Podcasts about gyvenimo

Prasideda vasaros aviacijos sezonas – šiemet iš Lietuvos bus galima skristi šimtu krypčių, tikimasi naujų keleivių rekordų. Kaip jūs vertinate savo galimybes oru susisiekti su likusiu pasauliu?Pradedame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Tokių pokalbių prašo mūsų klausytojai, tad nuo šiol penktadieniais nagrinėsime įvairius praktinius klausimus, kurie praplės jūsų žinias apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą bei civilinę saugą. Šiandienos tema – neseniai pristatyta mobilioji programėlė LT72. Ar jau ją parsisiuntėte ir ką joje galima rasti?Gyvenimo įgūdžių programos autoriai skaičiuoja, kad mokyklose išdėstoma maždaug 70 proc. šios programos turinio. Dažniausiai „aplenkiama“ programos dalis – lytiškumas. Kodėl mokyklos bijo vaikams aiškinti apie lytiškumą?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi, kai kalbame apie mūsų mentalitetą ir gyvenimo būdą?Interviu su aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais ir stebėtojais – specialioje transliacijoje iš Vilniaus universiteto bibliotekos.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Ar senjorų kasdienybė – tik pramogos, šokiai ir dainos? O gal jie susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos galima įveikti tinkamomis iniciatyvomis? Apie Alytaus miesto senjorų gyvenimą, aktualius socialinius klausimus ir valdžios siūlomus sprendimus kalbamės su Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnu Linu Kukuraičiu, Alytaus miesto savivaldybės nariu Jurgiu Valiūnu ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" Alytaus skyriuas pirmininku Tautvydu Džiautu.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kultūrinės spaudos apžvalgoje – sausio mėnesio žurnalas „Kultūros barai“.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.Lietuvoje ir pasaulyje populiarėjant branduolinio kultūros paveldo turizmui, Energetikos ir technikos muziejus lankytojus kviečia ne tik susipažinti su branduoline energetika, bet ir išbandyti savo jėgas ir budrumą valdant Ignalinos atominės elektrinės reaktorių.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.702-ojo sostinės gimtadienio išvakarėse dešimt savo darbais ir pasiekimais pernai labiausiai pasižymėjusių vilniečių Rotušėje pagerbti „Šv. Kristoforo“ apdovanojimuose. Laureatus vilniečiai nominavo už išskirtinį pėdsaką miesto istorijoje, įkvepiančius laimėjimus ir miesto vardo garsinimą.Dėl surasto dokumento gali tekti perrašyti LDK ir ATR politinio veikėjo, garsiojo polonezo autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimo faktus. Kuo šis atradimas yra ypatingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijai?Vokietijoje užaugęs gitaristas Lukas Isaak groja Palangos gatvėse, keliauja po Lietuvos regionus ir supažindina klausytojus su klasikinės gitaros skambesiu. Muzikantas pastebi, kad Lietuvoje, lyginant su Vokietija, kai kurios sąlygos kurti muzikinę karjerą yra palankesnės.Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Metų muziejininku už darbą 2024 m. išrinko Edukacijos skyriaus vyresnįjį gidą dr. Povilą Dikavičių. Kuo gido darbas yra įdomus, ir koks yra šiuolaikinis lankytojas?Ved. Justė Luščinskytė

Kol' Lietuvos kaimai tuštėja ir audėjų bendruomenė traukias, jaunoji karta skuba puoselėc šio amato tradicijas. Štai laidos herojai Tomas Antropikas ir Mindaugas Rasimavičius išmoko ausc ir dabar audzia pagal senuosius dzūkų raštus. O Inga Skripka kuria rūbus iš divonų (lovatiesių), tep inamžindama audėjų atminimų. Jie dalinas žiniu apė šių unikalų amatų, katru dešimtmecius vertės kaimo audėjos, kap ir Marytė Marcevičienė iš Musteikos.Atsigręždamas in savo šaknis, laidos autorius kviecia pasnerc in dzūkiškų aplinkų, kur divonas – ne cik gražais raštais išausta lovatiesė, bet ir žmoniško, šeimiško ryšio atspindzys.Aut. Rytis SkamarakasRed. Vita LičytėNuotrauka Ryčio Skamarako

Tie, kurie keliaujate pajūriu, nuorodą į Darbėnus pastebėjote. Nedideliame Kretingos rajono miestelyje susikūrė stipri bendruomenė, kuria didžiuojasi Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir Artūras Dudėnai antrame gyvenamojo namo aukšte įkūrė muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“. Pirmame – kavinę „Spilgutė“ ir biblioteką. Darbėnuose puoselėti paveldą, suktis virtuvėje ir priimti svečius padeda dukra Beatričė.Juliaus Reinikio šeima Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Tokiu būdu įprasmino vietą ir jai suteikė kultūrinę vertę. Su Baltų gidu Juliumi Reinikiu galima pasivaikščioti po mišką, susipažinti su baltų dievybėmis ir daugiau sužinoti apie baltiškąją pasaulėžiūrą bei pasaulėvoką.Kalniaus sodyboje Barkeliuose atsipūsti nuo miesto šurmulio ir netradiciškai pailsėti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Gabrielė Kalnė pasakoja apie šeimos idėją svečiams suteikti kuo retesnių patirčių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

LRT prasidėjo teminės ekskursijos, skirtos Sausio 13-ajai. Ką išgirsta ir ką prisimena LRT apsilankę žmonės? Ievos Radzevičiūtės pasakojimas.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse sostinėje buvo degė atminimo laužai.Apie Lietuvos ir tarptautinės žiniasklaidos darbą 1991-ųjų sausį – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys.„Auksinio proto“ viktorina ir Sausio 13-ajai skirto klausimo aptarimas: rašytoja Jurga Ivanauskaitė dirbo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ir rašė: „Gyvenimo šauksmas būti, gyventi vardan idealo čia garsesnis už kvietimą vardan to idealo numirti“. Rašytojos sesuo, humanitarinių mokslų daktarė Radvilė Racėnaitė prisimena, kad Jurgai buvo svarbūs tuo metu Lietuvoje kelti tikslai ir viltys.Ved. Rūta Kupetytė

Berlyne gyvenantis ir kuriantis el. muzikos prodiuseris Pijus (Pijus Krupševičius) sausio 18 d. išleidžia naujausią albumą „Dots".Albumas neįprastas ir įdomus ne tik dėl muzikinių stilių įvairovės, bet ir dėl didelio bendradarbiavimų su kitais kūrėjais skaičiaus. Kiekvienas kūrinys -vis kita muzikinė draugystė su skirtingais vokalistais iš viso pasaulio.Apie muziką, albumą ir pristatymo koncertą Berlyne - pokalbio įraše.Kalbino Rimvydas Černiauskas

Ir toliau saugiausia pasilinksminimo vieta Alytuje – baras „Fenix“, pavojingiausia – „Skrydis‘, rodo šių metų Alytaus policijos statistika, skaičiuojant įvykius nuo sausio 1-osios iki kalėdinio laikotarpio. Per 2024 metus iki gruodžio vidurio mažiausiai incidentų (1 administracinė teisena ir 4 veikos) fiksuojama bare „Fenix“ (Vilniaus g. 20). 

Tęsiame pokalbius su šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais. Laidos svečiai – režisierė, scenaristė Marija Kavtaradzė ir poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas.„Kaip buvo nužudyti Lietuvos žydai, visi žino, bet kaip jie gyveno, ką svajojo, kuo tikėjo – ši istorija dar nepapasakota“. Kelionė į Šeduvą, kur apie kuriamą muziejų „Dingęs Štetlas“ pasakoja idėjos autorius ir vadovas Sergejus Kanovičius ir vyriausia ekspozicijos kuratorė Milda Jakulytė.„Esu atsisakiusi vaidmenų, bet nesu prašiusi vaidmens“,- sako viena ryškiausių, įdomiausių Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorių Ligita Kondrotaitė. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Daugiau naujienų https://osportas.lt   00:00:00 – Įžanga 00:01:50 – Sveikinam Justą su gimtadieniu! 00:06:00 – Geriausia šalies krepšininkė? 00:09:14 – Geriausių rinkimų nauda ir objektyvumas 00:14:50 – Moterų krepšinio aktualijos 00:18:55 – Mažeikių antausis Lietkabeliui 00:25:55 – „Wolves“ talentas ir svarbios pergalės 00:27:15 – Utenos vadovas veržėsi į aikštę 00:31:16 – Čanakas prisiima daugiausiai 00:32:40 – Vieši pareiškimai apie komandą 00:36:07 – Arenos susivienijo prieš Krabą 00:39:47 – kaip įrodyti, kad gauti baudą? 00:40:45 – KMT burtai 00:46:38 – „Wolves“ įspūdinga pergalė prieš „Hapoel“ 00:51:20 – Kulbokos progresas 00:53:24 – Kalbos apie Europos krepšinio pokyčius 00:59:54 – „Žalgirio“ dviguba savaitė 01:05:10 – Skundai įtemptu tvarkaraščiu 01:11:11 – Meilutytė MVP 01:11:55 – Savaitės Čili momentas   #Zalgiris #Rytas #Wolves #trinchieri #Smailagic #Brazdeikis #LKL #Euroleague #Kaunas #Vilnius #Klaipeda #odangau #Buzelis

Šiuolaikinio cirko kūrėjas Markas Liberman savo performansus dažniau pristato ne žiūrovams, o daiktams. O paklausus, kaip save apibūdina, lakoniškai atsako: „Sriuba“. NARA tinklalaidėje tarp visų savo tapatybių Markas aptaria ir žydiškąją, kuri jam itin svarbi. „Aš labai dažnai gyvenime jaučiausi „kitas“. Kas irgi yra labai susiję su žydiškumo patyrimu. Nes tarp žydų aš kaip ir nesiskaitau žydas, nes mano mama nėra žydė. Tarp rusakalbių (aš šneku su tėčiu rusiškai), atrodo, nesu visai rusakalbis, nes kalbu su lengvu akcentu. Bet tarp lietuvių aš irgi jaučiu, kad visai kitoks mano identitetas“, – sako Markas savo kemperyje, kuriame slepiamės nuo Vilniaus eismo triukšmo. Su Marku kalbasi Indrė Kiršaitė, jai padeda Vilniaus moksleiviai Gerda Prusevičiūtė ir David Farberov. Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradėjo tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Tai yra ketvirtoji ciklo dalis. Karolio Pilypo Liutkevičiaus fotografija

LRT radijo mokslo rubrikoje – pokalbis su Lina Pečiuliene, kuri daktaro disertacijoje tyrė, kaip formuojasi mokytojo profesiją pasirinkusių žmonių identitetas ir kas lemia, ar ateityje jie bus sėkmingi pedagogai, ar ne?Nyderlanduose mediciną studijuojanti Viltė Novikovaitė beveik du mėnesius praleido Ganoje, kur atliko praktiką trijose ligoninėse. Viltė taip pat su ligoninės specialistais regionuose vykdė įvairias sveikatos prevencijos programas, pavyzdžiui, skiepijo vaikus.Į LRT radiją kreipėsi klausytojas, kuris sako, kad ant jo daugiabučio rūsio atsirado priedangos ženklas. Tačiau, ar rūsys tinkamas priedangai, niekas netikrino. Kaip nusprendžiama, kas taps ir netaps priedangomis?Ved. Rūta Kupetytė

Autoparduotuvės verslą prieš kone 30 metų Molėtų rajone pradėjo Alvidas Bielinis. Jau 15 metų vyro pradėtą verslą tęsia Aleksandra Bielinienė ir sako, kad žmonių kaime mažėja, žmonės taupūs, kartais iki pensijos maisto produktus ir skolinasi. Klientų amžius apie 80 metų, bet Aleksandra nepraranda vilties, į kaimus atsikelia ir jaunų žmonių. Populiariausios prekės yra bandelės ir saldainiai, o mėsa tik retsykiais, nes kainos per aukštos.Ūkininkas Dainius Benaitis iš Pakruojo rajono atsimena ūkininkavimo pradžią, kai prieš 30 metų dar teko žemę ir su arkliu dirbti, o štai dabar darbo sąlygos visai kitos. 40 -ies hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantis Dainius sako, kad reikia išmokti džiaugtis mažais dalykais ir mažiau skųstis.Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip vienas įsigytas laivas tapo Deimanto Vainos vers-lo idėja. Vyras su šeima Kaišiadorių rajone puoselėja sodybą ,,Juodojo perlo sala“ ir plukdo žmones laivais, siūlo ir kitas veiklas.Ved. Rūta Simanavičienė

Apie jo romanus Paryžiuje sklandė gandai. Dėl su juo susijusių skandalų pasitraukė visa Paryžiaus konservatorijos vadovybė. Gyvenimo pabaigoje jis kūrė visiškai apkurtęs. Ir likęs kukliu, nuolankiu ir darbščiu kompozitoriumi, parašiusiu vieną gražiausių visų laikų Requiem. Tai įtakingasis Gabrielis Fauré, į kitą laiką iškeliavęs lygiai prieš 100 metų.Ved. Domantas Razauskas

Mokslininkai intensyviai tiria, kaip tam tikri metodai padeda įsiminti informaciją miego pagalba.Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo Tailando zoologijos sode gimusi mažojo hipopotamo jauniklė. Ji iš kitų hipopotamų išsiskiria energija ir žaismingumu, todėl ne tik sulaukė milijonų peržiūrų internete, bet ir į zoologijos sodą pritraukė tūkstančius lankytojų.San Fransiskas – vienas Jungtinių Amerikos Valstijų miestų, kuriame jau kurį laiką važinėja su dirbtinio intelekto technologijomis veikiantys visiškai autonominiai automobiliai. Jais vežiojami žmonės. Kiek tokie automobiliai yra saugūs?Jei neskiriate tinkamo dėmesio sveikai gyvensenai, saujomis vartojami maisto papildai pagerinti savijautos bei gyvenimo kokybės nepadės, sako specialistai. Stebuklingos tabletės, kuri pasirūpintų organizmu, nėra, tačiau mokslui žengiant į priekį kuriami vis pažangesni maisto papildai.Socialiniame tinkle pasidalijęs buvusius ir esamus vietos politikus pašiepiančiu memu, Elektrėnų gyventojas sako sulaukęs teisėsaugos tyrimo dėl šmeižto. Generalinė prokuratūra praneša, kad dėl elektrėniškio pradėtos dvi bylos.Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, teigdamas jog socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebi, kaip vairuotojai dalijasi savo chuliganiško vairavimo vaizdo įrašais. Skaitytojas pasidalijo ir nuoroda į konkretų profilį, kuriame – pusšimtis vaizdo įrašų, visuose – agresyvaus vairavimo vaizdai. Policija teigia, kad stengiasi tokius vairuotojus pažaboti įvairiomis priemonėmis.Ved. Paulius Selezniovas

Lilijos ir Stasio Rizgelių pieno ūkyje Trakų rajone, Paluknio seniūnijos Paežerėlių kaime, tėra vos 6 karvutės. Iš jų pieno gaminamas vienos rūšies sūris buvo pavadintas „Tobulas švelnumas“. Šio sūrio nuperkama tiek, kiek pagaminama, dar nė karto nė vienas sūrio gabalėlis negrįžo atgal pas jo gamintojus.Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza sako, kad Lietuvos dirvožemio kokybės būklė nėra gera. Dirvoje mažėja organinių medžiagų, dirvožemį naikina erozija, dėl suspaudimo dirvų paviršiuje kaupiasi vanduo. Europos Sąjunga rengia naują direktyvą ir turi ambicingą planą, kad 2050 metais bendrijos teritorijos dirvožemiai būtų 100 proc. sveiki. Mokslininkas turi vilčių, kad bus atsižvelgta į kiekvienos šalies specifiką, taip pat - ir Lietuvos.Gamta. Drugeliai ne tik gražūs, bet juos galima ir pažinti. Biologas Giedrius Švitra pristato 6 autorių išleistą naujausią knygą apie Lietuvos drugius ir pasakoja, kad ši vasara drugių gyvenime išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kaip tik šiuo metu stebima ir ypač didelė migrantų banga. Nepažįstantys drugių juos net painioja su paukšteliais kolibriais.Ved. Kristina Toleikienė

Prikaupę gyvenimo mieste patirties Greta ir Robertas Tylos visgi nusprendė kurtis kaime. Širvintų rajone esanti sodyba, nors ir labai jauki, tačiau dar nepakankamai tinkama gyvenimui per visą žiemą. Dėl šios priežasties jaunai šeimai kiekvieną žiemą tenka grįžti į Ukmergę. Kaip juokauja Greta, jau priprato išvažiuodami pasiimti vištas ir šunį su išrinktu aptvaru ir tai ryžto kurtis kaime nesumažino.Jau retai kur Lietuvoje galime pastebėti puoselėjamą tošininkystės amatą, o štai Mažeikių rajone tautodailininkai, Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, yra gerai perpratę tošies paslaptis. Raimonda sako, kad neretai tinkamos tošies paieškos užtrunka.Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ pokalbis su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene apie tai, kodėl Vakarinė medunešė bitė buvo įrašyta į saugomų rūšių sąrašą ir kaip kiekvienas galime prisidėti išsaugant šią bitę.Ved. Rūta Simanavičienė

Paryžiuje prasideda Vasaros paralimpinės žaidynės. Tai pirmas kartas, kai jos organizuojamos tik Prancūzijoje. Lietuvai paralimpinėse žaidynėse atstovauja 9 sportininkai.Socialiniame tinkle populiarėja vaizdo įrašas ir nuotraukos, kuriose užfiksuotos Kauno marios ir jų ryškiai žalias vanduo. Komentatoriai spėlioja, ar tai įprastas vandens žydėjimo procesas, ar padidėjusi vandens tarša.Aktualus klausimas. Į LRT kreipusis vilnietė klausia, kaip būtų galima sutramdyti kaimynus, kurie rūko balkonuose, nors jau galioja draudimas rūkyti balkonuose. Ar veikia draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose?Nuo gegužės visi fiziškai prekiaujantys verslai privalės turėti išmanųjį kasos aparatą ir kvitų duomenis Mokesčių inspekcijai turės teikti naujai – realiu laiku. Bet smulkiuosius verslininkus gąsdina naujovės kaina.Į Ukrainą išvežami paskutinieji 30 antidronų, nupirktų už per LRT inicijuotos akcijos „Radarom“ surinktus pinigus.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.Kalbos ryto rubrikoje – apie lietuviškų sporto šakų pavadinimų kilmę bei istoriją.Kauno tvirtovės VI forte lankytojai kviečiami pamatyti kareivines, parako sandėlius, centrinę poterną, praeiti antruoju gynybiniu žiedu ir apžvelgti kairinį puskaponierių, į kurį vedama itin retai. Ypatingo dėmesio ekspozicijoje sulaukia iš Ukrainos karo lauko atgabentas tankas.Japonų rašytojai Banana Yoshimoto – 60. Koks šiuolaikinės japonų literatūros populiarumas yra Lietuvoje?KTU studento pasiekimas – žaidimas vaikams, skatinantis susipažinti su Austrija.Atrinkti „Expo 2025 Osaka“ Baltijos paviljono dizaino idėjos konkurso TOP 3 projektai.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ šįkart – apie naujausio Martino Scorcesės filmo „Mėnulio gėlių žudikai“ garso takelį, kuris perteikia beveik keturių valandų epinio pasakojimo emocinį peizažą laukiniuose vakaruose.Stasiui Eidrigevičiui – 75. Aistės Diržiūtės-Rimkės teksto apžvalga.Ved. Justė Luščinskytė

Rubrikoje „Išskirtinė asmenybė“ – keliautojas Aidas Bubinas. Jis šia savaitę ruošiasi į 6500 kilometrų kelionę motociklu simboliniu maršrutu, priminsiančiu apie tai, kad Ukrainos ribos yra tokios, kokios buvo prieš invaziją ir tai, kad Europa kariaujančių kaimynų nepamiršo bei juos palaiko. Kelionės tikslas – surinkti lėšų asmeninėms antidroninėms sistemoms, gelbėjančioms karių gyvybes.Ką svarbu žinoti, jei nusprendėte, keliaudami autobusu ar traukiniu, kartu vežtis augintinį? Kokios taisyklės galioja?Ar lietuviai yra pernelyg dideli optimistai, vertindami šalies ekonomikos ir savo finansines perspektyvas? Eurobarometro duomenimis tik 1 iš 10 lietuvių mano, kad per artimiausius metus jų gyvenimas ir gyvenimo kokybė pablogės. Eurostat duomenimis lietuvių pasitikėjimas šalies ekonomine padėtimi bei asmeninės finansinės padėties vertinimas yra beveik rekordinėse aukštumose ir beveik didžiausias Europos Sąjungoje.LRT faktai rubrika. Šią savaitę minimos Srebrenicos žudynių, pripažintų genocidu, metinės. Tačiau susitaikymas tarp tautų Balkanuose toli, o bosniai kovoja su siekiu iškraipyti istoriją, keliamas klausimas, ką reikėtų daryti su genocido neigėjų judėjimu. Apie tai Jurgos Bakaitės reportažas iš Bosnijos ir Hercegovinos.Dažno miestiečio persikraustymo į kaimą istorijoje svarbus žodis „nostalgija“ - vaikystei, kaimui, vasarojimui pas senelius. Panašiai galima pasakoti ir apie pedagogę Jolitą Kuzmenkovaitę. Gavusi iš močiutės dovaną - 4 hektarus žemės Pakalniškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, suprato, kad prisiminimai per brangūs, jog galėtų žemę tiesiog parduoti. Tad sutelkusi visą šeimą pasodino trešnių sodą. Šią vasarą skinamas pirmasis trešnių derlius.Ved. Darius Matas

Kiek Rytų kraštai ir Indija buvo aktualūs bei įdomūs XX a. I pusės Lietuvos visuomenei ir valstybei? Kas iš Pirmosios Respublikos politikos, akademijos, kultūrinio elito atstovų labiausiai domėjosi Orientu ir Indija, kalbėjo ir rašė apie juos?Kas yra Orientas mums šiandien? Ar daug skirtumų galima įžvelgti tarp XX a. I pusėje ir XXI a. pradžioje susiklosčiusių Rytų ir Indijos vaizdinių Lietuvoje?Kas buvo kunigas jėzuitas Donatas Slapšys SJ (1921-2010)? Kada jis išvyko į Indiją? Kodėl mes apie jį iki šiol beveik nieko nežinome, nors jis dirbo Indijoje misionieriaus darbą iki 2010-ųjų?Kokioje Indijos valstijoje kunigas D.Slapšys gyveno ir misionieriavo? Kuo ši valstija yra ypatinga socialine, ekonomine, kultūrine prasme?Ar D.Slapšio apsisprendimas vykti į Indiją buvo vienetinis atvejis? O gal šiuo atveju galima kalbėti ir apie kitus Indijoje XX a. I pusėje dirbusius lietuvių misionierius?Kokie yra svarbiausi šaltiniai, su kurių pagalba galima rekonstruoti kunigo D. Slapšio gyvenimo ir misionieriavimo Indijoje istoriją? Ar kunigas paliko dienoraščių, laiškų, kitokio pobūdžio rašytinio palikimo?Kaip D. Slapšį prisimena broliai jėzuitai ir kaip – su kunigu bendravę indai?Koks yra materialus ir nematerialus D. Slapšio paveldas Indijoje? Kokius pėdsakus paliko šis žmogus?Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto doktorantu, Vilniaus universiteto Indijos tyrimų centro jaunesniuoju darbuotoju Laurynu Kudijanovu, keliavusiu į Indiją tyrinėti kunigo D. Slapšio biografijos ir palikimo.Ved. Aurimas Švedas

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Guinnesso rekordininkė Ajana Lolat-Pažarauskienė, metusi iššūkį cerebriniam paralyžiui, šiuo metu eina savo gyvenimo kelionę. Šiandien ji startuoja Alytuje ir apsilankė FM99 studijoje.Kolkas rimčiausias jos išsikeltas iššūkis – nueiti daugiau nei 320 km. Turint omeny, kad Ajanai priklausantis Guinnesso pasaulio rekordas – 14,5 kilometrų (įveiktų greičiau nei per 10 val.), naujasis žygio metu įveiktas atstumas atrodo nepatenkantis į suvokimo ribas. Bet ji sėkmingai žygiuoja ir gegužės 25 d. tikisi finišuoti Druskininkuose.

Klimato kaitos rubrika. Sodininkystėje ir daržininkystėje plačiai naudojamos durpės gaunamos sausinant pelkes. Kokias alternatyvas vietoj durpių galima pasiūlyti? Pokalbyje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas: direktorius, ekologas Nerijus Zableckis ir botanikė, pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė dr.Jūratė Sendžikaitė.Balandžio 23 d. minima pasaulinė knygų diena. Pokalbis su knygų mylėtoju, rašytoju Aidu Puklevičiumi.Naujasias tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėja. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją duomenys atskleidžia, kad 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu nuo 2017 m. augo, taip pat gerėjo ir jų finansinė padėtis. Pokalbis su vienu tyrimo koordinatoriumi Lietuvoje, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininku doc. Antanu KairiuGyventojai kviečiami siūlyti temas pašto ženklams. Apie tai pasakoja Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Šiame epizode Airidą pakeitė mūsų geras bičiulis, komikas Tomašas Rinkevič! Tomašas buvo išvykęs į egzotinį Tailandą ir tikina mus atradęs gyvenimo prasmę. Šiame epizode bandome atmušti Tomašo tikėjimą ir gražinti į realybę. Support the show

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido leidykla „kitos knygos“.Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė..

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido leidykla „kitos knygos“.Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido leidykla „kitos knygos“.Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido leidykla „kitos knygos“.Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, vaikai privalo būti fiziškai aktyvūs mažiausiai vieną valandą per parą. Jei pavyktų išlaikyti aktyvumą ilgą laiką, suaugę gali gyventi 7 metais ilgiau, būti laimingesniais ir uždirbti daugiau. Kaip skatinti fizinį aktyvumą ir rasti mėgstamas aktyvios veiklos rūšis vaikams ir suaugusiems, kad būtų ir smagu, ir naudinga?Likus kelioms savaitėms iki Taivano prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų, Kinija dar kartą pagrasino panaudoti karinę jėgą ir aneksuoti salą, kurią ji laiko savo teritorijos dalimi. Beveik kasdien aplink salą siunčiami karo lėktuvai ir karinio jūrų laivyno laivai. Kokią įtaką tai gali padaryti rinkimų rezultatams ir visam regionui?Specialistų trūkumą gydymo įstaigose gelbsti dirbantys pensinio amžiaus gydytojai. Pasak Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, jei šie medikai staiga nuspręstų nedirbti ir išeitų iš darbo, sveikatos sistema susidurtų su rimtais iššūkiais.Šiemet, kaip ir ankstesni, buvo pažymėti ekonominiais neramumais, tačiau, pastebi ekspertai, metus baigiame švelniai. Ko iš pasaulio ekonomikos tikėtis kitąmet?Ved. Darius Matas

Šventiniu laikotarpiu daugiau nei 60 vaikų serga ir guli ligoninėje, o šalia jų nėra tėvų ar kitų artimųjų. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai budi per šventes ligoninėse šalia vaikų, iš kurių mažiausiems vos kelios dienos.Kūčios - unikali šventė, kuri išskiria Lietuvą iš kitų krikščioniškų šalių. Tradicijos, papročiai, kurių laikomasi ir perduodama iš kartos kartą. Kaip keičiasi pasiruošimas Kūčioms ir Kūčių stalas, spartėjant gyvenimo tempui.Kokios šiais metais šventės bus Izraelyje, Betliejuje, kur Kristaus Gimimo bazilikoje, kuri yra seniausia bažnyčia Šventojoje Žemėje, kasmet apsilankydavo tūkstančiai žmonių. Kaip Kalėdas sutiks lietuvių bendruomenė Izraelyje?Ved. Darius Matas

Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga sprendžia, ar skelbti streiką. Tai viena iš penkių šalyje veikiančių švietimo darbuotojų profsąjungų, kurios vadovybė tvirtina su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susitarusi dėl keliamų reikalavimų.Gerą mėnesį lietuvoje netyla diskusijos apie Gyvenimo įgūdžių pamokas mokyklose ir lytiškumo temą jose. LRT ieško sprendimų komanda nusprendė pasidomėti, kaip šis klausimas sprendžiamas, šios pamokos vedamos kitose valstybėse.Sugriežtinta patikra Vilniaus oro uoste įnešė chaoso - nusidriekė milžiniškos eilės, keleiviai nespėjo į lėktuvus, o oro uostas sako ieškantis specialistų ir savanorių. Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus nei paneigė, nei patvirtino, kad patikra sugriežtinta po audito išvadų.Donaldui Trumpui gresia naujos teisinės problemos – Niujorke prasideda civilinis teismo procesas prieš buvusį prezidentą ir du jo sūnus dėl sukčiavimo, keliantis grėsmę respublikonų lyderio verslo imperijai bei jo bandymui sugrįžti į Baltuosius rūmus, ir dar gresiant keturioms baudžiamosioms byloms.Ved. Liuda Kudinova

Mokyklose pradėta diegti Gyvenimo įgūdžių programa skaldo visuomenę. Labiausiai kliūva lytiškumo ugdymo dalis. Ką siūlytumėte su ja daryti – išvis stabdyti, išmesti tik lytiškumo ugdymo dalį ar kaip tik – nieko, leisti mokytojams dirbti su šia programa? Į klausytojų klausimus atsako viena programos rengėjų dr. Daiva Šukytė.Gydytojai ir informacinių technologijų žinovai svarsto, kokius inovatyvius sprendimus pasiūlyti žmonėms bei gydytojams, kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip technologijos galėtų mums padėti nesusirgti šiomis ligomis?Kiek aktyviai naudojatės šiuolaikinių automobilių technologijomis vairuodami – greičio autopilotu su reagavimu į kliūtis, juostų autopilotu, kai automobilis pats važiuoja nustatyta eismo juosta, automatiniu parkavimu?Ved. Edvardas Kubilius

#TiekŽinių Antradienį (rugsėjo 19 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie besitęsiančias dronų atakas, Žemaitaičio apkaltą, ne visiems skirtus gyvenimo įgūdžius, pedagogų pasiruošimą streikui ir Azerbaidžano kariuomenės pradėtą karinę operaciją. ✅ Svarbiausios naujienos Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/Zv0ZMe4qO9o

Lietuvoje daugėja dirbančių pensininkų. Kodėl ir kokios prognozės ateityje?Marijampolės apylinkių gyventojai skundžiasi, kad dėl „Via Baltica“ kelio darbų į miestą užtrunka atvažiuoti kone tris kartus ilgiau.Aktualus klausimas. Ar Lietuvos valdžia turėtų imtis papildomų priemonių padėti žmonėms, kurių vis didesnę pajamų dalį „suryja“ paskolų įmokos?Į LRT girdi kreipėsi judėjimo negalią turintis kaunietis, kuris per mėnesį gauna apie tūkstantį eurų pajamų, bet paskolos pasiimti negali. Apie tai – „Verslo laike“.Dalis merų kritikuoja mokyklose pradedančią veikti Gyvenimo įgūdžių programą, o Valstiečių ir žaliųjų sąjunga inicijuoja peticiją, kuria raginama šią programą iš viso stabdyti. Ar gali merai spręsti, kas turi būti ir neturi būti dėstoma mokyklose, ir ar reikėtų stabdyti Gyvenimo įgūdžių programą?Kokia BRIKS sąjungos, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, ateitis?Ved. Edvardas Kubilius

#TiekŽinių Pirmadienį (rugsėjo 18 d.) Tiek žinių vedėja Eglė apie masines rusų atakas Ukrainoje, spekuliacijas dėl Kadyrovo mirties, į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Kauną, pasibaigusį putino ir kim susitikimą ir suorganizuotą peticiją dėl gyvenimo įgūdžių programos. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/TSQtV-fanaE

#Tiekžinių Ketvirtadienį (rugsėjo 14 d.) Tiek žinių vedėja Silvija pasakoja apie rusijoje prisičiuožinėjusią Margaritą Drobiazko, vėl degantį Krymą, gyvenimo įgūdžių pamokų netylantį šaršalą ir naudą rinkimams bei Lietuvą sukrėtusias nelaimes.  ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/sehEI6O0JYQ

Rubrika „Keturi milijonai“. Jau penkerius metus Norvegijoje organizuojami „Atvirų skaitymų susitikimai“, kur puoselėjama literatūrinės lietuvių kalba, randami bendraminčiai, diskutuojama įvairiausiomis temomis. Kaip pastebi dalyviai, skaitomi tekstai suartina, leidžia paatvirauti, išsipasakoti apie savo patirtis.Kernavėje prasideda keturias dienas truksiantis archeologijos festivalis, kuris lankytojus nukels į viduramžius. Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovu Ramojumi Kraujaliu.Naujausia apklausa rodo, kad darbuotojai vis dažniau nori suderinti darbą ir šeimą, nenaudoti šeimai skirto laiko darbiniams skambučiams, turėti lankstesnį darbo grafiką, jog galėtų pasirūpinti senstančiais tėvais ar nuvežti vaikus į mokyklą. Į besikeičiančius darbuotojų poreikius reaguoja ir verslo organizacijos, kurios ieško būdų, kaip padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeimą. Tačiau dalis ekspertų pastebi, kad tai daroma vangiai, dažniausiai apsiribojama lanksčiu darbo grafiku ar kitomis formaliomis procedūromis. Pokalbis su VDU Psichologijos katedros doktorantu, organizaciniu psichologu Tadu Vadvilavičiumi.Įvairiais skaičiavimais – 17 per minutę, 1000 – per valandą bei 25 000 – per dieną – toks komunistų 1932–1933 m. sąmoningai sukelto Holodomoro ukrainiečių aukų skaičius, pagrindžiamas istoriniais duomenimis. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sostinės svečiams ir gyventojams atidaro lauko stendų parodą „Badas kaip ginklas: 1932–1933, 2022”. Pokalbis su istoriku, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi Remigijumi Černiumi.Ved. Darius Matas

Triukšmas: gyvenimo didmiestyje kaina ar neišspręsta problema? Pokalbis su Vilniaus ir Palangos savivaldybių atstovais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ekspertu.Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu nuo perdegimo kenčia daugiau nei 400 milijonų žmonių. Sindromą sukelia laiku nesuvaldytas lėtinis stresas, patiriamas darbo vietoje. Kodėl problemos neišsprendžia vasaros atostogos? Kaip užkirsti tam kelią? Pokalbis su specialistu.Ved. Darius Mat

Priimdamos į darbą pedagogus, mokyklos privalės juos patikrinti, ar nėra įtraukti į specialų registrą. Jame registruojami už seksualinius nusikaltimus teisti asmenys. Nuo rugsėjo mokyklose atsiras nauja - gyvenimo įgūdžių pamoka.Londone veikiantis ukrainiečių įsteigtas nepriklausomų tyrimų centras Molfar ištyrė rusijos įsteigtas vadinamąsias filtravimo stovyklas. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad į tokius centrus patekę ukrainiečiai turi patirti žeminančias procedūras, gyvena nežmoniškomis sąlygomis, susirgusiems neteikiama pagalba, taip pat yra tokių filtravimo centrų vaikams, o į visą deportacijų ir filtravimo procesą yra įsitraukusi stačiatikių cerkvė.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai „Žalgirio“ arenoje laiko trečiųjų Eurolygos atkrintamųjų rungtynių su „Barcelona“ egzaminą.Ved. Liuda Kudinova

Kviečiu klausyti pokalbio su laukinėjimo ambasadore Skaiste Manstavičiene, kuri instagram paskyroje „Laukinėjam“ dalinasi savo sukaupta laukinėjimo patirtimi ir reklamuoja :) buvimo gryname ore naudą tėvams. Nes būtent tėvų atsakomybėje ir galioje, jos nuomone, yra vaiko buvimas gryname ore. Tereikia apsirengti ir išeiti iš namų. Be jokios abejonės, su Skaiste mes apkalbėjome labai daug aprangos niuansų: ką ir kada rengtis, kiek komplektų ji pataria turėti, kodėl medvilninius marškinėlius tikrai pataria palikti namie, kaip ir kodėl vertingas yra drabužių sluoksniavimas ir daug kitų detalių. Bet taip pat daug kalbėjome apie laukinėjimo psichologiją ir buvimo lauke naudą mums visiems. „Laukinėjimas daugiausiai siejasi ne su techniniais dalykais, kuriuos lengva susakyti punktais ir išpildyti, bet visiška psichologija. Tėvai turi savimi pasitikėti, nugalėti tą baimę,“ – sako Skaistė. Jei pagalvojus apie išėjimą į lauką jus iškart persmelkia nuobodulio jausmas ir staiga pradedate ieškoti visų įmanomų pasiteisinimų, kodėl šiandien į lauką eiti neverta, nepatogu ar neapsimoka, labai norisi tikėti, kad po šio pokalbio tų pasiteisinimų, abejonių ir baimės išeiti į lauką bet kokiu oru atsiras mažiau. „Kalba mamos“ gyvuoja Contribee rėmėjų ir mus remiančio verslo dėka. Šiandien noriu ištarti ačiū mūsų partneriams „Hiatus“, kurių vardą išgirsite dar ne kartą. „Hiatus“ siūlo didžiulį kokybiškos, patogios ir funkcionalios aprangos bei avalynės asortimentą. Pavasarį, rodos, orai keičiasi kiekvieną dieną ir neretai tikrai galima pasimesti ne tik svarstant kaip aprengti vaiką, bet ir kaip apsirengti pačiam, kad išėjimas į lauką, kuris, visi žinome, teikia tiek daug naudos, nebūtų kančia. Džemperis, kelnės, kombinezonas, kepurė, pirštinės, o gal jau nebereikia pirštinių ir kepurės? Kokie batai, kad vaikas grįžtų sausomis kojomis? „Hiatus“darbuotojai jums profesionaliai patars, kokią aprangą ir avalynę pasirinkti bet kokioms oro sąlygoms ir bet kuriai aktyvaus ar pasyvaus laisvalaikio veiklai su vaikais. Mano ir Justinos šeima Hiatus parduotuvėse lankėmės ne kartą ir sulaukėme tikrai vertingų patarimų, tad drąsiai rekomenduojame. Būtinai sekite „Hiatus“ socialiniuose tinkluose, kur pirmieji sužinosite apie puikias nuolaidas. Ačiū „Hiatus“ ir Contribee rėmėjams už paramą mūsų veiklai, VU radijui START FM už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai, o Skaistei – už dalinimąsi patirtimi ir tokio gražaus žodžio atradimą. Gero klausymo ir smagaus laukinėjimo! Marija

Mūsų bendruomenės pirties seansai svečiuose pas „Ivanas muša gongą“ pakuždėjo mintį įrašyti pokalbį apie grūdinimąsi, šaltį, karštį, ką jie daro su mūsų kūnu ir smegenimis, ir kaip šiais malonumais mėgautis teisingai. Neretai žmonės bijo maudynių šaltame vandenyje, nes galvoja, kad susirgs. O ką apie tai sako mokslas? Su „Vilnelės pankų“ bendruomenės nariais, Wim Hof metodo instruktore, dviejų vaikų mama Igne Degutyte ir Arnu Repečka, pirties „Ivanas muša gongą“ direktoriumi kalbame ne tik apie grūdinimosi subtilybes, bet ir apie motyvaciją keisti gyvenimą, kai jis tavęs netenkina. Abu pašnekovai, paklausti, kas privertė juos pamilti šaltą vandenį dalinosi, kad nesunku buvo pastebėti akivaizdų nuotaikų svyravimo sumažėjimą, geresnę savijautą, stipriai praretėjusias ligas, o kur dar kaskart ūgtelėjęs pasitikėjimas ir pasididžiavimas savimi, kad „štai, aš vėl peržengiau savo galimybių ribas“ ir „negaliu“ tapo „galiu“. Nemenką vaidmenį vaidina ir motyvuojanti bendruomenė, apie kurią taip pat pakalbėsime. Tikriausiai labiausiai įsiminusi mintis iš pokalbio man buvo apie tai, jog maudynės visais metų laikais, išmoko pamilti savo šalies klimatą ir mokėti juo džiaugtis kasdien, o ne tik gyventi nuo vasaros iki vasaros. Tai iš tiesų yra didelis džiaugsmas ir laisvė. Kaip susibūrė Vilnelės pankai, kas yra Wim Hof ir kaip atsirado šis metodas, kuo jis ypatingas, kodėl visgi žmonės lenda į tą šaltą vandenį ir kenčia šitą kančią, kodėl mums vertingas trumpalaikis stresas, kuo maudynės šaltame vandenyje primena gimdymą, ką reikia būtinai žinoti prieš lendant į šaltą vandenį ir ką labiau reikia ruošti – savo kūną ar protą dalinasi grūdinimosi entuziastai, šalto vandens ir pirties mylėtojai Ignė Degutytė ir Arnas Repečka. „Kalba mamos“ tinklalaidė gyvuoja rėmėjų ir reklamos dėka. Stengiamės, kad ji būtų nuoširdi ir rekomenduotume tai, ką ir pačios naudojame, kuo tikime ir pasitikime. O šį pokalbį remia vaistinė CAMELIA, kurios šūkis „mažos kainos“ nėra tik reklaminis triukas. Labai gerai pamenu, kai rinkausi viską, ko reikėjo prieš antrąjį gimdymą, ir daugumą produktų geriausiomis kainomis, skyrusi tikrai daug laiko paieškoms, nes mėgstu sutaupyti, radau būtent CAMELIA vaistinėje. Mūsų šeima čia randa mylimus ECOSH papildus, tarp kurių – geležis, vitaminai C ir D, kokybiški žuvų taukai. Man patinka, kad ECOSH papildai yra bioaktyvios formos, vienos pakuotės pakanka net 3 mėnesiams, nėra konservantų, o kapsulės yra augalinės kilmės. Ypač patogu, kad prekes galima užsisakyti internetu, o atsiimti – artimiausioje vaistinėje, kurioje tikrai kompetentingai patarti gali vaistininkai. Už galimybę įrašyti pokalbį kokybiškai tradiciškai AČIŪ tariu VU radijo stočiai START FM. Jeigu nori klausyti daugiau pokalbių, susitikti rytmečiuose ir pirties seansuose Vilniuje, bendrauti uždaroje Kalba mamos grupėje Facebook‘e, junkis prie Contribee rėmėjų ir pasirink tinkamą paramos lygį. O dabar kviečiu nerti į grūdinimosi temą ir linkiu kuo atsparesnio visursams pavasario! Marija