divizijos sukūrimas Lietuvoje svarbus ne tik tuo, kad suteiks šaliai papildomų karinių pajėgumų, bet ir pagerins kariuomenės vadovybės integraciją ir koordinaciją bendrose NATO pajėgose. Taip sako Pensilvanijos nacionalinės gvardijos generolas viešėjęs Vilniuje Baltijos karinėje konferencijoje.Ved. Rūta Kupetytė

Prasideda vasaros aviacijos sezonas – šiemet iš Lietuvos bus galima skristi šimtu krypčių, tikimasi naujų keleivių rekordų. Kaip jūs vertinate savo galimybes oru susisiekti su likusiu pasauliu?Pradedame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Tokių pokalbių prašo mūsų klausytojai, tad nuo šiol penktadieniais nagrinėsime įvairius praktinius klausimus, kurie praplės jūsų žinias apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą bei civilinę saugą. Šiandienos tema – neseniai pristatyta mobilioji programėlė LT72. Ar jau ją parsisiuntėte ir ką joje galima rasti?Gyvenimo įgūdžių programos autoriai skaičiuoja, kad mokyklose išdėstoma maždaug 70 proc. šios programos turinio. Dažniausiai „aplenkiama“ programos dalis – lytiškumas. Kodėl mokyklos bijo vaikams aiškinti apie lytiškumą?Ved. Edvardas Kubilius

Tie, kurie keliaujate pajūriu, nuorodą į Darbėnus pastebėjote. Nedideliame Kretingos rajono miestelyje susikūrė stipri bendruomenė, kuria didžiuojasi Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir Artūras Dudėnai antrame gyvenamojo namo aukšte įkūrė muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“. Pirmame – kavinę „Spilgutė“ ir biblioteką. Darbėnuose puoselėti paveldą, suktis virtuvėje ir priimti svečius padeda dukra Beatričė.Juliaus Reinikio šeima Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Tokiu būdu įprasmino vietą ir jai suteikė kultūrinę vertę. Su Baltų gidu Juliumi Reinikiu galima pasivaikščioti po mišką, susipažinti su baltų dievybėmis ir daugiau sužinoti apie baltiškąją pasaulėžiūrą bei pasaulėvoką.Kalniaus sodyboje Barkeliuose atsipūsti nuo miesto šurmulio ir netradiciškai pailsėti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Gabrielė Kalnė pasakoja apie šeimos idėją svečiams suteikti kuo retesnių patirčių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiuolaikinio cirko kūrėjas Markas Liberman savo performansus dažniau pristato ne žiūrovams, o daiktams. O paklausus, kaip save apibūdina, lakoniškai atsako: „Sriuba“. NARA tinklalaidėje tarp visų savo tapatybių Markas aptaria ir žydiškąją, kuri jam itin svarbi. „Aš labai dažnai gyvenime jaučiausi „kitas“. Kas irgi yra labai susiję su žydiškumo patyrimu. Nes tarp žydų aš kaip ir nesiskaitau žydas, nes mano mama nėra žydė. Tarp rusakalbių (aš šneku su tėčiu rusiškai), atrodo, nesu visai rusakalbis, nes kalbu su lengvu akcentu. Bet tarp lietuvių aš irgi jaučiu, kad visai kitoks mano identitetas“, – sako Markas savo kemperyje, kuriame slepiamės nuo Vilniaus eismo triukšmo. Su Marku kalbasi Indrė Kiršaitė, jai padeda Vilniaus moksleiviai Gerda Prusevičiūtė ir David Farberov. Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradėjo tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Tai yra ketvirtoji ciklo dalis. Karolio Pilypo Liutkevičiaus fotografija

LRT radijo mokslo rubrikoje – pokalbis su Lina Pečiuliene, kuri daktaro disertacijoje tyrė, kaip formuojasi mokytojo profesiją pasirinkusių žmonių identitetas ir kas lemia, ar ateityje jie bus sėkmingi pedagogai, ar ne?Nyderlanduose mediciną studijuojanti Viltė Novikovaitė beveik du mėnesius praleido Ganoje, kur atliko praktiką trijose ligoninėse. Viltė taip pat su ligoninės specialistais regionuose vykdė įvairias sveikatos prevencijos programas, pavyzdžiui, skiepijo vaikus.Į LRT radiją kreipėsi klausytojas, kuris sako, kad ant jo daugiabučio rūsio atsirado priedangos ženklas. Tačiau, ar rūsys tinkamas priedangai, niekas netikrino. Kaip nusprendžiama, kas taps ir netaps priedangomis?Ved. Rūta Kupetytė

Mokslininkai intensyviai tiria, kaip tam tikri metodai padeda įsiminti informaciją miego pagalba.Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo Tailando zoologijos sode gimusi mažojo hipopotamo jauniklė. Ji iš kitų hipopotamų išsiskiria energija ir žaismingumu, todėl ne tik sulaukė milijonų peržiūrų internete, bet ir į zoologijos sodą pritraukė tūkstančius lankytojų.San Fransiskas – vienas Jungtinių Amerikos Valstijų miestų, kuriame jau kurį laiką važinėja su dirbtinio intelekto technologijomis veikiantys visiškai autonominiai automobiliai. Jais vežiojami žmonės. Kiek tokie automobiliai yra saugūs?Jei neskiriate tinkamo dėmesio sveikai gyvensenai, saujomis vartojami maisto papildai pagerinti savijautos bei gyvenimo kokybės nepadės, sako specialistai. Stebuklingos tabletės, kuri pasirūpintų organizmu, nėra, tačiau mokslui žengiant į priekį kuriami vis pažangesni maisto papildai.Socialiniame tinkle pasidalijęs buvusius ir esamus vietos politikus pašiepiančiu memu, Elektrėnų gyventojas sako sulaukęs teisėsaugos tyrimo dėl šmeižto. Generalinė prokuratūra praneša, kad dėl elektrėniškio pradėtos dvi bylos.Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, teigdamas jog socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebi, kaip vairuotojai dalijasi savo chuliganiško vairavimo vaizdo įrašais. Skaitytojas pasidalijo ir nuoroda į konkretų profilį, kuriame – pusšimtis vaizdo įrašų, visuose – agresyvaus vairavimo vaizdai. Policija teigia, kad stengiasi tokius vairuotojus pažaboti įvairiomis priemonėmis.Ved. Paulius Selezniovas

Paryžiuje prasideda Vasaros paralimpinės žaidynės. Tai pirmas kartas, kai jos organizuojamos tik Prancūzijoje. Lietuvai paralimpinėse žaidynėse atstovauja 9 sportininkai.Socialiniame tinkle populiarėja vaizdo įrašas ir nuotraukos, kuriose užfiksuotos Kauno marios ir jų ryškiai žalias vanduo. Komentatoriai spėlioja, ar tai įprastas vandens žydėjimo procesas, ar padidėjusi vandens tarša.Aktualus klausimas. Į LRT kreipusis vilnietė klausia, kaip būtų galima sutramdyti kaimynus, kurie rūko balkonuose, nors jau galioja draudimas rūkyti balkonuose. Ar veikia draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose?Nuo gegužės visi fiziškai prekiaujantys verslai privalės turėti išmanųjį kasos aparatą ir kvitų duomenis Mokesčių inspekcijai turės teikti naujai – realiu laiku. Bet smulkiuosius verslininkus gąsdina naujovės kaina.Į Ukrainą išvežami paskutinieji 30 antidronų, nupirktų už per LRT inicijuotos akcijos „Radarom“ surinktus pinigus.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Išskirtinė asmenybė“ – keliautojas Aidas Bubinas. Jis šia savaitę ruošiasi į 6500 kilometrų kelionę motociklu simboliniu maršrutu, priminsiančiu apie tai, kad Ukrainos ribos yra tokios, kokios buvo prieš invaziją ir tai, kad Europa kariaujančių kaimynų nepamiršo bei juos palaiko. Kelionės tikslas – surinkti lėšų asmeninėms antidroninėms sistemoms, gelbėjančioms karių gyvybes.Ką svarbu žinoti, jei nusprendėte, keliaudami autobusu ar traukiniu, kartu vežtis augintinį? Kokios taisyklės galioja?Ar lietuviai yra pernelyg dideli optimistai, vertindami šalies ekonomikos ir savo finansines perspektyvas? Eurobarometro duomenimis tik 1 iš 10 lietuvių mano, kad per artimiausius metus jų gyvenimas ir gyvenimo kokybė pablogės. Eurostat duomenimis lietuvių pasitikėjimas šalies ekonomine padėtimi bei asmeninės finansinės padėties vertinimas yra beveik rekordinėse aukštumose ir beveik didžiausias Europos Sąjungoje.LRT faktai rubrika. Šią savaitę minimos Srebrenicos žudynių, pripažintų genocidu, metinės. Tačiau susitaikymas tarp tautų Balkanuose toli, o bosniai kovoja su siekiu iškraipyti istoriją, keliamas klausimas, ką reikėtų daryti su genocido neigėjų judėjimu. Apie tai Jurgos Bakaitės reportažas iš Bosnijos ir Hercegovinos.Dažno miestiečio persikraustymo į kaimą istorijoje svarbus žodis „nostalgija“ - vaikystei, kaimui, vasarojimui pas senelius. Panašiai galima pasakoti ir apie pedagogę Jolitą Kuzmenkovaitę. Gavusi iš močiutės dovaną - 4 hektarus žemės Pakalniškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, suprato, kad prisiminimai per brangūs, jog galėtų žemę tiesiog parduoti. Tad sutelkusi visą šeimą pasodino trešnių sodą. Šią vasarą skinamas pirmasis trešnių derlius.Ved. Darius Matas

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Klimato kaitos rubrika. Sodininkystėje ir daržininkystėje plačiai naudojamos durpės gaunamos sausinant pelkes. Kokias alternatyvas vietoj durpių galima pasiūlyti? Pokalbyje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas: direktorius, ekologas Nerijus Zableckis ir botanikė, pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė dr.Jūratė Sendžikaitė.Balandžio 23 d. minima pasaulinė knygų diena. Pokalbis su knygų mylėtoju, rašytoju Aidu Puklevičiumi.Naujasias tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėja. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją duomenys atskleidžia, kad 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu nuo 2017 m. augo, taip pat gerėjo ir jų finansinė padėtis. Pokalbis su vienu tyrimo koordinatoriumi Lietuvoje, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininku doc. Antanu KairiuGyventojai kviečiami siūlyti temas pašto ženklams. Apie tai pasakoja Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Šiame epizode Airidą pakeitė mūsų geras bičiulis, komikas Tomašas Rinkevič! Tomašas buvo išvykęs į egzotinį Tailandą ir tikina mus atradęs gyvenimo prasmę. Šiame epizode bandome atmušti Tomašo tikėjimą ir gražinti į realybę. Support the show