Podcasts about medicinos

Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene.Ved. Ignas Klėjus

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie fizinį aktyvumą. Kokių ligų jis gali padėti išvengti ir kokie yra populiariausi mitai apie sportą ir sportuojančius žmones? Apie tai pasakos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.Ved. Darius Matas

Saudo Arabijos sostinėje Rijade jau susitiko JAV valstybės sekretorius Markas Rubijas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jie kartu su kitais abiejų šalių derybininkais aptars, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos. Vašingtonas teigia, kad šis susitikimas yra žingsnis siekiant nustatyti, ar Maskva rimtai nusiteikusi derėtis dėl taikos.Maskvos atstovai pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra pasirengęs kalbėtis su Volodymyru Zelenskiu, „jei to prireiks“, tačiau pakartojo abejojantys jo, kaip Ukrainos prezidento, teisėtumu.Kelių Europos šalių lyderiai per derybas Paryžiuje nepasiekė jokio susitarimo dėl atsako į JAV administracijos politikos kryptį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažėjančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.Medikai skundžiasi, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis. Anot jų, karo medicinai per šešerius metus studijų skiriamas vos kelių dienų kursas.Kauno rajono Zapyškio gyventojus piktina eismo sprendimai beveik baigtoje remontuoti pagrindinėje Vytauto gatvėje. Kadangi ši gatvė yra valstybinio kelio Kaunas – Šakiai dalis, ja važiuoja daug vilkikų. Jų vairuotojams dėl naujai įrengtų eismo saugumo salelių įsukti į gatvę tapo labai sudėtinga, kyla nemažai avarinių situacijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbame apie stresą ir kaip jis veikia mūsų sveikatą. Apie tai pasakoja Medicinos fakulteto docentė Jelena Stanislavovienė.Ved. Darius Matas

Skubi medicinos pagalba netrukus galės būti tiekiama pasitelkiant ne tik greitosios pagalbos automobilius, bet ir staigtasparnius. Tokią galimybę su pasieniečiais ir kariuomene derina naujasis Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Donatas Paliulionis. Jis taip pat atmeta gyventojų priekaištus, kad greitosios medikai nuo žmonių tolsta. Naujojo tarnybos vadovo Donato Paliulionio interviu RYTO GARSAMS – po 8 val. žinių.Korepetitorių paslaugas teikiančios įmonės sulaukė kritikos, kad įdarbina nekompetentingus asmenis.Medikai su mokslininkais kuria personalizuotos medicinos sistemą ir siekia pagal žmogaus unikalias savybes, genetiką, parinkti efektyviausią ligos gydymą.Siekiant labiau pažaboti telefoninius sukčius, po Naujųjų reikės registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Ar ši prievolė netaps našta niekuo dėtiems žmonėms?Aplinkosaugininkai pastebi, kad po Kalėdų bendruosiuose atliekų konteineriuose padaugėja baterijų. Tai – labai pavojinga, nes, tvarkant atliekas, baterijos gali būti pažeistos ir gali užsidegti. Kaip saugiai atsikratyti baterijų?Ved. Edvardas Kubilius

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto docentė Nora Šlekienė pasakoja apie tai, kiek kosmoso yra mūsų kasdieniame gyvenime, kokias technologijas, susijusias su kosmosu, mes naudojame kasdien, kaip atrodo darbas Kosmoso agentūroje ir kaip jis padeda mums spręsti problemas, kylančias čia – Žemėje.Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja klinikinė imunologė Laura Malinauskienė, pasakos apie imunitetą, kaip jis atsiranda, kas jį efektyviai stiprina bei ką reikėtų daryti, kad sirgtume mažiau?Ved. Darius Matas

Kodėl Lietuvoje daugėja nevairuojančių žmonių?Kur veda „dipukų” pėdsakai? Ką tik paminėtos 80-osios trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metinės.Ar netvarus verslas yra nekonkurencingas verslas?Vilniuje, Santaros slėnyje, atidarytame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centre bus siekiama mokslo atradimus paversti medicinoje praktiškai pritaikomais sprendimais. Ten veiks populiacinis biobankas - kas tai ir kaip jis padės suprasti Lietuvos gyventojų sveikatos ypatybes?Ved. Agnė Skamarakaitė

Miego paralyžius – traumuojanti patirtis ar tiltas į sąmoningą sapnavimą? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Tadas Stumbrys ir gydytoja neurologė, Medicinos fakulteto profesorė Rūta Mameniškienė. Miego paralyžių bent kartą savo gyvenime patiria nuo 7,6 iki 30 proc. žmonių visame pasaulyje.„Knygą pradėjau kurti susirgęs skrandžio liga ir gavęs gydytojo išrašytą labai griežtą dietą: turėjau atsisakyti daugybės mėgstamų maisto produktų. Atsisakiau ir mano valgiaraštis tapo skurdus. Sukandęs dantis galėjau kentėti iki pasveiksiu, bet tikiu, kad labiau gydo tai, kas skanu. Taip gimė idėja sukurti skanaus maisto knygą tiems, kurie negali valgyti visko, ko nori, kad galėtų valgyti viską, ką gali, bet būtinai – žiauriai skaniai“, - sako virtuvės šefas Alfas Ivanauskas kartu su treneriu Pauliumi Ratkevičiuki išleidęs knygą, kaip valgyti skaniai ir sveikai.Visas lietuviškas JAV bei Kanados vietas aplankę, nufotografavę, nufilmavę, jų žemėlapį ir enciklopediją sudarę 2017–2023 m. „Tikslas – Amerika“ ekspedicijų autoriai Augustinas ir Aistė Žemaičiai sustoti neketina bei šiemet lietuviško paveldo ieško Europoje.Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą, o produkcija realizuojama maitinimo įstaigose. Kiek pastangų prireikė jaunai šeimai, kad įsilietų į ūkininkavimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.

Šiauriniai kaimynai - švedai, danai ir norvegai - jau prieš daugelį metų ėmėsi spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą pasitelkę medicinos studentus. Tris gydomosios medicinos kursus baigusiems studentams suteikė teisę su limituota licencija dirbti slaugytojais dar studijų metu. Kitaip sakant, didžiąją dalį slaugytojo funkcijų jie gali atlikti savarankiškai, bet tam tikros procedūros yra paliktos išskirtinai slaugytojų kompetencijai.Kas iš to išėjo? Ir ar Lietuvos sveikatos sistemai verta žvilgterėjus į kaimyno kiemą pasimokyti?Mūsų Šiaurės kaimynai pastebi, kad tokiu būdu ne tik sprendžiama slaugytojų trūkumo problema, o ir ugdomos būsimų gydytojų klinikinės kompetencijos. Pagaliau būsimi gydytojai, padirbėję studijų metais slaugytojais, geriau pažįsta slaugytojo darbą (o tai svarbu diegiant daugiadisciplininės komandos darbo pagrindus). O ir studentai turi galimybę užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, su kuria jie sieja savo ateitį. Mat vis viena didžioji dauguma studentų, kad galėtų studijuoti, dirba, bet dirba picų kepėjais, išvežiotojais, pavėžėjais, padavėjais, krovėjais ir pan. O tai nieko bendro neturi su jų būsimom profesinėm kompetencijom.Tad kokių pokyčių reikia, kad medicinos studentai galėtų prisidėti prie mūsų sveikatos sistemos stiprinimo?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marius Čiurlionis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas, ir Liucija Lekienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos gydytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Minima Lietuvos medicinos darbuotojų dieną. Kas kelia daugiausia iššūkių ir koks vyrauja požiūris į šios srities specialistus?Naktinės Rusijos atakos Ukrainoje: Charkive pataikyta ligoninės teritorijoje, kitose vietose apgadinti energetikos objektai.Teisingumo ministerija vertins Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus siūlymą leisti ir merams tuokti jaunavedžius. Laidoje–mero, ministrės ir laikinojo savivaldybių asociacijos vadovų komentarai.Prieš 100 metų buvo įkurtas pirmasis Šiaulių skautų vienetas. Mieste renkasi skautai iš visos šalies.Lazdijų rajone, Veisiejuose, rengiamos arimo arkliais varžybos–ši tradicija šiemet įtraukta į nematerialaus kūltūros paveldo vertybių sąvadą.Ved. Simona Vasiliauskaitė

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje tęsiame pokalbius su mokslo premijų laureatais. Šiandien mūsų studijoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Kęstutis Ručinskas, Robertas Samalavičius, Pranas Šerpytis, kurie premijuoti kartu su kolega Viliumi Janušausku už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.Silvestras Belt Lietuvai atstovaus Eurovizijos dainų konkurse Švedijoje. Lietuvos atstovas konkurso pirmajame pusfinalyje pasirodys gegužės 7-ąją. Kaip jūs vertinate dainą Luktelk ir sprendimą būtent šį kūrinį siųsti į didžiąją Euroviziją?Šią savaitę sukanka dveji metai, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Nuo pat pirmos karo dienos pasikeitė ir žurnalistų darbas. Įvykiai Ukrainoje gali psichologiškai paveikti ne vien tik žiniasklaidą stebinčią visuomenę, bet ir žurnalistus. Ką išgyvena apie tai kiekvieną dieną rašantys ar kalbantys žurnalistai, kurie nevyksta į karo niokojamą šalį? Kita vertus, ką patyrė ar vis dar patiria tie, kurie Ukrainoje lankėsi dar iki plataus masto invazijos pradžios ir po jos?

Sveikatos apsaugos ministerija iki kitų metų vidurio pratęsia pasibaigusių vairuotojų medicinos pažymų galiojimą. Taip sudaroma galimybė vairuotojams sudaryti pereinamąjį laikotarpį, per kurį jie galėtų pasitikrinti savo sveikatą. Skaičiuojama, kad pirmąją kitų metų dieną maždaug 264-ių tūkstančių vairuotojų sveikatos pažymos galiojimas jau bus pasibaigęs, o tai reikštų, kad jie netektų ir teisės vairuoti automobilį.Prie Seimo vyksta protestas prieš miškų politiką. Rengėjų teigimu, dėl jos miškų daugėja tik popieriuje, o kirtimai vykdomi net saugomose teritorijose.Turkijos prezidentas atvyksta į Berlyną, kur surengs derybas su Vokietijos kancleriu. Apžvalgininkai sako, Ankara gali būti tarpininke tiek Izraelio ir „Hamas“. Pasak ekspertų, Turkijos ir Vokietijos santykiai yra svarbūs, bet išlieka sudėtingi.Radioaktyvių atliekų sugykloje Maišiagaloje baigėsi šaltieji bandymai. Radioaktyvias atliekas rengiamasi išvežti.Pasaulį krečiant ginkluotiems konfliktams, žinias visą parą transliuojantis LRT RADIJAS, pirmą kartą surengė konferenciją, kurioje aiškinamasi, kaip gerinti visuomenės emocinę sveikatą.Minint Tarptautinę studentų dieną, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šiandien rengiamos jaunimo eitynės. Šia akcija siekiama atkreipti dėmesį į studentų problemas.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra tik dainos ir pasakos, tačiau jos nuomone turime daug neatskleistų ir kartais nepatogių temų, ateinančių iš praeities.Kas yra „limpamos“ ligos ir kokią reikšmę jos turėjo lietuvių tautosakoje? Kaip mūsų protėviai suvokdavo psichikos sveikatą, senėjimą ir mirtį? Kodėl kai kurie žmonės ir šiandien gydosi liaudies išminties būdais?Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Asta Skujyte-Razmiene.Ved. Ignas Klėjus

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių nebėra tik nacionalinė bėda, ji peržengia nacionalinio saugumo slenkstį. Anot patarėjo, prezidentas svarsto galimybę aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką net Valstybės gynimo taryboje.Vilniaus Žaros gimnazijos tėvai sako, kad patiekalus už 10 centų žadėjusi ir maitinimo konkursą laimėjusi įmonė savotiškai apmokestino įėjimą į mokyklos valgyklą. Į ją patekti galima tik iš anksto įsigijus taloną už 3 eurus, vyresnių klasių mokiniams jis kainuoja tris eurus ir 50 centų. Vargingiau gyvenantys vaikai iš viso neturi galimybės rinktis pigesnio patiekalo pietų metu, nes pietų kaina viena – tiek, kiek kainuoja talonas. Mokyklos direktorė pripažįsta, kad talonų neįperkantys vaikai pietų metu į mokyklos valgyklą iš viso neįleidžiami, jie valgyti gali ateiti po pamokų ir pavalgyti už turimą pinigų sumą.Lietuvos bankas siūlo investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.Europos Sąjunga (valstybės narės ir bendrijos valdymo institucijos kartu) skyrė didžiausią pasaulyje sumą Ukrainai paremti. Ji siekia 85 milijardus eurų.Iki kokios ribos Estija pasirengusi atsikratyti okupacinius metus žymėjusių įamžinimo ženklų? Pavyzdžiui neseniai Talino pakraštyje nugriautas sovietinis paminklas, žymėjęs vietą, kurioje 1941 metais tūkstančiai sostinės gyventojų buvo priversti kasti prieštankinius griovius, kad sustabdytų artėjančias nacistinės Vokietijos pajėgas.Prasideda Nobelio premijų paskelbimo savaitė. Šiandien Stokholme paaiškės, kam atitenka šių metų Medicinos ir fiziologijos premija.Ved. Madona Lučkaitė

Su Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro medicinos psichologe Živile Medvedeva kalbame apie psichologinę sveikatą, būtinybę ja rūpintis ne mažiau nei fizine. Apie problemas ir rūpesčius, dėl kurių dažniausiai atveriamos psichologo durys ir apie tai, kokios paslaugos yra teikiamos reabilitacijos centre.

Spaudos apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.Kas bendro tarp miegančiosios gražuolės ir tuberkuliozės? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantė, vyresnioji medicinos biologė Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre Laima Vasiliauskaitė. Mokslininkė tiria tuberkuliozės sukėlėjo genomą ir su komanda bando suprasti, kodėl Lietuvoje sergamumas šia liga yra vienas didžiausių Europoje.Lietuvos banko Pinigų muziejuje netrukus bus pristatyta nauja paroda „Paimti ir prisiminti – Vilnius ir jo atmintis numizmatikoje ir bonistikoje“, skirta Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejui.Penktadienio Ryto allegro knygų apžvalgą mūsų kolega Donatas Puslys skyrė Česlovui Milošui, primindamas, kad šiandien yra minimas jo gimtadienis. Apžvalgoje „Cz. Miloszo gatvės ir eilės“ – poeto tekstų rinktinė „Pradedant nuo mano gatvių“ ir eilių rinktinė „31 eilėraštis“, kurią sudarė ir į lietuvių kalbą išvertė Milošo bičiulis Tomas Venclova.Vakar Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje atverta didžiausia šių metų paroda „Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“. Ja minimas dailininko 90-metis, tiesiogiai ir simboliškai sutampantis su 700-uoju Vilniaus jubiliejumi. Bostone gyvenantis S. Bakas yra sakęs: kas bebūtų – Roma, Paryžius ar Niujorkas – paveiksluose jis nuolat tapąs Vilnių.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – trečiasis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių. Šįkart apie mirtį.Lito 30-mečio proga Lietuvos bankas šiandien kviečia į diskusiją tema „Litui – 30: nepriklausomos pinigų sistemos atkūrimas, reikšmė ir poveikis Lietuvai ir jos ekonomikai“.Liepos 1 dieną poetui Kostui Kubilinskui būtų sukakę 100 metų. Ką šios kontroversiškos asmenybės dėka norėjo atskleisti filmo „Poetas“ kūrėjai?Ved. Urtė Karalaitė

Fizinio aktyvumo ABC, nuo ko pradėti, vaikų ir suaugusiųjų motyvacija, sveiko gyvenimo kaina visomis prasmėmis – temos, apie kurias išgirsite laidoje.Noras gyventi sveikai yra kiekvieno individualus apsisprendimas. Šiuo atveju galima prisiminti posakį: „Kas nori – ieško galimybių, kas nenori – priežasčių“. Pokalbis apie galimybes su reabilitacijos paslaugų centro „Medicinos vizija“ kineziterapeutais Dominyku Pusvaškiu ir Kamile Pilelyte.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, jau šių metų viduryje dešimtyje mažesnių šalies savivaldybių bus matomi pirmieji reformos ženklai – pradės veikti pirmieji sveikatos centrai. Tikimasi, kad juose išplėtus šeimos gydytojo komandą gerės šeimos medicinos darbo kokybė, o centre dirbančių gydytojų specialistų paslaugomis galės naudotis visų rajono šeimos gydytojų pacientai.Tarp naujų komandos narių minimi ir gyvensenos medicinos specialistai. Tiesa, šiandien dažnas pacientas iš tiesų nė nežino, kokia bus šio specialisto veikla: kokiems nusiskundimams esant jis konsultuos, ar jis galės skirti gydymą, išrašyti vaistų? Žinių trūksta dėl to, kad gyvensenos medicinos specialistų Lietuvoje paruošta dar labai mažai ir jie dažniausiai dirba visuomenės sveikatos biuruose, o štai tik viena kita privati klinika šiuo specialistu yra papildžiusi šeimos gydytojo komandą. Apie gyvensenos medicinos specialisto darbą pokalbis su šios srities gydytoja Simona Lešinskiene.Kita laidos tema – pavojai, kurie balandį mūsų tyko gamtoje. Į laidą „Sveikata“ kreipėsi vilnietė Lina. Moteris rašo, kad per vaikų atostogas jos paauglė dukra išėjo su drauge po rajoną pasivaikščioti, o greta namų yra miškas, žaliuoja dideli pievų plotai. Kitą dieną po pasivaikščiojimo ant dukros rankos atsirado raudona monetos dydžio dėmė, o dar po paros ant dėmės pasirodė ir vandeningos pūslės. Moteris įtaria, kad bevaikštinėdama dukra prisilietė prie kažkokio augalo, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais nudegino rankos odą. Koks tai augalas, moteris tik spėlioja. Iš nuotraukų matyti, kad nudegimai ant odos labai panašūs į sukeliamus rūtos ar Sosnovskio barščio, tačiau pastarojo dar nematyti, o rūtų apskritai rajone niekas prie namų nebeaugina. Kad nudegimą galėjo sukelti augalas, patvirtino ir dukros gydytoja. Lina teiraujasi, koks augalas gali balandžio viduryje sukelti tokius nudegimus.Apie gamtoje tykančius pavojus balandį: tiek deginančius augalus, tiek sukeliančius kitas alergines reakcijas pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe-klinikine imunologe dr. Algirda Krisiukėniene.Ved. Laura Adomavičienė

Į laidą kreipėsi klaipėdietė Kristina, kuri tikina, kad ją dažnai kankina pasikartojantys nugaros skausmai. Kristina dirba buhaltere, tad jos darbas yra sėdimas. Moteris pasakoja, kad skausmas dažniau suriečia dirbant nuotoliu iš namų. Nors, pasak moters, ji ir namuose dirba prie rašomojo stalo, naudojasi biuro kėde, darbo sąlygos kone identiškos, kaip ir įmonėje, vis dėlto vakarop jau nuo darbo kėdės jai pakilti sunku: nugaros apačią riečia skausmas, o tada jau sunku ir vaikščioti, ir sėdėti, kiek palengvėja tik prigulus. Moteris tikina dėl šios priežasties įsigijusi ir masažinę kėdę, tačiau ši padeda tik tam kartui. Kristina klausia, ar yra nebrangių, bet veiksmingų būdų, kurie padėtų išvengti nugaros skausmų.Įdomu tai, kad Kristina su šia problema susiduria ne vienintelė. Yra apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą, tad ši problema gerai pažįstama dažnam lietuviui. Ir su skausmu susiduria ne tik dirbantys sėdimą darbą, bet ir tie, kurie darbe atlieka monotoniškus judesius.Nugaros skausmai nesvetimi ir šiauliečiui Sauliui Daunorui, kuris taip pat ilgai dirbo sėdimą darbą. Vyras ilgai kentė nuolatinį skausmą, šis ypač sustiprėdavo pasportavus. Sulaukus 35-erių, vyrui buvo nustatyta stuburo išvarža. Saulius tuomet konsultavosi su daugeliu specialistų, jam taikyti įvairūs gydymo būdai, technikos, tačiau vyras tikina išsigelbėjimą atradęs vienoje knygoje, kurioje aprašoma stuburo ištempimo technika, vadinama Cantienica. Technika vyrą taip sudomino, kad galiausiai pats ryžosi tapti šios technikos instruktoriumi.Plačiau apie kančias, kurias sukelia nugaros skausmai, laidoje pasakoja pats Saulius Daunoras, o plačiau apie prevencines priemones komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Viktorija Šatė.Ved. Laura Adomavičienė

Su mikologu Jonu Kasparavičiumi – apie fantastinį scenarijų iš populiaraus kompiuterinio žaidimo ir pripažinimo sulaukusio serialo „Last of us“ - „Paskutinieji iš mūsų“. Ar, šylant klimatui, grybai galėtų sukelti rimtą grėsmę visuomenės sveikatai?Grožio industrijai sparčiai augant, dalis ekspertų sako, kad tai – dar pavojingiau aplinkai nei greitoji mada. Kokių problemų kyla ir kaip mažinti vartotojiškumą?„Sveika gyvensena nėra kančia, o jei yra, kažką blogai darome“, – sako gyvensenos medicinos specialistė Vaiva Zinkevičiūtė. Gyvensenos medicinos specialistai, teigiama, gali išgelbėti apie 40 proc. lėtinėmis ligomis sergančiųjų gyvybių. Nuo šių metų, anot SAM, jie turėtų sudaryti šeimos gydytojo komandą.Laidoje taip pat naujausias LRT ieško sprendimų komandos darbas - šįkart apie tai, kaip paskatinti rinkėjų aktyvumą.Ved. Karolina Panto

Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė įtarimus trims Šiaulių apskrities gydytojams ir 12 pacientų. Medikai ėmė kyšius už konsultacijas, receptų išrašymą, o sumos siekė iki šimto eurų. Medikų atstovai sako, kad korupcija sumažėtų, jei būtų keliami atlyginimai. Ekpertai pastebi, kad korupcija medicinos sistemoje mažėja.Tai ar iš tiesų mažėja korupcija medicinos sistemoje?Laidoje dalyvauja Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis, “Transparency International” laikinai vadovės pareigas einanti Ingrida Kalinauskienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Kristina Norvainytė, Pagalbos onkologiniams ligoniniams asociacijos prezidentas Gediminas Žižys, Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja Eglė Tamošiūnienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Ved. Darius Matas

Kasmet Lietuvoje plaučių tuberkulioze suserga apie 900 žmonių, be to, Lietuva tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą tuberkulioze. Kas bendro tarp Miegančiosios gražuolės ir tuberkuliozės? Atsakymo į šį klausimą ieškome su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorante ir vyresniąja medicinos biologe Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre Laima Vasiliauskaite.Ar Facebookas vis dar populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje? Kodėl apskritai žmonės tampa socialinių tinklų vartotojais ir kaip viską pakeitė Rusijos karas Ukrainoje?Kuo gražus brandus amžius? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė Gabrielė Steputytė, atskleidžianti senjorų patirtis ir veiklas būnant brandžiame amžiuje ir gyvenant visuomenėje, kurioje jaunystė yra išaukštinama.Artimiausią pusvalandį mūsų pašnekovas bus daugiausiai NATO struktūrose pasiekęs lietuvis Giedrimas Jeglinska. Tai buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, buvęs krašto apsaugos viceministras.

EP Andrius Kubilius kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ragindamas solidarizuojantis su Ukraina prisijungti prie iniciatyvos „Valanda už Ukrainą“, kurios metu, gruodžio 21 d., 20 val., Lietuvos savivaldybės vienai valandai simboliškai išjungtų šventinį apšvietimą miestų viešosiose erdvėse bei gyventojai savo namuose.Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus interviu LRT Radijui. Domėsimės, kada baigsis viešojo transporto vairuotojų streikas, ar Vilnius paliekamas pasiruošęs 700 metų jubiliejui ir kiti klausimai.Jei šiomis dienomis nori išsiųsti Kalėdinę dovaną, teks netrumpai palaukt prie „Lietuvos pašto“ skyrių. Paštas teisinasi, kad eiles lemia išaugę siuntų skaičiai ir susirgę darbuotojai.Ar Kūčių vakarienės patiekalai yra saugūs vaišintis alergijų turintiems žmonėms? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Rūta Dubakienė paaiškins, kodėl kyla alergija kūčiukams, Kalėdų eglutei ar Kalėdų burtams naudojamiems šiaudams ir kt.Ved. Rūta Kupetytė

XII a. vienuolės Hildegardos Bingenietės aprašytos medicinos ir mitybos paslaptys, pasiekusios mūsų laikmetį. Jose gali rasti bendrumų su ajurveda ir kinų medicina. Ansktyvųjų Viduramžių protarpinis badavimas, gydomieji augalai, maisto archeologiją primenantys receptai. Mistikės, Bažnyčios mokytojos, gydytojos, žolininkės, filosofės, kompozitorės ir šviesuolės Hildegardos Bingenietės gyvenimas išties kelia nuostabą. Apie ją ir jos laikmetį, vaistus ir maistą – pokalbis su istorijos ir gastronomijos entuziaste Jolita Bernotiene, kuri su gamtos mokslų daktare Onute Grigaite parašė knygą „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą“.Ved. Vytaras Radzevičius

Dalis gynybos ekspertų, politikų sako, kad reikia stiprinti Klaipėdos uosto gynybą - esą jis karo atveju būtų svarbesnis už viešojoje erdvėje dažnai minimą Suvalkų koridorių. Krašto apsaugos ministras teigia, kad kariuomenė skiria pakankamai dėmesio uosto gynybai.Mirė elektros nutrenktą paauglį gelbėjęs ir taip pat elektros nupurtytas Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojas. Prieš kurį laiką sukrėtė ir kita istorija – į pagalbą atskubėjusį greitosios vairuotoją žiauriai sumušė pacientas. Apie greitosios pagalbos reformą diskusija „Ryto garsuose“.„Aktualus klausimas“: ar sveikinatės ir pažįstate savo kaimynus?Verslo laike – kalėdinių vakarėlių tendencijos. Nors ekonominė situacija visoje Europoje įtempta, Kalėdiniams vakarėliams įmonės netaupys, sako renginių organizatoriai. Teigiama, kad planuotis šventinius vakarus verslai pradėjo jau prieš kelis mėnesius, tad dabar rasti vieta įmonės vakarėliui - itin sudėtinga.Klaipėdos senamiestis - tarsi didelė statybų aikštelė, sako čia dirbantys verslininkai. Vienu metu čia vyksta net keturių gatvių remonto darbai, dėl kurių miesto širdyje įsikūrusioms kavinėms bei parduotuvėms tenka susidurti su nepatogumais. Dėl išraustų gatvių bei šaligatvių gerokai sumenko klientų srautai. Kelios kavinės jau užvėrė duris ir nežino, ar pasibaigus remontui veiklą atnaujins.Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti įstatymo pataisas, kurios bankams ir kredito unijoms leido tvarkyti ypač jautrius, vadinamuosius specialios kategorijos duomenis. Tai informacija, atskleidžianti rasinę ar etninę kilmę, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, sveikatos duomenis arba duomenis apie asmens lytiiinį gyvenimą. Šalies vadovo vertinimu, Mokėjimo įstatymu suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymu apibrėžti teisę ir mokiniams turėti akademines atostogas. Tokiomis atostogomis ir galimybe po jų grįžti į mokyklą galėtų pasinaudoti sunkiai sergantys mokiniai, per nėštumo ar vaiko priežiūros atostogas.Ved. Darius Matas

Du paramedikai pastarąją savaitę nukentėjo gelbėdami pacientus. Vienas - mirė nukrėtus elektrai, kitas - žiauriai sumuštas. Seime jau kilo iniciatyva įteisinti baudas už medikų įžeidimą. Bet ar tai padės juos apsaugoti susidūrimuose su agresyviais pacientais?Kaip saugomi tie, kurie pirmieji skuba pas nelaimės ištiktus?Diskutuoja Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė, Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas,Seimo nariai Jurgita Sėjonienė ir Linas Kukuraitis.Ved. Jurgiita Čeponytė

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su gydytoja, Medicinos fakulteto profesore Ligita Jančoriene aiškinsimės, kam verta skiepytis atnaujinta COVID-19 vakcina, kuo ji skiriasi nuo pirmųjų vakcinų ir ką moksliniai tyrimai sako apie visų jų poveikį.Ved. Darius Matas

Karo Ukrainoje metu prisiminėme klausimą – kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis su meno kūriniais, kaip juos apsaugoti, arba, jiems nukentėjus, atkurti? Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus restauratorės Rūtos Kasiulytės, į meno kūrinį restauratoriai turi žiūrėti kaip į pacientą. Tad koks restauravimo santykis su istorija, medicina ir filosofija? Kokia yra Lietuvos restauravimo istorija? Kokios restauravimo mokyklos egzistuoja bei kokių nesutarimų tarp jų kyla?Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - profesorė Dovilė Budrytė, politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnet College (JAV), šiandien taip pat dalyvaujanti festivalio „Nepatogus kinas“ diskusijoje apie traumos palikimą iš kartos į kartą. Kaip trauma perduodama iš kartos į kartą? Kodėl mums tai dar aktualiau dabar, Rusijai tęsiant brutalų karą Ukrainoje?Kiek Lietuvoje artėjame prie pozityvios senatvės įgyvendinimo? Kiek senatvė iš tiesų tampa vis labiau ori? Pokalbis su klausytojais ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto "Senjoro" programos vadove Rugile Bitautaite.Kuo ypatingas teismo medicinos patologo darbas? Ar skrosti žudiką turi su tokia pat pagarba, kaip kitus? Ar verta susitikti su mirusiojo, kurį skrodei, artimaisiais? Kaip gelbėtis nuo potrauminio streso sindromo, kurį, pasirodo, per daug metų darbo gali užsitarnauti? Visa tai klausimai, kuriuos Lietuvoje itin išpopuliarėjusioje knygoje „Ne sava mirtimi“ kelia daktaras Richardas Shepherdas, kuris dalyvavo aiškinantis princesės Dianos mirties priežastis ir tiriant kitas svarbiausias Jungtinės Karalystės bylas. Pokalbis su žinomu britų medicinos patologu - per LRT radiją.LRT.LT portalo „Gyvenu taupiau“ rubrika.LRT faktaiAUKSINIS PROTASVed. Živilė Kropaitė

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Unikalią kalbą ir religiją išsaugoję karaimai Lietuvoje gyvena jau per 600 metų. Karaimų kultūrą jau ne vienerius metus tyrinėja ir apie tai knygą rašo istorikas Saulius Kurnickas. Su juo apie mažutę belikusią karaimų bendruomenę Panevėžyje kalbasi kolega Tomas Mizgirdas.Kuo lietuviai genetiškai panašūs į baskus ar Sardinijos salos gyventojus? Kaip jie galėjo atrodyti senovėje? Į šiuos ir kitus klausimus bando atsakyti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė, daktarė Alina Urnikytė, su kuria kalbėjosi Karolina Panto.Donatas Puslys šįkart mus ragina leistis minties keliu nuo Panerių iki Trondheimo ir apžvelgia Zigmo Vitkaus knygą „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“ bei Simon‘o Stranger‘io „Šviesos ir tamsos enciklopediją“.Plungės miestas šiemet švenčia 230-ąjį jubiliejų, o tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – itin svarbus dėmuo nūdienos Plungės miesto muzikiniame gyvenime. Ką išgirsime šių metų festivalyje rugpjūčio 27 – rugsėjo 24 dienomis?Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, rusų kalba retransliuojamų televizijos programų (rusiškų bei baltarusiškų) žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė. Apie tai, kaip jie kinta, kalbamės su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstove.„Žmogus turi būti laisvas – gerbti save ir suprasti, pats atrasti jam įdomias veiklas. Labai dažnai jaunas žmogus stumiamas link kokių nors pomėgių, kuriais užsiima dėl, tarkime, lyderio ar mokytojo. Mes šito vegiame ir skatiname, kad jaunuoliai patys pasirinktų užsiėmimus, kad tai būtų jų sprendimai. Tada mes ištiesiame ranką“, – teigia Visagino menų rezidencijos „Taškas“ vadovas Aleksas Urazovas. Į Visaginą užsuko kolegė Karina Metrikytė.Rugpjūčio 26 – 27 dienomis Mykolo Žilinsko dailės galerija Kaune virs dideliu klausymosi prietaisu ir muzikos instrumentu. Besibaigiančios vasaros dienomis čia susiburs Raimundo Malašausko kuruojamas tarptautinis renginys „Marsas sugrįžta“, kurio metu daugiau nei 10 šiuolaikinio meno kūrėjų iš įvairiausių šalių pripildys galerijos erdves garsu, performansais, filmais ir poezija.Paskutinį vasaros savaitgalį stalo žaidimų entuziastai rinksis Druskininkuose, kur vyks jau šeštasis stalo žaidimų festivalis „PineCon 2022“. Renginio dalyvių lauks dviejų dienų programa, kurioje – stalo ir vaidmenų žaidimai, čempionatai, naujausių žaidimų pristatymai, lietuviškų žaidimų prototipų konkursas, populiaraus žaidimo „Akmuo, popierius, žirklės“ turnyras.Ved. Urtė Karalaitė

Pernai liepą, Vyriausybės strateginės analizės centras (kurio tikslas yra pateikti analizes, kurios Vyriausybei ir ministerijoms padėtų priimti geriau informuotus sprendimus) paskelbė, kad 2030 metais sveikatos priežiūros specialistų poreikis Lietuvoje bus 1,8 tūkst. specialistų didesnis nei 2020 metais dirbusių sveikatos specialistų skaičius.Iš viso, anot Vyriausybės strateginės analizės centro, 2030 m. stigs 5,4 tūkst. įvairių sričių gydytojų bei bendrosios praktikos slaugytojų.Pirmiesiems paruošti reikia daugiau nei dešimties metų. Tad, žinant šitai ir įvertinus Vyriausybės strateginės analizės centro ataskaitą, jau pernai turėjo būti padidintas tiek jaunuolių priimtų į vientisąsias studijas, tiek ypač į rezidentūros studijas, be kurių diplomo netapsi gydytoju specialistu, skaičius.Bet taip neatsitiko.Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius.Ved. Jonė KučinskaitėKodėl medicinos rezidentūros studijų vietų skaičius nekoreliuoja su gydytojų poreikio analizėmis?

Anot VU Sveikatos mokslų instituto direktorės Nataljos Fatkulinos, sekoskaitos tyrimų atliekama mažai, o gyventojai nėra įpareigoti pranešti šeimos gydytojams apie teigiamus greitųjų testų rezultatus, todėl pasakyti, kiek yra nešiotojų, yra sudėtinga. Anot duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, rudenį infekuotųjų skaičius pašoks, nes žmonės grįš į uždaras patalpas. Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas siūlo medicinos priežiūros įstaigose dėvėti kaukes. Pasak jo, vakcinos padeda apsisaugoti nuo sunkių ligos formų, todėl turintiems įvairių ligų siūlo dėl skiepų pasitarti su šeimos gydytoju. VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė rekomenduoja lukterėti naujesnių vakcinų, kurios pritaikytos omikron variantui.Ved. Audrius Lelkaitis

Šeimos gydytojus vienijančių organizacijų atstovai, reaguodami į numatomą šeimos medicinos sistemos pertvarką, susirinko į konferenciją.Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną kursime ateitį tremties ir kalinimų istorijai visoje Lietuvoje perskaitydami daugiau nei 100 000 tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų.Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro ir Europos migracijos tinklo tarptautinė konferencijoje aptartos „Iniciatyvos, skatinančios pabėgėlių iš Ukrainos integraciją“.Į LRT Girdi kreipęsi miestiečiai skundžiasi, kad nukeltų garažų teritorijose - kalnai šiukšlių. Klausia, kas jas turi sutvarkyti? Ir kodėl iki šiol to nepadarė? Žurnalistė Edita Vitė aiškinosi, kas už tai atsakingas.Ved. Paulius Šironas

Ukrainos sostinėje vakar prasidėjo pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stojo neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys Šiandien prieš teismą turėtų stoti dar du rusų kariai, kaltinami apšaudę raketomis civilinę infrastruktūrą šiaurės rytinėje Charkivo srityje.Vokietijos kancleris Olafas Šolcas, kad Ukrainai nebus greitesnio kelio į Europos Sąjungą.Seimas patvirtino greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarką – nuo kitų metų liepos paslaugas teiks viena tarnyba vietoj dabar veikiančių 49. GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiks per teritorinius padalinius. Jų aptarnaujamas teritorijas, budinčių GMP brigadų skaičių aptarnaujamose teritorijose nustatys sveikatos apsaugos ministras Pagal planą, GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.Prie pat jūros gyvenantys klaipėdiečiai sunerimo sužinoję apie jų rajone planuojamas naujas statybas. Melnragiškiai išsiaiškino, jog tarp gyvenamųjų namų išdygs poilsio paskirties pastatas. Gyventojai nerimauja dėl išaugsiančių automobilių srautų bei dar labiau paaštrėsiančios automobilių statymo problemos.Šią savaitę Seime svarstomas ne vienas diskusijų sukėlęs įstatymas, vienas iš jų – Pagalbinio apvaisinimo. Atsirado tvirtinančių, kad įstatymu siekiama daugiau, nei atrodo. Kas apie šį įstatymą tiesa, o kas mitas?Buvęs Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I šią savaitę trumpam sugrįš į tėvynę po beveik dvejų savanoriškos tremties metų Jungtiniuose Arabų Emyratuose.Ved. Darius Matas

Per kelias artimiausias dienas Suomija pateiks prašymą stoti į NATO. Kremliaus reakcija į tokį Suomijos sprendimą – tai neabejotina grėsmė Rusijai.Rusijoje gyventojai žino, kad Ukrainoje žudomi žmonės, tačiau jie ieško tam pateisinimų ir tiki propaganda. Jie agresyviai abejingi šiuo klausimu, LRT RADIJUI sako opozicinės Rusijos liaudies partijos PARNAS narys Dmitrijus Androsovas, kuris gegužės 9 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir smaugiamas, kad pasirašytų perspėjimą dėl atsakomybės už dalyvavimą įvairiose neleistinose protesto akcijose.Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba surengtame neeiliniame posėdyje dėl padėties Ukrainoje pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir pavadino jį „visišku blogiu“. Taryba balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama ištirti įtariamus Maskvos nusikaltimus.Iš Lietuvos jau išvyko per 500 Ukrainos karo pabėgėlių. Dalis jų grįžo namo, dalis – į kitas valstybes. Šiandien Kauno autobusų stotyje, į kurią išvyko autobusas į Lvivą, lankėsi kolega Daumantas Butkus.Seime prisistatė prezidento į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus teikiamas Egidijus Šileikis. Jo teigimu į šias pareigas neprivalu pateikti sveikatos pažymos ir užpildyti klausimyną dėl darbo su slapta informacija.Slaugytojai ir jų padėjėjai išsekę ir neviltyje. Medicinos darbuotojai skundžiasi, kad darbo krūviai ir menkas atlygis atbaido jaunus žmones rinktis slaugytojo kelią. Ligonių vadovai suka galvas kaip išlaikyti esamus darbuotojus, o Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad pokyčiai bus greitai ir šios profesijos prestižas bus sugrąžintas.Seimas atmetė siūlymą nuo kitų metų įpareigoti kavines ir restoranus svečiams paprašius duoti vandens iš čiaupo nemokamai. Kaip tokį sprendimą vertina verslai ir gyventojai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga apie 3 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Medicinos entomologė Milda Žygutienė sako, kad ligas platinančios erkės dabar yra paplitusios visoje Lietuvoje, o jų aktyvumo laikotarpis pastaraisiais metais dar išaugo.Pasak specialistų, beveik tris dešimtmečius stebimą erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų augimą lemia ir klimato kaita.Dėl šylančio klimato į Europą sugrįžta tokios Afrikos bei Azijos šalims būdingos uodų pernešamos ligos kaip maliarija. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė pasakoja apie dengės karšinę pernešančią invazinę Azijos tigrinio uodo rūšį, kuri į mūsų žemyną greičiausiai atkeliavo prekybiniais laivais ir išplito pietinėse šalyse.Komentuodamos siūlymus naikinti kenkėjus cheminėmis medžiagomis, pašnekovės pažymi, kad tai kenksminga visai aplinkai ir problemos nesprendžia. Be to, uodai ekosistemose atlieka savo vaidmenį.Autorė Vaida Pilibaitytė

Jau savaitė, kai Lietuva dirbti į Ukrainą išlydėjo dvi medikų grupes. Viena grupė – 12 medikų – toliau dirba Kijive, kita persikėlė į Ukrainos pietvakariuose esančią Vinicos sritį. Kaip sekasi Lietuvos medikams Ukrainoje?Kokia padėtis Kijivo regione, iš jo pasitraukus Rusijos kariuomenei? Pasakoja portalo žurnalistas Benas Gerdžiūnas, grįžęs iš Ukrainos.Lietuva siekia, kad 2030 m. pati pasigamintų 93 proc. elektros energijos. Šiuo metu mūsų valstybė pati pasigamina tik 30 proc. elektros energijos. Kiek inovacijos gali padėti Lietuvai tapti energetiškai nepriklausoma? Energetikos inovacijų žinovų pasakojimas.Į LRT girdi kreipėsi vilnietė, kuri piktinasi, kad žmonės su automobiliais negali patekti į vienas diddžiausių Vilniuje - Rokantiškių kapines. Įvažiavimą į kapines blokuoja užkardas. Dėl to kapų sutvarkyti atvykę žmonės visus savo daiktus turi nešti nemenkus atstumus. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

„Nenaudoji – prarandi“, – smegenų veiklos esmę apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neuromokslininkas, judėjimo mokslo profesorius Albertas Skurvydas.Kodėl greitos vaizdinės informacijos vartojimas žlugdo žmogaus smegenų analitinį mąstymą? Kaip judėjimas keičia mūsų neuronų jungtis? Ar smegenys programuoja fizinių gebėjimų ribas?Pokalbis apie smegenų tobulėjimą, judėjimą ir sportą su prof. Albertu Skurvydu.Ved. Ignas Klėjus

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lietuvoje susidomėjimo sulaukė dvi medicinos naujovės. Viena jų – mobilioji programėlė „NephroGo“, skirta sergantiems lėtine inkstų liga. Programėlė padeda šiems pacientams sekti sveikatos būklę, jos pokyčius ir patogiai atlikti peritoninę dializę. Šią programėlę sukūrė keturi šalies startuoliai: Vilniaus universiteto Medicinos studentė Giedrė Žulpaitė, gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius, gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė bei programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Karolis Vyčius. Jų kurtą mobilią programėlę jau spėjo įvertinti lėtine inkstų liga sergantys pacientai. Atsiliepimuose teigiama, kad „NeprhroGo“ programėlė tiesiog stebuklinga. Ji padeda atidžiau sekti, ką pacientai valgo, koks jų skysčių balansas, arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kūno svoris, šlapimo kiekis. Programėlė, pacientų teigimu, praverčia ne tik savikontrolei, bet ir vykstant pas gydytojus nebereikia vežtis šūsnies užrašų. Plačiau apie programėlę kalbėsime su viena jos kūrėjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studente Giedre Žulpaite.Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.Ved. Laura Adomavičienė

Nuo gruodžio 28 dienos keisis galimybių paso išdavimo tvarka. Jis nebebus išduodamas tiems, kuriems po antrojo skiepo nuo COVID-19 ligos praėjo daugiau nei 7 mėnesiai, o sustiprinančioji vakcinos nuo koronaviruso dozė dar negauta. Galimybių pasą bus galima pratęsti ir gavus teigiamą antikūnų tyrimo rezultatą – tokiu atveju galimybių pasas galios dar 60 dienų.Vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad papildomos pandemijos valdymo priemonės gali atsirasti artimiausiu metu: jau yra apie 100 įtartinų omikron atmainos atvejų. Apie naujausius pandemijos valdymo pokyčius bei naujos COVID-19 atmainos keliamas grėsmes šiandien svarstyta Seimo Sveikatos reikalų komiteteVilniaus rajone platinamas laikraštis, kuriame Dūkštų miestelio klebonas Henrikas Naumovičius dėsto skeptišką požiūrį į skiepus. Medicinos mokslininkai teigia, kad kunigas remiasi sąmokslo teorijomis, tuo metu bažnyčios vadovai ragina kunigus susilaikyti nuo pandemijos valdymo vertinimų.Užsienio reikalų ministras sako, kad toliau bus ieškoma būdų, kaip nutraukti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą. Anot Gabrieliaus Landsbergio, dėl šių ir kitų naujausių geopolitinių iššūkių sutariama su prezidentu.Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitais metais daug dėmesio bus skiriama tam, kad į darbą grįžtų ilgalaikiai bedarbiai. Ketinama daugiau bendradarbiauti su savivaldybėmis ir didinti užimtumo tarnybos suinteresuotumą. Kitąmet žadama daugiau dėmesio skirti ir neįgaliųjų įtraukimui į darbo rinką bei šiems žmonėms skirtų paslaugų prieinamumui didinti.Izraelyje senjorai ir medikai galės gauti 4-ąją vakcinos nuo COVID-19 dozę.Ved. Madona Lučkaitė

Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa rodo, kad sunkų ir vidutinį stresą kenčia pusė visų apklaustų medikų, nerimą – 35 proc., sunkią ir vidutinę depresiją – 43 proc. medikų.Situacija nesikeičia dešimtmečiais. Prieš 10 metų atliktos apklausos rodė, kad apie 40 proc. intensyviosios terapijos gydytojų Lietuvoje jautė perdegimo simptomus. 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad su darbu susijusį perdegimą patyrė beveik 63 proc. VU rezidentų.Perdegimas, stresas ir nerimas ir yra tas dramblys ligoninėje, kuris mediką lydi nuolat. Tai yra pavojinga būsena, nes perdegimo sindromas neigiamai veikia gydytojo psichinę ir fizinę sveikatą, kartu tai atsiliepia ir pacientų gydymo rezultatams. Nerimą kelia tai, kad ši būklė yra sunkiai gydoma, tačiau liūdniausia, kad profesionalios pagalbos retas kuris iš medikų kreipiasi. Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad net 23 proc. apklaustųjų darbe patiriamai įtampai įveikti renkasi alkoholį ir tik 8 proc. kreipiasi pagalbos į profesionalus.Bėda ta, kad medikai dar studijų suole pradeda auginti nerimo dramblį ir balansuoja ties perdegimo riba. Kaip šį dramblį išguiti ir iš sveikatos priežiūros įstaigų, ir iš medikus ruošiančių universitetų?Laidoje dalyvauja: LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis, VU Konsultavimo ir mokymų centro vadovė dr. Virginija Klimukienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, LSMU studentas Laurynas.Ved. Laura Adomavičienė

Lenkijos miškuose surastiems migrantams medicinos pagalbą teikia neseniai susikūrusi vietos medikų komanda. O kas ir kaip medicinos pagalbą teikia Lietuvoje sutiktiems migrantams?Migracijos departamentas skelbia, kad daugėja migrantų, kurie pastarosiomis dienomis pasiprašo prieglobsčio, nors žadėjo netrukus baigti nagrinėti visus prieglobsčio prašymus. Kodėl taip yra?Ugniagesiai gelbėtojai įspėja gyventojus kol kas dar nelipti ant ledo, nes jis – gerokai per plonas. Kiek vandens telkinių yra užšalę ar kada galima lipti ant ledo?Lietuva tampa populiaria orlaivių techninio aptarnavimo stotele, tačiau specialistų vis tiek trūksta. Kodėl? Apie tai – „Verslo laike“.Iš Valstiečių ir žaliųjų partijos pasitraukusi Agnė Širinskienė viešai prabilo apie sudėtingą padėtį valstiečių frakcijoje – prasta darbo atmosfera, frakcijos nariams trūksta idėjų, keičiasi vertybės, tvyro pavydas. Taigi kokia padėtis didžiausioje opozicinėje frakcijoje ir kaip ji dirbs, išėjus Agnei Širinskienei? Pokalbis su frakcijos seniūne Aušrine Norkiene.Trečiajam skiepui norintis užsiregistruoti vyras sužinojo, kad jau pusmetį yra paskiepytas ir trečiąja doze, nors iš tiesų taip nėra. Kaip jam sekėsi ištaisyti šią klaidą? „LRT girdi“ pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

Seime gimsta siūlymai įpareigoti gydytojus rezidentus atidirbti Lietuvoje, tačiau ar kas nors kelia rezidentūros kokybės klausimus? Atlikta rezidentų apklausa šokiravo: patyčios, praktinio darbo trūkumas, į rezidentus žiūrima kaip į konkurentus. Kartais net neleidžiama eiti į operacinę.„LRT Aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Seimo narė Jurgita Sejonienė, Vilniaus universiteto profesorius, Medicinos fakulteto Podiplominių studijų ir inovacijų prodekanas Vytautas Kasiulevičius, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas, asociacijos valdybos narė Miglė Gedminė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas teigia, kad šeimos gydytojų trūksta, todėl per pandemiją jie nespėja priimti, o nuotolinis būdas menkina kokybę. Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Aurelijaus Verygos, būtina didinti šeimos gydytojo prestižą bei kelti atlyginimus. Pasak Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Rimanto Zagrebajevo, pacientams šiuo metu ilgiausiai tenka laukti kardiologo konsultacijos. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius siūlo laisvus specialistų laikus skelbti šalies informacinėje sistemoje, tuomet žmonės galėtų susirasti, pas kokį specialistą galėtų greičiausiai užsiregistruoti.Ved. Audrius Lelkaitis