Podcasts about jauti

Sergejus į Lietuvą atvažiavo vos prasidėjus karui. Jis baltarusis, Ukrainoje gyvenantis nuo 2004, žmona ukrainietė. Gyveno Kijeve, dabar šeima įsikūrė Lietuvoje, Alytuje. Būkim pažįstami su Sergejum.

Roko grupė „jauti“ balandį planuoja išleisti albumą, kurio visi kūriniai – bendri darbai su skirtingais atlikėjais. Pirmasis singlas „Pražys“ įrašytas drauge su Gabriele Vilkickyte. Šiandien – jautrios dainos premjera ir gyvas atlikimas Radiocentro eteryje. Studijoje viešėjo Gabrielė Vilkickytė ir jauti vokalistas Džiugas Širvys, kurie papasakojo apie bendrus darbus, albumą ir laukiančius koncertus bei reikalus Ukrainoje. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Poeta brasileira, recebeu o prêmio Jauti com o livro " Coração Disparado". Sua poesia tem sensibilidade por retratar o cotidiano na perspectiva do olhar feminino.

Profesionali meno vadybininkė Kornelija Anelauskaitė, besirūpinanti grupės „Jauti“ reikalais, puikiausiai diriguoja ir savo kultūros tinklaraščiui „-ANE?“. Prieš porą metų Kornelija instagrame pradėjo viešai dalintis tuo, kas ją gyvenime itin žavi ir ką atranda – filmais, muzika, spektakliais, subūrė tūkstančius sekėjų ir išaugino projektą iki laidos „Apie ką tylite?“. Kalbino Inga Ramoškaitė.

Pilypas Gruzdys, Nojus Zvicevičius, Džiugas Širvys ir Matas Petrulis – tai jauna, sparčiai populiarėjanti matematinio roko grupė „jauti“. Kietą, tačiau sudėtingomis ritminėmis figūromis papuoštą gitarinę muziką grojantis kolektyvas 2016 metais sužibėjo jaunų grupių konkurse „Garažas“. Po to pasirodė du albumai, daugybė kūrinių ir prasidėjo aktyvi koncertinė veikla. Šiais metais „jauti“ pasirodys pagrindinėje „Muzikos salės“ scenoje ir netrukus pristatys naują mini albumą, taip pat vaizdo klipą. „Pakartot“ vieši grupės nariai Pilypas Gruzdys ir Nojus Zvicevičius bei pasakoja apie netradicinę roko muziką ir „jauti“ kūrybinį kelią.  

„Jauti, kad niekada negyveni dabartimi. Arba gailiesi, ko nepadarei praeityje, arba jaudiniesi dėl ateities. Dabartis yra pilka zona, kur negali atsigręžti į save, nes tau baisu“, – taip Vilniuje užaugusi, Niujorke gyvenanti kino publicistė Marija Silk–Šilkūnaitė apibūdina savo perdegimo laiką, atėjusį po penkių metų kasdienio darbo. Nauja darbuotojų karta atsisakė daugelio senųjų darbo modelių, tarp jų – ir darbo valandų paisymo. Visada būti „On“ tapo norma. Bet dar prieš kelis metus norėję įrodyti, kad nėra „tinginiai milenialai“, dabar daugelis jaunųjų profesionalų išgyvena apatiją, jausdami, kad jų gyvenimas nebepriklauso jiems, o jų, kaip žmonių vertę nulemia jų sukuriama ekonominė vertė. Kaip tai pakeisti? Ar tai paties jauno žmogaus galioje, o galbūt reikia ir politinių pakeitimų, svarstant kaip mes toliau gyvensime ir dirbsime? Šiems klausimams skirsime du „Nyla“ epizodus. Dalinamės pirmuoju. Fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/nebeprisiminiau-kada-turejau-laiko-sau-perdegusi-karta-dalis/ „Nyla“ klausytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Grupė „Jauti” kątik pristatė šviežiausią savo kūrinių rinkinį „Too fat to run”. Su šiuo albumu „apibėgo” didelę dalį Lietuvos ir aplankė 7 miestus. Susitinkame su grupe pasikalbėti apie skirtingus meistus ir keliamus lūkesčius jiems, apie miestų pasirengimą priimti tokią muziką ir rengti jų koncertus. Kalbame apie tai, kaip ji priimama skirtingose šalies vietose. Nepamirštame, kolkas, skambiausio ir didžiausio grupės koncerto Vilniuje, kuriame skambės grupės muzika didžiausiai, kolkas, surinktai auditorijai. Veda Tomas Lukaševičius.

„Melomanas klauso“ valandą leidom su meno vadybą studijuojančia Kornelija Anelauskaitė, grupės „Jauti“ vadybininke ir tinklaraščio „-ANE?” Instagram'e autore. Kornelija papasakojo, kokia muzika ją formavo, ko klausosi dabar, kokie naujausi muzikiniai atradimai ir kuo jai ypatinga itin dažnai minėta grupė „Jungle“. Kalbino Inga Ramoškaitė.

Šiame epizode aptariame tokias temas: kokie yra „Švelnios tėvystės" principai ir kodėl jie mums turėtų būti svarbūs? Kodėl pas mus tokia gaji patarimų kultūra ir ką su ja daryti? Ar rašymas padeda „išnešti sveiką kailį" iš motinystės? Kuo skiriasi motinystės melancholija ir depresija? Kaip depresija gali pasireikšti partneriui? Ar turėtume skaičiuoti procentais kiekvieno indėlį šeimoje? Garso redagavimo konsultacijos - Kata Bitowt. Muzika: kūrinio atlikėjai grupė „Jauti", kūrinio pavadinimas „Akys".

Balti Jaam.

Balti Jaam.

Balti Jaam.

Balti Jaam.

Pokalbis su buvusiu laidos vedėju Virginijumi Gasiliūnu. „Darbas radijuje man teikė labai daug džiaugsmo. Ačiū radijui“, – sako literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas. 2001–2006 m. LRT RADIJUJE jis rengė ir vedė laidą „Literatūros akiračiai“. Archyvuose iš to laiko yra išlikę nemažai įrašų, kuriuose užfiksuoti susitikimai su rašytojais, pokalbiai apie literatūrą ir gyvenimą, reportažai iš įvairiausių renginių. Ypač daug Virginijus yra pakalbinęs vyresniosios kartos literatų, kai kurie iš jų jau palikę šį pasaulį.„Kalbinau ir jaunus, bet vyresnius – daug įdomiau. Tiesiog jie turi daugiau patirties. Vyresnioji karta turėjo tą ypatingą charizmą, kurią norėjosi bent jau balsu užfiksuoti. Jauti, kad kažkas žmoguje jau yra, jau jis gali šį tą papasakoti. O radijui reikia, kad būtų papasakota. Radijui reikia istorijų. Norėjau prakalbinti žmones, atskleisti jų įdomiąsias puses. Vien kūrybos neužtenka, ieškojau kasdienybės detalių, išskirtinių patirčių, požiūrių, iš kurių dėliojosi spalvinga rašytojo asmenybės mozaika“, – savo radijo žurnalistiką šiandien prisimena buvęs „Literatūros akiračių“ vedėjas.Lietuvos radijo 90-mečio išvakarėse drauge su V. Gasiliūnu ir prisiminsime keletą laidos istorijos puslapių, įdomiausius pašnekovus, kalbėsime apie radiją, darbą prie mikrofono ir jo ypatumus.

Pokalbis su buvusiu laidos vedėju Virginijumi Gasiliūnu. „Darbas radijuje man teikė labai daug džiaugsmo. Ačiū radijui“, – sako literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas. 2001–2006 m. LRT RADIJUJE jis rengė ir vedė laidą „Literatūros akiračiai“. Archyvuose iš to laiko yra išlikę nemažai įrašų, kuriuose užfiksuoti susitikimai su rašytojais, pokalbiai apie literatūrą ir gyvenimą, reportažai iš įvairiausių renginių. Ypač daug Virginijus yra pakalbinęs vyresniosios kartos literatų, kai kurie iš jų jau palikę šį pasaulį.„Kalbinau ir jaunus, bet vyresnius – daug įdomiau. Tiesiog jie turi daugiau patirties. Vyresnioji karta turėjo tą ypatingą charizmą, kurią norėjosi bent jau balsu užfiksuoti. Jauti, kad kažkas žmoguje jau yra, jau jis gali šį tą papasakoti. O radijui reikia, kad būtų papasakota. Radijui reikia istorijų. Norėjau prakalbinti žmones, atskleisti jų įdomiąsias puses. Vien kūrybos neužtenka, ieškojau kasdienybės detalių, išskirtinių patirčių, požiūrių, iš kurių dėliojosi spalvinga rašytojo asmenybės mozaika“, – savo radijo žurnalistiką šiandien prisimena buvęs „Literatūros akiračių“ vedėjas.Lietuvos radijo 90-mečio išvakarėse drauge su V. Gasiliūnu ir prisiminsime keletą laidos istorijos puslapių, įdomiausius pašnekovus, kalbėsime apie radiją, darbą prie mikrofono ir jo ypatumus.