Podcasts about nepriklausomyb

Po keliolika valandų trukusių svarstymų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančios pataisos įveikė antrąjį balsavimą Seime. Iki pataisų priėmimo linko vienas žingsnis. Valdantieji tikisi tai padaryti dar Seimo rudens sesijoje.Apie perspektyvą ir situaciją – tiesioginėje laidos transliacijoje iš protestui besirengiančios Nepriklausomybės aikštės.Ved. Liepa Želnienė

„Istoriją visgi rašo nugalėtojai, didvyriai, tik išskirtiniais atvejais didmoterės“, – komentare sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis.Tęsiame pasakojimų ciklą „Kalėdų stebuklo beieškant“. Šiandien nusikelkime į Tauragę, kur jau daugelį metų koncertuoja gospel choras „Gloria“.Šiandien Vilniuje prasideda tęstinis protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ – tris vakarus iš eilės žmonės rinksis prie Seimo, reikšdami nepritarimą skubos tvarka svarstomoms LRT įstatymo pataisoms, Nepriklausomybės aikštėje degs laužai.Perleistas pirmasis lietuviškos simfoninės muzikos įrašas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ fragmentas, įrašytas 1942 metais Vokietijoje.Visą šią savaitę „Ryto allegro“ skamba speciali šventinė rubrika, skirta lietuviškų kalėdinių kūrinių istorijoms. Šiandien domėsimės serialo „Tai bent Kalėdos“ atsiradimu ir jo užkulisiais.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien 12 val. Nepriklausomybės aikštėje žurnalistų bendruomenė kartu su visuomene bursis taikiam protestui prieš valdžios siekį silpninti Lietuvos nacionalinį transliuotoją. Lapkričio pabaigoje dalis valdančiosios daugumos narių užregistravo Remigijaus Žemaitaičio rengtą įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas lengvesniam LRT direktoriaus atleidimui. Šios pataisos, pasak žurnalistų, kelia didelį nerimą ir yra panašios į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją pakeičiant jo vadovą politikams palankesniu.Valdančiųjų siekis kištis į žiniasklaidos laisvę Lietuvoje neretai pavadinamas orbanizacija. Per penkiolika metų valdymo, Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas sugebėjo pasiekti, kad 80 procentų žiniasklaidos apie jį ir jo politiką kalbėtų tik palankiai. Jei jūsų visuomenė susitaikys su politikų bandymais riboti žiniasklaidos laisvę, kritika valdžiai liks tik paraštėse. Taip sako Lietuvoje viešėję nepriklausomi žurnalistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Vengrijos.Lietuvoje toliau auga sergamumas gripu. Praėjusią savaitę sergamumas gripu išaugo trigubai, daugiausiai serga vaikai. Sergamumas COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis taip pat padidėjo. Specialistai primena laikytis prevencinių priemonių.Nors praėjęs savaitgalis buvo neramus ir kontrabandiniai balionai į Lietuvą skrido kaip ir anksčiau, oro erdvė buvo uždaryta gerokai trumpesniam laikui. Du lėktuvai iš Vilniaus oro uosto kilo net ir uždarius oro erdvę. Ar tai reiškia, kad atsiranda būdų, kaip saugiai skristi net ir skrendant balionams?Gyvūnų gerovės organizacijos prašo gyventojų nedovanoti gyvūnų šventėms. Anot jų, augintinių dovanojimo problema yra aktuali visus metus – juos dovanoja gimtadieniams, sukaktuvių metinių ir kitų švenčių proga, tačiau ši problema ypač suaktyvėja prieš Kalėdas. Specialistai sako, kad dovanoti gyvūnus kaip staigmeną yra vienas žalingiausių sprendimų tiek pačiam gyvūnui, tiek šeimai, kuri jo nebuvo pasirengusi priimti.

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje vyko mitingas, kuriame, policijos žiniomis, dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto tikslas – apsaugoti laisvą žodį bei sustabdyti žiniasklaidos politizavimą. Apie ateities planus ir tai, kas šiandien įvyko, kalba Žurnalistų profesionalų asociacijos narė, „15min.lt“ tyrimų skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė.Mitingas už žiniasklaidos laisvę taip pat vyks ir Klaipėdoje, jį organizuoja Klaipėdos Liberalaus Jaunimo organizacija, prisideda Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos padalinys, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“. Eteryje – KLJO pirmininkė Beatričė Patašiūtė.Lietuvoje nuo senų laikų auginami linai. Tikėta, kad šis augalas apsaugo nuo piktų dvasių ir negerovių. Lino gyvenimo motyvas populiarus ir tautosakoje. Panevėžio dailės galerijoje eksponuojamoje parodoje „Sena/s/nauja/s“ susijungia senosios lino tradicijos ir naujas technologinis žvilgsnis. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.„Meno parko“ galerijoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Laisvydė Šalčiūtė ir menininkas iš Estijos Marko Mäetamm seka „Siaubo pasakas“. Jie pirmą kartą bendroje parodoje prisistato kaip meno duetas. Šioje tapybos darbų parodoje autoriai atkreipia dėmesį į laikmečio neramumus, makabriškai juokauja ir žvelgia į žiūrovą gyvūnų ir augalų akimis. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai? Domisi Rūta Dambravaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Išdrįsti sukonstruoti lėktuvą šalyje, kur vos papūtus šiek tiek smarkesniam vėjui pasigirsta įspėjamųjų žinučių gaudesys, reikia ne tik didelės išmonės, bet ir poros laisvų varžtų galvoj, kad tokios beprotiškos idėjos galėtų kilti. Jūsų radaruose – padūkusios širdies ir sustyguoto proto aviatorius Antanas Gustaitis. Būtent šio lakūno rankos plieną pavertė tikra legenda – ANBO lėktuvu, kurio varde pasislėpė nenumalšinamas Antano alkis dangui. Ne tik pilotus, bet ir visas jaunos valstybės ambicijas galėjęs pakelti ANBO skambėjo ne tik Lietuvos aerodromuose. Susidomėjimą šiam tarpukario progresą žyminčiam išradimui reiškė visa Europa. Dvigubos pareigos startuolio prakaitu atsiduodančioje Karo aviacijos mokykloje, kiečiausių vyrų vakarėliai ir Nepriklausomybės kovų padangės – epizode į visas puses laidysime labiausiai apie Antaną Gustaitį įsiminusias istorijas. Ką iš Jono Jablonskio sūnaus pavogė Antanas? Kaip Gustaitis vos neišmušė kraterio Aleksote? Ką iš tikrųjų reiškia ANBO? Ir ar tikrai Antanas neturėjo trūkumų? Lengviausias būdas kurti darbuotojų vertinamas naudas: https://www.hi.melp.com/lt/protopemza Iliustracija: @tinymischiefs. Muzika: Rigel Vega, Nicholas Panek, notAIGenerated, Olekseii Holubiev, Rhanit

Situacija dėl Baltarusijoje įstrigusių lietuviškų vilkikų tik aštrėja. Jie siunčiami į specialias aikšteles, o už tai teks brangiai susimokėti. Kelias į Lietuvą vilkikams yra užkirstas iš Baltarusijos pusės. Lietuva vėl žada kreiptis į Baltarusijos tarnybas, o jei situacija nepasikeis, užsimenama apie papildomas sankcijas baltarusiškoms prekėms. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka grasina konfiskuoti vilkikus.Ar Lietuva turėtų gelbėti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba, “Linavos” prezidentas Erlandas Mikėnas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Laurynas Jonavičius, Advokatų kontoros "Ecovis Proventus Law" advokatas Kęstutis KvainauskasVed. Marius Jokūbaitis

Nuo vokiečių kalėjimo suolo į besikuriančios modernios Lenkijos vadovo kėdę – tokį netikėtą karjeros šuolį galėjo atlikti tik tobulas populistas, gebėjęs atliepti visų socialinių sluoksnių įgeidžius. Antrajame trilogijos apie Józefo Piłsudskį epizode kasim gilią dabartinės Lenkijos politinės kultūros šaknį, sversime tautininko Romano Dmowskio pasirinkimą lengva ranka atiduoti šalies valdymą Józefui ir pamėginsime pažvelgti į šiandienos Rytų Europos regioną iš tuometinės perspektyvos.    Kodėl tiek įtaringų žmonių nusileido Piłsudskiui? Ką atliko lenkai užėmę Lvivą? Kokią federaciją norėjo sukurti Józefas? Dėl kokio momento nesutaria mūsų kaimyninės valstybės istorikai? Ir kam ligos kamuojamas Piłsudskis testamentu užrašė Lenkiją?   Iliustracija: @tinymischiefs  Muzika: GuillhermeBernardes, DMassalll, NowoArt, Vincent-Santamaria, u_s8g68hg8n6, JorisVermeer, Grand_Project, original_soundtrack, DJARTMUSIC   -------  

Užsienio spaudos apžvalgoje – protestai Londone dėl rusų sopranės Anos Netrebko sugrįžimo į „Toską“, Švedijoje pasirašyta pirmoji pasaulyje sutartis tarp muzikos teisių asociacijos ir dirbtinio intelekto įmonės, ir kodėl Pietryčių Azijoje atrasta mikrosraigė pavadinta Pablo Pikaso vardu. Pasakoja Justė Luščinskytė.Prabėgo 35-eri metai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją? To klausia mokslininkai, kultūros ir meno atstovai, visuomenės veikėjai, susirinkę į mokslinę konferenciją. Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Aurimu Švedu.Rytoj Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Pasakoja Andrius Baranovas.„Dabartinė Rusija yra silpnesnė nei Sovietų Sąjunga, bet piktesnė“, – sako poetas, publicistas, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų Tomas Venclova. Prieš 50 metų buvo pasirašyti Helsinkio susitarimai, kokia jų reikšmė šiandien? Pokalbis su Lietuvos Helsinkio grupės steigėju Tomu Venclova ir Andrejaus Sacharovo tyrimų centro vykdomuoju direktoriumi Robertu van Vorenu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ukraina mini Nepriklausomybės dieną. Prieš 34 metus paskelbtas šalies apsisprendimas atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusiame Vėliavos dienos ir Nepriklausomybės dienos minėjime susirinko nuo karo pasitraukę ukrainiečiai ir fronte šalį gynę kariai.Vyriausybė nutarė nepritarti kai kurių Seimo narių siekiui įteisinti mobiliąsias vaistines, tačiau sutinka, kad reikia didinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač regionuose.Artėjant naujiems mokslo metams, daugeliui tėvų Rugsėjo 1-oji – ypatinga. Pirmąją mokslo metų dieną norisi ne tik pasveikinti savo vaikus, bet ir palydėti juos į mokyklą. Vis tik laisvas pusdienis Rugsėjo 1-ąją priklauso ne visiems darbuotojams.

Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad jo šalis yra tvirta partnerė, turinti stipriausią kariuomenę Europoje.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis paskelbė dvylika žaidėjų, kurie vyks į Europos čempionatą.Vilniaus Bernardinų sode vyksianti šventė suburs per 30 pasaulio bendruomenių, kviesdama švęsti kultūrų įvairovę ir kurti atviresnę visuomenę.Kaip nesupainioti invazinių rykštenių su vietine rūšimi?Šiandien iš Lietuvos išskrenda gandrai, pranešdami apie vasaros pabaigą ir artėjantį rudenį.Ved. Madona Lučkaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Trylika metų Lietuvoje gyvenantis italas Daniele Etore Otera lietuvių kalbą sako išmokęs sunkiai, bet tam padėjo šeima ir jo progresu besidžiaugiantys aplinkiniai.Klaipėdoje atidaryta Jono Švažo 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Nuo eskizo iki paveikslo“.„Žinių radijo“ eteryje prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, cituodamas Gitaną Nausėdą, liberalą, Nepriklausomybės akto signatarą Eugenijų Gentvilą pavadino politine šiukšle. Apie kokius politikoje vykstančius procesus signalizuoja tokia politikų leksika?Vengrijos Panonhalmos abatijos bibliotekoje bandoma išgelbėti apie 100 tūkst. knygų, kurias užpuolė duoniniai skaptukai. Juos suviliojo knygose esantys želatinos ir krakmolo pagrindu pagaminti klijai. Kaip svarbūs leidiniai saugomi Lietuvoje?Nuo šiandien LRT KLASIKA pradeda pasakojimų ciklą, skirtą susipažinti su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeimos nariais. Šįkart laukia pasakojimas apie M. K .Čiurlionio tėvą Konstantiną Čiurlionį.Kuktiškių miestelio pakraštyje, Utenos rajone, slepiasi nedidelis, bet nepaprastai jaukus kultūros kampelis – Antano Deveikio ir Liudviko Misevičiaus‑Kuliešiaus muziejus – Knygų prieglauda.Šiandien sueina trisdešimt metų, kai iš gyvenimo pasitraukė muzikinės grupės iš Ukmergė „Afiša“ lyderis Jonas Takarevičius-Lietus. Įprasmindami jo atminimą, bičiuliai išleido vinilinę plokštelę, kurioje skamba žinomų Lietuvos atlikėjų balsai.Ved. Marius Eidukonis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsitraukia nuo ankstesnio projekto dėl kovos su korupcija įstaigų laisvės. Kritikų teigimu, juo siekta sudaryti galimybę valdžiai kištis į rezonansines korupcines bylas. O Ukrainos tarnybos praneša, kad gyventojų protestais jau bando pasinaudoti Rusija.Kas privertė Ukrainos piliečius išeiti į gatves? Ir kokią pagalbą Ukrainai šioje situacijoje gali suteikti Lietuva?Laidoje dalyvauja Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, buvęs Ukrainos ūkio ministras verslininkas Aivaras Abromavičius, Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis. Ved. Jurga Tvaskienė

Šiandien vakare Nepriklausomybės aikštėje rengiama protesto akcija, pavadinta, „Sureikšminkim“. Organizatoriai kviečia žmones reikalauti, kad premjeras Gintautas Paluckas pateiktų aiškius atsakymus. kad būtų iš koalicijos pašalinta partija Nemuno aušra, sustabdytos visos iniciatyvos skirtos palengvinti į vadinamąjį čekiukų skandalą įsipainiojusių politikų atsakomybę, o prezidentas prisiimtų atsakomybę ir atsiprašytų.Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai sukūrė vakciną nuo Laimo ligos. Teigiama, kad ji sukelia stiprų imuninį atsaką vaikams nuo penkerių ir suaugusiems iki šešiasdešimt penkerių metų amžiaus, o šiuo metu atliekami vakcinos klinikiniai tyrimai. Manoma, kad vakcinuotis nuo Laimo ligos gyventojai galėtų jau 2027-tų metų pabaigoje, tai yra po dvejų metų.Lietuvoje prekiaujama Rusijos švietimo ministerijos patvirtinta mokomąja literatūra vaikams. Vilniaus Akropolyje esančiame rusiškos literatūros knygyne platinamoje darželinukams skirtoje knygoje, ekspertų vertinimu, demonstruojami Lietuvoje draudžiami sovietiniai simboliai, šlovinama Raudonoji armija, iškreipiami ir nutylimi istoriniai faktai.Valstybinės reikšmės kelių tinklą Lietuvoje prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ atvers pirmąjį Lietuvoje interaktyvų žvyrkelių priežiūros žemėlapį visuomenei.Istorinė lietuvių bažnyčia Jungtinėse Valstijose gali būti nugriauta. Garsaus lietuvių architekto Jono Muloko šedevru vadinamą bažnyčią Kvinso rajone, Niujorke, vietos vyskupija ruošiasi uždaryti ir parduoti, vietoje jos ko gero iškiltų gyvenamieji namai. Vietos bendruomenė protestuoja, tačiau daugėja abejonių, ar bažnyčią pavyks išsaugoti.

Lenkijos prezidento rinkimus laimėjus Karoliui Nawrockiui, premjeras Donaldas Tuskas nutarė pasitikrinti pasitikėjimą jo Vyriausybe. Pasaulio žiniasklaida mirga pranešimų, kad Lenkijoje rinkimus laimėjo Europos Trumpas. Karolis Nawrockis tokio palyginimo nesikrato. Rinkimų kampanijos metu jis pats rinkėjus viliojo antieuropietiškais ir antiukrainietiškais pareiškimais, bet gal visa tai tebuvo rinkimų retorika?Kokia bus Lenkijos politika su Karoliu Nawrockiu?Laidoje dalyvauja: Seimo nariai Algirdas Sysas, Daiva Ulbinaitė ir Vytautas Sinica, Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Liepa Želnienė.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas telefonu pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu pareiškė, kad nuo šiol Ukraina ir Rusija dėl taikos turėtų kalbėtis be Jungtinių valstijų. Tarpininkauti esą siūlosi popiežius Leonas XIV. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Amerikai pasitraukus iš proceso, vienintelis, kas iš to laimės, bus Putinas.Ar Jungtinės Amerikos valstijos trauksis iš derybų dėl taikos Ukrainoje?Laidoje dalyvauja Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, europarlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Paulius Saudargas, Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Plečkaitis ir fondo Blue/Yellow vadovas Jonas Ohmanas.Ved. Liepa Želnienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo ypatingas parfumerijos žodynas ir kokie jo istoriniai terminai?Paskelbti Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai.Kodėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka nusprendė įkurti lysvę ir kas laukia ateityje bibliotekoje?Naujamiesčio kultūros centro – dailės galerijos vario dūdų orkestras „Aukštyn“ iškovojo II vietą Norvegijoje vykusiame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato „Development“ kategorijoje. Orkestro narė Jovita Kasperavičiūtė pripažinta geriausia kategorijos soliste.Kokiais būdais, pasak Nepriklausomybės akto signataro Arūno Degučio, kultūra gali kurti pasitikėjimą kariuomene?Vilniaus mažasis teatras žiūrovams pristato Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Dvidešimt keturi 14-18 metų jaunuoliai organizuoja pilietiškumo iniciatyvą – „Misiją Kalavijas“.Muzikinis istorijų pasakojimas „Partizanių dainos“ pradeda kelionę po Lietuvą.Ved. Marius Eidukonis

Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, dinamiką, įvairovę“, – sako Vilniuje vykstančios tvarios mados savaitės vadovė Aušra Juozapaitytė.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad tai, kokia kalba kurti, padiktuoja pats kūrinys.Žmonės Amerikoje per Nepriklausomybės dieną valgo kepsnius ir leidžia laiką su alaus bokalais, o lietuviai per valstybines šventes buriasi, dainuoja ir mojuoja Lietuvos vėliavomis. Tokį skirtumą tarp lietuvių ir amerikiečių pastebėjo niujorkietis žydų menininkas Steve‘as Marcusas. Jis Vilniuje pristato savo kūrybą ant riedlenčių. Joje susipina tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, taip pat įpinami lietuviški ženklai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Klimato kaitos rubrikoje gumą ir mikroplastiką. Mokslininkai sako aptikę duomenų, kad kramtant gumą mūsų organizme gali atsirasti mikroplastiko.Po pusės vienuoliktos žinių apie lengvai suprantamos kalbos žodyną. Kodėl jo reikia? Ir kokie žodžiai ten aiškinami?Antrą laidos valandą interviu su rašytoja Patricija Tilvikaite. Aptarsime jos knygą „Nepriklausomybė“.Vėliau – Lietuvos Jūrų muziejus siūlo naują būdą susipažinti su laivybos istorija – parengė naują nemokamą patyriminę ekskursiją laive-muziejuje „Sūduvis“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šio posakio autorystė priklauso tuometiniam kardinolui Josephui Ratzingeriui, vėliau tapusiam popiežiumi Benediktu XVI-uoju. Šiandienėje laidoje šį posakį cituoja Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atsiliepęs į „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijos prašymą susitikti ilgesnio pokalbio ir pasidalinti mintimis apie Bažnyčios ir valstybės santykių raidą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, neišvengiamą visuomenės pasaulėjimą ir geriausią būdą Bažnyčiai išlikti svarbiai pasikeitusiame pasaulyje. Taigi vieną vaiskų vasario rytmetį kartu su „Mažosios studijos“ ir „Naujojo Židinio-Aidų“ bendradarbiu Paulium Subačium pakalbinome kardinolą dabartinių jo namų bibliotekoje. Laidoje girdėsite pokalbio fragmentus, o visą pokalbį rasite antrajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Degalinių atstovų teigimu, nuo šių metų pradžios padidėjęs akcijas lemia mažesnes degalinių apyvartas ir nuo Vyriausybės plano atsiliekantį mokesčio surinkimą į biudžetą.Europa, ilgą laiką pasikliovusi Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo garantijomis ir ginkluote, planuoja reikšmingai auginti gynybos pramonę Senajame žemyne. Kiek Lietuvos ir Europos gynybos pramonė yra priklausoma nuo JAV?Kita tema - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo mokymosi platformos „Kursuok“ auditą. Kokią tai žinią siunčia besimokantiems?Per 35-erius Nepriklausomybės metus kiekviena Lietuvos kultūros sritis kilo tik aukštyn, o talentai spindėjo vis ryškiau. LRT.LT žurnalistės Daiva Gabrilavičiūtė ir Aistė Diržiūtė-Rimkė atrinko 11-a svarbiausių kultūros įvykių, reiškinių, įvertinimų ir žmonių nuo 1990 m. iki dabar.Ved. Darius Matas

Pokalbiai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos delegacijų Džidoje truko aštuonias valandas. Po jų pranešta, kad Ukraina sutinka mėnesiui nutraukti ugnį. Jungtinės Valstijos savo ruožtu nedelsiant atnaujina karinę paramą ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina. “Dabar kamuoliukas Rusijos pusėje”, sako Markas Rubijas. Pasak jo, Donaldas Trumpas tikisi, kad Rusija sutiks su siūlomomis paliaubomis, ir tik tada esą galės prasidėti tikros derybos.Ar galimos 30 dienų paliaubos Rusijos kare prieš Ukrainą? Ką jos duotų?Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, LRT bendradarbis Alvydas Medalinskas, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs VSD direktorius Gediminas Grina.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi, kai kalbame apie mūsų mentalitetą ir gyvenimo būdą?Interviu su aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais ir stebėtojais – specialioje transliacijoje iš Vilniaus universiteto bibliotekos.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Prieš 35-erius metus, kai Lietuva skelbė atkurianti nepriklausomybę, Vakarų valstybės atrodė demokratijos mokytojos. O narystė NATO – visiškas saugumo garantas. Šiandien demokratijos pamatai Jungtinėse valstijose drebinami, o monolitiniu atrodęs NATO skydas tampa diskusijų objektu.Kaip pasikeitė demokratijos bastionai ir saugumo garantijos per nepriklausomybės dešimtmečius?Laidoje dalyvauja:Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys;Buvęs ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius;Vienas Lietuvos laisvės lygos steigėjų Vytautas Bogušis.Ved. Jurgita Čeponytė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi versle? Nuo pirmų žingsnių rinkos ekonomikoje iki tarptautinių įmonių, sprendimų per ekonomines krizes ir naujų darbo kultūros standartų. Ko pasiekta ir ką verslas planuoja toliau?Interviu su įvairių kartų verslininkais ir ekspertais - specialioje transliacijoje iš pirmojo Lietuvos vienaragio - įmonės „Vinted“ - biuro Vilniuje.Ved. Darius Matas, red. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi mokslo srityje? Nuo lazerių, genų žirklių iki investicijų į gynybos pramonę: kokias galimybes mūsų šalis jau išnaudojo ir kokių iššūkių kyla norint siekti daugiau?Interviu su įvairių kartų mokslininkais, verslo atstovais – tiesiogiai iš didžiausios mokslinių tyrimų organizacijos Baltijos šalyse – Fizinių ir technologijos mokslų centro.Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, LRT šiandien visą dėmesį skirs Ukrainai. Speciali programa prasidės ryte – žiūrovai visą dieną galės klausyti išskirtinių pasakojimų apie karo realybę, stebėti koncertą „Laisvė šviečia“ ir akcijos „Radarom!“ finalinį renginį.Šiandien Vokietijoje vyksta pirmalaikiai Bundestago rinkimai.KTU studentai siūlo sukurti programėlę, kurioje vartotojai galėtų stebėti, kiek anglies dioksido ir vandens sutaupė pirkdami iš antrų rankų. Studentai tikisi, kad programėlė paskatins vartotojus pirmenybę teikti dėvėtiems, o ne naujiems drabužiams ir daiktams.Užmigti padedančios pagalvės, miego priežiūros robotai, sapnus veikiančios ir kitokios technologijos – jau mokslininkų tyrimų ir vizionierių akiratyje. Apie modernius bandymus paveikti miegą – „Miego DNR“ epizode.Vasario 23-ioji yra Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo gimtadienis. Apie jo reikšmingus darbus stiprinant Lietuvos valstybingumą - mokslo istoriko prof. Liberto Klimkos pastabosVed. Darius Matas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Koks pasaulyje gyvenančių lietuvių santykis su lietuvių kalba ir kokios kalbinės nuostatos vyrauja?Tvarkydamas namų palėpę, Šventosios gyventojas rado XIX amžiuje išleistą vyskupo Motiejaus Valančiaus knygelę. Kuo ypatingas šis radinys?„Muziejaus vidinis gyvenimas turi labai daug sudėtingų detalių. Tas mechanizmas – kaip laikrodukas“, – sako dailininkas Stasys Eidrigevičius.Tarp Molėtų ir Labanoro esantį Čiulų dvarą įsigijusi jauna šeima ketina jį prikelti antram gyvenimui ir pakviesti į „Skaičių muziejų“.Valstybės Nepriklausomybės stipendija šiemet skiriama filologei Ernestai Kazakėnaitei, tyrinėsiančiai valstybingumą ir tapatybės formavimasį XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose.Mariaus Marcinkevičiaus knyga „Mergaitė su šautuvu“ virto stalo žaidimu.Briuselyje pristatomas pirmą kartą sudarytas Ukrainos Lyčių lygybės indeksas.Menininkė Marija Griniuk Norvegijoje ruošia naują performansą, kuris vyks už poliarinio rato.Ved. Marius EidukonisVU nuotr.

Lietuvos pokyčiai per 35-erius Nepriklausomybės metus. Kokie ryškiausi sveikatos srityje? Nuo medicinos inovacijų iki pirmosios pagalbos prieinamumo: pokalbiai apie pasiekimus ir problemas su skirtingų kartų medikais.Speciali transliacija iš Santaros klinikų, interviu iš Kauno klinikų ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Vasario 16-oji Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: Rasų kapinėse pagerbti ten palaidoti 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, apdovanoti valstybei nusipelnę asmenys, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vakare suliepsnos šešiolika laužų.Aukščiausias apdovanojimas –Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – įteiktas kardinolui Sigitui Tamkevičiui.Ką apie Vasario 16-ąją yra pasakoję patys signatarai? Vilniuje rengiama akcija, skirta Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno pirmosioms mirties metinėms.„Eurovizijos“ dainų konkurse Šveicarijoje Lietuvai atstovaus roko grupė „Katarsis“ su daina „Tavo akys“.Ved. Madona Lučkaitė

Savaitgalį Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su Europos tinklais. Tai yra ypatingai svarbus žingsnis ir nacionalinio saugumo prasme. Kokių iššūkių ir naujų galimybių tikėtis?Lietuvoje jau metus galioja maisto įstatymo pakeitimas, kuris leidžia prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, bet produktas yra saugus ir tinkamas naudoti. Ar perkate produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs?Kretingos rajono Juodupėnų kaimo gyventojai skundžiasi, jog dėl prastos tilto per Salantą būklės įvedus ribojimus sunkiasvoriam transportui, visas vilkikų srautas nukreiptas per mažą gyvenvietę. Anot vietinių, padaugėjo triukšmo, kyla pavojus ir pėstiesiems, o informacijos, kada tiltas bus sutvarkytas ir eismas juo atnaujintas - nėra.Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kad kai kurie šeimos gydytojai tam tikrų pacientų namuose nelanko, nors pagal nustatytą tvarką tai daryti privalo. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tokių atvejų reta, tačiau kol kas aiškių reguliavimų, kurie padėtų užtikrinti vienodas sąlygas ir gydytojams, ir slaugytojams – nėra.Ved. Rūta Kupetytė ir Marius Jokūbaitis

Pokalbis su žurnalistu, redaktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, dėmesingu Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtoju ir įžvalgiu komentatoriumi Rimvydu Valatka.Kodėl R. Valatka 1975 metais nusprendė stoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą studijuoti istorijos? Juk tuo metu istorija buvo sovietinės ideologijos postulatų supančiota, akylai įvairių cenzorių prižiūrima disciplina, mažai ką bendro beturėjusi su mokslu.Kaip ir kodėl būsimasis istorikas nusprendė tapti žurnalistu?Epochinių permainų metu R. Valatka esmingai prisidėjo prie tuo metu labai svarbių laikraščių leidybos: 1989-1990 buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1990 – 1991 m. dirbo laikraščio „Atgimimas“ vyriausiuoju redaktoriumi.Kokius svarbiausius uždavinius tuo metu sau kaip žurnalistui ir redaktoriui kėlė R. Valatka?1990 m. vasario 24 d. R.Valatka buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Palangos rinkiminėje apygardoje Nr. 63. O 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.Ar būta dvejonių prieš pasukant iš žurnalistinės ir visuomeninės veiklos į politiką? O iš politikos grįžtant į žurnalistiką? Kaip įmanoma daugybę metų ir dešimtmečių kiekvieną savaitę parašyti po aktualų, aštrų, valstybės ir visuomenės gyvenimą preparuojantį komentarą?Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laukė daug pavojų. Kas lėmė tai, jog valstybės vairą savo rankose laikiusiems nepatyrusiems politikams pavyko susidoroti su jiems tekusiais iššūkiais?Ar jau laikas pradėti rašyti Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją?Pokalbis su žurnalistu ir redaktoriumi Rimvydu Valatka.Ved. Aurimas Švedas

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse atminimo laužai liepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato.Pasitinkant sausio 13-ąją etnologijos profesorius Libertas Klimka apie liaudies dainas, skambėjusias prieš 34 -erius metus.Los Andžele nepavyksta suvaldyti milžiniškų gaisrų, per kuriuos žuvo šešiolika žmonių, sudegė dvylika tūkstančių įvairios paskirties statinių.Varšuva užtikrino, kad nesulaikys Izraelio premjero, kuriam išduotas TBT orderis, jeigu jis atvyks dalyvauti Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjime.Kodėl atostogauti šiemet finansiškai labiausiai apsimokės būtent liepą?2024 -ji - vieni katastrofiškiausių civilinei aviacijai per pastaruosius metus.Ved. Madona Lučkaitė

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. 

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad per ateinančią kadenciją jis dės pastangas, jog pasitikėjimas parlamentu augtų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis mano, jog Seimo pirmininkas turi būti ne vadovas, bet kiekvieno parlamentaro atstovas, savo darbą grindžiantis bendryste.Naujam Seimui posėdžiaujant, šalia jo, Nepriklausomybės aikštėje, surengta pilietinė akcija „Dešimt minučių tylos“. Ja siekiama pareikšti protestą dėl į valdančiąją daugumą pakviestos „Nemuno aušros“. Jos lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. Akcija „Dešimt minučių tylos“ taip pat vyks Kaune ir Tauragėje.Išrinktasis 47-asis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas toliau buria savo komandą ir atskleidė savo pasirinkimus eiti valstybės sekretoriaus ir nacionalinės žvalgybos vadovo pareigoms, o žvalgybai vadovauti skiriama prorusiškais pasisakymais ir sąmokslo teorijomis pagarsėjusi Tulsi Gabbard.Sinoptikų prognozės pasitrvirtino, Lietuvoje gausiau pradėjo kristi sniegas ir šlapdriba. Rytų Lietuvoje gali susidaryti laikina apie 1 cm storio sniego danga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti kiaulių skleidžiamus garsus. Toks įrankis esą padėtų didinti gyvūnų gerovę ūkiuose.Jau šiandien iš Nepriklausomybės aikštės Vilniuje į Ukrainą pajudės Didysis konvojus. Tai – Laisvės TV kartu su kitais paramos Ukrainai fondais surengta akcija, už kurios metu surinktas lėšas kovojančiai šaliai bus dovanojami automobiliai, prikrauti paramos, kurie bus perduoti tiesiogiai koviniams daliniams Ukrainoje.Jau dvidešimt šeštą parą klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus irkline valtimi plaukia per Ramųjį vandenyną. Klaipėdietis siekia tapti pirmuoju, irkline valtimi per Ramųjį vandenyną perplaukusiu nuo San Diego Jungtinėse Valstijose iki Brisbano miesto Australijoje.Regos negalią turintys gyventojai pastebėjo, kad tinkamai neveikia neseniai paleista garsinio vaizdavimo programėlė GV Filmai, naudojama žiūrint filmą kino teatre. Programėlės veikla laikinai sustabdyta, kada pradės veikti - nežinia.Ved. Paulius Selezniovas

Iki galutinio Lietuvos ir kitų Baltijos šalių galutinės sinchronizacijos su Europos elektros tinklais lieka lygiai šimtas dienų. Sinchronizacija bus paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę Nepriklausomybę. Ką tai reiškia Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims?Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė atsisakė premjerės pareigų. Į šias pareigas pasiūlytas Gintautas Paluckas. Tokį sprendimą partijos lyderė pranešė vakar, po partijos prezidiumo posėdžio. Savo sprendimą nesiekti premjero posto Vilija Blinkevičiūtė aiškina savo amžiumi, tačiau atsisakyti europarlamentarės pareigų neketina.Potvyniai Valensijoje. Kaip tvarkytis su padariniais?

Sakartvele parlamento rinkimus laimėjus “Sakartvelo svajonei”, opozicija tokius rezultatus atmeta ir atsisako mandatų. Tūkstančiai gyventojų renkasi į mitingus, kur kaltina valdžią sukant iš europinio kelio. Vakarų bendruomenė prašo dėl rinkimų atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą, tačiau šalies rinkimų organizatorius sutinka perskaičiuoti balsus tik keliose rinkimų apygardose.Kas laukia Sakartvelo?Laidoje dalyvauja buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Nepriklausomybės Akto signatarė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė-Kereselidze, LRT žurnalistė Sigita Vegytė ir LRT bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Ved. Liepa Želnienė

Apie galimą valdančiąją koaliciją, būsimus ministrus diskusija su politologu Lauru Bieliniu, buvusiu politiku Valentinu Mazuroniu, Nepriklausomybės Akto signataru Albinu Januška, visuomenininku Skirmantu Malinausku.Ved. Darius Matas

Britų istorikas Simon Schama savo knygoje „Peizažas ir atmintis“ rašo: „Taigi, senų senovėje čia buvo Lietuva, bet nebuvo ne tik žydų, bet ir krikščionių. Po to čia buvo žydai, kurie gyveno apsupti medžių, ir gabeno tuos medžius link upių ir miestų. Ir dabar čia vėl nebėra žydų ir miškas čia stovi…“ Ką per 34 Nepriklausomybės metus mums pavyko nuveikti sodinant atminties gyvastį saugančius medžius? Kokie svarbūs darbai, susiję su Lietuvos žydų paveldo išsaugojimu ir aktualinimu yra dar nepradėti daryti arba nepadaryti iki galo?Jeigu būtų rengiama strategija „Lietuvos žydų paveldas 2050“, kokius pirmaeilės svarbos uždavinius šioje strategijoje reikėtų įrašyti?Kaip reikėtų suprasti lenkų idėjų istoriko, muziejininko bei filosofo Krzysztofo Pomiano idėją, jog egzistuoja ne vienas, o bent trys – pažintinis, hermeneutinis ir egzistencinis –matmenys, į kuriuos privalu orientuotis prakalbus apie sudėtingus, dramatiškus įvykius, žmonių kančias ir mirtis? Ar teisingai elgiasi istorikai orientuodamiesi tik į pirmąjį – pažintinį lygmenį? Kaip ir kada galima išgirsti bei suprasti ką mums sako mirusieji?2013-aisiais interviu žurnalui „Veidas“ rašytojas Grigorijus Kanovičius pasakė: „Man atrodo, žydų laikotarpis Lietuvoje baigėsi, nors to nenori pripažinti žydai, dar gyvenantys Lietuvoje, ir lietuviams tai nesmagu girdėti. Tai nepopuliarūs sakyti, o ausiai nemalonūs klausyti dalykai, bet ką aš galvoju, tą sakau, ir būsiu labai labai laimingas, jei suklysiu“.Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada kai buvo ištarti šie žodžiai. Ką parodė laikas? Ar G.Kanovičius buvo teisus?Pokalbis su rašytoju Sergejumi Kanovičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti? Kodėl istorikai vengia kelti klausimą „Kas būtų, jeigu…?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria praeities tyrinėtojai, nusprendę imtis alternatyvų svarstybų? Kiek toli galima eiti tyrinėjant neįvykusios istorijos plotmę?Kontrafaktinės istorijos galimybės bene pirmą kartą Lietuvos istorikų buvo aptartos 1999-aisiais televizijos laidoje „Būtovės slėpiniai“ (ciklas „Janas Mateika ir Žalgiris Lietuvos istorijoje“, epizodas „Neįvykusi istorija“).Kaip Alfredui Bumblauskui pavyko įtikinti Edvardą Gudavičių imtis tokios temos svarstybų? Kokie klausimai nagrinėti šioje laidoje?Jeigu A.Bumblauskas turėtumų laiko parašyti neįvykusios senosios Lietuvos valstybės istoriją, nuo kokio alternatyvios istorijos siužeto pradėtų savąjį pasakojimą, kokius kontrafaktus svarstytų ir kokiu lemtingu įvykiu tokią knygą užbaigtų?Ar Vilnius liktų tokios alternatyvios Lietuvos istorijos sostine, o gal sostinę reikėtų iškelti į Kėdainius, Biržus, Klaipėdą arba… į Rygą?Alfonso Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“ centrinis siužetas – „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“. Lietuvos visuomenė iki šiol svarsto dilemą: o jeigu šūvis būtų iššautas, kas tada? Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?Norberto Černiausko knygos „Fado: Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ galiniame viršelyje pirmasis sakinys skamba taip: „Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo“. Kaip šio intriguojančio pasakojimo autorius atsako į klausimą - „Kokiu būdu Pirmoji Respublika galėjo išsigelbėti?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais šioje alternatyviojoje istorijos versijoje Lietuvos Respublika susiduria po Antrojo pasaulinio karo?Žvalgantis į Nepriklausomybės epochą tenka pripažinti, kad joje irgi būta pavojingų pasirinkimų: „arba-arba“. Koks kontrafaktas, pokalbininkų nuomone, iki šiol buvo pats dramatiškiausias?Pokalbis su istorikais prof. dr. Alfredu Bumblausku, prof. dr. Alfonsu Eidintu, doc. dr. Norbertu Černiausku.Ved. Aurimas Švedas

Kremliaus kritikas, šiuo metu Izraelyje gyvenantis buvęs oligarchas Leonidas Nevzlinas užsakė žinomo opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, teigia Aleksejaus Navalno bendražygių atliktas tyrimas. Tai sukrėtė rusų opozicionierių bendruomenę visame pasaulyje. Ekspertai sako, kad tai geriausia dovana Kremliui – parodyti susiskaldžiusius disidentus. Tačiau kaip elgtis Lietuvai, kuri globoja šią opoziciją?Ar Lietuva turėtų keisti savo požiūrį į rusų disidentus?Laidoje dalyvauja vienas tyrimo bendaatorių Michailas Maglovas,analitikas Marius Laurinavičius, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga, Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė,politologas Vytis Jurkonis.Ved. Marius Jokūbaitis

Šiandien minima Ukrainos nepriklausomybės diena - kaip ją pasitinka toliau Rusijos agresiją patiriantys ukrainiečiai ir kaip kariai mūšio lauke pasitelkia Lietuvos paramą?Šalies mokyklos ruošiasi nuo rugsėjo startuojančiam įtraukiajam ugdymui, kai į bendrojo lavinimo mokyklas ir darželių grupes bus priimami visi vaikai, nepaisant jų gebėjimų. Daliai mokyklų ši tvarka kelia nerimą, bijoma, kad trūks specialistų, gebančių dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Kitos mokyklos priešingai – tikina tokių vaikų galinčios priimti ir daugiau.Prieš 1945-erius metus išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis visiškai nuo žemės paviršiaus nušlavė Pompėją ir dar kelias Italijos gyvenvietes. Nors tai nebuvo galingiausias ugnikalnio išsiveržimas, apie jį girdime daugiausia. Ypač archeologams atrandant vis daugiau objektų, bylojančių, kaip anuomet gyveno žmonės.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ balkoninės daržininkystės patirtimis dalinasi Alytaus rajone gyvenanti Joana Vencevičienė ir balkonines gėles Vilniaus rajone pardavinėjantis Miroslavas Kolenda.Sunku šiandien rasti žmogų, kuris būtų nepirkęs ar bent nematęs prekybos platformos „Temu“ reklamos. Ekspertai sako, kad ši platforma sukelia tokią pačią priklausomybę kaip cukrus. Ar konkurentai turi šansų atsilaikyti prieš šį prekybos uraganą iš Kinijos?Ved. Karolina Panto

LRT radijo mokslo rubrikoje kalbėsimės apie trijų minučių disertaciją. Prieš daugiau nei penkioliką metų Kvinslando universitete Australijoje buvo pirmąsyk surengtas Trijų minučių disertacijos konkursas, kuriame doktorantai turėjo populiariai papasakoti apie savo tyrimus per 3 minutes ir naudodamiesi tik 1 skaidre. Nuo tada šis konkursas vyksta visame pasaulyje. Ir visai, visai ką tik įvyko Lietuvoje, Vilniaus universitete.Kaip keitėsi Lietuvos žiniasklaida ir informacinė erdvė 1990 m., kaip buvo ruošiamasi Nepriklausomybė atkūrimui ir kaip vėliau ji įtvirtinta žiniasklaidoje. Pokalbis apie tai po pusvalandžioVis daugiau diskutuojama, ar nereikėtų drausti tėvams naudoti savo vaikų nuotraukas ar vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Kokia jūsų nuomonė apie tai – skambučių lauksime po vienuoliktos valandos žinių.Dar viena laidos pašnekovė bus vaizdingose Trakų rajono apylinkėse „Kalvelės ūkį“ įkūrusi Jolanta Jasiūnienė. Ji sako, kad išlaikyti mažą pieno ūkį tapo labai sudėtinga.

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Šiauliuose rengiamas tradicinis trispalvės žygis, per kurį po miestą keliaus 300 metrų ilgio valstybės vėliava. Didžiulė vėliava bus nešama ir Vilniuje.13 žmonių pradeda 9 mėn. truksiantį žygį aplink Baltijos jūrą. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į Baltijos jūros taršos problemas.Prie NATO būstinės Briuselyje šiandien bus iškelta Švedijos vėliava. Tai simbolinis aktas, užtvirtinantis, kad Švedija – 32-oji Aljanso narė.Ved. Edvardas Kubilius

Praėjus keturioms dienoms nuo Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties, jo motina Liudmila sako vis dar nežinanti, kur jos sūnaus kūnas. Su spaudimu susiduria ir kiti jo šeimos nariai - Rusija paskelbė Navalno brolio Olego paiešką, o socialinis tinklas „X“ šiandien buvo trumpam suspendavęs jo žmonos Julijos paskyrą.Aleksejaus Navalno kūnas neatiduodamas šeimai, nes bijoma, kad jo laidotuvės taps politine manifestacija, sako buvęs jo štabo Irkutske koordinatorius Sergey Bespalov. Jis taip pat mano, kad Julija Navalnaja gali būti tas žmogus, kuris vestų Rusiją demokratiniu keliu.Prezidentui raginant spartinti dronų pajėgumus, šalies gynyboje naudoti ir Lietuvoje gaminamus dronus, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas sako, kad tam reikia keisti įstatymus, kurie draudžia Lietuvoje gaminti karinius dronus.Ar reikia pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą? Seime šiuo klausimu vyksta diskusijos, siūloma centrą pervadinti „Totalitarinių režimų tyrimų centru“ ir keisti jo valdymo formą.Vilniaus meras Valdas Benkunskas su Seimo vadovybe aptarė parlamento prieigų tvarkymo darbus. Ketinama rekonstruoti Nepriklausomybės aikštę, suremontuoti Seimo tunelį, o automobilių aikštelėje prie Parlamento rūmų, pastatyti tarptautinį konferencijų centrą.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog dėl spartaus tymų plitimo pasaulyje, pernai susirgimų užregistruota 79 proc. daugiau nei 2022 metais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar vaikas taps lyderiu, nulemia ne aukšti mokykloje gauti pažymiai. Daug svarbiau – aplinka, kurioje vaikas užauga rodo naujausias Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas.Puslapyje ornitostogos galima tiesiogiai stebėti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių – laplandinės pelėdos ir erelio žuvininko – gyvenimą.Kaip Lietuvos gyventojai šią vasarą bus kviečiami atrastai tai, kas sava.Kodėl JAV studijuojantys studentai renkasi lietuvių kultūros kursą prieš daugiau nei penkiasdešimt metų Ilinojaus universitete Čikagoje įkurtoje Lituanistikos katedroje.Vilniuje pirmą kartą bus surengta akcija, skirta atkreipti dėmesį į aktyvaus klausymo svarbą.

Pernai Lietuvos teismuose dirbo mažiausiai teisėjų per visą nepriklausomybės laikotarpį, o bylų skaičius palyginti su užpernai net išaugo. Kodėl taip yra ir ar dėl to nukenčia teisingumo kokybė?Artėjant NATO viršūnių susitikimui, kuris vasarą vyks Vilniuje, Seimas pagrindinius Lietuvos siekius ketina įtvirtinti rezoliucija.Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams kol kas trūksta žinių apie kitąmet planuojamą rengti referendumą dėl daugybinės pilietybės. Taip pat žmonės pasigenda konkrečios informacijos, kokias prievoles Lietuvos valstybei turėtų dvigubą pilietybę turintys žmonės.Sukakus ketveriems vaikų globos namų reformos metams, per kuriuos siekta vaikus iš institucijų perkelti augti į šeimas, stebėtojų teigimu, situacija pasikeitė į gerąją pusę. Dabar globoje auga beveik šeši tūkstančiai vaikų, apie 80-mt procentų jų gyvena šeimose. Nors siekiama, kad visi vaikai augtų šeimose, tačiau toks tikslas yra sunkiai įgyvendinamas.Donaldas Trampas tapo pirmuoju buvusiu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, sulauksiančiu kaltinimų baudžiamojoje byloje. Donaldas Trampas bus apkaltintas 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos metu už tylą apie judviejų romaną sumokėjęs porno žvaigždei.Masiniai protestai priverė Izraelio premjerą Benjaminą Netanjahu laikinai stabdyti numatytą teismų pertvarką. Kritikai tikina, kad prisidengę refoma valdantieji nori paversti teismą pavaldžiu koalicijai. Šimtai tūkstančių Izraelio gyventojų Netanjahu numatytą pertvarką vadina grėsme demokratijai.Ved. Liepa Želnienė

#TiekŽinių Su užgimimu, Lietuva!