Atviras žvilgsnis į šiuolaikinės muzikos tikrovę. Šarūno Nako ir Mindaugo Urbaičio laida šeštadieniais 22.07 val. per LRT KLASIKĄ.
Danų kompozitorė Puce Mary (g. 1989) ir amerikiečių pianistas Davidas Tudoras (1926-1996) labai skirtingi artistai, tačiau juos sieja elektroninė muzika. Itin įtakingas avangardinio repertuaro atlikėjas Tudoras vienas pirmųjų ėmėsi elektroninės kūrybos namų sąlygomis, pasitelkdamas kuklias anuometines priemones. Garso meno propaguotoja Puce Mary tai daro šiuolaikiškai, miksuodama gyvai ir siekdama begalinės transformacijos įspūdžio.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) karaliavo keletą dešimtmečių, o jo įtakai paklūsdavo įvairių šalių kompozitoriai. Vis dėlto, paraleliai gyvavo ir niekaip su juo nesusijusios alternatyvos, kitoks požiūris į kūrybą ir muziką. Natūralu, kad Boulezo įtaka tolydžio silpnėjo, nors ir dabar Vakarų avangardinėje muzikoje neretai išnyra Boulezo skelbtos idėjos ir raiškos būdai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) dirigavo daug romantinės muzikos veikalų, todėl ir jo paties muzikoje galima įžvelgti didingų savybių, atkeliaujančių iš ankstesniųjų laikų. „Kartais pasitelkiu jau pabaigto kūrinio fragmentą, dėl kažkurių priežasčių likusį nepanaudotą arba tik labai trumpai panaudotą. Ir tada jį skiepiju, kad atsirastų kitas augalas. Tai tarsi akimirkos, paimtos iš vienokio konteksto ir patalpintos į kitokį, kad ten pasidaugintų“, – teigia Boulezas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) rašė nemažai tekstų apie savo kompozicijas. 1959 m. jis paskelbė esė „Sonata, ko tu nori iš manęs“, jos pavadinimui panaudojęs 18 a. prancūzų filosofo Bernard‘o Le Bovier de Fontenelle‘io sparnuotą frazę, populiarią įvairiais istoriniais laikotarpiais. Toje esė Boulezas komentavo savo Trečiąją sonatą fortepijonui (1957) – atviros formos novatorišką ir niekad nepabaigtą kompoziciją, paveiktą Joyce‘o, Mallarmé ir Kafkos idėjų, sukonstruotą kaip originalus labirintas, kuriame pianistas klaidžioja paties pasirinktais maršrutais.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje domėjosi konkrečiąja muzika, bet po to kone visas tos rūšies kompozicijas išbraukė iš savo kūrinių sąrašo. Vis dėlto, ta praktika jam padarė įtaką, kurios poveikis aptinkamas ir vėlesnėje kūryboje. Boulezas parašė instrumentinių opusų su magnetofono juosta ir gyva elektronika, kur ji panaudota itin subtiliai, virsdama vos girdimais virtualių aidų ir akustinių veidrodžių ornamentais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo 30-ies, kai sukūrė patį žinomiausią savo veikalą – kamerinę kantatą „Plaktukas be šeimininko“, iškart iškėlusią jį į aukščiausią avangardinių kompozitorių rangą. Tai devynių dalių ciklas kontraltui ir šešiems instrumentams, panaudojus tris siurrealisto René Char‘o (1907-1988)eilėraščius iš to paties pavadinimo knygos, išleistos 1934 metais.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) sugebėjo vartoti visiškai naują muzikos kalbą ir kūrybos techniką, tačiau sykiu liko atviras daugybei praeities muzikinės raiškos būdų: galbūt kaip tik tai buvo jo skiriamasis bruožas visą gyvenimą. Laidoje pristatoma viena svarbiausių jo kompozicijų „Répons“ („Atsakymai“) šešiems solistams, ansambliui ir gyvajai elektronikai: kūrinys lyginamas su giminingais amžininkų Europoje ir Amerikoje opusais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje buvo aštrialiežuvis ir beatodairiškas kritikas, drąsiai į miltus sumaldavęs užkliuvusius autoritetus. Jo teorinio įniršio taikiniais tapdavo netgi mokytojai – jam tiesiogiai dėstęs Olivier Messiaenas ir ypatingą technologinę įtaką daręs Arnoldas Schoenbergas, kurio serijinio metodo absoliutumo Boulezas niekad neneigė. Vis dėlto, būta ir visai kitokio atvejo: Boulezas tiesiog dievino Antoną Weberną ir jo muziką.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo vienas imliausių, atkakliausių ir nuosekliausių serializmo praktikų ir ideologų, išradingai plėtojęs Schoenbergo ir Weberno idėjas. Laidoje aptariamas bene scholastiškiausias Boulezo laikotarpis, pasitelkus ir keleto jo amžininkų – amerikiečio Miltono Babbitto, vokiečio Karlheinzo Stockhauseno ir italo Luigi Nono – atvejus ir perspektyvas.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Pierre'as Boulezas (1925-2016) yra vienas ryškiausių ir ispūdingiausių 20 amžiaus pabaigos artistų. Avangardinės kompozicijos ir interpretacijos lyderis, klasikinių operų ir simfonijų dirigentas, aštrus muzikos ir visuomenės kritikas bei nepaprastos galios organizatorius. Jo 100-mečiui rengiamas specialus „Modus“ laidų ciklas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Radikaliai pakitus klausymosi galimybėms ir įsigalėjus srautinėms interneto platformoms, muzikos pasiūla pasiekė ligtol nematytą lygį. Tai plečia klausytojų skonį ir įpročius, kartu atskleidžia anksčiau galbūt nepastebėtas klausymosi puses. Klasikinės muzikos gerbėjai neretai renkasi nepretenzingą produkciją, susijusią su romantinės saloninės muzikos ir šiandienos pop bei ambientinės muzikos standartais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Vokiečių pianistas Herbertas Henkas (1948-2025) pasišventė vien naujausiai ir avangardinei muzikai. Jo skambinimas labai jautrus ir išraiškingas, pasižymintis rafinuočiausių štrichų įvairove. Herbertas Henkas rašė knygas ir išleido virš 50 albumų su Hauerio, Antheilo, Boulezo, Cage‘o, Stockhauseno, Nancarrow, Iveso ir kitų autorių muzika, kurių dauguma laikomi neabejotina interpretacijos klasika.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Kompozitorė Gabriela Ortiz (g. 1964) yra bene žymiausia dabarties Meksikos autorė, šįmet tiesiog apipilta Grammy apdovanojimais. Studijavusi tėvynėje, vėliau mokslus tęsė Londone ir Darmštate. Ortiz muzika labai gyvastinga, traukianti garsiausius dirigentus, joje daug užuominų į populiariuosius stilius – nuo meksikietiško folkloro ir roko iki afrikietiškų ir afrokaribietiškų skolinių. Ortiz neabejinga politikai ir istorijai, ją domina ryškūs herojai ir kovos: nuo pilietinių karų iki šiandienos feminizmo.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Kompozitorius Ahmed Essyad (g. 1938) augo ir mokėsi Maroke, o vėliau ilgam išvyko į Paryžių, iš kurio į gimtinę grįžo tik senatvėje. Jis savitų elektroakustinių, orkestrinių ir kamerinių kūrinių autorius, sukūręs ir keletą operų. Muzikoje derina berberišką rafinuotumą su vakarietiškomis estetikomis: „Balsas – tai kūnas, net jei kartais sakoma, kad jis perteikia ir skustuvo aštrumą. Balsą galima justi visoje muzikoje, bent jau virtualų.“Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Laidoje pristatomi du originalių sudėčių Niujorko naujosios muzikos ansambliai – Exceptet ir International Contemporary Ensemble (ICE). Jie atlieka niujorkiečių Katerine Balch (g. 1991) ir Kate Gentile (g. 1986) muziką.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Emocinga ir išraiškinga austro Albano Bergo (1885-1935) muzika nepaprastai populiari, nepaisant jos kalbos dažno komplikuotumo. Dalis Bergo kūrinių – opera „Vocekas“, Lyrinė siuita styginių kvartetui, Kamerinis koncertas ir ypač Smuiko koncertas – jau seniai tapę etaloniniais pirmavaizdžiais daugybei kitų kompozitorių. Laidoje skamba dalis pirmųjų šių kompozicijų įrašų, padarytų prieš 90 metų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Žmonės nesusimąsto, kad šiais laikais su naujausia muzika dažniausiai susitinka kino filmuose. Tačiau jiems rašantys kompozitoriai nesitenkina tik tokia kūryba, aktyviai reikšdamiesi ir kituose žanruose. Laidoje aptariama, ką koncertų salėms siūlo kino kompozitoriai: Howard Shore (g. 1946), Danny Elfman (g. 1953), John Williams (g. 1932), Joe Hisaishi (g. 1950) ir James Newton Howard (g. 1951).Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Kompozitoriai instrumentalistai, ko gero, pati seniausia kompozitorių padermė – ankstesniais amžiais visi kompozitoriai kuo nors grojo ir dainavo. Tačiau šiais, susiaurintų specializacijų laikais, viskas tarsi apsiverčia aukštyn kojomis, o aktyviai muzikuojantys instrumentalistai jau senokai nebesudaro kompozitorių bendruomenės daugumos. Laidoje aptariami penki įvairių šalių kompozitoriai kontrabosininkai, atstovaujantys labai skirtingiems požiūriams ir estetikoms.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Vokiečių avangardo kompozitorės turi ryškius balsus, įgaunančius vis daugiau svarumo šiuolaikinės muzikos horizontuose. Carola Bauckholt (g. 1959) itin jautri supančiam pasauliui – gamtos garsams ir balsams, taip pat ją dominančių kompozitorių muzikai. Isabel Mundry (g. 1963) renkasi metafizinių apibendrinimų kelią – filosofuoja apie laiko trapumą ir takumą, dabartį ir tolimą praeitį. Adriana Hölszky (g. 1953) nyra į tekstų ir dramų sūkurį – aptikdama begalines minties ir garso erdves, neretai paradoksalias šiandienos ir vakardienos jungtis.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Koncertai orkestrui pradėti kurti prieš 100 metų – pirmasis buvo vokietis Paulis Hindemithas, 1925 parašęs tokio žanro kūrinį. Vis dėlto, šis formatas reikalauja nepaprastai gero amato išmanymo, todėl per 100 metų koncertų orkestrui atsirado ne tiek jau daug. Laidoje aptariami naujausi koncertai orkestrui, kurių autoriai yra amerikietė Jennifer Highdon (g. 1962), anglas Robinas Holloway‘us (g. 1943), australas Carlas Vine‘as (g.1954), prancūzas Pascalis Dusapinas (g. 1955) ir kinas Tanas Dunas (g. 1957)Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Defunensemble įkurtas 2009 metais ir dabar laikomas viena svarbiausių Suomijos šiuolaikinės muzikos grupių. Tai elektroakustinės muzikos kolektyvas, neakademiškai jungiantis naujosios muzikos rūšis į naują, konvencijas laužančią kokybę, užsakantis ir atliekantis suomių ir kitų šalių kompozitorių muziką.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
„Bet aš nenoriu turėti reikalų su pakvaišėliais, pareiškė Alisa. Na, nieko nepadarysi, tarė Katinas, visi mes čia kvaištelėję. Aš kvaištelėjęs. Tu kvaištelėjusi. Iš kur žinai, kad aš kvaištelėjusi, paklausė Alisa. Turėtum tokia būti, tarė Katinas, antraip nebūtum čia atsidanginusi.“Anglų rašytojas Lewisas Carrollas 19 amžiaus viduryje turbūt negalėjo įtarti, kad jo absurdo, gėrio ir siaubo kupini pasakojimai vaikams apie Alisą taps vienais įtakingiausių tekstų šių laikų kompozitoriams.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Kai 2019 metų balandžio 15 dieną kyla gaisras Paryžiaus Notre-Dame katedroje, atrodo, kad tai tiesiog nelaimingas įvykis. Tačiau po jo sekantys įvykiai – kovido epidemija, rusų invazija Ukrainoje – tą šventovės gaisrą paverčia pranašišku liūdnos epochos simboliu. Laidoje pristatomos septynios įvairių kraštų kompozitorės, bandant aptarti, ar jų pastarojo laikotarpio muzikoje esama kokių nors nerimo ir lemties atgarsių.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Sunku patikėti, bet graiko Iannio Xenakio 1978-ųjų elektroninis opusas, sukurtas legendinėje Kiolno radijo elektroninės muzikos studijoje, skamba gerokai senoviškiau, negu netrukus po to ten atsirasiantys jaunesnių kompozitorių darbai. Laidoje aptariamos vokiečių Yorko Höllerio (g. 1944) ir Michaelio Obsto (g. 1955), prancūzo Luco Ferrari (1929-2005), korėjietės Younggi Pagh-Paan (g. 1945) ir brito Jonathano Harvey (1939-2012) kompozicijos, sukurtos Kiolne ir, manytina, žyminčios elektroakustinės muzikos naujos eros pradžią.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Elektronikos jungtis su gyvų instrumentų sfera jau nuo pat pradžių domino kompozitorius. Laidoje aptariami kūriniai fleitai solo kartu su įvairiausiomis elektronikos idėjomis: nuo seniausio Bruno Madernos opuso 1958 metais, etapinės Karlheinzo Stockhauseno operos scenos 1983 metais, iki naujesnės Kajos Saariaho kompozicijos 1992 metais ir pastarųjų dienų Wang Lu darbo 2021 metais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Garsioji japonų pianistė Aki Takahashi (g. 1944) drąsiai imasi naujosios stilistikos kompozicijų, interpretacijas paversdama tiesiog etaloninėmis. Laidoje pristatomi jos skambinami du 20 amžiaus novatoriai – italas Giacinto Scelsi (1905-1988) ir graikas Iannis Xenakis (1922-2001). Mąsli ir įtaigi Scelsi fortepijoninė muzika gana netikėtai papildo jo gerokai radikalesnių kamerinių ir orkestrinių kompozicijų pasaulį. Ekstremaliai komplikuota, užburiančios energijos ir išradingumo Xenakio pianistika žymi tolimiausias gyvo atlikimo ribas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
XIX amžiuje kone visi dirigentai buvo kompozitoriai – vėliau ši perskyra tarp profesijų gilėjo. Vis dėlto komponuojantys dirigentai nėra retenybė.Amerikietis dirigentas ir kompozitorius Michael Tilson Thomas (g. 1944) klausia: „Menininko gyvenime yra du pagrindiniai laikotarpiai. Pirmasis yra savęs kūrimas. Antroji, sunkesnė dalis – nueiti kelią. Kaip išlaikyti viziją, ją auginti ir ja dalytis?“Venesuelietis dirigentas ir kompozitorius Gustavo Dudamel (g. 1981) teigia: „Taip, klasikinė muzika turi žavų techninį sudėtingumą. Bet galiausiai svarbu tai, ką tu jauti ir ką žmonės suvokia. Turime panaikinti žmonių baimes dėl klasikinės muzikos. Ji gali būti intelektuali, tačiau jos poveikis yra dvasinis.“Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Vokiečių ansamblis „MusikFabrik“ kartais imasi visiškai netikėtų idėjų. Prieš keletą metų ansamblio nariai tarsi pakeitė profesijas, išmokdami groti keisčiausiais instrumentais, dainuoti ir netgi šokti. Jie atliko vieną neįprasčiausių operų istorijoje – amerikiečio Harry Partch‘o (1901-1974) muzikinį teatrą „Įniršio iliuzija“ (Delusion of the Fury). Tai tarp 1965 ir 1966 metų kurtas „sapnų ir iliuzijų ritualas“, kuriame kompozitorius panaudoja japonų ir etiopų folklorines istorijas, jas traktuodamas originaliai ir net ekscentriškai. Žanras sujungia tragediją ir farsą, o autorius teigia tokiu būdu „įveikęs savo pyktį pasauliui“.Aut. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Pietų Afrika dėl ilgametės tarptautinės izoliacijos, taikytos dėl apartheido politikos – labai pavėluotai atsidūrė šiuolaikinės muzikos žemėlapyje. Tačiau per pastaruosius 30 metų kai kurie šalies kompozitoriai pelnė Vakarų pasaulio pripažinimą. Laidoje pristatomi keturi iš jų: Hendrik Hofmeyr (g. 1957), Andile Khumalo (g. 1978), Hannes Taljaard (g. 1971) Ir Bongani Ndodana-Breen (g. 1975).Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Šiais laikais dėmesys simfoniniam orkestui – sudėtingam ir neekonomiškam organizmui – gerokai sumažėjęs. Tačiau simfoninė muzika niekur neišnyko, ji kuriama ir atliekama nuolat. Laidoje aptariami trys ryškūs šiuolaikiniai simfonistai: danas Bent Sørensen (g. 1958), anglas Mark-Anthony Turnage (g. 1960) ir amerikietis Andrew Norman (g. 1979).Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Saksofonų kvartetas kai kurių šalių scenose bemaž toks pats populiarus kaip ir styginių kvartetas, nors repertuaro požiūriu labai skiriasi. Laidoje apžvelgiamos amerikietiškos kompozicijos, saksofonų kvartetui sukurtos per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Atkreipiamas dėmesys į konservatyvų ir akademišką stilių, vis labiau įsivyraujantį šio žanro kūriniuose.Ved. Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Charlesas Ivesas (1874-1954) – didžioji ne tik moderniosios muzikos, bet ir apskritai meno istorijos paslaptis. Kone visą gyvenimą nesirūpinęs kūrybos sklaida ir kūręs tiesiog sau, iškilo kaip neįtikėtino masto ir reikšmės novatorius, išradęs ir atskleidęs daugybę dalykų, kurie ir šiandien stebina originalumu. Laidoje skamba Iveso muzika, sukurta tarp 1901 ir 1921 metų: tai bene „archaiškiausias“ „Modus“ grojaraštis per visą ilgametę laidos istoriją.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Ekvadore augęs ir mokęsis kompozitorius Mesías Maiguashca (g. 1938) vėliau persikėlė į Vokietiją. Ten jis kurį laiką dirbo Karlheinzo Stockhauseno asistentu Kiolno radijo elektroninėje studijoje. Tapęs vienu stipriausių tos srities profesionalų, Maiguashca nekartojo vokiškos elektronikos klišių, atsigręždamas į gimtosios šalies kultūrą, istoriją ir politiką. Jo kūriniuose naudojama elektronika ir aplinkos garsai, o kartais neriama ir į etninį instrumentarijų. Nuo pat jaunystės Maiguashca laikomas vienu ryškiausių Pietų Amerikos muzikos vienišių, susikūrusių unikalų kūrybinį identitetą.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Laidoje lyginamos dvi naujos amerikietiškos operos, sukurtos standartiniams teatrams ir disponuojančios visais jau keletą šimtmečių eksploatuojamais reliktais. Johno Adamso (g. 1947) opera „Auksinių vakarų merginos“ sukurta 2017 metais pagal Peterio Sellarso libretą, kuris ir tapo premjeros režisieriumi: joje pasakojama apie aukso karštligės laikus Kalifornijoje 19 a. viduryje. Tobiaso Pickerio (g. 1954) opera „Pabudimai“ sukurta 2022 metais pagal britų neurologo Oliverio Sachso bestselerį: ten kalbama apie 1966-1969 metų įvykius Bronkso ligoninėje, gydant encefalito epidemijos ir miego ligos aukas.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Londone gyvenanti iranietė Mariam Rezaei (g. 1984) yra kompozitorė, rašytoja, performerė, didžėjė ir improvizuotoja. Jos instrumentai – turnteiblai, vinilinių plokštelių sukimo konsolės, su kuriomis Rezaei išgauna ką tik panorėjusi. Labai didelė jos kompozicijų dalis skamba visiškai nepanašiai į elektronininę muziką. Rezaei palengva tolsta nuo įsisenėjusių tokios kūrybos standartų, ironiškai kalbėdama apie „requiem senąjai turnteiblistų gvardijai“, muzikos srautą modeliuodama kaip „greitaeigį garsinį siurealizmą“.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Vabzdžių zvimbimas, upės tėkmė, miško ošimas, transporto triukšmas – visa tai jau seniai tapo muzikos ir garsų meno dalimi. Laidoje aptariami naujausi, šiais metais išleisti tokios produkcijos albumai. Skamba airės Karin Power, kenijiečio KMRU, čikagiškės Lia Kohl, Portlando menininkės Patricia Wolf ir baltimoriškės Austyn Wohlers kompozicijų fragmentai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Arnoldas Schönbergas (1874-1951) – didysis 20 a. kompozitorius, teoretikas, pedagogas ir tapytojas, vienas svarbiausių modernistinės revoliucijos milžinų. Laidoje aptariamas sąlygiškai ramesnis jo gyvenimo tarpsnis po Pirmojo pasaulinio karo Austrijoje ir Vokietijoje, puoselėjant iliuzijas dėl susitvarkiusio gyvenimo ir žengiant į visiškai naujoviškos muzikos laikus.Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Pianistas Simonas Graichy (g. 1985) turi libanietiškų ir meksikietiškų šaknų, tačiau gyvena Paryžiuje. Be įprastinio romantinio repertuaro, jį domina šių laikų fortepijoninė muzika, kurią jis mato ir girdi nelyg iš kinematografo atėjęs artistas, nevengiantis glamūro, sentimentalumo ir ryškaus romantinio gesto.Iš Rusijos kilęs, bet nuo vaikystės Vokietijoje gyvenantis pianistas Igoris Levitas (g. 1987) jau laikomas vienu įdomiausių tiek klasikos, tiek moderniosios muzikos interpretatorių. Jis rengia konceptualias programas, kuriose susitinka Bachas ir Fredericas Rzewskis, Wagneris ir Billas Evansas.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
New Amsterdam Records leidykla veikia Niujorke nuo 2008 metų. Ją įkūrė trys kompozitoriai: Juddas Greensteinas (g. 1979), Sarah Kirkland Snider (g. 1973) ir Williamas Brittelle (g. 1977). Pagrindinis leidyklos tikslas – skatinti klasikinio išsilavinimo muzikantus peržengti tradicines žanrų ribas. Juddas Greensteinas aiškina, kad jie ieško menininkų, „kurių kūryba atspindėtų tikrai integruotą muzikinę įtaką. Kitaip tariant, nenorime klasikinės muzikos, kuri virsta roku, ar elektroninės muzikos su papildomais smuikeliais – norime muzikos, kurioje žmonės būtų kuo individualesni ir nuoširdesni, visiškai atsivertų visai muzikai, kurią mėgsta“.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Nepaprastas, netgi ribinis vokiečių naujosios muzikos ansamblio MusikFabrik meistriškumas nuolatos provokuoja komplikuotas ir retsykiais tiesiog akrobatines kompozitorių idėjas, kaskart vis kitaip plečiančias galimybių horizontą. Ansambliui rašo tituluoti ir sudėtingą muzikos kalbą praktikuojantys autoriai, gal net visai nenorom tokiu būdu kuriantys savotišką avangardo getą, į kurį nauji dalyviai įsileidžiami retai ir atsargiai. Laidoje skamba 1994-2007 metų kūryba, atspindinti to laiko radikaliausias madas ir tendencijas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Perkusiniai ansambliai jau nuo seno klestėjo neeuropinėse kultūrose – kai kada net tūkstantmečius, bet į naująją muziką įžengė tik 20 a. viduryje amerikos avangardistų pastangomis. Kad tai įvyktų ir toks formatas palengva įsitvirtintų, prireikė daug laiko ir įvairių kompozitorių indėlio. Dabar anuomet kurti Edgaro Varèse‘o (1883-1965), Henry Cowello (1897–1965), Johannos M. Beyer (1888-1944), Johno Cage‘o (1912-1992) ir Lou Harrisono (1917-2003) opusai perkusijos ansambliams laikomi neabejotina šiuolaikinės muzikos klasika.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Tarp 1965 ir 1977 Kiolno radijo elektronikos studijoje kuriamos ambicingos ir neretai ilgos trukmės kompozicijos. Tuometinės ten esančios technologijos kompozitoriams suteikia nepalyginamai didesnę nei anksčiau išraiškos laisvę, todėl individualūs stiliai vis labiau skiriasi. Nors kurį laiką čia dar tebekaraliauja Karlheinzas Stockhausenas, vis dėlto, įsitvirtina ir kiti autoriai su naujomis ir laiko dvasią atspindinčiomis idėjomis.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis