Podcasts about nepriklausomyb

Kai 1949-aisiais gegužės 15 d. žuvo partizanų būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas, bendražygiai išėmė iš jo kišenės prie širdies Lietuvos vėliavos spalvų amuletą ir atidavė jį Žaibo mamai Onai, kaip atminimo ženklą.Ant talismano išliko du jo kraujo lašai. Dabar šis, kelių kartų išsaugotas siuvinys ne tik pasakoja žymaus apie partizano, jo žmonos, taip pat partizanės Zofijos Žilienės-Klajūnės, jų šeimos likimą ir liudija laisvės kovų laikus. Ši relikvija tampa tiltu tarp praeities ir dabarties — ir visko, kas buvo išgyventa tarp jų.Partizanų Antano Žilio-Žaibo ir Zofijos Žilienės-Klajūnės sūnus Algimantas šį talismaną perdavė savo sūnui Gediminui, kai jis su grupe “Skylė” kūrė albumą “Broliai”, įkvėptą partizanų istorijos. Jie abu apie šį Žaibo amuletą sužinojo ir pamatė tik pirmais Nepriklausomybės metais.Ką reiškia būti partizanų vaiku, anūku?Kaip išsaugoti šeimos ir šalies istoriją, kai dešimtmečius apie ją buvo pavojinga kalbėti?Kaip šią istoriją susigrąžinti?Kokią žymę šių dienų Lietuvai paliko partizanų apsispredimas?Įžvalgomis dalijasi ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.Laidoje skamba dainos iš grupės „Skylė“ albumo „Broliai“, ištraukos iš Zofijos Žilienės-Klajūnės atsiminimų knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (sudarytojas Romas Kaunietis), taip pat ištrauka iš knygos „Šv. Onos naktį“ (sudarytojas Robertas Patamsis), kurią skaito Algimantas Žilys. Taip pat panaudota ištrauka iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų.Autorė – Vita LičytėRedaktorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso režisierius – Justas Pilibaitis

2022-aisiais politinė poliarizacija Lietuvoje buvo pati didžiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį, rodo politologės Ainės Ramonaitės su kolegomis atliktas tyrimas. Anot jo, labiausiai poliarizuojančios partijos yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir „Nemuno aušra“. Jų rėmėjai dažnai radikalizuojasi, nebegirdi argumentų ir ima demonizuoti priešingos stovyklos atstovus.Kokią žalą visuomenei daro poliarizacija ir ar įmanoma ją įveikti?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, Leibnico socialinių mokslų instituto tyrėja Monika Verbalytė, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.Ved. Liepa Želnienė

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis užkirto kelią šaliai pasinaudoti europine SAFE paskola gynybai. Varšuvai buvo numatyta beveik 44 milijardų eurų suma. Tačiau prezidentas pareiškė, kad toks skolinimasis pakenktų Lenkijos nepriklausomybei ir įstatymą vetavo. Premjeras Donaldas Tuskas sako, kad prezidento sprendimas naudingas tik Rusijai ir prabilo apie realią “Polexit” grėsmę.Ar Lenkija tolsta nuo Europos Sąjungos? Diskusija LRT Aktualijų studijoje šiandien/rytoj po 9 valandos žiniųLaidoje dalyvauja Europos gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Šatūnas, europarlamentaras Aurelijus Veryga, Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentas Andžej Pukšto ir Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška.Ved. Liepa Želnienė

Seime pateikti penki įstatymo projektai, susiję su LRT veiklos reguliavimu. Po Seimo darbo grupės veiklos savo projektą pateikė valdantieji, jiems prieštaraudami, alternatyvių projektų parengė ir Seimo opozicija.„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarus pavadino sukilėliais. Jo teigimu nepriklausomybės atkūrimas buvo perversmas, kurio metu nuversta sovietų valdžia. Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir prašo pradėti tyrimą dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. Dėl Žemaitaičio žodžių pareiškimą gavo ir Vilniaus policija.JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl jo pradėto karo Irane kritikuoja ne tik kairysis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, bet ir jo bendražyge laikoma Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni .Atėjus pavasariškiems orams, pradėjo sparčiau tirpti upes sukaustęs ledas. Vilniuje Neries ledonešis nuplukdė namelį ir pirtį, pranešama, kad už Lapių Neris vis dar užšąlusi, o ties Jonava vandens lygis naktį ir ryte kilo po centimetrą per valandą. Tuo tarpu Nemunas taip pat laisvinasi iš ledo gniaužtų, nors nei Kaune, nei Šilutės rajone ledonešis dar neprasidėjo.Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubo gretose vakar debiutavęs Augustas Marčiulionis dėl karo prievolės atsidūrė ieškomų asmenų sąraše. Krepšininkas situaciją stengiasi spręsti ir teigia specialiai tarnybos nevengęs.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klaipėdoje jau organizuojamas Krašto apsaugos savanorių organizuojamas bėgimas Kovo 11-ajai paminėti.Šiaulių rajono Švendrių kaime esančiame elnyne aptikta keliasdešimt žuvusių gyvūnų. Tarnybos aiškinasi, kas – ligos ar netinkama priežiūra pražudė 55 elnius. Ūkio šeimininkas turi savo versiją – kalba apie kerštą ir nuodus.Lietuva mini 36-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tokios datos verčia apmąstyti, ką per šiuos metus pasiekėme, kaip turėtume matuoti savo pažangą. Atsakymą į šį klausimą turi profesorius Zenonas Norkus, šiemet už tai pelnęs Lietuvos mokslo premiją.Kauno savivaldybė, patvirtinusi biudžetą, puspenkto milijono eurų nusprendė skirti apžvalgos ratui. Taip viliamasi į miestą pritraukti daugiau turistų. Miesto opozicija planus vertina kritiškai, sako, milijonus būtų galima išleisti daug vertingiau nei pramogoms.Vis dažniau pastebimi atvejai, kai bilietai į populiariausius Lietuvos teatrų spektaklius išperkami per keliasdešimt minučių, o netrukus jie pasirodo antrinėje rinkoje už gerokai didesnę kainą. Kiek pačios įstaigos gali ir turėtų kontroliuoti tokią situaciją?Pradedama paramos lėšų rinkimo kampanija kuriamam filmui apie istorinę Lietuvos asmenybę, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.Ved. Liuda Kudinova

Prieš vidurdienį prasidėjo speciali laida, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienai paminėti. Pasitikdamas Kovo 11 -osios vidurdienį, LRT Radijas mikrofonus įjungė Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Čia vyko iškilminga Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Be kita ko, Lietuvą su švente sveikino NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Ispanijos Karalystės karinių oro pajėgų naikintuvai.Rytą Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, vyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Jo metu Valstybės nepriklausomybės stipendija buvo įteikta daktarui Adomui Klimantui.Minėjime apsilankęs profesorius Vytautas Landsbergis stebėjosi, kad dalis visuomenės vis dar svarsto, ar gyvenimas šalyje gerėja.Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo Lietuvos žmonėms laisvės bei išsaugoti aukštą gyvenimo kokybę.Premjerė Inga Ruginienė ragino džiaugtis šalies pasiekimais, pabrėždama, kad dabar svarbiausia būti susitelkusiems.Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas: Lietuva turi stengtis išlaikyti tai, ką pasiekė ir puoselėti gailestingumą savo šalyje.Po trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos, Gedimino prospektu nusidriekė šventinė su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis.Ved. Madona Lučkaitė

Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog Prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“.1918-aisiais Vasario 16-ąją – Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Po juo – dvidešimt parašų. Tačiau tarp jų – nė vienos moters. Vis dėlto to meto visuomenėje aktyviai veikė ir moterys. Kokį kelią nuėjo moterys – kokios pastangos ir idėjos slypėjo už valstybės kūrimo pradžios, ir kokius iššūkius bei galimybes matome šiandien?Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Pirmą kartą nuskambės kariljono ir trimito dueto koncertas „Kovų varpai“.Šiauliuose jau 16 metų rengiama literatūrinė meninė akcija „Nepriklausomybės maršrutai“. Šį rytą keliaujantys viešuoju miesto transportu gali klausytis lietuvių poetų kūrybos, kurią skaito Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai.Ved. Justė Luščinskytė

Pokalbis su vertėju Vadzim Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kažkada išmoko nuo nulio.Šaulių gretos auga - 2026 m. sausio mėnesio duomenimis Lietuvos šaulių sąjungai priklausė daugiau nei 18 tūkstančių narių ir tai yra didžiausias skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.Buriatai – kaip juos kolonizavo rusai ir koks jų vaidmuo bei reprezentacija Rusijos kare Ukrainoje. Pokalbis su socialine antropologe dr. Kristina Jonutyte.Dešimt metų Skandinavijoje dirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą – Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti braškes bei jas liofilizuoti. Tiesa, Dovilė drąsiai liofilizuoja viską, kas tik auga sode - nuo uogų, vaisių iki daržovių.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Po keliolika valandų trukusių svarstymų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančios pataisos įveikė antrąjį balsavimą Seime. Iki pataisų priėmimo linko vienas žingsnis. Valdantieji tikisi tai padaryti dar Seimo rudens sesijoje.Apie perspektyvą ir situaciją – tiesioginėje laidos transliacijoje iš protestui besirengiančios Nepriklausomybės aikštės.Ved. Liepa Želnienė

„Istoriją visgi rašo nugalėtojai, didvyriai, tik išskirtiniais atvejais didmoterės“, – komentare sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis.Tęsiame pasakojimų ciklą „Kalėdų stebuklo beieškant“. Šiandien nusikelkime į Tauragę, kur jau daugelį metų koncertuoja gospel choras „Gloria“.Šiandien Vilniuje prasideda tęstinis protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ – tris vakarus iš eilės žmonės rinksis prie Seimo, reikšdami nepritarimą skubos tvarka svarstomoms LRT įstatymo pataisoms, Nepriklausomybės aikštėje degs laužai.Perleistas pirmasis lietuviškos simfoninės muzikos įrašas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ fragmentas, įrašytas 1942 metais Vokietijoje.Visą šią savaitę „Ryto allegro“ skamba speciali šventinė rubrika, skirta lietuviškų kalėdinių kūrinių istorijoms. Šiandien domėsimės serialo „Tai bent Kalėdos“ atsiradimu ir jo užkulisiais.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien 12 val. Nepriklausomybės aikštėje žurnalistų bendruomenė kartu su visuomene bursis taikiam protestui prieš valdžios siekį silpninti Lietuvos nacionalinį transliuotoją. Lapkričio pabaigoje dalis valdančiosios daugumos narių užregistravo Remigijaus Žemaitaičio rengtą įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas lengvesniam LRT direktoriaus atleidimui. Šios pataisos, pasak žurnalistų, kelia didelį nerimą ir yra panašios į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją pakeičiant jo vadovą politikams palankesniu.Valdančiųjų siekis kištis į žiniasklaidos laisvę Lietuvoje neretai pavadinamas orbanizacija. Per penkiolika metų valdymo, Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas sugebėjo pasiekti, kad 80 procentų žiniasklaidos apie jį ir jo politiką kalbėtų tik palankiai. Jei jūsų visuomenė susitaikys su politikų bandymais riboti žiniasklaidos laisvę, kritika valdžiai liks tik paraštėse. Taip sako Lietuvoje viešėję nepriklausomi žurnalistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Vengrijos.Lietuvoje toliau auga sergamumas gripu. Praėjusią savaitę sergamumas gripu išaugo trigubai, daugiausiai serga vaikai. Sergamumas COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis taip pat padidėjo. Specialistai primena laikytis prevencinių priemonių.Nors praėjęs savaitgalis buvo neramus ir kontrabandiniai balionai į Lietuvą skrido kaip ir anksčiau, oro erdvė buvo uždaryta gerokai trumpesniam laikui. Du lėktuvai iš Vilniaus oro uosto kilo net ir uždarius oro erdvę. Ar tai reiškia, kad atsiranda būdų, kaip saugiai skristi net ir skrendant balionams?Gyvūnų gerovės organizacijos prašo gyventojų nedovanoti gyvūnų šventėms. Anot jų, augintinių dovanojimo problema yra aktuali visus metus – juos dovanoja gimtadieniams, sukaktuvių metinių ir kitų švenčių proga, tačiau ši problema ypač suaktyvėja prieš Kalėdas. Specialistai sako, kad dovanoti gyvūnus kaip staigmeną yra vienas žalingiausių sprendimų tiek pačiam gyvūnui, tiek šeimai, kuri jo nebuvo pasirengusi priimti.

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje vyko mitingas, kuriame, policijos žiniomis, dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto tikslas – apsaugoti laisvą žodį bei sustabdyti žiniasklaidos politizavimą. Apie ateities planus ir tai, kas šiandien įvyko, kalba Žurnalistų profesionalų asociacijos narė, „15min.lt“ tyrimų skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė.Mitingas už žiniasklaidos laisvę taip pat vyks ir Klaipėdoje, jį organizuoja Klaipėdos Liberalaus Jaunimo organizacija, prisideda Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos padalinys, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“. Eteryje – KLJO pirmininkė Beatričė Patašiūtė.Lietuvoje nuo senų laikų auginami linai. Tikėta, kad šis augalas apsaugo nuo piktų dvasių ir negerovių. Lino gyvenimo motyvas populiarus ir tautosakoje. Panevėžio dailės galerijoje eksponuojamoje parodoje „Sena/s/nauja/s“ susijungia senosios lino tradicijos ir naujas technologinis žvilgsnis. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.„Meno parko“ galerijoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Laisvydė Šalčiūtė ir menininkas iš Estijos Marko Mäetamm seka „Siaubo pasakas“. Jie pirmą kartą bendroje parodoje prisistato kaip meno duetas. Šioje tapybos darbų parodoje autoriai atkreipia dėmesį į laikmečio neramumus, makabriškai juokauja ir žvelgia į žiūrovą gyvūnų ir augalų akimis. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai? Domisi Rūta Dambravaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Išdrįsti sukonstruoti lėktuvą šalyje, kur vos papūtus šiek tiek smarkesniam vėjui pasigirsta įspėjamųjų žinučių gaudesys, reikia ne tik didelės išmonės, bet ir poros laisvų varžtų galvoj, kad tokios beprotiškos idėjos galėtų kilti. Jūsų radaruose – padūkusios širdies ir sustyguoto proto aviatorius Antanas Gustaitis. Būtent šio lakūno rankos plieną pavertė tikra legenda – ANBO lėktuvu, kurio varde pasislėpė nenumalšinamas Antano alkis dangui. Ne tik pilotus, bet ir visas jaunos valstybės ambicijas galėjęs pakelti ANBO skambėjo ne tik Lietuvos aerodromuose. Susidomėjimą šiam tarpukario progresą žyminčiam išradimui reiškė visa Europa. Dvigubos pareigos startuolio prakaitu atsiduodančioje Karo aviacijos mokykloje, kiečiausių vyrų vakarėliai ir Nepriklausomybės kovų padangės – epizode į visas puses laidysime labiausiai apie Antaną Gustaitį įsiminusias istorijas. Ką iš Jono Jablonskio sūnaus pavogė Antanas? Kaip Gustaitis vos neišmušė kraterio Aleksote? Ką iš tikrųjų reiškia ANBO? Ir ar tikrai Antanas neturėjo trūkumų? Lengviausias būdas kurti darbuotojų vertinamas naudas: https://www.hi.melp.com/lt/protopemza Iliustracija: @tinymischiefs. Muzika: Rigel Vega, Nicholas Panek, notAIGenerated, Olekseii Holubiev, Rhanit

Situacija dėl Baltarusijoje įstrigusių lietuviškų vilkikų tik aštrėja. Jie siunčiami į specialias aikšteles, o už tai teks brangiai susimokėti. Kelias į Lietuvą vilkikams yra užkirstas iš Baltarusijos pusės. Lietuva vėl žada kreiptis į Baltarusijos tarnybas, o jei situacija nepasikeis, užsimenama apie papildomas sankcijas baltarusiškoms prekėms. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka grasina konfiskuoti vilkikus.Ar Lietuva turėtų gelbėti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba, “Linavos” prezidentas Erlandas Mikėnas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Laurynas Jonavičius, Advokatų kontoros "Ecovis Proventus Law" advokatas Kęstutis KvainauskasVed. Marius Jokūbaitis

Nuo vokiečių kalėjimo suolo į besikuriančios modernios Lenkijos vadovo kėdę – tokį netikėtą karjeros šuolį galėjo atlikti tik tobulas populistas, gebėjęs atliepti visų socialinių sluoksnių įgeidžius. Antrajame trilogijos apie Józefo Piłsudskį epizode kasim gilią dabartinės Lenkijos politinės kultūros šaknį, sversime tautininko Romano Dmowskio pasirinkimą lengva ranka atiduoti šalies valdymą Józefui ir pamėginsime pažvelgti į šiandienos Rytų Europos regioną iš tuometinės perspektyvos.    Kodėl tiek įtaringų žmonių nusileido Piłsudskiui? Ką atliko lenkai užėmę Lvivą? Kokią federaciją norėjo sukurti Józefas? Dėl kokio momento nesutaria mūsų kaimyninės valstybės istorikai? Ir kam ligos kamuojamas Piłsudskis testamentu užrašė Lenkiją?   Iliustracija: @tinymischiefs  Muzika: GuillhermeBernardes, DMassalll, NowoArt, Vincent-Santamaria, u_s8g68hg8n6, JorisVermeer, Grand_Project, original_soundtrack, DJARTMUSIC   -------  

Užsienio spaudos apžvalgoje – protestai Londone dėl rusų sopranės Anos Netrebko sugrįžimo į „Toską“, Švedijoje pasirašyta pirmoji pasaulyje sutartis tarp muzikos teisių asociacijos ir dirbtinio intelekto įmonės, ir kodėl Pietryčių Azijoje atrasta mikrosraigė pavadinta Pablo Pikaso vardu. Pasakoja Justė Luščinskytė.Prabėgo 35-eri metai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją? To klausia mokslininkai, kultūros ir meno atstovai, visuomenės veikėjai, susirinkę į mokslinę konferenciją. Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Aurimu Švedu.Rytoj Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Pasakoja Andrius Baranovas.„Dabartinė Rusija yra silpnesnė nei Sovietų Sąjunga, bet piktesnė“, – sako poetas, publicistas, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų Tomas Venclova. Prieš 50 metų buvo pasirašyti Helsinkio susitarimai, kokia jų reikšmė šiandien? Pokalbis su Lietuvos Helsinkio grupės steigėju Tomu Venclova ir Andrejaus Sacharovo tyrimų centro vykdomuoju direktoriumi Robertu van Vorenu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ukraina mini Nepriklausomybės dieną. Prieš 34 metus paskelbtas šalies apsisprendimas atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusiame Vėliavos dienos ir Nepriklausomybės dienos minėjime susirinko nuo karo pasitraukę ukrainiečiai ir fronte šalį gynę kariai.Vyriausybė nutarė nepritarti kai kurių Seimo narių siekiui įteisinti mobiliąsias vaistines, tačiau sutinka, kad reikia didinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač regionuose.Artėjant naujiems mokslo metams, daugeliui tėvų Rugsėjo 1-oji – ypatinga. Pirmąją mokslo metų dieną norisi ne tik pasveikinti savo vaikus, bet ir palydėti juos į mokyklą. Vis tik laisvas pusdienis Rugsėjo 1-ąją priklauso ne visiems darbuotojams.

Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad jo šalis yra tvirta partnerė, turinti stipriausią kariuomenę Europoje.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis paskelbė dvylika žaidėjų, kurie vyks į Europos čempionatą.Vilniaus Bernardinų sode vyksianti šventė suburs per 30 pasaulio bendruomenių, kviesdama švęsti kultūrų įvairovę ir kurti atviresnę visuomenę.Kaip nesupainioti invazinių rykštenių su vietine rūšimi?Šiandien iš Lietuvos išskrenda gandrai, pranešdami apie vasaros pabaigą ir artėjantį rudenį.Ved. Madona Lučkaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Trylika metų Lietuvoje gyvenantis italas Daniele Etore Otera lietuvių kalbą sako išmokęs sunkiai, bet tam padėjo šeima ir jo progresu besidžiaugiantys aplinkiniai.Klaipėdoje atidaryta Jono Švažo 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Nuo eskizo iki paveikslo“.„Žinių radijo“ eteryje prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, cituodamas Gitaną Nausėdą, liberalą, Nepriklausomybės akto signatarą Eugenijų Gentvilą pavadino politine šiukšle. Apie kokius politikoje vykstančius procesus signalizuoja tokia politikų leksika?Vengrijos Panonhalmos abatijos bibliotekoje bandoma išgelbėti apie 100 tūkst. knygų, kurias užpuolė duoniniai skaptukai. Juos suviliojo knygose esantys želatinos ir krakmolo pagrindu pagaminti klijai. Kaip svarbūs leidiniai saugomi Lietuvoje?Nuo šiandien LRT KLASIKA pradeda pasakojimų ciklą, skirtą susipažinti su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeimos nariais. Šįkart laukia pasakojimas apie M. K .Čiurlionio tėvą Konstantiną Čiurlionį.Kuktiškių miestelio pakraštyje, Utenos rajone, slepiasi nedidelis, bet nepaprastai jaukus kultūros kampelis – Antano Deveikio ir Liudviko Misevičiaus‑Kuliešiaus muziejus – Knygų prieglauda.Šiandien sueina trisdešimt metų, kai iš gyvenimo pasitraukė muzikinės grupės iš Ukmergė „Afiša“ lyderis Jonas Takarevičius-Lietus. Įprasmindami jo atminimą, bičiuliai išleido vinilinę plokštelę, kurioje skamba žinomų Lietuvos atlikėjų balsai.Ved. Marius Eidukonis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsitraukia nuo ankstesnio projekto dėl kovos su korupcija įstaigų laisvės. Kritikų teigimu, juo siekta sudaryti galimybę valdžiai kištis į rezonansines korupcines bylas. O Ukrainos tarnybos praneša, kad gyventojų protestais jau bando pasinaudoti Rusija.Kas privertė Ukrainos piliečius išeiti į gatves? Ir kokią pagalbą Ukrainai šioje situacijoje gali suteikti Lietuva?Laidoje dalyvauja Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, buvęs Ukrainos ūkio ministras verslininkas Aivaras Abromavičius, Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis. Ved. Jurga Tvaskienė

Šiandien vakare Nepriklausomybės aikštėje rengiama protesto akcija, pavadinta, „Sureikšminkim“. Organizatoriai kviečia žmones reikalauti, kad premjeras Gintautas Paluckas pateiktų aiškius atsakymus. kad būtų iš koalicijos pašalinta partija Nemuno aušra, sustabdytos visos iniciatyvos skirtos palengvinti į vadinamąjį čekiukų skandalą įsipainiojusių politikų atsakomybę, o prezidentas prisiimtų atsakomybę ir atsiprašytų.Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai sukūrė vakciną nuo Laimo ligos. Teigiama, kad ji sukelia stiprų imuninį atsaką vaikams nuo penkerių ir suaugusiems iki šešiasdešimt penkerių metų amžiaus, o šiuo metu atliekami vakcinos klinikiniai tyrimai. Manoma, kad vakcinuotis nuo Laimo ligos gyventojai galėtų jau 2027-tų metų pabaigoje, tai yra po dvejų metų.Lietuvoje prekiaujama Rusijos švietimo ministerijos patvirtinta mokomąja literatūra vaikams. Vilniaus Akropolyje esančiame rusiškos literatūros knygyne platinamoje darželinukams skirtoje knygoje, ekspertų vertinimu, demonstruojami Lietuvoje draudžiami sovietiniai simboliai, šlovinama Raudonoji armija, iškreipiami ir nutylimi istoriniai faktai.Valstybinės reikšmės kelių tinklą Lietuvoje prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ atvers pirmąjį Lietuvoje interaktyvų žvyrkelių priežiūros žemėlapį visuomenei.Istorinė lietuvių bažnyčia Jungtinėse Valstijose gali būti nugriauta. Garsaus lietuvių architekto Jono Muloko šedevru vadinamą bažnyčią Kvinso rajone, Niujorke, vietos vyskupija ruošiasi uždaryti ir parduoti, vietoje jos ko gero iškiltų gyvenamieji namai. Vietos bendruomenė protestuoja, tačiau daugėja abejonių, ar bažnyčią pavyks išsaugoti.

Lenkijos prezidento rinkimus laimėjus Karoliui Nawrockiui, premjeras Donaldas Tuskas nutarė pasitikrinti pasitikėjimą jo Vyriausybe. Pasaulio žiniasklaida mirga pranešimų, kad Lenkijoje rinkimus laimėjo Europos Trumpas. Karolis Nawrockis tokio palyginimo nesikrato. Rinkimų kampanijos metu jis pats rinkėjus viliojo antieuropietiškais ir antiukrainietiškais pareiškimais, bet gal visa tai tebuvo rinkimų retorika?Kokia bus Lenkijos politika su Karoliu Nawrockiu?Laidoje dalyvauja: Seimo nariai Algirdas Sysas, Daiva Ulbinaitė ir Vytautas Sinica, Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Liepa Želnienė.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas telefonu pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu pareiškė, kad nuo šiol Ukraina ir Rusija dėl taikos turėtų kalbėtis be Jungtinių valstijų. Tarpininkauti esą siūlosi popiežius Leonas XIV. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Amerikai pasitraukus iš proceso, vienintelis, kas iš to laimės, bus Putinas.Ar Jungtinės Amerikos valstijos trauksis iš derybų dėl taikos Ukrainoje?Laidoje dalyvauja Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, europarlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Paulius Saudargas, Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Plečkaitis ir fondo Blue/Yellow vadovas Jonas Ohmanas.Ved. Liepa Želnienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo ypatingas parfumerijos žodynas ir kokie jo istoriniai terminai?Paskelbti Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai.Kodėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka nusprendė įkurti lysvę ir kas laukia ateityje bibliotekoje?Naujamiesčio kultūros centro – dailės galerijos vario dūdų orkestras „Aukštyn“ iškovojo II vietą Norvegijoje vykusiame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato „Development“ kategorijoje. Orkestro narė Jovita Kasperavičiūtė pripažinta geriausia kategorijos soliste.Kokiais būdais, pasak Nepriklausomybės akto signataro Arūno Degučio, kultūra gali kurti pasitikėjimą kariuomene?Vilniaus mažasis teatras žiūrovams pristato Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Dvidešimt keturi 14-18 metų jaunuoliai organizuoja pilietiškumo iniciatyvą – „Misiją Kalavijas“.Muzikinis istorijų pasakojimas „Partizanių dainos“ pradeda kelionę po Lietuvą.Ved. Marius Eidukonis

Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, dinamiką, įvairovę“, – sako Vilniuje vykstančios tvarios mados savaitės vadovė Aušra Juozapaitytė.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad tai, kokia kalba kurti, padiktuoja pats kūrinys.Žmonės Amerikoje per Nepriklausomybės dieną valgo kepsnius ir leidžia laiką su alaus bokalais, o lietuviai per valstybines šventes buriasi, dainuoja ir mojuoja Lietuvos vėliavomis. Tokį skirtumą tarp lietuvių ir amerikiečių pastebėjo niujorkietis žydų menininkas Steve‘as Marcusas. Jis Vilniuje pristato savo kūrybą ant riedlenčių. Joje susipina tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, taip pat įpinami lietuviški ženklai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Klimato kaitos rubrikoje gumą ir mikroplastiką. Mokslininkai sako aptikę duomenų, kad kramtant gumą mūsų organizme gali atsirasti mikroplastiko.Po pusės vienuoliktos žinių apie lengvai suprantamos kalbos žodyną. Kodėl jo reikia? Ir kokie žodžiai ten aiškinami?Antrą laidos valandą interviu su rašytoja Patricija Tilvikaite. Aptarsime jos knygą „Nepriklausomybė“.Vėliau – Lietuvos Jūrų muziejus siūlo naują būdą susipažinti su laivybos istorija – parengė naują nemokamą patyriminę ekskursiją laive-muziejuje „Sūduvis“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šio posakio autorystė priklauso tuometiniam kardinolui Josephui Ratzingeriui, vėliau tapusiam popiežiumi Benediktu XVI-uoju. Šiandienėje laidoje šį posakį cituoja Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atsiliepęs į „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijos prašymą susitikti ilgesnio pokalbio ir pasidalinti mintimis apie Bažnyčios ir valstybės santykių raidą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, neišvengiamą visuomenės pasaulėjimą ir geriausią būdą Bažnyčiai išlikti svarbiai pasikeitusiame pasaulyje. Taigi vieną vaiskų vasario rytmetį kartu su „Mažosios studijos“ ir „Naujojo Židinio-Aidų“ bendradarbiu Paulium Subačium pakalbinome kardinolą dabartinių jo namų bibliotekoje. Laidoje girdėsite pokalbio fragmentus, o visą pokalbį rasite antrajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Degalinių atstovų teigimu, nuo šių metų pradžios padidėjęs akcijas lemia mažesnes degalinių apyvartas ir nuo Vyriausybės plano atsiliekantį mokesčio surinkimą į biudžetą.Europa, ilgą laiką pasikliovusi Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo garantijomis ir ginkluote, planuoja reikšmingai auginti gynybos pramonę Senajame žemyne. Kiek Lietuvos ir Europos gynybos pramonė yra priklausoma nuo JAV?Kita tema - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo mokymosi platformos „Kursuok“ auditą. Kokią tai žinią siunčia besimokantiems?Per 35-erius Nepriklausomybės metus kiekviena Lietuvos kultūros sritis kilo tik aukštyn, o talentai spindėjo vis ryškiau. LRT.LT žurnalistės Daiva Gabrilavičiūtė ir Aistė Diržiūtė-Rimkė atrinko 11-a svarbiausių kultūros įvykių, reiškinių, įvertinimų ir žmonių nuo 1990 m. iki dabar.Ved. Darius Matas

Pokalbiai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos delegacijų Džidoje truko aštuonias valandas. Po jų pranešta, kad Ukraina sutinka mėnesiui nutraukti ugnį. Jungtinės Valstijos savo ruožtu nedelsiant atnaujina karinę paramą ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina. “Dabar kamuoliukas Rusijos pusėje”, sako Markas Rubijas. Pasak jo, Donaldas Trumpas tikisi, kad Rusija sutiks su siūlomomis paliaubomis, ir tik tada esą galės prasidėti tikros derybos.Ar galimos 30 dienų paliaubos Rusijos kare prieš Ukrainą? Ką jos duotų?Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, LRT bendradarbis Alvydas Medalinskas, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs VSD direktorius Gediminas Grina.Ved. Liepa Želnienė

Prieš 35-erius metus, kai Lietuva skelbė atkurianti nepriklausomybę, Vakarų valstybės atrodė demokratijos mokytojos. O narystė NATO – visiškas saugumo garantas. Šiandien demokratijos pamatai Jungtinėse valstijose drebinami, o monolitiniu atrodęs NATO skydas tampa diskusijų objektu.Kaip pasikeitė demokratijos bastionai ir saugumo garantijos per nepriklausomybės dešimtmečius?Laidoje dalyvauja:Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys;Buvęs ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius;Vienas Lietuvos laisvės lygos steigėjų Vytautas Bogušis.Ved. Jurgita Čeponytė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi, kai kalbame apie mūsų mentalitetą ir gyvenimo būdą?Interviu su aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais ir stebėtojais – specialioje transliacijoje iš Vilniaus universiteto bibliotekos.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi versle? Nuo pirmų žingsnių rinkos ekonomikoje iki tarptautinių įmonių, sprendimų per ekonomines krizes ir naujų darbo kultūros standartų. Ko pasiekta ir ką verslas planuoja toliau?Interviu su įvairių kartų verslininkais ir ekspertais - specialioje transliacijoje iš pirmojo Lietuvos vienaragio - įmonės „Vinted“ - biuro Vilniuje.Ved. Darius Matas, red. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi mokslo srityje? Nuo lazerių, genų žirklių iki investicijų į gynybos pramonę: kokias galimybes mūsų šalis jau išnaudojo ir kokių iššūkių kyla norint siekti daugiau?Interviu su įvairių kartų mokslininkais, verslo atstovais – tiesiogiai iš didžiausios mokslinių tyrimų organizacijos Baltijos šalyse – Fizinių ir technologijos mokslų centro.Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, LRT šiandien visą dėmesį skirs Ukrainai. Speciali programa prasidės ryte – žiūrovai visą dieną galės klausyti išskirtinių pasakojimų apie karo realybę, stebėti koncertą „Laisvė šviečia“ ir akcijos „Radarom!“ finalinį renginį.Šiandien Vokietijoje vyksta pirmalaikiai Bundestago rinkimai.KTU studentai siūlo sukurti programėlę, kurioje vartotojai galėtų stebėti, kiek anglies dioksido ir vandens sutaupė pirkdami iš antrų rankų. Studentai tikisi, kad programėlė paskatins vartotojus pirmenybę teikti dėvėtiems, o ne naujiems drabužiams ir daiktams.Užmigti padedančios pagalvės, miego priežiūros robotai, sapnus veikiančios ir kitokios technologijos – jau mokslininkų tyrimų ir vizionierių akiratyje. Apie modernius bandymus paveikti miegą – „Miego DNR“ epizode.Vasario 23-ioji yra Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo gimtadienis. Apie jo reikšmingus darbus stiprinant Lietuvos valstybingumą - mokslo istoriko prof. Liberto Klimkos pastabosVed. Darius Matas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Koks pasaulyje gyvenančių lietuvių santykis su lietuvių kalba ir kokios kalbinės nuostatos vyrauja?Tvarkydamas namų palėpę, Šventosios gyventojas rado XIX amžiuje išleistą vyskupo Motiejaus Valančiaus knygelę. Kuo ypatingas šis radinys?„Muziejaus vidinis gyvenimas turi labai daug sudėtingų detalių. Tas mechanizmas – kaip laikrodukas“, – sako dailininkas Stasys Eidrigevičius.Tarp Molėtų ir Labanoro esantį Čiulų dvarą įsigijusi jauna šeima ketina jį prikelti antram gyvenimui ir pakviesti į „Skaičių muziejų“.Valstybės Nepriklausomybės stipendija šiemet skiriama filologei Ernestai Kazakėnaitei, tyrinėsiančiai valstybingumą ir tapatybės formavimasį XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose.Mariaus Marcinkevičiaus knyga „Mergaitė su šautuvu“ virto stalo žaidimu.Briuselyje pristatomas pirmą kartą sudarytas Ukrainos Lyčių lygybės indeksas.Menininkė Marija Griniuk Norvegijoje ruošia naują performansą, kuris vyks už poliarinio rato.Ved. Marius EidukonisVU nuotr.

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi sveikatos srityje? Nuo medicinos inovacijų iki pirmosios pagalbos prieinamumo: pokalbiai apie pasiekimus ir problemas su skirtingų kartų medikais.Speciali transliacija iš Santaros klinikų, interviu iš Kauno klinikų ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Vasario 16-oji Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: Rasų kapinėse pagerbti ten palaidoti 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, apdovanoti valstybei nusipelnę asmenys, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vakare suliepsnos šešiolika laužų.Aukščiausias apdovanojimas –Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – įteiktas kardinolui Sigitui Tamkevičiui.Ką apie Vasario 16-ąją yra pasakoję patys signatarai? Vilniuje rengiama akcija, skirta Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno pirmosioms mirties metinėms.„Eurovizijos“ dainų konkurse Šveicarijoje Lietuvai atstovaus roko grupė „Katarsis“ su daina „Tavo akys“.Ved. Madona Lučkaitė

Savaitgalį Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su Europos tinklais. Tai yra ypatingai svarbus žingsnis ir nacionalinio saugumo prasme. Kokių iššūkių ir naujų galimybių tikėtis?Lietuvoje jau metus galioja maisto įstatymo pakeitimas, kuris leidžia prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, bet produktas yra saugus ir tinkamas naudoti. Ar perkate produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs?Kretingos rajono Juodupėnų kaimo gyventojai skundžiasi, jog dėl prastos tilto per Salantą būklės įvedus ribojimus sunkiasvoriam transportui, visas vilkikų srautas nukreiptas per mažą gyvenvietę. Anot vietinių, padaugėjo triukšmo, kyla pavojus ir pėstiesiems, o informacijos, kada tiltas bus sutvarkytas ir eismas juo atnaujintas - nėra.Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kad kai kurie šeimos gydytojai tam tikrų pacientų namuose nelanko, nors pagal nustatytą tvarką tai daryti privalo. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tokių atvejų reta, tačiau kol kas aiškių reguliavimų, kurie padėtų užtikrinti vienodas sąlygas ir gydytojams, ir slaugytojams – nėra.Ved. Rūta Kupetytė ir Marius Jokūbaitis

Pokalbis su žurnalistu, redaktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, dėmesingu Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtoju ir įžvalgiu komentatoriumi Rimvydu Valatka.Kodėl R. Valatka 1975 metais nusprendė stoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą studijuoti istorijos? Juk tuo metu istorija buvo sovietinės ideologijos postulatų supančiota, akylai įvairių cenzorių prižiūrima disciplina, mažai ką bendro beturėjusi su mokslu.Kaip ir kodėl būsimasis istorikas nusprendė tapti žurnalistu?Epochinių permainų metu R. Valatka esmingai prisidėjo prie tuo metu labai svarbių laikraščių leidybos: 1989-1990 buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1990 – 1991 m. dirbo laikraščio „Atgimimas“ vyriausiuoju redaktoriumi.Kokius svarbiausius uždavinius tuo metu sau kaip žurnalistui ir redaktoriui kėlė R. Valatka?1990 m. vasario 24 d. R.Valatka buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Palangos rinkiminėje apygardoje Nr. 63. O 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.Ar būta dvejonių prieš pasukant iš žurnalistinės ir visuomeninės veiklos į politiką? O iš politikos grįžtant į žurnalistiką? Kaip įmanoma daugybę metų ir dešimtmečių kiekvieną savaitę parašyti po aktualų, aštrų, valstybės ir visuomenės gyvenimą preparuojantį komentarą?Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laukė daug pavojų. Kas lėmė tai, jog valstybės vairą savo rankose laikiusiems nepatyrusiems politikams pavyko susidoroti su jiems tekusiais iššūkiais?Ar jau laikas pradėti rašyti Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją?Pokalbis su žurnalistu ir redaktoriumi Rimvydu Valatka.Ved. Aurimas Švedas

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse atminimo laužai liepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato.Pasitinkant sausio 13-ąją etnologijos profesorius Libertas Klimka apie liaudies dainas, skambėjusias prieš 34 -erius metus.Los Andžele nepavyksta suvaldyti milžiniškų gaisrų, per kuriuos žuvo šešiolika žmonių, sudegė dvylika tūkstančių įvairios paskirties statinių.Varšuva užtikrino, kad nesulaikys Izraelio premjero, kuriam išduotas TBT orderis, jeigu jis atvyks dalyvauti Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjime.Kodėl atostogauti šiemet finansiškai labiausiai apsimokės būtent liepą?2024 -ji - vieni katastrofiškiausių civilinei aviacijai per pastaruosius metus.Ved. Madona Lučkaitė

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad per ateinančią kadenciją jis dės pastangas, jog pasitikėjimas parlamentu augtų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis mano, jog Seimo pirmininkas turi būti ne vadovas, bet kiekvieno parlamentaro atstovas, savo darbą grindžiantis bendryste.Naujam Seimui posėdžiaujant, šalia jo, Nepriklausomybės aikštėje, surengta pilietinė akcija „Dešimt minučių tylos“. Ja siekiama pareikšti protestą dėl į valdančiąją daugumą pakviestos „Nemuno aušros“. Jos lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. Akcija „Dešimt minučių tylos“ taip pat vyks Kaune ir Tauragėje.Išrinktasis 47-asis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas toliau buria savo komandą ir atskleidė savo pasirinkimus eiti valstybės sekretoriaus ir nacionalinės žvalgybos vadovo pareigoms, o žvalgybai vadovauti skiriama prorusiškais pasisakymais ir sąmokslo teorijomis pagarsėjusi Tulsi Gabbard.Sinoptikų prognozės pasitrvirtino, Lietuvoje gausiau pradėjo kristi sniegas ir šlapdriba. Rytų Lietuvoje gali susidaryti laikina apie 1 cm storio sniego danga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti kiaulių skleidžiamus garsus. Toks įrankis esą padėtų didinti gyvūnų gerovę ūkiuose.Jau šiandien iš Nepriklausomybės aikštės Vilniuje į Ukrainą pajudės Didysis konvojus. Tai – Laisvės TV kartu su kitais paramos Ukrainai fondais surengta akcija, už kurios metu surinktas lėšas kovojančiai šaliai bus dovanojami automobiliai, prikrauti paramos, kurie bus perduoti tiesiogiai koviniams daliniams Ukrainoje.Jau dvidešimt šeštą parą klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus irkline valtimi plaukia per Ramųjį vandenyną. Klaipėdietis siekia tapti pirmuoju, irkline valtimi per Ramųjį vandenyną perplaukusiu nuo San Diego Jungtinėse Valstijose iki Brisbano miesto Australijoje.Regos negalią turintys gyventojai pastebėjo, kad tinkamai neveikia neseniai paleista garsinio vaizdavimo programėlė GV Filmai, naudojama žiūrint filmą kino teatre. Programėlės veikla laikinai sustabdyta, kada pradės veikti - nežinia.Ved. Paulius Selezniovas

Iki galutinio Lietuvos ir kitų Baltijos šalių galutinės sinchronizacijos su Europos elektros tinklais lieka lygiai šimtas dienų. Sinchronizacija bus paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę Nepriklausomybę. Ką tai reiškia Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims?Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė atsisakė premjerės pareigų. Į šias pareigas pasiūlytas Gintautas Paluckas. Tokį sprendimą partijos lyderė pranešė vakar, po partijos prezidiumo posėdžio. Savo sprendimą nesiekti premjero posto Vilija Blinkevičiūtė aiškina savo amžiumi, tačiau atsisakyti europarlamentarės pareigų neketina.Potvyniai Valensijoje. Kaip tvarkytis su padariniais?

Šiandien minima Ukrainos nepriklausomybės diena - kaip ją pasitinka toliau Rusijos agresiją patiriantys ukrainiečiai ir kaip kariai mūšio lauke pasitelkia Lietuvos paramą?Šalies mokyklos ruošiasi nuo rugsėjo startuojančiam įtraukiajam ugdymui, kai į bendrojo lavinimo mokyklas ir darželių grupes bus priimami visi vaikai, nepaisant jų gebėjimų. Daliai mokyklų ši tvarka kelia nerimą, bijoma, kad trūks specialistų, gebančių dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Kitos mokyklos priešingai – tikina tokių vaikų galinčios priimti ir daugiau.Prieš 1945-erius metus išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis visiškai nuo žemės paviršiaus nušlavė Pompėją ir dar kelias Italijos gyvenvietes. Nors tai nebuvo galingiausias ugnikalnio išsiveržimas, apie jį girdime daugiausia. Ypač archeologams atrandant vis daugiau objektų, bylojančių, kaip anuomet gyveno žmonės.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ balkoninės daržininkystės patirtimis dalinasi Alytaus rajone gyvenanti Joana Vencevičienė ir balkonines gėles Vilniaus rajone pardavinėjantis Miroslavas Kolenda.Sunku šiandien rasti žmogų, kuris būtų nepirkęs ar bent nematęs prekybos platformos „Temu“ reklamos. Ekspertai sako, kad ši platforma sukelia tokią pačią priklausomybę kaip cukrus. Ar konkurentai turi šansų atsilaikyti prieš šį prekybos uraganą iš Kinijos?Ved. Karolina Panto

LRT radijo mokslo rubrikoje kalbėsimės apie trijų minučių disertaciją. Prieš daugiau nei penkioliką metų Kvinslando universitete Australijoje buvo pirmąsyk surengtas Trijų minučių disertacijos konkursas, kuriame doktorantai turėjo populiariai papasakoti apie savo tyrimus per 3 minutes ir naudodamiesi tik 1 skaidre. Nuo tada šis konkursas vyksta visame pasaulyje. Ir visai, visai ką tik įvyko Lietuvoje, Vilniaus universitete.Kaip keitėsi Lietuvos žiniasklaida ir informacinė erdvė 1990 m., kaip buvo ruošiamasi Nepriklausomybė atkūrimui ir kaip vėliau ji įtvirtinta žiniasklaidoje. Pokalbis apie tai po pusvalandžioVis daugiau diskutuojama, ar nereikėtų drausti tėvams naudoti savo vaikų nuotraukas ar vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Kokia jūsų nuomonė apie tai – skambučių lauksime po vienuoliktos valandos žinių.Dar viena laidos pašnekovė bus vaizdingose Trakų rajono apylinkėse „Kalvelės ūkį“ įkūrusi Jolanta Jasiūnienė. Ji sako, kad išlaikyti mažą pieno ūkį tapo labai sudėtinga.

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Šiauliuose rengiamas tradicinis trispalvės žygis, per kurį po miestą keliaus 300 metrų ilgio valstybės vėliava. Didžiulė vėliava bus nešama ir Vilniuje.13 žmonių pradeda 9 mėn. truksiantį žygį aplink Baltijos jūrą. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į Baltijos jūros taršos problemas.Prie NATO būstinės Briuselyje šiandien bus iškelta Švedijos vėliava. Tai simbolinis aktas, užtvirtinantis, kad Švedija – 32-oji Aljanso narė.Ved. Edvardas Kubilius

Praėjus keturioms dienoms nuo Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties, jo motina Liudmila sako vis dar nežinanti, kur jos sūnaus kūnas. Su spaudimu susiduria ir kiti jo šeimos nariai - Rusija paskelbė Navalno brolio Olego paiešką, o socialinis tinklas „X“ šiandien buvo trumpam suspendavęs jo žmonos Julijos paskyrą.Aleksejaus Navalno kūnas neatiduodamas šeimai, nes bijoma, kad jo laidotuvės taps politine manifestacija, sako buvęs jo štabo Irkutske koordinatorius Sergey Bespalov. Jis taip pat mano, kad Julija Navalnaja gali būti tas žmogus, kuris vestų Rusiją demokratiniu keliu.Prezidentui raginant spartinti dronų pajėgumus, šalies gynyboje naudoti ir Lietuvoje gaminamus dronus, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas sako, kad tam reikia keisti įstatymus, kurie draudžia Lietuvoje gaminti karinius dronus.Ar reikia pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą? Seime šiuo klausimu vyksta diskusijos, siūloma centrą pervadinti „Totalitarinių režimų tyrimų centru“ ir keisti jo valdymo formą.Vilniaus meras Valdas Benkunskas su Seimo vadovybe aptarė parlamento prieigų tvarkymo darbus. Ketinama rekonstruoti Nepriklausomybės aikštę, suremontuoti Seimo tunelį, o automobilių aikštelėje prie Parlamento rūmų, pastatyti tarptautinį konferencijų centrą.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog dėl spartaus tymų plitimo pasaulyje, pernai susirgimų užregistruota 79 proc. daugiau nei 2022 metais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar vaikas taps lyderiu, nulemia ne aukšti mokykloje gauti pažymiai. Daug svarbiau – aplinka, kurioje vaikas užauga rodo naujausias Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas.Puslapyje ornitostogos galima tiesiogiai stebėti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių – laplandinės pelėdos ir erelio žuvininko – gyvenimą.Kaip Lietuvos gyventojai šią vasarą bus kviečiami atrastai tai, kas sava.Kodėl JAV studijuojantys studentai renkasi lietuvių kultūros kursą prieš daugiau nei penkiasdešimt metų Ilinojaus universitete Čikagoje įkurtoje Lituanistikos katedroje.Vilniuje pirmą kartą bus surengta akcija, skirta atkreipti dėmesį į aktyvaus klausymo svarbą.