Podcasts about neurologijos

Nuo liepos 12 d. Lietuvoje prasidėjo nuotolinė prekyba receptiniais vaistais ir kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Tiesa, vaistų elektroniniu būdu įsigyti kol kas galima tik iš „Eurovaistinės“ ir „Camelia“ vaistinių tinklų, tačiau netrukus prie naujos sistemos ketina prisijungti ir „Gintarinė vaistinė“, „Benu vaistinė“ ir Norfos tinklų vaistinės. Prekyba receptiniais vaistais nuotoliniu būdu vyksta per e.sveikatos platformą. (Vaizdo instrukcija, kaip užsisakyti receptinius vaistus: https://www.youtube.com/watch?v=aRVVzVeC1p8 )Įdomu tai, kad galimybė įsigyti receptinių vaistų per nuotolį popieriuje egzistuoja jau trejus metus. Mat Seimas dar 2018 m. vasarą pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, o šios įsigaliojo 2019 m. lapkritį. Pagrindinė kliūtis buvo informacinė sistema, per kurią būtų įsigyjami receptiniai vaistai ir kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės. Šiandien informacinės sistemos kūrimo darbai baigti, elektroninė prekyba vyksta. Tad kaip neišeinant iš namų įsigyti vaistų pagal gydytojo išrašytą receptą ir kiek naujoji sistema yra patogi – pokalbis su Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.Kita laidos tema – neramių kojų sindromas, kuris pasireiškia kojų niežuliu, dilgčiojimu, traukuliais. Šie simptomai pacientus dažniausiai kankina vakare, prieš pat miegą. Moksliniai tyrimai rodo, kad neramių kojų sindromas labiau būdingas moterims, nei vyrams, dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje. Sindromo vystymuisi įtakos gali turėti ir lėtinės širdies bei kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, geležies trūkumas. Tačiau jei ligų krepšelis su amžiumi tik plečiasi, ar tai reiškia, kad neramių kojų sindromas yra neišvengiamas? Ko griebtis susidūrus su šia liga, ypač vyresnio amžiaus pacientams, kai užsiimti aktyvia fizine veikla jau yra per sunku? Pokalbis su Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologe Danguole Šurkiene.Ved. Laura Adomavičienė

Per dvejus metus nuo COVID-19 pandemijos pradžios atliktos gyventojų apklausos rodo, kad per karantiną dėl pasikeitusio darbo režimo, socialinių kontaktų ribojimo daugiau nei trečdalis respondentų susidūrė su miego sutrikimais. Miego trūkumą ignoruoti sunku, nes tai susiję ne tik su žmogaus darbingumu, nuotaika, gera fizine savijauta, bet ir su psichine būsena. Moksliniai tyrimai rodo, kad po prastos nakties žmogus kelia pavojų ir aplinkiniams, – jis yra ne tik dirglus ar susierzinęs, bet jeigu toks žmogus kasnakt miega vos po 5 val. ir po to ryte sėda prie vairo, vyksta į darbą, jo būsena lygiai tokia pati, kaip turint 1 promilės girtumą.Nemiga gali rodyti ir kitus susirgimus: skrandžio ligas, valgymo sutrikimus, vegetacinės nervų sistemos ligas ir kitas. Ką daryti esant miego sutrikimams ir kaip jų ateityje išvengti, pokalbis su Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologe Dalia Matačiūniene.Kita laidos tema – vaikų dantų būklė, kuri toli gražu odontologų nedžiugina. Higienos instituto duomenimis, pernai vos pusė visų šalies vaikų valėsi dantis daugiau nei kartą per dieną, dėl to didėja ir intensyvėja dantų ėduonies paplitimas įvairiose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, 94 proc. visų šalies šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies. Tai rodo, kad ir vaikai, ir jų tėvai neturi tinkamų burnos higienos įgūdžių.Dar daugiau – tik maža dalis jaunų tėvų yra tinkamai susipažinę su ką tik gimusio kūdikio burnos priežiūra, retai kuriam iš tėvų medikai paaiškina, kaip turi būti valomas pirmasis išdygęs vaiko dantukas. Kodėl, skaičiuojant nuo Nepriklausomybės pradžios, vaikų dantų būklė tik blogėja, pokalbis su Vilniaus Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja Kristina Žiedas.Ved. Laura Adomavičienė

INFOKASTAS I www.infocovid.lt I Gydytoja Lauryna Aukštikalnė kalbina Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovas prof. dr. Kęstutį Petrikonį apie COVID-19 infekciją ir šios infekcijos sąsajas su neurologiniais susirgimais.

Nuotolinio mokymosi ir saviizoliacijos pasekmes vaikai ir paaugliai jaus dar mažiausiai keletą metų. Taip kalba dalis tiek Lietuvos, tiek pasaulio mokslininkų. Ir esą, kuo ilgiau jie bus „atkirsti“ nuo socialinių ryšių, bendravimo su bendraamžiais mokyklose, tuo sunkiau jiems būsią grįžti į įprastą gyvenimą. Kaip karantinas (socialinė izoliacija) veikia vaikus ir paauglius? Ar visiems vaikams ir paaugliams pasireikš neigiamos izoliacijos pasekmės? Kaip greitai jos tampa matomos? Ir kiek ilgai (tikėtina) išliks neigiamos karantino pasekmės vaikams ir paaugliams?Pagaliau, kiek tiesos, kad vaikai ir paaugliai sunkiau išgyvena socialinę izoliaciją, atsiskyrimą nuo draugų nei suaugusieji?Kaip paskelbus ir besitęsiant tiek pirmam, tiek antram karantinui keitėsi vaikų ir paauglių skaičius ligoninių stacionarų Neurologijos skyriuose?Ar yra palyginamoji statistika, kiek per vienerius metus, nuo pirmojo karantino vaikų ir paauglių susirgo Covid-19, o kiek įvairiomis nervų sistemos ligomis?Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė ir Paramos vaikams centro psichologė, programos „Big Brothers Big Sisters“ koordinatorė Vaida Gabė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Insultas yra viena dažniausių suaugusiųjų negalios ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Per praėjusius metus išankstiniais Higienos instituto duomenimis nuo insulto Lietuvoje mirė apie 2 tūkst. 800 asmenų. Moksliniai duomenys rodo, kad kas šeštas žmogus pasaulyje bent kartą per gyvenimą patiria insultą.Internete apstu informacijos apie pagrindinius insultą išduodančius požymius: pusės veido ar kūno paralyžius, suglebusios, nevaldomos kojos ar rankos, sutrikusi kalbos funkcija. Tačiau realybėje artimieji ne visada atskiria insulto požymius, net jei ši liga artimąjį ištinka nebe pirmą kartą. Kokie yra kiti insulto požymiai? Kodėl insulto ištiktas žmogus pats to nesuvokia? Kodėl vienus ši ūmi liga pakerta ar suluošina visam gyvenimui, kiti pirmųjų insultų nė nepajunta ir tai sužino gerokai vėliau? Apie tai laidoje diskutuosime su Santaros klinikų Neurologijos centro profesoriumi Daliumi Jatužiu.Apie būtinybę į insulto prevenciją įtraukti ir vaikus papasakos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja Miglė Gedminė. Mat neretai greta insulto ištikto vieno iš tėvų ar senelių atsiduria ir vaikai, o šalia kito suaugusio žmogaus tiesiog nėra.Ved. Laura Adomavičienė

Ankstyva pamokų pradžia lemia ne tik prastą paauglių savijautą, bet gali nulemti net ir depresiją. Tokias išvadas prieš kurį laiką paskelbė JAV Miego akademijos mokslininkai. Jų siūlymas mokyklų administracijoms – nepradėti pamokų anksčiau nei 8.30-9 val.Šio patarimo laikosi daugybės Europos šalių mokyklos, bet tik ne Lietuvos.O štai, kai kurių Skandinavijos šalių mokyklų vadovai per pirmas pamokas organizuoja mokinių konsultacijas ar papildomas veiklas.Kodėl Lietuvos mokykloms nerūpi pasaulio mokslininkų išvados? O gal Lietuvos mokslininkai ir medikai priėjo kitokių išvadų, kad kuo ankstyvesnis pamokų pradžios laikas, tuo geresnė vaikų ir paauglių savijauta bei aukštesni akademiniai pasiekimai? Tai aiškinsimės laidoje su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskiene bei pedagogu, docentu Bronislovu Burgiu.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kokią įtaką mobilieji telefonai ir kompiuteris daro vaikų akademiniams pasiekimams bei emocinei savijautai?Vilniaus universiteto ir VU Santaros klinikų Vaikų ligoninės neurologai, gastroenterologai ir psichologai atliko daugiau nei 1 tūkst. tėvų, auginančių vaikus nuo vos keletos mėnesių iki pilnametystės, apklausą. Iš jos paaiškėjo, kad ne vienas lietuvis tėvas jau pusės metų mažyliui duoda į rankas mobilųjį telefoną. Girdi, taip kūdikis nusiramina, o ir lavėja.Tuo tarpu psichologai sako, kad vaikams iki dvejų metų amžiaus tėvai gali duoti žaisti nebent su žaisliniais IT prietaisais, o ne tikrais. Maža to, pasirodo, kad iki trejų metų amžiaus net ir labiausiai lavinantys interaktyvūs žaidimai nelavina vaikų.Vaikai, nepaleidžiantys iš rankų mobiliojo telefono tampa ne tik irzlesni, sunkiau bendrauja, o ir trumpiau miega, dažniau prabunda naktį, juos vargina pilvo skausmai. Gastroenterologai akcentuoja, kad besaikis naudojimasis IT prietaisais kenkia vaikų žarnynui. Nors atrodo, kad vaikas žaidžia, iš tiesų jo protas intensyviai dirba, tarsi spręstų sunkiausius matematikos uždavinius. Dėl to pablogėja ryšys tarp galvos smegenų ir žarnyno. Kadangi virškinamajame trakte yra daugiau nervų ląstelių negu galvos smegenyse, skrandis bei žarnynas netrunka reaguoti į emocinius stresus. Nuo kokio amžiaus ir kiek laiko galima vaikams naudotis mobiliaisiais prietaisais, kad tai nepakenktų nei jų akademiniams pasiekimiams nei gerai emocinei bei fizinei savijautai?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorė Roma Jusienė ir Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė.

Kokią įtaką mobilieji telefonai ir kompiuteris daro vaikų akademiniams pasiekimams bei emocinei savijautai?Vilniaus universiteto ir VU Santaros klinikų Vaikų ligoninės neurologai, gastroenterologai ir psichologai atliko daugiau nei 1 tūkst. tėvų, auginančių vaikus nuo vos keletos mėnesių iki pilnametystės, apklausą. Iš jos paaiškėjo, kad ne vienas lietuvis tėvas jau pusės metų mažyliui duoda į rankas mobilųjį telefoną. Girdi, taip kūdikis nusiramina, o ir lavėja.Tuo tarpu psichologai sako, kad vaikams iki dvejų metų amžiaus tėvai gali duoti žaisti nebent su žaisliniais IT prietaisais, o ne tikrais. Maža to, pasirodo, kad iki trejų metų amžiaus net ir labiausiai lavinantys interaktyvūs žaidimai nelavina vaikų.Vaikai, nepaleidžiantys iš rankų mobiliojo telefono tampa ne tik irzlesni, sunkiau bendrauja, o ir trumpiau miega, dažniau prabunda naktį, juos vargina pilvo skausmai. Gastroenterologai akcentuoja, kad besaikis naudojimasis IT prietaisais kenkia vaikų žarnynui. Nors atrodo, kad vaikas žaidžia, iš tiesų jo protas intensyviai dirba, tarsi spręstų sunkiausius matematikos uždavinius. Dėl to pablogėja ryšys tarp galvos smegenų ir žarnyno. Kadangi virškinamajame trakte yra daugiau nervų ląstelių negu galvos smegenyse, skrandis bei žarnynas netrunka reaguoti į emocinius stresus. Nuo kokio amžiaus ir kiek laiko galima vaikams naudotis mobiliaisiais prietaisais, kad tai nepakenktų nei jų akademiniams pasiekimiams nei gerai emocinei bei fizinei savijautai?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorė Roma Jusienė ir Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė.

Insultas – tai liga, kuri sveiką žmogų per kelias valandas gali paguldyti į lovą visam likusiam gyvenimui, neretai ši ligai baigiasi mirtimi. Pirmoji pagalba ištikus insultui turi ypač didelės reikšmės gydymo rezultatams. Todėl labai svarbu žinoti pagrindinius jo požymius ir juos pastebėjus nedelsiant kviesti pagalbą. Jei staiga sutriko kalba, persikreipė veidas, svyra galūnės, staigus galvos skausmas - kuo skubiau skambinti skubios pagalbos telefonu 112. Išsamiau laidoje bus kalbamasi su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesoriumi Daliumi Jatužiu. Žiniasklaidoje pasirodė informacijos, jog svarstoma būtinybė dėl užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) tikrinti visus gyventojus – taip siūlo ŽIV ir AIDS sergančius pacientus ir jų artimuosius vienijanti organizacija, remdamasi informacija, jog esama žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu, tačiau nerimą kelia neaiškūs užsikrėtimo keliai, sunkumai gydant ligonius. Kokia iš tiesų yra situacija šio viruso plitimo stebėsenoje, koks yra gydymo prieinamumas užsikrėtusiems žmonėms – apie tai laidoje paaiškins pacientų organizacijos atstovė Loreta Stonienė ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.

Insultas – tai liga, kuri sveiką žmogų per kelias valandas gali paguldyti į lovą visam likusiam gyvenimui, neretai ši ligai baigiasi mirtimi. Pirmoji pagalba ištikus insultui turi ypač didelės reikšmės gydymo rezultatams. Todėl labai svarbu žinoti pagrindinius jo požymius ir juos pastebėjus nedelsiant kviesti pagalbą. Jei staiga sutriko kalba, persikreipė veidas, svyra galūnės, staigus galvos skausmas - kuo skubiau skambinti skubios pagalbos telefonu 112. Išsamiau laidoje bus kalbamasi su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesoriumi Daliumi Jatužiu. Žiniasklaidoje pasirodė informacijos, jog svarstoma būtinybė dėl užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) tikrinti visus gyventojus – taip siūlo ŽIV ir AIDS sergančius pacientus ir jų artimuosius vienijanti organizacija, remdamasi informacija, jog esama žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu, tačiau nerimą kelia neaiškūs užsikrėtimo keliai, sunkumai gydant ligonius. Kokia iš tiesų yra situacija šio viruso plitimo stebėsenoje, koks yra gydymo prieinamumas užsikrėtusiems žmonėms – apie tai laidoje paaiškins pacientų organizacijos atstovė Loreta Stonienė ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.

Kodėl svarbu išsimiegoti?Greitas gyvenimo tempas ir didelis žmonių užimtumas sukelia pervargimą – žmonės dažnai per mažai miega. Kas yra miegas? Kiek valandų miego žmogui užtenka? Kokią žalą organizmui daro jo trūkumas? Ką daryti, jei kamuoja nemiga?Apie tai ir kitus, su miegu susijusius dalykus, kalbėsimės su LRT aktualijų studijos viešnia Santariškių klinikos Neurologijos centro gydytoja neurologe, miego sutrikimų specialiste Raminta Masaitiene, psichologu Andriumi Jančiausku.

Dauguma žmonių (net iki 95 proc.) tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia mėšlungį. Jis vargina suaugusiuosius, dažnėja senstant, jį patiria ir vaikai. VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys paaiškins, kaip reikėtų koreguoti mitybą, sportavimą, skysčių kiekį, kad mėšlungis netrauktų raumenų.Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.

Dauguma žmonių (net iki 95 proc.) tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia mėšlungį. Jis vargina suaugusiuosius, dažnėja senstant, jį patiria ir vaikai. VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys paaiškins, kaip reikėtų koreguoti mitybą, sportavimą, skysčių kiekį, kad mėšlungis netrauktų raumenų.Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.

Mėšlungis atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus valios ir jo negalima reguliuoti. Dėl to prasidėjęs mėšlungis gali “išmušti” žmogų iš bet kokio ritmo ir sutrikdyti jo aktyvią veiklą ar poilsį nakties metu. Mėšlungis paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki ketvirčio valandos ar net ilgiau.Tai paplitęs reiškinys. Dauguma (95 proc.) žmonų tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia mėšlungį. Jis vargina suaugusiuosius, dažnėja senstant, jį patiria ir vaikai. VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys paaiškins, kaip reikėtų koreguoti mitybą, sportavimą, skysčių kiekį, kad mėšlungis netrauktų raumenų.Dėl nuolat šąlančių rankų ir kojų reikėtų pasitarti su gydytoju. Šis simtomas gali būti paveldėtas arba tokiais požymius sukelia liga. Jei šis jausmas žmogų lydi nuo vaikystės, greičiausiai tai bus genetiškai paveldėta ir jokio gydymo nereikia. Tačiau žmogus jaučia diskomfortą ir jam galima padėti. Laidoje apie tai papasakos šeimos gydytojas Renatas Dainius.

Mėšlungis atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus valios ir jo negalima reguliuoti. Dėl to prasidėjęs mėšlungis gali “išmušti” žmogų iš bet kokio ritmo ir sutrikdyti jo aktyvią veiklą ar poilsį nakties metu. Mėšlungis paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki ketvirčio valandos ar net ilgiau.Tai paplitęs reiškinys. Dauguma (95 proc.) žmonų tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia mėšlungį. Jis vargina suaugusiuosius, dažnėja senstant, jį patiria ir vaikai. VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys paaiškins, kaip reikėtų koreguoti mitybą, sportavimą, skysčių kiekį, kad mėšlungis netrauktų raumenų.Dėl nuolat šąlančių rankų ir kojų reikėtų pasitarti su gydytoju. Šis simtomas gali būti paveldėtas arba tokiais požymius sukelia liga. Jei šis jausmas žmogų lydi nuo vaikystės, greičiausiai tai bus genetiškai paveldėta ir jokio gydymo nereikia. Tačiau žmogus jaučia diskomfortą ir jam galima padėti. Laidoje apie tai papasakos šeimos gydytojas Renatas Dainius.