Podcasts about kadangi

Derybos dažnai laikomos vienu iš pagrindinių įrankių sprendžiant konfliktus, tačiau ne visada tiesioginis „sėdimas prie derybų stalo“ yra tinkamiausias sprendimas. Rusijos karas su Ukraina parodė, kad kartais atsisakymas pradėti derybas gali tapti strateginiu sprendimu, grindžiamu nuosekliu konflikto šalių galimybių ir tikslų vertinimu. Tam, kad prasidėtų taikos derybos, būtina, kad abi nesutariančios šalys neturėtų kito pasirinkimo pasiekti savo tikslų ir pasitikėtų viena kita. Kadangi tradiciniai derybų metodai su Rusija nebeveikia, užuot derėjusis blogomis sąlygomis, Ukraina ėmėsi kurti naują derybų sistemą, paremtą „skraidančiąja diplomatija“.Klaipėdoje rengiamas vilties ir atminties žygis, kurio tikslas aplankyti per karą sunaikintas ir neatstatytas bažnyčias Klaipėdos mieste ir apylinkėse.Ką naujo radijuje žada prasidedantis vasaros sezonas? Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu.Nusikelsime į Vilniaus centre esantį socialinį hostelį „Chata“. Tai vieta, kur apgyvendinimas ir specialistų parama suteikiama žmonėms iš pažeidžiamų grupių. Pavyzdžiui, migrantams ir asmenims, atlikusiems laisvės atėmimo bausmę

Studijoje apsilankė Tomas, kuris yra vienas iš Memel Comedy įkūrėju. Šiuo metu Klaipėdos Stand Up scena yra kratoma Klaipėdos politikų, gaunami pareiškimai iš policijos, išmesti iš valstybinių vietų, prarasti remėjai dėl viešai išėjusio juokelio. Tomas papasakojo, kas dabar vyksta pajūry. Kadangi epizodą įrašėm per užgavienes pasidalinom savo istorijom apie blynų šventę, trumpai peržvelgėm Žemaitaičio apsikvailinimą oro uoste.Support the show

Siekdama sumažinti eiles pas gydytojus, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė svarsto vystyti telemedicinos paslaugas.Seimo komitetas svarsto, ar elektrinių paspirtukų, dviračių nuomos verslą įpareigoti klientus aprūpinti šalmais. Bolt dalijimosi paslaugų vyriausiasis operacijų specialistas Ignas Kizelevičius abejoja ar paspirtukininkai naudotų šalmus, o baudos skatintų rinktis kitas transporto priemones, be to kebli būtų šalmų higienos priežiūra.Šiemet ketinama didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių stojant į slaugos studijas aukštosiose mokyklose. Taip Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti slaugytojų deficitą ir pritraukti daugiau jaunų žmonių rinkti šią profesiją. Aukštųjų mokyklų vadovai sako, kad ir dabar nesurenka norimo studentų skaičiaus, slaugytojų bendruomenė taip pat skeptiškai vertina tokį valdžios siūlymą.Eliziejaus rūmuose susitikusiems Europos lyderiams nepavyko rasti bendro atsako į Jungtinių Valstijų pradėtas derybas su Rusija ir susitarti dėl ateities saugumo garantijų Ukrainai. Susitikimo dalyviai teigia sutariantys dėl išlaidų gynybai, bet ir šiuo klausimu rezultatų nėra.Kauno rajono Zapyškio gyventojus piktina eismo sprendimai beveik baigtoje remontuoti pagrindinėje Vytauto gatvėje. Kadangi ši gatvė yra valstybinio kelio Kaunas – Šakiai dalis, ja važiuoja daug vilkikų. Jų vairuotojams dėl naujai įrengtų eismo saugumo salelių įsukti į gatvę tapo labai sudėtinga, kyla nemažai avarinių situacijų.Ved. Rūta Kupetytė

Saudo Arabijos sostinėje Rijade jau susitiko JAV valstybės sekretorius Markas Rubijas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jie kartu su kitais abiejų šalių derybininkais aptars, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos. Vašingtonas teigia, kad šis susitikimas yra žingsnis siekiant nustatyti, ar Maskva rimtai nusiteikusi derėtis dėl taikos.Maskvos atstovai pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra pasirengęs kalbėtis su Volodymyru Zelenskiu, „jei to prireiks“, tačiau pakartojo abejojantys jo, kaip Ukrainos prezidento, teisėtumu.Kelių Europos šalių lyderiai per derybas Paryžiuje nepasiekė jokio susitarimo dėl atsako į JAV administracijos politikos kryptį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažėjančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.Medikai skundžiasi, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis. Anot jų, karo medicinai per šešerius metus studijų skiriamas vos kelių dienų kursas.Kauno rajono Zapyškio gyventojus piktina eismo sprendimai beveik baigtoje remontuoti pagrindinėje Vytauto gatvėje. Kadangi ši gatvė yra valstybinio kelio Kaunas – Šakiai dalis, ja važiuoja daug vilkikų. Jų vairuotojams dėl naujai įrengtų eismo saugumo salelių įsukti į gatvę tapo labai sudėtinga, kyla nemažai avarinių situacijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Teisėsauga Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos narį Eduardą Manovą įtaria Rusijai rinkus jautrią, bet ne slaptą informaciją apie Lietuvą. Manovas taip pat yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys E. Manovas. Tyrimas dėl šnipinėjimo pradėtas sausį, šiuo metu jis baigtas ir netrukus keliaus į teismą.Ar žinote, kokį turinį socialiniuose tinkluose vartoja paaugliai? Lietuvos žmogaus teisių centro tyrimų vadovės Kristinos Rūkaitės atliktas tyrimas rodo, kad jaunuoliai „mirksta“ lyčių stereotipų persunktame turinyje. Šiandien, beje, kaip tik minima žmogaus teisių diena, vyks žmogaus teisių forumas, kur bus pristatomi šio tyrimo rezultatai.Praėjusią savaitę susivienijus kraštutinių dešiniųjų ir griežtosios kairės parlamentarams buvo nušalinta Prancūzijos ministro pirmininko Mišelio Barnjė mažumos vyriausybė. Prezidentas Emmanuelis Macronas jaučia vis didesnį spaudimą paskirti ministrą pirmininką ir išspręsti politinę krizę, todėl tęsia susitikimus ir konsultacijas su partijų vadovais. Pirmasis per daugiau nei šešis dešimtmečius sėkmingas parlamento balsavimas dėl nepasitikėjimo taip pat paskatino raginimus pačiam Macronui atsistatydinti bei surengti pirmalaikius rinkimus.LRT GIRDI sulaukė klausytojos istorijos, kur moteris pasakoja, kad gavo siuntą, kurios neužsisakė ir už ją reikėjo susimokėti. Paskaitysiu pačią istoriją. Sekmadienį gavau žinutę iš LP express, jog atkeliavo siunta, kurią turiu pasiimti iš paštomato ir turiu už ją susimokėti. Kadangi prieš Kalėdas esu užsisakiusi nemažai prekių, pamaniau, kad tai viena iš jų. Atsiėmusi siuntą ir sumokėjusi 34 eurus gavau juodą palaidinę, kurios apskritai neužsisakinėjau.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su mokytoju, visuomenininku, žydų ir krikščionių tarpusavio santykių puoselėtoju Vytautu Toleikiu apie tai, kaip Lietuvai ir jos reputacijai atsiliepė už antisemitinius pasisakymus nubausto politiko išrinkimas.Paskutinioji didžiojo kino grando Martino Scorsese's scena – šešių dokumentinės dramos filmų ciklas „Šventieji“. Legendinis kino kūrėjas, kultinės trilogijos „Krikštatėvis“ režisierius, provokatorius, sukūręs kino juostą „Paskutinis Kristaus gundymas“, visą savo kūrybinį kelią rėmėsi gimtuosiuose namuose įgytu katalikišku auklėjimu ir dabar, savo turbūt paskutiniame kūrybos skyriuje, atsigręžia į šventuosius.Spaudos apžvalga: Anglijos Bažnyčios vadovo, Kenterberio arkivyskupo Justino Welby atsistatydinimas dėl seksualinio išnaudojimo dangstymo jo vadovavimo laikotarpiu (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.Liturginiams metams artėjant į pabaigą, Šventojo Rašto skaitiniuose vis dažniau sušmėžuoja laikų pabaigos motyvai. XXXIII-ojo eilinio laiko sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie baugius ženklus, kai bus sukrėstos dangaus galybės, ir visi pamatys su didžia šlove ateinantį Žmogaus Sūnų. Kadangi paties Jėzaus buvo pasakyta, jog niekas nežino nei to atėjimo dienos, nei valandos, todėl belieka tik budėti, nors čia pat pasakyta ir tai, kad pamatę tuos baugius dangaus ženklus, žinosite, jog toji valanda jau atėjo. Šį Morkaus evangelijos skaitinį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.Nors Šv. Rašto skaitytojus apokaliptiniai ženklai baugina ir sykiu masina, kartais būna sunku įžiūrėti tuos ženklus ne danguje, o šalia, savop visuomenėje. „Krikščioniškos minties skiltyje“ teologas Johnas McDade'as pranašauja, jog krikščionių laukia sunkūs laikai: tai, kas žydai buvo Europoje praeityje, mes, krikščionys, būsime ateityje“, - sako teologas ir primena, kad ryšys su judaizmu yra gyva krikščionių tapatybės dalis.Kaip katalikai šiandien praktikuoja savo tikėjimą? - atsakymo į šį klausimą klausysimės „Tėvo Antano pasakojimuose“, o „Paraštėse“ poetė ir eseistė Giedrė Kazlauskaitė kalbės apie su laiko persukimu staiga užslinkusią tamsą – rudžiemį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Seniausi lietuvių kalbos jaustukai yra pirminiai, nes nėra susiję su kitomis žodžių klasėmis. Antriniai jaustukai kilę iš sustabarėjusių savarankiškų žodžių ar žodžių junginių. Kadangi ne kiekvienas ištariamas garsas yra žodis, gali būti, kad jaustukas ne visais atvejais ir yra žodis.

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Paaiškėjus rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams, Katalikų Bažnyčios vadovai išreiškė susirūpinimą dėl akivaizdžiai sumažėjusio Europos vienybės entuziazmo ir išaugusios paramos nacionalistinėms partijoms. „Žmonės aiškiai sunerimę dėl kai kurių Europos Sąjungoje priimamų sprendimų - jie nori, kad didžiausias dėmesys būtų sutelktas į pagrindinių teisių, žmogaus orumo, šeimos, švietimo ir taikos klausimus“, - sakė arkivyskupas Gintaras Grušas, Europos katalikų vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas. „Kadangi pagrindinės centristinės partijos vis dar išlaiko daugumą, turime tikėtis, kad jos tai supras kaip raginimą daugiau dėmesio skirti žmonėms svarbiems klausimams", - sakė jis. Grušo teigimu, ES pareigūnų „pertekliniai bandymai“ priimti teisės aktus tose srityse, kurios yra šalių narių kompetencija, sukėlė visuomenės pasipriešinimą. Vilniaus arkivyskupas tikisi, jog naujai išrinkti Parlamento nariai susitelks į "pirmines visiems svarbias vertybes". Plačiau - vedamojo skiltyje.Birželio „Artuma“: apie kun. Tomašo Haliko kalbą, skirtą į Vatikaną susirinkusiems parapijų klebonams, ir apie kunigystę šiandieninėje Bažnyčioje. Naują numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Apie mokslo metų pabaigą ir mokyklinio švietimo krizę - Lauryno Peluričio komentaras.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie daugelio katalikų Lietuvoje ir visame pasaulyje pamėgtą jo vardo globėją šv.Antaną Paduvietį.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Todėl taip darysiu tau, Izraeli! Kadangi taip darysiu tau, pasirenk susitikti su savo Dievu, Izraeli! Am 4, 12

O rechabams Jeremijas pasakė: „Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Kadangi jūs paklausėte savo tėvo Jehonadabo įsakymo, likdami ištikimi visiems jo pamokymams, ir darėte visa, kaip jis buvo jums įsakęs, 19 taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Rechabo sūnus Jehonadabas niekad nepritrūks palikuonio, kuris man tarnautų!'“ Jer 35, 18-19

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis susėda atsakyti į jūsų užduotus klausimus. Tinklalaidėje aptariame Sabonio pozicijas 2016-ųjų biržoje, Jameso ilgaamžiškumo paslaptį bei dar sykį grįžtame prie labiausiai pervertintų žaidėjų temos. Temos: Įžanga ir su svarbiu jubiliejumi! (0:00); Mykolo įspūdžiai iš Portugalijos ir (ne)pamirštas sardinių paštetas (06:08); Ar tikrai Kobe buvo toks geras? (10:43); Puikaus Iisalo šansai treniruoti NBA komandą (23:30); Jamesas – krepšinio stebuklas ar pažangiausių preparatų rezultatas (28:32); Ar Sabonis geresnis už Murray'ų, Ingramą bei Browną? (39:50); Kadangi klausiat, tai šiek tiek apie futbolą (57:36); Kodėl lyga ignoruoja Greeno akibrokštą? (1:02:40); Įkrintamąsias ketinantys sugadinti „Rockets“ ir fantastiškas Greenas (1:04:36); Mėgstamiausias vaidmens krepšininkas? (1:11:23); Tai kaip ten su tais NBA kapitonais (1:16:36); Kaip elgtis „76ers“? (1:19:51).

Kaip reikėtų suprasti žodžius, kad muzikavimas yra tyrimas? Ką įmanoma tirti grojant? Save? Pasaulį? Savo santykį su pasauliu?Galima su draugais sukurti grupę ir po to visiems kartu pradėti mokytis groti. Galima surinkti į vieną grupę muzikantus profesionalus ir bandyti tarp šių žmonių sukurti geranorišką, draugišką atmosferą. Kuris kelias yra tinkamesnis roko grupei?Kaip prasidėjo perkusininko Gintauto Gascevičiaus muzikavimas su „BIX“?Prisimindamas pirmuosius muzikavimo su „BIX“ metus savo knygoje „Ginc ir išminties pedalas“, Gintautas Gascevičius rašo: „Prasidėjo repeticijos. Daug repetavome, filosofavome, netgi gyvenome studijoje. Studija buvo visiškai daugiafunkcinė: ir repeticijų kambarys, ir miegamasis, ir virtuvė. Kadangi studija buvo rūsyje, langų neturėjome, tad kada diena ar naktis – spręsdavome patys. Kartais savaitėmis neišeidavome į lauką. Tai buvo fantastiškas ir labai produktyvus laikas.“ Ką galima veikti užsidarius repeticijų kambaryje ištisas dienas ar net savaites?Apie vieną iš ankstyvojo „BIX“ sąstato muzikantų Geraldą Jankauską - Džerį sakoma, esą jis buvo „grupės ideologu“. Kaip reikėtų suprasti šiuos žodžius?Vienas iš pirmų svarbių ir didelių „BIX“ žingsnių link visuotinio pripažinimo buvo dalyvavimas 1988-aisiais vykusiame antrajame roko marše, kuris keliavo per Biržus, Šiaulius, Mažeikius, Tauragę, Kėdainius, Klaipėdą, Kauną ir Vilnių. Apie savo patirtį roko maršuose Gintautas rašo savo knygoje taip: „Tai buvo neįtikėtinos masinės šventės“.Kiek tiesos yra rokerių dabar pasakojamose istorijose, kad roko maršuose jiems rūpėjo ne tik rokenrolas bet ir Tėvynės laisvė?Kada ir kaip „BIX“ vadybininko Mariaus Brasiūno dėka pradėjo ardyti geležinę užtvarą ir išvyko į Vakarus? Kur važiuota, kokiose scenose grota? Kokias išgyvenimo žaidynes septynių muzikantų grupei tuo metu reiškė kelionė traukiniais? Kuomet „BIX“ nusprendė nebesikankinti ir išvyko į kelionę su unikaliu autobusu „Ikarus“?„BIX“ aukso amžius – XX a. 10 dešimtmetis. Tai laikas kai skirtingi Lietuvos miestai turėjo savo skambesį. Kaip paskutiniame XX a. dešimtmetyje skambėjo Šiauliai?Pokalbis su performeriu, perkusininku, kompozitoriumi, grupės „BIX“ muzikantu Gintautu Gascevičiumi.Ved. Aurimas Švedas(E. Ščerbinskaitės nuotr.)

Nedžiūgauk dėl mano nelaimės, mano prieše! Nors ir parpuoliau, vėl atsikelsiu, nors sėdžiu tamsybėje, VIEŠPATS ­ mano šviesa. Kadangi jam nusidėjau, turiu pakelti VIEŠPATIES įniršį, kol jis apgins mano bylą ir grąžins man teisingumą. Jis išves mane į šviesą, ir aš regėsiu jo teisumą. Mch 7, 8-9

Prie mikrofono Mangirdas jaučiasi saugiai – savo internetinėje radijo stotyje jis pats veda laidas, kur kalbina įvairiausius žmones. Bet šįkart pasakojimo centre atsidurs jis pats.Baigiantis mokslo metams, 2023-ųjų pavasarį, Mangirdas ruošiasi egzaminų sesijai, planuoja keliones į vasaros stovyklas, domisi kultūros renginiais ir mąsto apie žurnalistikos studijas.Bet tai reiškia, kad gali tekti palikti gerai pažįstamą namų aplinką Marijampolėje. Kas jo laukia? Ar jam pavyks? Kaip užmegzti ryšį su nepažįstamu žmogumi, kuris nedrįsta užkalbinti neregio?Autorės: Danielė Buterlevičienė, Rugilė Navickaitė ir Rita StankevičiūtėRedaktorė ir garso režisierė: Vaida PilibaitytėNuotraukos autorė: Rita StankevičiūtėGarsinio vaizdavimo ekspertės dr. Lauros Martinkutės parengtas viršelio nuotraukos aprašas, kurį siūlome perskaityti ir regintiesiems:„Šioje spalvotoje nuotraukoje užfiksuotas jaunuolis Mangirdas, stovintis Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje. Nuotrauka neįprastos kompozicijos, vaizdas sudvigubintas, todėl priekyje Mangirdą matome iš arti, o giliau pasikartoja beveik tas pats vaizdas, tik Mangirdas jau gerokai mažesnis, lyg stovėtų pats sau už nugaros. Priekyje stovintis Mangirdas atsisukęs į mus šiltai šypsosi užmerkęs akis, smakras pakeltas, poza draugiška ir atvira. Kairėje rankoje, nuleidęs tiesiai žemyn, laiko neregio lazdelę. Vaikinas tvarkingai skusta galva, jis vilki ryškiai mėlynus trumparankovius marškinėlius su keliomis didelėmis stilizuotomis raidėmis, užrašą iš dalies dengia jo kairioji ranka, tad sunku įskaityti. Ant Mangirdo kaklo – masyvi aukso spalvos grandinėlė. Vaikinas užfiksuotas iki pusės, kojų nematyti. Už nugaros stovintis jo antrininkas apsirengęs lygiai taip pat. Kadangi tolumoje vaikinas užfiksuotas visu ūgiu, matome ir jo kūno apačią: jis vilki tamsias kelnes, apsiavęs juodus sportinius batelius baltu padu. Neregio lazdelė tvarkingai nuleista žemyn, stačiu kampu atremta į grindinį. Čia Mangirdas stovi kiek nuleidęs galvą, veidas labiau nukreiptas į grindinį, lyg vaikinas būtų paskendęs mintyse, susikoncentravęs į save. Aikštės tolumoje, atokiau nuo fotomodelio, susibūrę stovi keli praeiviai, stūkso pašto pastatas.“Ši dokumentika yra Goethe's instituto Lietuvoje vykdomo projekto „Išplėstinė Lietuva: suprasti kitą“ dalis. Visas pasakojimas „Neregėti kasdienybės garsai“ čia.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas. Vyriausiasis Prezidento patarėjas taip reagavo į pastaruoju metu kilusius viešus aiškinimusis tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, valdančiosios daugumos atstovų dėl stringančio kai kurių ambasadorių skyrimo.Seimas spręs dėl politinės korupcijos byloje nuteisto opozicinės Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio mandato panaikinimo. Kadangi jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyksta supaprastinta tvarka, kai kreiptis į Konstitucinį Teismą nereikia.Planuojamas Vokietijos karių brigados dislokavimas Lietuvoje kelia didelius finansinius iššūkius Vilniui, remdamasis slapta Vokietijos ambasados Lietuvoje žinute skelbia Vokietijos leidinys „Spiegel“. Kiek tame tiesos?Nors didmiesčiai tebesutraukia daugiausiai gyventojų, matoma ir priešinga tendencija - iš didžiųjų miestų žmonės keliasi į mažesnius ar net kaimus. Ar tai - išsigelbėjimas regionams, ar kaip tik sukurs problemų, domisi Irma Janauskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Šią savaitę dauguma turės dvi papildomas ne darbo dienas, t. y. lapkričio 1-ąją, arba Visų Šventųjų dieną, ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Dauguma šiomis dienomis nedirbs, tačiau dalies žmonių darbas nesustoja. Kiek šią savaitę dirbančiųjų ir kaip jiems turi būti atlyginama?Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteti pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo nuo 2025-ųjų įvesti gynybos mokestį. Apie mokestį jis užsiminė Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją. Ar jūs pritariate gynybos mokesčiui, ar jį mokėtumėte?„Pagrindinės numatomos Vokietijos brigados dislokavimo vietos Lietuvoje yra Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje, tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Kadangi dalis vokiečių karių į Lietuvą tarnauti atvyks su šeimomis, planuojama, kad jie galėtų įsikurti Vilniuje ir Kaune. Šiuo metu vertinamos įvairios alternatyvos siekiant rasti palankiausią ir patraukliausią sprendimą. Sprendimai bus priimti bendrai abiejų šalių – juos įtvirtinsime Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje plane, kuris bus pasirašytas iki šių metų pabaigos“, - tokio atsakymo sulaukėme iš Krašto apsaugos ministerijos, kai paklausėme, ar jau aišku, kur Lietuvos buvo apgyvendinti vokiečių kariai.Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje praktikuojasi 7 medicinos studentės iš Graikijos, padedančios priimti gimdymus. Žiemą ligoninė sulauks dar daugiau užsieniečių studentų. O tai regionui didelė paspirtis, nes medikų labai trūksta.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.Estų režisierės Annos Hints dokumentinis filmas „Pirties seserys” žiūrovus nukelia į estišką dūminę pirtį.„Kalbos rytas“.Šiais metais tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ švenčia savo dešimties metų sukaktį ir kviečia klausytojus į nemokamą jubiliejinį koncertą.Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tęsia Vilniaus 700-osios sukakties minėjimą. Spalio 25 d., trečiadienį, 18 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“. Parodą lydės spalio 26–27 d. vyksianti mokslinė konferencija.„Įgarsintas vaizdas“.„Kadangi tiek savo formatu, tiek tematika „Gėlių mėnulio žudikai“ iškelia didžiulius lūkesčius, jis nebepasilieka teisės būti vidutinybe“, - Martino Scorseses naujausią filmą apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Vienintelis toks šalyje Šiauliuose įkurtas teismų istorijos muziejus saugo gausybę unikalių eksponatų. Kai kurie išgarsėjo visame pasaulyje – pavyzdžiui kelios teisėjų kėdės buvo filmuojamos filme apie Černobylį. Muziejuje galima pasėdėti ne tik teisėjo, bet ir elektros kėdėje, susipažinti su teisėjų darbo įrankiais, apranga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos. Pr 29, 20

Moteriai Jis tarė: „Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus“. O Adomui Jis tarė: „Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo', – prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą. Pr 3,16-17

Žolinių šventės papročiai AukštaitijojeRugpjūčio 15-ąją švenčiama Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, dar vadinama Žoline. Tai – žalumos suvešėjimo ir derliaus brandos šventė. Nuo senųjų krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoles, gėles, kitus augalus. Didieji Aukštaitijos Žolinės atlaidai šiomis dienomis vyksta Panevėžio rajone, Krekenavoje. Šie visą savaitę vykstantys atlaidai turi labai senas tradicijas. Išsamiau apie jas – Krekenavos gyventojas, fotografas Algimantas Lūža.Jaukus, gražiai tvarkomas Šilutės r. Katyčių miestelis. Ypač patraukliai atrodo centrinė jo aikštė, išsaugoti ir rekonstruoti senieji pastatai, ant akmens vaizdingai įamžintas miestelio pavadinimas. Išsamiau, kas čia nuveikta, kad žmonėms – ir jauniems, ir vyresniems būtų patogu, gera gyventi, – seniūnės Gražinos Kungienės pasakojime.Žolinė yra archajiška šventė, simbolizuojanti vasaros pabaigą ir rudens pradžią. Jos pagrindinis akcentas – Žolinės puokštė. Kadangi visa gamta kupina gyvybės, todėl ir Žolinės puokštėse gausu įvairiausių gėlių, žolynų, net daržovių. Ją švenčia ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.Ved. Regina Montvilienė

Pokalbis su Getisburgo koledžo dėstytoju Rimvydu Baltaduoniu apie JAV prezidentą Joe Bideną – apie jo nustebinusį vizitą į Kijivą, ilgą politinę karjerą ir skaudžius asmeninius praradimus.Su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku, pristatančiu atsiminimų knygą „Be užuolankų“, aptariame kaip keitėsi Lietuvos kariuomenė.Kadangi laida kovo 8-ąją, tai kalbamės apie ryškias ir įdomias moteris – režisierę Mykolę Krinickaitę Astaškienę ir Dveirą Dines, iš kurios dienoraščių atsiskleidžia žydžių gyvenimo ypatumai tarpukario Vilniuje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje atidaryta nauja erdvė, leidžianti lankytojams interaktyviai pažinti energetiką ir energijos procesus. Muziejus didžiuojasi, kad naujoji ekspozicija – moderniausia tokio tipo Baltijos šalyse.Kelerius metus Kaune veikusi industrinės kultūros platforma „Matters“ suvienijo jėgas su Kijeve veikiančiu Miesto teatru ir praėjusių metų pabaigoje išleido albumą OIDA, kuris kviečia miestą pajausti kaip meno kūrinį.Laidoje svečiuojasi LRT Knygų klubas. Panevėžiečiai skaitytojai aptaria Danielio Keyeso romaną „Gėlės Aldžernonui“.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kaip senosioms Europos tautoms sekasi sugyventi su šalia jų gyvenančiais imigrantais ir kaip skirtingos kultūros sąveikauja tarpusavyje.Pasaulio kultūros apžvalgoje žvalgomės, ko šiemet laukti galerijose ir muziejuose už Lietuvos ribų – Amsterdame, Monrealyje, Tokijuje, Londone.Skulptorius Mykolas Sauka sostinės „Titaniko“ parodų sales apgyvendino iš medžio sukurtais įvairiausiais sutvėrimais – šalia lervų, kokonų ir vabalų matome beveidžius kūdikius ir bažnytinius angelėlius. Kadangi visi parodos „Vaikų kambarys“ dirbiniai rankomis išdrožti iš medžio, greitai Mykolui buvo priklijuota tautodailininko etiketė. Pokalbis su menininku apie parodą bei liaudies ir šiuolaikinio meno santykį.Ved. Dovydas Kiauleikis

Bronius Mickevičius – augalininkystės ūkio šeimininkas, turintis 30 m darbo patirtį, neatsilieka ir nuo modernių technologijų. Kadangi jos brangios, tai pats ėmėsi konstruoti ir pasidarė rapsų sėjamąją į ražienas. Tai leis gauti didesnį derlių ir tausoti dirvožemį.Iš šaltalankių, erškėtuogių, pluoštinių kanapių gaunami biologiškai vertingi produktai. Tačiau vartotojai mažai žino apie juos, kartais nepasitiki gamintojais ir ūkininkais. VDU žemės ūkio akademijos ir Europos inovacijų partnerystės bendras projektas, tikimasi padės populiarinti biologiškai vertingus produktus, suburti vartotojų grupes. Pirmoji tokia sekmadieniais jau veikia Vilniuje Naugarduko gatvėje.Šią savaitę JAV Viskonsino valstijoje vyksta pasaulinė pienininkystės paroda – „World Dairy Expo'22“. Šiemet joje dalyvauja 90 valstybių atstovai, pristatysiantys pienininkystės verslo naujoves ir apie 2000 veislinių gyvulių. Kuo renginys įdomus mūsų pienininkams? Iš parodos pasakoja gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius.Ved. Arvydas Urba

Taavė užaugo krikščioniškoje šeimoje, pasirinko studijuoti teologiją ir norėjo tapti pastoriumi. Bet tam sutrukdė jo seksualinė orientacija.2007 metais sukurta Estijos radijo dokumentika „Uždrausti jausmai“ (Est. Keelatud tunded) pasakoja apie jauną žmogų, kuris priverstas rinktis tarp tikėjimo ir jausmų. Pasak jo, visuomenė kažkaip miglotai tiki, jog „tai nenormalu“, o krikščionys remdamiesi Biblija teigia, kad „tai blogai“. Kadangi niekam nepavyko išrasti būdo atsikratyti homoseksualumo, pirmoji reakcija yra „tai“ išstumti.„Praėjus tiek daug metų ir stebina, ir liūdina tai, kad Taavės istorija šiandien vis dar aktuali ir svarbi“, – sako dokumentikos autorius Meelis Süldas. „Požiūris į homoseksualius žmones bažnyčioje nelabai pasikeitė. Net jei jie būtų aukštos kvalifikacijos specialistai, jiems vis dar galioja tie patys apribojimai.“Autorius Meelis SüldGarso režisierė Külli TüliTreneris Edwin BrysĮ lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida PilibaitytėDokumentika parengta bendradarbiaujant su VRT radiju kaip tarptautinės EBU radijo dokumentikos mokymų programos baigiamasis darbas.Transliuojama minint Tolerancijos ir pasididžiavimo mėnesį.Rauno Kõiv nuotraukoje – Taave Lips

„Vaikystėje tėtis pasakojo apie mažą malūnėlį prie upelio, kurį pats sukonstravo. Ir aš apie tai pradėjau svajoti. Kadangi negalėjau statyti malūno prie upės, teko pačiam sukurti Gargažėlės upelį. Nesiliauju visiems kartojęs, kaip gera turėti svajonę. Tačiau svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi“, – mintija kalvis Juozas Kavaliauskas, Leipalingio kaime savo rankomis įkūręs veikiančią „Malūno kalvę“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip vienas iš didžiausių prieštaravimų Dievo buvimui keliama blogio ir kančios problema, teigianti, kad neįmanoma suderinti visagalio ir gero Dievo buvimo su blogio egzistavimu. Juk mylintis Dievas, turintis visą galią, sukurtų tokį pasaulį, kuriame nebūtų nei blogio nei kančios, arba nuo to bent jau išgelbėtų nekaltuosius. Kadangi to nematome, reikia daryti išvadą, kad Dievo nėra. Yra sakyta, kad po Holokausto (o dabar ir po Bučios) tikėti (geru ir visagaliu) Dievu yra neįmanoma. Problema tikrai labai rimta ir skaudi. Bėda ta, kad atsisakę Dievo jos niekaip neišspręsime, bet tik pagilinsime. Krikščioniškoji pasaulėžiūra čia pateikia labai netikėtą atsakymą, kuris vieniems yra tapęs suklupimo akmeniu, o kitiems tvirčiausiu vilties pamatu. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) dalijasi savo pamąstymais šia tema St. Andrew's bažnyčioje (Dublinas), Airijos ateitininkų kvietimu. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/vyz71vXC-uQ   http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Lietuvos „Raudonojo kryžiaus” komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė teigia, kad ima trūkti higienos prekių, apatinių drabužių bei lėšų nereceptiniams vaistams. Kadangi mažėja nuomojamų būstų pasiūla didžiuosiuose miestuose, „Newsec” rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas valstybei siūlo migrantus apgyvendinti regionuose. Pasak Užimtumo tarnybos komunikacijos vadovo Liudo Dapkaus, darbą susirasti pavyko beveik dešimtadaliui atvykusių ukrainiečių, tačiau jau dabar įmonės skelbia išnaudojusios įdarbinimo rezervus.Ved. Audrius Lelkaitis

Sveiki. Septynioliktoje Patrulio bazės laidoje - mistinis dirbtinis intelektas (AI). Kodėl nusprendėme padaryti tokį podcast'ą? Dirbtinis intelektas naudojamas sustiprinti įtakos operacijas, kurios apima siekius sąmoningai skleisti melagingą ar klaidinančią informaciją. Jau turbūt girdėjote apie vadinamąsias "gilias klastotes" (Deep fakes), t. y. nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose vieno asmens veidas realiai pakeičiamas kitu, kad atrodytų, jog viešasis asmuo sako tai, ko iš tikrųjų niekada nepasakytų, kaip pvz. Zelenskis sakantį savo kariam sudėti ginklus. Kadangi tai yra ginklas, kuriuo priešas gali naudotis ir naudojasi Ukrainos kare, todėl būtina apie tai pakalbėti ir mums. Svečiuose - CRI ekspertas Lukas Andriukaitis ir VU Matematikos ir informatikos mokslininkas Linas Petkevičius.

Iryna Minkovska yra verslininkė, dviejų vaikų mama, privačių mokyklų tinklo Ukrainoje įkūrėja. Šiandien Iryna su dviem vaikais ir vyru lieka rusų artilerijos smarkiai bombarduojamame Charkive. Kadangi nei ji, nei vyras neturi kovinės patirties, prie šalies gynybos šeima nusprendė prisidėti kitaip - tapo Charkivo teritorinės gynybos pajėgų dalimi. Kaip gyvena ši šeima Charkive ir kaip padeda kariuomenės kovotojams bei miesto gyventojams, LRT Radijui papasakojo pati Iryna Minkovska.Lietuvą pasiekia vis daugiau nuo karo Ukrainoje bėgančių šeimų su vaikais taip pat našlaičių. Netrūksta ir lietuvių, galinčių šiems vaikams suteikti laikiną globą. Kaip gyventojai gali prisidėti prie pagalbos Ukrainos vaikams, plačiau apie tai Justės Urbonaitės reportaže.Dalis svarbiausių šalies finansų institucijų vis dar naudoja rusišką programinę įrangą. Nors Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ją pašalinti rekomendavo prieš keletą metų, institucijos ja vis dar naudojasi. Žada, jog rusiškos programinės įrangos bus atsisakyta. Kibernetinio saugumo specialistai tikina, kad procesas vyksta per lėtai. Pasakoja Paulius Selezniovas.Į Lietuvą atvykusi ukrainiečių atlikėja DžamAla Maskvos pradėtą karą Ukrainoje įvardija kaip didžiausią tragediją šalyje per pastaruosius aštuonis dešimtmečius. 2016-ų metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja šiuo metu keliauja po Europą, skleisdama žinią apie karą Ukrainoje ir ragindama žmones palaikyti šalies kovą už laisvę. Vakar vykusioje spaudos konferencijoje dainininkė pabrėžė, kad Lietuvos stiprybė po nepriklausomybės atkūrimo įkvepia ir jos šalį itin sunkiu metu. Išsamiau - Karolinos Panto parengtame reportaže.Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius vykę Roko maršai, taikūs Lietuvos žmonių protestai turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą. Viduje gimęs laisvės troškimas virto laisvos valstybės siekiu. Šiandien, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, LRT RADIJAS pristato specialią virtualią garso ekskursiją ir kviečia prisiminti nueitą kelią į laisvę. Idėjos autorė Naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė sako, kad sumanymas kilo po sėkmingos Sausio 13-ajai skirtos ekskursijos ir neabejoja, kad net ir kūrę tų metų įvykius žmonės atras šį bei tą nauja.Atstatomas 1940-ais metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Taip skelbta Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekste, kurį 1990-ųjų kovo 11-ąją pasirašė 124-i Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariai. Kaip kelią į laisvę prisimena tų laikų įvykių dalyviai? Studijoje - Lietuvos nepriklausomybės 1990-ųjų kovo 11-osios akto signatarai: Birutė Valionytė, Mečys Laurinkus, telefonu Kazys Saja.Už savo laisvę kovantiems ukrainiečiam dabar labai reikia visos paramos, kurią galime suteikti. Tuo įsitikinęs lietuvis dviratininkas. Ilgų distancijų megėjas Gediminas Mukas šiandien Ispanijoje 11-a kartų be sustojimų mins į Col de Rates viršukalnę. Taip ne tik sieks pažymėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, bet ir paskatinti žmones aukoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei nuo karo nukentėjusius civilius remiančiai organizacijai „Blue/Yellow. Kaip sako Gediminas Mukas, idėja gimė spontaniškai.Šiandien Lietuvos kino teatruose - premjera: dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“ apie grupę „Skylė“, kaip sako juostos autoriai, įkvėpusią ne vieną kartą ir padėjusią sudainuoti Lietuvą. Filme atskleidžiant grupės raidą ir pokytį per 30 metų, papasakojamas ir laisvos šalies augimas. Išsamiau grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė ir viena dokumentinio filmo režisierių Aistė Jauraitė.Ved. Darius Matas

„Kadangi gyvename tokioje išplaukusioje erdvėje – neturime žiniasklaidos, politikos tradicijų (jas kuriame tik dabar), yra labai daug erdvės manipuliacijoms, viešiesiems ryšiams, neprofesionalumui ir apsimetimui, kad laikomasi profesinių standartų.  Kai nėra iki galo susitarta dėl bendrų vertybių, sąvokos yra išplaukusios, neapibrėžtos, atsiranda erdvė manipuliacijoms, tada galima imituoti tikrovę, tiesą ir demokratiją, atkartojant to bruožus“, – naujame epizode, svarstydamas apie moralę mūsų viešojoje komunikacijoje, sako žurnalistas Dovydas Pancerovas. Emocijomis žaidžiančių priemonių naudojimas žurnalistikoje, ribinės situacijos kaip įrankis kūrybai ir žurnalisto darbui, išankstinių nuostatų atsisakymas, moralės klausimai komunikacijoje, tiesos paieškos manipuliacijų ir viešųjų ryšių pinklėse – tai tik keletas pokalbyje paliestų temų. Kaip man gana įprasta, kartais nuvedu pokalbį į abstraktesnes lankas, o pašnekovas šįkart puikiai išlaviruoja ne tik pamąstydamas plačiau, bet ir nuleisdamas klausytojus ant žemės, į įvairias profesines ar asmenines patirtis. Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas Podkastas ir jo auginantys pokalbiai yra visiškai nepriklausomi ir jau daugiau nei 3 metus gyvi tik klausytojų bei rėmėjų dėka. Jei tik gali, prisidėk prie podkasto gyvavimo – taip pateksi į slaptą podkasto draugų grupę ir gausi epizodus anksčiau nei kiti --> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažas – Urtė Karalaitė Garsas – Rimantas Murza Epizodo muzika – Filipe Raposo Pašnekovo portretas – Gabrielius Jauniškis Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Podkasto draugai – Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM Įžangoje minėtą audioknygą rasi čia: bit.ly/gglp-78-audioknyga

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę rėmėjai Patreon ir Contribee platformose. Štai ir išaušo paskutiniojo šio sezono pokalbio valanda! Rugsėjo 17 dieną „Kalba mamos“ švenčia savo antrajį gimtadienį – būtent tą dieną pasirodė pirmasis pokalbis su psichologe Sigita Valevičiene. Prabėgo dveji metai, kuriuose sutilpo 32 pokalbiai pačiomis įvairiausiomis temomis su mamomis ir kol kas tik su vienu tėčiu, bet naujame sezone pasižadu tėčius pokalbiui kviesti dažniau, nes manau, kad jie tikrai turi, kuo pasidalinti, ir kol nėra tėčių podcast‘o (nors tauta vis dar laukia „Tėčio užrašų“ sugrįžimo), jaučiu pareigą prisidėti ir prie jų patirčių įgarsinimo. Tad, tėčiai, parašykit man, jei norit pasidalinti savo patirtimi! O tie, kas galbūt šią tinklalaidę atradote tik dabar, labai kviečiu pasidairyti pokalbių archyve, nes per dvejus metus prikalbėta tikrai nemažai. Antrojo sezono pabaigos proga noriu padėkoti visiems, kurie klausote, remiate Patreon ar Contribee platformose, reaguojate, dalinatės savo įžvalgomis ir rekomenduojate pokalbius klausyti kitiems tėvams. Labai vertinu tą grįžtamąjį ryšį, kurio sulaukiu, nes kai sukurtus pokalbius paleidžiu į neaprėpiamas interneto platybes, nuostabu matyti, sužinoti, kad jie pasiekia ir paliečia žmones. Kadangi sąrašas žmonių, kuriuos norėčiau pakalbinti vis ilgėja, todėl pilnomis kišenėmis idėjų žengiu į trečiuosius tinklalaidės metus ir žadu daugiau įvairesnių pokalbių. Kaip ir iki šiol, kas antras pokalbis bus prieinamas tik tinklalaidės rėmėjams Patreone ir Contribee, tad kviečiu jungtis, jei norisi daugiau turinio. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su Marina Pukeliene, kuri rugsėjo pradžioje tapo trijų vaikų mama. Mariną pokalbiui pakviečiau dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra ta, jog ji dar praėjusių metų pradžioje man rašė siūlydama pakalbėti apie tai, kaip dviejų vaikų mamai sekėsi grįžti į darbus ir savo svajones derinti su prieraišios tėvystės principais, kurie jai pasirodė artimiausi auginant vaikus. Pamenu, tada taip ir neišdrįsau jos pakviesti pokalbiui, bet Marinos karjeros kelias ir temos, kuriomis ji domisi, atvedė iki projekto, kuriame beveik 3000 moterų, gimdžiusių Lietuvoje, dalinosi savo gimdymo patirtimi. Tai antroji priežastis, nes šį projektą seku nuo pat pradžių. Be to, ji tapo ir tinklalaidės rėmėja, tad turėjau galimybę su ja susipažinti ir išsiaiškinti, jog gyvename tame pačiame name ir netgi toje pačioje laiptinėje, todėl vieną dieną tiesiog išėjom į miškelį prie namų ir pasikalbėjome apie tai, kas rūpi abiems. Marina dalinasi, kaip jai pavyko rasti kompromisą motinystės ir karjeros svajonių kelyje, apie stiprius virsmus gimus pirmagimei, kai teko susitaikyti su tuo, jog nepavyks visko sukontroliuoti, kaip galbūt iki tol dažnai gyvenime pavykdavo. Kalbėjome apie sąmoningumą laukiantis, planuojant gimdymą ir jau tapus mama. Apie stebuklingajį aukso viduriuką, kurį rasti savo pačių gyvenimuose galime tik patys, apie pasitikėjimą savimi ir kokia taisyklė jai padeda pernelyg neapsunkinti motinystės. Taip pat pakalbėjome apie projektą „Mano gimdymas“, apie jo vertę ir tikslus, apie tai, kokį gimdymo patirčių Lietuvoje įspūdį leidžia susiformuoti ši apklausa. Mano nuomone, šis projektas tikrai labai svarbus ir reikšmingas, leidžiantis surinkti tiek daug svarbios informacijos apie tai, kaip moterys jaučiasi gimdydamos Lietuvoje. Labai norisi palinkėti, kad tie duomenys ne tik nugultų grafikuose, tačiau ir pasiektų žmones, kurie turi noro ir galią priimti reikiamus sprendimus, jog gimdyvių teisių situacija Lietuvoje gerėtų. Kviečiu klausytis! Gero klausymo ir iki susitikimo trečiajame „Kalba mamos“ sezone! Nuotrauka „Asta Foto“ Linkėjimai, Marija

Dvigubai didesnė dalis dirbančių nei nedirbančių studentų vairavo apsvaigę ar praleido paskaitas dėl alkoholio vartojimo - tai atskleidė atlikta anoniminė aukštųjų mokyklų studentų apklausa. Psichologai mano, kad studentai ieško būdų, kaip sumažinti įtampą.Šį vakarą baigsis prieš mėnesį prasidėjęs Europos Futbolo Čempionatas. Jo finale susitiks Italijos ir Anglijos rinktinės. Kadangi, ryškaus dvikovos favorito nėra, tad Europos laukia tikras futbolo spektaklis.Nacionalinės ekspedicijos dalyviai šiemet plaukia Reinu – viena srovingiausių ir reikšmingiausių upių Europoje. Kelionės įspūdžiai su Edvardu Kubiliumi.Prasideda stirnų ruja, laikotarpis, kuris anot biologos Eugenijaus Tijušo laikotarpis, nuo kurio priklauso kitų metų stirniukų sėkmė.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

„Kadangi esu Lietuvos turizmo entuziastas, visada kviečiu keliauti ir išsamiau tyrinėti savo šalį. Ši vasara palanki Lietuvai pažinti, nes ne visos užsienio šalys atsivers keliautojams“, – mintimis dalijasi Mato Šalčiaus premijos laureatas, keliautojas, fotografas Vytautas Kandrotas.Raudondvario bažnyčios klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas sako, kad pažintį su Raudondvariu reikia pradėti nuo bažnyčios.Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė pabrėžia, kad pažinti dvarą ir jo istoriją galima per edukacijas. Visada laukiamos šeimos su vaikais.Vilkijos parke pastatyta nauja Louiso Armstrongo vardo scena kvies į koncertus. „Litvakai iš Vilkijos užaugino žinomą visame pasaulyje džiazo atlikėją Louisą Armstrongą. Tuo mes pasinaudojome ir šiandien – ant Nemuno kranto turime puikią sceną, kurioje skambės muzika“, – sako Vilkijos seniūnas Kazys Bačėnas.Motorinis keltas „Vilkynė“ ir toliau tarnauja tiek vietiniams, tiek svečiams.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pavasaris ne tik laukuose ar dideliuose ūkiuose, pavasario sulaukė ir parduodantys krūmų bei medžių sodinukus. Kadangi žmonių susidomėjimas nemažas, svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį renkantis vieną ar kitą augalą.Nederlingose Švenčionių rajono žemėse geriausiai pavyksta auginti grikius. Tuo užsiima Kaltanėnų miestelyje gyvenanti Jolanta Ignatonytė ir jos brolis Vaidas Ignatonis, kuriems ūkį paliko tėtis.Kokia žala deginant žolę?Ved. Saulenė Pečiulytė

Jau kvepiant pavasariui kviečiu klausyti pokalbio su Egle Šilkone. Prieš motinystės atostogas Eglė dirbo su viešojo ir privataus sektoriaus projektais, o šiuo metu augina dvi dukrytes ir kuria tinklaraštį, tvaraus gyvenimo būdo vadovą „Vandenynai“.  Jame Eglė dalinasi idėjomis, kaip kiekvienas iš mūsų galime tapti sąmoningais vartotojais: čia rasite patarimus, į ką atkreipti dėmesį renkantis aplinkai draugiškus skalbiklius, kosmetikos priemones ar tvarų verslą, įkvėpimus vertingiems įpročiams, įdomių faktų apie klimato krizę, kodėl ji kiekvienam iš mūsų turėtų rūpėti, ir dar daug kitokios įdomios informacijos. Su Egle, visų pirma, ir norėjau pakalbėti apie tvarumą, kaip ir kada ji tuo susidomėjo, kokie konkretūs žingsniai prigijo jų šeimoje. Šiandien ji vadovaujasi šūkiu „naudok tai, ką turi, ir daug kartų“. Besiremdama juo Eglė antrajai dukrai nupirko vos vieną naują drabužį, nes viską, ko reikėjo, rado arba Vinted, arba priėmė iš draugių, arba buvo likę nuo pirmosios dukros. Viena iš temų, kuria man įrašinėjant pokalbį su Egle ir laukiant dukros gimimo buvo labai smalsu pakalbėti, nes žinojau, kad ji turi patirties – tai daugkartinių sauskelnių naudojimas. Jei laukiantis pirmojo sūnaus prieš beveik penkerius metus į mano akiratį nebuvo pakliuvusi ši tema, šiandien matau, kad ji tampa vis populiaresnė: vyksta diskusijos, mamos vis dažniau dalinasi patirtimi ir ieško patarimų.  Facebook‘e yra puiki grupė, kurioje renkasi šia tema besidomintys entuziastai ir smalsuoliai – „Daugkartinės sauskelnės. Pašnekesiai, patarimai ir idėjos tėveliams.“ Joje rasite daug įdomių pokalbių, kitų šeimų patirčių ir patarimų. Tad jei ši tema įdomi, tikrai verta ten įkišti nosį. Taip pat apačioje rasite ir keletą mūsų su Egle rekomendacijų, ką dar verta pasekti socialiniuose tinkluose. Būtų puiku, jei komentaruose tą sąrašą praplėstume visi kartu! :) Žinoma, pakalbėjome ir apie motinystės kelionę. Ši tema pokalbyje suskambėjo tikrai jautria styga – Eglė pasidalino apie patirtą priešlaikinį gimdymą sulaukus 25-ių savaičių ir negalėjimą atsisveikinti su vaikeliu, ankstyvu persileidimu pasibaigusį antrąjį nėštumą ir baimę, lydėjusią kasdien net ir trečiojo, sėkmingo nėštumo, metu. Šiandien Eglė augina dvi dukras ir sako, kad jei ką ir galėtų patarti toms moterims, kurios patyrė kažką panašaus, tai patartų išbūti su vaikeliu tiek, kiek reikia, ir nebijoti kreiptis pagalbos, jei tik kyla abejonių. Kadangi tema tikrai jautri, o žinau, kad šių pokalbių klausosi ir besilaukiančios mamos, apačioje rasite pokalbio chronologiją, kad galėtumėt klausyti tas dalis, kurias norisi. Ačiū, kad klausot ir remiat. Linkėjimai, Marija ****** Pokalbio eiga: Pradžia – apie tvarumą ir trumpai apie tai, kokie sprendimai prigijo jų šeimoje. 00:13:43 – Eglės tapimo mama istorija: priešlaikinis gimdymas, ankstyvas persileidimas, neštumai 00:31:47 – kas Eglei padėjo po šių patirčių 00:37:25 – tvarumas motinystėje: žaislai, drabužiai, sauskelnės, vaiko priežiūra 01:00:50 – žaislai ir plastikas 01:06:55 – kelios rekomendacijos   IG: lapepa_boutique, mamalinauk, vandenynai. Eglės minėta knyga Bea Johnson „Namai be atliekų“ Mano rekomendacija norintiems valgyti skaniai ir nešvaistyti maisto: Eat Guilt Free

Norim pasveikinti Mantą Pataraką pilnai persikrausčius į Vilnių! Kadangi neseniai buvo valentino diena, tai nusprendėm apžvelgti įvairias sekso metu įvykusias mirtis. Visos jos tikros ir neišgalvotos, kaikurios tikrai šokiruojančios, jeigiu silpna su nervais, nerekomenduojm klausytis. Taip pat pakalbėjom apie tuos, kurie kvepuoja tik per burną, apie Šilutės IKI apsauginį, Patarako dalyvavimą Reflekse, trumpai apie eiles Humanoje ir kt.Patreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvie...

Pirmojo šių metų kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Kadangi karantinas palanki terpė prokrastinacijai, laikas toks išsitęsęs, o pyktis dėl vėluojančios vakcinos niekur nedingo, pats tas savo kartėlį skandinti tiesiog serialuose,“ – pastebi #PiktosKinoKritikės – Ilona Vitkauskaitė ir Santa Lingevičiūtė, apžvelgdamos du Netflix serialus: „Geriau skambinti Solui“ („Better Call Saul“) ir „Apsimesk, kad tai miestas” („Pretend It's a City“).Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie dovanojimo papročius, dovanų atsisakymą, jų pamiršimą ir gyvenimo dovanas pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorante Rūta Latinyte.Kokie įmanomi, tikėtini, lauktini arba visokeriopai vengtini Lietuvos ateities scenarijai gali atsiskleisti šimtmečio perspektyvoje? Aurimo Švedo pokalbis su knygos „Lietuva 2120” sudarytojomis Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministre Egle Markevičiūte ir Benedikto Gylio paramos fondo vadove Ringaile Papartyte.Kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus ir Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas.Minint 698-ąjį Vilniaus gimtadienį paskelbti šv. Kristoforo statulėlių laureatai, sostinėje gyvenantys, kuriantys, dirbantys ir puoselėjantys miestą menininkai. Pokalbis su architektais Petru Išora ir Ona Lozuraityte (apdovanojimas už pasiekimus architektūros srityje), vargonininke ir „Religinės muzikos centro“ vadove Renata Marcinkutė-Lesieur (apdovanojimas už labdaringą veiklą mažinant socialinę atskirtį, stiprinant bendruomeniškumą) ir Bažnytinio paveldo muziejaus vadove Sigita Maslauskaite-Mažyliene (Šv. Kristoforo statulėlės nusipelniusia už Vilniaus istorijos aktualizavimą).Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie globalumo ir lokalumo sankirtą Ferdinando Meirelleso filme „360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Praeitą parą Lietuvoje nustatyta 3799 nauji koronaviruso atvejai. Tai didžiausias iki šiol fiksuotas susirgimų skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Mirė dar 43-ys žmonės. Penki iš jų rizikos grupei neprklausė. Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovais.„Google“ renkami Lietuvos gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad žmonės mažiau pradėjo judėti į prekybos vietas ir daugiau laiko leisti aplink gyvenamuosius kvartalus. Ar mažesnį žmonių mobilumą pastebi pareigūnai?Kol iš Belgijos į Lietuvą dar tik vežama pirmoji dalis vakcinos nuo koronaviruso, Didžiojoje Britanijoje vakcinavimo kampanija prasidėjo prieš kelias savaites. Šimto vienerių metų ponia Marijona Sluckienė buvo tarp pirmųjų, kuri buvo paskiepyta naująja vakcina. Moteris su dukra Laima Kairiene Britanijoje gyvena jau keturiolika metų.Šis Kūčių vakaras bus visiškai kitoks daugybei žmonių. Kai kuriuose namuose prie šventinio stalo susės gerokai mažiau artimųjų. Tačiau Vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ramina, ir sako, kad dėl to nereikėtų labai nusiminti.Netruks žmonės sės prie savo šventinių stalų. Kadangi situacija šiais metais neeilinė, nevisi žmonės spėjo nupirkti dovanas, o jeigu nupirko, gal dabar negalės jos įteikti. Ir dėl ribojimų susitikti, ir dėl didžiulio užimtumo siuntų tarnybose.Pokalbis su verslo fotografu Martynu Zaremba.Ką gaminti ir kiek patiekalų paruošti šventiniam Kūčių ir Kalėdų stalui? Maisto gaminimo ekspertai pataria, jei karantinas apribojo judėjimą, apribokime ir valgymo įpročius - skaičiuokime šaukštus, o ne lėkštes.Pandemijos metas visiškai pakeitė Kalėdų iškilmių Vatikane scenarijų. Tačiau Šventasis Tėvas ragina matyti krizės teikiamas galimybes ir atrasti tikrąją Kalėdų prasmę. Situaciją pristato LRT Radijo bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.Taip pat laidoje — reportažai apie prakartėlių tradicijas ir kokios Kalėdos šiemet bus nakvynės namuose.Ved. Madona Lučkaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė dvi – susisiekimo ir žemės ūkio ministrų – kandidatūras.„Galiu pasakyti, kad du iš ministrų, t. y. susisiekimo ministras ir žemės ūkio ministras – turėtų būti pateiktos kitos kandidatūros į šių ministrų pozicijas“, – per spaudos konferenciją penktadienį paskelbė prezidentas.Susisiekimo ministerijai vadovauti Laisvės partija siūlė Kasparo Adomaičio kandidatūrą, Žemės ūkio ministerijai konservatoriai teikė Dalios Miniataitės kandidatūrą.COVID-19 nusineša vis daugiau jaunų žmonių gyvybių. Specialistai teigia, kad mirę asmenys nepriklausė rizikos grupei pagal amžių, be to, neturėjo kitų ligų.Ligoninės skundžiasi, kad joms ima trūkti greitųjų testų, skirtų nustatyti, ar skubios pagalbos atvykę pacientai nėra užsikrėtę koronavirusu. Kai kurių ligionių vadovai sako, kad pritrūkus greitųjų testų gali sutrikti būtinųjų paslaugų teikimas. Tuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija teigia, kad ieškoma alternatyvos, kuri ligonines gali pasiekti kitų metų pradžioje.Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanauskaja interviu LRT radijui teigia, kad Europos valstybės turi ir toliau spausti Aliaksandro Lukašenkos režimą. Ji teigia, kad būtina stiprinti ir ekonomines sankcijas režimą palaikančioms Baltarusijos įmonėms. Tuo pat metu Sviatlana Cichanauskaja tvirtina neprarandanti vilties, kad permainos jos tėvyneje anksčiau ar vėliau ateis, nes žmonės nelinkę atsitraukti.Latvijos parlamentas nusprendė, kad nacionalinė gynyba nuo 2024–2025 mokslo metų taps privalomu mokomuoju dalyku vyresniųjų klasių moksleiviams. Iki šiol tokios pamokos buvo pasirenkamos. „Kadangi atsisakėme privalomo šaukimo į karo tarnybą, tai vienintelis būdas, kuriuo galime užtikrinti Latvijos pasirengimą įvairioms krizėms“, – sakė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. Ar reiktų to Lietuvoje?Ved. Simona Vasiliauskaitė

Tema: Kaip švenčia lietuviai ir kas yra svarbiausia organizuojant renginį. Tendencijos ir subtilybės, kurios padarys šventę nepamirštamą ir ypatingą. Sako, kad lietuviai švenčia daug, su trenksmu, linksmai, pakankamai brangiai ir tikrai nepasakysi, kad mes esam kažkokia santūri ar rami tauta. Kadangi su šventėm dirbame jau daug metų, norime pasidalinti sukauptomis žiniomis, kurios padėtų organizuoti nepamirštamas šventes. Dažniausiai lietuviai kviečiasi profesionalus, kurie galėtų organizuoti jų šventes tik 2 kartus per visą savo gyvenimą - vestuves ir jubiliejų, dėl šios priežasties mes norime dalintis tendencijomis, smulkmenomis, kurios šventę padarys ypatingą. Šiame podcast’e plačiau aptarsime kaip padaryti šventę savo mylimajai arba mylimajam, į ką atkreipti dėmesį. Podcast’as naudingas tiek vyrams, tiek moterims, nes čia sužinosite, ko reikia moteriai, kas galį nustebinti ją ir dar daug naudingų patarimų. Trumpai apie podcast’us: jie skirti tiems, kurie nori organizuoti įvairias šventes: vestuves, krikštynas, gimtadienius ar įmonių vakarėlius. Kalbėsime ne tik mes, bet ir kiti savo srities profesionalai. Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcasto vedėjai: Tomas Kul Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound

Tema: kas yra Valentino diena. Kaip švęsti Valentino dieną. Kur nueiti per meilės dieną. Kaip padaryti originalią šventę. Kokių dovanų reikėtų vengti. Šiandien Tomas Kul. ir Karolina Meginytė kalbins renginių žinovę, žmogų, kuriam visada galima paskambinti ir paklausti, kur nueiti šį vakarą. Studijos viešnia – Milda Govedaitė. Kadangi artėja Valentino dienos šventė, kalbėsime apie tai kaip švęsti šią dieną. Padiskutuosime kas yra Valentino diena ir kodėl bei kaip reikėtų švęsti šią dieną. Milda Govedaitė pasidalins idėjomis, kurios padės atšvęsti Valentino dieną be didelių investicijų ir tuo pat metu nustebinti savo antrąją pusę. Bus kalbama apie tai, kas yra svarbiau per Valentino dieną - dovanos ar veikla kartu. Studijos viešnia atsakys į klausimą kokių dovanų reikėtų vengti, kad tavo antroji pusė nepasijaustų blogai. Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound

Tema: kaip planuotis biudžetą šventei. Kokie yra įkainiai. Kiek vidutiniškai pinigų reikia išleisti šventei. Be ko negali egzistuoti kiekviena šventė. Kiek vidutiniškai kainuoja vedėjo, DJ, fotografo paslaugos. Šiandien podcast‘o vedėjai Tomas Kul. ir Karolina Meginytė pakalbės apie biudžetą. Nuo ko pradėti ir kaip organizuoti šventę, kad nereikėtų imti paskolų? Kadangi vedėjai yra glaudžiai susiję su šventėmis ir jų organizavimu, jie papasakos už kokį biudžetą galima organizuoti šventę 40 asmenų. Pakalbėsime apie tai nuo ko reikėtų pradėti planuotis finansus šventei, kiek vidutiniškai pinigų reikia išleisti maistui ir gėrimams. Antroje podcast‘o dalyje klausytojai turės galimybę sužinoti, be ko negali egzistuojama šventė, kas yra svarbiausia programa ar maistas? Pakalbėsime kiek kainuotų vedėjo paslaugos, DJ, fotografas, gyva muzika. Podcast‘as bus naudingas kiekvienam! Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul. ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound

Ir vaikus ir tėvelius Kolombina pakvies susipažinti su Roberto Šumano rudens lapeliais, juos išraiskingai krintančius, kūrėjas pastebėjo gyvendamas ir mokydamasis Leipcige. Kadangi mokėjo ne tik skambinti ir kurti muzika, o buvo širdyje prisiekęs poetas, Robertas mėgo įsiklausyti į gamtą ir į jos besikeičiančius metų laikus.14 pjesių ciklas "Margi lapeliai" (Bunte Blaetter) sukurtas kūrybingiausiu R. Šumano gyvenimo laikotarpiu. "Pjesės "Margi lapeliai" tarp pianistų vertinamas kaip ypatingas kūrinys. Kur slypi jų paslaptis? Veikiausiai tai gebėjimas byloti transcendentalumą. Robertas Šumanas buvo itin jautrus kūrėjas, kas leido jam ypač giliai užčiuopti ir garsu užfiksuoti subtilius ryšius su anapusybe. Tad belaukiant prasidedančio lapkričio, klausysimės krentančių lapų muzikos,kurią mums atliks pianistas Petras Geniušas.Ved. Kolombina

Praeitą CMD epizodą prašėm jūsų, kad parašytumėt savo paranormalias istorijas, o mes jas paaiškinsim. Kadangi neturim tam kompetencijos ir neraukiam nieko dvasių pasaulyje, pasikvietėm žmogų, kuris tai išmano, tai ekstrasensas Leopoldas Malinauskas. Apie visatos dievų struktūrą, jūsų siųstų istorijų aiškinimas, ateivių egzistavimas, Antano būrimas. Daug antgamtinių istorijų, norit tikėkit norit net, tiesa slypi kažkur anapus, gero Helovino!!Patreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta

Prieš kurį laiką su Lenkijoje veikiančio Paribio fondo įkūrėju Krzysztofu Czyzewskiu kalbėjausi apie tai, ką jis remdamasis poetu Adomu Mickevičiumis vadina „zbójeckie książki“ – rizikingomis knygomis, kurios keičia žmonių gyvenimus. Anot jo, tokių autorių kaip Czeslawas Miloszas, Tadeuszas Konwickis, Tomas Venclova ar kitų, kalbančių apie paribio žmonių pasaulėjautą, etosą, knygų skaitymas yra asmenybę perkeičianti patirtis. Ši patirtis jį patį paskatino ne tik įkurti Paribio fonde, tačiau ir jame organizuoti kiekvieną vasarą vykstančius „Kito skaitymus“, kuriuose ir būtų nagrinėjamos šios rizikingos knygos.Taip kiekvieną rugpjūtį Krasnogrūdoje susiburdavo jaunimas iš Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos ir kitų valstybių, kad vadovaujami paties Krzysztofo ir istorikų Timothy Snyderio bei Marci Shore skaitytų tokių autorių kaip Tony Judtas, Czeslowas Miloszas, Hannah Arendt, Zygmuntas Baumanas, Leszekas Kolakowskis, Leonidas Donskis tekstus. Skaitytų ir kartu ieškotų išeičių, kurios leistų peržengti mus šiandien skiriančias sienas, spręsti kylančias įtampas. Būtent per „Kito skaitymus“ susibičiuliavau su dviem istorikais – Povilu Andriumi Stepavičiumi ir Vytautu Starikovičiumi. Kadangi šiemet dėl COVID-19 pandemijos „Kito skaitymai“ nevyko, tai su Povilu ir Vytautu susitikome LRT Klasika studijoje tam, kad pratęstume diskusijas apie paribio žmogaus tapatybę, toleranciją, intelektualų atsakomybę šiandienos poliarizuojančių konfliktų kontekste ir, be abejo, rizikingas knygas.Ved. Donatas Puslys

Pokalbis su dviem mamomis psichologėmis Egle Lukinaite-Vaičiurgiene ir Beatriče Liutikaite, kuriančiomis tinklaraštį „Natūrali motinystė“ ir auginančiomis dvejų metukų mergaites.Kalbėjome apie tai, kas gi yra ta natūrali motinystė, tėvystė, kokiais principais jos vadovaujasi augindamos savo dukras, kurių gimtadienius, beje, skiria vos viena diena. Taip pat man buvo labai įdomu, kaip joms, kaip psichologijos mokslus baigusioms ir nuolat besigilinančioms į šią temą, sekasi žinias pritaikyti realybėje. Kuo tos žinios padėjo, o galbūt trukdė.Eglė ir Beatričė be tekstų, kuriais dalinasi, taip pat veda asmenines ir grupines psichologo konsultacijas, kuria seminarus įvairiomis temomis, tad buvo smalsu, kada dažniausiai mamos į jas kreipiasi ir kokios pagalbos ieško.Kadangi šios dvi mamos nuo studijų laikų yra draugės, negalėjome nepaliesti šios temos ir, panašu, kad draugystė tapus mamomis joms atsiskleidė dar kitokiomis spalvomis. Su ne viena pašnekove esame kalbėję apie mamų draugystės svarbą gimus vaikui, kokia didelė dovana yra ta galimybė viskuo dalintis atvirai, tad buvo labai įdomu išgirsti šių dviejų mamų istoriją, kuri ir atvedė prie bendros, abiem svarbios veiklos.Taip pat kalbėjome apie nėštumą ir gimdymą, gimdymo skausmo baimę, traumas ir ką tapimas mama joms leido naujo atrasti savyje, o Eglė pasidalino, kuo skiriasi pirmo ir antro kūdikio laukimas.Šis pokalbis buvo įrašytas VU radijo studijoje START FM.Jei pokalbis buvo įdomus, kviečiu prisidėti prie tinklalaidės jums priimtina pinigų suma Patreon ir išgirsti pokalbius pirmiesiems. Pokalbius galite rasti Spotify, Podbean.com, iTunes, 15min KLAUSYK ir kitose įvairiose tinklalaidžių platformose. Tinklalaidės draugai:  START FM, Marijos radijas, Bernardinai.lt, 15min KLAUSYK.

Pirmadienį pasibaigęs žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas atskleidė, jog nepaisant karantino suvaržymų, šiemet pareiškėjai buvo aktyvūs. Beveik 123 tūkstančiai jų deklaravo arti 3 mln. hektarų. Deklaravimo eigą aptaria Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Sigitas Puodžiukas.Jaunasis Jurbarkų seniūnijos Giedrių kaimo ūkininkas Nerijus Blažys augina net 32 ha juodųjų serbentų, spaudžia sultis iš jų ir čia pat auginamų obuolių, braškių, moliūgų. Dar augina česnakus, bulves, šaltalankius. Sultis ir daržoves parduoda vaikų darželiams, turguje, internetu ar tiesiai iš ūkio. Kadangi paklausa yra, ateityje ketina plėsti plotus, pirkti šaldytuvą, naują kombainą. Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, braškes auginanti Danguolė Lingienė randa laiko ir kūrybai. Moteris leidžia knygas vaikams ir turi dar daugybę kūrybinių sumanymų. Ved. Regina Montvilienė.

„Kai kas sako, kad autentiškumo nebeliko ir viskas yra kažkokia prasme simuliacija. Vis tik galbūt pagrindinė priešprieša čia yra pasitikėjimas – jei viską galima suklastoti, niekuo nebepasitikime. Kadangi informacijos labai daug ir nebežinome, kuo pasitikėti, intuityviai pradedame pasitikėt tuo, kas sako tai, ką norime girdėt,“ – kalbėdamas apie tikrumo pasimetimą „deep fake“ ir kitų simuliacijų amžiuje, svarsto estų kultūrologas ir rašytojas Rein Raud.Pokalbis nepadeda rasti teisingų atsakymų, priešingai – primena, kad laisvas žmogus neturėtų tikėtis lengvų pasirinkimų ar sprendimų. O net ir padarius tuos sudėtingus ėjimus, gali tekti prisiimti atsakomybę už savo pačių klaidas ar kilusius iššūkius. Čia R. Raud taikliai primena žymaus 20 a. prancūzų filosofo Jean-François Lyotard‘o mintį: „Nenorėkite, kad būtų paprasta. Paprasta jau buvo”. Panašu, kad ji labai tinka mūsų laikams.Pokalbio su Rein Raud klausyk Spotify, iTunes, podkastų klausymosi programėlėse, 15min Klausyk ir karalaite.com/reinraud Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir epizodą gauk anksčiau nei kiti patreon.com/letipokalbiaiPokalbių ciklą su užsienio pašnekovais pristato advokatų kontora GLIMSTEDT Lithuania.Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Montažo redaktorė – Kata Bitowt Muzika – Filipe Raposo Podkasto garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“. Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“. Podkasto draugai – portalas 15min

Nori Crocs avalynės? Apsilankyk - https://www.open24.ltAnthony Kisliak ir Algimantas Žadeikis jau nekartą lankosi mūsų studijoje! Įrašėme turbūt vieną linksmiausių epizodų. Kadangi studijoje yra nemažai Algimanto darbų, kalbėjome apie jo užsiėmimus, vaikus su demonais, kaziuko mugę, kokie bomžai būtumeFarų video: https://www.youtube.com/watch?v=uOMsvule85Y&fbclid=IwAR1DOLGJ3OtsYjQXR3L4B3e-DSLpmvsmlz5f8rzFQEtBs9_iDgv_XvRJdQshttps://www.patreon.com/pralauzksaltahttps://open.spotify.com/show/0WridV6XmV62ZLxpLX9d4K?si=ik8D7-_5T2OzMT_1oP3mvwhttps://itunes.apple.com/lt/podcast/pralau%C5%BEk-vien%C4%85-%C5%A1alt%C4%85/id1364954186?mt=2Instagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta/