Podcasts about tiesiog

Spaudos apžvalga;Vytauto Bikulčiaus knygų apžvelgoje suomių rašytojo Joelio Haahtela romanas „Jokūbo kopėčios“ ir bulgarų rašytojo Georgio Gospodinovo romanas „Laiko slėptuvė“;Valentino Masalskio režisuoto spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“ premjera Juozo Miltinio dramos teatre. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė;Filmą „Eretikas“ apžvelgia Dmitrij Gluščevskij;Pokalbis apie ekspediciją pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją" su ekspedicijos dalyviais Giedriumi Buču ir Dovile Jadenkute;Pokalbis apie VDU kūrybinės grupės „Declamationes“ pokalbį-meninį vyksmą „Mes argonautai: Čiurlionio keliu“;Pokalbis su asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėja ir vadove Ieva Petkute, apie asmenims turintiems demenciją skirtą programą „Susitikime muziejuje“.Ved. Donatas Šukelis

Alternatyvaus roko grupė „EGOMAŠINA“ gegužės 10 d. išleidžia savo ketvirtąjį albumą „Nejuokinga”, na, o LRT OPUS bangomis jis jau skamba nuo savaitės pradžios.Albume nugulė tekstai, analizuojantys žmogaus santykį su visuomene ir savimi, o noras garsiai groti žaidžia kartu su tekstuose apčiuopiamomis tylos ir ramybės paieškomis. Tačiau labiausiai vyrukai akcentuoja tai, kad reikia gebėti pasijuokti iš to, kas iš pradžių atrodo nejuokinga. Kad tai, kas dabar atrodo sunku, praeis, ir kada nors tai prisiminęs tik nusišypsosi.Kartu pasakoja ir apie su ketvirtuoju albumu ateinančią brandą, žmogišką bičiulystę, kuri suskamba ir kūryboje.Apie tai, kaip mokosi riaumoti į mikrofoną, susipynusius liežuvius kuriant dainų tekstus ir kitus (ne)juokingus dalykus kalbamės su „EGOMAŠINA“ - Karoliu Lamsargiu, Antanu Jakučiu ir Tomu Riauka.Juokiasi kartu: Unė Liandzbergytė

Pokalbis, kurio paklausius susidaro įspūdis, kad aplinkiniai negalią sureikšmina labiau nei patys pašnekovai Ajana Lolat ir Justas Pažarauskai. Ajana pirmoji Lietuvoje įsigijo specialiai jai paruoštą šunį asistentą - vokiečių aviganę Mulan. Ši jauna moteris nuo vaikystės gyvena su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. Neretai tokie žmonės juda neįgaliojo vežimėliu – Ajana vaikšto su ramentais. Tačiau visa tai jai nesutrukdė pasiekti Guinnesso rekordą, baigti mokslus ir siekti mokslų daktarės laipsnio. Justas gyvena tamsoje, tačiau jis yra gabus programuotojas ir su Lietuvos golbolo rinktine yra iškovojęs ne vieną pasaulio bei paralimpinius apdovanojimus.Jau balandžio 8-ąją prasidės dar vienas didelis Ajanos Lolat gyvenimo projektas - žygis, kurio metu ji pasiryžusi nueiti 320 km. Jauna šeima gyvena pasirengimo šiam projektui nuotaikomis: „Žygiu norime parodyti, kad kiekvienas žmogus, ar jis su negalia, ar be jos, gali siekti savo svajonių išsipildymo, ir tikime, kad po šio žygio baimės negaliai nebeliks“.Laidoje pašnekovai pasakoja apie patirtas nuoskaudas dėl jų negalios ir kaip jas gydosi, apie pažintį ir šokį, kuris juos suartino, apie pirmuosius vedybinio gyvenimo metus, apie šunis asistentus, Mulan fondą ir apie ateities planus.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Galimybė eiti mokslininkės keliu Ingai Vyšniauskienei buvo patiekta ant sidabrinės lėkštutės. Tačiau kas iš pradžių atrodė kaip išskirtinis šansas ir daug žadanti respektabili profesinė ateitis, Ingai tapo katorga. Dešimt metų plėšymosi tarp akademinių aukštumų siekimo ir motinystės vedė tiesiai prie emocinio palūžimo. Kas nutiko, kad vieną dieną Inga metė pabaigos link ėjusią disertaciją ir išėjo į niekur?Ved. Lavija Šurnaitė

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir verslo psichologas, verslo renginių organizavimo įmonės „Confinn“ vadovas Dainius Baltrušaitis. „Tai, ką žmonės sako, tai, ką žmonės daro ir tai, ką žmonės sako, kad daro yra trys skirtingi dalykai, - sako verslo psichologas Dainius Baltrušaitis, cituodamas žinomą amerikiečių mokslininkę Margaret Mead. Todėl geras vadovas, pasak Dainiaus, turi būti geras antropologas: tyrinėti savo organizacijos žmones, pažinti juos nuolatinėje kaitoje, būti bendruomenės dalimi. Stebėti, bet nelyginti ir nevertinti. Tiesiog suprasti savo „gentį“. Apie antropologinio darbo principus ir jų naudą vadovams – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ antrame epizode su Dainiumi Baltrušaičiu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:39 – apie antropologijos paskirtį 0:05:28 – apie antropologinio darbo principus 0:11:59 – apie holistinį požiūrį 0:13:02 – apie antropologinių metodų naudą (praktinis pavyzdys) Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Piniginis priedas prie algos, papildomas sveikatos draudimas, įmonių renginiai darbuotojams, kiti vadinamieji bonusai. O dabar dar ir sportas – yra sakančių, kad darbe labai svarbu turėti sąlygas pasimankštinti, pajudėti, galbūt net su apmokėtu treneriu. Ko nori patys dirbantieji ir ar tikrai geriau kas nors vis papildomo, užuot tiesiog apčiuopiamai padidinta alga, kad žmogus pats nusipirktų tai, ko jam reikia?Svečiai: „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, Profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys Audrius Gelžinis ir „Regitros“ žmonių ir kultūros vystymo specialistas Darius Stankevičius.Ved. Irma Janauskaitė.

„Aš nežinau, ar tai yra našta. Mes tiesiog taip skaičiuojam laiką - metais, žemės apsisukimais aplink saulę.“ Liudo Ramanausko pokalbis su Andriumi Mamontovu.

Berlyne viešintis prezidentas Gitanas Nausėda su Vokietijos kancleriu aptars, kas padaryta, planuojant Lietuvoje nuolat dislokuoti vokiečių brigadą. Pokalbis su prezidento vyr. patarėja Asta Skaisgiryte.Rusija siekia susigrąžinti įtaką Baltijos jūros regione, kaldama pleištą tarp aplinkinių šalių, kiršindama visuomenes ir siekdama stabdyti NATO įsitraukimą.Aktualus klausimas. Seimui sprendžiant, ką daryti su vaistininkų padėjėjais, skaičiuojama, kad regionuose gali nebelikti beveik pusantro šimto vaistinių. Ar Lietuva turėtų siekti išlaikyti vaistines miesteliuose?Komerciniai bankai vienas po kito ima didinti indėlių palūkanas. Rinkoje jau net juokaujama, kad prasidėjo sovietmečiu praktikuotas socialistinis lenktyniavimas. Bet tai pagaliau tampa naudinga indėlininkams.Didžiųjų miestų gyventojai skundžiasi, kad jų vaikams sunku gauti vietą darželyje. Kodėl ir ką daryti, kad šios problemos nebeliktų?Kai kurie medikai perspėja apie itin išpopuliarėjusį galvosūkių žaidimą: iš smulkių, stiprių magnetų sudarytas žaidimas gali sukelti mirtiną pavojų arba sužalojimus visam gyvenimui. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia, kad šis žaidimas neskirtas mažamečiams, tačiau pardavėjai jį reklamuoja kaip žaislą vaikams nuo trejų metų.Ved. Edvardas Kubilius

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis susėda atsakyti į BN+ narių užduotus klausimus bei tuo pačiu apžvelgti įspūdingų NBA atkrintamųjų. Šios dienos tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Įžanga (0:00); Geriausiu atkrintamųjų krepšininku tapęs J. Butleris (05:35); Sensacinga „Bucks“ nesėkmė ir kvestionuotina M. Budenholzerio ateitis (20:10); Savo vertę reabilituojantis D. Robinsonas (31:09); Ant žemės nuleisti „Cavaliers“ (36:48); Lyderio įkvėpti „Knicks“ (39:26); Įspūdingą priešistorę turinti „Heat“ – „Knicks“ serija (52:31); Su pervertino krepšininko etikete kovojantis T. Youngas (1:00:08); „Kings“ klaidos prieš NBA čempionus (1:08:58);  Vintažinis D. Greenas ir į formą grįžtantis G. Paytonas antrasis (1:13:47); D. Sabonio prisitaikymas bei „Kings“ resursai tobulėjimui (1:17:06); „Warriors“ dinastijos statusas ir šansai sugrįžti į finalą (1:27:25); Ar metas sprogdinti „Clippers“ projektą? (1:32:08); „Lakers“ – „Grizzlies“ serijos įspūdžiai (1:41:36); Hipotetinė „Warriors“ – „Lakers“ akistata (1:45:51); Žvilgsnis į seriją tarp „Nuggets“ ir „Suns“ (1:49:41); Tiesiog šiek tiek apie Kanados rinktinę (1:53:07).

Kunigas Aldonas Gudaitis, dvasiškai palaužtas sovietų armijoje, dėl sunkios ligos praradęs ypač mylėtas mamą ir seserį - vietoj pykčio ir kaltinimų bei beprasmio klausimo „kodėl?“ pasirinko matyti prasmę ir jausti dėkingumą, užuot koncentravęsis į skausmą.Kunigui Aldonui išgyvent tenka ne tik asmenines dramas, bet sunkiausiais momentais būti ir su kitais. „Ką galiu pasakyti tėvams, laidojantiems savo kūdikį? Nesiimu advokatauti Dievui ir aiškinti, kodėl taip nutinka. Tiesiog būnu su žmonėmis jų skausme,“ - laidoje pasakoja A. Gudaitis.Ved. Lavija Šurnaitė

Antroje 2023 m. eurovizinio sezono laidoje didžiausias dėmesys prasidėjusiai Lietuvos atrankai. Ar kažkas iš jau pasirodžiusių dalyvių gali sėkmingai atstovauti Lietuvai? Ko tikėjosi į atranką su tokia daina atėjusi Aistė Pilvelytė? Podkasto galite klausytis Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Intro (0:00); Eurodienos protmūšis ir „Pabandom iš Naujo“ finalo peržiūra (0:55); Komplimentai Lietuvos atrankos produkcijai (2:40); Vakaro favoritai (7:30); Kiti į pusfinalį patekę dalyviai (23:45); Ar tai paskutinis Aistės Pilvelytės pasispardymas atrankoje? (30:10); Kaip reiktų reformuoti balsavimą ir rezultatų skelbimą Lietuvos atrankoje (41:10); Justo džiaugsmas dėl Norvegijos MGP pusfinalio laimėtojų (48:45); Tiesiog puiki Suomijos atranka, aiškus favoritas ir šios šalies šansai laimėti „Euroviziją“ (01:03:10); Anonsai (1:22:50).

„Nedaug kas pamena, tačiau Šiaurės Korėjos pramonė ankstyvuoju pokario laikotarpiu buvo viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje“ - teigia Rytų Azijos ekspertas Arvydas Kumpis.Pokalbis su VDU Azijos studijų centro vyriausiuoju specialistu apie Rytų Azijos kraštą, ideologiškai skirtingų valstybių veikimą, jų įtaka Lietuvai bei faktus, kurių įprastai neišgirstame.Ved. Ignas Klėjus

Sjevjerodonecko karinės administracijos vadovas Oleksandras Striuko sako, kad pseudoreferendumai Rusijos okupuotose keturiose Ukrainos srityse, tiesiog falsifikacija.„Aš manau, kad kai į šalį, kurios penktadalis teritorijos yra okupuota, vyksta okupavusios šalies žmonės, tai jau galima pavadinti „taikia“ okupacija, jei tokį žodį galima vartoti viename sakinyje su Rusijos pavadinimu“, – apie nuo mobilizacijos į Sakartvelą bėgančius rusus sako Sakartvelo Parlamento opozicijos narė Nona Mamulašvili ir priduria, kad realu, jog į šalį jau yra atvykę apie 600 tūkstančius rusų.Čečėnijoje tikėtis didelių protestų dėl mobilizacijos neverta, viskas čia greit numalšinama, sako Čečėnijos prezidento, nužudyto Rusijos specialiųjų tarnybų, Džocharo Dudajevo žmona Ala Dudajeva ir pataria mobilizuotiems čečėnams iš karto pasiduoti Ukrainai.Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio.Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Ąžuolas Jašinskas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos publikacijų apžvalga.Pasaulio kultūros įdomybės.Vilniuje prasideda dešimties koncertų festivalis „Midsummer Vilnius“.Pokalbis su grožinės literatūros vertėja Irena Aleksaitė ir aktoriumi Gediminu Storpirščiu, apdovanotais Valstybės dienos proga„Naisių vasaros“ festivalyje šiemet atsisakė dalyvauti ne vienas žymus atlikėjas, pavadinęs festivalį politizuotu. Ar Lietuvos atlikėjai atranda savo moralinį stuburą ar tiesiog pasidavė viešam spaudimui?Menų agentūra „Artscape“ už projektą „Kūrybinės misijos“ buvo įvertinta šių metų Europos Tarybos vystymo banko įsteigtu apdovanojimu už socialinę sanglaudą.Į koncertus nuo šiandienos kviečia „Kristupo festivalis“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiemet gali tekti dar kartą švelninti infliacijos poveikį. Trečiajame metiniame pranešime jis paragino užtikrinti, kad tokia intervencija mokesčių mokėtojų pinigais būtų skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams. Ekonomikos ekspertai sako, kad skirti daugiau lėšų nei jau buvo skirta infliacijai suvaldyti – netikslinga, ir tai gali sukelti ekonomikos perkaitimą.Šeimos gydytojai ragina stabdyti arba taisyti planuoją sveikatos sistemos pertvarką. Pasak gydytojų, naujovės sukurs dar didesnes eiles pacientams, o pačius šeimos gydytojus pavers raštininkais. Šiandien prieš reformą pasisakantys gydytojai rinkosi Vilniuje prie Vyriausybės. Šalies prezidentas Gintanas Nausėda akcentuoja, kad dar po pandemijos eilės pas gydytojus nesusinormalizavo.Apžvelgiant geopolitines temas, prezidentas Gitanas Nausėda išskyrė ir Vyriausybės sprendimą Lietuvoje atverti taivaniečių atstovybę bei esą neįvertintą Kinijos reakciją į tokį veiksmą.Luhansko srityje esantys Sjeverodoceko miestas jau gerą mėnesį yra pasaulio akiratyje, nes būtent dėl šio miesto vyksta nuožmiausi mūšiai tarp rusų ir Ukrainos kariuomenių. Miestas intensyviai toliau apšaudomas ir tiesiog šluojamas nuo žemės paviršiaus, jame liko vos dešimtadalis gyventojų. Ir situaciją Sjeverodonecko rajone aptarsiu su rajono administracijos vadovu Romanas Vlasenko.Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Rumunijos lyderiai nuvyko į Kijivą, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu, apsilankė Rusijos pajėgų anksčiau nusiaubtose Kijivo regiono gyvenvietėse.Lietuviai dažniausiai vartoja skausmą ir uždegimą malšinančius vaistus, sako vaistų likučių nuotekose ieškoję Klaipėdos universiteto mokslininkai. Tyrimas atskleidė, jog daugelyje vandens telkinių, į kuriuos suteka išvalytos nuotekos, vaistų koncentracijos viršija normas.Ved. Liuda Kudinova

Įsibėgėjo tretieji tinklalaidės metai ir kviečiu visus, kurie šiuos pokalbius atrado tik dabar, pasidairyti archyve, kuriame rasite jau virš 40 pokalbių įvairiomis temomis su nuostabiomis, įkvepiančiomis ir širdį atvėrusiomis mamomis bei tėčiais. O tuos, kuriems šie pokalbiai atrodo svarbūs ir reikalingi, jeigu jų laukiate, kviečiu paremti tinklalaidę Contribee.lt/kalbamamos. Ačiū už paramą ir už grįžtamąjį ryšį, kuris, kaip šiame pokalbyje dalinsis ir mano pašnekovė, įkvepia, augina sparnus ir skatina nesustoti. O šiandien dalinuosi jaukiu pašnekesiu su Inga Narijauskiene, dviejų, jau suaugusių vaikų, mama, užsiėmimų „Mamų dainos“ ir terapinių pasakų apie Pelėdą Drūliją kūrėja. Užsiėmimus, apie kuriuos plačiau išgirsite pokalbio metu, Inga pradėjo vesti dar 1999 metais, tad pirmieji leliukai, kažkada dainavę su mamomis daineles ir žaidę pirštų žaidimus, jau užaugo ir visai gali būti, kad jau grįžta arba tuoj grįš pas Ingą su savo leliukais. Man buvo labai smalsu, kaip šie užsiėmimai prasidėjo, kodėl Ingą taip domina ankstyvoji vaikų psichologija ir ugdymas, kur ji ieško informacijos, kuria dalinasi su šeimomis, kaip ji pati augino savo vaikus ir ar mamos su vaikais, kurie ateina šiandien į jos užsiėmimus, labai skiriasi nuo tų, kurie ateidavo prieš daugiau nei 20 metų. Taip pat pakalbėjome apie terapines pasakas ir kūrybiškumą. Apie „Mamų dainas“ sužinojau iš kitos mamos dar prieš 4 metus, bet pradėjome lankyti tik visai neseniai su Elze. Ir nors dažniausiai į įvairius susibūrimus mamoms su vaikais aš žiūriu skeptiškai, nes mane vargina didžiulis triukšmas ir galvomis lipantys vaikai, o to išvengti dažniausiai nelabai pavyksta, kai daug mažų žmogelių sueina į vieną krūvą. Tačiau Ingos užsiėmimuose viskas kažkaip taip jaukiai, paprastai, lengvai, neįkyriai ir abi su Elze ten jaučiamės labai gerai. Pirmadienis tapo smagiu savaitės prasiskaidrinimu. O dainas ir žaidimus parsinešame namo, niūniuojame ir dainuojame kai kurias iš jų jau visa šeima. Todėl mielai dalinuosi ir rekomenduoju, jei ieškote kažko panašaus. Smagaus klausymo! Kalbėkime, mamos. Linkėjimai, Marija

Per 300 hektarų obelų sodų turinčioje Pasvalio r. bendrovėje „Naradava“ prasidėjęs didysis pavasario darbymetis – vaismedžių genėjimas. Sandėliuose rūšiuojami paskutiniai pernykščio derliaus obuoliai ir pagal užsakymus vežami darželiams bei mokykloms. Nerūšinius obuolius perdirba savo ceche, gamina tyreles.Pastaruoju metu nemažai pieno ūkių šeimininkų atsisako karvių, o Prienų r. Mozūriškių kaimo ūkininkai Jolita ir Deimantas Kairiūkščiai to daryti neketina. Anot jų, tiek darbo ir lėšų investavus į pieno ūkio kūrimą, jo modernizavimą, nevalia nuleisti rankų. Tiesiog tenka gerai pasvarstyti, kaip su mažiausiais nuostoliais įveikti sunkumus. Tik naujos investicijos dar turės palaukti.Verta žinoti. Iš Indijos kilęs įspūdingas, iki trijų metrų užaugantis augalas krotonas ne žiedų dydžiu ar jų spalvomis traukia akį. Lietuvoje jį galima pamatyti tik oranžerijose ar namuose ir gerokai mažesnį. Kuo iš kitų augalų išsiskiria krotonas, aptaria Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Lvivo meras Andrij Sadovij sako, kad jo vadovaujamas miestas yra didžiausias pabėgėlių centras pasaulyje, o humanitarinės pagalbos srautai, deja, mažėja.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda grįžęs iš Kyjivo sako, kad šiandien Ukrainoje vyksta ne tik karas, šiandien tuo pačiu metu vyksta ir Ukrainos atstatymas. Prezidentas sako, kad mūsų verslas, statybų sektorius galėtų padėti specialia technika griuvėsiams valyti. Taip pat Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva padės spręsti ir logistikos problemas eksportuojant grūdus.Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas „Moskva“, dalyvavęs Maskvos kare prieš Ukrainą, po ukrainiečių atakos raketomis nuskendo. Rusai tvirtina, kad laivas buvo rimtai apgadintas per jame įvykusį sprogimą, tačiau vis dar tebeplūduriuoja.Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad Vokietija vis dar pataikauja Rusijai ir Rusijos imperializmui. Vakar jis išsiuntė laišką Vokietijos vadovams. O kalbėdamas apie Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną ir jo nenorą žudynių Ukrainoje pavadinti genocidu sako, kad politkorektiškumas kartais gali būti tiesiog išdavystė.Naujausios apklausos rodo, kad 55 procentai vokiečių už, 37 proc. prieš tai, kad Vokietija tiektų sunkiąją ginkluotę Ukrainai. 48 proc. nepritaria Rusijos dujos ir naftos embargui, 40 proc. pritaria.Seimas po pateikimo pritarė antrąkart tikslinamam šių metų valstybės biudžetui.Viena rusakalbės Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos, kurioje mokosi ir šešiasdešimt keturi ukrainiečiai vaikai, pedagogė savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino prorusišku įrašu. Ugdymo įstaigos administracija sako nuo tokių įrašų atsiribojanti, tačiau priemonių imtis neplanuoja. Kol kas jų nesiėmė ir Klaipėdos savivaldybė.O dvi prorusiškos mokytojos sostinės mokyklose neteko darbo, skelbia Vilniaus valdžia. Socialiniuose tinkluose Rusijos propaganda skleidžiančios mokytojos iš mokyklų išėjo savo noru, tačiau joms bus užkirstas kelias įsidarbinti kitose švietimo įstaigose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę Contribee rėmėjai. Kviečiu klausytis pokalbio su psichologe psichoterapeute Jurga Dapkevičiene. Ją pokalbiui pakviečiau perskaičiusi įrašą Facebook‘e, kur ji rašė apie mamų siekį būti tobuloms, sunkumų neigimą, baimę prašyti pagalbos ir baimę priimti visas motinystės, kaip ir gyvenimo, spalvas. O jos juk varijuoja nuo pačios šviesiausios iki pačios tamsiausios. Kalbėjome apie tai, iš kur kyla šis noras siekti tobulumo, motinystės idealizavimas visuomenėje, su kuriuo ateina ir nežmoniški reikalavimai, kuriuos keliame ir pačios sau. Be jokios abejonės, prie viso šito vaizdinio prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose vis dar gausu idealizuoto motinystės vaizdinio. Norisi pacituoti ištrauką iš Jurgos Dapkevičienės įrašo: „Idealūs motinystės vaizdai – reti tobulybės blyksniai gyvenime – ima atrodyti kasdienybe, kurios tik jai vienai – nevykėlei – nepavyksta pasiekti. Kyla kaltė, nerimas, baimė, liūdesys, galiausiai pyktis, kuris nukreipiamas į vyrą arba vaiką. Tiesa išlaisvina. Pripažinus, kad gali būti labai sunku ir nepatogu laikyti netgi lengviausią kūdikį, galima ieškoti, o kaipgi įsipatoginti – rasti poilsį teikiančias padėtis ir pozicijas. Ramiai žvelgiant į savo netobulumą, lengviau susitaikyti, kad gyvas, tikras žmogus yra visai kas kita nei bendrinis, knygose aprašomas vaikas ar youtubo mažylis, kuris net verkia pagal tam tikrą, lengvai atpažįstamą melodiją. Tiesiog laikant ir ramiai atlaikant pamažu viskas lengvėliau, nors kartais – ir vėl – labai sunku...” O pokalbyje mes palietėm vaikų ir tėvų, mamos ir dukros santykio temą, kartų skirtumus, apie būtinybė nepamesti savęs, savo pomėgių, poreikių tapus mama, kad ir kaip kartais tai atrodo sudėtinga. Kviečiu klausyti. Šis pokalbis atviras visiems bus iki rytojaus vakaro, o vėliau jį galėsite perklausyti tik Patreon arba Contribee platformose, kuriose kviečiu remti šią tinklalaidę. Ačiū už paramą, kad klausot ir dalinatės su kitomis mamomis. Jūsų pasidalinimai yra labai svarbūs, nes būtent taip šie pokalbiai gali pasiekti ir kitas mamas, kurios ieško įkvėpimo, ramybės ir bendrystės. Ačiū. Pokalbis įrašytas VU START FM. Dėkoju leidyklai VAGA, kuri dovanoja mano pašnekovams puikias knygas. Kalbėkime, mamos. Marija

Nesvarbu, ar tai būtų bandymas tilpti į 90-60-90, ar išvirti tobulus cepelinus, noras save sutalpinti į visuotinai pripažįstamas dėžutes, dažniausiai keliauja greta su saviplaka ir savinepakankamumu. Disleksija, apie kurią kalbamės šioje LAIMĖS DIETOJE, ir kurios savaitė visame pasaulyje minima būtent spalio mėnesį, ilgus metus buvo laikoma tiesiog tingėjimu. Laimei, atsiradus daugiau informacijos, ši stigma nyksta - juk su mokymosi sunkumais, iššūkiu skaityti susiduria daugiau nei dešimtadalis vaikų. Tarp jų kažkada buvo ir Albertas Einšteinas, Waltas Disnėjus, Leonardo Da Vinci, Tomas Cruise'as, Jim Carrey ir Juozapas, kurio mama svečiuojasi šioje laidoje. Taigi, apie laimingas pamokas, kurias išmoko į gyvenimą atkeliavus disleksijai, kalbamės su psichologe, lavybininke, karjeros trenere, Mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ vadove Asta Blažinskiene.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Didėjančios dujų kainos sulaukia vis daugiau Europos Sąjungos dėmesio. Slovėnijoje susirinkę Bendrijos energetikos ministrai ragina kuo skubiau spręsti kritine vadinamą krizę. Dėl didėjančių elektros ir šildymo kainų kai kurie politikai kaltina žaliąjį kursą, bet Europos Komisija atsako - perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių kaip tik vienintelis būdas išsigelbėti nuo didėjančių kainų. Kodėl - domisi kolega Briuselyje Mindaugas Laukagalis.Vokiečiai sekmadienį renka Bundestagą. Rinkimai žymi 16ika metų trukusios kanclerės Angelos Merkel eros pabaigą. Išsamiau Živilė Raškauskaitė.Ką išgyveno ir kaip šiandien jaučiasi pirmieji Lietuvoje persirgę Covid – 19 žmonės ? Kino ir televizijos prodiuserė Justina Ragauskaitė , Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų centro ir „Baltijos Amerikos klinikos“ LOR gydytojas, medicinos mokslų daktaras Darius Rauba. Komentuoja "Tavo klinikos" gydytoja Rūta Maciulevičienė.Orai.Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Artėjantis savaitgalis gausus kultūros renginių. Šiandien prasideda tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“ Studijoje festivalio komunikacijos vadovas Mantas Tamošaitis, šiandien ir rytoj Vilniuje trečią kartą vyks festivalis „Open Books“. Studijoje jo vadovė Jurga Mandrijauskaitė.Savaitės įvykių apžvalga. Studijoje LRTV Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė ir Vytauto Didžiojo Universiteto teisės fakulteto dekanas, profesorius Dainius Žalimas.Sporto pranešimai. Studijoje Tautvydas Meškonis2026-iaisiais kelionė traukiniu į Taliną iš Kauno truks beveik keturias valandas. Per tokį patį laiką bus galima pasiekti ir Varšuvą. Vandeniliu ir elektra varomi traukiniai taps pagrindine krovinių ir keleivių vežimo priemone Europoje. Tokie pažadai ir raginimai rinktis geležinkelius, kaip mažiausią poveikį klimatui darantį transportą, šią savaitę nuskambėjo specialiame traukinyje – iš Talino į Kauną vykusiame „Europą jungiančiame eksprese“. Kokiais greičiais važinėsime po penkerių metų? Kodėl privažiavus kitos šalies sieną, reikia keisti įgulą ir lokomotyvus? Kaip geležinkelis, 19-ojo amžiaus technologija, gali išgelbėti pasaulį nuo klimato kaitos? Kolega Daumantas Butkus traukinyje kalbino Kateriną Trautman – buvusią Strasbūro merę, dabar - Europos komisijos atstovę, koordinuojančią Šiaurės bei Baltijos jūros geležinkelio koridorių ir prižiūrinčią „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą.Savaitės komentaras. Autorė – Žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Sovietų Sąjunga buvo it apsimiegojęs bendrabučio budintysis, neleidęs atsivesti draugų ir bent kiek praskaidrinti pilkumoje dusinamos kasdienybės. Tad nenuostabu, jog tokie reiškiniai, kaip subkultūros taip pat turėjo nemažai iššūkių ir problemų. Naujausiame epizode kalbame apie vieną ryškiausių XX a. subkultūrų, bandžiusių prasikalti ir SSRS – hipius. Kaip jie atsirado? Ką jie veikė ir vartojo? Kodėl neužteko vien tik nesiprausti norint tapti ir išlikti hipiu? Ir galiausiai, ką su hipizmu bandė daryti sovietinė valdžia? Uždangą atsakant į šiuos klausimus padės šiek tiek praskleisti naujausias Proto Pemzos epizodas! PATARIMAS: nesusipažinusiems su sovietine kultūra, segmentui ties 25:20 esant galimybei rekomenduojame pasižiūrėti ir čia: https://www.youtube.com/watch?v=x2VGBNjxDgk Muzika: Gėlių Vaikai, Väntorel, Bruce Miller, Hayvanlar Alemi, Soulmusic, Vi-Fi, "Бременские музыканты", KieLoBot.

Nuo pandemijos nukentėjusio verslo gerovę papildė ne tik valstybinė parama, bet ir prabangūs automobiliai. Pusantro šimto įmonių tūkstančių tūkstančius išleido bentliams, maseračiams, lamborginiams ir rols roisams.Valdžia tai vadina cinizmo viršūne, reikalauja išsamaus tyrimo. Kiti prašo nustoti moralizuoti ir nekalinti viso verslo. Ar tai puota maro metu, o gal nieko asmeniško, tiesiog verslas?Dalyvauja: Finansų ministrė Gintarė Skaistė, Seimo narys Mykolas Majauskas, Auditorių ir buhalterių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Vytenis Butkevičius, Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas ir Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.Ved. Mindaugas Aušra

“Gyvame mieste” apie Alytaus širdį - Miesto sodą. Aldona Marcinkevičienė - legendinio sodininko Stasio Marcinkevičiaus dukra, kuriai ši vieta yra jos gyvenimo istorija, Miesto sodas jai atstojo ir vaikų darželį. “Jei tikrasis alytiškis skirdavo pasimatymą, tai vietos net nesakydavo, tik valandą pasakydavo, nes visiems buvo aišku, kad vasarą susitinkama Miesto sode, o žiemą, prie pašto kampo”, - juokiasi p.Aldona.

Epizodas apie neigiamas emocijas ir patiriamą atstūmimą/atmetimą arba rejection'ą dirbant, būnant atleidžiamu, ieškant darbo. 00:00:00 Pradžia 00:02:40 Atmetimas ieškant darbo 00:26:49 Atleidmas iš darbo 00:48:01 Labai trumpai apie atmetimą freelancinant 00:50:02 Atmetimas dirbant (apie Pull Requestus) 00:58:35 Apibendrinimas ir atsisveikinimas

„Laisvė man yra veržtis iš vidinių normų gniaužtų, savęs pačios tildymo. Tiesiog pakelti galvą ir jos nebenuleisti,“ – kalbėdama apie pastangas „atmokyti“ save primestų stereotipų, normų ir konstruktų, naujame pokalbyje sako šiuolaikinė pasakotoja Milda Varnauskaitė. Ugningame mūsų dialoge kvestionuojam maksimalizmo ir didingų rezultatų vertę bei aklą jų siekį, pamėginam iškonstruoti vešintį viešo atviravimo poreikį ir netikėtai žvilgtelim į mažųjų ar užkulisinių, bet ne mažiau svarbių istorijų vietą didžiąjame istoriniame kontekste. Be to, atsispyrę nuo bebalsių undinėlių ir prakeiktų Kasandrų, su Milda kalbamės apie nutildytą moters figūrą, kuri, rodos, išnirusi iš senų laikų ir bobučių pasakojimų, šiuolaikiniame pasaulyje dar vis neretai pančiojama ir tildoma kultūrinių ir socialinių įpročių ir tų pačių stereotipų. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – Migloko Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Benedikto Gylio fondas. Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis START FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

Ugniagesiai gelbėtojai skambina pavojaus varpais – atėjus žiemai ir žmonėms dėl karantino būnant namie, padaugėjo gaisrų bei juose žūstančių gyventojų. Ką daryti?Dar praėjusią savaitę paskelbtas konkretus grafikas, kada ir po kiek į Lietuvą atkeliaus „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų. Kaip gydymo įstaigoms sekasi skiepyti savo medikus ir pažeidžiamiausius pacientus?"Verslo laike" – interviu su Laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva apie tai, kaip „Siesto sviestuoto” istorija parodė, kaip švaistomi valstybės pinigai.Dainius Žalimas – ilgiausiai Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas einantis teisėjas Lietuvos istorijoje. Taip nutiko todėl, kad valdžia į jo vietą jau beveik metus nesugeba paskirti naujo teisėjo. Kaip visą šią situaciją bei savo kadenciją mato pats Konstitucinio Teismo pirmininkas? Pokalbis su Dainiumi Žalimu.Medikai sako, kad per pandemiją dalis tėvų bijo vesti vaikus pas gydytojus ir nukelia planinius jų skepus.Kiek litų vis dar neiškeista į eurus?Bei ypatinga lietuviškų šaknų turinčios šeimos istorija – du Venesuelos piliečiai, bėgdami nuo krizės, atsidūrė Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Džordžai maiklai, marajos keri, krisai ry, frenkai sinatros, maiklai buble – šitie ir panašūs ponai kasmet įlenda į mūsų Kalėdas. Lenda pro visas ertmes, braunasi į namus, į orkaites, į mišraines, lipa ant tortų! Bet ar visada pamename, kad čia pat už kampo laukia gausybė lietuviškų kalėdinių, naujametinių dainų? Tik kai kurios primirštos, kai kurios neatrastos... Šio savaitgalio kalėdinėje „Pakartot“ – mano, Domanto Razausko jums „pataisytas“ lietuviškas kalėdinis grojaraštis su Nojumi, „Bovy“, Sauliumi Mykolaičiu, „Gile“, Sauliumi Bareikiu, Kanados lietuvių choru, Gediminu Storpirščiu, „Poliarizuotais stiklais“, Virgiu Stakėnu ir „Kardiofonu“!Ved. Domantas Razauskas

Gražiausios metų šventės – atsparios pandemijai, tikisi organizatoriai ir kviečia virtualiai stebėti Kalėdų eglučių įžiebimo ceremonijas. Vienaip ar kitaip intriga išlieka ta pati: kuris miestas ar miestelis nustebins mus savo Kalėdų eglute. Kokios žaliaskarės laukia Kaunas ir Širvintos?Menininkė Aurelija Maknytė vos radusi laisvo laiko palieka Vilnių ir mėgaujasi ramybe bei gamta savo žemėje. Čia gimsta kūrybiniai sumanymai, čia gyvenimą tęsia ir jos paroda „Gamtos kabinetai“. Karantino laikotarpiu tai – geriausia vieta menininkei dirbti su studentais, kurti ir saugiausia vieta mūsų pokalbiui. Tad ir užsukome pas Aureliją Maknytę į jos „studiją“.O rubrikoje „Be kaukių“ grosime gongu ir prakalbinsime juo grojantį gongų terapijos meistrą Vyrenijų Andrijauską, kuris regis atrado laimę, vadybininko profesiją iškeitęs į Jogos mokytojo amatą. „Tiesiog norėjau padėti žmonėms įgyti vidinės ramybės“ – yra sakęs meistras. Apie ramybę, gongus ir prasmingus pokyčius pokalbyje – Vyrenijus Andrijauskas.

Spalio 15 dieną minima Baltosios lazdelės diena. Laidoje su regos negalią turinčiu Sigitu Sinkevičiumi ir akcijos „Mane veža“ organizatore Aldona Juozaityte Pieva kalbamės apie laisvę, ekstremalius pomėgius, svajones ir tiesiog gera laiką. Sigitas Sinkevičius – masažuotojas, ekstremalas pasakoja, kad regos negalia nėra joks kliuvinys gyventi įdomų ir pilnavertišką gyvenimą, o akcijos „Mane veža“ sumanytoja ir organizatorė, vairavimo instruktorė Aldona Juozaitytė Pieva dalijasi, kaip ir kodėl ji sumanė akciją „Mane veža“, kaip akcija įtakoja jos asmeninį ir visų joje dalyvaujančių gyvenimą.Ved. Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė

Zmoniu teisimas ar tiesiog nuomone Buitinisfilosofas.lt

Jeigu ieškote paskatinimo išsiveršti iš nusibodusios kasdienybės ir nerti į nuotykį ar tiesiog paryškinti gyvenimą, vilnietė Krystyna Pietrusewicz turi jums patarimą - susikraukite kuprinę, pasiimkite gerą dozę pasitikėjimo savimi ir eikite. Tiesa, gal pirmam kartui užteks ne tokio ilgo kelio, kaip kad įveikė Krystyna - 500 km maršruto kalnuose Lenkijoje - svarbiausia nebijoti, ir tada lauks atradimai. “Tiesiog gali žengti žingsnį į šoną ir pamatyti, kad tu gali gyvent daug laimingiau”, - sako Krystyna LRT OPUS laidoje “Kelionės ir svajonės”. Kalnus įsimylėjusi Krystyna prisipažino, jog iš pradžių ir pati abejojusi, kad įveiks tuos šimtus kilometrų, todėl dabar drąsiai sako - verta labiau pasitikėkite savimi. “Reikia norėti eiti, norėti kažką pasiekti”, - aiškina ji ir jau planuoja naujas keliones, nes dabar Krystyna laiką skaičiuoja nuo vienos kelionės iki kitos. Laidą vedė Inga Ramoškaitė.

Aha, tai yra didžiausias nesusipratimas. Tiesiog kliurka. Mes taip pat nesuprantame kaip Giedrius Savickas dar iki šiol nėra buvęs „Kitokių pasikalbėjimų“ svečio kėdėje. Tačiau šią klaidą ištaisėme. Geriau vėliau nei niekada.

Laida tiks tiek vaikams, tiek suaugusiems, nes joje aptariamas gyvas sutvėrimas, kurio vieni nepakenčia, kiti – bijo, o tretiems jis visai mielas ir jaukus padarėlis. Panašiai klostosi ir jo vaizdinys mūsų tradicinėje kultūroje, tautosakoje tikėjimuose, papročiuose. Koks gi tas gyvūnėlis? Mažas, judrus, slapukas, bet neretai ir daug žalos pridarantis? Tiesiog paprastoji guvioji pelytė. Jos „portretas”, o jis, beje, nėra toks jau paprastas, aptariamas iš visų pusių – iš gražiosios ir ne tokios malonios. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Įmonės „Atrask Raseinius“ vadovas, mokytojas, kultūros istorikas Arnas Zmitra gyvena ir dirba Raseiniuose. Patirties pasisemti vyksta į kitus žemynus.Australijoje ir Italijoje dirbo lituanistikos mokyklose. Dalyvavo ekspedicijoje „Misija Sibiras“. Vienas keliauja po Lietuvą ir veda ekskursijas. Netrukus vykssavanoriauti Į Balio salą: „Tiek miesto, tiek kaimo vaikams sakau, jiems labai pasisekė, nes gimė labai geru laiku. Visi keliai atviri į pasaulį, gausi projektųpasiūla... Tiesiog reikia dalyvauti.“ Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Giedrė Vaitiekūnaitė, veiklos ir karjeros trenerė, personalo valdymo specialistė įsitikinusi, kad visi nusivylę, nepatenkinti darbu ir nemotyvuoti darbuotojai, iš tikrųjų, žino, ko jie nori, tačiau bijo sau tai garsiai įsivardinti. „Mes norime atitikti kažkokius standartus, galvojame, kad jeigu tikrai pradėsime daryti tai, ką norime, mums reikės pradėti daryti didžiulius pokyčius. Galvojame, kad mums nepasiseks, susfeilinsime, būsim nesėkmingi, nefaini. Tiesiog žmonės bijo įsivardinti, ko jie iš tikrųjų nori, nes tada, kai įvardini, reikia išdrįsti pradėti daryti“, – sakė veiklos ir karjeros trenerė. G. Vaitiekūnaitė galvoja, kad kiekvienas žmogus pribręsta pokyčiams savu laiku ir savo vietoje, o vis bijantiems, bet jau pribrendusiems kažką keisti, siūlo galvoti apie pasekmes, kurios nutiks, jei taip ir neišdrįsite. „Kai neišdrįstam, nepadarom, neišnešame savęs iš kažkur, kur mums gali skaudėti, tarp kitko, labai trumpai, kaip nukritus nuo dviračio, atsikeli, nusivalai smėlį ir važiuoji toliau. Tai reikia žinoti, kad jeigu neišdrįsiu, būsiu nepatenkintas savimi, turėsiu nuobodų gyvenimą, tokį, kokio nenoriu, turėsiu dar didesnį nepasitikėjimą savimi, tiesiog eisiu žemyn. Tas žingsnis, nors ir labai mažas, gali suteikti galimybę išeiti iš tos situacijos, kur atrodo nėra išeities“, – pasakojo G. Vaitiekūnaitė.

„Šioje knygoje yra daug poetiškų pasakymų, metaforų, o kartais drioksteli kokia žemiška ir grubi kalba. Tokia stilių sanpyna neleidžia skaitytojui užmigti, jis nuolat budinamas“, – apie Leonardo Gutausko apysakų rinkinį „Pravardės“, dalyvaujantį Metų knygos rinkimuose, pasakoja literatūros kritikė, poetė Lina Buividavičiūtė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Kiekvienas miestelis ir seniūnija turi specifinį identitetą ir iššūkius, kurie būdingi tik konkrečioms teritorijoms. Todėl kilo poreikis išvystyti specialią programą, skirtą Kauno rajono kultūros bendruomenėms, švietimo sektoriui“, – apie projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“ sako „Kaunas 2022“ regionų partnerysčių kuratorė Viltė Migonytė. „Tiesiog stengiuosi paimti kokias nors detales iš savo gyvenimo, iš savo draugų aplinkos. Piešiniuose ir komiksuose stengiuosi atspindėti jaunam žmogui iškylančias problemas: vienišumo, buvimo tarp žmonių, bet nesijautimo to dalimi, netolerancijos“, – savo kūryboje gvildenamas temas nusako iliustruotoja ir komiksų kūrėja Akvilė Magicdust.„Klasikos enciklopedija“ – apie marionetę.Ved. Austėja Kuskienė.

„Tiesiog nusprendžiau būti laiminga“, – taip pasakė sau ir kitiems Daiva ir... niekada nesportavusi jubiliejaus proga pasidovanojo sau maratoną. Įspūdinga? Taip. Bet kiekvienas gali nubėgti savo maratoną, tik reikia pasirinkti kokį ir... labai norėti.Kaip keičiasi gyvenimas, kai tiesiog pakeiti požiūrį į daugelį dalykų, kai turi tikslą ir.. ar lengva nuspręsti būti laimingu? Apie tai kalbuosi su kolege Italijoje Daiva Lapėnaite.Ved. Gabija Narušytė.

„Tiesiog nusprendžiau būti laiminga“, – taip pasakė sau ir kitiems Daiva ir... niekada nesportavusi jubiliejaus proga pasidovanojo sau maratoną. Įspūdinga? Taip. Bet kiekvienas gali nubėgti savo maratoną, tik reikia pasirinkti kokį ir... labai norėti.Kaip keičiasi gyvenimas, kai tiesiog pakeiti požiūrį į daugelį dalykų, kai turi tikslą ir.. ar lengva nuspręsti būti laimingu? Apie tai kalbuosi su kolege Italijoje Daiva Lapėnaite.Ved. Gabija Narušytė.

Kas ir koks yra knygos veidas? „6pt“ yra daugiau nei konferencija. Tai erdvė, kurioje susitinka jau įgyvendintos atviros idėjos ir jų kūrėjai, atveriantys kelius naujiems kūrybiniams pojūčiams, mintims ir suvokimui“, – teigia vienintelės Lietuvoje tarptautinės knygos dizaino konferencijos „6pt“ organizatorė grafikė Agnė Dautartaitė-Krutulė.„Jau seniai supratau, kad viena šalis negali suteikti pakankamai galimybių performanso menininkui. Dar nesugalvojau kito būdo išlaikyti save, kaip tik keliaujant po skirtingas vietas. Tiesiog vienoje šalyje nebus tiek daug institucijų, kuriose tu galėtum nuolat rodyti darbus, juo labiau, kad performanso ekonomika nėra pagrįsta tęstinumu – jei pakvietė tave vieną kartą, tai antrą kartą pakvies po penkerių metų arba išvis nebepakvies“, – pastebi performanso menininkė Eglė Budvytytė, MO atidarymo metu pristačiusi performansą „Incantation Karaoke“.Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ naujausio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Kalbant apie Lietuvoje dėstomą matematiką, inžineriją, technologijas, programavimą, norėtųsi žinoti, kaip galima tas žinias pritaikyti. Yra labai daug teorinės medžiagos, bet nėra tokio parodymo, kas galėtų būti, kaip tai galima „vartyti“, kaip tas žinias sujungti ir panaudoti įvairiais netradiciniais būdais“, – sako Edinburgo universiteto studentas Elvis Lepardinas.„Klasikos enciklopedija“ – apie Petrą Biržį – Pupų Dėdę. Ved. Laima Ragėnienė.

Kas ir koks yra knygos veidas? „6pt“ yra daugiau nei konferencija. Tai erdvė, kurioje susitinka jau įgyvendintos atviros idėjos ir jų kūrėjai, atveriantys kelius naujiems kūrybiniams pojūčiams, mintims ir suvokimui“, – teigia vienintelės Lietuvoje tarptautinės knygos dizaino konferencijos „6pt“ organizatorė grafikė Agnė Dautartaitė-Krutulė.„Jau seniai supratau, kad viena šalis negali suteikti pakankamai galimybių performanso menininkui. Dar nesugalvojau kito būdo išlaikyti save, kaip tik keliaujant po skirtingas vietas. Tiesiog vienoje šalyje nebus tiek daug institucijų, kuriose tu galėtum nuolat rodyti darbus, juo labiau, kad performanso ekonomika nėra pagrįsta tęstinumu – jei pakvietė tave vieną kartą, tai antrą kartą pakvies po penkerių metų arba išvis nebepakvies“, – pastebi performanso menininkė Eglė Budvytytė, MO atidarymo metu pristačiusi performansą „Incantation Karaoke“.Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ naujausio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Kalbant apie Lietuvoje dėstomą matematiką, inžineriją, technologijas, programavimą, norėtųsi žinoti, kaip galima tas žinias pritaikyti. Yra labai daug teorinės medžiagos, bet nėra tokio parodymo, kas galėtų būti, kaip tai galima „vartyti“, kaip tas žinias sujungti ir panaudoti įvairiais netradiciniais būdais“, – sako Edinburgo universiteto studentas Elvis Lepardinas.„Klasikos enciklopedija“ – apie Petrą Biržį – Pupų Dėdę. Ved. Laima Ragėnienė.

„Sklando tokia legenda, kad Kijeve Igoris Gubskis keturių kambarių bute laiko daug šunų, apie 20–30. Vieni jų priglausti iš gatvės, kiti – veisliniai, puikiai prižiūrėti. Ir akivaizdu, kad menininkas šunis vedžioja arba vėlai vakare, arba anksti ryte – kad netrikdytų kitų. Tai legenda sako, kad įkvėpimo marginalinio pasaulio temoms Gubskis semiasi iš naktinio Kijevo“, – vieną paslaptingiausių Ukrainos menininkų pristato Eva Bakienė, Vilniuje atidariusi I. Gubskio darbų parodą „Arlekinų visuomenė”. „Lygindama Lietuvos ir Didžiosios Britanijos žmones, pastebiu, kad Lietuvoje labai daug baimės ir nestabilumo”, – sako Plimute pagal Erasmus programą studijuojanti Jurgita Rudėnaitė. „... jeigu manote, kad galite nuspėti siužeto pabaigą pavartę knygą, geriau iškart prisipažinkite suklydę. Tiesiog pakilkite virvinėmis kopėčiomis į šį nuostabų bures skleidžiantį žodžių laivą ir kartu su anglais keleiviais leiskitės ieškoti Rojaus sodo”, – kviečia Metthew Kneale (Metju Nylo) romano „Anglai keleiviai” („Tyto alba”) vertėja Daiva Vilkelytė. Apie šio autoriaus atradimą ir romano patekimo į vertėjos rankas aplinkybes, apie knygoje pasakojamų istorijų balsus ir vertimo specifiką bei ypatumus pokalbis studijoje su D. Vilkelyte. Ved. Laima Ragėnienė.

„Sklando tokia legenda, kad Kijeve Igoris Gubskis keturių kambarių bute laiko daug šunų, apie 20–30. Vieni jų priglausti iš gatvės, kiti – veisliniai, puikiai prižiūrėti. Ir akivaizdu, kad menininkas šunis vedžioja arba vėlai vakare, arba anksti ryte – kad netrikdytų kitų. Tai legenda sako, kad įkvėpimo marginalinio pasaulio temoms Gubskis semiasi iš naktinio Kijevo“, – vieną paslaptingiausių Ukrainos menininkų pristato Eva Bakienė, Vilniuje atidariusi I. Gubskio darbų parodą „Arlekinų visuomenė”. „Lygindama Lietuvos ir Didžiosios Britanijos žmones, pastebiu, kad Lietuvoje labai daug baimės ir nestabilumo”, – sako Plimute pagal Erasmus programą studijuojanti Jurgita Rudėnaitė. „... jeigu manote, kad galite nuspėti siužeto pabaigą pavartę knygą, geriau iškart prisipažinkite suklydę. Tiesiog pakilkite virvinėmis kopėčiomis į šį nuostabų bures skleidžiantį žodžių laivą ir kartu su anglais keleiviais leiskitės ieškoti Rojaus sodo”, – kviečia Metthew Kneale (Metju Nylo) romano „Anglai keleiviai” („Tyto alba”) vertėja Daiva Vilkelytė. Apie šio autoriaus atradimą ir romano patekimo į vertėjos rankas aplinkybes, apie knygoje pasakojamų istorijų balsus ir vertimo specifiką bei ypatumus pokalbis studijoje su D. Vilkelyte. Ved. Laima Ragėnienė.

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Knygų apžvalgoje – Reginos Katinaitės-Lumpickienės eilėraščių uteniškių tarme rinkinyje „Tapuolia pūkas aky“ pačia svarbiausia įvardija kalbą kaip būties ir tapatybės saugos ir plėtojimo būdą. Muzikologo ir kompozitoriaus Giedriaus Alkausko literatūrinio debiuto „Keliaujantis akmuo“, kuriame eiliuotos sakmės, poetinės prozos tekstas ir tiesiog eilėraščiai, esmine ypatybe laiko išnykusios bėgant amžiams arba niekada neegzistavusios tikrovės kūrimą.„Manęs niekas neskatino rinktis muziko profesijos. Tiesiog žinojau, kad būsiu dainininkė“, – prisimena sopranas Sabina Martinaitytė. Apie gražią sukaktį sutinkančią solistę – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Mykolas Elvyras Andriolis.Ved. Viktoras Paulavičius.

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Knygų apžvalgoje – Reginos Katinaitės-Lumpickienės eilėraščių uteniškių tarme rinkinyje „Tapuolia pūkas aky“ pačia svarbiausia įvardija kalbą kaip būties ir tapatybės saugos ir plėtojimo būdą. Muzikologo ir kompozitoriaus Giedriaus Alkausko literatūrinio debiuto „Keliaujantis akmuo“, kuriame eiliuotos sakmės, poetinės prozos tekstas ir tiesiog eilėraščiai, esmine ypatybe laiko išnykusios bėgant amžiams arba niekada neegzistavusios tikrovės kūrimą.„Manęs niekas neskatino rinktis muziko profesijos. Tiesiog žinojau, kad būsiu dainininkė“, – prisimena sopranas Sabina Martinaitytė. Apie gražią sukaktį sutinkančią solistę – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Mykolas Elvyras Andriolis.Ved. Viktoras Paulavičius.

Žurnalistė Rita Miliūtė. Įprasta, kad Saulius Jovaišas savo laidose dažniausiai kalbina verslininkus, įmonių ir organizacijų vadovus. Klausimą, ką turi mokėti ir daryti išties geras vadovas, iš vedėjo lūpų yra girdėję dešimtys laidos svečių. Žurnalistės R. Miliūtės vedėjas klausia, kas gi politikui turėtų pasakyti, kad jis kažko nemoka ar neturi tam reikiamos kvalifikacijos? „Jeigu versle tą padaro akcininkai, tai valstybės gyvenime tą turėtų padaryti visi rinkėjai, piliečiai ir šiaip žmonės, kurie gyvena Lietuvoje. Kol jie to nepadaro, neturėkime iliuzijų, kad politikai liausis kabinę makaronus. Kaip kabina tuos makaronus, taip ir kabins toliau. Tiesiog reikia neleisti, kad jie tai darytų“, – sakė R. Miliūtė. „Kas turėtų įvykti, kad visuomenė suprastų, kad tik ji pati atsakingi už tai, kas sėdi valdžioje? “, – savo pašnekės klausia S. Jovaišas. „Reikia ,kad žmonės negalvotų tik apie save, bet truputį pagalvotų apie tą, kuris yra šalia. Jeigu šiandien jam yra blogai, tai rytoj tu gali atsidurti jo situacijoje ir tada tau bus blogai. Tuomet tas, kuriam geriau sekasi, nepagalvos apie tave. Ir nebus tokios tradicijos, įpročio padėti, arba, banaliai šnekant, užjausti tą, kuris šią akimirką yra silpnesnis“, – įsitikinusi R. Miliūtė.

Visi norime pripažinimo ir besąlyginio priėmimo. Kartais troškimas toks karštas, jog imame ignoruoti bet kokį raginimą pasikeisti. Tiesiog užsispyrę laikomės savo! O kam nepatinka, tegul patys keičiasi!Griūna šeima, sutuoktinis prašo pakeisti elgesį. Nieko nedarome. Nusisuko visi draugai, žmogus liko vienas: „jei manęs tokio nereikia, tai ir man jų nereikia“. Darbdavys neapsikentęs, kad nereaguojate į pastabas, atleidžia iš darbo: „niekas nesupranta mano asmenybės!”. Panašių situacijų begalė.Kodėl žmonės sustoja savo asmenybės raidoje? Kodėl užsispyrę kabinasi už pasenusių elgesio modelių, net jei tai veda į pražūtį?Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Visi norime pripažinimo ir besąlyginio priėmimo. Kartais troškimas toks karštas, jog imame ignoruoti bet kokį raginimą pasikeisti. Tiesiog užsispyrę laikomės savo! O kam nepatinka, tegul patys keičiasi!Griūna šeima, sutuoktinis prašo pakeisti elgesį. Nieko nedarome. Nusisuko visi draugai, žmogus liko vienas: „jei manęs tokio nereikia, tai ir man jų nereikia“. Darbdavys neapsikentęs, kad nereaguojate į pastabas, atleidžia iš darbo: „niekas nesupranta mano asmenybės!”. Panašių situacijų begalė.Kodėl žmonės sustoja savo asmenybės raidoje? Kodėl užsispyrę kabinasi už pasenusių elgesio modelių, net jei tai veda į pražūtį?Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

'Swan Show' laidos svečias Vaidas Baumila pasakoja apie savo aktyvumų gyvenimą, kaip jam sekasi išlaikyti puikias kūno formas scenoje ir kitus gyvenimo santykius.

Tomas Nemura, skaitmeninės rinkodaros agentūros „The Chocolate“ vadovas. S. Jovaišas teiraujasi, kaip laidos svečias apibūdintų savo darbą: „Jeigu vienu žodžiu, tai – pardavimai, jeigu dviem žodžiais, tai – pardavimai ir reprezentacija. Mes dirbame komunikacijos versle, konkurencija – labai didelė, visi pardavinėjame tuos pačius dalykus. Agentūrų, kurios tai daro, yra labai daug. Jokių fiksuotų kainų nėra, tikslas – savo darbo valandas, kolektyvo darbo valandas parduoti už kuo daugiau pinigų“, – paaiškina pašnekovas. T. Nemura save pristato kaip gana sėkmingą verslininką. Anot profesionalo, paslaugų srityje reikia suprasti, kad pardavinėji vertę, kurią suprasti turi tas, kuris tą vertę perka. „Kuo pirkėjas nusiperka daugiau vertės, tuo daugiau už ją sumoka. Tiesiog – visi nori , kad komanda, kuri dirba prie jų prekės ženklo, komunikacijos, būtų talentinga visomis prasmėmis ir galėtų kvalifikuotai padaryti darbą. Taip pat visi supranta, kad geras dizaineris gerai ir uždirba. Geras kūrybininkas taip pat nori uždirbti gerai“, – sako laidos svečias. Daugiau laidoje pokalbis su T. Nemura apie tai, kaip motyvuoti savo komandą, kokį komunikacijos toną pasirinkti, kas atsitinka, kai vadovas didesnę dalį savo laiko skiria verslo vystymui, klientų pritraukimui ir kada mažėja darbuotojų lojalumas arba didėja jų kaita.

Išgirdę žodį „paslaugos“ tikriausiai nepagalvotumėt apie mišką, ežerą ar už lango čiulbančius paukščius. Tačiau taip įvertinti gamtos teikiamą naudą žmonėms pasaulyje bandoma jau ne pirmą dešimtmetį. Lietuvos gamtos ekosistemines paslaugas įvertinti ketina ir Aplinkos ministerija. „Nesakoma, kad gamta iš savęs nėra vertinga. Tiesiog gyvename tokiame pasaulyje, kad žmonėms, kurie turi daugiausia galios priimant sprendimus, kažką įteigti paprasčiau, kalbant jų kalba,“ – sako prie projekto dirbusi programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Kristina Simonaitytė.Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Artūras Razinkovas-Baziukas drauge su užsienio kolegomis sudarinėja jūrinių ekosisteminių paslaugų žemėlapius. „Tai ne mokslas, bet įrankis, sukurtas savanaudiškai visuomenei, kuri pirmiausia galvoja apie naudą,“ – pastebi jis, bet tiki, kad tai gali būti naudinga priemonė politikos formuotojams. Justas Gulbinas iš nevyriausybės organizacijos Baltijos aplinkos forumas dalijasi patirtimi atliekant bandomąjį pievų ekosisteminių paslaugų vertinimą.

Išgirdę žodį „paslaugos“ tikriausiai nepagalvotumėt apie mišką, ežerą ar už lango čiulbančius paukščius. Tačiau taip įvertinti gamtos teikiamą naudą žmonėms pasaulyje bandoma jau ne pirmą dešimtmetį. Lietuvos gamtos ekosistemines paslaugas įvertinti ketina ir Aplinkos ministerija. „Nesakoma, kad gamta iš savęs nėra vertinga. Tiesiog gyvename tokiame pasaulyje, kad žmonėms, kurie turi daugiausia galios priimant sprendimus, kažką įteigti paprasčiau, kalbant jų kalba,“ – sako prie projekto dirbusi programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Kristina Simonaitytė.Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Artūras Razinkovas-Baziukas drauge su užsienio kolegomis sudarinėja jūrinių ekosisteminių paslaugų žemėlapius. „Tai ne mokslas, bet įrankis, sukurtas savanaudiškai visuomenei, kuri pirmiausia galvoja apie naudą,“ – pastebi jis, bet tiki, kad tai gali būti naudinga priemonė politikos formuotojams. Justas Gulbinas iš nevyriausybės organizacijos Baltijos aplinkos forumas dalijasi patirtimi atliekant bandomąjį pievų ekosisteminių paslaugų vertinimą. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Teatras vaikams „Pradžia“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Patti Smith knyga „Tiesiog vaikai“, Valentino Sventicko sudaryta knyga „Justinas Marcinkevičius. Kokį jį prisimename“ bei Ralpho Dutlio biografinis romanas „Paskutinė Sutino kelionė“.Apie didžiausią pasaulyje žiemos sporto šventę – Pjongčango XXIII žiemos olimpinės žaidynes – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: korsarai broliai Barbarosos.

Teatras vaikams „Pradžia“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Patti Smith knyga „Tiesiog vaikai“, Valentino Sventicko sudaryta knyga „Justinas Marcinkevičius. Kokį jį prisimename“ bei Ralpho Dutlio biografinis romanas „Paskutinė Sutino kelionė“.Apie didžiausią pasaulyje žiemos sporto šventę – Pjongčango XXIII žiemos olimpinės žaidynes – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: korsarai broliai Barbarosos.

Ką reiškia pėsčiomis pereiti Ameriką nuo Albertos Kanadoje iki Teksaso JAV pietuose? Kenas Ilgunas, lietuvių kilmės keliautojas ir aplinkosaugininkas tai padarė ir savo nuotykius aprašė knygoje. „Kai eini nuolat dairydamasis per petį, bijodamas, kad tavęs nenušautų, pradedi kitaip mąstyti apie pačią nuosavybės sampratą,“ – sako jis. Kelionės idėja kilo plaunant indus naftą išgaunančios įmonės virtuvėje, o maršrutas vedė apie 3000 km palei daug protestų sukėlusį Keystone XL naftotiekio maršrutą. „Žiūrėdamas į tuos naftos vamzdynus supratau, kad negaliu nesižavėti žmogaus sugebėjimais, – apibendrina K. Ilgunas. – Ne todėl, kad tai nuostabūs žmogaus kūriniai. Tiesiog matai, ką visi drauge sugebame kaip specialistai, inžinieriai. Jei galime tai, ką dar esame pajėgūs padaryti? Gal galime panaudoti tai geram tikslui?“Pokalbis su rašytoju ir keliautoju K. Ilgunu jam lankantis Lietuvoje. K. Ilguno nuotr.

Ką reiškia pėsčiomis pereiti Ameriką nuo Albertos Kanadoje iki Teksaso JAV pietuose? Kenas Ilgunas, lietuvių kilmės keliautojas ir aplinkosaugininkas tai padarė ir savo nuotykius aprašė knygoje. „Kai eini nuolat dairydamasis per petį, bijodamas, kad tavęs nenušautų, pradedi kitaip mąstyti apie pačią nuosavybės sampratą,“ – sako jis. Kelionės idėja kilo plaunant indus naftą išgaunančios įmonės virtuvėje, o maršrutas vedė apie 3000 km palei daug protestų sukėlusį Keystone XL naftotiekio maršrutą. „Žiūrėdamas į tuos naftos vamzdynus supratau, kad negaliu nesižavėti žmogaus sugebėjimais, – apibendrina K. Ilgunas. – Ne todėl, kad tai nuostabūs žmogaus kūriniai. Tiesiog matai, ką visi drauge sugebame kaip specialistai, inžinieriai. Jei galime tai, ką dar esame pajėgūs padaryti? Gal galime panaudoti tai geram tikslui?“Pokalbis su rašytoju ir keliautoju K. Ilgunu jam lankantis Lietuvoje. Autorė Vaida Pilibaitytė.K. Ilguno asm. archyvo nuotr.

Pastebėjote, kad vaikai vis rečiau mokomi pasakyti „ačiū“? Deja, nedažnas ir suaugęs geba nuoširdžiai padėkoti už paslaugą, paramą ar supratimą. Tiesiog tiki, kad gyvenimas jiems skolingas, o visas patiriamas gėris – kaip savaime suprantamas atlygis, kurio vis negana. Ir vis dažniau jaučia nepasitenkinimą, nusivylimą, nes gyvenimas jiems atrodo nepakankamai dosnus. O štai gyvenimo dovanos lieka nematomos ir neįvertintos. Kol jų nepraranda...Psichologai teigia, kad vienas svarbiausių psichinės sveikatos požymių – dėkingumo jausmas. O jei norime gyventi dvasiškai ir psichologiškai sveiką, visavertį gyvenimą, turėtume puoselėti dėkingumą.Kaip išsiugdyti dėkingumo jausmą sau, kitiems? Kaip išmokti mėgautis visomis gyvenimo dovanomis ir džiaugtis pamokomis? Kaip susigrąžinti į savo gyvenimą tą trumpą, bet talpų žodį „ačiū“?

Pastebėjote, kad vaikai vis rečiau mokomi pasakyti „ačiū“? Deja, nedažnas ir suaugęs geba nuoširdžiai padėkoti už paslaugą, paramą ar supratimą. Tiesiog tiki, kad gyvenimas jiems skolingas, o visas patiriamas gėris – kaip savaime suprantamas atlygis, kurio vis negana. Ir vis dažniau jaučia nepasitenkinimą, nusivylimą, nes gyvenimas jiems atrodo nepakankamai dosnus. O štai gyvenimo dovanos lieka nematomos ir neįvertintos. Kol jų nepraranda...Psichologai teigia, kad vienas svarbiausių psichinės sveikatos požymių – dėkingumo jausmas. O jei norime gyventi dvasiškai ir psichologiškai sveiką, visavertį gyvenimą, turėtume puoselėti dėkingumą.Kaip išsiugdyti dėkingumo jausmą sau, kitiems? Kaip išmokti mėgautis visomis gyvenimo dovanomis ir džiaugtis pamokomis? Kaip susigrąžinti į savo gyvenimą tą trumpą, bet talpų žodį „ačiū“?

Vakarietiška kultūra išskirtinai orientuota į sėkmę. Kitaip tariant, mes paniškai bijome suklysti. Kartais net pasirenkame nieko nedaryti, kad tik nepatirtume nesėkmės. Skaudžiausias įžeidimas – būti pavadintu nevykėliu. Vengdami nesėkmės nebedrįstame ir gyventi, prarandame ryšį su savimi ir kitais. Jaučiamės išsigandę ir nelaimingi.Kaip prisijaukinti nesėkmę? Leisti sau klysti ir mokytis iš savo klaidų? Mėgautis gyvenimu, savo kūrybingumu? Tiesiog pamilti klaidas.

Vakarietiška kultūra išskirtinai orientuota į sėkmę. Kitaip tariant, mes paniškai bijome suklysti. Kartais net pasirenkame nieko nedaryti, kad tik nepatirtume nesėkmės. Skaudžiausias įžeidimas – būti pavadintu nevykėliu. Vengdami nesėkmės nebedrįstame ir gyventi, prarandame ryšį su savimi ir kitais. Jaučiamės išsigandę ir nelaimingi.Kaip prisijaukinti nesėkmę? Leisti sau klysti ir mokytis iš savo klaidų? Mėgautis gyvenimu, savo kūrybingumu? Tiesiog pamilti klaidas.

Vis dažniau žurnalų puslapius puošia ne tik įžymybių šypsenos, bet ir gardūs, sveiki patiekalai. O patarimų, kaip sveikai maitintis, tokia gausa, kad net galva svaigsta.„Nori būti sveikas, lieknas ir amžinai jaunas – gerk kuo daugiau tyro vandens“, – teigia vieni. „Tik žaliavalgiai bus jauni ir kupini energijos iki gilios senatvės“, – sako kiti. „Tik ekologiškas maistas išgelbės nuo visų ligų“, – tvirtina ekologijos mėgėjai. Pasklaidai spaudą, panaršai internete ir nebesuvoki, ką valgyti, kada valgyti ir kaip. Tiesiog imi nuolat galvoti apie maistą. Kartais ima vaidentis, kad nieko svarbiau už teisingai pasirinktą ir suvartotą produktą gyvenime nėra.Kas su mumis nutiko? Šimtmečius žinojome ir mokėjome maitintis, o štai dabar, kaip tas vaikiško anekdoto herojus ežiukas, pamiršęs kvėpuoti ir numiręs, nebesugebame pasotinti savęs ir bijome dėl to numirti. Kodėl taip sureikšminame maistą, jo paruošimo būdą? Ko siekiame? Ar praradome sveiką nuovoką?

Vis dažniau žurnalų puslapius puošia ne tik įžymybių šypsenos, bet ir gardūs, sveiki patiekalai. O patarimų, kaip sveikai maitintis, tokia gausa, kad net galva svaigsta.„Nori būti sveikas, lieknas ir amžinai jaunas – gerk kuo daugiau tyro vandens“, – teigia vieni. „Tik žaliavalgiai bus jauni ir kupini energijos iki gilios senatvės“, – sako kiti. „Tik ekologiškas maistas išgelbės nuo visų ligų“, – tvirtina ekologijos mėgėjai. Pasklaidai spaudą, panaršai internete ir nebesuvoki, ką valgyti, kada valgyti ir kaip. Tiesiog imi nuolat galvoti apie maistą. Kartais ima vaidentis, kad nieko svarbiau už teisingai pasirinktą ir suvartotą produktą gyvenime nėra.Kas su mumis nutiko? Šimtmečius žinojome ir mokėjome maitintis, o štai dabar, kaip tas vaikiško anekdoto herojus ežiukas, pamiršęs kvėpuoti ir numiręs, nebesugebame pasotinti savęs ir bijome dėl to numirti. Kodėl taip sureikšminame maistą, jo paruošimo būdą? Ko siekiame? Ar praradome sveiką nuovoką?

Pokalbis su buvusiu laidos vedėju Virginijumi Gasiliūnu. „Darbas radijuje man teikė labai daug džiaugsmo. Ačiū radijui“, – sako literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas. 2001–2006 m. LRT RADIJUJE jis rengė ir vedė laidą „Literatūros akiračiai“. Archyvuose iš to laiko yra išlikę nemažai įrašų, kuriuose užfiksuoti susitikimai su rašytojais, pokalbiai apie literatūrą ir gyvenimą, reportažai iš įvairiausių renginių. Ypač daug Virginijus yra pakalbinęs vyresniosios kartos literatų, kai kurie iš jų jau palikę šį pasaulį.„Kalbinau ir jaunus, bet vyresnius – daug įdomiau. Tiesiog jie turi daugiau patirties. Vyresnioji karta turėjo tą ypatingą charizmą, kurią norėjosi bent jau balsu užfiksuoti. Jauti, kad kažkas žmoguje jau yra, jau jis gali šį tą papasakoti. O radijui reikia, kad būtų papasakota. Radijui reikia istorijų. Norėjau prakalbinti žmones, atskleisti jų įdomiąsias puses. Vien kūrybos neužtenka, ieškojau kasdienybės detalių, išskirtinių patirčių, požiūrių, iš kurių dėliojosi spalvinga rašytojo asmenybės mozaika“, – savo radijo žurnalistiką šiandien prisimena buvęs „Literatūros akiračių“ vedėjas.Lietuvos radijo 90-mečio išvakarėse drauge su V. Gasiliūnu ir prisiminsime keletą laidos istorijos puslapių, įdomiausius pašnekovus, kalbėsime apie radiją, darbą prie mikrofono ir jo ypatumus.

Pokalbis su buvusiu laidos vedėju Virginijumi Gasiliūnu. „Darbas radijuje man teikė labai daug džiaugsmo. Ačiū radijui“, – sako literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas. 2001–2006 m. LRT RADIJUJE jis rengė ir vedė laidą „Literatūros akiračiai“. Archyvuose iš to laiko yra išlikę nemažai įrašų, kuriuose užfiksuoti susitikimai su rašytojais, pokalbiai apie literatūrą ir gyvenimą, reportažai iš įvairiausių renginių. Ypač daug Virginijus yra pakalbinęs vyresniosios kartos literatų, kai kurie iš jų jau palikę šį pasaulį.„Kalbinau ir jaunus, bet vyresnius – daug įdomiau. Tiesiog jie turi daugiau patirties. Vyresnioji karta turėjo tą ypatingą charizmą, kurią norėjosi bent jau balsu užfiksuoti. Jauti, kad kažkas žmoguje jau yra, jau jis gali šį tą papasakoti. O radijui reikia, kad būtų papasakota. Radijui reikia istorijų. Norėjau prakalbinti žmones, atskleisti jų įdomiąsias puses. Vien kūrybos neužtenka, ieškojau kasdienybės detalių, išskirtinių patirčių, požiūrių, iš kurių dėliojosi spalvinga rašytojo asmenybės mozaika“, – savo radijo žurnalistiką šiandien prisimena buvęs „Literatūros akiračių“ vedėjas.Lietuvos radijo 90-mečio išvakarėse drauge su V. Gasiliūnu ir prisiminsime keletą laidos istorijos puslapių, įdomiausius pašnekovus, kalbėsime apie radiją, darbą prie mikrofono ir jo ypatumus.

Kai tampi mama išmoksti organizuoti laiką„Esu iš tų žmonių, kuriai neužtenka nuolatinio kalbėjimo apie vystyklus, košytes: norisi saviraiškos, susitikimo su žmonėmis. Tiesiog reikėdavo save labiau disciplinuoti: kai žinai, kad turi interviu dvi valandas – suvažinėti ir baigti tada ir ne vėliau, arba interviu pasiruošti, kai stumdai vežimėlį, minus 15, kai tavo rankos šąla, o tu telefonu rašaisi klausimus. Tarsi gali savęs ir gailėtis, bet žinai, kad kaip atpildas laukia įdomus interviu, įdomi laida.“ Pokalbis su VU Žurnalistikos instituto dėstytoja, radijo laidos „Mes, moterys“ autore ir vedėja Giedre Čiužaite.

Kai tampi mama išmoksti organizuoti laiką„Esu iš tų žmonių, kuriai neužtenka nuolatinio kalbėjimo apie vystyklus, košytes: norisi saviraiškos, susitikimo su žmonėmis. Tiesiog reikėdavo save labiau disciplinuoti: kai žinai, kad turi interviu dvi valandas – suvažinėti ir baigti tada ir ne vėliau, arba interviu pasiruošti, kai stumdai vežimėlį, minus 15, kai tavo rankos šąla, o tu telefonu rašaisi klausimus. Tarsi gali savęs ir gailėtis, bet žinai, kad kaip atpildas laukia įdomus interviu, įdomi laida.“ Pokalbis su VU Žurnalistikos instituto dėstytoja, radijo laidos „Mes, moterys“ autore ir vedėja Giedre Čiužaite.

Jis ir Ji kartu jau keletas metų: kartu gyvena po vienu stogu, veda ūkį, įgijo bendrų draugų. Visi apie juos kalba: „Kokia graži ir darni pora!“ Artimiausi giminės ir draugai jau klausinėja apie vestuves. Ir Ji tų vestuvių nori, apie vaikelius svajoja. Tačiau Jis traukiasi atatupstas: „Kokios vestuvės? Juk ir taip puikiai gyvename!“Išaušta diena X. Jis Jai praneša: „Žinai, mums kurį laiką reikėtų pagyventi atskirai.“ „Kas, kodėl, kaip?“ – iš netikėtumo sukasi galva Jai. „Tiesiog aš nebenoriu!“ – rėžia Jis.Kas įvyko tarp dviejų lyg vienas kitą mylinčių žmonių? Kas į tai pastūmėjo?

Jis ir Ji kartu jau keletas metų: kartu gyvena po vienu stogu, veda ūkį, įgijo bendrų draugų. Visi apie juos kalba: „Kokia graži ir darni pora!“ Artimiausi giminės ir draugai jau klausinėja apie vestuves. Ir Ji tų vestuvių nori, apie vaikelius svajoja. Tačiau Jis traukiasi atatupstas: „Kokios vestuvės? Juk ir taip puikiai gyvename!“Išaušta diena X. Jis Jai praneša: „Žinai, mums kurį laiką reikėtų pagyventi atskirai.“ „Kas, kodėl, kaip?“ – iš netikėtumo sukasi galva Jai. „Tiesiog aš nebenoriu!“ – rėžia Jis.Kas įvyko tarp dviejų lyg vienas kitą mylinčių žmonių? Kas į tai pastūmėjo?

„Dažnai įsivaizduojama, kad pasaulyje yra viena jėga, viena žmonių grupė, kuri yra objektyvi, kuri žino tikrus, svarbiausius faktus, ir kad ji yra vienintelė, kuri gali mums pasakyti, kas yra tiesa. Liaukitės, tai yra dvidešimtas amžius. Turėtume tokį požiūrį dvidešimtam amžiui ir palikti.Nėra vienos tiesos, kurią galėtume atspindėti. Manau, kad vien tik žurnalistai tebėra tie, kurie vis dar mano, kad kažkur egzistuoja viena tiesa ir jie gali ją atvaizduoti.Turėtume būti sąžiningi ir pripažinti, kad mes visko nežinome. Nesame objektyvūs, nesame dievai, nesame aukščiau visko. Tiesiog esame žmonės, dirbantys savo darbą, ir turime dirbti jį sąžiningai, atvirai, be melo“, – sako prof. Nico Drokas.Apie XXI amžiaus žurnalistikos kultūrą – pokalbis su Europos žurnalistikos mokymo asociacijos prezidentu, Windesheimo universiteto Nyderlanduose profesoriumi Nico Droku.

„Dažnai įsivaizduojama, kad pasaulyje yra viena jėga, viena žmonių grupė, kuri yra objektyvi, kuri žino tikrus, svarbiausius faktus, ir kad ji yra vienintelė, kuri gali mums pasakyti, kas yra tiesa. Liaukitės, tai yra dvidešimtas amžius. Turėtume tokį požiūrį dvidešimtam amžiui ir palikti.Nėra vienos tiesos, kurią galėtume atspindėti. Manau, kad vien tik žurnalistai tebėra tie, kurie vis dar mano, kad kažkur egzistuoja viena tiesa ir jie gali ją atvaizduoti.Turėtume būti sąžiningi ir pripažinti, kad mes visko nežinome. Nesame objektyvūs, nesame dievai, nesame aukščiau visko. Tiesiog esame žmonės, dirbantys savo darbą, ir turime dirbti jį sąžiningai, atvirai, be melo“, – sako prof. Nico Drokas.Apie XXI amžiaus žurnalistikos kultūrą – pokalbis su Europos žurnalistikos mokymo asociacijos prezidentu, Windesheimo universiteto Nyderlanduose profesoriumi Nico Droku.

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: lengvas gyvenimas pagal taisykles. Kodėl žmonija sugalvojo tokį dalyką kaip taisyklės? Ar ne paprasčiau būtų gyventi jų neribojamiems? Tiesiog elgtumėmės taip, kaip mums atrodo geriausia, užuot stengęsi atvykti į darbą nurodytu laiku, laukę, kol įsižiebs žalia šviesoforo akis, sveikinęsi su žmonėmis, kuriuos randame įėję į patalpą. Kodėl taisykles neretai paverčiame kovos objektu? Kodėl išsisukinėdami nuo jų meluojame, manipuliuojame, veidmainiaujame? O gal taisyklių laikymasis atskleidžia mūsų asmenybės brandos lygį? Ar esame brandūs?

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: lengvas gyvenimas pagal taisykles. Kodėl žmonija sugalvojo tokį dalyką kaip taisyklės? Ar ne paprasčiau būtų gyventi jų neribojamiems? Tiesiog elgtumėmės taip, kaip mums atrodo geriausia, užuot stengęsi atvykti į darbą nurodytu laiku, laukę, kol įsižiebs žalia šviesoforo akis, sveikinęsi su žmonėmis, kuriuos randame įėję į patalpą. Kodėl taisykles neretai paverčiame kovos objektu? Kodėl išsisukinėdami nuo jų meluojame, manipuliuojame, veidmainiaujame? O gal taisyklių laikymasis atskleidžia mūsų asmenybės brandos lygį? Ar esame brandūs?

„Žmogui reikia tiesiogiai bendrauti su žirgais, jais domėtis. Tik pažinus žirgus, atsiranda jiems meilė. Net sunkaus charakterio vaikus galima perauklėti, leidžiant jiems rūpintis žirgais. Kaip tai padaryti? Tiesiog atvažiuokite, parodysiu, papasakosiu, išmokysiu jodinėti, su vėjeliu rogėmis praskriesime miško keliukais, supažindinsiu su istorine Žiga, kuri kojas mirkė Juodojoje jūroje, kanopomis kaukšėjo ties Vavelio pilimi akmenimis grįstu grindiniu. Laikas, praleistas su žirgais, – ne tik malonumas, bet ir sveikas gyvenimo būdas“, – sako nekomercinio žemaitukų veislės žirgų auginimo ūkininkas iš Kernavės Česlovas Marcinauskas.

„Žmogui reikia tiesiogiai bendrauti su žirgais, jais domėtis. Tik pažinus žirgus, atsiranda jiems meilė. Net sunkaus charakterio vaikus galima perauklėti, leidžiant jiems rūpintis žirgais. Kaip tai padaryti? Tiesiog atvažiuokite, parodysiu, papasakosiu, išmokysiu jodinėti, su vėjeliu rogėmis praskriesime miško keliukais, supažindinsiu su istorine Žiga, kuri kojas mirkė Juodojoje jūroje, kanopomis kaukšėjo ties Vavelio pilimi akmenimis grįstu grindiniu. Laikas, praleistas su žirgais, – ne tik malonumas, bet ir sveikas gyvenimo būdas“, – sako nekomercinio žemaitukų veislės žirgų auginimo ūkininkas iš Kernavės Česlovas Marcinauskas.

Pažvejojęs Islandijos geizeriuose Lietuvos techno didikas vėl namuose ir vėl suka piruetus diskotekose. Pasiilgtas!Ir tikrai nebeverta priminti gausybės jo ir „Techstylism“ įrašų naktinio gyvenimo istorijoje. Tiesiog spaudžiam kiek kitokį PLAY.