Podcasts about nepriklausomyb

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo ypatingas parfumerijos žodynas ir kokie jo istoriniai terminai?Paskelbti Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai.Kodėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka nusprendė įkurti lysvę ir kas laukia ateityje bibliotekoje?Naujamiesčio kultūros centro – dailės galerijos vario dūdų orkestras „Aukštyn“ iškovojo II vietą Norvegijoje vykusiame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato „Development“ kategorijoje. Orkestro narė Jovita Kasperavičiūtė pripažinta geriausia kategorijos soliste.Kokiais būdais, pasak Nepriklausomybės akto signataro Arūno Degučio, kultūra gali kurti pasitikėjimą kariuomene?Vilniaus mažasis teatras žiūrovams pristato Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Dvidešimt keturi 14-18 metų jaunuoliai organizuoja pilietiškumo iniciatyvą – „Misiją Kalavijas“.Muzikinis istorijų pasakojimas „Partizanių dainos“ pradeda kelionę po Lietuvą.Ved. Marius Eidukonis

Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, dinamiką, įvairovę“, – sako Vilniuje vykstančios tvarios mados savaitės vadovė Aušra Juozapaitytė.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad tai, kokia kalba kurti, padiktuoja pats kūrinys.Žmonės Amerikoje per Nepriklausomybės dieną valgo kepsnius ir leidžia laiką su alaus bokalais, o lietuviai per valstybines šventes buriasi, dainuoja ir mojuoja Lietuvos vėliavomis. Tokį skirtumą tarp lietuvių ir amerikiečių pastebėjo niujorkietis žydų menininkas Steve‘as Marcusas. Jis Vilniuje pristato savo kūrybą ant riedlenčių. Joje susipina tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, taip pat įpinami lietuviški ženklai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Klimato kaitos rubrikoje gumą ir mikroplastiką. Mokslininkai sako aptikę duomenų, kad kramtant gumą mūsų organizme gali atsirasti mikroplastiko.Po pusės vienuoliktos žinių apie lengvai suprantamos kalbos žodyną. Kodėl jo reikia? Ir kokie žodžiai ten aiškinami?Antrą laidos valandą interviu su rašytoja Patricija Tilvikaite. Aptarsime jos knygą „Nepriklausomybė“.Vėliau – Lietuvos Jūrų muziejus siūlo naują būdą susipažinti su laivybos istorija – parengė naują nemokamą patyriminę ekskursiją laive-muziejuje „Sūduvis“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šio posakio autorystė priklauso tuometiniam kardinolui Josephui Ratzingeriui, vėliau tapusiam popiežiumi Benediktu XVI-uoju. Šiandienėje laidoje šį posakį cituoja Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atsiliepęs į „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijos prašymą susitikti ilgesnio pokalbio ir pasidalinti mintimis apie Bažnyčios ir valstybės santykių raidą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, neišvengiamą visuomenės pasaulėjimą ir geriausią būdą Bažnyčiai išlikti svarbiai pasikeitusiame pasaulyje. Taigi vieną vaiskų vasario rytmetį kartu su „Mažosios studijos“ ir „Naujojo Židinio-Aidų“ bendradarbiu Paulium Subačium pakalbinome kardinolą dabartinių jo namų bibliotekoje. Laidoje girdėsite pokalbio fragmentus, o visą pokalbį rasite antrajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Degalinių atstovų teigimu, nuo šių metų pradžios padidėjęs akcijas lemia mažesnes degalinių apyvartas ir nuo Vyriausybės plano atsiliekantį mokesčio surinkimą į biudžetą.Europa, ilgą laiką pasikliovusi Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo garantijomis ir ginkluote, planuoja reikšmingai auginti gynybos pramonę Senajame žemyne. Kiek Lietuvos ir Europos gynybos pramonė yra priklausoma nuo JAV?Kita tema - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo mokymosi platformos „Kursuok“ auditą. Kokią tai žinią siunčia besimokantiems?Per 35-erius Nepriklausomybės metus kiekviena Lietuvos kultūros sritis kilo tik aukštyn, o talentai spindėjo vis ryškiau. LRT.LT žurnalistės Daiva Gabrilavičiūtė ir Aistė Diržiūtė-Rimkė atrinko 11-a svarbiausių kultūros įvykių, reiškinių, įvertinimų ir žmonių nuo 1990 m. iki dabar.Ved. Darius Matas

Pokalbiai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos delegacijų Džidoje truko aštuonias valandas. Po jų pranešta, kad Ukraina sutinka mėnesiui nutraukti ugnį. Jungtinės Valstijos savo ruožtu nedelsiant atnaujina karinę paramą ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina. “Dabar kamuoliukas Rusijos pusėje”, sako Markas Rubijas. Pasak jo, Donaldas Trumpas tikisi, kad Rusija sutiks su siūlomomis paliaubomis, ir tik tada esą galės prasidėti tikros derybos.Ar galimos 30 dienų paliaubos Rusijos kare prieš Ukrainą? Ką jos duotų?Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, LRT bendradarbis Alvydas Medalinskas, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs VSD direktorius Gediminas Grina.Ved. Liepa Želnienė

Prieš 35-erius metus, kai Lietuva skelbė atkurianti nepriklausomybę, Vakarų valstybės atrodė demokratijos mokytojos. O narystė NATO – visiškas saugumo garantas. Šiandien demokratijos pamatai Jungtinėse valstijose drebinami, o monolitiniu atrodęs NATO skydas tampa diskusijų objektu.Kaip pasikeitė demokratijos bastionai ir saugumo garantijos per nepriklausomybės dešimtmečius?Laidoje dalyvauja:Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys;Buvęs ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius;Vienas Lietuvos laisvės lygos steigėjų Vytautas Bogušis.Ved. Jurgita Čeponytė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi, kai kalbame apie mūsų mentalitetą ir gyvenimo būdą?Interviu su aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais ir stebėtojais – specialioje transliacijoje iš Vilniaus universiteto bibliotekos.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi versle? Nuo pirmų žingsnių rinkos ekonomikoje iki tarptautinių įmonių, sprendimų per ekonomines krizes ir naujų darbo kultūros standartų. Ko pasiekta ir ką verslas planuoja toliau?Interviu su įvairių kartų verslininkais ir ekspertais - specialioje transliacijoje iš pirmojo Lietuvos vienaragio - įmonės „Vinted“ - biuro Vilniuje.Ved. Darius Matas, red. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi mokslo srityje? Nuo lazerių, genų žirklių iki investicijų į gynybos pramonę: kokias galimybes mūsų šalis jau išnaudojo ir kokių iššūkių kyla norint siekti daugiau?Interviu su įvairių kartų mokslininkais, verslo atstovais – tiesiogiai iš didžiausios mokslinių tyrimų organizacijos Baltijos šalyse – Fizinių ir technologijos mokslų centro.Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, LRT šiandien visą dėmesį skirs Ukrainai. Speciali programa prasidės ryte – žiūrovai visą dieną galės klausyti išskirtinių pasakojimų apie karo realybę, stebėti koncertą „Laisvė šviečia“ ir akcijos „Radarom!“ finalinį renginį.Šiandien Vokietijoje vyksta pirmalaikiai Bundestago rinkimai.KTU studentai siūlo sukurti programėlę, kurioje vartotojai galėtų stebėti, kiek anglies dioksido ir vandens sutaupė pirkdami iš antrų rankų. Studentai tikisi, kad programėlė paskatins vartotojus pirmenybę teikti dėvėtiems, o ne naujiems drabužiams ir daiktams.Užmigti padedančios pagalvės, miego priežiūros robotai, sapnus veikiančios ir kitokios technologijos – jau mokslininkų tyrimų ir vizionierių akiratyje. Apie modernius bandymus paveikti miegą – „Miego DNR“ epizode.Vasario 23-ioji yra Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo gimtadienis. Apie jo reikšmingus darbus stiprinant Lietuvos valstybingumą - mokslo istoriko prof. Liberto Klimkos pastabosVed. Darius Matas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Koks pasaulyje gyvenančių lietuvių santykis su lietuvių kalba ir kokios kalbinės nuostatos vyrauja?Tvarkydamas namų palėpę, Šventosios gyventojas rado XIX amžiuje išleistą vyskupo Motiejaus Valančiaus knygelę. Kuo ypatingas šis radinys?„Muziejaus vidinis gyvenimas turi labai daug sudėtingų detalių. Tas mechanizmas – kaip laikrodukas“, – sako dailininkas Stasys Eidrigevičius.Tarp Molėtų ir Labanoro esantį Čiulų dvarą įsigijusi jauna šeima ketina jį prikelti antram gyvenimui ir pakviesti į „Skaičių muziejų“.Valstybės Nepriklausomybės stipendija šiemet skiriama filologei Ernestai Kazakėnaitei, tyrinėsiančiai valstybingumą ir tapatybės formavimasį XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose.Mariaus Marcinkevičiaus knyga „Mergaitė su šautuvu“ virto stalo žaidimu.Briuselyje pristatomas pirmą kartą sudarytas Ukrainos Lyčių lygybės indeksas.Menininkė Marija Griniuk Norvegijoje ruošia naują performansą, kuris vyks už poliarinio rato.Ved. Marius EidukonisVU nuotr.

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi sveikatos srityje? Nuo medicinos inovacijų iki pirmosios pagalbos prieinamumo: pokalbiai apie pasiekimus ir problemas su skirtingų kartų medikais.Speciali transliacija iš Santaros klinikų, interviu iš Kauno klinikų ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Vasario 16-oji Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: Rasų kapinėse pagerbti ten palaidoti 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, apdovanoti valstybei nusipelnę asmenys, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vakare suliepsnos šešiolika laužų.Aukščiausias apdovanojimas –Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – įteiktas kardinolui Sigitui Tamkevičiui.Ką apie Vasario 16-ąją yra pasakoję patys signatarai? Vilniuje rengiama akcija, skirta Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno pirmosioms mirties metinėms.„Eurovizijos“ dainų konkurse Šveicarijoje Lietuvai atstovaus roko grupė „Katarsis“ su daina „Tavo akys“.Ved. Madona Lučkaitė

Savaitgalį Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su Europos tinklais. Tai yra ypatingai svarbus žingsnis ir nacionalinio saugumo prasme. Kokių iššūkių ir naujų galimybių tikėtis?Lietuvoje jau metus galioja maisto įstatymo pakeitimas, kuris leidžia prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, bet produktas yra saugus ir tinkamas naudoti. Ar perkate produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs?Kretingos rajono Juodupėnų kaimo gyventojai skundžiasi, jog dėl prastos tilto per Salantą būklės įvedus ribojimus sunkiasvoriam transportui, visas vilkikų srautas nukreiptas per mažą gyvenvietę. Anot vietinių, padaugėjo triukšmo, kyla pavojus ir pėstiesiems, o informacijos, kada tiltas bus sutvarkytas ir eismas juo atnaujintas - nėra.Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kad kai kurie šeimos gydytojai tam tikrų pacientų namuose nelanko, nors pagal nustatytą tvarką tai daryti privalo. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tokių atvejų reta, tačiau kol kas aiškių reguliavimų, kurie padėtų užtikrinti vienodas sąlygas ir gydytojams, ir slaugytojams – nėra.Ved. Rūta Kupetytė ir Marius Jokūbaitis

Pokalbis su žurnalistu, redaktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, dėmesingu Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtoju ir įžvalgiu komentatoriumi Rimvydu Valatka.Kodėl R. Valatka 1975 metais nusprendė stoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą studijuoti istorijos? Juk tuo metu istorija buvo sovietinės ideologijos postulatų supančiota, akylai įvairių cenzorių prižiūrima disciplina, mažai ką bendro beturėjusi su mokslu.Kaip ir kodėl būsimasis istorikas nusprendė tapti žurnalistu?Epochinių permainų metu R. Valatka esmingai prisidėjo prie tuo metu labai svarbių laikraščių leidybos: 1989-1990 buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1990 – 1991 m. dirbo laikraščio „Atgimimas“ vyriausiuoju redaktoriumi.Kokius svarbiausius uždavinius tuo metu sau kaip žurnalistui ir redaktoriui kėlė R. Valatka?1990 m. vasario 24 d. R.Valatka buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Palangos rinkiminėje apygardoje Nr. 63. O 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.Ar būta dvejonių prieš pasukant iš žurnalistinės ir visuomeninės veiklos į politiką? O iš politikos grįžtant į žurnalistiką? Kaip įmanoma daugybę metų ir dešimtmečių kiekvieną savaitę parašyti po aktualų, aštrų, valstybės ir visuomenės gyvenimą preparuojantį komentarą?Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laukė daug pavojų. Kas lėmė tai, jog valstybės vairą savo rankose laikiusiems nepatyrusiems politikams pavyko susidoroti su jiems tekusiais iššūkiais?Ar jau laikas pradėti rašyti Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją?Pokalbis su žurnalistu ir redaktoriumi Rimvydu Valatka.Ved. Aurimas Švedas

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse atminimo laužai liepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato.Pasitinkant sausio 13-ąją etnologijos profesorius Libertas Klimka apie liaudies dainas, skambėjusias prieš 34 -erius metus.Los Andžele nepavyksta suvaldyti milžiniškų gaisrų, per kuriuos žuvo šešiolika žmonių, sudegė dvylika tūkstančių įvairios paskirties statinių.Varšuva užtikrino, kad nesulaikys Izraelio premjero, kuriam išduotas TBT orderis, jeigu jis atvyks dalyvauti Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjime.Kodėl atostogauti šiemet finansiškai labiausiai apsimokės būtent liepą?2024 -ji - vieni katastrofiškiausių civilinei aviacijai per pastaruosius metus.Ved. Madona Lučkaitė

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. 

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad per ateinančią kadenciją jis dės pastangas, jog pasitikėjimas parlamentu augtų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis mano, jog Seimo pirmininkas turi būti ne vadovas, bet kiekvieno parlamentaro atstovas, savo darbą grindžiantis bendryste.Naujam Seimui posėdžiaujant, šalia jo, Nepriklausomybės aikštėje, surengta pilietinė akcija „Dešimt minučių tylos“. Ja siekiama pareikšti protestą dėl į valdančiąją daugumą pakviestos „Nemuno aušros“. Jos lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. Akcija „Dešimt minučių tylos“ taip pat vyks Kaune ir Tauragėje.Išrinktasis 47-asis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas toliau buria savo komandą ir atskleidė savo pasirinkimus eiti valstybės sekretoriaus ir nacionalinės žvalgybos vadovo pareigoms, o žvalgybai vadovauti skiriama prorusiškais pasisakymais ir sąmokslo teorijomis pagarsėjusi Tulsi Gabbard.Sinoptikų prognozės pasitrvirtino, Lietuvoje gausiau pradėjo kristi sniegas ir šlapdriba. Rytų Lietuvoje gali susidaryti laikina apie 1 cm storio sniego danga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti kiaulių skleidžiamus garsus. Toks įrankis esą padėtų didinti gyvūnų gerovę ūkiuose.Jau šiandien iš Nepriklausomybės aikštės Vilniuje į Ukrainą pajudės Didysis konvojus. Tai – Laisvės TV kartu su kitais paramos Ukrainai fondais surengta akcija, už kurios metu surinktas lėšas kovojančiai šaliai bus dovanojami automobiliai, prikrauti paramos, kurie bus perduoti tiesiogiai koviniams daliniams Ukrainoje.Jau dvidešimt šeštą parą klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus irkline valtimi plaukia per Ramųjį vandenyną. Klaipėdietis siekia tapti pirmuoju, irkline valtimi per Ramųjį vandenyną perplaukusiu nuo San Diego Jungtinėse Valstijose iki Brisbano miesto Australijoje.Regos negalią turintys gyventojai pastebėjo, kad tinkamai neveikia neseniai paleista garsinio vaizdavimo programėlė GV Filmai, naudojama žiūrint filmą kino teatre. Programėlės veikla laikinai sustabdyta, kada pradės veikti - nežinia.Ved. Paulius Selezniovas

Iki galutinio Lietuvos ir kitų Baltijos šalių galutinės sinchronizacijos su Europos elektros tinklais lieka lygiai šimtas dienų. Sinchronizacija bus paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę Nepriklausomybę. Ką tai reiškia Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims?Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė atsisakė premjerės pareigų. Į šias pareigas pasiūlytas Gintautas Paluckas. Tokį sprendimą partijos lyderė pranešė vakar, po partijos prezidiumo posėdžio. Savo sprendimą nesiekti premjero posto Vilija Blinkevičiūtė aiškina savo amžiumi, tačiau atsisakyti europarlamentarės pareigų neketina.Potvyniai Valensijoje. Kaip tvarkytis su padariniais?

Sakartvele parlamento rinkimus laimėjus “Sakartvelo svajonei”, opozicija tokius rezultatus atmeta ir atsisako mandatų. Tūkstančiai gyventojų renkasi į mitingus, kur kaltina valdžią sukant iš europinio kelio. Vakarų bendruomenė prašo dėl rinkimų atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą, tačiau šalies rinkimų organizatorius sutinka perskaičiuoti balsus tik keliose rinkimų apygardose.Kas laukia Sakartvelo?Laidoje dalyvauja buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Nepriklausomybės Akto signatarė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė-Kereselidze, LRT žurnalistė Sigita Vegytė ir LRT bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Ved. Liepa Želnienė

Apie galimą valdančiąją koaliciją, būsimus ministrus diskusija su politologu Lauru Bieliniu, buvusiu politiku Valentinu Mazuroniu, Nepriklausomybės Akto signataru Albinu Januška, visuomenininku Skirmantu Malinausku.Ved. Darius Matas

Britų istorikas Simon Schama savo knygoje „Peizažas ir atmintis“ rašo: „Taigi, senų senovėje čia buvo Lietuva, bet nebuvo ne tik žydų, bet ir krikščionių. Po to čia buvo žydai, kurie gyveno apsupti medžių, ir gabeno tuos medžius link upių ir miestų. Ir dabar čia vėl nebėra žydų ir miškas čia stovi…“ Ką per 34 Nepriklausomybės metus mums pavyko nuveikti sodinant atminties gyvastį saugančius medžius? Kokie svarbūs darbai, susiję su Lietuvos žydų paveldo išsaugojimu ir aktualinimu yra dar nepradėti daryti arba nepadaryti iki galo?Jeigu būtų rengiama strategija „Lietuvos žydų paveldas 2050“, kokius pirmaeilės svarbos uždavinius šioje strategijoje reikėtų įrašyti?Kaip reikėtų suprasti lenkų idėjų istoriko, muziejininko bei filosofo Krzysztofo Pomiano idėją, jog egzistuoja ne vienas, o bent trys – pažintinis, hermeneutinis ir egzistencinis –matmenys, į kuriuos privalu orientuotis prakalbus apie sudėtingus, dramatiškus įvykius, žmonių kančias ir mirtis? Ar teisingai elgiasi istorikai orientuodamiesi tik į pirmąjį – pažintinį lygmenį? Kaip ir kada galima išgirsti bei suprasti ką mums sako mirusieji?2013-aisiais interviu žurnalui „Veidas“ rašytojas Grigorijus Kanovičius pasakė: „Man atrodo, žydų laikotarpis Lietuvoje baigėsi, nors to nenori pripažinti žydai, dar gyvenantys Lietuvoje, ir lietuviams tai nesmagu girdėti. Tai nepopuliarūs sakyti, o ausiai nemalonūs klausyti dalykai, bet ką aš galvoju, tą sakau, ir būsiu labai labai laimingas, jei suklysiu“.Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada kai buvo ištarti šie žodžiai. Ką parodė laikas? Ar G.Kanovičius buvo teisus?Pokalbis su rašytoju Sergejumi Kanovičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti? Kodėl istorikai vengia kelti klausimą „Kas būtų, jeigu…?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria praeities tyrinėtojai, nusprendę imtis alternatyvų svarstybų? Kiek toli galima eiti tyrinėjant neįvykusios istorijos plotmę?Kontrafaktinės istorijos galimybės bene pirmą kartą Lietuvos istorikų buvo aptartos 1999-aisiais televizijos laidoje „Būtovės slėpiniai“ (ciklas „Janas Mateika ir Žalgiris Lietuvos istorijoje“, epizodas „Neįvykusi istorija“).Kaip Alfredui Bumblauskui pavyko įtikinti Edvardą Gudavičių imtis tokios temos svarstybų? Kokie klausimai nagrinėti šioje laidoje?Jeigu A.Bumblauskas turėtumų laiko parašyti neįvykusios senosios Lietuvos valstybės istoriją, nuo kokio alternatyvios istorijos siužeto pradėtų savąjį pasakojimą, kokius kontrafaktus svarstytų ir kokiu lemtingu įvykiu tokią knygą užbaigtų?Ar Vilnius liktų tokios alternatyvios Lietuvos istorijos sostine, o gal sostinę reikėtų iškelti į Kėdainius, Biržus, Klaipėdą arba… į Rygą?Alfonso Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“ centrinis siužetas – „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“. Lietuvos visuomenė iki šiol svarsto dilemą: o jeigu šūvis būtų iššautas, kas tada? Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?Norberto Černiausko knygos „Fado: Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ galiniame viršelyje pirmasis sakinys skamba taip: „Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo“. Kaip šio intriguojančio pasakojimo autorius atsako į klausimą - „Kokiu būdu Pirmoji Respublika galėjo išsigelbėti?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais šioje alternatyviojoje istorijos versijoje Lietuvos Respublika susiduria po Antrojo pasaulinio karo?Žvalgantis į Nepriklausomybės epochą tenka pripažinti, kad joje irgi būta pavojingų pasirinkimų: „arba-arba“. Koks kontrafaktas, pokalbininkų nuomone, iki šiol buvo pats dramatiškiausias?Pokalbis su istorikais prof. dr. Alfredu Bumblausku, prof. dr. Alfonsu Eidintu, doc. dr. Norbertu Černiausku.Ved. Aurimas Švedas

Kremliaus kritikas, šiuo metu Izraelyje gyvenantis buvęs oligarchas Leonidas Nevzlinas užsakė žinomo opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, teigia Aleksejaus Navalno bendražygių atliktas tyrimas. Tai sukrėtė rusų opozicionierių bendruomenę visame pasaulyje. Ekspertai sako, kad tai geriausia dovana Kremliui – parodyti susiskaldžiusius disidentus. Tačiau kaip elgtis Lietuvai, kuri globoja šią opoziciją?Ar Lietuva turėtų keisti savo požiūrį į rusų disidentus?Laidoje dalyvauja vienas tyrimo bendaatorių Michailas Maglovas,analitikas Marius Laurinavičius, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga, Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė,politologas Vytis Jurkonis.Ved. Marius Jokūbaitis

Šiandien minima Ukrainos nepriklausomybės diena - kaip ją pasitinka toliau Rusijos agresiją patiriantys ukrainiečiai ir kaip kariai mūšio lauke pasitelkia Lietuvos paramą?Šalies mokyklos ruošiasi nuo rugsėjo startuojančiam įtraukiajam ugdymui, kai į bendrojo lavinimo mokyklas ir darželių grupes bus priimami visi vaikai, nepaisant jų gebėjimų. Daliai mokyklų ši tvarka kelia nerimą, bijoma, kad trūks specialistų, gebančių dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Kitos mokyklos priešingai – tikina tokių vaikų galinčios priimti ir daugiau.Prieš 1945-erius metus išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis visiškai nuo žemės paviršiaus nušlavė Pompėją ir dar kelias Italijos gyvenvietes. Nors tai nebuvo galingiausias ugnikalnio išsiveržimas, apie jį girdime daugiausia. Ypač archeologams atrandant vis daugiau objektų, bylojančių, kaip anuomet gyveno žmonės.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ balkoninės daržininkystės patirtimis dalinasi Alytaus rajone gyvenanti Joana Vencevičienė ir balkonines gėles Vilniaus rajone pardavinėjantis Miroslavas Kolenda.Sunku šiandien rasti žmogų, kuris būtų nepirkęs ar bent nematęs prekybos platformos „Temu“ reklamos. Ekspertai sako, kad ši platforma sukelia tokią pačią priklausomybę kaip cukrus. Ar konkurentai turi šansų atsilaikyti prieš šį prekybos uraganą iš Kinijos?Ved. Karolina Panto

Kreipdamasis į tautą Nepriklausomybės dienos proga Ukrainos lyderis sako, kad jo šalis pati sprendžia, kaip gyventi ir Maskva Kyjivui raudonųjų linijų nediktuos.Pasak Ukrainos apkasuose kovojančio istoriko Boriso Čerko, Nepriklausomybės diena, vėliava, himno žodžiai, vyšyvanka ukrainiečiams yra pasipriešinimo agresijai, stiprybės ir nepalaužiamumo simbolis.Vokietijoje peiliu mirtinai subadyti trys žmonės, dar aštuoni sužeisti.Skirtingos apklausos rodo, kad Lietuva pagal skaitymo įpročius yra kiek žemiau Europos vidurkio siekiančio 53-is procentus.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos apžvalga.„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.Kandidatuodamas pirmuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau dar ir šiandien Stasys yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS koncertai.Kai Europa prisimena stalinizmo ir nacizmo aukas, Lietuva mini Baltijos kelią, tarptautinė bendruomenė – vergų kelią ir vergovės panaikinimą, o Ukrainai vis dar kovoja dėl to, kad galėtų švęsti savo Nepriklausomybės dieną, tegu ši oratorija tampa vilties ir šviesos himnu, pabrėžiančiu vienybės jėgą. Tokią svarbiausią mintį siunčia muzikų bendruomenė Kristupo vasaros festivaliui parengusi premjerą – prozininko, dramaturgo Herkaus Kunčiaus ir kompozitorių Giedriaus ir Ryto Svilainių oratoriją „M‘Es – NATO`S”.Vyksta pirmasis studentų gatvės teatro festivalis-laboratorija anglų kalba „Out of Context“. Festivalio metu vyks žymių Lietuvos ir Latvijos teatro menininkų atviros paskaitos apie įvairius performanso komponentus.„Čia eksponuojami automobiliai, kuriais žmonės važinėjo prieš 20, 30 ar 50 metų. Vyresni lankytojai gali prisiminti savo pirmąjį automobilį, jaunesni – pažinti, ką vairavo jų tėvai ar seneliai“, – sako Molėtų technikos muziejaus gidas Ričardas Žičkus. Čia pasakojama penkiasdešimties metų Lietuvoje naudotos technikos istorija. Į ekskursiją po Molėtų technikos muziejų kviečia Rytis Skamarakas.Šiandien savo 75-ąjį gimtadienį švenčia skulptorius Petras Mazūras, kuris sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto.Ved. Justė Luščinskytė

Kalinių mainai tarp Vakarų šalių ir Rusijos kelia dvejopus jausmus. Vakarų politikai džiūgauja dėl žmogiškumo triumfo, bet dalis ekspertų svarsto, ar taip Putinas nebus paskatintas grobti ir kalinti dar daugiau įkaitų. Išlaisvintieji Rusijos opozicionieriai sako nė nenorėję būti iškeisti ir, užuot reiškę dėkingumą Vakarams, prabyla apie sankcijų Rusijai žalą.Ar reikėjo keistis kaliniais su Rusija?Laidoje dalyvauja Rusijos opozicionierius Ilja Ponomariovas, Nepriklausomybės Akto signatarė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, LRT bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas, analitikas Marius Laurinavičius ir LRT bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas.Ved. Liepa Želnienė

Šioje laidoje - pokalbis su Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnyte, kuri taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. sulaukusi vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse, ir Linu Mikalainiu - regėjimo negalią turinčios paraatletės gidu.Gidas, „peiseris“ ar asistentas? Kuris žodis, įvardijantis regėjimo negalią turinčio sportininko pagalbininką maratono trasoje, labiausiai patinka Linui? Kokios yra bėgiko gido užduotys? Kaip viskas vyksta techniškai?Pašnekovai pasakoja apie komandinį darbą, vienodų žingsnių, rankų mostų svarbą, emocinį vienas kito palaikymą, bėgimą kartu lygindami su šokiu poroje.Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis. Šios žaidynės Lietuvai bus jubiliejinės, 10-tos po Nepriklausomybės atkūrimo.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Birželio viduryje Šveicarijoje vyks Ukrainos taikos konferencija. Joje tikimasi susitarti dėl teisingos taikos. Tačiau jau dabar aišku, kad Kinija konferencijoje nedalyvaus, nes nepakviesta Rusija. Neatvyks ir Joe Bidenas. Jungtinėms Amerikos Valstijoms atstovaus viceprezidentė.Ko tikėtis iš Ukrainos taikos konferencijos?Laidoje Europietiškos dešinės instituto vadovas, istorijos doktorantas Teodoras Žukas, Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas, Japonijos tarptautinio universiteto docentė Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir LRT Radijo bendradarbis Maksimas Milta.Ved. Liepa Želnienė

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“. Pokalbis su Marco Chagallo vaikaitėmis, viešinčiomis Lietuvoje, Bella ir Meret Meyer ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu.Festivaliui „Kaunas Jazz“ dainininkė Eglė Vakarinaitė ir saksofonininkas, aranžuotojas Karolis Šarkus suvienijo jėgas – Nepriklausomybės aikštės scenoje pristatys programą „Jazz'strada“, kurioje garsiausios lietuviškos estradinės dainos įgis naują skambesį. Ievos Pakalniškytės pokalbis.Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat gegužės 8-osios, kol vyks balsavimas, pristatys konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija Medekšaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši LRT TELEVIZIJOS režisierė Aušra Narvydaitė-Jočienė. Poakalbis apie garso ir vaizdo santykį, ir ne visiems pažįstamus, gal netikėtus televizijos laidų kūrimo ir transliacijų užkulisius.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip yra susijusi istorija ir teisė?Anot žymaus prancūzų istoriko Henry Rousso, praeities tyrinėtojai mąstydami apie blogio raišką istorijoje neturėtų atlikti prokurorų, advokatų ar teisėjų vaidmens. Istorikai, H.Rousso nuomone, visų pirma privalo mėginti suprasti, ką teko patirti Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintiems žmonėms. Tuo pat metu praeities tyrinėtojai privalo perprasti bei paaiškinti, kas lėmė šioje koncentracijos stovykloje dirbusiųjų komendantų, prižiūrėtojų, medikų, budelių etc. elgesį. O kokį tikslą, mąstydami apie XX a. istoriją, visų pirma sau kelia teisininkai? Kokią prasmę jie įdeda į žodžius „atstatyti istorinį teisingumą“?2024 m. kovo 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta doc. dr. Dovilės Sagatienės atlikto tyrimo ataskaita „Istorinės atminties teisinis reguliavimas Baltijos valstybėse“. Ką atskleidė pastarasis tyrimas? Kokius etapus galima būtų išskirti Baltijos šalių istorinės atminties reguliavimo procese Nepriklausomybės epochoje? Ar tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sukurtų įstatymų, reguliuojančių su istorine atmintimi susijusius reiškinius bei procesus, galima būtų įžvelgti kokių nors esmingesnių skirtumų?Kiek Baltijos valstybių istorinės atminties įstatymai atitinka Europos žodžio laisvės standartus?Tyrimas baigiamas keturiomis politikos įgyvendinimo rekomendacijomis. Pirmoji skamba taip: „Gerinti dvejopų istorinės atminties įstatymų saugumo pažadų supratimą”. Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Antroji rekomendacija: „Skatinti tyrinėjimus, savirefleksiją ir atviras diskusijas tiek apie sovietų okupacijos laikotarpį, tiek apie nacių okupacijos laikotarpį“. Kokio pobūdžio diskusijų mums trūksta?Trečioji ir ketvirtoji rekomendacijos kalba taip pat apie labai aktualius dalykus: tolesnes Baltijos šalių ir žydų pastangas žengti susitaikymo link (rekomendacija skiriama visų pirma Latvijai ir Lietuvai) bei poreikį Estijai bei Latvijai skatinti savąjį istorijos supratimą rusakalbių bendruomenėse. Taigi, reikia ne tik tam tikrus dalykus teisiškai reglamentuoti, drausti, bausti, bet ir ieškoti bendro supratimo bei santarvės?Istorikai, kalbant apie teisinį istorinės atminties reguliavimą arba kietą atminties politiką iš principo laikosi nuomonės „mažiau yra daugiau“. O kokią formulę šiuo atveju naudoja teisininkai?Pokalbis su teisininke, teisės istorike, atminties studijų eksperte doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Aurimas Švedas(E. Paulausko nuotr.)

LRT radijo mokslo rubrikoje kalbėsimės apie trijų minučių disertaciją. Prieš daugiau nei penkioliką metų Kvinslando universitete Australijoje buvo pirmąsyk surengtas Trijų minučių disertacijos konkursas, kuriame doktorantai turėjo populiariai papasakoti apie savo tyrimus per 3 minutes ir naudodamiesi tik 1 skaidre. Nuo tada šis konkursas vyksta visame pasaulyje. Ir visai, visai ką tik įvyko Lietuvoje, Vilniaus universitete.Kaip keitėsi Lietuvos žiniasklaida ir informacinė erdvė 1990 m., kaip buvo ruošiamasi Nepriklausomybė atkūrimui ir kaip vėliau ji įtvirtinta žiniasklaidoje. Pokalbis apie tai po pusvalandžioVis daugiau diskutuojama, ar nereikėtų drausti tėvams naudoti savo vaikų nuotraukas ar vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Kokia jūsų nuomonė apie tai – skambučių lauksime po vienuoliktos valandos žinių.Dar viena laidos pašnekovė bus vaizdingose Trakų rajono apylinkėse „Kalvelės ūkį“ įkūrusi Jolanta Jasiūnienė. Ji sako, kad išlaikyti mažą pieno ūkį tapo labai sudėtinga.

„Knyga, skirta ateistams, bet gausiai skaitoma tikinčiųjų“, - taip apibūdinama danų filosofo ir teologo, vieno egzistencializmo filosofijos pirmtakų Søreno Kierkegaardo knyga „Baimė ir drebėjimas“. Knyga, parašyta XIX a. viduryje ir išversta į begalę skirtingų kalbų, jau beveik 200 metų tebėra skaitoma, pasirodo vis nauji jos leidimai. Net ir Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo pasirodė jau trečiasis jos leidimas. Pats Kierkegaardas yra pasakęs, kad vien jo „Baimės ir drebėjimo“ pakaks, kad pasaulis niekada nepamirštų jo vardo. Kas galėjo lemti tokį autoriaus pranašystės išsipildymą? Knygoje nagrinėjama anaiptol ne pati lengviausia tema. Tai – Senojo Testamento istorija apie Abraomą, kuriam Dievas paliepia paaukoti vienintelį jo sūnų Izaoką. Tėvas klusniai vykdo gautą įsakymą ir yra pasiryžęs nužudyti savo vaiką. Kodėl, remdamasi šia bibline istorija, judėjų-krikščionių tradicija suteikė Abraomui „tikėjimo protėvio“ vaidmenį. Abraomas yra įsitikinęs, kad Dievas, kuris jam įsako atlikti baisiausią ir sunkiausią dalyką, kartu yra ir Dievas, kuris jį myli. Šis paradoksas suteikia Kierkegarrdui progą iškelti sudėtingus klausimus apie krikščioniško tikėjimo prigimtį ir vertę. Šiandieninės laidos dalyviai sako, kad "Baimės ir drebėjimo" patrauklumą skaitytojams lemia tai, kad joje keliami klausimai atliepia nūdienos žmonių jauseną, o tai, kad knyga parašyta pirmuoju asmeniu, apeliuoja į kiekvieną individą. Kalbant apie dabartinius laikus, ko gero, būtų sunku įsivaizduoti tinkamesnį veikalą negandų nuojautomis alsuojančiame pasaulyje.Apie naują Soreno Kierkegaardo knygos „Baimė ir drebėjimas“ lietuvišką leidimą (knygą iš danų kalbos išvertė Jolita ex-Adomėnienė) kalbasi filosofas, leidyklos Hubris vadovas Viktoras Bachmetjevas ir Vilniaus Universiteto filosofijos bei istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Šiauliuose rengiamas tradicinis trispalvės žygis, per kurį po miestą keliaus 300 metrų ilgio valstybės vėliava. Didžiulė vėliava bus nešama ir Vilniuje.13 žmonių pradeda 9 mėn. truksiantį žygį aplink Baltijos jūrą. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į Baltijos jūros taršos problemas.Prie NATO būstinės Briuselyje šiandien bus iškelta Švedijos vėliava. Tai simbolinis aktas, užtvirtinantis, kad Švedija – 32-oji Aljanso narė.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną visoje šalyje vyksta tam skirti renginiai, sostinėje–tradicinės eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“.Valstybės Nepriklausomybės stipendija skirta Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkui ir Istorijos fakulteto dėstytojui dr. Laurynui Peluričiui.Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba išdavė pirmuosius tris įsakymus deportuoti Rusijos piliečius, kurie nesilaikė pakoreguotų Imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymo išduoti naują leidimą gyventi Latvijoje. Kokius sprendimus dėl šalyje gyvenančių Rusijos piliečių taiko Estija?Visiems, kam Lietuvos gamta atrodo neypatinga ir atsibodusi, turėtų pasikalbėti su Hugo. Nedideliame Belgijos miestelyje gyvenantis vyras yra tikras Lietuvos mylėtojas, nors akivaizdžių ryšių su mūsų šalimi neturi. Belgas prieš 23-ejus metus į mainų programas pradėjo siųsti studentus, o išgirdęs jų istorijas apie mūsų regioną-pamilo jį ir pats.Ved D. Matas

Praėjus keturioms dienoms nuo Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties, jo motina Liudmila sako vis dar nežinanti, kur jos sūnaus kūnas. Su spaudimu susiduria ir kiti jo šeimos nariai - Rusija paskelbė Navalno brolio Olego paiešką, o socialinis tinklas „X“ šiandien buvo trumpam suspendavęs jo žmonos Julijos paskyrą.Aleksejaus Navalno kūnas neatiduodamas šeimai, nes bijoma, kad jo laidotuvės taps politine manifestacija, sako buvęs jo štabo Irkutske koordinatorius Sergey Bespalov. Jis taip pat mano, kad Julija Navalnaja gali būti tas žmogus, kuris vestų Rusiją demokratiniu keliu.Prezidentui raginant spartinti dronų pajėgumus, šalies gynyboje naudoti ir Lietuvoje gaminamus dronus, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas sako, kad tam reikia keisti įstatymus, kurie draudžia Lietuvoje gaminti karinius dronus.Ar reikia pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą? Seime šiuo klausimu vyksta diskusijos, siūloma centrą pervadinti „Totalitarinių režimų tyrimų centru“ ir keisti jo valdymo formą.Vilniaus meras Valdas Benkunskas su Seimo vadovybe aptarė parlamento prieigų tvarkymo darbus. Ketinama rekonstruoti Nepriklausomybės aikštę, suremontuoti Seimo tunelį, o automobilių aikštelėje prie Parlamento rūmų, pastatyti tarptautinį konferencijų centrą.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog dėl spartaus tymų plitimo pasaulyje, pernai susirgimų užregistruota 79 proc. daugiau nei 2022 metais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Švietimo mokslo ir sporto ministras buvo beužsimojęs padaryti tai, ko per 33-ejus Nepriklausomybės metus nedrįso nė vienas ligšiolinis ministras - inicijuoti sprendimą uždaryti mokyklas dėstomąja rusų kalba. Tiesa, tiek dalies Ministrų kabineto, tiek dalies Lietuvos rusakalbės visuomenės reakcija į ministro iš karto po Naujųjų metų iškeltą idėja nebuvo vienareikšmė. O ir bent jau Vilnijos krašto lenkų bendruomenė ėmė nuogąstauti, girdi, uždarius mokyklas dėstomąja rusų kalba, ilgainiui gali būti uždarytos ir lenkiškos mokyklos.Tiesa, su kaimynine Lenkija, kuri yra Europos Sąjungos narė, o lenkų kalba yra viena oficialių ES kalbų, yra pasirašytas tautinių mažumų mokyklų išlaikymo susitarimas.Su Rusija niekada tokio susitarimo nebuvo. Mokyklos dėstomąja rusų kalba yra sovietinis reliktas. Šių mokyklų apsisprendė atsisakyti ir kaimyninės Latvija bei Estija. Šiuo metu iš 60-ies savivaldybių rusiškos mokyklos likusios tik aštuoniose: Vilniaus, Klaipėdos, Vilniaus rajono, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Visagino bei Kauno. Pernai rusakalbės mokyklos atsisakė Šiaulių miestas.Iš tiesų dar 52 savivaldybės, kuriose buvo mažiausiai po vieną mokyklą dėstomąja rusų kalba, jų jau senokai atsisakė. Ir tai padarė ramiai.Vilnius, tiesa, ano tūkstantmečio gale šitai irgi bandė, bet tai neapsiėjo be skandalų, skundų Rusijos ambasadoriui Lietuvoje, rusakalbių mokyklų bendruomenių protestų, o ir turto gadinimo.Šiuo metu iš 357 812 mūsų šalies moksleivių 18 590 mokosi dėstomąja rusų kalba, 12 061 - lenkų kalba, dar 392 - baltarusių. Visi jie yra valstybės ar savivaldybių mokyklų mokiniai.Anglų, prancūzų bei kitomis kalbomis paprastai dėstoma privačiose tarptautinėse mokyklose.Jei pažvelgtume, kaip sekasi rusakalbių gimnazijų mokyklų abiturientams, tai pamatytume nedžiuginantį vaizdą. Apie pusėje visų šalies gimnazijų dėstomąja rusų kalba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (VBE) 2023 m. laikė tik nuo 18,2 iki bemaž pusės visų abiturientų. Panaši, beje, ir ankstesnių metų šio egzamino pasirinkimo rusakalbėse mokyklose statistika. Vienintelėje Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros VBE laikė absoliuti dauguma – 95,2 proc. visų pernai metų laidos abiturientų. Tiesa, 13,3 proc. jų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.Beje, nors valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tarp rusakalbių mokyklų abiturientų nėra itin populiarus, išlaikymo procentas taip pat žemas. Apie penktadalyje mokyklų dėstomąja rusų kalba valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino neišlaikė nuo 20 proc. iki 42,6 proc. visų laikiusiųjų.Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra būtinas norint įstoti ir studijuoti visose Lietuvos aukštosiose mokyklose – universitetuose bei kolegijose; nesvarbu, ar norima studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ar nefinansuojamoje.O ir nemokant ar prastai mokant valstybinę kalbą yra sudėtinga integruotis į visuomenę.Kas stabdė politikų ryžtą anksčiau kelti rusakalbių mokyklų integracijos klausimą? Kaip pavyko savivaldybėms, kurios jau nebeturi rusiškų mokyklų, jų atsisakyti be skandalų? Bei kodėl Lietuvos mokyklose dėstomąja rusų kalba besimokanti ir jau Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi bei auganti kalba prastai išmoksta lietuvių kalbą arba net nedrįsta laikyti šio egzamino?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Dovilė Kaminskė bei buvęs rusakalbės mokyklos direktorius, Panevėžio miesto tarybos narys Petras Luomanas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra vėl nesutaria dėl ambasadorių. Gitanas Nausėda kaltina ministeriją bandant ambasadoriais skirti savus ir sako, kad Prezidentūroje parašiutai nesiuvami. Savo ruožtu prezidento kritikai tikina, kad būtent šalies vadovas elgiasi neskaidriai ir vertina ne ambasadorių patirtį, o lojalumą sau.Kuo baigsis kovos dėl ambasadorių skyrimo?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Giedrius Surplys, Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška ir buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis.Ved. Liepa Želnienė

Ar vaikas taps lyderiu, nulemia ne aukšti mokykloje gauti pažymiai. Daug svarbiau – aplinka, kurioje vaikas užauga rodo naujausias Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas.Puslapyje ornitostogos galima tiesiogiai stebėti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių – laplandinės pelėdos ir erelio žuvininko – gyvenimą.Kaip Lietuvos gyventojai šią vasarą bus kviečiami atrastai tai, kas sava.Kodėl JAV studijuojantys studentai renkasi lietuvių kultūros kursą prieš daugiau nei penkiasdešimt metų Ilinojaus universitete Čikagoje įkurtoje Lituanistikos katedroje.Vilniuje pirmą kartą bus surengta akcija, skirta atkreipti dėmesį į aktyvaus klausymo svarbą.

Pernai Lietuvos teismuose dirbo mažiausiai teisėjų per visą nepriklausomybės laikotarpį, o bylų skaičius palyginti su užpernai net išaugo. Kodėl taip yra ir ar dėl to nukenčia teisingumo kokybė?Artėjant NATO viršūnių susitikimui, kuris vasarą vyks Vilniuje, Seimas pagrindinius Lietuvos siekius ketina įtvirtinti rezoliucija.Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams kol kas trūksta žinių apie kitąmet planuojamą rengti referendumą dėl daugybinės pilietybės. Taip pat žmonės pasigenda konkrečios informacijos, kokias prievoles Lietuvos valstybei turėtų dvigubą pilietybę turintys žmonės.Sukakus ketveriems vaikų globos namų reformos metams, per kuriuos siekta vaikus iš institucijų perkelti augti į šeimas, stebėtojų teigimu, situacija pasikeitė į gerąją pusę. Dabar globoje auga beveik šeši tūkstančiai vaikų, apie 80-mt procentų jų gyvena šeimose. Nors siekiama, kad visi vaikai augtų šeimose, tačiau toks tikslas yra sunkiai įgyvendinamas.Donaldas Trampas tapo pirmuoju buvusiu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, sulauksiančiu kaltinimų baudžiamojoje byloje. Donaldas Trampas bus apkaltintas 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos metu už tylą apie judviejų romaną sumokėjęs porno žvaigždei.Masiniai protestai priverė Izraelio premjerą Benjaminą Netanjahu laikinai stabdyti numatytą teismų pertvarką. Kritikai tikina, kad prisidengę refoma valdantieji nori paversti teismą pavaldžiu koalicijai. Šimtai tūkstančių Izraelio gyventojų Netanjahu numatytą pertvarką vadina grėsme demokratijai.Ved. Liepa Želnienė

#TiekŽinių Su užgimimu, Lietuva!

Disleksijos sutrikimą turinčių vaikų tėvai renka parašus po peticija, kurioje teigiama, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jų vaikams neužtikrina pilnavertiško ugdymo. Pokalbyje dalyvauja peticijos autorė Jurgita Pocienė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.„Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ - apie vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais.Vasario 15-oji – Tarptautinė vėžiu sergančių vaikų diena. Kokia situacija su vėžiu sergančių vaikų gydymu Lietuvoje? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadove prof. Jelena Rascon.Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Joną Basanavičių, pirmininkavusį Lietuvos Tarybos posėdžiui, per kurį buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Apie tai su Lietuvos istorijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju Rimantu Mikniu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien minimas Vilniaus 700-asis gimtadienis. Taigi pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su Lietuvos istorijos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, dr. Dariumi Baronu apie Vilniaus įkūrėją – Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą.Valdovų rūmų didžiajame kieme šiandien pavakare atidengiamas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“.Kokie žmonės vadovavo sostinei nuo Nepriklausomybės atkūrimo? Pokalbis apie sostinės merus su Mykolo Romerio universiteto docentu Sauliumi Spurga.Lietuviškų šaknų turintis Kazachstano pilietis Konstantinas Gudauskas ne kartą rizikavo savo gyvybe tam, kad iš rusų užimtos Bučos ir kitų vietovių išvežtų civilius gyventojus. Jis išgelbėjo 203 žmones. Apie jį yra kuriamas filmas, o pats Konstantinas ir toliau padeda Bučos gyventojams - įkūręs fondą „Buča help“ jo lėšomis remontuota subombarduotus namus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Komisija planuoja elektros rinkos reformą. Kokia ta reforma turėtų būti? Kokios elektros kainų perspektyvos? Pokalbis su žurnalo „Valstybė“ redaktoriumi Eduardu Eigirdu.1993 m. rugpjūčio 31 dieną iš Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė. Taip galutinai įtvirtinta mūsų šalies Nepriklausomybė. Kaip tai vyko pokalbis su proceso dalyviu, konstitucinės teisės ekspertu prof. Vytautu Sinkevičiumi.Laidos svečias - cirko artistas, tuo užsiimantis jau 50 metų, Vytautas Diržininkas.Kas yra botanikos filosofija? Kokie bendri dėsniai tinka ir augalams bei grybams, ir žmonėms? Apie tai su filosofu Viliumi Dranseika.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kazachstanas nepaisydamas artimų santykių su Rusija, Maskvos karo prieš Ukrainą akivaizdoje deklaruoja neutralią poziciją: viešai Vakarų sankcijų nepripažįsta, bet tvirtina neleisiantis, kad KazachstanE Rusija apeitų taikomas sankcijas. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Seimo rūmuose vyks NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija. Joje dalyvaus apie 300 parlamentarų iš 30 NATO valstybių narių ir apie 100 atstovų iš 30 valstybių partnerių. Ypatingas dėmesys šioje sesijoje bus skirtas karui Ukrainoje ir Rusijos keliamoms grėsmėms.Išsamiau Seimo narys Audronius Ažubalis, Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė, Lietuvos diplomatas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška.Aktualus klausimas. Ar darbe reiškiate emocijas? Jeigu taip, kaip į tai reaguoja darbdaviai, kolegos? Komentuoja viena iš tyrimų autorių „Vinted“ IT inžinerijos direktorė Aliona Sosunova.Šiemet didėsianti bazinė palūkanų norma apie 98 proc. lietuvių, turinčių būsto paskolą, privers patuštinti kišenes. Tačiau didelei daliai Vakarų europiečių tai nė motais – paskolų palūkanas jie fiksuoja, o įmokos bankui nesikeičia daugelį metų. Tuo metu fiksuoti paskolų palūkanas Lietuvoje neįmanoma arba kainuoja kelis kartus daugiau nei Vakarų šalyse. Plačiau apie tai Jonas Deveikis.Kokią Rusijos karo Ukrainoje eigą mato Lietuvos kariuomenės vadas? Studijoje Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.„Daddy Was A Milkman“ anšlaginius koncertus LNOBT scenoje įamžino vinilo plokštelėje. Praėjusių metų rudenį „Daddy Was A Milkman“ surengė bene ambicingiausius koncertus savo karjeroje. Atlikėjas Ignas Pociūnas Studijoje.Komentaras. Autorė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis apie tai, kaip keitėsi moterų padėtis XX amžiaus Lietuvos visuomenėje, kaip šis vaidmuo pasikeitė atgavus nepriklausomybę ir kokie įvykiai padarė didžiausią įtaką keičiant požiūrį į lyčių lygybę.Dvylika punktų apie moterų istoriją su Vilniaus universiteto prof. Virginija Jurėniene.Ved. Ignas Klėjus