POPULARITY
Vengrų kompozitorius György Kurtágas (g. 1926) švenčia 100-mečio jubiliejų. Dar jaunystėje originaliai sintezavęs kai kuriuos Bartoko ir Weberno muzikos elementus, Kurtágas sugebėjo išlikti originaliu balsu Vakarų muzikos pasaulyje, o jo autoritetas tolydžio augo. Lakoniška raiška ir kondensuota ekspresija būdinga visam jo rekordiškai ilgam kūrybos keliui. Beje, György Kurtágas komponuoja ir sulaukęs tokio amžiaus.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.
„Galėčiau pasakyti, kad išradome būdą sukurti analoginę grybų animaciją. Arba galėčiau patentuoti „Mikio grybų kino techniką“ ir prieš 20 metų tai būtų visiškai normalu“, – sako Vilniuje gyvenantis kino kūrėjas Miki Ambrozy, kuris savo darbe panaudotus mikroorganizmus vengia vadinti savo „bendradarbiais“.Filme „Telieka tik pėdsakas“, kartu su garso menininke Gaile Griciūte jis užfiksavo tai, kaip savo sode bando kompostuoti kino juostą, pasitelkdamas plastiką skaidančius dirvožemio grybus. Šio eksperimento rezultatas – netikėti ir stebinančiai gražūs vaizdai, tik išgauti ne cheminiu, o natūraliu būdu.„Nors filmo iš dalies nebeliko juostoje, jo pėdsakai ir toliau cirkuliuoja ekologinėje sistemoje. Kaip apibūdinti šį sudėtingą ryšį?“ – klausia autoriai.Vengrų kilmės menininkui, tyrinėjančiam eksperimentinį ekologinį kiną, įdomi vadinamoji „neaugimo poetika“. Savo kūriniuose jis ne tik kelia klausimus apie žmogaus ir gamtos santykį, bet ir permąsto patį kūrybos procesą: nuo sumanymo iki naudojamos įrangos, cheminių medžiagų iki archyvo, kuris, nekenkdamas aplinkai laikui bėgant suirtų.Su Mikiu Ambrozy susitikome jo studijoje pasikalbėti apie kiną, gamtą, kūrybą ir vidurio bei rytų Europos tapatybę neramiais laikais.Aut. Vaida Pilibaitytė
Šiauliuose Žaliūkių malūnininko sodyboje pristatyta tautodailininkės Sigitos Milvidienės austų kaklaryšių paroda.„Paaugliai yra turbūt patys išrankiausi skaitytojai“, – sako ne vieną knygą paaugliams parašiusi teisininkė Aušrinė Tilindė,„Prospekto“ galerijoje atidaroma kolektyvinė paroda „Mobilumai kadre ir už kadro“ ir pristatomas Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2025 metų metraštis „Lietuvos fotografija“.Vilniuje pristatoma didžiųjų lietuviškų skarų, atspindinčių kiekvieną Lietuvos regioną, kolekcija.Socialinių paslaugų centre „Klaipėdos lakštutė“ įvyko molinio miestelio atidarymo šventė ir Advento skaitymai.Kaip bibliotekos gali prisidėti prie demokratinių visuomenės pamatų stiprinimo ir demokratinių procesų visuomenėje puoselėjimo?Kokia buvo žiniasklaidos orbanizacijos Vengrijoje pradžia? Pokalbis su protestavusiu ir už tylos minutes eteryje atleistu radijo laidų vedėju Attila Mong.Ved. Marius Eidukonis
Šių metų trumpametražių filmų industrijos renginio „Baltic Pitching Forum“ šalis viešnia – Vengrija. Forume dalyvauja kino prodiuseris, kino gamybos kompanijos BODDAH vadovas Gábor Osváth. Pokalbis LRT KLASIKOS studijoje apie kūrybos galimybes Vengrijoje ir kintančias kultūros politikos aktualijas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „TikTok“ iniciatyvą, skirtą jauniesiems klasikinės muzikos talentams garsinti, bei Varšuvoje važinėjantį ypatingą Šopeno pianistų konkurso tramvajų.Ketvirtadienį paaiškėjo 2025-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo vengrų rašytojas László Krasznahorkai, kurio dvi knygas „Šėtoniškas tango“ bei „Priešinimosi melancholija“ išleido „Kitos knygos“. Švedų akademijos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad laimėtojas yra „didis rašytojas, atstovaujantis Vidurio Europos tradicijai, kuri tęsiasi nuo Kafkos iki Thomas Bernhardo, ir pasižymintis absurdu bei groteskišku ekscesu“. Apie tai, kokios politinės srovės ir literatūrinės tendencijos lėmė šio rašytoją triumfą, kalbamės su 15min.lt knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu.Kaune penktadienį prasideda tarptautinis festivalis „Kaunas Blues“. Festivalio metu bliuzas skambės ne tik Kauno sporto halėje, bet ir stoties rajone. Vienoje iš tokių neįprastų koncertams vietų su festivalio rengėju ir sumanytoju Žilvinu Švarpliu susitiko ir pasikalbėjo kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė
Vengrų kapitalo energetikos bendrovė „MET Group“, veikianti iš Šveicarijos, siekia įsigyti „Achemos grupę“. Ekspertai sako, kad sandoris turėtų būti vertinamas po padidinamuoju stiklu, nes naujiems savininkams atiteks ir prieiga prie uosto. Įspėjama, kad tai gali būti ir geopolitinis žingsnis, o pati vengrų kompanija siejama su Viktoru Orbanu ir oligarchais, būta ir rusiško šešėlio.Ar vengrams turėtų būti leista įsigyti „Achemos grupę“?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas, seimo narys matas maldeikis, apžvalgininkai Marius Laurinavičius ir Paulius Gritėnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Seimo narys Matas Maldeikis, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.Ved. Marius Jokūbaitis
Vengrų pasaką „Karalius Žaliabarzdis“ seka aktorė Lilija Žadeikytė.
Vengrų pasaką „Nemarumo troškęs karalaitis“ seka aktorė Lilija Žadeikytė.
Vengrų pasaką „Žąsiaganė karalienė“ seka aktorė Lilija Žadeikytė.
Martin Widmark. Knygos „Sekliai Lasis ir Maja. Deimantų paslaptis“ ištrauka. Skaito Edita Zizaitė. Vengrų pasaką „Mano tėvo vestuvės“ seka Vladas Bagdonas.
Turino Teatro Regio orkestro koncertas Turine. Diriguoja Marin Alsop. Programoje Johanneso Brahmso 3 „Vengrų šokiai“, „Variacijos Haydno tema“ ir Simfonija Nr. 4 e-moll. Ved. Marius Šinkūnas.
Vengrų pasaka „Nemarumo troškęs karalaitis”. Pasaką seka aktorė Lilija Žadeikytė.
Vengrų kompozitoriaus Gyorgy Ligeti chorinė muzika,laidą parengė Živilė Stonytė.
Viktoro Šebeštjeno knygos „Leninas. Intymus diktatoriaus portretas“ aptarimas. Vengrų kilmės rašytojas V. Šebeštjenas pateikia sudėtingos, negailestingos, šaltos ir drauge aistringos asmenybės paveikslą, suteikia naujų atspalvių suvokti 1917-ųjų revoliucijai – tam istoriniam momentui, po kurio pasaulis pasikeitė visiems laikams. Tai išsami biografija, pagrįsta ne Lenino politinių sprendimų analize, bet bandymu įsigilinti į jo asmenybę. Diskusiją moderuoja istorikas doc. dr. Nerijus Šepetys.Įrašyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 15 d.
Vengrija – laidos šerdis, aplink kurią susidėliojome grojaraštį. Praėjusią savaitę Vengrijos sostinėje Budapešte vyko 65-asis šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forumas „Tarptautinė kompozitorių tribūna“, kur ir Lietuvos radijas dalyvauja nuo 1996 metų. Apie šiųmečius rezultatus visai netrukus, po to – Vengrų muzikos patriarcho Ferenczo Lissto muzika Vengrijos patriarchams Rakociams. Paskui eteryje liesis vengrų čardašo karaliaus Roby Lakatos įrašai. Tradicinės vengrų muzikos puoselėtojas, smuikininkas, improvizatuotojas ir aranžuotojas tradicinę romų muziką pavertė koncertiniu stiliumi, ne gana to, sujungė jį su klezmeriu ir džiazu.
Vengrija – laidos šerdis, aplink kurią susidėliojome grojaraštį. Praėjusią savaitę Vengrijos sostinėje Budapešte vyko 65-asis šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forumas „Tarptautinė kompozitorių tribūna“, kur ir Lietuvos radijas dalyvauja nuo 1996 metų. Apie šiųmečius rezultatus visai netrukus, po to – Vengrų muzikos patriarcho Ferenczo Lissto muzika Vengrijos patriarchams Rakociams. Paskui eteryje liesis vengrų čardašo karaliaus Roby Lakatos įrašai. Tradicinės vengrų muzikos puoselėtojas, smuikininkas, improvizatuotojas ir aranžuotojas tradicinę romų muziką pavertė koncertiniu stiliumi, ne gana to, sujungė jį su klezmeriu ir džiazu.
Vengrų režisierius Csaba Kaelis apie pastatytą odę. Šiuolaikinis menas: monologas ar dialogas? Jūratės Baranovos kultūros komentaras. Kuo gyvena Lietuvos kultūros sostinė – Panevėžys. Pokalbis su fotomenininku Antanu Sutkumi.
Vengrų režisierius Csaba Kaelis apie pastatytą odę. Šiuolaikinis menas: monologas ar dialogas? Jūratės Baranovos kultūros komentaras. Kuo gyvena Lietuvos kultūros sostinė – Panevėžys. Pokalbis su fotomenininku Antanu Sutkumi.
Šios laidos tema: Operos ir anti-operos. Vengrų kilmės kompozitorius Djerdis Ligetis ir jo opera „Didysis siaubūnas” (Le Grand Macabre).
Šios laidos tema: Operos ir anti-operos. Vengrų kilmės kompozitorius Djerdis Ligetis ir jo opera „Didysis siaubūnas” (Le Grand Macabre).