Podcasts about dienos

Vaikų dienos centrai Lietuvoje šiandien veikia ant užsidarymo ribos. Net 73 proc. Vaikų dienos centrams (VDC) trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams. Dalis jų veikia tik iš inercijos. Kai kurie vaikų dienos centrų atstovai atvirai sako – be projektų jie nebeišgyventų.Daugiau nei 80 procentų centrų dirba su vaikais iš sudėtingų šeimų. Tai vaikai su specialiais ugdymosi poreikiais, elgesio ir emociniais sunkumais, dažnai augantys krizinėse šeimose. Tačiau juos prižiūri vos vienas ar du darbuotojai, kurie tuo pačiu atlieka dar ir vadovo, finansinės paramos projektų rašytojo, buhalterio, mokytojo, virėjo ir visas, kokių tik reikia, funkcijas. Daugelyje centrų nėra nei psichologo, nei logopedo, nei specialiojo pedagogo. Visus juos atstoja tas pats vienas ar du socialiniai darbuotojai, dirbantys centre.Ir visa ši sistema šiandien laikosi ant pervargusių, bet vis dar turinčių entuziazmo ir noro aukotis dėl svetimų vaikų žmonių.Kokios išeitys?LRT radijo laidoje dalyvauja Laura Milčienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė, ir Eglė Valatkevičienė, SOS vaikų kaimai Lietuvoje organizacijos atstovė, kuruojanti Vaikų dienos centrų klausimus.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Dienos šviesą išvydo knyga „Mitinė Kernavė. Legendos, padavimai, sakmės“.Pirmadienio naktį per Rusijos surengtą ataką prieš Kyjivą nukentėjo vienas svarbiausių Ukrainos religinių ir istorinių simbolių, UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis Pečerų lauros vienuolyno kompleksas. Kokia žala padaryta ir kokie komplekso atkūrimo darbai numatomi?Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo, apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją. Pokalbis su kultūros viceministru Matu Drukteiniu.Amerikiečio Brandono Carsono lietuviškos šaknys atvedė į Lietuvą mokytis ne tik kalbos, bet ir groti lietuvių liaudies instrumentais. Per metus jis ne tik išmoko kalbėti lietuviškai, bet ir susižavėjo šiais instrumentais.Sertifikuotas Dainuojamojo paveldo kelias, jungiantis Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą.Viename reikšmingiausių pasaulio šiuolaikinio meno muziejų „Tate St Ives“ galerijoje veikia Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės paroda „Buveinės pojūčiams“. Apie ją kalbamės su kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau.Ved. Marius Eidukonis

Jau birželio 12–14 dienomis Alytus minės išskirtinę sukaktį – 445-ąjį miesto gimtadienį. Šių metų šventė vyks su šūkiu „Žalio krašto – žalia ir širdis“, kuris, pasak organizatorių, gimė iš meilės miestui, jo žmonėms ir žaliai Dzūkijos gamtai. Tris dienas alytiškių ir miesto svečių lauks koncertai, mugės, sporto renginiai, edukacijos, bendruomenių pasirodymai bei vakarinės pramogos įvairiose miesto erdvėse.

Birželio 5–6 dienomis Lazdijai kviečia į didžiausią vasaros pradžios šventę – „Pasienio fiestą 2026“! Šių metų šventės tema – „Gaudyk ryšį“, kviečianti žmones atrasti bendrystę, ryšį su kraštu, tradicijomis ir vieni kitais. Organizatoriai žada ne tik išlaikytas pamėgtas tradicijas, bet ir nemažai naujovių, kurios į šventę įneš dar daugiau gyvybės ir netikėtumų.

LRT Opus laidos “Dienos pulsas” rubrikoje “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje - Lietuvos gretutinių teisių asociacijos "AGATA" direktorė Agnė Begetė.Kaip priimame teisinius iššūkius intelektinės nuosavybės gynybos fronte, DI technologijai besibeldžiant net į didžiuosius muzikos topus?Ko galime pasimokyti iš užsienio kolegų ir kur bendradarbiauti?Ar pavyks išlaikyti bendrą sutarimą, kad intelektinės nuosavybės turėtoju gali būti tik žmogus? O gal žmogaus sąvoka ims kisti dėka dirbtinio intelekto?Daugiau - rubrikos įraše.Ved. Kamilė Tumelytė

Pirmadieniais 12 val. LRT Opus laidos “Dienos pulsas” eteryje - rubrika “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje.Šio epizodo metu apie DI įrankių pritaikymą asmeniniame ir darbiniame gyvenime diskutavome su LRT radijo departamento vadovu Giedriumi Masalskiu.Kodėl Giedrius šią technologiją vadina dirbtiniu (ne)intelektu ir ar tikėtina, kad radijo žinias jau netrukus skaitys "dirbtiniai" diktoriai?Kokius įrankius jau drąsiai naudojame, kokių dar trūksta? Ir kiek galime jais pasitikėti?Ved. Kamilė Tumelytė

Pirmadieniais 12 val. LRT Opus laidos “Dienos pulsas” eteryje - rubrika “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje.Šio susitikimo metu kalbėjome apie "sugrįžtančius" mirusius atlikėjus. Kaip sinchronizuoti technologijas ir etiką? Padiskutavome, ar norėtumėte išgirsti naują kūrinį iš atlikėjo, kuris jau miręs ir aptarėme jau paviešintus pavyzdžius bei publikos reakcijas į juos.Kas turi teisę „prikelti“ balsą? Šeima? Leidybinės kompanijos? Ar tai pagarba, ar komercinis išnaudojimas?Laidos pašnekovas - Andrius Laucevičius - laidos „Šokių Aikštelė“ autorius, „ARTFCL“ narys.Ved. Kamilė Tumelytė

Minėdamas Tarptautinę džiazo dieną, Domantas Razauskas šįkart tarp muzikinių leidybinių naujienų įtraukiau daugiau išskirtinių naujų džiazo leidinių, tarp kurių naujausi japonės Miho Hazamos, švedų Larso Danielssono, Joelio Lyssarideso albumai ir vienas naujas Sibelijaus muzikos projektas.Ved. Domantas Razauskas

Pirmadieniais 12 val. LRT Opus laidos “Dienos pulsas” eteryje - rubrika “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje.Šio susitikimo metu interpretavome, kaip galimai atrodys DJ pultas po 10 metų?Anksčiau DJ valandų valandas ieškodavo muzikos viniluose, kad sukurtų idealų vakarėlio grojaraštį. Šiandien – algoritmas tai padaro per sekundę. Ar visdar svarbus ir kuo svarbus DJ vaidmuo šiais neaprėpiamų technologijų laikais?Savo patirtimi pasidalins ir rubrikos pašnekovas - melomanas ir gurmanas, DJ ir gerų garsų kolekcionierius – Tomas Vėjas.Ved. Kamilė Tumelytė

Pirmadieniais 12 val. LRT Opus laidos “Dienos pulsas” eteryje startuoja nauja rubrika “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje.Pirmojo susitikimo metu padiskutuosime, kas kuria hitus – žmogus ar algoritmas?Ar gebame atskirti žmogaus kurtą muziką nuo dirbtinio intelekto? Ar tikrai verta demonizuoti DI kūrybiniame procese?Savo patirtimi pasidalins ir rubrikos pašnekovas - grupės “happyendless” narys, muzikos prodiuseris Andrius Kauklys.Ved. Kamilė Tumelytė

FM99 studijoje pokalbis su Alytaus profesinio rengimo centro direktoriumi Vytautu Zubru apie Atvirų durų dienas balandžio 16–17 d.

Dienos temoje – besibaigiančių metų apžvalga. Apie svarbiausius įvykius, žiniasklaidos iššūkius ir lūkesčius FM99 studijoje Liudas Ramanauskas .kalbėjo su Alytaus naujienų žurnaliste, Lietuvos žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus pirmininke Alma Mosteikaite.

Kas trečias vairuotojas yra bent kartą patekęs į avariją dėl nepalankių orų ir slidžios kelio dangos, rodo „Lietuvos draudimo“ tyrimas. Kaip sekasi vairuoti, kai blogas oras, slidi kelio danga? Komentuoja vairavimo instruktorius Giedrius Pivoriūnas.LRT pristato dokumentinį filmą apie Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje, šiemet švenčiančią 80 metų sukaktį. Filmo „Kas būčiau, jei ne jis“ premjera – antradienį 21:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.Policija išaiškino, kad naktį Vilniaus senamiestyje garsiai rusišką muziką leidę, rusiškai kalbėję ir šlapinęsi jaunuoliai yra Lietuvos piliečiai, o ne migrantai, kaip iš pradžių manė šį epizodą užfiksavusi ir pareigūnams jį perdavusi laidų vedėja Violeta Baublienė. Viešąją tvarką pažeidę jaunuoliai gavo pinigines baudas. Kaip dažnai pastebite tokio pobūdžio viešosios tvarkos pažeidimus? Ar apie juos pranešate policijai?Rokiškio teatras kviečia į „Klasės susitikimą“– taip pavadintas patyriminis spektaklis, kuriame susiduria teatras ir matematika.Ved. Edvardas Kubilius

Ne kasdien, tikrai ne kasdien, laida „Dienos pulsas“ prasideda pokalbiu, bet kodėl ne, ypač kai tikrai yra ką aptarti.Po mažiau nei kelių savaičių, lapkričio 28–29 d., Menų spaustuvėje – Lietuvoje pirmąkart statomo roko muziką ir žmogaus virsmą švenčiančio miuziklo „Hedwig and the Angry Inch“ premjera. 70-ųjų glamroko, tokių muzikos vardų kaip David Bowie, „The Velvet Underground“, Prince įkvėpto kūrinio epicentre – charizmatiškoji roko primadona Hedwig ir jos vyras – „niūrus baikeris“ Yitzhak. Daugiau apie šių personažų kelionę tarp lyčių, politinių režimų, meilių, šios kelionės metu skambančias trankias gitaras ir humorą pasakoja miuziklo režisierius Augustas Gornatkevičius ir Hedwig įkūnysiantis aktorius, dainininkas Dominykas Vaitiekūnas.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

„Kas pasakė, kad gana? Mes tik kelio pradžioje!“ – žodžiai iš grupės „Toro Bravo“ kūrinio „Kas pasakė“, puikiai tinkantys ir trečiajai laidos „Dienos pulsas“ valandai LRT OPUS eteryje. Kodėl? Todėl, kad tik pradedame naujo, jau aštuntojo, Oi!, t. y., pankroko subžanro, grupės „Toro Bravo“ albumo „Pergalių Dalybos“ pristatymą. Skaitmeninėse platformose albumas išleistas lapkričio 15 d., o vinilinės plokštelės, taip pat kompaktinio disko ir kasetės formatais, pasirodys netrukus – gruodžio 7 d.Albumas grupei, bent jau kol kas, paskutinis. Jį kuriant, pasakoja Čiubas, „Toro Bravo“ dužo kaip vaza, o ar pavyks šią suklijuoti – nežinia. Su grupės lyderiu ir vokalistu – apie beveik 3-is dešimtmečius muzikos scenoje, sporto salėje gimstančias dainas, laiką „Piliofkėje“, šildančius sentimentus, dvasinį peną ir, žinoma, „Pergalių dalybas“.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Lapkričio 6 d. Tiek Žinių vedėja Eglė papasakoja apie viceministro Broko ikoną, kuri, pasirodo, yra tikra rusijos fanė. Aptars padėtį karo fronte ir paskutines dienas skaičiuojantį Pokrovską. Taip pat papasakos ir apie daugiau planuojamų protestų bei kas prie jų ketina jungtis.

Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Ar kultūros bendruomenės protestai yra panašūs į Sąjūdį?Sakralinės architektūros paminklais garsėjančiuose Tytuvėnuose planuojama statyti naują turizmo ir neformaliojo kraštotyros švietimo centrą. Kodėl kilo toks poreikis, ar tai tikrai yra reikalingiausias objektas – pokalbis su Kelmės rajono meru Ildefonsu Petkevičiumi.Ar UNESCO literatūros miesto titulas padeda įveikti naujųjų medijų spaudimą ir sudominti skaitytojus? Šiandien Vilniuje patirtimi dalinsis trijų UNESCO literatūros miestų vadovai, o mes plačiau kalbamės, kaip gyvena Slovėnijos sostinė Liubliana.LRT KLASIKA kviečia klausytis pasakojimų ciklo, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Meilės krantų, čiulbančio kryžiaus ir daugybės kitų įspūdingų kūrinių autorius, skulptorius Gitenis Umbrasas po ilgų metų darbo šiandien pagaliau atidengia didžiausią savo kūrinį – Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo mozaiką.Ved. Jolanta Kryževičienė

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – įžanga 02:57 – per geras „Žalgiris“ 14:55 – laukianti dviguba savaitė 22:35 – antausis „Rytui“ 36:30 – talentų kalvė 39:22 – „Neptūno“ lengva pergalė ir šansas Venecijoje 42:43 – pergalių sąskaitą atidariusi „Juventus“ 51:52 – nepralaimintis S.Babrauskas 1:00:15 – M.Blaževičius – į Eurolygą? Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:05:03 – ritualai ir sąmokslo teorija dėl „76ers“ 1:06:56 – taisyklę išimti ar pridėti 1:09:05 – savybės geram žurnalistui 1:11:48 – devyni drąsūs teiginiai 1:15:41 – kodėl N.Čanako klausinėja to paties 1:18:16 – nemaloniausi mūsų daryti interviu 1:22:48 – kodėl skiriasi transliacijų kokybė 1:24:19 – kaip išgyvena „Sport1“ kanalas 1:26:07 – kas būtų, jeigu „Žalgiris“ laimėtų Eurolygą 1:29:15 – apie L.Birutį 1:32:18 – J.Miklovo pasakymas ir 3x3 portalų dvikova 1:35:19 – kas labiausiai nustebins ir nuvils Eurolygoje 1:36:42 – Ą.Tubelio alga 1:38:03 – kaip komandose vyksta darbo organizavimas 1:39:20 – konfliktai komandose ir Šaras prieš Ž.Skučą 1:42:24 – kodėl J.Lauvergne‘as negavo darbo Eurolygoje 1:43:40 – NBA žaidėjas iš LKL savybių 1:46:32 – variantai M.Varnui 1:47:37 – „Žalgirio“ logotipas ant įvairių prekių 1:50:00 – ar „Rytas“ stiprinsis 1:53:08 – ar reklamos integruotos tik LKL? 1:55:20 – kodėl žaidėjai meta nestandartiškai

Šiandien ir rytoj mokyklose minima Tarptautinė mokytojo diena, kuri šiemet išpuolė sekmadienį. Lietuvoje ši šventė pasitinkama gėlėmis, poetiškais žodžiais ir… chronišku mokytojų pervargimu. Nors oficialiai skelbiama, kad mokytojo profesija yra prestižinė, kasdienybė rodo kitokį paveikslą.Vidutinis Lietuvos mokytojų amžius – apie 55-eri metai, daugelyje mokyklų tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykus dėsto 65-erių – 70-ies metų amžiaus pedagogai, o klasėse po 30 ir daugiau vaikų. Tarp jų dalis turinti specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl jiems reikia daugiau dėmesio, laiko ir kantrybės – to, ko pedagogams vis labiau stinga.Regionuose situacija dar dramatiškesnė: daugėja gimnazijų, kuriose nėra kam vesti pamokų, tad mokiniai prie ekranų sėda į „nuotolinę realybę“ ne todėl, kad pandemija, o todėl, kad trūksta mokytojų.Kol vietos ir centrinė valdžios linki „deficitinės“ profesijos atstovams gražios šventės, patys pedagogai tyliai skaičiuoja ne tik mokinių pažymius, bet ir metus iki pensijos.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jūratė Gabiūnaitė, Vilniaus Baltupių progimnazijos anglų kalbos mokytoja, ir Indrė Kastravickienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Rugsėjo pabaigoje Druskininkai taps tikra potyrių sostine – čia 26-28 dienomis vyks Turizmo dienos, pakviesiančios visus turizmo gurmanus miestą pažinti per įvairius skonius, spalvas bei įspūdžius. Tai šventė, kuri kasmet nustebina net ir tuos, kurie mano puikiai pažįstantys kurortą.

Kviečiame apsiklausyti pokalbio su Alytaus profesinio rengimo centro direktoriumi Vytautu Zubrumi apie naujus mokslo metus, siūlomas programas, inovacijas bei galimybes.

Ką reiškia vienatvė, kai tau per septyniasdešimt, kaip valstybė ir savivaldybės sprendžia šią nuolat augančią problemą, ką daro nevyriausybinės organizacijos, kokius sprendimus turi Alytus, kas veikia Lietuvoje, ir ką daro kitur Europoje. Pažvelgsime į visa tai, papasakosime sprendimus, kurie padeda žmonėms atgauti norą gyventi ir džiaugtis gyvenimu. FM99 pasakojimas apie senjorų vienatvę ir bandymus ją įveikti (I dalis). 

Prisijunkite

Šiandien Vilniuje vyko protestas „Gėdos diena“. Apie protestą pasakoja jame apsilankiusi kolegė Gerūta Griniūtė, kuri pakalbino protesto dalyvius.Kauno IX forto muziejuje atidaryta paroda „Lietuvos partizanų batuose…“. Joje pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui – Lietuvos partizaninis karas. Parodoje lankytojai išvys autentiškų fotografijų atvaizdus su Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Aro būrio partizanais, matys interaktyvias instaliacijas, kurtas istorikės, avalynės dizainerės Rūtos Rimšelienės. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Neseniai socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, dėl šį savaitgalio vyksiančio diskusijų festivalio „Būtent“ reklaminės kampanijos. Festivalio „Būtent“ reklaminiuose plakatuose, skelbiant apie diskusijas tokiomis temomis kaip partnerystė, krašto gynyba, skiepai, pasitelkiant lino raižinio motyvus ir sutartines pristatomos supriešintos pozicijos ir visuomenės klijuojamos etiketės. Ar tokia reklaminė kampanija skatina diskusijų kultūrą, o gal kaip tik - dar labiau priešina visuomenę? Pokalbis su kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite, kūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja Giedre Ona Šileikyte ir reklamos agentūros „Truth“ strategu Tomu Bartninku.Pristatyta nauja knyga apie filosofą Leonidą Donskį „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija". Pokalbis apie knygą su jos sudarytoja, Leonido Donskio našle Jolanta Donskiene.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši socialinės dokumentikos kūrėjas, „Youtube“ kanalo „Televizijos bokštas“ autorius Raimundas Kižys.Ved. Donatas Šukelis

Festivalis SAMANOS kviečia pasinerti į istoriją, gastronomiją ir dzūkišką nuoširdumą. Šventėje atkurti senoviniai patiekalai, amatų mugė, paskaitos ir koncertai. Vienas iš pagrindinių festivalio akcentų – gastronomijos archeologija, kurioje patiekalus pagal archeologinius duomenis gamins žinomas keliautojas ir kulinaras Vytaras Radzevičius. FM99 eteryje su Vytaru kalbame apie tai, kaip gimsta istorinių patiekalų magija ir kokią patirtį suteikia tokia kulinarinė kelionė į praeitį.

Spaudos apžvalga.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Kaip atrodo vertėjų žodžiu darbas Europos Sąjungos institucijose?Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“ siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip visavertį istorijos veikėją.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė džinsų diena, siekiant parodyti solidarumą su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais žmonėmis.Klaipėdoje prasideda Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKA vyks tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas pradėjo eiti Donaldas Trumpas, jo vykdoma užsienio politika paveikė visą pasaulį. Apie tai nuolat kalbėjo žiniasklaida, analitikai, politikos komentatoriai. Vis dėlto, daugiausia dėmesio visada teko tam, kas vyksta aukštuosiuose kabinetuose – tarp didžiųjų pasaulio žaidėjų.Tačiau kartais norisi bent trumpam sustoti – ir pasiklausyti paprastų žmonių. Tų, kuriuos politika paliečia ne tik teoriškai, bet ir labai konkrečiai.Šiame pasakojime Maria, Filipas, Sofija ir Aimė dalinas, kaip jie gyvena, dėl ko nerimauja ir kaip Donaldo Trumpo prezidentavimas paveikė į jų kasdienį gyvenimą.Autorė: Teresė BernatonytėRedaktorė: Inga Janiulytė - TemporinNuotraukos autorė: Teresė BernatonytėLaidoje skambėjo muzika iš Kobzarska Sich ansamblio repertuaro.

Miego poza gali veikti miego kokybę, kūną ir net smegenis. Apie kiekvienos privalumus ir minusus tinklalaidėje „Miego DNR“ paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Darželių trūkumo problemą išsprendęs Kaunas atsilaisvinusiose vietose kuria kūdikių grupes. Penkiuose Kauno darželiuose priimami metų nesulaukę vaikai. Tėvai juos gali palikti ne ilgiau kaip keturioms valandoms. Dienos mokestis siekia vieną eurą.Policijos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį sukčiavimo telefonu atvejų skaičius išaugo 15-a procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gyventojai dažnai susiduria su sukčiais, kurie skambina prisidengdami kitų žmonių telefono numeriais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Ramūno Sarapo teigimu, per šventes, kai žmonės atsipalaiduoja ir praranda budrumą, sukčiai itin suaktyvėja, todėl policijos pareigūnai prašo žmonių būti itin budriais, o sulaukus neaiškių skambučių iš karto nutraukti pokalbį bei apie tai informuoti policijos pareigūnus.Šiandien – Šventos Velykos. Viena svarbiausių krikščionių švenčių metuose, skirta paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Sveikindamas su Šventomis Velykomis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako, kad prisikėlimo šviesa mažina kasdienes baimes ir visiems linki sugebėti priimti ramybę bei nenugalimą viltį, nepaisant sudėtingų aplinkybių.Prasidedant aktyviam dviračių sezonui, miestai atnaujino dviračių takus, tačiau dviratininkai atkreipia dėmesį, kad palikta nelogiškų ir nesaugių sprendimų. Dviratininkų bendrijos pirmininko teigimu, tokios bėdos kyla dėl nesusikalbėjimo ir netinkamo projektavimo, miestų savivaldybės žada pavojingus ruožus sutvarkyti.Ved. Paulius Selezniovas

Nuo kovo vidurio visi Tauragės darželinukai pradėti maitinti tik ekologišku maistu. Tam įsteigta speciali savivaldybei pavaldi įmonė.Per 83 tūkstančiai žmonių, kurie šiais metais buvo įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje, arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą, dar neperskaitė „Sodros“ siunčiamų pranešimų asmeninėse paskyrose.Aktualus klausimas.Kiek pinigų planuojate išleisti Velykų stalui?Į LRT girdi kreipėsi vilnietė Marija, kuri skundžiasi, kad iš kaimynystėje esančios odontologijos klinikos nuolat sklinda erzinantis garsas ir nemalonus kvapas. Pasak moters, ji kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau šios nepadėjo sustabdyti garso taršos.Po priesaikos vakar pareigas pradėjo eiti naujasis Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis. Jo teigimu, kovojant su priešiškų valstybių veikimu, esminis vaidmuo tenka žvalgybos bendradarbiavimui su visuomene ir Lietuvos bei užsienio institucijomis.Praėjusią savaitę Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis LRT televizijos laidoje “Dienos tema” teigė, kad žvalgybos institucijos perpėja apie didėjantį sabotažo, diversijų ir įvairių provokacijų regione pavojų. Rusijos hibridines atakas prieš Europą Bendrijos diplomatijos vadovė neseniai pavadino “valstybės remiamu terorizmu”.Ved. Rūta Kupetytė

Su Gaja Šavele, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadove, Milda Lajauskaite - Maisto Banko Vilniaus regiono vadove ir Karoliu Krutuliu - Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus patarėju (atliekančiu savivaldybės parengties pareigūno funkcijas) kalbame apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms Alytujeėkmingam krizių valdymui svarbu sutelkti kuo daugiau skirtingų pajėgų – savivaldybės tarnybų, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių piliečių. Tam būtina reguliariai palaikyti bendradarbiavimą, keistis informacija, koordinuoti tarpusavio veiksmus ir planus. 

Sandėliuke atrastas Ellos Fitzgerald koncertas, pasiruošimas Pierre‘o Boulezo šimtmečiui, nepažinti ukrainiečių fortepijono koncertai, muzikiniai airiškos tradicinės muzikos tostai Šv. Patriko dienai paminėti ir dar daugiau leidybinių naujienų „Kitame laike“!Ved. Domantas Razauskas

00:00:00 – Įžanga 00:01:40 – Ryčio palaikymas protestuotojams 00:04:07 – Čia gal nebūtinai klausyti 00:04:34 – Tai nėra normalu 00:07:05 – Trečiasis Eurovizijos pusfinalis 00:14:30 – DeAarono Foxo mainai 00:32:33 – Lietuviai perka Celtics ir svajonių frančizės 00:43:41 – Čili pica cepelinai 00:47:00 – Komiksas „Didysis nykštys“ 00:48:20 – Ryčio naujoko skaičiai 00:50:35 – Sabonio kosminiai skaičiai 00:54:10 – Buzelio žaidimas ir draugų patarimai 01:05:10 – Butlerio vaikų žaidimai 01:07:50 – Paglostykit ego 01:10:31 – Anthony Davisas iškrito   01:11:11 – Penki kartai per dieną į dušą 01:16:25 – Pašikus 40 min galima užsukti ir į dušą 01:18:10 – Ant suolo 01:22:40 – Žiūrovų klausimai

"FM99" viešnios Neringa Ruseckienė - Alytaus miesto moterų krizių centras konsultantė ir Arūnė Bernatonytė - Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė.

Koks tarpkultūrinis bendradarbiavimas numatytas 2025-aisiais tarp Lietuvos ir Ukrainos?Karaliaučiaus srityje pakeistas Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus pavadinimas. Tolminkiemyje esantis muziejus dabar pervadintas į Literatūros muziejų.Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiams meno kolekcininkams Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai.Anglų dainininkas, dainų autorius Rod Stewart šiandien mini 80-mečio jubiliejų.Rubrikoje „Be kaukių“ – multiinstrumentalistas Rokas Kašėta.Ved. Marius Eidukonis

Daugiau naujienų https://osportas.lt   00:00:00 – Įžanga 00:01:50 – Sveikinam Justą su gimtadieniu! 00:06:00 – Geriausia šalies krepšininkė? 00:09:14 – Geriausių rinkimų nauda ir objektyvumas 00:14:50 – Moterų krepšinio aktualijos 00:18:55 – Mažeikių antausis Lietkabeliui 00:25:55 – „Wolves“ talentas ir svarbios pergalės 00:27:15 – Utenos vadovas veržėsi į aikštę 00:31:16 – Čanakas prisiima daugiausiai 00:32:40 – Vieši pareiškimai apie komandą 00:36:07 – Arenos susivienijo prieš Krabą 00:39:47 – kaip įrodyti, kad gauti baudą? 00:40:45 – KMT burtai 00:46:38 – „Wolves“ įspūdinga pergalė prieš „Hapoel“ 00:51:20 – Kulbokos progresas 00:53:24 – Kalbos apie Europos krepšinio pokyčius 00:59:54 – „Žalgirio“ dviguba savaitė 01:05:10 – Skundai įtemptu tvarkaraščiu 01:11:11 – Meilutytė MVP 01:11:55 – Savaitės Čili momentas   #Zalgiris #Rytas #Wolves #trinchieri #Smailagic #Brazdeikis #LKL #Euroleague #Kaunas #Vilnius #Klaipeda #odangau #Buzelis

Gruodžio 15 d., sekmadienį, LRT KLASIKA jungiasi prie tradicinio Europos transliuotojų sąjungos organizuojamo kalėdinio koncertų maratono – Euroradijo Kalėdų dienos. Jos metu Europoje rengiami šventiniai koncertai, kuriuos transliuos senojo žemyno nacionaliniai transliuotojai.„Lindyhopera“ - kas tai? Kokios įtampos atsiskleidžia pirmajame džiazo šokio spektaklyje, kuris gruodžio 14 d. pristatomas Vilniaus senojo teatro scenoje? Šio reiškinio kūrėją choreografę Elzę Višnevskytę kalbina Laima Slepkovaitė.Santuokos dieną jaunavedžiai žiedais apsikeičia prie altoriaus arba Santuokų rūmuose, prie neretai į altorių panašaus stalo. Į santuokų rūmų sales, jų išskirtinius interjerus ir aplinką per fotoaparato objektyvą pažvelgė fotomenininkė Vilma Samulionytė, kurdama ciklą „60 monumentų“. Apie santuokų rūmų istoriją, suformavusią naują tradiciją ir Vilmos Samulionytės fotografijų ciklą „60 monumentų“ pasakoja Donatas Šukelis.Šiandien jos muzika - Suomijos muzikos klasika. Legendinė suomių dainininkė Carola Standertskjöld 7-8-ąjį dešimtmečiais išgarsėjo jausmingomis džiazo, popmuzikos interpretacijomis. Jos pradėjo skambėti, kai Suomijos muzikos scena ieškojo savojo balso pasaulyje, o šiandien dainininkės įrašus atranda ne tik suomiai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Taivano lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Marazaitė-Lin. Kodėl Taivanas jau dvidešimtmetį yra Irenos namai? Kuo stebina Taivano kultūra?Ved. Gerūta Griniūtė

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*5 dalis. 1973 m. liepos 5 d.Ketvirtoji slapstymosi diena. Berbel nueina į lauko baseiną paplaukioti ir likti nepastebėta. Slaptoji policija Stasi krečia jos namus Halėje. Tuo metu jos brolis prisimena savo pabėgimą iš VDR, kai jam teko suvalgyti... pasą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Violeta Podolskaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. 

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*3 dalis. 1973 m. liepos 3 d.Antroji slapstymosi diena. Rytų Berlyne Aleksandro aikštėje Berbel susitinka su ryšininku, kuris paskiria naują pabėgimo dieną ir laiką. Pavojus būti sučiuptai slaptosios policijos auga. Vakare ji skambina į visiškai nepažįstamos šeimos duris.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Jonas Braškys, Ignas Ciplijauskas, Inga Šalkauskaitė ir Jūratė Vilūnaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

Taip, tai tiesa – „BasketNews” jau netrukus paliks mūsų ir jūsų meilė Jonas Lekšas. Apie skaudų išsiskyrimą ir tobulas olimpines žaidynės Karolis ir du Jonai pasikalbėjo šioje tinklalaidėje.   Tinklalaidės partneriai: – Gal picos? Užsukite į IKEA Švedišką bistro Vilniuje paragauti vietoje kepamų picų. Valgiaraštyje jūsų laukia net keturi skoniai: klasikinė „Margarita”, pica su saliamiu, pica su šonine ir pica su grybais. https://www.ikea.lt/lt/page/bistro  – OSHEE – aktyviems žmonėms, kuriems sveikata, judėjimas, nuolatiniai iššūkiai, sekimas dabartinėmis tendencijomis yra aistra, gyvenimo būdas, o kartu ir profesionalios karjeros įvairiose sporto šakose pagrindas. OSHEE produktų ieškokite visose maisto prekių parduotuvėse. GYVENK, KOVOK, LAIMĖK!  – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/   Temos: Jonas Lekšas palieka BasketNews (0:00); Įspūdinga olimpiada: breikas ir kiti medaliai (16:38); Amerikiečius paklibinę serbai ir olimpinis finalas (20:45); JAV star'ai ir mega Durantas (36:16); Jono patirtys olimpiadoje: nuo krepšinio iki breiko (43:33); Kaip atrodytų Lietuvos rinktinė kitoje olimpiadoje? (56:19); Lebronas iš arti, 3x3 triumfas ir pokalbis su Dirku (1:00:45).  

Laidos „Išskirtinė asmenybė“ rubrikoje - lengvaatletė, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė, ultramaratonininkė, Lietuvos 100 km bėgimo čempionė ir rekordininkė Gitana Akmanavičiūtė.Perspektyviausi Europos plaukimo talentai šią savaitę renkasi Vilniuje, kur nuo vakar iki sekmadienio vyksta Europos jaunimo plaukimo čempionatas. Tokio lygio varžybų nėra rengusi nė viena Baltijos šalių sostinė. Organizatorių teigimu, sostinės Lazdynų baseine rengiamas čempionatas atneš ne tik sporto aistrų, tačiau ir milijoninę naudą miestui bei valstybei.Vis daugiau žmonių atpažįsta ir linkę pranešti pastebėtą smurtą prieš vaikus. Kokių veiksmų reikėtų imtis pastebėjus skriaudžiamą vaiką ir ar supratimo, empatijos bei nustatytos tvarkos laikymosi nestinga pareigūnams ir valstybės tarnautojams?Rusija vis agresyviau siekia Afrikos valstybių palankumo, kišasi į jų politiką. Savo ruožtu dalis jų Jungtinėse Tautose balsuoja taip, kaip palanku Maskvai. Tačiau Rusija veikia ne visai sąžiningai ir finansuoja reklamos, propagandos ir dezinformacijos kampanijas, siekia paveikti žiniasklaidą. Apie tai – Jurgos Bakaitės reportažas.Dienos darbai biure su vaizdu į Kuršių marias, o po darbo - Nidos paplūdimio smėlis po kojomis. Kurorte daugėjant dirbančių poilsiautojų, vakar duris atvėrė pirmoji tokia bendradarbystės erdvė, kurioje vienu metu gali darbuotis apie 60-imt žmonių. Ką reiškia dirbti praktiškai paplūdimyje ir kokios įtakos tai turi dirbančiojo motyvacijai?Ved. Darius Matas

Lieka paskutinės dienos, kai dalis gyventojų turi privalomai pateikti pajamų ir turto deklaracijas. Iki gegužės antrosios galima pateikti ir prašymus skirti paramą įvairioms organizacijoms, politinėms partijoms ar profesinėms sąjungoms. Tuo metu Seimas svarsto, ar leisti paramą skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar religiniams centrams.Lenkija nusprendė, kad šalies pradinukams nebeužduos namų darbų. Ketvirtokams aštuntokams atlikti namų darbus gali,tačiau jiems už tai nerašomi pažymiai. Toks sprendimas sulaukė audringų diskusijų.Mieli klausytojai, jūsų nuomone, ar reikalingi moksleiviams namų darbai?Ukrainai trūkstant karių, siekiama į šalį susigrąžinti užsienyje esančius šaukiamo amžiaus ukrainiečius. Planuojama jiems užsienyje nebeišduoti pasų, neteikti kitų konsulinių paslaugų. Į tokius svarstymus jau sureagavo dalis Lenkijos politikų, teigdami, kad Lenkija galėtų padėti Ukrainai į šalį grąžinant šaukiamojo amžiaus vyrus. Lietuvoje kol kas apie tokias galimybes nesvarstoma.Karo metais tarpininkaujant Lietuvos įmonėms į Rusiją išvežta kovos lauko prekių už mažiausiai 130 mln. eurų, rodo LRT tyrimas. Eksportas vykdytas pasitelkus Rusijai palankias šalis, tokias kaip Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas ir kt.Ved. Rūta Kupetytė

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Vilniaus miesto šventė „Sostinės dienos“ kviečia - vilniečių bei sostinės svečių pamiltas „Dūzgiantis prospektas“ tradiciškai tapo kaimynystės, bičiulystės bei svečių sutikimo vieta.Vilniaus darželiuose atsisakyta priverstinio pietų miego - nemiegantiems vaikams siūloma užsiimti ramia veikla netrikdant kitų vaikų poilsio. Švietimo ministerijos teigimu, jokiame teisės akte nėra parašyta, kad pietų miegas vaikų darželiuose yra privalomas, tad, poilsio procesas turi būti organizuojamas lanksčiai.Viešojo transporto perspektyvos: ar Kaune pasiteisina tvarka, kai patys keleiviai sprendžia, kada sustos transportas.Ugniagesiai skelbia, kad liepą per gaisrą Šiauliuose, kai žuvo 3 žmonės, aukų buvo galima išvengti, jeigu būtų veikę evakuaciniai išėjimai. Ugniagesiai sako, kad priešgaisrinės saugos pažeidimai fiksuojami daugelyje daugiaaukščių, o priversti gyventojų tvarkytis nėra kaip.Ved. Gabija Narušytė

Kęstutis Kasparavičius. Knygos „Šuniškos dienos“ ištrauka. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.