Podcasts about Muzika

Įsibėgėjo 76-asis Berlyno kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi kūriniai iš daugiau nei 80 šalių. Kokios temos šiemet plačiausiai aptariamos festivalyje? Kokios politinės žinutės vyrauja? Pokalbis su kino kritiku Gediminu Kukta.Anykščiuose susibūrusi roko grupė Čigongo meistras šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. Muzika grupės nariams – tai ne tik hobis, bet ir būdas įprasminti dienas. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą", – sako grupės lyderis Mykolas Tursa, su kuriuo pasikalbėti susitiko kolegė Simona Ševčenkaitė.„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo Facebook sienoje atsidūręs įrašas apie kompozitoriaus Dominyko Digimo šių metų Vasario 16-ajai sukurtą kūrinį „Aušros choras“ sukėlė kultūros bendruomenės pasipiktinimą. D. Digimas sako, kad jo kūrinys neturi jokios pozityvios konotacijos su partija „Nemuno aušra“ ir, kad kompozitorius nesutinka būti tapatinamas su šia politine jėga, taip pat teigia, kad kūrinys buvo panaudotas neatsiklausus, be leidimo, todėl prašo, kad šis R. Žemaitaičio įrašas būtų pašalintas. Pokalbis studijoje su kūrėju D. Digimu, teisininke Vilija Viešūnaite ir komunikacijos ekspertu Liutauru Ulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šimtmetį pasitinkantį vengrų kompozitorių bei ypatingo moliusko formos įkvėptą naują operos teatrą Vietname.Ved. Gerūta Griniūtė

Šįkart tarp leidybinių naujienų – dar viena „Goldbergo variacijų“ versija, ypatinga ir įdomi. O taip pat, Turkijos krantų ir Norvegijos fiordų muzikinių kultūrų susidūrimas; minimalistinis maksimalizmas solo fortepijonu ir belgiškas džiazas, puikiai suderinantis tromboną su gitara.Ved. Domantas Razauskas

Šeštojo Pemzos sezono pradžiai nusprendėme šiek tiek pasikrapštyti po skyles žmonių galvose. Ne metaforines, ne alegorines, bet fizines.  Pasirodo, kad tai yra itin turtingą istoriją turintis menas/mokslas. Tokią turtingą, kad mes epizode pagrandome tik paviršiuje, tikėdamiesi, jog susidomėjusius klausytojus paskatinsime savarankiškoms studijoms. Ne paties veiksmo, o jo istorijos, žinoma. Epizode sužinosite apie šios procedūros ištakas bei tai kaip mes, lietuviai, atrodėme europiniame kontekste, kur trepanacija, arba skylių darymas galvose, buvo toks įprastas kaip aspirino tabletė šiandien. Na, o galiausiai pažvelgsime ir vieną palyginus neseną įvykį, sukėlusį keistų interpretacijų tam tikrų žmonių tarpe. Jo kontekste epizodą savotiškai galima traktuoti ir kaip savotišką pavojaus signalą/perspėjimą. Gero klausymo! Muzika ir garsai: adiiswanto, freesound_community, Luminous Presence, nickpanek, rugstudiorecords. Vizualas: @korinavaicikone

Da li je vaš posao glupost?

Režisierius Aleksandras Špilevojus Londone pristato premjerą „Sorry For My English“. Aktoriai gyvena skirtingose Europos valstybėse (Lenkija, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Moldova), yra pabėgėliai iš skirtingų valstybių. Kaip teigia režisierius ir scenarijaus autorius Aleksandras Špilevojus, spektaklis buvo kuriamas remiantis asmeninėmis pabėgėlių istorijomis. Pokalbis su režisieriumi.Šiaulių dailės galerijoje veikia grupinė tapybos paroda „Adhezijos”. Čia savo darbus pristato 7-ios jaunosios kartos menininkės. Nors tapybos darbai bendros temos neturi, autores vienija tarpusavio ryšiai. Taip atspindimas parodos pavadinimas „Adhezijos“, kuris lotynų kalba reiškia skirtingų medžiagų paviršių sukibimą. Pasak menotyrininkų, tokios grupinės šiuolaikinių dailininkų parodos nedažnos. Visos septynios menininkės Šiaulių galerijoje savo darbus eksponuoja pirmą kartą. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinius papildė Lietuvos hiphopo grupės „G&G Sindikato“ dainos „Muzika, kuri saugo“ rankraštis. Artefaktas muziejui perduotas kaip paramos Ukrainai iniciatyvos dalis ir Lietuvos visuomenės solidarumo su Ukraina ženklas. Pokalbis apie idėją su grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėju, vokalistu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru.Vilniaus Menų Spaustuvėje šiandien (01 28) - premjera - rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, čia stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“. Tai – pirmasis Žygimanto Kudirkos režisuojamas spektaklis, tyrinėjantis teatro ir realybės santykį. Ar įmanoma nusisukti nuo tikrovės ir nerūpestingai „šokti visą gyvenimą“? Ar teatro salėse nėra langų todėl, kad teatras atsisako matyti pasaulį? Spektaklio repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolegė Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

U 101. epizodi gošća je Ines Tanović, bosanskohercegovačka rediteljica, scenaristica i producentica, koja je diplomirala dramaturgiju na Akademiji scenskih umjetnosti u Sarajevu i članica je Udruženja filmskih radnika BiH od 1988. godine. Njen prvi dugometražni igrani film “Naša svakodnevna priča” / Our Everyday Life prikazan je na više od 45 međunarodnih festivala, osvojio brojne nagrade i bio je bosanskohercegovački kandidat za Oscara 2015, a drugi dugometražni igrani film “Sin” otvorio je 2019. 25. Sarajevo Film Festivala i bio bh. kandidat za Oscara u kategoriji međunarodnog filma.Ines Tanović je bila predsjednica Udruženja filmskih radnika FBiH i BiH te je dugo aktivna u razvoju i promociji bh. filmske industrije. Danas je direktorica Filmskog centra Sarajevo, koji je pravni sljednik 3 producentske kuće Sutjeska film, Bosna film i Studio film i koja čuva arhivu bh. igranih i dokumentarnih filmova. Razgovarale smo o institucionalnoj nebrizi i sistemskom uništavanju kultrure i o tome kako naše filmsko naslijeđe nestaje pred očima dok se Filmski centar BiH danas bori za goli opstanak. Ines govori i o institucionalnoj nebrizi, pritiscima investitora i borbi da se prostor na Jagomiru ne pretvori u još jednu betonsku novogradnju. Također govorimo i o Fondaciji za kinematografiju koja je već tri godine u blokadi, nepostojanju Zakona o filmu u BiH, te nekompetentnosti političara na vlasti da razumiju kompleksnost filmske industrije i njene tehničke i prozivodne zahtjeve. Razgovarale smo o:00:00:00 Teaser i najava00:04:15 Filmski centar je pravni sljednik producentskih kuća Sutjeska filma, Bosna filma i Studio filma00:12:22 Studio Sutjeska filma u Jagomiru je uništen u ratnom periodu 00:15:28 Negativi svih bh. filmova se nalaze u arhivima u BG i ZG, jer BiH nikada nije imala Laboratoriju za obradu filmova00:20:30 Donacijama sam pokrenula proces digitalizacije filmskih traka00:25:20 Čišćenje zaraženih filmskih traka je vrlo skup i dugotrajan proces 00:32:50 Filmska industrija je vrlo skupa i kompleksna i nekompetentni ljudi iz politike ne mogu o njoj odlučivati00:36:30 Kako se radi restauracija filmova i "čitanje svjetla"?00:44:10 "Bitka na Neretvi" je bio najskuplji produkcijski filmski projekat u bivšoj zemlji00:50:10 Filmski centar i Muzej filma imaju ogroman turistički i obrazovni potencijal a filmska umjetnost treba da budu dio školskog kurikuluma00:56:00 Mi 30 godina nemamo kulturnu politiku, a političari su nesposobni da se koriste kulturom i filmom kao propagandom01:07:32 Za kulturu ima novaca u budžetu, ali je vode nekompetentni ljudi koji ne znaju šta je kultura01:17:12 Nama fali server na kojem bi se nalazili svi filmovi iz našeg arhiva01:22:10 Plan je da napravimo Studio za obradu tona, da naši filmaši ne moraju ići u Sloveniju da urade mastering01:24:37 BH Content Lab je bio najbolji projekat za film u ovoj zemlji01:29:34 Već 3 godine Fondacija za kinematografiju je blokirana zbog budžetskih inspekcija koje vode Kafkin proces s nama 01:32:10 Zakon o filmu se mora donijeti i filmom se moraju baviti kompetentni ljudi koji razumiju filmsku industriju______________

Kaip tampama poete? Apie savo kūrybos kelią nuo žurnalistikos, roko operų iki eilėraščių rašymo pasakoja Indrė Valantinaitė. Jos kūryboje subtiliai dera garsas ir vaizdas, stebuklo laukimas ir fizikos dėsniai. Pirmieji vaikiški eilėraščiai priminė užrašytas strofas be žodžių. Debiutinis rinkinys „Žuvim ir lelijom“ (2006) nustebino savitu moters žvilgsniu ir žodynu.Naujausioje (jau penktojoje) poezijos knygoje „Gimiau su dviguba širdim“ (Rašytojų sąjungos leidykla, 2025) nuaustoje iš nuojautų, šviesos ir jos atspindžių, autorė siekia „išmokti skaityti dangų“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Podcast aflevering met Tsjechische volksmuziek

LRT OPUS laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į ryškiausius besibaigiančių metų muzikos įrašus. Ved. Ramūnas Zilnys.

Podcast aflevering met Tsjechische volksmuziek

Selma Alispahić, jedna od najznačajnijih i najvažnijih glumica u Bosni i Hercegovini i regiji gošća je u ovoj epizodi podcasta.Svoje glumačke korake započela je u Dramskom studiju tuzlanskog Narodnog Pozorišta, odakle je sa samo 16 gdoina otišla studirati glumu na Akademiju scenskih umjetnosti u Sarajevu. Diplomirala je u klasi Bore Stjepanovića, sa samo 20 godina, kao najmlađa glumica u bivšoj Jugoslaviji. Karijeru započinje u sarajevskom Narodnom Pozorištu, a na početku rata vraća se u Tuzlu i odlazi u London, gdje je živjela. Igrala je u Royal National Theatre, Complicite theatre, Young Vic Theatre, Royal Festival Hall,snimalka radio drame na BBC radio itd. Po povratku u Bosnu i Hercegovinu na poziv redatelja Safeta Plakala 1998. postaje članica novoosnovanog teatra Sarajevskog ratnog teatra SARTR. U svom matičnom teatru odigrala je niz glavnih uloga u predstavama i kultnu predstavu "Ay Carmela“. Igrala je u brojnim filmovima i serijama, a osim na engleskom igrala je i na italijanskom i turskom jeziku. Radila je kao profesorica na Glume na Akademiji dramskih umjetnosti u Tuzli, zatim na SSST University, a odd 2021. profesorica je na fakultetu za Games Development and Design (SSST University) na predmetima Character Development and Design i Acting and Action Analysis. Autorica je knjige „Korak po korak do velike tišine“ o velikoj američkoj pjesnikinji Silviji Plat. Zanimljivo je i da je završila postdiplomski studij na Odsjeku za komparativnu književnost Filozofskog fakulteta u Sarajevu i 2015. godine stekla zvanje Doktora književno-historijskih nauka. Razgovarale smo o:00:00:00 Teaser i najava00:03:41 Odlazak na ASU u Sarajevo sa 16 godina, sa 20 godina je najmlađa dipl. glumica u bivšoj Jugoslaviji 00:13:10 Odlazak u London na početku rata i prve uloge na West Endu00:21:33 Moja prva uloga u Royal National Theatru je bila Andromaha 00:29:50 Povratak iz Londona 1997. i poziv Safeta Plakala za rad u tek osnovanom SARTR-u00:38:12 Predstavu "Ay Karmela" smo odigrali 200 puta u 25 gradova BiH00:44:29 Englezi su me naučili da su glumci storytelleri00:49:12 Moja majka, profesorica ginekologije, usadila mi je disciplinu00:56:30 Iako je igrala sa slavnim imenima, na svjetskim scenama svjesna je prolaznosti života, ali i slave01:03:01 Postdiplomski na komparativnoj književnosti01:08:58 Uloga Milice Babić, supruge Ive Andrića, u seriji Tihomira Stanića01:17:11 Kultura sjećanja na zlo koji smo proživjeli u ratu '90tih01:26:25 30 godina nakon Daytona mi živimo i dalje u agoniji mira01:36:40 Moj film "Ay Karmela" nije dobio podršku od Fondacije za kinematogarfiju01:41:15 Snimala sam i igrala na engelskom, italijanskom i turskom jeziku01:46:08 Igram představu u Istri koprodukciju o Paoli Preradović______________

Podcast aflevering met Tsjechische volksmuziek

Podcast aflevering met Tsjechische volksmuziek

Pozveme vás na koncert mladého, talentovaného zpěváka a muzikanta Petra Perka, který se uskuteční v sobotu 20. prosince v 17:00 hodin na letošních Královských vánočních trzích na Velkém náměstí v Hradci Králové. Byla by opravdu velká škoda si nechat tohle vystoupení ujít.Všechny díly podcastu Host ve studiu můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Pozveme vás na koncert mladého, talentovaného zpěváka a muzikanta Petra Perka, který se uskuteční v sobotu 20. prosince v 17:00 hodin na letošních Královských vánočních trzích na Velkém náměstí v Hradci Králové. Byla by opravdu velká škoda si nechat tohle vystoupení ujít.

Javni sklad RS za kulturne dejavnosti (JSKD) že desetletja skrbi za razvoj zborovske dejavnosti otrok in odraslih. S projektom Potujoča muzika pa ustvarja posebno priložnost za mladinske zbore, ki jim v zadnjih letih namenja posebno pozornost. Potujoča muzika je bila prvič izvedena leta 2011, projekt pa izvaja sklad na dve leti. Posvečen je Svetovnemu dnevu zborovske glasbe, ki je na drugo nedeljo v decembru in predstavlja največjo prireditev te vrste pri nas. Njeno sporočilo – solidarnost, mir in razumevanje, dopolnjujejo umetniško vrednost, vse skupaj pa zborovsko petje uteleša na najlepši način. Na 7. Potujoči muziki bo v Cankarjevem domu nastopilo petnajst izbranih mladinskih zborov iz vse Slovenije – približno 450 pevcev, ki se na koncert pripravljajo že od septembra. Posamično so se srečali na eni od regijskih vaj, 14. decembra pa bodo na odru Gallusove dvorane združili glasove v mogočno pevsko celoto.

Podcast aflevering

Exclusive Radio Maestral Takeover by Jeff aka Moveks for the legendary show "Muzika na Struju" by Stari Jarac Papa Gogo. Deep groove, progressive atmosphere and a selection that takes you through a real underground house drive.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Podcast aflevering met Tsjechische volksmuziek

Magazín: Sbírka Krabice od bot; koncert Muzika pomáhá; Průkopnictví jako forma misie. Hovoří: Dalibor Hála, Jana Turzíková, Roman Mazur.Tento podcast můžete podpořit na https://radio7.cz

Radijo stoties FM99 studijo svečiai – Jaunimo simfoninio orkestro „Svajonė“ vadovė Daiva Martikonytė ir dirigentas Vytautas Kiminius.

Podcast aflevering met Tsjechische volksmuziek

U ovom izdanju podkasta, Korzo, družimo se sa Biljanom Krstić, jednom od najistaknutijih interpretatorki tradicionalne muzike Balkana. Velikim koncertom u Beogradu, 9. novembra, Bilja je proslavila dva velika jubileja - 50 godina karijere i 70. rođendan. O koncertu nazvanom „Sve boje glasa“ Bilja Krstić razgovara sa Borisom Rabrenovićem. Zoran Stošić iz Zagreba će nas podsetiti na neke starije pesme koje se i danas rado slušaju i koje su ostale relevantne kroz neka nova izdanja. Von Boris Rabrenovic.

Podcast aflevering met Tsjechische volksmuziek

Podcast aflevering met Tsjechische volksmuziek

Audiovizualiųjų menų centre lapkričio 5 d. 17.15 val. koncerte „FREYLEKH!" pianistas Gintaras Januševičius pasakos įkvepiančias žydų kilmės kompozitorių gyvenimo istorijas. „Mano močiutė buvo žydė, išgyvenusi antrąjį pasaulinį karą. Ši programa - tai jos šypsenos, optimizmo, tvirtumo atspindys" - teigia pianistas. Kviečiame pasiklausyti pokalbio su G. Januševičiumi.

Podcast aflevering met Tsjechische volksmuziek

U novoj epizodi Njuz Podkasta ulazimo u srž apsurda: od novog, istorijskog stajlinga Aleksandra Vulina koji je šokirao javnost, do organizovanih SNS kontrablokada gde se "spontani narod" krije ispod kapuljača i bije ispod zastave. Analiziramo intervju Aleksandra Vučića za nemačke medije gde ponovo testira granice istine, kao i pritiske na RTS koji su stigli čak i do dečijeg programa. Da li je tužiteljka zaista plaćala pečenje i parfeme službenom karticom? Zašto se glumcima u Narodnom pozorištu zabranjuje politika? Pridružite nam se u još jednoj gorko-smešnoj analizi srpske stvarnosti.

„Maminka mě od malička nutila dělat muziku – hrál jsem už někdy v sedmi letech v hudebce na piano. Nějak extra mě to nebavilo, chuť dělat muziku jsem dostal později, až při studiích na gymnáziu. Tehdy jsem se rozhodl, že se jí budu věnovat vážněji,“ vzpomíná skladatel, jazzový pianista a dirigent Milan Svoboda. S hotovou maturitou tak začal studovat konzervatoř.

Tri decenije Beograda, muzike i sporta – sažeto kroz iskustvo jednog čoveka. U 334. epizodi Pojačala Ivan Minić razgovara sa Ivanom Lončarevićem, čovekom koji već decenijama vodi paralelne karijere: sportski komentator i novinar sa jedne, a graditelj alternativne muzičke scene kroz Pop Depresiju sa druge. Lončarević otvara ključne prelomne tačke svoje priče, od preko 1600 snimljenih epizoda i formata, do toga kako je Pop Depresija izrasla iz radijske emisije u izdavačku kuću i koncertnu praksu, prateći autore poput Ane Ćurčin, Kralja Čačka, Gazorpazorpa i Prototipa te energiju pokreta Hali Gali. Govori o mentorstvu i tome zašto se karijera ne gradi instant receptima, o realnosti komentarisanja iz skučenih kabina i vrednosti pripreme, kao i o Beogradu i sceni kroz tri decenije. Rezultat je sažet, iskren i koristan vodič kroz istrajnost, ukus i odgovornost prema zajednici. O čemu smo pričali: - Najava razgovora - Početak razgovora - Kad porastem biću - Velikani fudbala - Sportski velikani - Sport nekad i sad - Situacija u zemlji - Muzika 80tih i 90tih - Beograd nekad i sad - Fakultetski dani - Rad na radiju b92 - B92 iz mog ugla - Romantičarski pristup - Početak pop depresije - Event organizacija - Ulazak u izdavaštvo - Teški periodi - Zaključak razgovora Podržite nas na BuyMeACoffee: https://bit.ly/3uSBmoa Pročitajte transkript ove epizode: https://bit.ly/3VzmrhI Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu: http://bit.ly/2LUKSBG Prijavite se na naš YouTube kanal: http://bit.ly/2Rgnu7o Pratite Pojačalo na društvenim mrežama: Facebook: http://bit.ly/2FfwqCR Twitter: http://bit.ly/2CVZoGr Instagram: http://bit.ly/2RzGHjN

„Zažila jsem extrémně raketový start,“ připouští zpěvačka a několikanásobná držitelka ceny Anděl. „Bojovala jsem s tím, jak navázat na ten obrovský úspěch, který mělo debutové album,“ přiznává Lenny. Jak její kariéru ovlivnilo covidové období? V čem budou speciální chystané podzimní koncerty? A co si ráda zpívá ve sprše? Poslechněte si rozhovor.Všechny díly podcastu Host Lucie Výborné můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

V Oděse se za ruské invaze zrodila nová tradice: vítání dne libozvučnou klavírní hudbou. O víkendech se za úsvitu na břehu moře scházejí stovky lidí, aby přivítaly nový den plný válečných nejistot pozitivně. Muzika pro ně není turistickou atrakcí, ale spíš tolik potřebnou terapií.Všechny díly podcastu Zápisník zahraničních zpravodajů můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Kako radoznalost može da postane tvoja karijera? U 330. epizodi Ivan razgovara sa Milovanom Dekićem – User Research Lead-om u Nordeusu, koautorom bestseler knjige „Design Thinking – kako da stvarate proizvode koje ljudi žele“ i jednim od pionira UX istraživanja u mobilnim igrama na ovim prostorima. Ovo je prva od dve epizode koje će biti posvećene Milovanovom životu i karijeri. Kroz otvoren i živ razgovor, Dekić deli svoj put od detinjstva u Vranju, opsesije muzikom i košarkom, preko školskih izazova i otkrivanja strasti za učenjem, do studija političkih nauka i akademske karijere, koju je napustio zbog nedostatka praktične primene istraživanja. Govori o svojim formativnim iskustvima, važnosti izlaska iz zone komfora, prototipisanju i eksperimentisanju, mentalitetu prema greškama i neuspehu, kao i o lekcijama iz bihevioralne ekonomije koje primenjuje u radu. Epizoda je bogata primerima iz prakse, pričama iz muzičke i omladinske subkulture 90-ih i ranih 2000-ih, ali i uvidima o tome kako posmatranje korisnika i validacija problema mogu da unaprede svaki proizvod ili ideju. Rezultat je inspirativan i neposredan portret čoveka koji spaja radoznalost, istraživačku disciplinu i kreativni pristup rešavanju problema. Teme u epizodi: - Najava razgovora - Početak razgovora - Kad porastem biću - Muzika i odrastanje - Školske muke - Studije i uticaji - Muzika i forumi - Rad na fakultetu - Odluka o doktoratu - Zaključak razgovora - Ulazak u Nordeus Podržite nas na BuyMeACoffee: https://bit.ly/3uSBmoa Pročitajte transkript ove epizode: https://bit.ly/47nl1xS Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu: http://bit.ly/2LUKSBG Prijavite se na naš YouTube kanal: http://bit.ly/2Rgnu7o Pratite Pojačalo na društvenim mrežama: Facebook: http://bit.ly/2FfwqCR Twitter: http://bit.ly/2CVZoGr Instagram: http://bit.ly/2RzGHjN

Muzika darbe: kada ji padeda, o kada trukdo susikaupti?Europos solidarumo korpuso programa kviečia jaunus žmones prisidėti prie visuomenės gerovės, savanoriaujant vietinėse ar tarptautinėse iniciatyvose Europoje ar už jos ribų.LRT Faktai: dėl Rusijos skleidžiamos propagandos, Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje diskutuojama, ar reikia uždrausti susirašinėjimų programėlę „Telegram“.Prieš kelias savaites nuskambėjus istorijai apie šuniuką Gausą, kurį šeimininkai užkasė gyvą, visuomenininkai siūlo griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Maisto ir veterinarijos tarnybą per ketvirtį pasiekia iki trijų šimtų pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais, pusė pasitvirtina.Sprendžiant benamystės problemą, Suomija Europoje yra pirmūnė. Tai, ką ši valstybė daro stengdamasi, kad būtų kuo mažiau benamių, pasaulyje žinoma kaip „Housing first“ arba lietuviškai „Pirmiausia – būstas“ modelis. Tai reiškia požiūrį, kad benamiams arba žmonėms, gyvenantiems ant benamystės slenksčio, pirmiausia reikia suteikti būstą. Tada padedama susitvarkyti su kitomis problemomis, pavyzdžiui, priklausomybėmis ar nedarbu.Ved. Ignas Andriukevičius

Martina Serreqi ishte e ftuar në emisionin “Back to the Beginning” me Kozeta Kurtin në Top Albania Radio, ku ndau me publikun rrugëtimin e saj artistik, nga hapat e parë në muzikë deri tek momentet që e kanë formësuar si artiste. Në një atmosferë të ngrohtë dhe reflektuese, Martina foli për pasionin që e shtyu drejt artit, sfidat me të cilat është përballur dhe mënyrën si ka evoluar stili i saj muzikor ndër vite. Ajo theksoi rëndësinë që kanë për të sinqeriteti dhe ndjeshmëria në krijim, duke e parë muzikën si një formë rrëfimi personal që shkon përtej zërit dhe melodisë.

Një emision ku si asnjëherë më parë mendimet dhe fjalët vijnë si në jetë, të pacensuruara…Mirë, ndoshta pak të censuruara. “Pardon my French” nga Jonida Alickolli, të cilës i bashkohet në moderim Arbër Çepani, ku e vetmja gjë që nuk dinë të bëjnë është të flasin frengjisht! Surpriza e këtij sezoni është Lei Kraja. Moderatorja i bashkohet dyshes sonë dhe një gjë është e sigurtë, të qeshurat dhe surprizat janë të garantuara.

Kozeta Kurti, një nga “pioneret” e para të radiove private në Shqipëri, që në fund të viteve ‘90-të, kthehet në Top Albania Radio pas 17 vjetësh me “Back to the Beginning”. Ky format e nisi rrugëtimin edhe në 2020-ën, fiks në të njëjtën periudhë me pandeminë globale “Covid 19”-të, por me sa duket kjo është koha e duhur.

Kozeta Kurti, një nga “pioneret” e para të radiove private në Shqipëri, që në fund të viteve ‘90-të, kthehet në Top Albania Radio pas 17 vjetësh me “Back to the Beginning”. Ky format e nisi rrugëtimin edhe në 2020-ën, fiks në të njëjtën periudhë me pandeminë globale “Covid 19”-të, por me sa duket kjo është koha e duhur.

Chiki Liki Tu-a oslavujú 30 rokov. Kapela, ktorá v roku 1995 vstúpila na scénu je nositeľom odkazu predošlej undergroundovej tradície. Pri tejto príležitosti sme sa stretli so zakladateľom Chiki Liki Tu-a Martinom Višňovským a Michalom Kaščákom z Bez ladu a skladu, ktorí v tomto roku oslávia 40 rokov od svojho vzniku. Dve kapely, ktoré patria k sebe.