Podcasts about kalbame

Pokalbis su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytoju Vyteniu Šumsku. „Asmenukė su mokytoja, memai namų darbuose ir kačiukai kontroliniuose“, – taip mokymosi patirtį su juo apibūdina jo studentai. Unikalus dėstytojo požiūris pelnė jam Metų jaunimo influencerio titulą – jis sugebėjo įrodyti, kad net sudėtingas mokslas gali būti priartintas prie jauno žmogaus kasdienybės.Tema, kuri svarbi tiek visuomenei, tiek viešajam saugumui. Kalbame apie šventinį laikotarpį, kai, deja, pastebimas išaugęs neblaivių vairuotojų skaičius. Prie šventinio stalo sėdime tikrai ne vieni, tačiau neblaivaus vairuotojo dažnai stabdyti nesiryžta nei vienas, o dar blogiau – pasitaiko atvejų, kai girtas asmuo automobilyje vežasi dar ir šeimos narius. Kodėl taip nutinka ir kaip galime to išvengti?Gražiausių žiemos švenčių laukimas dažnam neatsiejamas nuo kalėdinės muzikos. Kodėl dalis žmonių jos nemėgsta? Apie muzikos poveikį mūsų smegenims papasakos neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė.Ūkininkė Agnė Vaitiekūnaitė Raseinių rajone, Ilgižiukų kaime, augina sausmedžio uogas. Iš pradžių ūkyje iš sausmedžio uogų gamintos uogienės, sultys, tačiau su mokslininkų ir mentorių pagalba Agnei pavyko sukurti dar daugiau vertingų produktų.Baigiantis laidai - interviu, kuris, tikime, jūsų mintis nukels dešimtmečiais atgal, į Kūčioms besiruošiantį Lietuvos kaimą. Kolegė Vita Ličytė kalbins etnografę Nijolę Balčiūnienę, kuriai daug ritualų savi nuo vaikystės.Ved. Darius Matas

„Linksmojo garvežio“ įkūrėja Diana Kacilauskienė dalijasi mintimis apie Kaišiadorių geležinkelio stoties pastato įveiklinimą.Ką atskleidžia Kaišiadorių istorijos tyrinėjimas? Pokalbis su Kaišiadorių muziejaus vadovu Olijardu Lukoševičiumi ir vyriausiąja muziejaus rinkinių kuratore Nijole Adukoniene.Ką užsukusiam pakeleiviui gali papasakoti Kaišiadorys? Šnekučiuojamės su gidu Aurelijumi Balčiūnu ir kolekcininkų klubo „Kaišedarai“ vadovu Virginijumi Braziu.Lietuvos kultūros sostinės metai. Ar viskas pavyko, kaip planuota, ir kaip neprarasti įdirbio? Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna ir Kaišiadorių kultūros centro vadovė Lina Bražionienė.Ką reiškia būti kaišiadoriečiu ir kokia ta kaišiadoriečių tapatybė? Kalbame su „Senosios Gegužinės ūkio“ įkūrėju Rolandu Bortkūnu, VšĮ „Meno sienos“ vadovu Aivaru Jonyku, ir Kaišiadorių rajono savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininke Rugile Grendaite.Kaip kultūros sostinės pulsą juto Kaišiadoryse gyvenantis jaunimas ir kiek jis įsitraukė į kultūros sostinės vyksmą?Žasliuose jau kurį laiką gyvena menininkas Algis Griškevičius. Kas jį paskatino didmiestį iškeisti į mažą miestelį tarp Vilniaus ir Kauno?Ved. Marius Eidukonis

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" vedėja Eglė ir AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narė Livita kviečia ne tik pasikalbėti apie grybavimą, bet ir pasimėgauti grybavimo džiaugsmu! Kalbame su grybautoju Romu Sadausku, kviečiame pasiklausyti pasakojimų, atskriejusių iš Suomijos ir Lietuvos! O jūs ar mėgstate grybauti?

Alytaus kraštotyros muziejus - erdvė, kur visuomet nenuobodu! Kviečiame sužinoti, kokia rugsėjo pradžia laukia lankytojų. Kalbame su muziejaus komunikacijos specialiste Dovile Balčiūnaite-Svirske.

FM99 studijoje vieši Algirdas Mačiulaitis – ūkininkas, VŠĮ "Draugystė vienija" vadovas. Kalbame apie keliones, kurių akcentas - pažintys su įdomiais, unikaliais žmonėmis bei įspūdingomis Lietuvos vietovėmis.

Beveik 50 tūkstančių valandų truko teismo posėdžiai ir susitikimai, kuriuos Lietuvos teismai organizavimo praėjusiais metais. Jau tapo įprasta, kad dalis posėdžių rengiami nuotoliu. O kaip vyksta ir kada rengiami nuotoliniai teismo posėdžiai? Ką apie teismą per nuotolį derėtų žinoti, jeigu tokiame tektų dalyvauti? Kalbame su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Ramūnu Keidūnu.Skolinimasis nemažai daliai žmonių yra tapęs kasdieniu dalyku: vieni skolinasi iš bankų, kiti, prispirti neatidėliotinų reikalų, skolinasi iš draugų ar giminaičių. Teisininkai perspėja, kad į skolinimą pažvelgus paviršutiniškai ar pasitikėjus tik garbės žodžiu, galima susidurti su pinigų atgavimo bėdomis. Tad kaip skolinti ir skolintis saugiai, kaip tinkamai įforminti paskolą? Ar skolinant ir skolinantis pinigų visada būtina rašytinė paskolos sutartis? O gal pakanka tik skolos raštelio? Pataria advokatas Martynas Antanaitis.Darbuotoją, padariusį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, galima atleisti ir be išeitinės išmokos, ir be įspėjimo termino. Tačiau tik tuo atveju, jei kilus ginčui darbdavys galės įrodyti, kad darbuotojo atleidimas teisėtas. Neteisėto atleidimo atveju, darbdaviui tenkantys kaštai gali būti išties dideli. Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“advokatė Indrė Mažeikaitė.Ved. Artūras Matusas

"Kino pavasaris 2024" atkeliauja į Alytų! "FM99" viešnia - Dovilė Grigaliūnaitė - programos ir pirkimų vadovė. Kalbame apie jau 29-ąjį kartą vyksiantį festivalį, šių metų nešamą žinutę bei kino filmus, kuriuos galėsime pamatyti "Dainavos" kino teatre, Alytuje!

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.2024- ųjų Lietuvos kultūros sostinėje Kaišiadoryse, Bučinio pastate, bus atvertas Pabėgimo kambarys.Kaip Šiauliai ir Šiaulių „Aušros“ muziejus paminės Kovo 11- ąją?Šiandien Paryžiuje pristatoma Lietuvos sezono Prancūzijoje programa.Valstybės pažinimo centras lankytojus kviečia tapti detektyvais ir išnarplioti Kovo 11-osios rebusą.Metų tolerancijos žmogumi paskelbta Telšių muziejaus „Alka“ muziejininkė, istorikė Janina Bucevičė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas susitinka savaitinėje laidoje „Pezam apie BasketNews CBet Fantasy”, kurioje apžvelgia žaidimo naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Kazio pasiekimas technologijų srityje (0:00); Bekojis įžeidimas (0:49); 27-ojo turo apžvalga (1:26); Karolio komandos pasirodymas 27-ajame ture (05:30); Kazio atviras laiškas Pauliui Motiejūnui (7:01); Kazio komandos pasirodymas 27-ajame ture (8:45); Keitimai Karolio komandoje (12:12); Keitimai Kazio komandoje (16:50); Kalbame apie pensininkus (22:51); Brangiausias sezono žaidėjas? (26:20); Nemalonu, bet Lekšas 22-oje vietoje (29:10); Karolio savaitės rekomendacija (30:51); Kazio savaitės rekomendacija (32:00); Komentarų arba įžeidimų sekcija (32:54); Kazys prašo pagyrimų (34:29); Nausėdos kavos akcija (35:09); Kazio įsteigtas prizas jums (35:39);

Tęsiama pokalbius su nacionalinių mokslo premijų laureatais. Mindaugas Paknys apdovanotas už darbų ciklą „Pažaislio vienuolyno ir kamaldulių vienuolijos tyrimai (17–19 a.)“.Šiuo metu daug girdime žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose kalbant bei rašant apie skirtingas šeimose vykstančias konfliktines situacijas. Pvz. „nutarties nesilaikė ir vaiką turėjo per prievartą paimti vaiko teisių specialistai“; nenorima laikytis vaiko išlaikymo dydžio indeksavimo politikos ar vaiko bendravimo tvarkos užtikrinimo iššūkių klausimai. Kiek tėvų konfliktų metu galvojama apie tai, kaip jaučiasi vaikai?Kodėl mažai kalbame apie vyresnio amžiaus žmonių intymumą? Seksualinės sveikatos palaikymas prisideda prie geros žmogaus savijautos. Tai gali būti didelė prevencija ne tik širdies ar kraujagyslių ligoms, bet depresijai, nes kuriamas ryšys arba su kitu žmogumi, arba su savimi. Deja, bet žmonės apie intymius santykius kalba retai, ypač vyresniame amžiuje.Kiek daugiau nei mėnesiui liekant iki Velykų, Elektrėnų savivaldybėje Matukiškių kaime įkurtame Daivos Urbonavičiūtės putpelių ūkyje - darbymetis. Šiuo laikotarpiu ūkyje laikoma daugiausia putpelių dedeklių. Tiesa, ūkininkė pastebi, kad margus putpelių kiaušinius dažnas žmogus perka puošybai, retas - maistui. Dar rečiau lietuviai renkasi putpelių mėsą. Daugiau - Kristinos Toleikienės parengtame reportaže.

Šiais metais minint roko grupės „Antis“ keturiasdešimtį, rengiamas vieno ambicingiausių grupės pasirodymų – roko operos „Zuikis Pleibojus“ specialus seansas. Pasak kūrėjų, tai – linksmas ir saviironiškas kūrinys, kurio pagrindinė tema – laisvė, o idėjos aktualios ir šiandien.Vasario 6 d. pasaulis neteko ryškios asmenybės – Japonijos nacionalinės premijos laureato, „Grammy“ laureato japonų maestro Seiji Ozawos.LRT KLASIKA šiandien užbaigia pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Pristatome jums parodų kuratorę, dailės kritikę ir istorikę Giedrę Jankevičiūtę, apie kurią daugiau papasakos Kristina Tamelytė.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų „Grammy“ laimėtojai, naujas Bostono simfoninio orkestro meno vadovas, pratęsta dabartinės Berlyno filharmonijos orkestro meno vadovės sutartis ir smalsuolių dėmesį patraukęs pasikeitimas Johno Cage'o kūrinyje.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistė, gydomojo masažo ir kūno bei judesio terapijos specialistė, Afrikos muzikos ir kultūros entuziastė, afrikietiškų šokių šokėja Ieva Žigaitė-Mačiulskienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas tęsia savaitinę laidą „Pezam apie BasketNews CBet Fantasy”, kurioje apžvelgia žaidimo naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Apie viską ir apie nieką (0:00); Praeitos savaitės pasirodymai (0:50); Kazio komandos pasirodymas 14-ajame ture (2:03); Karolio komandos pasirodymas 14-ajame ture (7:35); Keitimai Kazio komandoje (13:16); Keitimai Karolio komandoje (16:01); Kazio savaitės rekomendacija (18:13); Genialios komentatorių rekomendacijos (20:20); Karolio savaitės rekomendacija (21:52); Komentatoriai apie Austiną Hollinsą (22:45); Kalbame apie pasimetusį Edmondą Sumnerį (23:50); Neblogas savaitės komentaras (25:26); Savaitės komentaras (26:44); Plepam apie „BasketNews Fantasy“ (27:10).

Meno rinkos ekspertė, investavimo į meno kūrinius konsultantė Ornela Ramašauskaitė „Wealth & Finance Awards 2023“ pripažinta „Lydere meno gerovės valdymo srityje“.Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidarytoje klasikės Kazės Zimblytės parodoje eksponuojama 90 autorės kūrinių.Kaip apie aktualias visuomenei problemas kalbėti meniškomis priemonėmis? Kalbame su įvairiuose apdovanojimuose puikiai įvertintų ir nominuotų reklaminių projektų „Nenykstančios rūšys“ ir „Šlamantys“ kūrybos vadovu Linu Migoniu.Per šias Kalėdas sukanka 80 metų nuo šiandien neįtikėtinai skambančios Kauno tvirtovės devintajame forte įvykusios istorijos. Žiemos naktį iš forto sugebėjo pabėgti 64 kaliniai – nacių nužudytų lavonų degintojai, ne tik bėgę nuo savo pačių mirties, bet ir nešę pasauliui žinią apie čia vykdytus karo nusikaltimus. Sukakčiai pažymėti sukurta speciali ekspozicija.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - architektė Vita Soltonaite.Ved. Marius Eidukonis

Žiema atneša ne tik šventines išlaidas, bet ir augančias sąskaitas. O kaip atrodo valstybės sąskaitos. Kalbame apie Lietuvos ekonomiką.Taip pat laidoje, kodėl Juodasis penktadienis iš vienos dienos išpardavimų virto į savaites ar net mėnesius trunkantį maratoną. Ir mafijos efektas ekonomikai.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Gavote Messenger draugo žinutę su prašymu priminti savo telefono numerį? Priminėte? Praradote savo Facebook paskyrą?... Tokių atvejų šiomis dienomis daug! Kalbame su "Baltic Amadeus" kibernetinės saugos ekspertu Arūnu Girdziušu apie tai, kaip išvengti kibernetinių puolimų, kaip atpažinti internetinius sukčius, ką daryti įkliuvus į jų pinkles.

Kalbame su "Maisto banko" Alytaus skyriaus koordinatore Laura Misiukevičiūte apie atidaromą atstovybę Alytuje bei maisto skyrimo stokojantiesiems pasikeitimus.

FM99 dalijamės informacija apie tai, kur kreiptis, norint atnaujinti artimųjų kapavietę, ką daryti galima drąsiai, o kam reikalingas leidimas. Kalbame ir apie tai, kur ir kaip galima laidoti augintinius bei kokios baudos gresia nesilaikančiųjų nustatytų taisyklių.

Prabėgo du naujų mokslo metų mėnesiai, kurių metu jau taikoma pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Ar ji pasiteisina? Kokie rezultatai? Ar nauja tvarka neapsunkina medicinos darbuotojų? Kalbame su viceministru, atsakingu už bendrąjį ugdymą, Ramūnu Skaudžiumi ir Alytaus poliklinikos direktoriumi Mariumi Jasaičiu.

Alytaus poliklinikoje - eilės norinčiųjų pasiskiepyti be registracijos. Kalbame su poliklinikos vadovu Mariumi Jasaičiu.

Kalbame su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nariais septintoke Livita, abiturientu Dariumi ir studijas pradėjusia Gyte apie paauglystės iššūkius, emocinį jaunų žmonių raštingumą, priklausomybes bei pradedamą diegti gyvenimo įgūdžių programą.

Kalbame su Mamų unijos vadove Egle Mėlinauskiene apie labai ypatingą ir nepaprastai svarbų įvykį – pirmojo ir vienintelio reabilitacijos centro ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltyje atidarymą. „Mamų unijos“ reabilitacijos centre bus nemokamai teikiamos įvairių specialistų paslaugos vėžiu sergantiems vaikams.

Šioje laidoje "Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" lankosi AJC Jaunųjų žurnalistų kurso nariai Simas, Gytis bei Arnas ir katinėlis Spotis. Kalbame apie augintinius, jų išdaigas, džiaugsmus ir rūpesčius!

Vaikas nori augintinio: ką svarbu aptarti šeimoje prieš įsigyjant gyvūną? Kalbame su vaiko teisių gynėja, psichologe Živile Medvedeva.

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Su melomanu, žurnalistu Aivaru Dočkumi kalbamės apie jau dvidešimt pirmus metus skaičiuojantį folkloro ir sunkiosios muzikos festivalį „Kilkim žaibu“, kuris birželio 29 dieną prasideda Ukmergėje. „Metalo muzika man niekada nebuvo ekstremali, nesuprantu, ir kodėl ji vadinama sunkiąja muzika. Man gerokai sunkiau klausyti labai prasto popso negu blogo metalo. Metalas labai dažnai gyvenime man būna žaizdų užgydimas, panirimas į kitus pasaulius, kitas filosofijas, istorinius dalykus“, - sako Aivaras. Pasak jo, metalo muzika gal ir buvo nišinė 8-9 dešimtmetyje, bet tikrai ne dabar. „Kalbame apie labai besiplečiančią sceną“, - sako Aivaras, pasidalinęs festivalio scenoje pasirodysiančių jam įdomių grupių muzika ir istorijomis.Kalbino Inga Ramoškaitė

Vienintelis toks Lietuvoje, visų laukiamas projektas „Kalbame Šokiu“ sugrįžta į Alytaus kultūros centrą. Abejingų nepaliekanti šokio, judesio, muzikos ir grožio sintezė šiemet vyks balandžio 29 d. 18 val. Kviečiame pasiklausyti pokalbio su festivalio organizatore, šokio mokytoja Aušra Saulevičiūte.

Nacionalinis Kauno dramos teatras švenčia Tarptautinę teatro dieną ir sveikina savo žiūrovus. Kuo grįstas teatro ir žiūrovų ryšys?Išdalyti mėgėjų teatrų apdovanojimai „Tegyvuoja teatras“. Kiek aktualus ir kodėl aktualus mėgėjų teatras šiandien? Kalbame su nominacijos „Už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui“ laureatu Kelmės mažojo teatro vadovu, režisieriumi Algimantu Armonu bei Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro vadove Jolanta Malinauskaite-Vektoriene.„Jeigu per daug atidarysiu savo eilėraštį, per daug pasakysiu apie savo poeziją, atrodo, tada ji kalbės tiesiog tai, ką kalba man pačiai, ir nekalbės nieko kitam“, – kviesdama skaitytoją savaip patirti jos poeziją, sako pirmąją knygą išleidusi San Diege gyvenanti poetė, pedagogė Birutė Grašytė-Black. Jos eilėraščių knyga „Sumokėjau alyvmedžio lapais“ pretenduoja tapti geriausia poezijos knyga Metų knygos rinkimuose.Rubrikoje „Be kaukių“ - Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Austė Zdančiūtė.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Klaipėda gali didžiuotis turėdama turtingą skirtingų kultūrų praeitį ir seniausią heraldinį simbolį dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Klaipėdos atpažinimo ženklas – per amžius beveik nepakitęs miesto herbas, kuris simbolizuoja miesto savarankiškumą - bokštai, laivas ir jūra. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos ekspozicinėje erdvėje pristatoma paroda „Klaipėdos ženklai“, dedikuota Klaipėdos miesto 770-mečio jubiliejui.Įvertinus pasaulyje garsaus lietuvių mokslininko Teodoro Grotuso atliktų mokslinių tyrimų svarbą, kuriais rėmėsi garsieji fizikai Albertas Einšteinas ir Maiklas Faradėjus, Žeimelio miestelio centre atidengta atminimo lenta.„Fotografija patraukia žmonių dėmesį, sužadina smalsumą ir atveria vaizduotę“, – teigia per karantiną grybų fotografiją atradusi Aurelija Plūkė. Apie tai, kaip šis užsiėmimas tapo ne tik hobiu, bet ir siekiu kuo daugiau žmonių pakviesti į paslaptingą grybų pasaulį, Elizabet Beržanskytės pasakojime.Apie lietuvių kalbos mokymąsi, disertacijos rašymą ir Ukrainos karą – Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su doktorantu iš Ukrainos Oleksijumi Rudenko.Rugpjūčio 2 d. paminėję Romų genocido dieną, su bendruomenės atstovais ir įvairių sričių ekspertais klausiame, kodėl taip mažai kalbame apie Romų holokaustą Lietuvoje?Rugpjūčio 3–4 d. po Lietuvos miestus keliauja nemokami Lietuviško kino klasikos seansai. Kokius restauruotus filmus išvysime šiemet?Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – muzikinis Henrio Mancinio „it girl“ portretas Bleiko Edwardso filme „Pusryčiai pas Tifani“: 7-ojo dešimt. niujorkietės tapatybė ir socialinės žaizdos.Ved. Urtė Karalaitė

Tarptautinis festivalis „Kalbame šokiu“ sugrįžta po dvejų metų pertraukos, o „Aušrinė“ švenčia dvidešimtmetį. Pokalbis su daugybės festivalių laureatės „Aušrinės“ vadove Aušra Saulevičiūte.

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai. Kalbame su Egle Vankeviče, pamenukų mama, kuri, nors jau sugrįžusi į darbus, nori pasidalinti mintimis apie tai, kaip gyveno, ką veikė, kas buvo sudėtingiausia ir kas labiausiai džiugino, kol buvo tuos ketverius metus namuose su vaikais, kaip organizavo ekskursijas ir pokalbius. Kodėl grįžtant į darbą po vaikų auginimo jautėsi pakėlusi savo kvalifikaciją? Ko išmokė, kaip pakeitė tapimas mama moterį, kuri anksčiau iš vis nenorėjo turėti vaikų? Gal sakyti „namuose“ ir nėra labai tikslu, nes Eglė iš tų žmonių, kurie mėgsta veikti. Nors ir buvo laikas, kai ji jatėsi įkritusi į savigailos ir aukos vaidmenį, bet likti jame nenorėjo, o šalia buvo ir vyras, kuris vis skatindavo išplėšti iš laiko auginant vaikus kuo daugiau kažko smagaus ir širdį paglostančio SAU. Kai pirmajam vaikui buvo pusė metų, Eglė sugalvojo vesti ekskursijas mamoms su vaikais vežimėliuose. Vėliau, kai per pusnis stumti vežimėlius pasidarė sudėtinga, organizuodavo pokalbius, kuriuose dalyvaudavo įvairių sričių specialistai. O atėjus pandemijai ir užsidarius namuose, prisimindama tuos pokalbius, parašė knygą „Apie ką kalba mamos“. Nors Eglės pasidalinimas, jog tie ketveri metai, praleisti diena iš dienos būnant su vaikais, jai atrodo vienas nuostabiausių laikotarpių jos gyvenime, gali skambėti pernelyg romantiškai, jų šeimos neaplenkdavo iššūkiai, nemiegotos naktys ir vaikų ligos. Na, viską jūs žinot, kaip ten su tais vaikais būna. Ir kartais būna tikrai sunku. Yra momentų, laikotarpių, kuriuos tiesiog turi išbūti. Bet kas galėtų paneigti, kad mūsų laimė priklauso nuo mūsų pačių? Pamenu, kaip su pirmagimiu ilgai kankinausi ir keikiau visą pasaulį, kad jis keliasi 6 val. ryto, o kartais ir dar anksčiau. O štai su dukra ankstyvi rytai labai patinka ir visai nevargina. Tam reikėjo vieno mažo pokyčio – vakarais eiti miegoti anksčiau. Kviečiu klausyti! Kalbėkime mamos, Marija

Eidamas 93 – iuosius metus mirė poetas Algimantas Baltakis.Rūta Dambravaitė domisi pastangomis išsaugoti Ukrainos paveldą ir Stingo dainą „Russians“.Rusijos intelektualiai sukūrė organizaciją „TrueRussia.org“, kurios tikslas – pagelbėti karo pabėgėliams ukrainiečiams ir pradėti diskutuoti apie Rusijos atietį. Poaklbis apie šią iniciatyvą su vienu organizacijos stėgėjų – rašytoju Borisu Akuninu.Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu.Rusijoje nuo praėjusios savaitės nebeliko nepriklausomų žiniasklaidos priemonių. Kokia informacinė ateitis laukia Rusijos ir kaip savo veiklą toliau plėtos „Laisvės radijas“? Pokalbis su „Laisvės radijo“ Maskvos biuro vadovu Andrej Šary.Kokią trauminę patirtį dabar išgyvena ukrainiečių tauta ir kokių pasekmių ji gali turėti ukrainiečių visuomenei? Pokalbis su nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos visuomenė, įveikianti traumuojančių įvykių pasekmes“ valdybos pirmininke Tatjana Nazarenko.Įvykius kare fiksuojantys fotografai ir žurnalistai neretai atsiduria prie gyvenimo ir mirties linijos. Kokiomis sąlygomis jiems tenka dirbti Rusijos sukelto karo Ukrainoje sąlygomis. Kalbame su fotografu Maksimu Dondyuku, sužeistu fiksuojant gyventojų evakuaciją iš vieno Kyievo priemiesčių.Ved. Marius Eidukonis

Episode Notes Blue yellow - https://www.blue-yellow.lt/ Stiprūs kartu - https://stipruskartu.lt/ Raudonas kryžius - https://www.redcross.lt/ Kalbame apie kibernetinį karą ir įvairiausius jos aspektus. Kibernetinis karas Kibernetinio karo Ukrainoje apžvalga Anonymous Prisidėjimas prie informacinio karo Keli patarimai karo metu

Lietuvos trumpųjų filmų agentūra „Lithuanian shorts“ jau 10 kartą dalyvauja didžiausiame trumpųjų filmų festivalyje „Festival du court metrage de Clermont-Ferrand“.Teatro ir kino aktorius Regimantas Adomaitis sausio 31-ąją mini savo 85 metų sukaktį. Kokiais patarimais jis pasidalytų su pradedančiais aktoriais, kuris vaidmuo R. Adomaitį subrandino kaip aktorių ir ar jis pasigenda teatro savo gyvenime?Kaune Lietuvos banko pastate veikianti Yoko Ono instaliacija „Ex it“ ją mačiusius suskirstė į dvi stovyklas: instaliaciją vadinančius nesuprantamu dalyku ir laikančius ją instaliacija, verčiančia apie daug ką pamąstyti. Kaip turėtume suprasti šią instaliaciją? Kalbame su Šiuolaikinio meno centro vadovu Kęstučiu Kuizinu, menotyrininke Daiva Citvariene ir meno kuratore, „Istorijų namų“ vadove Juste Kostikovaite.Sausį Kaune viešėjo žymus Kubos poetas Omaras Perezas. Jis dalyvavo poezijos ir muzikos fiestoje „Garsūs žodžiai!“. Tai buvo Kauno literatūros savaitės preliudija ir Europos kultūros sostinės metų atidarymo savaitgalio dalis.Kokia maisto kultūra Lietuvoje? Ir ką apie mus ji gali papasakoti? Pokalbis „Be kaukių“ su virtuvės šefu Deivydu Praspaliausku.Ved. Marius Eidukonis

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę Contribee rėmėjai. Sveikam kūne – sveika siela, ar ne? Naujų metų pradžia – puikus laikas motyvaciniam pokalbiui apie tai, kodėl verta sportuoti ir rūpintis savo kūnu. Kalbame su sertifikuota nėščiųjų ir moterų po gimdymo sporto trenere Vaiva Bertašiūte apie moters kūną po gimdymo. Kaip jį pakeičia gimdymas? Kodėl svarbu rūpintis dubens dugno raumenimis taip pat, kaip rūpinamės pilvo presu norėdamos turėti sicks pack‘ą? Ar tikrai turint diastazę padėti gali tik operacija? Ar šlapimo nelaikymas – gimdymo kaina ir nuosprendis visam gyvenimui? Kada kėgelio pratimai reikalingi, o kada gali situaciją pabloginti? Nors kūnas po gimdymo pasikeičia, tai dar nereiškia, kad jis negali būti stipresnis, nei bet kada anksčiau. Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti pokalbį. Kalbėkime mamos! Linkėjimai, Marija

„Kaltės jausmas dingo, kai perėjau dvi labai skirtingas stadijas – viena, kai tarsi save saugai, o kita – kai visą save atiduodi, ištirpsti vaikuose. Tada suvoki, kad iš tikrųjų nėra kažkokios tobulybės stotelės, į kurią atvažiuosi. Visada bus kažkas netobulo tame motinystės kelyje“, – sako dviejų vaikų mama, tėvystės koučerė Renata Cikanaitė. Ir vėl kviečiu jus į miško maudynes. Kalbame su Renata, kuri, prieš 20 metų išvykusi į Paryžių, visai neseniai grįžo su vyru ir dviem vaikais gyvenimą kurti Lietuvoje. Kažkada buvusi finansų vadovė, šiandien Renata yra pasinėrusi į tėvystės temas, dirba koučere ir organizuoja seminarus, dirbtuves tėvams ir konferencijas „Tėvai ryšyje“. Paklausta, kas labiausiai padeda lengviau praplaukti per įvairiausius tėvystės iššūkius, sako, kad būtent ryšys. Klausiau Renatos apie darželius ir mokyklas Briuselyje, kur augo jos vaikai, kodėl nusprendė grįžti ir ar nebuvo baisu leistis į šį nuotykį. O paklaususi, kas nutiko, kad visas jos gyvenimas šiandien sukasi aplink tėvystės temas, buvau pakviesta sugrįžti į Renatos vaikystę ir jos patirtis. Kalbėjome apie jautrumą ir jo keliamus iššūkius, apie mokėjimą priimti kitą, kitokį, apie tai, kas buvo sudėtingiausia motinystės pradžioje, ir kodėl visgi vaikai buvo didžiausia jos gyvenimo dovana. Išlaisvinusi, suteikusi progą išgyventi vaikystę iš naujo, padėjusi priimti save tokią, kokia yra – „ypatingai jautrią“, kaip sako pati Renata. Ir, žinoma, apie netobulumo prisijaukinimą. Jei gali ir nori prisidėti, kviečiu prisijungti prie būrio Patreon ir Contribee rėmėjų, kurie taip pat turi galimybę girdėti papildomus pokalbius, ir būti uždaros FB grupės nariais. Ačiū tiems, kurie finansiškai ir visaip kitaip remiate, kad klausote ir dalinatės. Į pokalbį su Renata atėjau nešina knyga „Geros žinios apie blogą elgesį“. Už galimybę pradžiuginti pašnekoves tariu AČIŪ Vagos leidyklai. Kalbėkime, mamos. Linkėjimai, Marija

Dėl pandemijos sustojo pagrindinė Europos sąjungos vertybė – laisvas žmonių judėjimas. Tačiau jų pinigai ėmė judėti greičiau ir kiek kitokiomis kryptis. Kokiomis ir kaip tai pakeis Europos ekonomiką?Dar laidoje - kas yra paukščių stebėjimo industrija ir kiek tai kainuoja? Ir kodėl finansų krizės vadinamos burbulais.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Rūbai nesensta, tik atsibosta, o mados pramonė jau seniai įvardijma kaip viena taršiausių industrijų. Ar žinote, kiek vandens sunaudojama pagaminti vienai porai džinsų? Kalbame su Milda Paukšte, kuri senus džinsus prikelia naujam gyvenimui ir rūpinasi, kad drabužiai tarnautų kuo ilgiau.Ved. Beata Nicholson

#NAUJAS! #28 Šį kartą 'Ai, viskas gerai' kartu su terapeute Anna Vinkovskiene ir pašnekove kalba apie Pogimdyvinę Depresiją.Nėštumas, gimdymas, mažylio supavimas rankose - viskas taip suromantinta, rodos tik šviesu ir lydima laimės. Tačiau kas nutinka, kad džiugesys ima pintis su liūdesiu..kai prarandi gebėjimą džiaugtis kasdieninėmis smulkmenomis, kai pameti save ir imi gyventi 'mechaniškai'? Kur čia mūsų trauminės patirtys, iš kurių brendam ilgai, o kartais - net nepastebim, kad esam, kol kas nenutinka.Mūsų pašnekovė pagalbos kreipėsi supratusi, kad jos emocinės sveikatos gerinimui nebeužtenka tik įveikti miego trūkumo problemą ir teigia, kad jei būtų žinojusi daugiau apie pogimdyvinę depresiją - į savo kūno signalus dėmesį būtų atkreipusi gerokai anksčiau.Nuoširdžiai tikimės, šis pokalbis įkvėps drąsiau ieškoti pagalbos ir labiau atkreipti dėmesį į savo kūno signalus.Malonaus klausymo,Eglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Kalbame apie neseniai įvykusį Citybee duomenų nutekėjimą. Šiame epizode kaip ir kituose mes dalinamės tik savo nuomone. Taip pat kalbame apie programėles, kuriomis bandome apsaugoti savo slaptažodžius. https://haveibeenpwned.com svetainė, kurioje galite pasitikrinti ar jūsų duomenys nutekėjo https://bitwarden.com slaptažodžių saugyklė https://1password.com alternatyvi slaptažodžių saugyklė

Šio pokalbio ypatingai kviečiu paklausyti visas, laukiančias gimdymo. Kalbame su psichologe, keturių vaikų mama, nuostabios knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene.Nuo tinklalaidės pradžios praėjo beveik pusantrų metų, apsisuko visai nemažas ratas ir dalinuosi jau 23-iuoju pokalbiu. O pirmasis iš jų buvo būtent su Sigita. Pamenu, kaip skaitydama jos knygą radau daug ramybės ir supratimo, kad visa tai, ką jaučiu, ką išgyvenu tapusi mama, yra normalu. Mano žiniomis, knyga jau visur išpirkta, bet Sigitos svetainėje www.sigita.eu galite rasti elektroninę knygos versiją.Pirmojo pokalbio metu kalbėjome apie tapsmą mama, apie naujus, niekada anksčiau nepatirtus jausmus, besikeičiančius poros santykius gimus vaikui, apie atlaidumą sau, pogimdyvinę depresiją ir kodėl ne vaistai, o santykis, draugės yra patys geriausi antidepresantai.Kviečiu paklausyti, jei neklausėte, o šįkart su Sigita nusprendėme pakalbėti apie gimdymą ir pasiruošimą jam: ko bijome jo laukdamos? Kodėl svarbu nebėgti nuo nerimo, neignoruoti baimių, o pamėginti jas tiksliai įsivardyti ir suprasti, ką iš tiesų jaučiu?Kas gali padėti nuraminti savo kūną ir emocijas gimdymo metu ir jaustis saugiai? Saugumas, anot Sigitos, yra vienas svarbiausių jausmų gimdymo metu, nes būtent nuo jo priklauso, kaip daug kas klostysis.Kas yra skausmas ir kodėl svarbu, kad smegenys jo neieškotų, nelauktų? Ką galime padaryti, kad gimdymas, būdamas intensyvia patirtimi, netaptų kalnu, kurio nebegalime perlipti?Sigita įvardins labai konkrečius, mažus žingsnelius, būdus, kaip galime padėti sau gimdymo metu, kad ta intensyvi patirtis mūsų neišgąsdintų ir nenublokštų. Ir kaip nepaskęsti savigraužoje ar liūdesyje, jei visgi gimdymas įvyko ne taip, kaip svajojome, tikėjomės, laukėme.Taip pat iškart dalinuosi, jog šis pokalbis turės antrą dalį, kuri bus prieinama tik Patreon rėmėjams. Ir jis bus su priedu – dviem Sigitos įrašytomis meditacijomis. Antroje dalyje kalbėsime hipnogimdymą, kaip jis atsirado Sigitos kelyje, apie gimdymo metu veikiančius hormonus ir kodėl jie svarbūs, kokią atlieka funkciją, apie vyro vaidmenį ir kaip konkrečiai jis gali padėti moteriai gimdymo metu.Jei šie pokalbiai atrodo prasmingi, kviečiu paremti tinklalaidę Patreon platformoje, kur pokalbius išgirsite pirmieji, o nuo šiol ten rasite ir papildomus epizodus. Ačiū!Gero klausymo!MarijaNuotrauka Mildos Adomaitienės

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vitos Ličytės parengta išskirtinių pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Pasibaigė LRT projektas „Žiemojimas su opera“. Adomas Zubė pasakoja apie Richardo Strausso operos „Salomėja“ ariją.Kauno rotušė kviečia lankytojus į 3D turą.Kuo įdomus choro artisto darbas ir kokią choro ateitį Klaipėdoje ir Lietuvoje mato savo 60 – ies metų jubiliejų švenčiati Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro artistė Danutė Skurdauskytė?Ievos Simonaitytės literatūros premija įvertintas prozininkės Dianos Latvės novelių romanas „Mėmelio gaisras“.Kaip daugiakalbiškumas gali tapti pamatu užsienio kalbos mokymuisi? Kalbame su Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto profesore Nemira Mačianskiene.Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir staigmenos.Ved. Marius Eidukonis

Susipažinsime su kultūros publikacijomis ketvirtadienio spaudoje.Mykolo Drungos parengta užsienio publikacijų kultūros tema apžvalga.Kaip pandemiją išgyvena Australijos kultūrininkai?„Metų knygos rinkimuose“, poezijos knygų kategorijoje, dalyvauja rašytojos, vertėjos Ievos Toleikytės eilėraščių rinkinys „Raudonas slidus rūmas“.Kuo ypatingi sovietmečiu statyti daugiabučiai?90 metų sukaktį švenčia Lietuvos architektūros tyrinėtojas, istorikas, architektūrinio paveldo vertybių restauratorius, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas. Kaip jam pavyko atrasti Katedros lobyną ir žinią apie tai slėpti 15 metų?Su kokiais iššūkiais susiduria bibliotekininkai formuodami bibliotekų fondus? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirminininke Jolita Steponaitiene.Ar lengva pagaminti tautinį kostiumą? Kalbame su respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureate, tautinių kostiumų gamintoja Birutė AndrijauskienėVed. Marius Eidukonis

12 – ojo „Kultūros barų“ numerio apžvalga.Pristatome naujas knygas - Biancos Bellovos „Ežeras“ ir Vytautės Žilinskaitės pasakų rinktinę „Žiogas stiklinėje“.Viena iš Kauno mokslo premijų šiemet atiteko VDU profesorei Vaidai Kamuntavičienei.Veidą dengiančios kaukės tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Ar kaukės jau tapo ir mados akcentu? Kalbame su dizainere Julija Janus.Kaip 2021 – aisiais gyvens kultūrininkai. Kitų metų biudžetą aptariame su Seimo Kultūros komiteto nariais Robertu Šarknicku ir Vytautu Kernagiu.Kuo ypatinga Giuseppe Verdi operos „Rigoletto“ arija „Cortigiani vil razza danata“.Kokie 2020 – ieji buvo Lietuvos leidėjams? Pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančiąja direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Ved. Marius Eidukonis

Dalinuosi pokalbiu su Anželika Terese, gestų kalbos literatūros tyrėja, veganiškų saldumynų „Saldūs miškai“ kūrėja bei dviejų vaikų mama. Kalbame apie sprendimą įsivaikinti, apie mitus, iššūkius ir stebuklus, kuriuos patyrė šiame kelyje, apie antrojo vaiko laukimą bei koks yra Anželikos ir jos vyro santykių sėkmės bei tėvystės lengvumo receptas.„Man nebuvo baimės, kad kažko nemokėsiu, nes sau kėliau nedidelius lūkesčius. Nesiekiau būti tobula. Atrodo, žinai, kad jam jau čia geriau. Tarsi toks paglostymas viduje, kad jau yra geriau.“Su Anželika susipažinome, berods, prieš penkerius metus, kai vienam žurnalui rengiau pokalbį su Gedvile, kurčia mergina. Anželika tuomet buvo tas žmogus, kuris padėjo mums susikalbėti – Gedvilei ji gestų kalba vertė mano klausimus, o man – Gedvilės atsakymus.Kai sutiko savo dabartinį vyrą, Anželika gana greitai su juo pasidalino, kad jaučia, jog vaikai į jos gyvenimą ateis įvairiausiais keliais ir ji nori tuos kelius atverti. Taigi, pirmas vaikas, vos šešių savaičių berniukas, į jų šeimą prieš dvejus metus atkeliavo iš vaikų globos namų. O prieš keletą mėnesių Anželika pagimdė dukrytę.„Pagal statusą mes buvome tik jo globėjai. Negali įvardyti, kad čia mano vaikas ir mes tikrai būsime kartu, nes tu to nežinai. Bet tiesiog, kai priglaudžiau prie krūtinės, atsisėdau, prisimenu, Nojus iškart užmigo. Mane apėmė jausmas, kad pagaliau mes visi kartu. Ir taip ramu pasidarė.“Tad kalbame apie sprendimą įsivaikinti, ilgą, apie pusantrų metų trukusią kelionę iki tos dienos, kai oficialiai Nojus tapo jų sūnumi, apie pasiryžimą priimti vaiką iš įvairiausių priklausomybių turinčios šeimos, apie globėjams ir norintiems įsivaikinti skirtus kursus, apie mitus ir apie tai, ko išmokė šie dveji buvimo tėvais metai.Jei apie „Kalba mamos“ tinklalaidę sužinojote visai neseniai, kviečiu paklausyti ir anksčiau įrašytų pokalbių. Juos galite rasti Spotify, iTunes, 15min KLAUSYK ir įvairiose kitose tinklalaidžių platformose. Prie pokalbių prisidėti galite Patreon.com/kalbamamos. Ačiū! Pokalbis įrašytas VU radijo stotyje START FM.Gero klausymo!Šilčiausi linkėjimai,Marija

PavadinimasPakeliui su klasika Pavadinimas (LRT.LT)Pakeliui su klasika. Arkadijus Gotesmanas – ieškantis, improvizuojantis ir fantazuojantis mušamųjų virtuozas Dalies pavadinimas R Laidos pavadinimasPakeliui su klasika Įrašo versijos tipasLaidos įrašas Galima publikuoti Yra Mediatekoje Publikuoti podcast Rodyti tik Lietuvoje KanalasLRT KLASIKA W Transliacijos data10/28/2020 Transliacijos laikas16:05:00 Mediatekoje nuo Mediatekoje iki Transliacijos tipasPost-production Skiriama Sezonas Web trumpas aprašasNiujorke tęsiasi Baltijos šalių kino festivalis. Lietuvos kultūros atašė JAV Gražiną Michnevičiūtę ir režisierių Igną Jonyną kalbina žurnalistė Agnė Kairiūnaitė-Albright.Archeologijos motina vadinamai muziejininkei, archeologei, dr. Rimutei Jablonskytei-Rimantienei sukako 100 metų. Paklausysime anksčiau įrašyto pokalbio fragmento su mokslininke.Vladimiro Tarasovo nauja knyga “Būgnininko dienoraščiai” ir jo kolekcijos paroda Radvilų muziejuje. Kalbame ir klausome.Antrąją laidos valandą į studiją laukiame atvykstančio svečio - muzikos atlikėjo Arkadijaus Gotesmano, kurio niekaip negalėtume įsprausti į vieno žanro rėmus. Tai nuolat eksperimentuojantis ir ieškantis menininkas, išradingas mušamųjų virtuozas.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Julijus Grickevičius.

Ieva Kazakevičiūtė devynerius metus gyveno užsienyje, prieš dvejus metus pradėjo rašyti tinklaraštį tvaraus gyvenimo temomis, ragindama visus mažiau šiukšlinti. Grįžusi gyventi į Lietuvą, toliau tęsia tvaraus gyvenimo edukatorės veiklą. Kalbame apie tai, kur papraščiau gyventi tvariai Lietuvoje ar Londone, Ieva pasakoja apie savo patirtį ir apie šeimos statomą ekologišką sodybą, kurioje jau iškilo šiaudų ir molio namas. Kaip kiekvienas galime kurti tvaresnę savo kasdienybę?Ved. Beata Nicholson

Spaudos apžvalga.Po užsienio spaudos publikacijas kultūros tema žvalgosi Mykolas Drunga.Parodoje „66 metai ne kartu...“ susitinka tekstilininkė Mina Levitan-Babenskienė ir tapytojas Aloyzas Stasiulevičius. Abu menininkai kviečia atidžiau pažvelgti į jų svarbiausius kiekvieno iš šešių dešimtmečių kūrybos darbus.Kodėl svarbu kuo anksčiau pradėti skaityti? Kalbame su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktore Viktorija Pukėnaite-Pigagiene ir knygelės „Kapt kapt kapt“ autore Indre Zalieckiene.LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ savo iniciatyva ir lėšomis rengia politinių partijų, dalyvaujančių Seimo rinkimuose, debatus. Spalio 1- ąją laidoje apie rinkiminės programos kultūros dalį diskutuos „Lietuva - visų“ (Nr.11 ) atstovas Viktoras Gerulaitis ir „Liberalų sąjūdžio“ (Nr.12) atstovas Simonas Kairys. Debatus moderuoja Jolanta Kryževičienė.Vilniuje 11- ąjį kartą prasideda šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius'20“.Ved. Marius Eidukonis

Kalbame su šunų elgesio specialistu Jonu Valančiumi, vienu iš dresūros mokyklos „Reksas“ mokytojų.Kas yra neadekvatus šuns elgesys, o kada – tik žmogaus noras matyti visada paklūstantį šunį? Nuo ko pradėti šunų elgesio sutrikimų taisymą?Pakalbėjome ir...

Kultūros publikacijų penktadienio spaudoje apžvalga.Muziejininkas, literatas, tinklaraštininkas Raimondas Guobis neseniai išleido knygą „Žemė žuvų ženkle“. Joje savo piešiniais atskleidžia Šventosios ir jos pakrančių istoriją.Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia naujausias poezijos knygas: Dainiaus Dirgėlos „2D ir kiti formatai“, Ievos Toleikytės poetinį debiutą „Raudonas slidus rūmas“ ir Lauros Kromalcaitės eilėraščių rinkinį „Mūsų čia niekad nebuvo“.Šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ parengė specialią vasaros programą. Pokalbis su festivalio vadove Gintare Masteikaite. Kultūros mėnraščio „Nemunas“ redakcija skundžiasi sumažėjusiu finansavimu žurnalui iš Kauno miesto savivaldybės. Ar Kaunas netaps tuščias kultūros? Kalbame su „Nemuno“ redaktore Erika Drungyte ir Kauno miesto savivaldybės atstovu.Oskaro Koršunovo įkurtas nepriklausomas OKT teatras švenčia savo 20-metį. Apie teatro istoriją ir šiandieną pokalbis su režisieriumi O. Koršunovu.Vedėjas Marius Eidukonis.

Sveiki BreakingFit podcasto klausytojai. Įpusėjo vasara, o mes vos spėjame suktis su darbais, nors rankų jiems nudirbti turime tiek pat. Beeet... Projektas po truputėlį plečiasi, šiomis dienomis ne tik atsinaujinome savo tinklalapį, bet ir atsidarėme BreakingFit elektroninę parduotuvę. Joje rasite išskirtinai BreakingFit’eriams sukonstruotas patikimų savo srities specialistų paslaugas, kurias ir patys ne kartą išbandėme, už ypatingą kainą. Apie ką aš kalbu? Apie dalykus, aktualius kiekvienam sportuojančiam ir ne tik: kineziterapeuto, gydytojo dietologo konsultacija ir kitos. Paslaugų ir prekių krepšelis palaipsniui didės, tad nepamirškite užsukti ir įsigyti jų sau ar savo artimiesiems (parduotuvėje rasite ir dovanų kuponų). Tik priminsiu, kad visos BreakingFit parduodamos paslaugos išsiskiria savo kaina ir sudėtimi, tad jūs ne tik įdėsite indėlį į savo pačių ateitį, paremsite BreakingFit projektą – visi likę pinigai bus skirti projekto išlaikymui ir plėtrai – bet ir sutaupysite. O dabar grįžkime prie podkasto. :) Šiame epizode kalbame su kineziterapeute Daiva Janarauskiene bene svarbiausiomis temomis: apie treniravimąsi - apšilimą, atšalimą ir tempimo pratimus. Plačiau, apie ką mes kalbėjome: 1. Tai kas yra tas apšilimas. 2. Kaip žinoti, kokį turi atlikti apšilimą ir kiek jis turi trukti, jeigu treniruotė kasdien pvz. skiriasi. 3. Ar apšilimo trukmė = apšilimo kokybė. 4. Kokia rizika kyla simuliuojant apšilimus. 5. Ar yra skirtumas, kokio apšilimo reikia pagal sporto šaką (bėgimas, boksas, pilatesas ir t.t.) arba lygį (pradedantysis, pažengęs ir profesionalas)? 6. Tempimai ir apšilimas: kaip ten yra su tempimais apšilimo metu, kai iš vienos pusės lyg ir norisi/verta padidinti judesio amplitude, bet iš kitos - nesinori per daug atpalaiduoti raumens. Taigi kalbame, kada tai prasmingai ir kada žalinga. 7. Pagrindinės tempimų klaidos, kurias daro sportuojantieji. 8. Ar dažnai atliekant tempimo pratimus reikšmingai mažėja raumens jėga. 9. Ar tempimai/volavimai po treniruotės gali padėti sumažinti pavėluotą raumenų skausmą. 10. Su kokiomis rizikomis susiduria tie, kurie vardan jėgos išlaikymo (o gal formos) atsisako bet kokiu raumenis atpalaiduojančių metodikų. Kalbame šiek tiek ir apie raumens „atsisluoksniavimą“. 11. Ką apskritai kalba mokslas apie tai, ar volavimasis vis dar priskiriamas prie rekomenduojamų, kaip dažnai tai reiktų daryti. 12. Kam reikalingas atšalimas, ką per jį veikti ir kiek jis turi trukti intensyviai sportuojant ir ne. Taigi, kviečiu paklausyti tiek sportininkus pradedančiuosius, tiek pažengusius:

Vasaros ritmu bandome naują formatą. Epizodas nėra suredaguotas ir nėra apkarpytas. Pateikiame RAW versiją mūsų vasaros pašnekesių. Kalbame apie įvykūsį Apple WWDC renginį bei emocijas, naujienas, džiugesius ir liūdesius apie tai. Pabaigoje Edvinas pasakoja apie Telia "saugumo incidentą" šią savaitę. Nuorodos iš epizodo: - https://mutify.app - https://full-disclosure.eu/reports/2019/FDEU-CVE-2019-10222-telia-savitarna-backdoor.html

Kalbame apie Šventosios Dvasios svarbą ir reikšmę mūsų asmeniniame ir bažnyčios gyvenime, prisimindami Jėzaus, evangelijoje pagal Joną, pasakytus žodžius: „Jums geriau, kad Aš išeinu“. Žodžiu dalinasi Miesto Bažnyčios vyresnysis Tomas.

Rodos kątik kėlėme klausimus, kaip apsiprasti gyventi izoliacijoje, kaip išmokti būti su savimi ir savo artimaisiais, o dabar jau pamažu grįžtame į "naują seną" gyvenimą. Ką reikia žinoti grįžtant, kai jau įprotis gyventi kitaip susiformavo (sako reikia 21 dienos).  Ką pasiimti ir ką palikti? Kaip rasti vidinius resursus sunkumo nepaversti  trauma?Kalbame su psichoterapeutais Eugenijumi Laurinaičiu ir Brigita Kaleckaite.Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Vaidas pasakoja apie jo pasikeitimus darbe ir apie naują rolę. Edvinas su Tadu dalinasi apie karjeros laiptelius kurie egzistuoja jų darbovietėse. Kalbame apie programuotojo karjeros galimybes ir pasirinkimus tarp buvimo programuotoju ir buvimo vadovu. Kelios nuorodos iš epizodo: Twitter diskusija apie karjeros naudą nekeičiant darbovietės, paminėta Edvino Vaido skaitoma knyga: Switch: How to Change Things When Change Is Hard

Balandžio 1 dieną laidoje „Tiek žinių: kalba daktaras“ pokalbis apie tai, kaip medikai reaguoja į nepriimtą siūlymą jiems karantino metu skirti priedus - kai kurie svarsto net stabdyti darbą. Kalbame ir apie tai, kaip Ukmergės greitosios medikai vertina galimybę nesusirgti COVID-19 ir ko reikia, kad virusui plintant gydytojai tikrai būtų saugūs. Šiandienos pašnekovė - Ukmergės greitosios pagalbos stoties medikė, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė. ----- #LaikykitėsMedikai Mūsų medikai susiduria su grėsme savo ligoninėse. Siaučiant virusui jie ne tik patys rizikuoja susirgti, bet ir būdami šalia sergančių gali tapti užkrato nešiotojais. Daugybė Lietuvos medikų šiandien dirba be apsaugos priemonių, nes jų tiesiog neturi. „Laisvės TV” skatina burtis ir paremti tuos, kurie dirba pirmose fronto linijose kovoje su koronavirusu. Registruokitės ir pasidalinkite savo turimomis medicininėmis priemonėmis su medikais: http://bit.ly/2UdB22l Taip pat galite skirti piniginę paramą už kurią mes nupirksime regionų ligoninėms reikalingų priemonių: VšĮ Laisvės TV LT16 7300 0101 5692 7144 Swift: HABALT22 Aukojimo paskirtis: Laikykitės, medikai! Turmasis paramos numeris: 1880 parama 2 eurai. Daugiau apie projektą: https://apiekorona.lt/laikykitesmedikai/

Atėjo laikas pakalbinti ne žaidėją ir ne regbio specialistą. Andrius Norkus – BaltRex-Šiauliai klubo fizinio rengimo treneris. Andrius prisimena savo judrią vaikystę ir gana vėlai atrastą aukštesnio meistriškumo sportą. Treneris, dirbdamas ir su kitų sporto šakų atstovais, sukaupė nemažą patirties bagažą. Pabandėme pasiknaisioti tame „galvos bagaže“ ir išsiaiškinti, kuo regbininkų fizinis pasirengimas skiriais nuo kitų sportininkų. Kalbame ir apie regbininkų asmeninių savybių išskirtinumus. Kelis kartus nugrybaujame link pasaulio sporto žvaigždžių ir jų gyvenimo istorijų, bet visada grįžtame prie pagrindinės temos – regbininkų fizinio pasirengimo. Gero klausymo.

Pagrindinėje „Laikykitės ten“ temoje – biudžetas. Kalbame apie penkis pagrindinius 2020 metų biudžeto mokesčius, prognozes viešajam sektoriui ir ar pavyks valdantiesiems susitarti ir patvirtinti ateinančių metų biudžetą? Svečiuose hiphopo muzikos atlikėjas Konstantinas Lilas ir atlikėja Giedrė Kilčiauskienė.

Rytis Kazlauskas ir Kipras Serpauskas antrajame #ŽalgirisOnAir podkasto epizode kalbina Kauno „Žalgirio“ komandos trenerių štabo narį ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiąjį trenerį Darių Maskoliūną. Kalbame: apie bendravimą su žurnalistais ir D. Maskoliūno aktyvumą socialiniuose tinkluose (0:34); apie D. Maskoliūno aistrą lauko tenisui ir apsilankymą Vimbldono turnyre (3:52); apie baleto treniruotes, krepšininko karjeros pradžią, keliones su legendiniais Kauno „Žalgirio“ komandos žaidėjais ir gyvenimą už 64 rublius (09:05); apie pasikeitusią rolę, perėjus iš Jonavos į Kauną, LKL pradžią: komandas, sąlygas salėse ir sirgalių elgesį (18:27); apie auksinį Kauno „Žalgirio“ komandos laikotarpį, Šabtajaus Kalmanovičiaus meilę žaidėjams ir jo skirtumus su Vladimiru Romanovu bei 1999 m. Eurolygos čempionų titulo šventimo vakarėlį (24:07); apie krepšininko karjeros pabaigą, savęs ieškojimo laikotarpį ir tapimą Kauno „Žalgirio“ komandos trenerių štabo nariu (36:12); apie etapą, kai „Žalgirį“ valdė V. Romanovas (44:08); apie darbą tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“ ir gražų laikotarpį Lenkijoje (49:57); apie darbą Vilniaus miesto taryboje (57:21); apie pirmą pažintį ir darbą su Šarūnu Jasikevičiumi, įžaidėjų integraciją į sistemą bei atmosferą komandoje (1:00:41); apie laukiančius darbus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje ir „Žalgirio“ sistemos taikymą rinktinėje (1:18:20); „Blitz“ žaidimas (1:24:03); žiūrovų klausimai (1:32:37).

Rytis Kazlauskas ir Kipras Serpauskas pirmajame #ŽalgirisOnAir podkasto epizode kalbina Kauno „Žalgirio“ komandos direktorių Paulių Motiejūną. Kalbame: apie laidas, interviu ir sirgalių komentarus (1:10); apie P.Motiejūno pomėgius: filmus, knygas, medžioklę, bitininkystę, meilę gamtai ir golfą su Šarūnu Jasikevičiumi (5:05); apie aikštelėje praleistus metus su Pauliumi Jankūnu, Mantu Kalniečiu, Jonu Mačiuliu, Dariumi Šilinskiu, nueitą kelią iki „Žalgirio“ komandos direktoriaus pareigų ir klubo administracijos darbą (10:24); apie bendradarbiavimą su kitomis Eurolygos komandomis (16:54); apie komandos komplektavimo specifiką (20:12); apie Š. Jasikevičiaus fenomeną, jo beprotišką meilę sportui ir darbą su juo (24:49); apie komandinį darbą ir svarbą nuolatos tobulėti (29:40); apie Dariaus Maskoliūno tapimą Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės vyriausiuoju treneriu (32:20); apie Nigelo Hayeso lietuvių kalbos įgūdžius, žaidėjų viliojimą į Kauną, pasikeitusią derybų su agentais taktiką bei begalinį džiaugsmą, matant „Žalgiryje“ žaidžiančius lietuvius (35:24); apie P. Motiejūno rungtynių stebėjimo įpročius (45:50); apie kuriamą Eurolygos produktą, mažėjančią klubų priklausomybę nuo savininkų indėlio, uždaros lygos idėją, neišnaudotą krepšinio rinką Londone ir draugiškas rungtynes su NBA komandomis (47:24); apie FK „Kauno Žalgirio“ klubo plėtrą (57:41); apie naujų rėmėjų paieškas (59:00); apie jaunuosius krepšinio talentus (1:01:44); „Blitc“ žaidimas (1:06:22)

Kalbame apie nuostabų Baltijos Top Lygos super finalo serijos finišą. Trumpai apžvelgiame Lietuvos rinktinės sudėtį rungtynėms Ukrainoje. Džiaugiamės Geležinio Vilko renesansu. Didžioji dalis laiko skiriama pasaulio čempionato ketvirtfinaliams ir pusfinaliams. Apraudame protą pametusius prancūzus, džiaugiamės per kraujus laimėjusiais velsiečiais, stebimės All Blacks galia ir Pietų Afrikos talentu užsmaugti nuostabiuosius japonus. P.S. Yra kelios loginės klaidos, pvz. „Krasauskas yra pagrindinis Lietuvos 10 numeris” ir t.t. Nepykit labai

„Kasdienybės kultūra“: ką patirsite, jei apsilankysite Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bei Vilniaus paveikslų galerijoje?Apie edukacines programas, užsiėmimus pasakoja tapytojas Gustas Jagminas, tekstilininkė Karolina Kunčinaitė, grafikė Jolanta Sereikaitė. Kalbame apie menininkų atstovaujamų muziejų edukaciją. Pašnekovai tvirtino, kad 95% lankytojų yra mokyklinio amžiaus vaikai, daugėja neįgaliųjų grupių, savaitgaliai, šeštadieniai skirti šeimoms – tėveliams su vaikais, jų irgi netrūksta. Menininkai dirba be atostogų, vasarą – stovyklose. Edukacinės programos skelbiamos internete, programą galima pasirinkti pagal temą ir amžiaus grupę. Kaina? – 1 euras. Ir tai ne juokai. Ved. Violeta Melnikienė.

Mokslo metų pradžios proga ant taburetės pasisodinome du dėstytojus - Vytautą Ašerį ir Vaidą Jusevičių. Kalbame apie universitetus, studentus ir darbo rinką.

„Vasaros popietė“ leidžiasi į klajones po sustingusias akimirkas, kuriose klesti istorijos. „Pasaulis pro objektyvą“ taip vadinasi tema, kurioje susigaudyti mums padeda Tadas Kazakevičius dokumentikos, serijinės dokumentikos ir portretų fotografas, kuris savo juostiniu aparatu aplink Lietuvą apkeliavo 7000 kilometrų ir ko gero dvigubai tiek padarė kadrų, surengė skirtingas dokumentikų serijas ir jas paliko prieinamas visuomenei. Antrasis pašnekovas – žmogus, kurio sąskaitoje didžiausių Lietuvos muzikos scenos žvaigždžių koncertai, Indijoje užfiksuotos vestuvės, Dakaro ralis ir dar daug skirtingų įvairių įvykių, kurie nugulė į atminties korteles – Rytis Šeškaitis. Įveskit jo vardą ir pavardę į interneto paieškos langelį ir suprasit, kad retas muzikinis renginys jo akies praleistas. Žmogus, kuris sako, kad iš kiekvieno koncerto stengiasi parsivešti nuotrauką, kuri atspindėtų koncerto emociją. Kadruose fiksuoja žmones, jų akis, šypsenas, nes tai yra ta „chemija“. Apie tai kur ta „chemija“ gali rastis Lietuvoje ir užsienyje pasakoja Tomas Ivanauskas – menotyrininkas ir naujasis kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Kalbame kur pamatyti įspūdingiausius kadrus, ekspozicijas ir kokie darbai jo laukia minėtose valstybėse. Panašu – laukia šviesi Lietuvos fotografų ateitis, tokia pati ir dar geresnė, negu buvo praeitis. Ved. Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė.

Kalbiname partnerystės profesorių Vilniaus universitete ir „Danske Bank" turto ir investicijų valdymo verslo plėtros padalinio Lietuvoje vadovą Vytautą Ašerį. Kalbame apie universitetą, žmonių atranką, moteris IT pasaulyje ir ko reikia ateiti į IT pasaulį.

Po pavasario snaudulio, atostogų ir kitų nevykusių pasiaiškinimų “Trečias Kėlinys” sugrįžta! Kalbame apie Lietuvos rinktinės apmaudų pralaimėjimą Šveicarijoje. Taip, ir vėl „skalbiame“ mūsų grumtynes. Kalbame ir apie laukiantį rimtą Olandijos išbandymą. Regbio sezonas slenkasi link regbio-7 reikalų, tad trumpai aptariame BaltRex laukiančią išvyką į Europos Čempionų Taurės turnyrą Rusijoje, Lietuvos R7 pasirengimą ir birželį laukiantį atrankos turnyrą Kroatijoje. JONAS MIKALČIUS grįžo!!! Šį kartą bent 25% laiko kalbame ne apie regbį. Romanas bando paaiškinti, kad jo gyvenimo meilei Liverpool dar yra šansų kažką laimėti. Viliaus šeimos reikalai. Romano pageidavimai regbio stadionų maitinimo zonoms. Futbolas. Pavežėjimas bagažinėse. Japonija. Michelin restoranai. Ir dar kartą, Viliaus reikalai.

Grupė „Jauti” kątik pristatė šviežiausią savo kūrinių rinkinį „Too fat to run”. Su šiuo albumu „apibėgo” didelę dalį Lietuvos ir aplankė 7 miestus. Susitinkame su grupe pasikalbėti apie skirtingus meistus ir keliamus lūkesčius jiems, apie miestų pasirengimą priimti tokią muziką ir rengti jų koncertus. Kalbame apie tai, kaip ji priimama skirtingose šalies vietose. Nepamirštame, kolkas, skambiausio ir didžiausio grupės koncerto Vilniuje, kuriame skambės grupės muzika didžiausiai, kolkas, surinktai auditorijai. Veda Tomas Lukaševičius.

Kalbame apie rūšiavimą ir visą nežinią kuri supa šia temą - kodėl rūšiuoti taip sudėtinga, ar tai daryti verta ir ką svarbu žinoti norint rūšiuoti teisingai. Daugiau informacijos apie tai, ką kalbėjome: Rūšiuoji Galvoji: http://rusiuojigalvoji.lt/ --- Kaip teisingai rūšiuoti? https://bit.ly/2CXPKTi --- Rūšiavimas senovėje: https://nyti.ms/2WLnZEU --- Filmas “Plastic China”: https://imdb.to/2YTXUFt --- Stuff You Should Know podcast’as apie rūšiavimą: https://bit.ly/2vsnKm4 --- Maisto atliekų rūšiavimas: https://bit.ly/2VowWnj--- Pakuočių grąžinimo sistema Lietuvoje: https://bit.ly/2uTrXPW --- Pakuočių atliekų tvarkymas Lietuvoje video: https://bit.ly/2VFFHd3 --- VSA statistika: https://bit.ly/2Da0n5v --- Eurostat statistika apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje: https://bit.ly/2G28fGT --- https://ispakuota.lt/ Facebook ir Instagram: @ispakuotaSupport the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Taisyklingai laikysenai įtakos turi daugybė dalykų, kai kurių žmonės tiesiog nežino: ne visi dažnai naudojami fiziniai pratimai stuburui sveika, kaip antai – kūlvirsčiai, pratimai su sukamaisiais judesiais yra ypač kenksmingi. Gydytoja kineziterapeutė Ieva Adomėnienė laidoje patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tėveliams, auginantiems vaikus, kad jų laikysena būtų taisyklinga ir suaugus nevargintų stuburo skausmai. Ligų prevencija – tai didelė investicija į žmogaus sveikatą. Šio darbo imasi visuomenės sveikatos biurai, sukurdami specialius mokymus žmonėms, kurie yra linkę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tokiems mokymams žmonės registruojasi ir yra kviečiami į specialistų rengiamus užsiėmimus, kurie vyksta didžiuosiuose šalies miestuose. Programos metu paliečiami visi svarbiausi sveikatos ir žmogaus gyvenimo būdo aspektai, kuriuos koreguojant galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kalbame apie mitybą, judėjimą, žinias apie širdies ir kraujagyslių veiklą ir gydymą, emocijų ir streso valdymą. Laidoje viešės Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vilma Miglinė, vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.

Taisyklingai laikysenai įtakos turi daugybė dalykų, kai kurių žmonės tiesiog nežino: ne visi dažnai naudojami fiziniai pratimai stuburui sveika, kaip antai – kūlvirsčiai, pratimai su sukamaisiais judesiais yra ypač kenksmingi. Gydytoja kineziterapeutė Ieva Adomėnienė laidoje patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tėveliams, auginantiems vaikus, kad jų laikysena būtų taisyklinga ir suaugus nevargintų stuburo skausmai. Ligų prevencija – tai didelė investicija į žmogaus sveikatą. Šio darbo imasi visuomenės sveikatos biurai, sukurdami specialius mokymus žmonėms, kurie yra linkę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tokiems mokymams žmonės registruojasi ir yra kviečiami į specialistų rengiamus užsiėmimus, kurie vyksta didžiuosiuose šalies miestuose. Programos metu paliečiami visi svarbiausi sveikatos ir žmogaus gyvenimo būdo aspektai, kuriuos koreguojant galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kalbame apie mitybą, judėjimą, žinias apie širdies ir kraujagyslių veiklą ir gydymą, emocijų ir streso valdymą. Laidoje viešės Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vilma Miglinė, vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.

Nuo seniausių laikų žmogus ieškojo šviesos šaltinių, kurie istorijos eigoje tobulėjo, kito šviesos šaltinio sąvokos, apšvietimo sampratos, strategijos. Šiandien šviesos sistemų įvairovė, pažangiausių technologijų taikymas dirbtinio apšvietimo srityje tapo natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Kartu su galimybėmis išsiplėtė ir šviesos funkcijos – šviesai tenka ne tik apšviečiamoji, bet ir gydomoji, estetinė, dekoratyvinė funkcijos. Kalbame apie šviesos dizainą, šviesos muziką, šviesos tapybą, šviesos terapijos reikšmę žmogaus sveikatai, darbo našumui, šviesos poveikį gamtai ir t.t. Šviesa visais laikais buvo viena iš mokslo tyrinėjimų sričių. O šių metų Nobelio fizikos premija atiteko trims japonų mokslininkams – Isamui Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamurai – būtent už žalos aplinkai nedarančio šviesos šaltinio – šviesos diodų išradimą. Šie laureatai sukėlė perversmą šviesos šaltinių technologijose, kai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje pagamino pirmuosius ryškią mėlyną šviesą skleidžiančius puslaidininkius. Plačiau apie šį išradimą ir naujausias šviesos apšvietimo technologijas, jų pritaikymą bei poveikį aplinkai, gyvajai gamtai – išgirsite paskaitoje „Šviesos magija”. Lektorius – Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus apšvietimo ir elektronikos sistemų sektoriaus mokslininkas fizinių m. dr. Pranciškus Vitta.

Nuo seniausių laikų žmogus ieškojo šviesos šaltinių, kurie istorijos eigoje tobulėjo, kito šviesos šaltinio sąvokos, apšvietimo sampratos, strategijos. Šiandien šviesos sistemų įvairovė, pažangiausių technologijų taikymas dirbtinio apšvietimo srityje tapo natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Kartu su galimybėmis išsiplėtė ir šviesos funkcijos – šviesai tenka ne tik apšviečiamoji, bet ir gydomoji, estetinė, dekoratyvinė funkcijos. Kalbame apie šviesos dizainą, šviesos muziką, šviesos tapybą, šviesos terapijos reikšmę žmogaus sveikatai, darbo našumui, šviesos poveikį gamtai ir t.t. Šviesa visais laikais buvo viena iš mokslo tyrinėjimų sričių. O šių metų Nobelio fizikos premija atiteko trims japonų mokslininkams – Isamui Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamurai – būtent už žalos aplinkai nedarančio šviesos šaltinio – šviesos diodų išradimą. Šie laureatai sukėlė perversmą šviesos šaltinių technologijose, kai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje pagamino pirmuosius ryškią mėlyną šviesą skleidžiančius puslaidininkius. Plačiau apie šį išradimą ir naujausias šviesos apšvietimo technologijas, jų pritaikymą bei poveikį aplinkai, gyvajai gamtai – išgirsite paskaitoje „Šviesos magija”. Lektorius – Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus apšvietimo ir elektronikos sistemų sektoriaus mokslininkas fizinių m. dr. Pranciškus Vitta.

Kaimotyra atskleidžia, kaip mūsų tautos gyvensena skleidėsi, kaip formavosi tautinė tapatybė.Iš knygų mugės. Pamarys – ruoželis, kur gali vos pastovėti, už jo – neįžengiami brūzgynai ir pelkė, civilizuotas kraštas toli ir ką tai reiškia tam egzptiškam kraštui: dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Knygą pristato dr. Libertas Klimka ir autorius dr. Martynas Purvinas.„Kalbame apie demokratiją, piliečių dalyvavimą miesto aplinkos formavime, bet tyrimai parodė, kad net 80 procentų visuomenės nedalyvauja kuriant mūsų gyvenamąją aplinką“: Jono Jakaičio monografijos „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaikinės demokratijos sąlygomis“ pristatymas. Dalyvauja monografijos autorius VGTU doc. dr. Jonas Jakaitis, profesorė dr. Marija Burinskienė, profesorius dr. Narimantas Kazimieras Paliulis, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Alvydas Mituzas, renginį moderuoja docentė dr. Dalia Bardauskienė.„Stengiamės atverti žmonėms akis į tai, kad kiekvienas miestas yra unikalus ir tą unikalumą reikia branginti,“ – architektės Salvinijos Kirvaitienės apmąstymai.

Kaimotyra atskleidžia, kaip mūsų tautos gyvensena skleidėsi, kaip formavosi tautinė tapatybė.Iš knygų mugės. Pamarys – ruoželis, kur gali vos pastovėti, už jo – neįžengiami brūzgynai ir pelkė, civilizuotas kraštas toli ir ką tai reiškia tam egzptiškam kraštui: dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Knygą pristato dr. Libertas Klimka ir autorius dr. Martynas Purvinas.„Kalbame apie demokratiją, piliečių dalyvavimą miesto aplinkos formavime, bet tyrimai parodė, kad net 80 procentų visuomenės nedalyvauja kuriant mūsų gyvenamąją aplinką“: Jono Jakaičio monografijos „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaikinės demokratijos sąlygomis“ pristatymas. Dalyvauja monografijos autorius VGTU doc. dr. Jonas Jakaitis, profesorė dr. Marija Burinskienė, profesorius dr. Narimantas Kazimieras Paliulis, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Alvydas Mituzas, renginį moderuoja docentė dr. Dalia Bardauskienė.„Stengiamės atverti žmonėms akis į tai, kad kiekvienas miestas yra unikalus ir tą unikalumą reikia branginti,“ – architektės Salvinijos Kirvaitienės apmąstymai.