Podcasts about martynu

BN pokalbių laidoje su Luku Katiliumi šįkart bendravo Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ direktorius Martynas Purlys. Jis papasakojo apie Europos taurės dialogą su Pauliumi Motiejūnu, Eurolygos mačą Panevėžyje, Nenado Čanako kontraktą ir derybas su Miško Raznatovičiumi bei asmenines ambicijas „7bet-Lietkabelio“ klube. Temos: Katiliaus ir Purlio pažintis Bolonijoje (0:00); Kaip vertinti „7bet-Lietkabelio“ pasirodymus Europos taurėje? (2:05); Atkrintamųjų viltys ir naujas formatas (4:35); Pauliaus Motiejūno dialogas su Europos taurės komandomis (6:50); Eurolyga Panevėžyje (9:37); Spekuliacijos dėl Europos taurės ir Čempionų lygos susijungimo (10:45); Ar apsimoka „7bet-Lietkabeliui“ žaisti Europos taurėje ir „Wolves“ atėjimas (12:21); Užgauti panevėžiečiai ir marketingo sprendimai (16:24); Nenado Čanako kontraktas ir Miško Raznatovičius (21:42); Kiek sunku atleisti draugą? (24:02); Įžaidėjo klausimas, Dovio Bičkauskio sugrįžimas (26:40); Pasiūlymą išvykti turėjęs Paulius Valinskas (29:50); Purlio tikslas „7bet-Lietkabelyje“ (30:18); Ar svarstytų keltis kitur? (32:54); Prezidentas Alvydas Bieliauskas ir jo funkcijos (34:39); Kodėl Lietuvoje mažai sporto verslininkų? (35:54); Kodėl toks žaidėjas, kaip Marcusas Fosteris, nebūtų norimas „7bet-Lietkabelyje“ (40:00); Artūro Jomanto perspektyvos sporto direktoriaus darbe (43:44); Du stiprūs klubai Vilniuje – neįmanomas variantas (44:59).

Tenerifėje lietuviškoje mokykloje dirbanti Dora Karoblytė.FTMC sukurta išmanioji liemenė kariams pateko tarp pirmųjų išradimų Lietuvoje, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą. Nuo birželio 1 d. septyniolikoje ES šalių įsigaliojo Bendro galiojimo Europos patentas. Apie tai ir apie liemenę - su centro mokslo darbuotoju Martynu Šopurov.Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“ nuosavame dviejų aukštų name įkūrė Kretingos rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnai. Entuziastų šeima puoselėja ekspoziciją, kurioje šimtai ausTInių juostų ir rankšluosčių. Į tautInio paveldo – juostų, rankšluosčių, net klumpių, audimo staklių ir verpimo ratelių rinkimą įsitraukė visa šeima. Muziejaus šeimininkai lankytojams pasakoja, kuo skiriasi piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos. Ekspoziciją kartu su šeimininkE Daiva Dudėniene apžiūrėjo, audinių raštais ir spalvomis gėrėjosi „Gimtosios žemės“ laidos vedėja Regina Montvilienė.Kiek vakarai žino apie Baltijos šalių trėmimus? Šiandien nacionalinė dailės galerijoje pristatoma fotografės Claudios Heinermann naujausia knyga iš trilogijos „Sibiro tremtiniai“ paskutinės dalies „Sibiro tremtiniai - laisvės kovotojai“. Tai yra antrasis vokiečių ir olandų fotografės fotoprojektas apie tragišką XX a. Baltijos šalių patirtį.Claudia Heinermann yra pasiaukojanti ilgalaikių mokslinių dokumentinių projektų kūrėja. Ją domina XX a. karų ir genocidų istorija ir jų pasekmės, yra įgyvendinusi fotografinius tyrimus apie Ruandą, Srebrenicos žudynes ir kitas XX a. karų tragedijas.Po konstrukcijos netrukus bus atidaroma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji salė. Pirmoji premjera gruodžio 1 d. bus gan netradicinė – tai bus vienos iš mūsų naujų meno vadovių Kamilės Gudmonaitės režisuojama opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Įdomus faktas ir tas, kad pirmą kartą istorijoje spektaklį drauge pristato trys bendradarbiaujantys partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ir prodiuserinė kompanija „Operomanija“.Lietuvos nacionalinio dramos teatro viena iš meno vadovių Eglė ŠvedkauskaitėLRT auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Tenerifėje lietuviškoje mokykloje dirbanti Dora Karoblytė.FTMC sukurta išmanioji liemenė kariams pateko tarp pirmųjų išradimų Lietuvoje, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą. Nuo birželio 1 d. septyniolikoje ES šalių įsigaliojo Bendro galiojimo Europos patentas. Apie tai ir apie liemenę - su centro mokslo darbuotoju Martynu Šopurov.Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“ nuosavamE dviejų aukštų name įkūrė KretingOs rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnaiii. Entuziastų šeima puoselėja ekspoziciją, kurioje šimtai ausTInių juostų ir rankšluosčių. Į tauTInio pAveldo – juostų, rankšluosčių, net klumpių, audimo staklių ir verpimo ratelių rinkimą įsitraukė visa šeima. Muziejaus šeimininkai lankytojams pasakoja, kuo skiriasi piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos. Ekspoziciją kartu su šeimininkE Daiva Dudėniene apžiūrėjo, audinių raštais ir spalvomis gėrėjosi „Gimtosios žemės“ laidos vedėja Regina Montvilienė.Kiek vakarai žino apie Baltijos šalių trėmimus? Šiandien nacionalinė dailės galerijoje pristatoma fotografės Claudios Heinermann naujausia knyga iš trilogijos "Sibiro tremtiniai" paskutinės dalies "Sibiro tremtiniai - laisvės kovotojai". Tai yra antrasis vokiečių ir olandų fotografės fotoprojektas apie tragišką XX a. Baltijos šalių patirtį.Claudia Heinermann yra pasiaukojanti ilgalaikių mokslinių dokumentinių projektų kūrėja. Ją domina XX a. karų ir genocidų istorija ir jų pasekmės, yra įgyvendinusi fotografinius tyrimus apie Ruandą, Srebrenicos žudynes ir kitas XX a. karų tragedijas.Po konstrukcijos netrukus bus atidaroma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji salė. Pirmoji premjera gruodžio 1 d. bus gan netradicinė – tai bus vienos iš mūsų naujų meno vadovių Kamilės Gudmonaitės režisuojama opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Įdomus faktas ir tas, kad pirmą kartą istorijoje spektaklį drauge pristato trys bendradarbiaujantys partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ir prodiuserinė kompanija „Operomanija“.Lietuvos nacionalinio dramos teatro viena iš meno vadovių Eglė ŠvedkauskaitėLRT auksinis protas.10–12. Ved. Živilė Kropaitė

Mūsų gyvenamoji erdvė neišvengiamai yra politikos objektas. Ja visuomet esame priversti dalintis dėl fizinio ribotumo: žemės planeta niekada nepadidės, o mūsų valstybės ir mūsų namai turi labai aiškias ribas. Kokia žmogiška erdvė bebūtų, ji visuomet pripildyta susitarimų, numatančių, kaip ji naudojama ir kas ją naudoja. Kas čia laukiamas, o kas – ne. Netgi statiškas, materialus erdvės sutvarkymas išreiškia mūsų visuomenės apsisprendimus: pavyzdžiui, kas šioje erdvėje svarbiausias arba kaip save norėjo pristatyti erdvės šeimininkai. Politiškumas erdvėje pasirodo daugybe pavidalų, tačiau kai kalbame apie miesto politiką, tarkim, rinkdamiesi valdžią, urbanistinius, architektūrinius ar tiesiog ideologinius erdvės tvarkymo klausimus vis dar dažnai pamirštame.Todėl 2022 m. Vilniuje įvykęs pirmasis Erdvės politikos simpoziumas yra svarbus žingsnis pratinantis žvelgti į erdvę politiškai. Renginio idėją ir svarbiausius momentus aptarsime su jo kuratoriais: Martynu Germanavičiumi, Viliumi Balčiūnu ir Gabriele Černiavskaja.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Viešoje erdvėje netyla diskusijos apie gatvių siaurinimą, želdinimą ir pertvarkymą, o šylant orams pokyčiai tampa dar matomesni. Todėl šiame epizode bus kalbama apie gatvių humanizavimą, rekonstravimą ir pavertimą pilnaverte viešąja erdve. Apie tai kaip keičiasi gatvės ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir Amsterdame ar Roterdame papasakos urbanistas Martynas Marozas. Martynas yra dirbęs su įvairiais planavimo, gyvenamųjų teritorijų transformacijos, infrastruktūros, viešosios erdvės projektais skirtingose šalyse ir skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Jis dėsto Kauno technologijos universitete, vadovauja urbanistikos studijai, o taip pat kuravo Vilniaus Neries krantinių atnaujinimo projektą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Vis daugiau jaunų architektų renkasi alternatyvias architektūrines praktikas, kuriomis bando gerinti materialųjį pasaulį nesiimdami įprasto pastatų projektavimo. Lietuvoje tokių veiklos būdų ieškančius žmones vienija Architektūros fondas, kuriame darbuojasi Martynas Germanavičius ir Vilius Balčiūnas. Su jais ir pakalbėsim apie tai, kaip jie mato šiuolaikinės architektūros sferą.Ved. Justinas Dūdėnas

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykiai.Klaipėdos uosto teritorijoje įsikūrusioje šiuolaikinio meno galerijoje „TEMA“ atidaryta fotomenininko Remigijaus Treigio darbų paroda „Vilniaus dienoraštis“.Pradedamas tarptautinis jaunimo kūrybiškumo partnerystės projektas IN CULTURE („Kultūroje“), skirtas kaimo ir priemiestinių vietovių jaunimo įtraukimo į bendruomenės gyvenimą per kultūros veiklas didinimui ir kartų atotrūkio mažinimui.Pietų Korėja ir Lietuva mini diplomatinių santykių trisdešimtmetį. Kuo ypatnga Pietų Korėjos kultūra? Pokalbis su vertėju Martynu Šiaučiūnu Kačinsku.Kuo žiūrovus nustebins šiandien prasidedantis „Kinas po žvaigždėmis“?Rugpjūčio 8-9 dienomis LRT KLASIKA kviečia į pirmą kartą organizuojamą „Homo cultus“ festivalį „Visos nuomonės legalios“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Kipras Serpauskas #ŽalgirisOnAir tinklalaidėje kalbina Denverio „Nuggets“ klube dirbantį Martyną Pocių. Tinklalaidėje kalbama: apie situaciją Amerikoje, NBA sugrįžimą, darbo specifiką ir Artūrą Karnišovą (0:30); apie gyvenimą ir žaidimą universitete, atsiradimą „Žalgiryje“ ir Lietuvos rinktinę (26:30); apie Madrido „Real“, Erginą Atamaną ir sunkiausią sezoną Kaune (47:55); apie Šarūną Jasikevičių, traumas ir socialinius tinklus (1:00:00); „blic“ žaidimas (1:09:00); žiūrovų klausimai (1:20:05).

Martynas Gecevičius prisijungė prie „BasketNews.lt podkasto“ trijulės – Karolio Tiškevičiaus, Jono Miklovo ir Jono Lekšo – ir gyvos biržos principo rinkosi komandą iš 2010-2016 m. Eurolygos laikotarpio, kai pats du kartus tapo čempionu. Rinkdamas komandą, Martynas pasidalijo ir negirdėtomis istorijomis apie ryškiausius Eurolygos žaidėjus. Mūsų patronais tapti galite paspaudę čia: https://patreon.com/BasketNews

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su akordeonistu Martynu Levickiu apie koncertą Osle, gyvenimą užsienyje, ateities planus.

Laidoje – vyrų grupė „Ugniavijas”.Pokalbis apie partizanų ir karo dainas, apie patriotiškumą, karą be ginklų, emigraciją ir atsidavimą Tėvynei. Jausmai, karo dainos, dainuojant liudininkams ir išgyvenimai perteikiant partizanines nuotaikas jaunajai kartai. Studijoje pokalbis su vyrų grupės „Ugniavijas” muzikantais – Martynu Švedu ir Kazimieru Sadausku.Toliau žvelgsime į pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika. Ved. Marius Šinkūnas.

„BasketNews.lt“ žurnalistai Karolis Tiškevičius ir Vytautas Mikaitis kalbina Prienų „Skycop“ snaiperį Martyną Gecevičių. Temos: 3:35: apie Virginijų Šeškų;9:56: apie brolius Lavrinovičius;17:52: kaip susiformavo metimas;27:53: apie jausmus „Rytui“;35:10: apie Joną Vainauską;40:33: apie karjerą Graikijoje.

A021: SEMC konkursas. Interviu su Martynu Marozu

Prieš dešimtmetį susibūręs Ugniavijas – vyriško folkloro kolektyvas, atliekantis karines dainas. Kaip jų atlikimas gali pakeisti populiariosios psichologijos patarimus, raginančius atskleisti savo vyriškumą? Apie dainuojančius vyrus, karinių dainų ypatumus, ir tai, kas vyksta jas atliekant – pokalbis su vienu kolektyvo Ugniavijas nariu Martynu Švedu.

Prieš dešimtmetį susibūręs Ugniavijas – vyriško folkloro kolektyvas, atliekantis karines dainas. Kaip jų atlikimas gali pakeisti populiariosios psichologijos patarimus, raginančius atskleisti savo vyriškumą? Apie dainuojančius vyrus, karinių dainų ypatumus, ir tai, kas vyksta jas atliekant – pokalbis su vienu kolektyvo Ugniavijas nariu Martynu Švedu.

Pokalbis apie partizanų ir karo dainas, apie patriotiškumą, karą be ginklų, emigraciją ir atsidavimą savo Tėvynei. Jausmai, karo dainos, dainuojant liudininkams ir išgyvenimai perteikiant partizanines nuotaikas jaunajai kartai. Studijoje pokalbis su vyrų grupės „Ugniavijas” muzikantais – Martynu Švedu ir Kazimieru Sadausku.Toliau žvelgsime į pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika.

Pokalbis apie partizanų ir karo dainas, apie patriotiškumą, karą be ginklų, emigraciją ir atsidavimą savo Tėvynei. Jausmai, karo dainos, dainuojant liudininkams ir išgyvenimai perteikiant partizanines nuotaikas jaunajai kartai. Studijoje pokalbis su vyrų grupės „Ugniavijas” muzikantais – Martynu Švedu ir Kazimieru Sadausku.Toliau žvelgsime į pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika.