Podcasts about mokykla

Kokia ateitis po Pasaulinio Gailestingumo kongreso numatyta Išganytojo kalvai Vilniuje? Kuo ši buvusi apleista vieta ypatinga? Tiesioginėje laidoje iš kongreso dalyvauja: Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, Bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė, Piligrimų centro direktorė Lina Šapauskienė.Ved. Rūta Kupetytė

17-ą kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Kaip apdovanojimus priėmė geriausiais pripažinti aktoriai?Pirmadienį šalies abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino antrąją dalį – rašė rašinį. Kaip vertinamas šis egzaminas?Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Kasdien. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.Ved. Marius Eidukonis

Dalis regionų ir mažesnių miestelių mokyklų šiemet baigia paskutinius savarankiškus mokslo metus – nuo rugsėjo jos taps didesnių mokyklų skyriais. Pagrindinė priežastis: mokinių nuolat mažėja, o artimiausiais metais didesnio vaikų skaičiaus regionuose nesitikima. Sprendimus mokyklas prijungti prie kitų ugdymo įstaigų šiandien priima vis daugiau skirtingų savivaldybių. Prieš ketverius metus, kai tuometinė valdžia pradėjo spartesnę mokyklų tinklo pertvarką ir buvo uždarytos kelios dešimtys mokyklų, regionuose kilo didelis pasipriešinimas, šiandien vyrauja kur kas daugiau tylos nei aktyvizmo. Anuomet mažųjų mokyklų bendruomenės per kelias paras surinko tūkstančius parašų prieš planuojamus mokyklų jungimus.Dabar situaciją lemia ne tik politiniai sprendimai, bet ir demografija. Mokykla, kurioje mokosi mažiau nei 60 vaikų, praktiškai nebegali veikti savarankiškai. Net ir anksčiau įsteigti mokyklų skyriai kai kuriose savivaldybėse jau uždaromi, nes juose taip pat sparčiai mažėja mokinių. Švietimo informacinės sistemos duomenys rodo spartų mokyklų nykimą kaimiškose vietovėse. 2015–2016 mokslo metais Lietuvoje veikė 1182 mokyklos – 684 miestuose ir 498 kaimuose, praėjusiais mokslo metais jų buvo likę tik 890: 627 miestuose ir vos 263 kaimuose. Kitaip tariant, per dešimtmetį kaimuose neliko beveik pusės visų mokyklų.Tuo pat metu daugėja vaikų, kurie mokosi mokyklų skyriuose. Prieš dešimt metų tokiuose skyriuose mokėsi 1,64 proc. visų mokinių, pernai jų jau buvo 2,33 proc. – apie 7300 vaikų.Pačių skyrių prieš dešimt metų buvo 270. Bet jau 2020-2021 mokslo metais jų šoktelėjo iki daugiau nei 300. Daugiausia skyrių – 307 – radosi 2022-2023 m. m. Bet nuo praėjusių mokslo metų vėl stebimas jų mažėjimas ir šiais mokslo metais liko 290 skyrių. Vis dėlto, kad skyrių rasis daugiau, rodo ir tai, jog daugėja įvairių tipų mokyklų, kuriose vienam vaikui tenka nuo 20 iki 105 kvadratinių metrų ploto.Tiesa, bendro sprendimo, kaip elgtis su tuštėjančiomis kaimų ar nedidelių miestelių mokyklomis, Lietuvoje nėra. Vienos savivaldybės mažesnes mokyklas prijungia prie didesnių, kitos steigia jungtines mokyklas, trečios renkasi vis daugiau vaikų pavėžėti į tolimesnes ugdymo įstaigas. Kai kuriose savivaldybėse į mokyklas kasdien vežama jau nuo 50 iki 75 proc. visų mokinių. Tačiau kartu vis dažniau keliamas klausimas, ar ilgos kelionės į nuo vaikų nutolusią mokyklą iš tiesų pagerina vaikų savijautą, emocinę sveikatą, galimybę išsimiegoti ir užtikrina geresnę ugdymo kokybę?LRT radijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Šakių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Varėnos rajono, Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kumečių kaimo bendruomenė, kurioje lankėsi FM99, per 22 metus perpus sumažėjo – iš 128 narių liko 65. Mokykla uždaryta, ambulatorija iškeliavo. Bet kapela „Kaimynai" vis dar groja, kvartetas „Sidabrinė gija" dainuoja, o į repeticijas iš Alytaus atvažiuoja žmonės, kurie čia randa tai, ko mieste nebelieka.

Pirmadienį Vilniuje minint „DNR dienas Lietuvoje“ paskelbti ir apdovanoti XIX-ojo kasmetinio mokinių darbų konkurso nacionalinio etapo laimėtojai. Nugalėtojomis tapo Emilija Kasparovičiūtė ir Liepa Preidytė. Viena jų vienoliktokė, kita - dvyliktokė. Viena – iš Šalčininkų, kita – iš Vilniaus.Tai įkvepiantis atvejis. Bet čia kyla natūralus klausimas, ar gali Lietuvoje daugiau mokinių rimčiau prisiliesti prie mokslo, dalyvauti solidžiuose konkursuose? Ar mūsų šalyje galima būtų siekti ir pasiekti tokio tikslo, kad mokiniai prisiliestų prie rimtų mokslinių projektų? Ar Lietuvos mokyklos ir jų mokytojai pajėgūs padėti mokiniams nerti į rimtus mokslo vandenis ir siekti mokslo aukštumų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Liepa Preidytė, Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos vienuoliktokė, ir Emilija Kasparovičiūtė, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos abiturientė, bei biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Alytaus muzikos mokyklos mokytojai kviečia į kalėdinį koncertą „Senuosius metus palydint“, kuris vyks gruodžio 19 d. 17.00 val. Vakaro programoje – klasikinė ir pramoginė muzika, jauki šventinė nuotaika.

Alytaus muzikos mokykla kviečia į sakralinės muzikos festivalio koncertus! Apie tai FM99 studijoje kalbame su mokyklos direktore Gabriele Dambauskaite.

„Politikai žurnalistus vertina pagal savo moralės ir etikos supratimą, o viešojo intereso gynimas dažnu atveju jiems neaktualus“, – sako radijo stoties FM99 įkūrėjas ir vadovas Liudas Ramanauskas. Kodėl neretai politikai žiniasklaidą laiko priešu?„Norėdamas išgirsti kitą, turi apriboti savo laisvę“, – kalbėdamas apie tarpusavio susikalbėjimą visuomenėje, sako Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos ir filosofijos mokytojas, poetas Albinas Galinis. Mokykla šiemet švenčia 80-metį.Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai?„Sveikatos paslaugų rinka yra identiška kitai, irgi neveikiančiai rinkai jau iš kultūros industrijos sektoriaus – meno rinkai“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Šią savaitę minėjome Lietuvos baleto šimtmetį. Kaip prasidėjo lietuviško baleto istorija ir kuo jis gyvena šiandien?Nedemokratiškai veikiančios politinės jėgos ir populistinės partijos geriau ir greičiau mokosi vienos iš kitų nei liberalesnę politinę kultūrą demonstruojantys politikai, akcentuoja Slovėnijos istorikas, rašytojas, vertėjas ir politikos apžvalgininkas Luka Lisjak Gabrijelčič. Todėl, pasak jo, ankstyvas ir aktyvus, nenuilstantis pilietinis pasipriešinimas yra ypač svarbus. Vakar ir šiandien Vilniuje vyksta Kultūros asamblėjos inicijuotas demokratinio pasipriešinimo forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiandien nedideliame Čuhujivo mieste, esančiame dvidešimties kilometrų atstumu nuo Charkivo, turėjo pradėti veikti kartą jau sprogdinta ir ką tik naujai atstatyta mokykla, tačiau jos durys taip ir neatsivėrė. Vakar į mokyklą smogę Rusijos dronai pastatą iš dalies vėl sugriovė. Per ataką niekas nežuvo, keturi žmonės buvo sužeisti.Įvykio vietoje lankėsi LRT bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas, su juo kalbėjosi Alisa Guseva.

„Mokykla yra mūsų visuomenės atspindys“, - sako vilnietė istorijos mokytoja Erika Meškauskienė ir papildo, kad kiekvienas laikmetis formuoja savitas asmenybes. O jei skundžiamės, kad su mūsų vaikais kažkas negerai, atsigręžkime į save ir paklauskime savęs, ką darome ne taip. Kita pašnekovė - pradinių klasių mokytoja šiaulietė Daiva Žičkienė pasakoja, kad sunkų darbą atperka vaikų meilė ir noras bendrauti. Ji primena visiems: „Raskime kokybiško laiko savo vaikams“. O mokytojos keliu Daiva pasuko, kai nerado, kas mokytų jos autistišką sūnų.Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Apie kasdieninį darbą ir meilę mokiniams, apie nesibaigiančias reformas, nuolatinį mokymąsi ir apie tai, kokie svarbūs kiekvieno mūsų pasirinkimai – pokalbis laidoje, skirtoje Mokytojo dienai.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Seime – per nenumatytą posėdį – parlamentarams pristatytos trys į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlomų asmenų kandidatūros. Kas trejus metus teismo sudėtis atnaujinama trečdaliu. Daugiausia klausimų kelia Seimo pirmininko Juozo Oleko į teisėjus pasiūlyta jo bendrapartiečio Juliaus Sabatausko kandidatūra.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad nuo rugsėjo darbą pradėjusią Vokietijos brigados karių vaikams Vilniuje skirtą mokyklą lanko apie 50 vaikų, juos ugdo tiek iš Vokietijos atvykusios pedagogės, tiek vietinės specialistės.JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsitikrino ministro pirmininko Benjamino Netanyahu paramą plataus masto Gazos taikos planui, bet abu lyderiai perspėjo, kad Izraelis „užbaigs darbą“ prieš „Hamas“, jei palestiniečių kovotojų grupuotė atmes susitarimą.Ved. Darius Matas

Vaikų užimtumas vasarą. Ar reikia juos ugdyti papildomai, stengtis pasivyti mokslų srityje?LRT RADIJO laidoje „10-12“ – psichologė, švietimo ekspertė Audronė Kancė-Grdzelišvili ir pradinių klasių mokytoja Raminta ŽliobienėVed. Urtė Korsakovaitė

Telšių Žemaitės gimnazijos anglų kalbos mokytoja, vienuoliktokų auklėtoja Elena Kakanauskienė siūlo mokykloms atsisakyti socialinei veiklai skiriamų valandų, per kurias moksleiviai eina savanoriauti įmonėse ar įvairiose nevyriausybinėse organizacijose. Pasak mokytojos, savanorystės skatinimas per prievartą – nepasiteisina, dalis mokinių parašus klastoja, o mokytojai dar turi ir detektyvais dirbti. LRT RADIJO laidos „10-12“ diskusijoje – Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Jūratė Sereičikienė, Moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis, Nacionalinio švietimo nevyriausybinių organizacijų tinklo vadovė Judita Akromienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė.Ved. Edvardas Kubilius

Kai švietimo sistema bando priimti visus, vis dar yra paauglių, kurie į ją neįsilieja. Lietuvoje veikia dvi jaunimo mokyklos, į kurias perkeliami mokymosi ar elgesio sunkumų turintys jaunuoliai. Jų amžius nuo 12-os iki 21-erių metų. Jose mokosi 219 paauglių ir jaunuolių.Kai kurie socialiniai darbuotojai, dirbantys su gatvės vaikais ir paaugliais, įsitikinę, esą tokių vaikų koncentravimas vienoje vietoje neretai sukuria „probleminių komandą“, kuri iš naujo mokosi nusikalsti. Nors jaunimo mokyklose bandoma padėti – siūlomos alternatyvios pamokos, individualus dėmesys – daugumai mokinių tai tampa tik dar vienu atskirties ženklu.Kai kurie tokių mokyklų mokiniai dalijasi, neva vietoje pagalbos jie šiose mokyklose dažniau patiria chaosą, abejingumą ar net smurtą. Neretai pamokų jie nelanko, trina laiką prekybos centruose arba įsivelia į neteisėtą veiklą. Jaunimo mokyklų pedagogai stengiasi, bet dažnai jų pastangų nepakanka prieš sisteminius iššūkius ir bendrą motyvacijos stoką.Tad klausimas išlieka: ar jaunimo mokykla yra šansas pakeisti kryptį, ar tylus pripažinimas, kad sistema ne visus nori ar moka priimti? Ir ar tikrai jaunimo mokyklas reorganizavus į suaugusiųjų mokyklas (tokių šiuo metu Lietuvoje yra 12-a, o jose mokosi 3485 mokiniai nuo 7-erių iki 21-erių metų) padėtis kardinaliai pasikeistų? O gal tai nori tiesiog atsikratyti „nepatogiaisiais“?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos direktorė, laikinai einanti Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorės pareigas, Tomas Kurapkaitis, socialinis darbuotojas, dirbantis su gatvės vaikais, amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ vadovė Dalia Beigienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pirmą kartą Lietuvoje bus surengtos „Traktorių dakaro“ lenktynės. Po pusantro mėnesio Žasliuose, Kaišiadorių rajone planuojama varžysis iki 30-ies ekipažų. Dalyviai negalės startuoti už Europos Sąjungos paramą įsigytais traktoriais, negalės naudoti vadinamojo „žalio“ dyzelino. Taip pat, šiose lenktynėse neleidžiama varžytis Rusijos ir Baltarusijos gamybos traktoriais.Suomijoje, kai kuriose kitose šalyse yra „Senjorų fizinio aktyvumo krepšeliai“. Dalis specialistų tokią praktiką siūlo taikyti ir Lietuvoje. T.y. kompensuoti išlaidas sporto inventoriui, narystėms sporto klubuose, dalyvavimui grupinėse treniruotėse, transportui iki sporto ar laisvalaikio vietų, taip pat tam tikriems užsiėmimams, plaukimo baseinų bilietams, sporto renginiams.Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – pokalbis apie tai, kur šiandien dingsta spauda iš viešųjų erdvių ir kaip kultūros įstaigos gali tapti šiuolaikiniu knygnešiu. Vinco Kudirkos muziejus imasi eksperimento – grąžina knygyną į miestelį, kurio istorinis kodas yra kova už lietuvišką žodį, spaudą, laisvę skaityti ir kalbėti lietuviškai. Kudirkos Naumiestyje 1904-ais metais knygnešys Antanas Baltrušaitis įkūrė vieną pirmųjų legalų knygyną Lietuvoje.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje, eksponuojami fotomenininko Virgilijaus Šontos darbai. Fotografijų ciklas pavadintas „Mokykla – mano namai“. Jose - sovietmečiu fotografuoti vaikai, kurie mokėsi pagalbinėse mokyklose-internatuose.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Mariaus Baranausko „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje eksponuojami fotografo Virgilijaus Šontos fotografijų ciklas „Mokykla – mano namai“.Kelis mėnesius klaipėdiečiai rinko pačias klaipėdietiškiausias knygas. Pagaliau žinomi konkurso rezultatai.LMTA periodiniame mokslinių straipsnių rinkinyje „Ars & Praxis“ pasirodė muzikologo Eirimo Veličkos parengta pianistės Ievos Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ recenzija, kurioje muzikologas atranda daug netikslumų, muzikos istorijos ir teorijos klaidų. Kaip muzikologo pastebėtus faktus vertina knygos autorė ir kodėl sudėtinga parašyti meno populiarinimo knygą?Rokiškyje jau dvejus metus galima išgirsti simfoninį orkestrą, kuriame groja ir mokiniai, ir mokytojai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Pirmą kartą išvydę šią Tarpukario mokslų šventovę nustemba, ne iškart supranta, kad žiūri į mokyklą. Abejingų jos istorijai nelieka, nes ji vienintelė tokia Lietuvoje.Tai pasakojimas apie unikalią mokyklą ir apie didelę vieno žmogaus svajonę savo gimtinei padovanoti mokyklą. Kai Laurynas Radziukynas buvo mažas, į mokyklą ėjo nelabai turėdamas kuo apsiauti. Kaip susiklostė jo gyvenimo kelias, kad vėliau jis galėjo nusipirkti ne tik batus, bet ir per Atlantą perplukdyti ir pastatyti mokyklą.Ši laida yra mokymų ir mentorystės programos “LRT RADIJO AKADEMIJOS 2024-ieji” tęsinys.Autorius Giedrius BernatavičiusRedaktorė Vita LičytėMontažo režisierius Pijus JuškaArchyvinių laikraščių ištraukas įgarsino Adomas Šimkus ir Giedrė ČiužaitėNuotraukos autorius Giedrius Bernatavičius

Kaip atrodo gyvenimas Tailando salėje? Apie iškovotą diržą ir jo nusipirkimą, apie beveik nupūtą koją dėl bakterijos pasigavimo. Priklausomybė cukrui ir riešutų sviestui per plauką valgymą iš konteinerio. Kaip atrodo pasiruošimas kovai, susitaikymas su pralaimėjimais. Iš kur atsirado beefas su Maslobojev ir kodėl reikėjo Jungle Kinge?Support the Show.

Lenkijoje, Suvalkuose atidaroma lietuviška mokykla. Tiesa, kol kas tik pirmoji mokyklos klasė. Pernai pastatą miesto centre nupirko Lietuvos vyriausybė, suremontuotas ir pritaikytas mokyklai. Tam skirta apie pusantro milijono eurų. Nuo 2020 m. Suvalkuose veikia lietuviškas darželis, dabar jį lanko beveik 40 vaikų. Iki tų metų vaikai Suvalkuose lankė lenkiškus darželius. Dabar ir pirmokams sudaryta galimybė lankyti lietuvišką mokyklą.Raseinių rajone lankytojams atidaromas ilgiausias ir aukščiausias šalyje Lyduvėnų tiltas. Gyventojai galės vaikščioti apatine tilto dalimi, čia vyks ir ekskursijos.Alkoholinių gėrimų, cigarečių ir kitų tabako gaminių kainos per pastaruosius kelerius metus didėjo ne taip sparčiai, kaip kitų prekių ir paslaugų. Dėl to šiuos žalingus sveikatai produktus reikia branginti labiau, o surinktus papildomus pinigus skirti krašto apsaugai.Taip sako Seimo narys Aurelijus Veryga – vienas iš tokios idėjos autorių. Klausimas klausytojams - ar reikia branginti alkoholį ir cigaretes?Atlyginimų augimą dažnai lydi verslininkų nerimas, kad užmokestis kyla, o darbuotojų produktyvumas - ne. Kaip jį didinti? Ar sunkus darbas Lietuvoje lygus produktyvumui? Apie tai „Verslo laike”.Lietuvos dailininkų sąjunga su europarlamentaro P. uštrevičiaus biuru rengia meno kūrinių aukcioną, skirtą paremti Ukrainos karo fronto paramedikus. Trečdalis surinktos sumos bus skirta darbų autoriams už panaudotas medžiagas. Likusi dalis bus pervedama organizacijai „Blue Yellow“.Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Dubajuje pirmą kartą išsamiai diskutuota apie klimato kaitos poveikį visuomenės sveikatai. Plačiau, apie tai, kodėl dėl klimato kaitos sergame, rubrikoje „Naujienų žemėlapis“Ved. Rūta Kupetytė