Podcasts about medicinos

Kaip spręsti demografijos problemas ir pailginti žmonių gyvenimo trukmę? Apie tai išsamiau kartu su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, gydytoju neurologu prof. Daliumi Jatužiu.Ved. Edvardas Kubilius.

Per miesto šventę Telšiuose medžiotojai viešai demonstravo išskrostą ir išdarinėtą stirną. Dalis žmonių pasibaisėjo ir klausia, ar galima tai daryti, matant vaikams. Medžiotojai ginasi – ir vaikai turi žinoti, iš kur atsiranda maistas.Pasirodžius pranešimams, kad JAV sustabdė daugiau nei 4 tūkst. karių dislokavimą Europoje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad sprendimas vertinamas kaip laikinas šalies sąjungininkės pajėgų rotacijos pristabdymas siekiant įvertinti jų išdėstymą.Medicinos studentai norėtų dirbti ne tik slaugytojų, kaip yra dabar, bet ir gydytojų padėjėjais. Tokią idėją iškėlė Medicinos studentų asociacija.Seimas spręs, ar įpareigoti degalines tik kartą per parą didinti degalų kainas.LRT tyrimas rodo, kad buvęs kultūros ministras, „aušrietis“ Ignotas Adomavičius negali įrodyti makaronų fabriko įrangos įsigijimo.Ved. Edvardas Kubilius

Balandžio 27-ąją Alytuje paminėta Medicinos darbuotojų diena, subūrusi miesto sveikatos priežiūros bendruomenę į jaukią ir prasmingą šventę, kurioje skambėjo ne tik oficialūs sveikinimai, bet ir nuoširdus dėkingumas tiems, kurių darbas dažnai tylus, tačiau nepaprastai svarbus kiekvienam iš mūsų.

Ar gali būti, kad didžiausia šiuolaikinio miesto tarša yra ta, kurios mes net nematome – tik girdime?Mokslininkai vis dažniau triukšmą vadina savotiška šiuolaikinio pasaulio epidemija. Statybos, transportas, koncertai, sporto klubai, muzika ausinėse – triukšminga aplinka mus lydi beveik visur. Ir nors dažnai atrodo, kad prie to tiesiog priprantame, mūsų organizmas reaguoja visai kitaip.Kada garsas tampa pavojingu triukšmu? Ar įmanoma nuo jo apsisaugoti? Ir ar tikrai mūsų kasdienė aplinka yra gerokai garsesnė, nei mes patys suvokiame? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Medicinos fakulteto partnerystės profesore, visuomenės sveikatos mokslų daktare Rita Sketerskiene ir Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovu, gydytoju prof. Eugenijumi Lesinsku.Ved. Darius Matas

Lietuvos socialdemokratų partija vakar vėlai vakare nusprendė palikti sprendimą dėl galimų valdančiosios koalicijos pokyčių naujai politinės jėgos vadovybei. Tiesa, Mindaugas Sinkevičius kalbėdamas apie koalicijos ateitį teigė, kad „Durys yra praviros.“ Partijos pirmininkas ir valdymo organai bus renkami gegužės 1 dieną per LSDP suvažiavimą.Rubrikoje Aktualus klausimas - ar reikėtų uždrausti elektronines cigaretes? Klausimas, ar uždrausti elektronines cigaretes jau ne pirmą kartą grįžta į Seimą, tačiau sprendimo priimti niekaip nepavyksta. Šis siūlmas turėjo būti Seimui pristatytas ir šią savaitę, tačiau Seimo salės tai nepasiekė.Siekiant mažinti medikų stygių regionuose, Seimas ėmėsi svarstyti pataisas, kad valstybė apmokėtų dalies rezidentų studijas, tačiau jie privalėtų kurį laiką atidirbti regionų sveikatos priežiūros įstaigose. Orinta Leiputė tikino, kad dėl registruoto projekto buvo diskutuota su jaunaisiais medikais, tačiau prieš prasidedant posėdžiui Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Medicinos fakultete nariai Seime surengė akciją prieš šias pataisas.Šią savaitę Ispanijos vyriausybė pritarė dekretui, kuris leis suteikti teisinį statusą apie pusei milijono šalyje nelegaliai gyvenančių imigrantų. Pasak premjero Pedro Sančeso, taip siekiama stiprinti ekonomiką senstančioje visuomenėje. Tačiau šalies migracijos institucijos teigia, kad dėl finansų trūkumo nėra pasiruošusios prašymų antplūdžiui ir žada streikuoti.Sulaukus daugiau šiltų dienų Lietuvoje pražydo sakuros. Pasigrožėti rausvais žiedais atėję žmonės sako, kad šis japoniškų vyšnių sužydėjimas oficialiai paskelbė pavasario pradžią. Prekybininkai sako, kad vis daugiau gyventojų sakuras augina ir savo kieme, o apželdinimo žinovai tikina, kad netrukus Lietuvos klimatas leis čia auginti dar daugiau šių spalvingų medelių rūšių.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos įstatymai draudžia reklamoje naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo. Tačiau, kai kuriais atvejais, reklama draudžiama net ir turint tokį sutikimą. Jau yra medicinos įstaigų, kurios buvo nubaustos rimtomis baudomis už neteisėtą paciento įvaizdžio naudojimą ir medikų rekomendacijas reklamoje. Teisininkai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklama yra viena griežčiausiai reglamentuojamų, o to kartais tinkamai neįsivertina ir rinkos senbuvės, ir naujokės. Apie medicinos paslaugų reklamą ir ribas joje pokalbyje su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokate Andra Lape.

„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios medicinos gydytoju, LRT laidos „Gydytojas Andrius“ vedėju Andriumi Černausku.Ved. Ignas Klėjus.

Ligoninių priėmimo skyriuose susidaro greitosios medicinos pagalbos brigadų spūstys. Dalis ekspertų sako, kad tai dėl pacientų, kuriems nereikalinga skubi pagalba.Šiąnakt Lietuva ir visa Europos Sąjunga suks laikrodžius viena valanda pirmyn – įsigalios vasaros laikas.Per raketos smūgį Jungtinių Valstijų bazėje Saudo Arabijoje sužeista bent 15 amerikiečių karių.Šiauliuose, karinių oro pajėgų aviacijos bazėje, vyksta bėgimas naikintuvų kilimo-tūpimo taku. Tūkstančiai žmonių bando kuo greičiau įveikti trijų kilometrų atkarpą. Taip kasmet yra minimos Lietuvos stojimo į NATO metinės.Seime priimta rezoliucija, kuria siekiama stiprinti lietuvių kalbą Rytų Lietuvos tautinių mažumų mokyklose. Pedagogai teigia, kad dabartinės priemonės ir didesni mokymo lėšų krepšeliai rezultatų neduoda, nes kitataučiams mokytis lietuvių kalbos nėra motyvacijos.Ved. Darius Matas.

„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra pasikeitęs - vaikus siekiame išgyti kiek įmanoma mažiausia sveikatos kaina, minimalizuojant chemoterapijos toksiškumą kitoms organų sistemoms. Kaip per 20 metų keitėsi požiūris į vėžį? Kaip atrodo gydytojo kasdienybė, dirbant su sunkiai sergančiais vaikais?Ved. Ignas Klėjus

Kaip keitėsi žmogaus kūnas bėgant laikui ir kiek XXI amžiuje gyvenantis Lietuvos pilietis yra išoriškai panašus į žmogų, kuris gyveno karaliaus Mindaugo kuriamoje valstybėje XIII amžiuje?Istorikai, kaip taisyklė, apibūdindami Lietuvos visuomenės situaciją XXI amžiuje konstatuoja: „Niekada taip gerai negyvenome“. Kaip ši gerovė veikia mūsų kūnus?Kokius svarbiausius raidos etapus išgyvena žmogaus kūnas? Ar mes, lyginant su savo protėviais, įgijome galimybių apgauti laiką ir pristabdyti amžėjimą?Pokalbis su šeimos gydytoju Valerijumi Morozovu, kineziterapeute ir sporto trenere Tatjana Štopiene ir anatomu-antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu Andrejumi Suchomlinovu.Ved. Aurimas Švedas

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

NAUJAS EPIZODAS!(EP#86)Jeigu norite palaikiti ši podkasta (Ačiū!!):Support: https://www.patreon.com/c/bmatke Svetaine: www.bmatke.comRemejas: www.proballers.com"Kuze":Mindaugas Kuzminskas – vienas universaliausių savo kartos Lietuvos krepšininkų, galintis žaisti tiek lengvojo, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijose. Profesionalo karjerą pradėjo Lietuvoje, vėliau ryškiai atsiskleidė atstovaudamas Žalgiris, su kuriuo tapo LKL čempionu ir įgijo svarbios Eurolygos patirties.Didelį karjeros šuolį padarė Ispanijoje, rungtyniaudamas Unicaja Málaga – ten tapo vienu komandos lyderių ir stabiliai žaidė Eurolygoje. 2016 m. išvyko į NBA, kur vilkėjo New York Knicks marškinėlius. Nors NBA etapas nebuvo ilgas, jis tapo svarbia patirtimi tarptautinėje arenoje.Vėliau Kuzminskas rungtyniavo aukšto lygio Europos klubuose, tarp jų – Olympiacos, taip pat atstovavo Lietuvos rinktinei Europos ir pasaulio čempionatuose, pasižymėdamas energija, universaliu žaidimu ir profesionalumu.Šiame epizode atvirai kalbėjome apie trenerio Jono Kazlausko aurą ir lyderystę, sporto psichologijos svarbą aukščiausiame lygyje, ryšį tarp žaidėjo ir trenerių bei aiškių lūkesčių reikšmę, ypač skautingo darbuose....ir daug kitu asmeniniu temu.Epizodo pabaigoje Mindaugas pasidalijo planais po karjeros – svarsto tapti agentu ir likti arti krepšinio, padedant jauniesiems žaidėjams.Temos :00:00 Mindaugas Kuzminskas – Intro3:40 Karjeros iššūkiai ir „atsidaužimas į sienas“7:20 Jono Kazlausko aura ir trenerio lyderystė12:00 Asmenybės branda profesionaliame krepšinyje18:30 Sporto psichologija aukščiausiame lygyje25:50 Spaudimas, pasitikėjimas savimi ir vidiniai pokalbiai30:40 Žaidėjo ryšys su treneriais ir trenerių vaidmuo36:00 Taktika, skautingas ir pasiruošimas rungtynėms48:30 Medicinos personalas ir traumos sporte50:40 ProBallers.com ir krepšininko įvaizdis55:30 Karjeros Lietuvos rinktinėje pabaiga58:10 Sprendimas baigti profesionalo karjerą1:01:30 Naujos karjeros kryptys po krepšinio1:04:45 Investicijos ir finansinis raštingumas sportininkams1:07:33 ATOs

Kas yra bioantropologiniai tyrimai ir kaip jie padeda mirusiems žmonėms atgauti jų tapatybes? Kaip buvo vykdomi Napoleono Didžiosios Armijos (1812 m.) karių masinės kapavietės Vilniuje tyrimai, Dubingių piliavietėje rastų Radvilų giminės palaikų bei Gedimino kalne užkastų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų identifikavimo darbai? Kokius uždavinius sau turėtų kelti mokslininkai, siekiantys atlikti naujus Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimus?Pokalbis su gydytoju, antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovu, prof. Rimantu Jankausku.Ved. Aurimas Švedas

Kaip sėkmingai suderinti du, atrodytų, visiškai skirtingus darbus? Gydytoja gastroenterologė Diana Žukauskienė po darbo medicinos klinikoje tampa programuotoja.Ištrauka iš Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamos tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“. Kaip Lietuvoje suprantama, kas yra ori mirtis ligoninėje.LRT Girdi. Rūkymas prie viešojo naudojimo pastatų durų: etikos ar taisyklių nesilaikymo klausimas?Žvilgsnio sekimo tyrimas matematikos pamokose – KTU doktorantė aiškinasi, kas lemia mokymosi sėkmę.90-metį mininčios Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Vilma Zubaitienė sako, kad kalba atspindi tautos mąstyseną ir vertybių sistemą. Mokslininkė mano, kad lietuvių kalba dabar išgyvena aukso amžių.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį mergaičių lytinio brendimo pradžia paankstėjo net trimis mėnesiais. Kodėl organizmas „nusprendžia“ pradėti brendimą anksčiau nei turėtų – ir ką tai reiškia mūsų sveikatai? Apie tai naujajame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja pediatrė, anatomė, antropologė Janina Tutkuvienė.

Kodėl pastaruoju metu Šiaulių centre piko metu susidaro spūstys?Kur iš Mkikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo dingo debesys?Turistus Pamaryje plukdantys verslininkai sako, kad ši vasara jiems buvo prastesnė nei pernai, o pernykštė – irgi prastesnė nei užpernai. Kodėl?Vienas ispaniško sūrio ritinys kainuoja 36 tūkst. eurų. Kodėl?Visuomenininkai siūlo pasienyje su Baltarusija atkurti bent dalį pelkių ir taip jas panaudoti kaip gynybos priemonę nuo priešo iš Rytų. Vakarų mokslininkai vis garsiau kalba, kad tai turėtų padaryti visos su Rusija ir Baltarusija besiribojančios Europos valstybės. Ar tai įmanoma?Vilniaus universiteto mokslininkai kviečia gyventojus duoti kraujo ir taip padėti pildyti pirmą kartą istorijoje jau pradėtą kurti lietuvių tautos populiacijos ir retųjų ligų biobanką. Rytoj, Rugsėjo 1-ąją, šimtai Medicinos fakulteto pirmakursių sustos į A raidę ir taip paskelbs pilietinės akcijos „Gyvoji Lietuvos ABC“ pradžią.Etnologo Liberto Klimkos komentaras.Ved. Edvardas Kubilius

Italija leis lėktuvuose skristi didesniems šunims. Laidoje – LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Neringa Budrytė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Rūta Dubakienė, šunų dresuotoja Rita Jakštaitė.

Klimato kaitos rubrika. Sostinė siūlo vaikams pažinti Vilnių – žaliąją Europos sostinę 2025 per naujai sukurtą žemėlapį-žaidimą. Žaidimą„Žalias Vilnius vaikams“ sudaro trys maršrutai. Apie tai pasakoja maršrutų sudarytojas Andrius Jakučionis.Tema apie Lietuvos skautijos kampaniją „Jei nutrūktų dienos“. Jos tikslas - skatinti piliečių sąmoningumą, pasiruošimą ir atsparumą krizės ar karo atveju, pasitelkiant taikius pilietinio pasipriešinimo būdus.Liepos 8 d. yra tarptautinė alergijos diena. Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, alergologė Rūta Dubakienė.Kiek Lietuvai ekonomiškai naudingas koncertinis turizmas? Ar reikėtų jį skatinti? Svarsto Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.Iš Punsko kilęs vienas tinklalaidės „Proto pemza“ kūrėjų Tomas Marcinkevičius yra girdėjęs visokių palyginimų savo kalbos skambesiui – „adamkiškas“, „australiškas“, „smetoniškas“. Punske, kaip pasakoja Tomas, gyventojai kartais mėgsta pabrėžti palyginimą su tarpukariu, nes šiame posakyje užkoduotas ne tik pats kalbos skambesys, bet ir dalis Lenkijos bei Lietuvos istorijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Slaugos profesija, anksčiau buvusi viena populiariausių, šiandien jaunuolių beveik nebesirenkama. O ir tik 16 proc. patyrusių slaugytojų yra patenkinti savo darbu. Tad jau po penkerių metų Lietuva patirs ypač rimtą slaugytojų krizę - Vyriausybės strateginės analizės centro ir Valstybės kontrolės tyrimai rodo, kad po penkerių metų ligoninėse ir poliklinikose stigs daugiau nei 3 tūkstančių slaugytojų.Vyriausybė ėmėsi gelbėti situaciją – siūlo šių metų abiturientams nemokamas slaugos studijas, tūkstantines stipendijas ir garantuotą darbą.Ar to pakaks, kad jauni žmonės grįžtų į profesiją, be kurios neveiktų nei poliklinikos, nei ligoninės?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Platakytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto dekanė, profesorė Jūratė Macijauskienė, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė docentė Danguolė Šakalytė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.

Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene.Ved. Ignas Klėjus

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie fizinį aktyvumą. Kokių ligų jis gali padėti išvengti ir kokie yra populiariausi mitai apie sportą ir sportuojančius žmones? Apie tai pasakos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.Ved. Darius Matas

Saudo Arabijos sostinėje Rijade jau susitiko JAV valstybės sekretorius Markas Rubijas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jie kartu su kitais abiejų šalių derybininkais aptars, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos. Vašingtonas teigia, kad šis susitikimas yra žingsnis siekiant nustatyti, ar Maskva rimtai nusiteikusi derėtis dėl taikos.Maskvos atstovai pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra pasirengęs kalbėtis su Volodymyru Zelenskiu, „jei to prireiks“, tačiau pakartojo abejojantys jo, kaip Ukrainos prezidento, teisėtumu.Kelių Europos šalių lyderiai per derybas Paryžiuje nepasiekė jokio susitarimo dėl atsako į JAV administracijos politikos kryptį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažėjančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.Medikai skundžiasi, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis. Anot jų, karo medicinai per šešerius metus studijų skiriamas vos kelių dienų kursas.Kauno rajono Zapyškio gyventojus piktina eismo sprendimai beveik baigtoje remontuoti pagrindinėje Vytauto gatvėje. Kadangi ši gatvė yra valstybinio kelio Kaunas – Šakiai dalis, ja važiuoja daug vilkikų. Jų vairuotojams dėl naujai įrengtų eismo saugumo salelių įsukti į gatvę tapo labai sudėtinga, kyla nemažai avarinių situacijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbame apie stresą ir kaip jis veikia mūsų sveikatą. Apie tai pasakoja Medicinos fakulteto docentė Jelena Stanislavovienė.Ved. Darius Matas

Skubi medicinos pagalba netrukus galės būti tiekiama pasitelkiant ne tik greitosios pagalbos automobilius, bet ir staigtasparnius. Tokią galimybę su pasieniečiais ir kariuomene derina naujasis Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Donatas Paliulionis. Jis taip pat atmeta gyventojų priekaištus, kad greitosios medikai nuo žmonių tolsta. Naujojo tarnybos vadovo Donato Paliulionio interviu RYTO GARSAMS – po 8 val. žinių.Korepetitorių paslaugas teikiančios įmonės sulaukė kritikos, kad įdarbina nekompetentingus asmenis.Medikai su mokslininkais kuria personalizuotos medicinos sistemą ir siekia pagal žmogaus unikalias savybes, genetiką, parinkti efektyviausią ligos gydymą.Siekiant labiau pažaboti telefoninius sukčius, po Naujųjų reikės registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Ar ši prievolė netaps našta niekuo dėtiems žmonėms?Aplinkosaugininkai pastebi, kad po Kalėdų bendruosiuose atliekų konteineriuose padaugėja baterijų. Tai – labai pavojinga, nes, tvarkant atliekas, baterijos gali būti pažeistos ir gali užsidegti. Kaip saugiai atsikratyti baterijų?Ved. Edvardas Kubilius

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto docentė Nora Šlekienė pasakoja apie tai, kiek kosmoso yra mūsų kasdieniame gyvenime, kokias technologijas, susijusias su kosmosu, mes naudojame kasdien, kaip atrodo darbas Kosmoso agentūroje ir kaip jis padeda mums spręsti problemas, kylančias čia – Žemėje.Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja klinikinė imunologė Laura Malinauskienė, pasakos apie imunitetą, kaip jis atsiranda, kas jį efektyviai stiprina bei ką reikėtų daryti, kad sirgtume mažiau?Ved. Darius Matas

Kodėl Lietuvoje daugėja nevairuojančių žmonių?Kur veda „dipukų” pėdsakai? Ką tik paminėtos 80-osios trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metinės.Ar netvarus verslas yra nekonkurencingas verslas?Vilniuje, Santaros slėnyje, atidarytame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centre bus siekiama mokslo atradimus paversti medicinoje praktiškai pritaikomais sprendimais. Ten veiks populiacinis biobankas - kas tai ir kaip jis padės suprasti Lietuvos gyventojų sveikatos ypatybes?Ved. Agnė Skamarakaitė

Miego paralyžius – traumuojanti patirtis ar tiltas į sąmoningą sapnavimą? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Tadas Stumbrys ir gydytoja neurologė, Medicinos fakulteto profesorė Rūta Mameniškienė. Miego paralyžių bent kartą savo gyvenime patiria nuo 7,6 iki 30 proc. žmonių visame pasaulyje.„Knygą pradėjau kurti susirgęs skrandžio liga ir gavęs gydytojo išrašytą labai griežtą dietą: turėjau atsisakyti daugybės mėgstamų maisto produktų. Atsisakiau ir mano valgiaraštis tapo skurdus. Sukandęs dantis galėjau kentėti iki pasveiksiu, bet tikiu, kad labiau gydo tai, kas skanu. Taip gimė idėja sukurti skanaus maisto knygą tiems, kurie negali valgyti visko, ko nori, kad galėtų valgyti viską, ką gali, bet būtinai – žiauriai skaniai“, - sako virtuvės šefas Alfas Ivanauskas kartu su treneriu Pauliumi Ratkevičiuki išleidęs knygą, kaip valgyti skaniai ir sveikai.Visas lietuviškas JAV bei Kanados vietas aplankę, nufotografavę, nufilmavę, jų žemėlapį ir enciklopediją sudarę 2017–2023 m. „Tikslas – Amerika“ ekspedicijų autoriai Augustinas ir Aistė Žemaičiai sustoti neketina bei šiemet lietuviško paveldo ieško Europoje.Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą, o produkcija realizuojama maitinimo įstaigose. Kiek pastangų prireikė jaunai šeimai, kad įsilietų į ūkininkavimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.

Šiauriniai kaimynai - švedai, danai ir norvegai - jau prieš daugelį metų ėmėsi spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą pasitelkę medicinos studentus. Tris gydomosios medicinos kursus baigusiems studentams suteikė teisę su limituota licencija dirbti slaugytojais dar studijų metu. Kitaip sakant, didžiąją dalį slaugytojo funkcijų jie gali atlikti savarankiškai, bet tam tikros procedūros yra paliktos išskirtinai slaugytojų kompetencijai.Kas iš to išėjo? Ir ar Lietuvos sveikatos sistemai verta žvilgterėjus į kaimyno kiemą pasimokyti?Mūsų Šiaurės kaimynai pastebi, kad tokiu būdu ne tik sprendžiama slaugytojų trūkumo problema, o ir ugdomos būsimų gydytojų klinikinės kompetencijos. Pagaliau būsimi gydytojai, padirbėję studijų metais slaugytojais, geriau pažįsta slaugytojo darbą (o tai svarbu diegiant daugiadisciplininės komandos darbo pagrindus). O ir studentai turi galimybę užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, su kuria jie sieja savo ateitį. Mat vis viena didžioji dauguma studentų, kad galėtų studijuoti, dirba, bet dirba picų kepėjais, išvežiotojais, pavėžėjais, padavėjais, krovėjais ir pan. O tai nieko bendro neturi su jų būsimom profesinėm kompetencijom.Tad kokių pokyčių reikia, kad medicinos studentai galėtų prisidėti prie mūsų sveikatos sistemos stiprinimo?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marius Čiurlionis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas, ir Liucija Lekienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos gydytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Minima Lietuvos medicinos darbuotojų dieną. Kas kelia daugiausia iššūkių ir koks vyrauja požiūris į šios srities specialistus?Naktinės Rusijos atakos Ukrainoje: Charkive pataikyta ligoninės teritorijoje, kitose vietose apgadinti energetikos objektai.Teisingumo ministerija vertins Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus siūlymą leisti ir merams tuokti jaunavedžius. Laidoje–mero, ministrės ir laikinojo savivaldybių asociacijos vadovų komentarai.Prieš 100 metų buvo įkurtas pirmasis Šiaulių skautų vienetas. Mieste renkasi skautai iš visos šalies.Lazdijų rajone, Veisiejuose, rengiamos arimo arkliais varžybos–ši tradicija šiemet įtraukta į nematerialaus kūltūros paveldo vertybių sąvadą.Ved. Simona Vasiliauskaitė

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje tęsiame pokalbius su mokslo premijų laureatais. Šiandien mūsų studijoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Kęstutis Ručinskas, Robertas Samalavičius, Pranas Šerpytis, kurie premijuoti kartu su kolega Viliumi Janušausku už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.Silvestras Belt Lietuvai atstovaus Eurovizijos dainų konkurse Švedijoje. Lietuvos atstovas konkurso pirmajame pusfinalyje pasirodys gegužės 7-ąją. Kaip jūs vertinate dainą Luktelk ir sprendimą būtent šį kūrinį siųsti į didžiąją Euroviziją?Šią savaitę sukanka dveji metai, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Nuo pat pirmos karo dienos pasikeitė ir žurnalistų darbas. Įvykiai Ukrainoje gali psichologiškai paveikti ne vien tik žiniasklaidą stebinčią visuomenę, bet ir žurnalistus. Ką išgyvena apie tai kiekvieną dieną rašantys ar kalbantys žurnalistai, kurie nevyksta į karo niokojamą šalį? Kita vertus, ką patyrė ar vis dar patiria tie, kurie Ukrainoje lankėsi dar iki plataus masto invazijos pradžios ir po jos?

Sveikatos apsaugos ministerija iki kitų metų vidurio pratęsia pasibaigusių vairuotojų medicinos pažymų galiojimą. Taip sudaroma galimybė vairuotojams sudaryti pereinamąjį laikotarpį, per kurį jie galėtų pasitikrinti savo sveikatą. Skaičiuojama, kad pirmąją kitų metų dieną maždaug 264-ių tūkstančių vairuotojų sveikatos pažymos galiojimas jau bus pasibaigęs, o tai reikštų, kad jie netektų ir teisės vairuoti automobilį.Prie Seimo vyksta protestas prieš miškų politiką. Rengėjų teigimu, dėl jos miškų daugėja tik popieriuje, o kirtimai vykdomi net saugomose teritorijose.Turkijos prezidentas atvyksta į Berlyną, kur surengs derybas su Vokietijos kancleriu. Apžvalgininkai sako, Ankara gali būti tarpininke tiek Izraelio ir „Hamas“. Pasak ekspertų, Turkijos ir Vokietijos santykiai yra svarbūs, bet išlieka sudėtingi.Radioaktyvių atliekų sugykloje Maišiagaloje baigėsi šaltieji bandymai. Radioaktyvias atliekas rengiamasi išvežti.Pasaulį krečiant ginkluotiems konfliktams, žinias visą parą transliuojantis LRT RADIJAS, pirmą kartą surengė konferenciją, kurioje aiškinamasi, kaip gerinti visuomenės emocinę sveikatą.Minint Tarptautinę studentų dieną, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šiandien rengiamos jaunimo eitynės. Šia akcija siekiama atkreipti dėmesį į studentų problemas.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra tik dainos ir pasakos, tačiau jos nuomone turime daug neatskleistų ir kartais nepatogių temų, ateinančių iš praeities.Kas yra „limpamos“ ligos ir kokią reikšmę jos turėjo lietuvių tautosakoje? Kaip mūsų protėviai suvokdavo psichikos sveikatą, senėjimą ir mirtį? Kodėl kai kurie žmonės ir šiandien gydosi liaudies išminties būdais?Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Asta Skujyte-Razmiene.Ved. Ignas Klėjus

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių nebėra tik nacionalinė bėda, ji peržengia nacionalinio saugumo slenkstį. Anot patarėjo, prezidentas svarsto galimybę aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką net Valstybės gynimo taryboje.Vilniaus Žaros gimnazijos tėvai sako, kad patiekalus už 10 centų žadėjusi ir maitinimo konkursą laimėjusi įmonė savotiškai apmokestino įėjimą į mokyklos valgyklą. Į ją patekti galima tik iš anksto įsigijus taloną už 3 eurus, vyresnių klasių mokiniams jis kainuoja tris eurus ir 50 centų. Vargingiau gyvenantys vaikai iš viso neturi galimybės rinktis pigesnio patiekalo pietų metu, nes pietų kaina viena – tiek, kiek kainuoja talonas. Mokyklos direktorė pripažįsta, kad talonų neįperkantys vaikai pietų metu į mokyklos valgyklą iš viso neįleidžiami, jie valgyti gali ateiti po pamokų ir pavalgyti už turimą pinigų sumą.Lietuvos bankas siūlo investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.Europos Sąjunga (valstybės narės ir bendrijos valdymo institucijos kartu) skyrė didžiausią pasaulyje sumą Ukrainai paremti. Ji siekia 85 milijardus eurų.Iki kokios ribos Estija pasirengusi atsikratyti okupacinius metus žymėjusių įamžinimo ženklų? Pavyzdžiui neseniai Talino pakraštyje nugriautas sovietinis paminklas, žymėjęs vietą, kurioje 1941 metais tūkstančiai sostinės gyventojų buvo priversti kasti prieštankinius griovius, kad sustabdytų artėjančias nacistinės Vokietijos pajėgas.Prasideda Nobelio premijų paskelbimo savaitė. Šiandien Stokholme paaiškės, kam atitenka šių metų Medicinos ir fiziologijos premija.Ved. Madona Lučkaitė

Su Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro medicinos psichologe Živile Medvedeva kalbame apie psichologinę sveikatą, būtinybę ja rūpintis ne mažiau nei fizine. Apie problemas ir rūpesčius, dėl kurių dažniausiai atveriamos psichologo durys ir apie tai, kokios paslaugos yra teikiamos reabilitacijos centre.

Spaudos apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.Kas bendro tarp miegančiosios gražuolės ir tuberkuliozės? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantė, vyresnioji medicinos biologė Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre Laima Vasiliauskaitė. Mokslininkė tiria tuberkuliozės sukėlėjo genomą ir su komanda bando suprasti, kodėl Lietuvoje sergamumas šia liga yra vienas didžiausių Europoje.Lietuvos banko Pinigų muziejuje netrukus bus pristatyta nauja paroda „Paimti ir prisiminti – Vilnius ir jo atmintis numizmatikoje ir bonistikoje“, skirta Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejui.Penktadienio Ryto allegro knygų apžvalgą mūsų kolega Donatas Puslys skyrė Česlovui Milošui, primindamas, kad šiandien yra minimas jo gimtadienis. Apžvalgoje „Cz. Miloszo gatvės ir eilės“ – poeto tekstų rinktinė „Pradedant nuo mano gatvių“ ir eilių rinktinė „31 eilėraštis“, kurią sudarė ir į lietuvių kalbą išvertė Milošo bičiulis Tomas Venclova.Vakar Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje atverta didžiausia šių metų paroda „Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“. Ja minimas dailininko 90-metis, tiesiogiai ir simboliškai sutampantis su 700-uoju Vilniaus jubiliejumi. Bostone gyvenantis S. Bakas yra sakęs: kas bebūtų – Roma, Paryžius ar Niujorkas – paveiksluose jis nuolat tapąs Vilnių.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – trečiasis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių. Šįkart apie mirtį.Lito 30-mečio proga Lietuvos bankas šiandien kviečia į diskusiją tema „Litui – 30: nepriklausomos pinigų sistemos atkūrimas, reikšmė ir poveikis Lietuvai ir jos ekonomikai“.Liepos 1 dieną poetui Kostui Kubilinskui būtų sukakę 100 metų. Ką šios kontroversiškos asmenybės dėka norėjo atskleisti filmo „Poetas“ kūrėjai?Ved. Urtė Karalaitė

Fizinio aktyvumo ABC, nuo ko pradėti, vaikų ir suaugusiųjų motyvacija, sveiko gyvenimo kaina visomis prasmėmis – temos, apie kurias išgirsite laidoje.Noras gyventi sveikai yra kiekvieno individualus apsisprendimas. Šiuo atveju galima prisiminti posakį: „Kas nori – ieško galimybių, kas nenori – priežasčių“. Pokalbis apie galimybes su reabilitacijos paslaugų centro „Medicinos vizija“ kineziterapeutais Dominyku Pusvaškiu ir Kamile Pilelyte.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, jau šių metų viduryje dešimtyje mažesnių šalies savivaldybių bus matomi pirmieji reformos ženklai – pradės veikti pirmieji sveikatos centrai. Tikimasi, kad juose išplėtus šeimos gydytojo komandą gerės šeimos medicinos darbo kokybė, o centre dirbančių gydytojų specialistų paslaugomis galės naudotis visų rajono šeimos gydytojų pacientai.Tarp naujų komandos narių minimi ir gyvensenos medicinos specialistai. Tiesa, šiandien dažnas pacientas iš tiesų nė nežino, kokia bus šio specialisto veikla: kokiems nusiskundimams esant jis konsultuos, ar jis galės skirti gydymą, išrašyti vaistų? Žinių trūksta dėl to, kad gyvensenos medicinos specialistų Lietuvoje paruošta dar labai mažai ir jie dažniausiai dirba visuomenės sveikatos biuruose, o štai tik viena kita privati klinika šiuo specialistu yra papildžiusi šeimos gydytojo komandą. Apie gyvensenos medicinos specialisto darbą pokalbis su šios srities gydytoja Simona Lešinskiene.Kita laidos tema – pavojai, kurie balandį mūsų tyko gamtoje. Į laidą „Sveikata“ kreipėsi vilnietė Lina. Moteris rašo, kad per vaikų atostogas jos paauglė dukra išėjo su drauge po rajoną pasivaikščioti, o greta namų yra miškas, žaliuoja dideli pievų plotai. Kitą dieną po pasivaikščiojimo ant dukros rankos atsirado raudona monetos dydžio dėmė, o dar po paros ant dėmės pasirodė ir vandeningos pūslės. Moteris įtaria, kad bevaikštinėdama dukra prisilietė prie kažkokio augalo, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais nudegino rankos odą. Koks tai augalas, moteris tik spėlioja. Iš nuotraukų matyti, kad nudegimai ant odos labai panašūs į sukeliamus rūtos ar Sosnovskio barščio, tačiau pastarojo dar nematyti, o rūtų apskritai rajone niekas prie namų nebeaugina. Kad nudegimą galėjo sukelti augalas, patvirtino ir dukros gydytoja. Lina teiraujasi, koks augalas gali balandžio viduryje sukelti tokius nudegimus.Apie gamtoje tykančius pavojus balandį: tiek deginančius augalus, tiek sukeliančius kitas alergines reakcijas pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe-klinikine imunologe dr. Algirda Krisiukėniene.Ved. Laura Adomavičienė

Su mikologu Jonu Kasparavičiumi – apie fantastinį scenarijų iš populiaraus kompiuterinio žaidimo ir pripažinimo sulaukusio serialo „Last of us“ - „Paskutinieji iš mūsų“. Ar, šylant klimatui, grybai galėtų sukelti rimtą grėsmę visuomenės sveikatai?Grožio industrijai sparčiai augant, dalis ekspertų sako, kad tai – dar pavojingiau aplinkai nei greitoji mada. Kokių problemų kyla ir kaip mažinti vartotojiškumą?„Sveika gyvensena nėra kančia, o jei yra, kažką blogai darome“, – sako gyvensenos medicinos specialistė Vaiva Zinkevičiūtė. Gyvensenos medicinos specialistai, teigiama, gali išgelbėti apie 40 proc. lėtinėmis ligomis sergančiųjų gyvybių. Nuo šių metų, anot SAM, jie turėtų sudaryti šeimos gydytojo komandą.Laidoje taip pat naujausias LRT ieško sprendimų komandos darbas - šįkart apie tai, kaip paskatinti rinkėjų aktyvumą.Ved. Karolina Panto

Kasmet Lietuvoje plaučių tuberkulioze suserga apie 900 žmonių, be to, Lietuva tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą tuberkulioze. Kas bendro tarp Miegančiosios gražuolės ir tuberkuliozės? Atsakymo į šį klausimą ieškome su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorante ir vyresniąja medicinos biologe Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre Laima Vasiliauskaite.Ar Facebookas vis dar populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje? Kodėl apskritai žmonės tampa socialinių tinklų vartotojais ir kaip viską pakeitė Rusijos karas Ukrainoje?Kuo gražus brandus amžius? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė Gabrielė Steputytė, atskleidžianti senjorų patirtis ir veiklas būnant brandžiame amžiuje ir gyvenant visuomenėje, kurioje jaunystė yra išaukštinama.Artimiausią pusvalandį mūsų pašnekovas bus daugiausiai NATO struktūrose pasiekęs lietuvis Giedrimas Jeglinska. Tai buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, buvęs krašto apsaugos viceministras.

EP Andrius Kubilius kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ragindamas solidarizuojantis su Ukraina prisijungti prie iniciatyvos „Valanda už Ukrainą“, kurios metu, gruodžio 21 d., 20 val., Lietuvos savivaldybės vienai valandai simboliškai išjungtų šventinį apšvietimą miestų viešosiose erdvėse bei gyventojai savo namuose.Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus interviu LRT Radijui. Domėsimės, kada baigsis viešojo transporto vairuotojų streikas, ar Vilnius paliekamas pasiruošęs 700 metų jubiliejui ir kiti klausimai.Jei šiomis dienomis nori išsiųsti Kalėdinę dovaną, teks netrumpai palaukt prie „Lietuvos pašto“ skyrių. Paštas teisinasi, kad eiles lemia išaugę siuntų skaičiai ir susirgę darbuotojai.Ar Kūčių vakarienės patiekalai yra saugūs vaišintis alergijų turintiems žmonėms? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Rūta Dubakienė paaiškins, kodėl kyla alergija kūčiukams, Kalėdų eglutei ar Kalėdų burtams naudojamiems šiaudams ir kt.Ved. Rūta Kupetytė

Dalis gynybos ekspertų, politikų sako, kad reikia stiprinti Klaipėdos uosto gynybą - esą jis karo atveju būtų svarbesnis už viešojoje erdvėje dažnai minimą Suvalkų koridorių. Krašto apsaugos ministras teigia, kad kariuomenė skiria pakankamai dėmesio uosto gynybai.Mirė elektros nutrenktą paauglį gelbėjęs ir taip pat elektros nupurtytas Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojas. Prieš kurį laiką sukrėtė ir kita istorija – į pagalbą atskubėjusį greitosios vairuotoją žiauriai sumušė pacientas. Apie greitosios pagalbos reformą diskusija „Ryto garsuose“.„Aktualus klausimas“: ar sveikinatės ir pažįstate savo kaimynus?Verslo laike – kalėdinių vakarėlių tendencijos. Nors ekonominė situacija visoje Europoje įtempta, Kalėdiniams vakarėliams įmonės netaupys, sako renginių organizatoriai. Teigiama, kad planuotis šventinius vakarus verslai pradėjo jau prieš kelis mėnesius, tad dabar rasti vieta įmonės vakarėliui - itin sudėtinga.Klaipėdos senamiestis - tarsi didelė statybų aikštelė, sako čia dirbantys verslininkai. Vienu metu čia vyksta net keturių gatvių remonto darbai, dėl kurių miesto širdyje įsikūrusioms kavinėms bei parduotuvėms tenka susidurti su nepatogumais. Dėl išraustų gatvių bei šaligatvių gerokai sumenko klientų srautai. Kelios kavinės jau užvėrė duris ir nežino, ar pasibaigus remontui veiklą atnaujins.Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti įstatymo pataisas, kurios bankams ir kredito unijoms leido tvarkyti ypač jautrius, vadinamuosius specialios kategorijos duomenis. Tai informacija, atskleidžianti rasinę ar etninę kilmę, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, sveikatos duomenis arba duomenis apie asmens lytiiinį gyvenimą. Šalies vadovo vertinimu, Mokėjimo įstatymu suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymu apibrėžti teisę ir mokiniams turėti akademines atostogas. Tokiomis atostogomis ir galimybe po jų grįžti į mokyklą galėtų pasinaudoti sunkiai sergantys mokiniai, per nėštumo ar vaiko priežiūros atostogas.Ved. Darius Matas

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - profesorė Dovilė Budrytė, politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnet College (JAV), šiandien taip pat dalyvaujanti festivalio „Nepatogus kinas“ diskusijoje apie traumos palikimą iš kartos į kartą. Kaip trauma perduodama iš kartos į kartą? Kodėl mums tai dar aktualiau dabar, Rusijai tęsiant brutalų karą Ukrainoje?Kiek Lietuvoje artėjame prie pozityvios senatvės įgyvendinimo? Kiek senatvė iš tiesų tampa vis labiau ori? Pokalbis su klausytojais ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto "Senjoro" programos vadove Rugile Bitautaite.Kuo ypatingas teismo medicinos patologo darbas? Ar skrosti žudiką turi su tokia pat pagarba, kaip kitus? Ar verta susitikti su mirusiojo, kurį skrodei, artimaisiais? Kaip gelbėtis nuo potrauminio streso sindromo, kurį, pasirodo, per daug metų darbo gali užsitarnauti? Visa tai klausimai, kuriuos Lietuvoje itin išpopuliarėjusioje knygoje „Ne sava mirtimi“ kelia daktaras Richardas Shepherdas, kuris dalyvavo aiškinantis princesės Dianos mirties priežastis ir tiriant kitas svarbiausias Jungtinės Karalystės bylas. Pokalbis su žinomu britų medicinos patologu - per LRT radiją.LRT.LT portalo „Gyvenu taupiau“ rubrika.LRT faktaiAUKSINIS PROTASVed. Živilė Kropaitė

Per kelias artimiausias dienas Suomija pateiks prašymą stoti į NATO. Kremliaus reakcija į tokį Suomijos sprendimą – tai neabejotina grėsmė Rusijai.Rusijoje gyventojai žino, kad Ukrainoje žudomi žmonės, tačiau jie ieško tam pateisinimų ir tiki propaganda. Jie agresyviai abejingi šiuo klausimu, LRT RADIJUI sako opozicinės Rusijos liaudies partijos PARNAS narys Dmitrijus Androsovas, kuris gegužės 9 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir smaugiamas, kad pasirašytų perspėjimą dėl atsakomybės už dalyvavimą įvairiose neleistinose protesto akcijose.Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba surengtame neeiliniame posėdyje dėl padėties Ukrainoje pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir pavadino jį „visišku blogiu“. Taryba balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama ištirti įtariamus Maskvos nusikaltimus.Iš Lietuvos jau išvyko per 500 Ukrainos karo pabėgėlių. Dalis jų grįžo namo, dalis – į kitas valstybes. Šiandien Kauno autobusų stotyje, į kurią išvyko autobusas į Lvivą, lankėsi kolega Daumantas Butkus.Seime prisistatė prezidento į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus teikiamas Egidijus Šileikis. Jo teigimu į šias pareigas neprivalu pateikti sveikatos pažymos ir užpildyti klausimyną dėl darbo su slapta informacija.Slaugytojai ir jų padėjėjai išsekę ir neviltyje. Medicinos darbuotojai skundžiasi, kad darbo krūviai ir menkas atlygis atbaido jaunus žmones rinktis slaugytojo kelią. Ligonių vadovai suka galvas kaip išlaikyti esamus darbuotojus, o Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad pokyčiai bus greitai ir šios profesijos prestižas bus sugrąžintas.Seimas atmetė siūlymą nuo kitų metų įpareigoti kavines ir restoranus svečiams paprašius duoti vandens iš čiaupo nemokamai. Kaip tokį sprendimą vertina verslai ir gyventojai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga apie 3 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Medicinos entomologė Milda Žygutienė sako, kad ligas platinančios erkės dabar yra paplitusios visoje Lietuvoje, o jų aktyvumo laikotarpis pastaraisiais metais dar išaugo.Pasak specialistų, beveik tris dešimtmečius stebimą erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų augimą lemia ir klimato kaita.Dėl šylančio klimato į Europą sugrįžta tokios Afrikos bei Azijos šalims būdingos uodų pernešamos ligos kaip maliarija. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė pasakoja apie dengės karšinę pernešančią invazinę Azijos tigrinio uodo rūšį, kuri į mūsų žemyną greičiausiai atkeliavo prekybiniais laivais ir išplito pietinėse šalyse.Komentuodamos siūlymus naikinti kenkėjus cheminėmis medžiagomis, pašnekovės pažymi, kad tai kenksminga visai aplinkai ir problemos nesprendžia. Be to, uodai ekosistemose atlieka savo vaidmenį.Autorė Vaida Pilibaitytė

Jau savaitė, kai Lietuva dirbti į Ukrainą išlydėjo dvi medikų grupes. Viena grupė – 12 medikų – toliau dirba Kijive, kita persikėlė į Ukrainos pietvakariuose esančią Vinicos sritį. Kaip sekasi Lietuvos medikams Ukrainoje?Kokia padėtis Kijivo regione, iš jo pasitraukus Rusijos kariuomenei? Pasakoja portalo žurnalistas Benas Gerdžiūnas, grįžęs iš Ukrainos.Lietuva siekia, kad 2030 m. pati pasigamintų 93 proc. elektros energijos. Šiuo metu mūsų valstybė pati pasigamina tik 30 proc. elektros energijos. Kiek inovacijos gali padėti Lietuvai tapti energetiškai nepriklausoma? Energetikos inovacijų žinovų pasakojimas.Į LRT girdi kreipėsi vilnietė, kuri piktinasi, kad žmonės su automobiliais negali patekti į vienas diddžiausių Vilniuje - Rokantiškių kapines. Įvažiavimą į kapines blokuoja užkardas. Dėl to kapų sutvarkyti atvykę žmonės visus savo daiktus turi nešti nemenkus atstumus. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

„Nenaudoji – prarandi“, – smegenų veiklos esmę apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neuromokslininkas, judėjimo mokslo profesorius Albertas Skurvydas.Kodėl greitos vaizdinės informacijos vartojimas žlugdo žmogaus smegenų analitinį mąstymą? Kaip judėjimas keičia mūsų neuronų jungtis? Ar smegenys programuoja fizinių gebėjimų ribas?Pokalbis apie smegenų tobulėjimą, judėjimą ir sportą su prof. Albertu Skurvydu.Ved. Ignas Klėjus