Podcasts about jono ju

„Nepriklausoma, drąsi, išsilavinusi, turinti ką pasakyti moteris yra pavojingesnė daliai žmonių nei išsilavinęs vyras“, – svarsto Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė. Kokį specifinį puolimą ir kodėl patiria pilietiniuose protestuose dalyvaujančios moterys?„Šalia to vaizdų įtaigumo, iš kitos pusės turime nepasitikėjimą jais“, – apie pasimetimą tikro ir netikro vizualinio turinio lavinoje sako Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto psichologijos instituto profesorius Antanas Kairys. Puikus to pavyzdys galėtų būti fotografo Ado Vasiliausko sugeneruota vestuvių „fotosesija“, kurioje jaunieji įsiamžinę ir Vilniaus senamiestyje, ir kalnuose, ir Havajų salose. Kaip netikrų savo gyvenimo atvaizdų generavimas gali keisti mūsų santykį su tikrove?„Ar tikrai mados industrijoje vyksta pokytis, skatinantis drąsiau priimti vyresnės moters įvaizdį?“ – tokį klausimą komentare kelia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per žiemos šalčius ir šildymo tiekimo sutrikimus gyvenančius ir dirbančius menininkus, šiaurės Italijoje 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms besiruošiančius ledo skulptūrų kūrėjus bei amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso sprendimą atšaukti savo simfonijos premjerą Kennedy centre.Sandanso kino festivalyje Andrius Blaževičius pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.Ideali pora – panikuotojas ir optimistė. Taip save ir žmoną Vidą pristato Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus, kurį mieliau vadina nameliu, įkūrėjas Arūnas Sniečkus. Tuo pačiu pripažįsta, kad nuo 1990-ųjų puoselėjama vieta – ne darbas, o gyvenimo džiaugsmas. Už ilgametį etninės kultūros puoselėjamą Sniečkų šeimai skirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Retai nutinka tokie stebuklai, kai palėpėje staiga surandama didžiulė tapytojo darbų kolekcija. Garsaus karikatūristo Algirdo Šiekštelės tapybos darbus netikėtai surado jo sūnus Rimantas ir marti Saulė. Apie sovietmečiu fizinio lavinimo mokytoju ir „Šluotos“ žurnalo dailininku priverstą dirbti tapytoją kalbamės su dailininko marčia, menininke Saule Degutyte.Iš Karo muziejaus Arūnas Sniečkus buvo išvarytas už tai, kad norėjo paliesti kalaviją. Ir tada nusprendė sukurti muziejų, kuriame galima liesti viską. Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje Skirmantė Javaitytė kalbina jo vadovą Arūną Sniečkų.Kauniečiui fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui gegužę sukaks 86. Nors ilgametis Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas jau nebefotografuoja, mielai užsuka į kitų rengiamas savo kūrybos parodas. Macijausko ciklo „Veterinarijos klinikos“ kadrai šiuo metu eksponuojami Kauno fotografijos galerijoje. Čia su mūsų fotografijos klasikus susitiko kolegė Kotryna Lingienė.Balandžio 28-ąją minėsime vieno ryškiausių lietuvių aktoriaus Donato Banionio 100-metį. Ta proga prisiminsime reikšmingiausiaus jo darbus ir gyvenimo faktus. Ievos Buinevičiūtės pasakojimasVieta, kur gimsta knygos, yra ne tik rašytojo darbo stalas, bet ir spaustuvė. Ar šis techninis darbas suteikia kūrybinio džiaugsmo? Ką reiškia laimėtas gražiausios knygos konkursas ir kodėl tuo džiaugiasi net knygų pakuotojas? Rubrikoje „Be kaukių“ apie tai kalbamės su BALTO print direktoriumi Antonio Pineda, kuris prieš du dešimtmečius iš Ispanijos atvyko į Lietuvą.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ramiai ir jaukiai laukti švenčių padės tradicinių šiaudinių sodų rišimas.Apsilankykime Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje, šiaudinių sodų karalystėje. Pokalbio prie stalo susėdo sodų rišėjos, muziejininkė Vida Sniečkuvienė ir asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė.Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrimą, renginius ir edukacijas pasakoja muziejininkas Arūnas Sniečkus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Susipažįstame su naujausiomis spaudos ir interneto publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šių metų Lietuvos kultūros sostinė Neringa smalsuolius kvies ne tik atrasti ir puoselėti išskirtinę Kuršių nerijos gamtą, bet ir džiugins kultūrinių renginių gausa.Antano ir Jono Juškų muziejaus Vilkijoje saugotojai vėl sunerimę dėl Kauno rajono savivaldybės veiksmų muziejuje.Kaunas nusprendė steigti pirmąją scenos meno mokyklą vaikams ir jaunimui. Kokia bus mokyklos koncepcija?Tęsiame pažintį su moterimis kompozitorėmis.Kultūros ministras Vyriausybei teikia Astos Pakarklytės kandidatūrą į Lietuvos kultūros tarybos pirmininkes. Kaip šios organizacijos ateitį mato siūloma kandidatė?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Seimo kultūros komitetas po diskusijų „gyvojo“ muziejaus įstatymo projektą nusprendė perduoti Kultūros ministerijai. Šis įstatymo projektas tapo vėl aktualus po to, kai kilo visuomenės nepasitenkinimas dėl Arūno ir Vidos Sniečkų iškeldinimo iš Antano ir Jono Juškų muziejaus Vilkijoje.Dvyliktą kartą rengiamas „Metų verstinės knygos“ konkursas. Su konkurso kuratoriumi, vertėju Pauliumi Garbačiausku ir viena iš konkurso eksperčių , vertėja Audinga Pelurityte aptariame ilgąjį grožinės literatūros sąrašą.Kaip alfredo Šnitkės kūrinius interpretuoja smuikininkas Danielis Houpas ir pianistas Aleksėjus Botvinovas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia, savo 74 – ąjį gimtadienį švenčiantį operos solistė Irena Milkevičiūtė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Marius Eidukonis

Prezidentūra ragina žmones su negalia įtraukti į prioritetines vakcinavimo grupesSiekiant paskiepyti nuo koronaviruso kuo daugiau žmonių nors viena doze, svarstoma revakcinaciją „Pfizer“ vakcinos antrąja doze atidėti, darant ilgesnę pertrauką tarp skiepų.Lietuva laukia pirmosios „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo koronaviruso siuntos.Lietuvos mokslininkai tobulina greituosius COVID-19 nustatymo testusKauno rajone, Vilkijoje Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje jau 30 metų gyvenantys jo įkūrėjai iki gegužės vidurio raginami išsikelti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos pulbikacijų apžvalga.Vita Ličytė pasakoja apie kultūros įvykius pasaulyje.Valstybės pažinimo centre įsikūrė nauja paroda „Šiuolaikinė lietuvių poezija: eilėraščiai mieste“, kurioje savitai pristatoma 36 – ių lietuvių poetų kūryba.Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendija šiemet atiteko Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už jos bakalauro darbą, fotografijų seriją „Miestovaizdžio balsai“.Ar diskusijos dėl Arūno ir Vidos Sniečkų gyvenimo Antano ir Jono Juškų muziejuje Vilkijoje lems, kad bus sukurtas „gyvojo“ muziejaus įstatymas?Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) iniciatyva kasmet įvertinamas praėjusiais metais išleistas verstinės literatūros derlius – atrenkamos vertingiausios knygos.Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir netikėtumai.Ved. Marius Eidukonis

Laida tęsia prieš savaitę pradėtą pokalbį apie didžiojo mūsų tautos kultūros paveldo rinkėjo, užrašytojo, leidėjo Antano Juškos surinktas dainas, kviečia drauge jų klausytis ir mėgautis jų grožiu. Savo įžvalgomis apie Juškos dokumentuotas dainas su mumis toliau dalijasi etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Aušra Žičkienė. Praėjusioje laidoje buvo aptarta brolių Antano ir Jono Juškų išleistų rinkinių reikšmė, juose užfiksuotų dainų įvairovė tematikos, žanrų ir raidos požiūriu, o šioje dar kiek stabtelėjama prie jų muzikinio stiliaus ypatybių ir tolesnio gyvavimo – iki pat šių dienų. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Juškaičio eiles skaito Ramūnas Abukevičius.

Kelininkai sako, kad sudėtingiausios eismo sąlygos išlieka rajoniniuose keliuose. Ekonomistas Raimondas Kuodis valdžios sprendimą, kitąmet mažinti mokesčius, vadina brangiausiu populistiniu projektu. Kaip Kalėdas sutinka BREXITUI besiruošiančioje Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai?Laukiant didžiųjų metų švenčių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis, edukacijos. Šiaulių „Aušros“ muziejaus malūninko sodyboje visą gruodį vyksta edukaciniai užsiėmimai.Koks yra dainininko Vaclovo Daunoro gyvenimo moto? Knyga „Karalių kuria aplinka“.Sportas.Ved. Česlovas Burba.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Juškaičio eiles skaito Ramūnas Abukevičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Juškaičio eiles skaito Ramūnas Abukevičius.

„Gilės” dainos keturiose plokštelėse. Laida tęsia pasakojimą apie Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos folkloro ir žygeivių klubą „Gilė” ir su vienu iš klubo vadovų Artūru Sinkevičiumi – kalbasi apie net keturias pastaraisiais metais įrašytas ir išleistas kompaktines plokšteles. O tai yra modernizuoto folkloro plokštelė rengėjų pavadinta acorn folk, išleista 2016 m., kita plokštelė – vaišių dainų diskas craft folk, pasirodžiusi 2017 m., ir dvi plokštelės parengtos ir įdainuotos pagal Antano ir Jono Juškų rinkinius: pirmoji – Lietuviškos dainos, išleista 2013 m., antroji – Lietuviškos svodbinės dainos – šiais, 2018-aisiais. Kokios tai plokštelės, ir kas lėmė tokias galimybes jas įrašyti, ir sužinosime laidoje.

„Gilės” dainos keturiose plokštelėse. Laida tęsia pasakojimą apie Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos folkloro ir žygeivių klubą „Gilė” ir su vienu iš klubo vadovų Artūru Sinkevičiumi – kalbasi apie net keturias pastaraisiais metais įrašytas ir išleistas kompaktines plokšteles. O tai yra modernizuoto folkloro plokštelė rengėjų pavadinta acorn folk, išleista 2016 m., kita plokštelė – vaišių dainų diskas craft folk, pasirodžiusi 2017 m., ir dvi plokštelės parengtos ir įdainuotos pagal Antano ir Jono Juškų rinkinius: pirmoji – Lietuviškos dainos, išleista 2013 m., antroji – Lietuviškos svodbinės dainos – šiais, 2018-aisiais. Kokios tai plokštelės, ir kas lėmė tokias galimybes jas įrašyti, ir sužinosime laidoje.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Juškaičio eiles skaito Ramūnas Abukevičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Juškaičio eiles skaito Ramūnas Abukevičius.

„Taigi prašome atvykti ant didžiojo baliaus. Ateidami atsineškėt, atvažiuodami atsivežkėt, nes kai savo turėsit, tai veselijoj laimėsit.“ (iš kvieslio žosmės pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“).Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galingoms valstybės giminėms. XIX a. pirmoje pusėje dvaras tapo grafų Zaleskių giminės nuosavybė. 1909 m. Veliuonos dvarą nusipirko švedų kilmės Rusijos baronų Vakselių šeima. Pastaraisiais metais dvaro rūmus ir parką atsiėmė Kanadoje gyvenanti dvaro paveldėtoja, Egėjaus Vakselio dukra, Olga Vakselytė-Švartz. Čia ir prasideda didžioji dvaro tragedija: pusiau apleistas, pusiau tvarkomas. Šiuo metu šalia p. O. Vakselytės apartamentų glaudžiasi Veliuonos krašto muziejus. Angelė Orlovskytė, muziejaus vedėja, mokytoja Liucija Pranaitienė ir Veliuonos bendruomenės nariai įsitikinę, kad dvarui nesunykti padeda veliuoniškių palaikymas. Tad kviesliai kviečia „Atvykti ant didžiojo baliaus, ant Veliuonos gaspados, ant veselijos.“

„Taigi prašome atvykti ant didžiojo baliaus. Ateidami atsineškėt, atvažiuodami atsivežkėt, nes kai savo turėsit, tai veselijoj laimėsit.“ (iš kvieslio žosmės pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“).Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galingoms valstybės giminėms. XIX a. pirmoje pusėje dvaras tapo grafų Zaleskių giminės nuosavybė. 1909 m. Veliuonos dvarą nusipirko švedų kilmės Rusijos baronų Vakselių šeima. Pastaraisiais metais dvaro rūmus ir parką atsiėmė Kanadoje gyvenanti dvaro paveldėtoja, Egėjaus Vakselio dukra, Olga Vakselytė-Švartz. Čia ir prasideda didžioji dvaro tragedija: pusiau apleistas, pusiau tvarkomas. Šiuo metu šalia p. O. Vakselytės apartamentų glaudžiasi Veliuonos krašto muziejus. Angelė Orlovskytė, muziejaus vedėja, mokytoja Liucija Pranaitienė ir Veliuonos bendruomenės nariai įsitikinę, kad dvarui nesunykti padeda veliuoniškių palaikymas. Tad kviesliai kviečia „Atvykti ant didžiojo baliaus, ant Veliuonos gaspados, ant veselijos.“