Podcasts about Darbas

Laidoje vieši dalis sarkastiško roko grupės „Arklio galia“, pristatanti savo naujausią albumą „Darbas, Šeima, Arklio Galia”. Žilvinas Jagėla rašo dainų tekstus ir groja bosine gitara, Mantas Daujotas – grupės būgnininkas, o profesionalus džiazo muzikantas Danielius Pancerovas groja saksofonais, klavišiniais, sintezatoriais. Ar už nerimtumo kaukės išties slepiasi viena išradingiausių Lietuvos grupių? Ved. Domantas Razauskas

Apie moksleivių darbo galimybes vasarą laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbame su veiklinimo koordinatore Rima Kisieliene iš Užimtumo tarnybos Alytaus „Karjero“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Artėjant trečiosioms Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinėms, NARA tinklalaidėje išgirskite žurnalistus, reguliariai vykstančius į Ukrainą: LRT radijo užsienio naujienų redaktorę Ievą Balsiūnaitę, LRT portalo žurnalistą Beną Gerdžiūną ir NARA fotožurnalistą Denį Vėją. Pokalbį veda Indrė Kiršaitė, NARA tekstų apie Ukrainą redaktorė ir garso dokumentikų karo Ukrainoje tema autorė. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-ukrainoje-lietuvos-zurnalistu-akimis 

Prižiūrėti vaikus,  tvarkyti namus, rūpintis senyvo amžiaus tėvais ar neįgaliais šeimos nariais, gaminti maistą, skalbti, planuoti laisvalaikį ar keliones, slaugyti ir vežti pas gydytoją, valyti... Kieno pareiga? Apie tai pasakoja Rita Šakinytė Petrovė - Klaipėdos socialinio ir psichologinio pagalbos centro projektų koordinatorė.

Modernus, aprūpintas melžimo ir šėrimo robotais ūkis sukurtas Plungės rajone, Lygiųjų kaime. Du veterinarijos specialistai Aniceta ir Marijus Kakčiai prieš 30 metų pradėjo ūkininkauti ir dabar gali didžiuotis rezultatais. Čia 130 produktyvių karvių, sumaniai planuojami augalininkystės darbai, sukurtos 7 darbo vietos kaimo žmonėms. Ne tik gamyba rūpinasi šeimininkai – skoningai tvarkoma ir sodyba. Tėvų džiaugsmui, sūnus ir dukra pasirinko savarankiškai ūkininkauti.Naujose fermose bus geriau gyvuliams ir patogiau, saugiau dirbti žmonėms – įsitikinęs Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis. Jau iškilo fermų pastatai, o iki pavasario tikimasi jas įrengti ir suvaryti gyvulius. Karvių čia bus žymiai daugiau – 660, o per kelerius metus 45 proc. padidės primelžiamo pieno kiekis.Vilnių į Utenos rajono Kuktiškių kaimą iškeitę Vaida ir Gvidas Pauliai iš pradžių ketino kurti kaimo turizmo verslą. Vėliau juos sudomino galimybė imtis obuolių sūrių gamybos. Ne iš karto pavyko, tačiau vėliau brandinti obuolių sūriai dėl savo skonio tapo populiarūs. O prieš dešimtmetį gavo tautinio paveldo produkto sertifikatą. Pagal originalų receptą Lietuvoje jie gaminami jau 100 metų.Ved. Regina Montvilienė

Ar darbas KGB ir bendradarbiavimas su Sovietų sąjungos specialiosiomis tarnybomis yra skirtingi dalykai? Būtent į tokį klausimą turės atsakyti Vyriausioji rinkimų komisija po valandos spręsdama, ar Danukas Arlauskas ir Kęstutis Bilius gali dalyvauti Seimo rinkimuose.Tarp Baltarusijos opozicionierių Vilniuje sukinėjosi lietuvis šnipas. Vilnietis teisininkas Mantas Danielius nuteistas devynerius metus kalėti už Baltarusijos žvalgybą dominančios informacijos rinkimą.Su Maltos vėliava plaukiojantis audros apgadintas laivas „Ruby“ su itin pavojingu rusiškos amonio salietros kroviniu nurodo judantis Klaipėdos uosto link. Tai rodo ir laivų judėjimą stebėti leidžiančios programėlės. Tačiau Klaipėdos uosto vadovybė tikina, kad iš laivo negavo jokio prašymo priimti ir su kroviniu jis tikrain nebus įleistas.Sakartvele šią savaitę priimtas įstatymas, draudžiantis skleisti informaciją apie LGBT, o iškart po to nužudyta garsiausia šalies translytė. Sakartvele vėl bunda protesto nuotaikos. Protestuojama šalyje ir dėl kalnakasybos.Vis daugiau tėvų atranda Lietuvoje dar visai naują mokymosi būdą - vaikų ugdymą šeimoje. Per ketverius metus šeimose ugdomų vaikų padaugėjo šešis kartus. Kodėl tėvai renkasi nebeleisti vaikų į mokyklą ir su kuo jiems tenka susidurti pasirinkus tokį ugdymo modelį?Ved. Liepa Želnienė

Darbas – tai veikla, kurios ragavo arba dar ragaus praktiškai visi pasaulio žmonės. Johanas Volfgangas fon Gėtė yra sakęs, kad didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu. Ir aš su vokiečių filosofu ginčytis nežadu. Tik norėčiau ir jus pakviesti filosofiniam apmąstymui apie darbą ir džiaugsmą, kurį jis atneša šiame produktyvumo ir perdegimo amžiuje. O ką manote apie tai, kad taip, kaip dauguma mūsų dirba šiandien, nėra iškalta akmenyje ir gali keistis? Istorija rodo, kad taip jau yra nutikę.Nuo pat industrinės revoliucijos pradžios, pamažu vis labiau automatizuojant darbą, žmonių darbo valandos krito. Pasak specialistų, ši tendencija sustojo prieš pusę amžiaus ir nustojo būti kvestionuojama.Šiuo metu Vokietijoje vyksta plataus masto bandymas – pusšimtis įvairių sričių organizacijų pusę metų bando dirbti ne įprastas penkias darbo dienas per savaitę, o keturias. Už tai jie gauna įprastą nesumažėjusį atlygį, o per dieną turi dirbti įprastą valandų skaičių. Specialistai sako, kad turėdami trijų dienų savaitgalį žmonės gali daugiau pailsėti, atgauti jėgas ir grįžti į darbą produktyvesni.Autorė Rūta Dambravaitė

Labai neretam paraatletui kelias link didžiųjų startų atsiveria Šiauliuose, kur dirba treneris Deimantas Jusys. Paralimpietis Andrius Skuja – vienas iš Deimanto auklėtinių. Paraatletas ne tik siekia asmeninių pergalių, tačiau jau ketvirti metai kartu su savo treneriu Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre dirba su kitais lengvaatlečiais, turinčiais negalią.„Dirbdamas šį darbą mokausi kantrybės, supratau, kad viskam reikia laiko, reikalingos naujos žinios. Sportininkai, su kuriais dirbu, - išskirtiniai žmonės. Darbas su jais priverčia vis daugiau domėtis kiekviena negalia, neįgaliųjų sporto specializacija, medicina. Mano auklėtiniai dalyvaus jau ketvirtoje paralimpiadoje. Manau, tai rodo, kad esame teisingame kelyje“, - sako sportininkus, turinčius negalią, treniruojantis treneris Deimantas Jusys.„Nenoriu nieko žadėti, pasakysiu tiek, kad stengsiuosi padaryti viską, ką galiu geriausiai“, - paklaustas, ar tikisi paralimpiadoje pasipuošti medaliu, sako paralimpietis Andrius Skuja ir atvirai pasakoja, kaip dideliam ir stipriam vyrui sekasi tvarkytis su jauduliu.Beveik dešimt metų bendradarbiaujantys paralimpietis Andrius Skuja ir treneris Deimantas Skuja sako, kad svajonę reikia turėti visada. Likus nedaug laiko iki paralimpinių startų, vyrai pasakoja apie pasiruošimą, sirgalių palaikymo svarbą bei nelengvą kasdieninį darbą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Darbas – tas pats, pareigybės – vienodos, bet štai algos – skirtingos. Taip buvo ir taip tebėra, nors formaliai Lietuvoje, kaip ir visoje ES, už analogiškos vertės darbą negalima mokėti skirtingai. Atotrūkis tarp moterų ir vyrų algų – 12-13 proc. Briuselis priėmė direktyvą, kuria, sako, įtvirtins realų atlygio lygybės principą. Tik ar pavyks? Diskutuoja: „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir „Figure Baltic advisory“ atlygio ekspertas Povilas Blusius.Ved. Irma Janauskaitė

„Mass“, arba „masė“, kitaip „mišios“ – albumas įkvėptas Stepheno Hawkingo knygos „Trumpa laiko istorija: Nuo Didžiojo sprogimo iki juodųjų skylių“. Tai konceptuali muzikinė kelionė po mokslo istoriją, atomų spragsėjimą, sprogstančios žvaigždės ūžesį, visatos susitraukimus…Pakartot viešintis „Fume“, arba Maksimilianas Opriška, yra kūrėjas, kuriam mokslo koncepcijos ne mažiau svarbios, nei muzikinės.Ved. Domantas Razauskas

Užtikrintai dėl premjeros besijaučiantys dueto „ABII“ nariai Andrius Šarka ir Tautvydas Tomkus pristato naują darbą „Abnorma“ ir teigia, kad šis kūrinys yra arčiausiai to skambesio, apie kurį jie svajojo nuo grupės pradžios.Pokalbyje paliečiam daug temų, tame tarpe ir tik prieš keletą dienų įvykusį bendrą „ABII“ sutarimą, kaip reikia tarti bei kirčiuoti grupės pavadinimą, o taip pat ir galimybę naujo albumo sulaukti greičiau, nei per šešerius metus.Kalbino Rimvydas Černiauskas

 Kas patikimas smulkmenose, tas patikimas ir dideliuose dalykuose, o kas neteisingas smulkmenose, tas neteisingas ir dideliuose dalykuose. Lk 16, 10

Kovo 2 dieną įvyks kasmetiniai Lietuvos žaidimų industrijos apdovanojimai. Studijoje vieši Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas ir „Lithuanian Game Awards“ vienas iš organizatorių Rytis Jadzevičius.„Filmas „Geležiniai gniaužtai“ manęs nesuėmė taip stipriai, kaip būčiau norėjęs. Ašarą išspausti juosta tikrai gali“, - Seano Durkino juostą „Geležiniai gniaužtai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Neseniai pasirodė rašytojo, socialinių mokslų daktaro, teisės profesoriaus Justino Žilinsko sumanytas ir su būriu bendraminčių įrašytas albumas „Balti marškinėliai“. „Reikia sugebėti save atriboti, sugebėti nepasiduoti toms emocijoms, kurios gali ateiti kaip banga, kai vieną dieną viskas gali atrodyti šviesu, kitą dieną – tamsu. Darbas prie „Baltų marškinėlių“ buvo ir mano tam tikra gedėjimo forma. Pasiryžau juos pagaliau paversti albumu, būtent dėl to, kad man reikėjo kažką daryti su savimi, su savo jausmais, savo refleksija“, – apie albumą, kupiną karo nuojautų, pasakoja autorius.2017 m. garsus žydų kilmės dailininkas ir rašytojas Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu ir tais pačiais metais Vilniuje buvo iškilmingai atidarytas Samuelio Bako muziejus – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys. Šiemet muziejus pakeitė savo logotipą. Jo autorė Daniela Bak – dailininko dukra. Koks jos ryšys su tėvo gimtuoju Vilniumi ir kodėl pasirinko logotipe vaizduoti Dovydo žvaigždę, domėjosi Ieva Radzevičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ – apie teatro gyvastį, sau keliamą aukštą profesionalumo kartelę ir darbą su jaunąja karta. LRT KLASIKOS studijoje vieši aktorius, režisierius Vaidotas Martinaitis.Ved. Gerūta Griniūtė

Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose. Ef 6, 12

15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – svečias iš Ekvadoro Mantas Tamulionis, dirbantis „Universidad Catolica“ klube vartininkų treneriu. Apie ekvadorietišką futbolą, gyvenimą, darbą su Gertmonu ir Čeburinu bei kitus niuansus – itin atviras pokalbis, siurbiant matę. Kompaniją palaikė 15min žurnalistai Mantas Krasnickas ir Marius Bagdonas. 00:00 Intro ir ramios Naujųjų šventės 03:15 Ar Mantas jau pusiau ekvadorietis? 05:00 Interviu Ekvadore ir ar įmanoma ispanų kalbą išmokti per „Dualingo“? 11:10 Ką mes čia siurbiam visi trys? 14:14 Kaip Mantas ėmėsi vartininkų trenerio duonos? 16:27 Labai sunkus darbas su Gertmonu 20:10 Anksčiau planuotas išvažiavimas iš „Žalgirio“ ir pinigai 24:41 Vartininkai Ekvadore. Daro, ką sakai, bet niekad nežinai, ką galvoja 28:27 Keičiasi treneris, Mantas lieka. Kaip taip nutiko? 35:22 Ekvadoro čempionato sistema, įdomybės ir palyginimas su A lyga 40:40 Karščiausias derbis 42:21 Biudžetai ir kosminiai atlyginimai žaidėjams 46:27 Gyvenimas Kite, privalumai ir buto nuomos kainos 50:58 Saugumas, išardytas trenerio automobilis, nužudytas kandidatas į prezidentus 55:39 Pirmi metai su Gertmonu ir kalbėjimas skirtingom kalbom 1:00:33 Kitoks vartininkų žaidimas Ekvadore 1:02:48 Nikolajaus istorija 1:04:40 Darbas su Čeburinu, istorijos, konfliktai ir prietarai 1:08:12 Ar nutolo žmonės ir Lietuvos futbolas? Plius nauja sutartis 1:10:43 Ambrazevičiaus nerišlus klausimas 1:13:10 Starkaus klausimas apie „Prelegentus“ 1:14:17 Ar tinkamai Vareika vartininkus treniravo? 1:15:21 Obuolininkai 1:16:45 Aplinkos kritika dėl kalbos mokėjimo 1:18:50 Gertmono kosminis 2022 sezonas ir mažas susidomėjimas 1:20:14 Širvys į „Maribor“, žalia kedų spalva ir Paulauskas link Ukrainos 1:27:00 Pabaiga ir artimiausi planai

Kaip veikia ir kada taikomas Baudžiamajame kodekse numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs pareiškia, jog susitaikė? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Ramūnu Keidūnu.Nuomonės formuotojai į prekių ženklų reklamas vis dažniau įtraukia savo vaikus. Vadinamieji „kidfluenceriai" siūlo dovanas, sveikatinimo paslaugas ar matuojasi drabužius. Ar taip nėra pažeidžiamos vaikų teisės, ar savo vaikų atvaizdo naudojimas reklamai socialiniuose tinkluose gali būti vadinamas išnaudojimu? Kokių galimų etinių, teisinių ir finansinių problemų tai gali sukelti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Dovilė Murauskienė.Susidūrus su situacija, kai dėl sunkios darbdavio finansinės padėties vėluoja darbo užmokestis , teisininkai primena apie apie darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių galimybę. Pataria teisininkas, darbo ginčų ekspertas Giedrius Gražulis.Ved. Artūras Matusas

BasketNews žurnalistas Lukas Katilius naujausiame BN pokalbių epizode pakalbino Vilniaus „Ryto“ vyr. trenerį Giedrių Žibėną, kuris papasakojo apie bendravimą su žiniasklaidą, nekenčiamiausios komandos statusą, savo treniravimo filosofiją, klubo ateitį, darbą Lietuvos rinktinėje ir daugiau. Temos:  Debiutas mėgėjų krepšinyje (0:00); Pamiltas Vilnius ir dėmesys mieste (02:33); Ką reiškia vadovauti nekenčiamiausiai Lietuvos komandai? (04:44); Pasikeitęs požiūris į žiniasklaidą (09:41); Monologas spaudos konferencijoje po LKL finalo (12:27); Kaip susiformavo „Ryto“ žaidimo stilius (15:20); Labai staigus Žibėno iškilimas (20:40); „Ryto“ ateitis, arena ir sveika konkurencija Vilniuje (23:28); Tikėjimą sugrąžinęs finalas (27:14); Kada „Rytas“ bus sėkmingas Europoje? (29:04); Speedy, Butkevičius, Ndouras, Goudelockas ir kiti lyderiai (33:49); Žibėno ryšys su Normantu (37:28); Nutekėję talentai ir dėmesys Marčiulioniui (38:43); Tarptautinis skautas – būtinybė Lietuvos komandoms (40:44); 6 vieta pasaulio čempionate (42:53); Žibėno ir Maksvyčio draugystė (45:47); Darbas klube ir rinktinėje – sunkiai suderinamas (47:18); Trenerių darbo realybė: 5 minutės po pasipiršimo – skambutis iš Zavacko (48:30).

Vilniaus universiteto mokslininkai kviečia Lietuvos ir Europos akademinę bendruomenę pasidalyti tyrimais, įžvalgomis apie vis stiprėjančias populizmo tendencijas šiuolaikinėse medijose ir žiniasklaidoje. 43 pranešėjai iš 13 šalių dvi dienas analizuos šį „virusą“, rengs diskusijas apie populizmo iššūkius Lietuvos žurnalistų darbe. Pokalbis su šio renginio organizatore ir sumanytoja VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro vadove doc. dr. Renata Šukaityte-Coenen.Prieš 90 metų gimė vienas garsiausių XX amžiaus šiuolaikinės muzikos kūrėjų - kompozitorius, dirigentas Krzysztofas Pendereckis. Kompozitorių prisimena jo bičiulis, daugelio bendrų projektų organizatorius Gintautas Kėvišas.Šiandien – Lietuvos kariuomenės diena. Pasakojimas apie tai, kokie kariniai laipsniai egzistuoja mūsų kariuomenėje ir ką jie reiškia.Rubrikoje „Ką man skaityti?“: Helen Macdonald „V kaip vanagas“ ir Michail Zygar „Karas ir bausmė. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą istorija“„Ar pakanka panaikinti praeities ženklus viešojoje erdvėje, kad atsikratytume iš sovietmečio paveldėto mąstymo ir įpročių?“ – klausia menininkė Eglė Grėbliauskaitė, po dviejų metų nuo Petro Cvirkos paminklo nukėlimo surengusi dviejų dienų akciją buvusio paminklo vietoje. Menininkė Eglė Grėbliauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešniaVed. Jolanta Kryževičienė

Kaip veikia ir kada taikomas Baudžiamajame kodekse numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs pareiškia, jog susitaikė? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Ramūnu Keidūnu.Nuomonės formuotojai į prekių ženklų reklamas vis dažniau įtraukia savo vaikus. Vadinamieji „kidfluenceriai" siūlo dovanas, sveikatinimo paslaugas ar matuojasi drabužius. Ar taip nėra pažeidžiamos vaikų teisės, ar savo vaikų atvaizdo naudojimas reklamai socialiniuose tinkluose gali būti vadinamas išnaudojimu? Kokių galimų etinių, teisinių ir finansinių problemų tai gali sukelti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Dovilė Murauskienė.Susidūrus su situacija, kai dėl sunkios darbdavio finansinės padėties vėluoja darbo užmokestis , teisininkai primena apie apie darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių galimybę. Pataria teisininkas, darbo ginčų ekspertas Giedrius Gražulis.Ved. Artūras Matusas

Niujorke vykstančioje „Europos literatūros naktyje“ Lietuvai atstovauja išeivijos autorė, akademikė, vertėja Laima Vincė Sruoginis, kuri pristatys savo darbą apie Lietuvos žydų poetės Matildos Olkinaitės gyvenimą, kūrybą ir dienoraštį.Kaip skamba Ilgių dainos? Pokalbis su dainininke Laurita Peleniūte.Kotryna Lingienė apsilankė dviejuose Kauno muziejuose, kurių viename pernai eksponuotos pomirtinės kompozitorių kaukės, o kitame šiemet atidaryta rašytojų pomirtinių kaukių paroda.Režisierius Paolas Sorentinas nuolat kuria postmodernią muzikinę kalbą, siekdamas, jog muzika taptų filmų herojumi, gidu, vedančiu per apmąstymus ir lėtą režisieriaus žvilgsnį.„Pastaruoju metu mane stebina, kad vakaruose sutikti žmonės vis daugiau žino apie Lietuvos, apie Vilniaus istoriją“, – sako Briuselyje gyvenanti pianistė Monika Dars. Apie tapatybę, meilę teatrui ir muzikai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ kalbėjomės apie Lietuvos rinktinės pergalę Bulgarijoje (2:0) ir lygiąsias su grupės lydere Vengrija (2:2), tris įvarčius mušusį gynėją Pijų Širvį, trenerių štabo kompetenciją, laukiančias (ne)sunkias derybas dėl Edgaro Jankausko algos ir rinktinės lyderius. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas ir Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3 Sport“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, M.Bagdono kolekcija ir repas 06:40 Bulgarija, futbolo kelionės ir sutapimai? 13:40 Saldi rinktinės pergalė ir bulgarų futbolo vargai 23:50 Odė Pijui Širviui 33:26 V.Levskio stadionas, dūmai, įvarčiai ir taktika 47:22 „Tuščio“ E.Utkaus ramybė ir pitbulis M.Vorobjovas 52:37 Nematyto gerumo kėlinys, Černinio 1:01:12 Trenerių štabas, pilt ar girt, pažymiai ir G.Paulauskas 1:19:01 Darbas rinktinėje ir E.Jankausko alga 1:31:07 Klausytojų klausimai, atsakymai 1:37:48 L.Messi, Neymaras ir kitų rinktinių reikalai

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Signatarų namai visuomenei atvėrė ir šalies istorijai svarbaus pastato rūsius.Vilniaus miesto vyriausiąja architekte tapo Laura Kairiene. Kokią miesto viziją ji mato?Lvive pristatytas Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas projektas „U-RE-HERIT. Architektai Ukrainos paveldui: atkuriant atmintį ir identitetą“.Su kokiomis problemomis susiduria meno darbuotojai kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje?Klaipėdoje prasideda teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Jaunatis“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Aktorė sako, kad aktorystė nėra darbas - tai gyvenimo būdas, o pažeidžiamumas ir jautrumas aktoriui yra didelė vertybė. Geri aktoriai nevaidina, jie sujungia savo personažą su savimi, tam, kad pasiekti kuo didesnį autentiškumą. „FM99“ studijoje viešėjusi Valda Bičkutė Valiukienė pasakojo apie naują spektaklį, kuriame ji ne tik vaidina, bet ir pati išvertė.

Ketvirti metai nuo pandemijos, kuri visus, ką tik įmanoma, išvarė dirbti nuotoliu. Bet dabar darbdaviai vienas po kito darbuotojus jau varo atgal į biurus.Priežastis – našumas krinta, žmonės be socialinių ryšių vienišėja, dalis jaunimo darbo rinkoje startavo nuotoliu ir kitokios rutinos nežino, įmonės vidinė politika praranda prasmę. Užsienyje jau girdima svarstymų, kad dirbantys nuotoliu ir dirbantys biure turėtų gauti skirtingą algą.Laidos viešnios: įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė, Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir nenorinti viešintis vilnietė, nuo pat pirmo karantino įvedimo dirbanti nuotoliu.Ved. Irma Janauskaitė

Jei sunkaus dangaus virš galvos maža, pridėti emocinio slėgio neabejotinai gali postpanko trejetas iš Kauno – grupė „Akli“, rudenį ketinanti išleisti trečiąjį albumą „III“. Ir nors šio kūrimo procesas, „Aklų“ lyderio Kristijono Valančiaus teigimu, buvo (ir turbūt bent truputį vis dar yra) emociškai sunkus, trijulė studijinį įrašą jau pristatinėja koncertuose. Vienas jų – rugpjūčio 29-ąją Vilniuje, „Vasaros Terasoje“.Apie šį pasirodymą, apie ruošiamo albumo turinį ir jau išleistą pirmąjį šio singlą „Kaina“ – LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Redos ir Jono Abromų šeimos ūkyje Tauragės rajone Aukštupiuose vargiai surasi plotelį, kur niekas neauga. Gyvenvietėje stokoję žemės ploto, Abromai plėtė ūkį ir jame dabar gausu visko – įvairiausių daržovių, gėlių. Šalia to dar laikomi mėsiniai galvijai, vištos ir viena karvė. Ūkyje užaugintą produkciją šeima realizuoja Šilutės turguje. Kaip sako Jonas, dabar išlikimo versle sąlyga – produkcijos įvairovė.Daugiau nei 20 metų draudimo brokeriu Vilniuje dirbęs Ričardas Šakickas dabar yra mėsinių galvijų ūkio šeimininkas Kupiškio rajone. Vyras pasirinko auginti ne pačią populiariausią veislę – galovėjus, tačiau šis pasirinkimas jam pasiteisina. Galvijų mėsą pagal užsakymus realizuoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose.Ved. Rūta Simanavičienė

Rusijos sostinę Maskvą vėl sudrebino galingas sprogimas. Pranešama, apie numuštą Ukrainos droną, kurio nuolaužos nukrito parodų erdvės „Expocenter“ teritorijoje. Kremlius praneša ir apie jūrinio drono ataką Juodojoje jūroje.Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdyje šiandien buvo svarstytas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio kreipimasis dėl krašto apsaugo ministro dar liepą Arvydo Anušausko paviešintos informacijos apie vokiškus „Leopard“ tankus.Kaip sekasi dirbti per karščius?Ved. Andrius Kavaliauskas

Pilietiškumo dėlionė šiandien pradedama dzūkiška daina, o svečiuose Eglė ir Rokas Kašėtai. Laidoje pokalbis apie grįžimą į kaimą, gamtą ir dzūkavimą šiandien. Koks jausmas dzūkuoti scenoje? Ar gera sugrįžti į Dzūkiją, ir kokį Sizifo darbą jie atlieka burdami dzūkišką bendruomenę.

Prieš penkerius metus jauni žmonės Rūta ir Gvidas Kanapeckai Zarasų r., Zabičiūnų kaime dar tik pradėjo kurti savo ūkį įsigytame sename name ir šalia buvusiose žemėse. Pasirinko auginti mėsinius Angusų veislės galvijus, kurių banda jau išaugo iki 150. Pasak savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Linos Petrėnienės, džiugu, kad rajono kaimuose daugėja tokių jaunų ūkininkų.Kretingos rajone, Šukės kaime, 300 ha augalininkystės ūkyje labai pažangiai tvarkosi ūkininkas, LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Anot jo, žemdirbiai, įsigydami techniką, turi galvoti ne apie šiandienos, o apie ateities ūkio ribas. Galinga, naši technika, kaip ir neseniai įsigytas kol kas vienintelis šalyje modernus kalkių ir mėšlo barstytuvas, pagelbėja ir kitiems ūkininkams net nepalankiomis oro sąlygomis.Nepatekinti Europos Sąjungos siūlomu sprendimu uždrausti pesticidus, Kipro ūkininkai traktoriais išriedėjo į Nikosijos gatves. Jie prašo ne draudimų, o sprendimų, kaip tvariai apsaugoti pasėlius nuo ligų ir kenkėjų. Situaciją sunkina ir Kipro kaimynė – ES nepriklausanti Turkija.Ved. Regina Montvilienė

She Is Glowing Klubas jungia veiklias, vis naujų tikslų ir naujovių siekiančias moteris. Būtent tokia ir yra naujausios tinklalaidės pašnekovė Giedrė Bučytė. Savo karjeros kelionę Giedrė pradėjo M1 Radijo stočių grupėje, kurioje užėmė grafikos dizainerės pareigas, ji teigia, jog tuo metu turėjo puikų gyvenimą, tačiau netikėtas apsilankymas Londone privertė pakeisti tolimesnius planus. Moteris pajuto, jog atėjo metas nuotykiams ir naujoms patirtims, tad susipakavusi lagaminus ji pradėjo savo gyvenimą svetur. Nors darbovietės Jungtinėje Karalystėje netenkino, pašnekovė pasakoja, kad gyvendama dideliame mieste ji išmoko prisitaikyti bei įsivesti į rutiną tvirtą discipliną. Nors gyvenimas buvo spalvingas, Giedrei trūko naujų žinių bei terpės išlaisvinti savo kūrybiškumą, tad ji nusprendė išvykti. Būtent tuomet ir prasidėjo naujų įgūdžių siekimas verslo mokykloje Kopenhagoje, Danijoje. Šiuo metu Giedrė yra vizualinio identiteto dizainerė bei brendo strategė turinti savo asmeninį prekinį ženklą Danijoje „Digitaler ApS“. Ji padeda įvairiems prekiniams vardams tiek pastarojoje šalyje, tiek Lietuvoje išsigryninti savo vizualinį identitetą ir siekti tvarumo. Šiame pokalbyje kalbame apie nesėkmingą bandymą kurti verslą kartu su bičiule, išmoktas pamokas, gyvenimą mažoje, tačiau labai ypatingoje Danijos saloje Møn, dirbtinį intelektą bei moterišką bendrystę ir palaikymą, kurio ilgą laiką Giedrė neturėjo profesinėje kelionėje. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kas yra „Digitaler ApS“? Kultūriniai skirtumai, kas padeda suprasti kliento gyvenančio svetur poreikius? Kaip pasikeitė draugių ryšys po nesėkmingo bandymo kurti verslą kartu? Kaip Giedrei sekasi bendradarbiauti su susikurta dirbtinio intelekto asistente? Dirbtinio intelekto galimybės, ar grafikos dizaineriai turi ieškoti kitos veiklos? Darbas su avalynės dizainere Frederikke Antonie Schmidt. Kaip išsiskirti tarp didelio kiekio skirtingų prekės ženklų? Kokiais būdais patraukti kliento dėmesį vos per 3 sekundes? Ar pakankamai informacijos tvarumo tema turime Lietuvoje? Žiedinė ekonomika, kas tai? Kuri Klubo narė savo veikla ir požiūriu atkreipė Giedrės dėmesį? Milijardinė kompanija vos su 3 trijų žmonių komanda, įmanoma? Pašnekovės patarimai savęs tebeieškančioms moterims. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Darbas, šeima ir vasarinės pramogos.. Kai visko tiek daug, kaip visur suspėti? Kiek mums kainuoja efektyvus laiko planavimas?Taip pat laidoje - ar pavyks Kinijai sėkmingai įsiveržti į lėktuvų gamintojų gretas?Ir atsakysime kaip kalnas Everestas tapo milijoniniu verslu.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Nemuno kilpų regioniniame parke savaitgalį kvies festivalis „SAUgoma ir TAU“.Pristatome Jono Jurkūno kūrinį „(Robotic Folk) Volume One“, kuris dalyvauja geriausio 2022 metų kūrinio konkurse.Po aštuonerių metų pertraukos grįžta hip hopo festivalis „Dinamitas“.Europos parke pristatome aštuonių skirtingų menininkų kurta skulptūra „Eksperimentas“.Klasikinės muzikos naujienose – potencialios naujos Anglijos nacionalinės operos būstinės, Monrealio smuikininkų konkurso rezultatai, šių metų Pulitzerio premiją laimėjęs kūrinys ir nauja pareigybė Sietlo simfoniniame orkestre.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – režisierė, performansų autorė, lietuvių kalbos mokytoja Inga Stankaitytė.Ved. Marius Eidukonis

Meno ekspertė, kuratorė ir nuomonės formuotoja Justė Jonutytė pasakoja apie tai, kaip susidomėjo menu, dailės istorijos studijas Škotijoje, praktiką „Tate“ muziejuje Londone ir darbą su filmininkais Jonu Meku bei Barbara Hammer. O taip pat savo kuratorinę ir projektinę patirtį vadovaujant meno, rezidencijų ir edukacijos centrui„Rupert“. Kartu tai pokalbis apie meno pasaulio iššūkius, psichinę sveikatą ir kaip, būnant įvykių centre, nepamesti savo kelio.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Redita Survilaitė – televizijos projektų režisierė, redaktorė bei Klubo įkūrėjos Dovilės Urbanaitės kolegė. Drauge jos dirba laidoje „Gyvenimas versle“, kurioje pristato ir atskleidžia šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių ir netikėčiausių verslų istorijas. Darbas televizijoje ne vienam gali atrodyti itin romantiškai, nuolatinis dinamiškumas, įvairiausių linksmų kuriozų nutikimas, skirtingos vietovės, įdomūs, visuomet pasitempę pašnekovai ir dar įdomesnės jų istorijos, tačiau ar tikrai televizijos režisierės darbas susideda tik iš šių „blizgučių“? Būtent apie tai ir kalbėsimės su šio epizodo viešnia Redita, kuri televizijos pasaulyje „sukasi“ jau bene 10 metų ir sako, kad ją gyvenime lydi šie pagrindiniai principai: didelis užsidegimas, noras kurti ir požiūris, kad nėra dalykų, kurių neįmanoma išmokti. O ar įmanoma į televizijos ekraną patekti ne tik per lovą? Pasiruošk nuotaikingam pokalbiui, jame pašnekovė papasakos apie savo profesijos užkulisius, patirtį baristos bei dailės mokytojos rolėje, darbą kadre ir už jo, kuo tai skiriasi, ir kurioje vietoje ji jaučiasi geriausia, bei kokie didžiausi iššūkiai, nemalonumai užklumpa filmavimuose? Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Ar už režisierės profesijos slypi tik glamūras? Kaip atrodo darbas su Lietuvos įžymybėmis? Kodėl interviu metu su Karolina Meschino režisierė Redita jaudinosi labiau nei pati pašnekovė? Svetimų pokalbių klausymasis, kaip jie gali padėti kūryboje? Koks yra vienintelis ir svarbiausias žingsnis norint patekti į televiziją? Kokias savybes turi turėti ekrane dirbanti asmenybė? Kur pašnekovė semiasi įkvėpimo naujiems televiziniams projektams bei reklamoms? Kokia Lietuvos garsenybė iškoneveikė režisierę? Kaip neperdegti dinamiškame karjeros kelyje? Darbas kadre ir už jo, kuo tai skiriasi? Didžiausi nuotykiai ir kuriozai patirti per 10 metų televizijos ekrane. Ką ji patartų savęs ieškančioms moterims? Ką Klubo narės turėtų žinoti prieš duodant interviu? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

ČIA TIK TARP MŪSŲ: darbas sau – privalumai ir trūkumai by Negyvas Eteris

Trečiadienį „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2022 metais išleistą geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą paskirta kalbininkui ir vertėjui Lionginui Pažūsiui. Kaip turėtume vertinti gerus vertimus ir vertėjus?Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą metinėms.LRT KLASIKOS eteryje grupės „Graži ir ta galinga“ vaizdo klipo „Man niekada nebus gana“ premjera.Vasario 25 dieną minėsime dainininko Enriko Karuzo 150-ąsias gimimo metines.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia aktorė Kristina Kisielovaitė.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikoje „4 milijonai“ pokalbis su viena garsiausių Lietuvos dviratininkių Edita Pučinskaite, kuri baigusi karjerą gyvena Italijoje ir ten organizuoja dviračių renginius.Kas nutinka, kai itin uoliai mėginame atitikti kitų įsivaizdavimus ir gyventi „tobulą“ gyvenimą? Apie nerimą ir panikos atakas pasakoja Ernesto Jankausko filmas „Man viskas gerai“. Studijoje dailininkas Paulius Jurevičius ir aktorė Gabija Siurbytė, patys žinantys, kas yra panikos atakos.Kokios naujovės vėžio tyrimų srityje? Apie tai pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Sonata Jarmalaite, neseniai už nuopelnus onkologijos mokslui apdovanota Šv. Kristoforo statulėle.„Darbas nuo vasario 24 d. pasikeitė, nes jei anksčiau tokį kiekį maisto pagamindavome per mėnesį, tai dabar pagaminame per savaitę, ir netgi truputį daugiau. Padidėjo ir perdirbamų daržovių kiekis. Kiekvieną dieną į džiovyklą pakrauname pusę tonos daržovių“, pasakoja Lvivo savanorių virtuvės viena įkūrėjų Lyuda Kuvayskova ir priduria, kad dirba be laisvadienių, nes vaikinai fronte jų irgi neturi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalgaKuo skiriasi audiovizualinis vertimas Lietuvoje ir užsienyje?Vilniuje priešais Baltarusijos ambasada netrukus atsiras neofreska politiniam kaliniui, Baltarusijos žmogaus teisių gynėjui ir Nobelio taikos premijos laureatui Alesiui Beliackiui.Kokios šventinių atvirukų siuntimo tradicijos išliko šiais laikais ir ką pasakoja jų istorija?Vilnių papuošė meninė instaliacija Švenčių pasakos pagal ukrainiečių vaiklų piešinius. Apie instaliacijos idėją pokalbis su jos kūrėjais.Geriausiu Europos dokumentinio filmo „Mariupolis 2“ kūrėjai ginčijasi, kokios svarbos buvo nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus sužadėtinės Hannos Bilobrovos indėlis kuriant filmą. Pokalbis su Hanna Bilobrova ir viena filmo prodiuserių Uljana Kim.Legendinio Čarlio Brauno Kalėdoms ekrane daugiau nei pusšimtis metų.Ką atskleidė Valstybinės kultūros paveldo komisijos vykdytas tyrimas apie kultūros paveldo situaciją šalies savivaldybėse?Tarpautinę trumpametražių filmą dieną - apie netradicinę trumpo metro animaciją suaugusiems.Nuotr. „Mariupolis 2“ / Stop kadrasVed. Marius Eidukonis

#VadovoLaikas Saulius Jovaišas, vadovų konsultantas, ir Gediminas Almantas, nepriklausomas valdybų narys.Ekstremalios situacijos. Ko jos gali išmokyti vadovus? Kai yra blogai, tai tik tu pats sau ir gali padėti. Jei tu sugebi pats sau padėti, tu išgyvensi. Jei nesugebi - griūsi ir krisi. Individualiai tavimi niekas nepasirūpins. Ir tokioms situacijoms reikia save ruošti. Lūkesčiai, nusiteikimas ir veiksmų planas padeda jaustis stabiliai. Nusiteikimas "niekas man nepadės" labai padeda objektyviai įvertinti situaciją. Pokalbio metu diskutavome, kad motyvacija ir demotyvacija profesinėje srityje nėra aiškiai išreikšti antonimai. Jei mane motyvuoja pati misija ir darbas, kurį aš važiuoju daryt, jį atliekant mane gali demotyvuoti visai kiti veiksniai. Supanti aplinką, kuri trukdo veikti gali demotyvuoti, nors pačios misijos motyvacija gali išlikti ir laba stipri. Ir tai yra asmeninė demotyvacija, ne organizacinė. Joks atlygio paketas nenupirks geros savijautos ir neuždangstys neteisingumo jausmo. Jis gali nupirkti laiką, metus - gal tai truks porą metų, ilgiau arba trumpiau. Bet ne daugiau. Jei organizacija ne tik deklaruotų vertybes, bet ir jomis gyventų, neteisingumo jausmo neliktų. Vis dėl to ir pats žmogus turi remtis tam tikromis vertybėmis ir turėtų stiprų vertybinį stuburą, kuris jį ir motyvuotų siekti rezultatų. Žmogus darbui nori praleisti kuo mažiau laiko. Darbas yra tam tikra prasme būtinas išgyvenimui. Tačiau kitam darbui žmogus norėtų skirti daugiau laiko. Ir tas darbas yra individualus - nuo savanoriavimo iki daržo kasimo. Kas yra tas motyvatorius? Kaip yra iš tikrųjų: kai žmogus gerai jaučiasi, tuomet jis gerai dirba; ar kai žmogus dirba, jis gerai jaučiasi? 

Darbas ir draugystė – tradiciškai du dalykai neinantys koja kojon. Atvirkščiai, jei tik kam pasakytum, kad ruošiesi pradėti verslą su geriausia drauge, sulauktum šūsnies atkalbinėjimų. Karolina (@karolinaizabele) ir Rasa (@rasajusionyte) kartu jau antrus metus kuria „Ką darai, daryk gerai" ir yra perėjusios per viską: išsiskyrimą, kai Karolina nusprendė išeiti iš verslo, pridariusios klaidų ir vis tiek išsaugojusios draugystę. Ne tik išsaugojusios – ji su kiekvienu iššūkiu tik stiprėdavo!   Šiame pokalbyje sužinosite per padidinamąjį stiklą, kiek skirtingų dalykų nutiko kuriant „Veiklių Moterų Klubą" ir ko tu gali pasimokyti, jei nori, kad darbas nebūtų tik darbas, o tikra gyvenimo dalis!    Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.  

Lietuvos jūrų muziejus - vienas lankomiausių Lietuvoje. Per metus čia apsilanko daugiau nei pusė milijono lankytojų. Tačiau šaltojo sezono metu muziejaus erdvės ištuštėja. Kaip atrodo jūrų muziejaus gyvenimas žiemą ir kokie darbai verda, kol lankytojų nėra?Delfinų trenerė Greta Žigeu sako, kad šie gyvūnai - labai socialūs, bet turintys ir tvirtą charakterį. Kaip atrodo delfinų trenerio dienai ir kaip pavyksta užmegzti bendrą ryšį su gyvūnais?Rugsėjo pabaigoje aštuoni Lietuvos jūrų muziejuje slaugyti ruonių jaunikliai buvo paleisti į gimtuosius namus - Baltijos jūrą. Šįkart muziejaus biologai, dėka prie ruoniukų prikabintų siųstuvų, gali stebėti jų kelionę. Kur keliauja Luetuvos jūrų muziejuje sustirpėję jaunikliai ir kaip surinkta informacija biologams pasitarnaus ateityje?Baltijos jūros dugne tūno šimtai nuskendusių laivų, kuriuose - nemažai muziejinę vertę turinčių eksponatų. Tačiau iš daugiau nei šimto, saugomi yra tik 17. Kaip išsaugoti povandeninį paveldą ateities kartosm?Ved. Paulius Selezniovas

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - profesorė Dovilė Budrytė, politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnet College (JAV), šiandien taip pat dalyvaujanti festivalio „Nepatogus kinas“ diskusijoje apie traumos palikimą iš kartos į kartą. Kaip trauma perduodama iš kartos į kartą? Kodėl mums tai dar aktualiau dabar, Rusijai tęsiant brutalų karą Ukrainoje?Kiek Lietuvoje artėjame prie pozityvios senatvės įgyvendinimo? Kiek senatvė iš tiesų tampa vis labiau ori? Pokalbis su klausytojais ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto "Senjoro" programos vadove Rugile Bitautaite.Kuo ypatingas teismo medicinos patologo darbas? Ar skrosti žudiką turi su tokia pat pagarba, kaip kitus? Ar verta susitikti su mirusiojo, kurį skrodei, artimaisiais? Kaip gelbėtis nuo potrauminio streso sindromo, kurį, pasirodo, per daug metų darbo gali užsitarnauti? Visa tai klausimai, kuriuos Lietuvoje itin išpopuliarėjusioje knygoje „Ne sava mirtimi“ kelia daktaras Richardas Shepherdas, kuris dalyvavo aiškinantis princesės Dianos mirties priežastis ir tiriant kitas svarbiausias Jungtinės Karalystės bylas. Pokalbis su žinomu britų medicinos patologu - per LRT radiją.LRT.LT portalo „Gyvenu taupiau“ rubrika.LRT faktaiAUKSINIS PROTASVed. Živilė Kropaitė

Pokalbyje Rasa Jusionytė su Sonata Šulce, verslo konsultante, rašytoja, istorike, gide po kitonišką Vilnių, mama (nes tai juk savotiška profesija!) aptaria kaip žmonės geba keisti profesijas skirtingais gyvenimo etapais ir kad tai yra didžiulė dovana sau. Ar būna baisu? Žinoma. Sonata dalinasi jau ankstyvoje paauglystėje išmoktomis pamokomis apie darbą ir dabar, matydama kaip auga ir keičiasi jos klientai, dalinasi kas, jos manymu, svarbiausia, kuriant tokią karjerą, kurios į nieką nekeistum.   Sonata taip pat yra lektorė pokyčių programos moterims rudens sesijoje, kuri startuoja jau rugsėjo 22 dieną, registruotis programai gali čia: kadaraidarykgerai.lt/pages/online-pokyciu-programa-moterims   Jei norisi daugiau tokių pokalbių ir ne tik klausytis, bet ir atsidurti moterų bendruomenėje, prisijunk į klubą: kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese 

Išskirtinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – ypatingas svečias. Šįkart studijoje apsilankė Splito „Hajduk“ komandos treneris Valdas Dambrauskas, su kuriuo kalbėjomės apie jo darbus Splite, laimėtą Kroatijos taurę, Lietuvos rinktinės rungtynes ir problemas bei palietėme dar daug kitų temų. Taip pat ketverte – 15min žurnalistai Gintaras Radauskas, Mantas Krasnickas ir Marius Bagdonas. 00:00 Įžanga 00:51 V.Dambrausko ir futbolininkų trumpos atostogos 14:23 Krepšinis ir sportinis principas 20:46 Trenerių konfliktai 22:00 Nusivylimas dėl futbolo ir kas kaltas? 29:16 0:2 – ar reikia ieškoti pozityvo? 38:56 Iš kur ištraukti mentalitetą? 49:48 Darbas rinktinėje VS darbas klube 56:50 Kaip prikelti rinktinę? 58:50 Sunkus Lietuvos trenerių kelias 1:14:54 Koks treneris yra V.Dambrauskas? 1:19:19 Koks futbolas – geras futbolas? 1:25:19 Splito dominavimas taurės finale 1:32:53 Lietuvos klubų situacija 1:39:00 Ką rinktinei prognozuoja lažybininkai? 1:40:30 „Viaplay“ prizų dalybos 1:42:10 Sunkiai suvokiama „Hajduk“ reikšmė 1:48:50 Kas Splite yra V.Dambrauskas 2:00:45 Gintaro atsisveikinimas #KONKURSAS Praėjusią savaitę klausėme, koks bus Lietuvos ir Liuksemburgo rungtynių rezultatas. Kad pralaimėsime 0:2, atspėjo Tomas Veščiūnas, kuriam atitenka „Viaplay“ pusės metų prenumeratos kodas. Šios savaitės klausimas: kiek įvarčių per dvejas artimiausias rungtynes prieš Turkiją ir Farerų salas praleis Lietuva? Laimėtojas bus išrinktas burtų keliu, o jam atiteks šias rungtynes transliuojančios platformos VIAPLAY kodas, leisiantis žiūrėti sportą, filmus ir serialus visą pusmetį!

LRT RADIJO laidų vedėją Agnę Skamarakaitę, ko gero, galima drąsiai vadinti daugiausiai žmonių šiuo metu esančių Ukrainoje pakalbinusia vedėja. Kodėl svarbu kalbini Ukrainoje esančius žmones?„Yra tiek daug informacijos, kad norint šitą karą galima stebėti kaip tiesioginę transliaciją” — apie Rusijos karą prieš Ukrainą sako atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis. Jis su kolegomis iš visiems prieinamų šaltinių internete — kaip kad vaizdo įrašų ir nuotraukų socialiniuose tinkluose, žemėlapių, satelitinių nuotraukų — renka informaciją apie karinių dalinių judėjimą, naudojamus ginklus, nuostolius ir archyvuoja medžiagą, kaip būsimus Rusijos vykdomų karo nusikaltimų prieš Ukrainą įrodymus. Apie tai su Luku Andriukaičiu, JV-ų analizės centro „Atlantic Council“ Skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotu direktoriumi, kalbasi Sigita Vegytė.Į Lietuvą kasdien plūstant tūkstančiams pabėgėlių iš Ukrainos. Jų priėmimas neįsivaizduojamas be šimtų savanorių. Kaip šiuo metu atrodo darbas ukrainiečių registracijos centre?Lietuva kol kas džiaugiasi gyventojais, kurie ukrainiečius priima į savo būstus. Šį rytą socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pranešė, kad karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį. Ar kitų šalių gyventojai taip pat priima ukrainiečius į savo namus?Ved. Rūta Kupetytė

Šiandien Nebegėdos bendraįkūrėja Beata Tiškevič ir psichoterapeutė psichologė seksologė Laura Butvilaitė kalbasi apie porų santykius. Ar svarbu kalbėtis poroje ir kaip pradėti tai daryti? Kaip kalbantis tarpusavyje atsikratyti kaltinimų vienas kitam? Erotinės fantazijos – ar reikėtų būti atviriems ir pasidalinti jomis su partneriu(-e), ar geriau pasilikti jas sau?