Podcasts about mokyklos

Kauno rajonas pristato antžeminę modulinę priedangą. Tai vienas pirmųjų tokių sprendimų Lietuvoje, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasislėpti įskridus dronui ar kilus panašiam pavojui.Per Lietuvą siaučiančios audros pridarė šimtatūkstantinių nuostolių – nuplėšti namų stogai, sudaužyti automobiliai. Kaip saugote savo turtą? Ar jį draudžiate?Kokių priemonių ketina imtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei „Sodra“, mokančios tėvams vaiko priežiūros išmokas? Valstybės kontrolė nustatė, kad mūsų institucijos neturi galimybių patikrinti, ar užsienio piliečių vaikai, už kuriuos moka pinigus, apskritai yra Lietuvoje ir ar už juos tėvai negauna tokių pačių išmokų savo valstybėse?Bristolio universiteto profesorius Simonas Poteris sako, kad nors šiandien informacinį lauką valdo socialiniai tinklai, radijas išlieka kritiškai svarbus ten, kur internetas yra blokuojamas.Ved. Edvardas Kubilius

Kariuomenė trečiadienio rytą informavo, kad netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtas dronas, aktyvuota NATO oro policijos misija. Oro atakos įspėjimas išsiųstas Vilniaus apskrities gyventojams – paskelbtas signalas „Raudona“ Vilniaus apskrityje, įspėta, kad gyventojai turėtų eiti į priedangas.

Kartais galvojame, kad dideli dalykai prasideda kažkur toli – verslo centruose, laboratorijose ar dideliuose miestuose. Tačiau vis dažniau matome, kad jie gimsta čia pat – mokyklos suole, jauno žmogaus galvoje. Taigi, šioje laidoje – apie Jaunimo verslumo ir kūrybiškumo galią Eglė Malinauskienė, Livita ir Justinas kalba su „Sportvoice“ kūrėjomis Urte Balynaite, Kamile Paleckaite ir Ekonomikos bei verslumo mokytoju Modestu Raudoniu.

Pareigas palikus Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos direktorei Rasai Juškėnienei ir prakalbus apie patirtą spaudimą iš Zarasų rajono merės Nijolės Guobienės, su tokiu direktorės pasitraukimu pareiškė nesutinkantys meno mokyklos darbuotojai ir bendruomenės nariai.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šiandien su rašytoja Neringa Vaitkute ir iliustruotoja Reda Tomingas vartome knygą „Odilės pasaka“.Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą apdovanota Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro vyriausioji tyrėja, VU Šiaulių akademijos profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė.Ved. Marius Eidukonis

JAV gynybos pramonės įmonė „Lockheed Martin“ įsteigė savo filialą Lietuvoje. Ši įmonė yra viena pagrindinių JAV gynybos sektoriaus užsakymų vykdytojų. Valdžia toliau ieško būdų sušvelninti degalų brangimą. Prezidentas siūlo kainų ribas, verslas – mažinti mokesčius degalams. Tuo metu Vyriausybė jau šią savaitę žada atlaisvinti rezervą, dėl kurio degalai pigtų, bet tik trumpam. 36 darbuotojai paliko Vilniaus Salininkų gimnaziją, mokiniai surengė protestą, siekdami palaikyti išeinančius mokytojus ir išreikšti nepasitenkinimą esama situacija. Mokyklos direktore nepatenkintas ir Vilniaus vicemeras.Alytuje peiliu užpultas "Dainavos" klubo futbolininkas. Įtariamasis sulaikytas.Ved. A. Skamarakaitė

Patyčių mastas Lietuvos mokyklose mąžta. Tai rodo tarptautinio tyrimo PISA vasarį paskelbti duomenys. Lietuva, pagal penkiolikmečių patiriamų patyčių mastą, yra aštunta. Paskutinė – 40-ta yra mūsų kaimynė Latvija. Estija – 34-a. Ankstesniame tyrime mūsų šalis buvo 29-a, Estija – 21-a, o Latvija –priešpaskutinė – 39-a.Kita vertus, pernai pavasarį skelbtas HBSC 2022 tyrimas atskleidė dramatišką kontrastą – 27 proc. 11–15 metų Lietuvos mokinių patiria patyčias bent du–tris kartus per mėnesį, o dar 14 proc. patys tyčiojasi iš kitų. Ypač sparčiai tarp paauglių plinta internetinės patyčios: 27 proc. moksleivių teigia tai patyrę bent vieną–du kartus per pora mėnesių, o 26 proc. patys tyčiojosi virtualioje erdvėje. Lyginant su kitomis HBSC šalimis dalyvėmis, Lietuva – didžiausias patyčių epicentras Europoje.O ką tuo tarpu kalba patys moksleiviai? Ar jie junta mažėjant patyčių mokyklose? Bei kokios priežastys galėjo lemti, kad vienas tarptautinių tyrimų rodo stulbinamą patyčių masto sumažėjimą, o kitas - kardinaliai priešingą situaciją? Ir ar tikrai jau galime sakyti, kad aušta diena, kai psichologai nebeturės darbo dėl mokinių patiriamų patyčių?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja abiturientė Almeda Verkytė, iniciavusi projektą „Alternatyva“, skirtą stabdyti patyčias iš kitaip atrodančių ar kitaip mąstančių jaunuolių, taip pat psichologė, „Vaikų linijos" emocinės paramos koordinatorė Goda Levinskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Geopolitinės situacijos kontekste išaugus skirtingų tautybių imigrantų skaičiui, pastebima, kad Vilniaus kitakalbėse mokyklose vienoje klasėje neretai mokosi 3–6 skirtingų tautinių mažumų ir religijų atstovai, kurių lietuvių kalbos lygis yra itin skirtingas. Penkiose sostinės kitakalbėse mokyklose startuoja programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius.

Keturios Lietuvos aukštosios mokyklos – Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Klaipėdos universitetai bei Kauno kolegija įkūrė konsorciumą siekiant spręsti mokytojų trūkumo problemą. Kokia šių aukštųjų mokyklų vizija pritraukiant studentus rinktis pedagogikos studijas?Šiemet Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra švenčia 95-metį. Šia proga Panevėžyje pristatoma paroda „Daugiabalsė žemė“, kurioje susitinka naujausia studentų ir dėstytojų kūryba.Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas įsitikinęs, kad nauja institucija bus ne tik muziejinė erdvė, bet ir kritinį mąstymą formuojanti kūrybinė laboratorija.Ved. Donatas Šukelis

Penktadienį (sausio 16 d.) Tiek Pinigų vedėja Simona papasakos apie jau nuo šių metų atsirandančią galimybę pasidomėti savo kolegų atlyginimu bei kaip ši sistema veiks. Aptars Donaldo Trumpo muitus, kurie gali paliesti Lietuvą ir kas dar neaišku net ekonomistams. Taip pat papasakos ir diskusijas apie tai, kodėl šiemet nuosavas būstas gali tapti net neįperkamu ir kokios yra siūlomos išeitys.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad mažėja valstybinių gimnazijų, užtikrinančių aukštus abiturientų pasiekimus. Vis didesnę įtaką švietimo kokybės rezultatams įgauna kelios privačios, arba mokinių atranką taikančios mokyklos.Pokalbis su žurnalo Reitingai vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

„Aviliai ant stogo, vabzdžių viešbutis, švediškas stalas ar kita iniciatyva – kiekvienas mokykloje įgyvendintas tvarumo projektas gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu visai Lietuvos švietimo bendruomenei,“ – sako Almantas Kulbis, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.Lapkričio 20 d. Vilniuje pristatyti konkurso „Tvarios mokykla“ finalininkai ir paskelbti nugalėtojai, tarp kurių – 24 įkvepiantys mokyklų projektai išteklių tausojimo, judumo, kultūros ir gamtos paveldo, viešųjų erdvių ir kitose srityse.Šie apdovanojimai yra dalis iniciatyvos „Tvari mokykla 2030“, kuria siekiama visos šalies mokyklų bendruomenes įtraukti į darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Agentūra taip pat atlieka nacionalinį tvarių mokyklų vertinimą ir renka mokyklas – tvarumo lyderes.Pasak LINEŠA atstovų, prie iniciatyvos jau prisijungė daugiau kaip 600 mokyklų visose 60 Lietuvos savivaldybių.Patirtis rodo, kad geriausiai joms sekasi įgyvendinti sveiko gyvenimo būdo, judumo ir išteklių tausojimo veiklas. Tuo metu tokios sritys kaip kultūros ir gamtos paveldo saugojimas bei vietovių ryšiai mokykloms dar kelia iššūkių.Bet kartu specialistai pastebi, kad dalyje labiausiai tvarumo srityje pažengusių savivaldybių – pavyzdžiui, Kauno, Klaipėdos ir Jonavos rajonuose, tvarumas jau yra neatsiejama mokyklų veiklos dalis.Kad iš arčiau pažintume mokyklas – tvarumo lyderes, lankomės Zapyškio pagrindinėje mokykloje Kauno rajone, iš kurio sulaukta daugiausia paraiškų, ir Tauragėje, kurios „Šaltinio“ progimnazija pateko tarp konkurso finalininkų.Autorė – Vaida Pilibaitytė

Trečiadienį (spalio 1 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras papasakos apie V.Zelenskio įspėjimą dėl kritinės būklės Zaporižios atominės elektrinės. Aptars naujus kultūros ministro nuotykius ir kur dar jis nebėra laukiamas. Ir galiausiai paskelbs svarbią žinią – sustojusį JAV Vyriausybės darbą.

Šiemet Vilniaus mokyklos priėmė rekordinį mokinių skaičių. Atrodytų, augantis vaikų skaičius turėtų reikšti didesnį finansavimą ir papildomus etatus mokytojams. Tačiau realybė yra priešinga – finansavimas mažėja, etatų nedaugėja, o klasės - perpildytos. Dažnos sostinės mokyklos penktose-dešimtose klasėse po 30 ir daugiau mokinių.Skandalingiausia situacija Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Čia rugsėjo viduryje viena penktokų klasė buvo išardyta - vaikai išskirstyti į kitas penkias klases, mat jų kiekvienoje klasėje buvo kiek mažiau nei 30. Savivaldybės atstovai tikina, esą toks sprendimas susijęs su mokinio krepšelio apskaičiavimo metodika.Girdi, naujas klasės komplektas gali būti formuojamas tik esant ne mažiau nei 31 mokiniui.Tiesa, Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame klasių dydžius, aiškiai pasakyta, kad pradinukų klasėse gali būti ne daugiau nei 24 mokiniai, o penktokų-dešimtokų - ne daugiau kaip 30. Tačiau kad negali būti nežymiai mažesnis mokinių skaičius - nepasakyta.Dar daugiau: išformuojant penktokų klasę tiek vaikų emocinė savijauta, tiek higienos normų paisymas (ar tikrai kabinetuose yra pakankami projektiniai pajėgumai, kad sutilptų 30 mokinių, kokia oro kokybė perpildytose klasėse, koks triukšmo lygis ir pan.), tiek mokytojų gebėjimas atliepti kiekvieno vaiko individualius ugdymosi poreikius, taip ir liko paskutinėje vietoje, tai yra - tik dokumentuose. Į pirmą vietą buvo iškelti finansai. Girdi, jei klasės nebūtų buvę performuotos ir padidintos, mokykla būtų praradusi daugiau nei 50 tūkst. eurų.Bet štai Švenčionyse kitoks paradoksas - vienai mokyklai nebuvo leista komplektuoti dviejų pradinukų klasių po 24 mokinius, kaip tai yra numatyta Vyriausybės nutarime. Mokyklos vadovė turėjo formuoti 3 klases po 16 mokinių, nes paaiškėjo, kad iš 48 mokinių net keletas yra specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Ir jei klasėje yra bent vienas didelių SUP poreikių mokinys, tuomet traktuojama, kad jam reikalingos paslaugos atitinka dviejų mokinių poreikius. O tai reiškia, kad mokinių skaičius klasėse turi būti mažinamas.Ar taip gali būti, kad vienose savivaldybėse galioja vienos klasių komplektavimo taisyklės, o kitos savivaldybės tuos pačius teisės aktus interpretuoja savaip? O gal sostinės mokyklų klasėse nėra SUP vaikų, todėl visose klasėse gali mokytis po 30 ar ir daugiau mokinių?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja vilnietis penktoko tėtis Marius Mateika, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė, socialinė pedagogė Virginija Duksienė bei švietimo ir mokslo viceministras Jonas Petkevičius.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Dieveniškėse veikia lietuviška ir lenkiška mokyklos bei profesinė mokykla. Kaip sekasi šioms švietimo įstaigoms išsilaikyti? Kodėl vieni vaikai renkasi lietuvišką, o kiti – lenkišką mokyklą?Turistai vis labiau atranda Dieveniškių istorinį regioninį parką. Žmonių čia atvažiuoja ir iš kitų Lietuvos kampelių, ir iš užsienio. Kaimo turizmo sodybas nuomojantys verslininkai irgi džiaugiasi.Žemės ūkio sektoriui ši vasara – viena sunkiausių. O Šiaurės Lietuvos bitininkai sako – tokio prasto sezono dar nebuvo.Karybos ekspertai vis užsimena, kad jeigu Rusija norėtų išbandyti NATO vienybę, pirmiausia galėtų užimti vadinamąją Dieveniškių kilpą ir žiūrėti, kaip į tai atsakys Aljansas. Kaip užtikrinamas šios ypatingos Lietuvos vietos saugumas? Pokalbis su kariuomenės ir pasieniečių atstovais.Dieveniškių gyventojai skundžiasi, kad pagrindinis kelias, jungiantis juos su likusia Lietuva, jau daug metų labai prastas. Kiti aiškina, kad nėra darbo, o važiuoti iki Šalčininkų ar Vilniaus – per toli, neapsimoka. Kokios kitos problemos bei aktualijos Dieveniškėse? Pokalbis su Dieveniškių seniūne.Ved. Edvardas Kubilius

Švietimo ministrės retorika, neva abiturientai, neišlaikę matematikos egzamino, be papildomų 10 taškų „būtų palikti likimo valiai“ ir galėtų stoti tik į profesines mokyklas, bei premjero antrinimas, esą sprendimas pridėti taškus neleidžia visai kartai „keliauti į profesines mokyklas“, sukėlė audrą.Profesinių mokyklų bendruomenė pasijuto pažeminta, girdi, tokia retorika paverčia jų įstaigas „nevykėlių rezervuaru“.O štai pramonės atstovai perspėja apie tokio politikų kalbėjimo grėsmingas pasekmes. Skirtingų pramonės šakų atstovų žodžiais, kvalifikuotų darbininkų trūksta jau dabar ir būtent profesinis mokymas gali tapti sprendimu.Ekonomistai perspėja – tokios aukščiausių šalies politikų kalbos devalvuoja švietimo standartus ir siunčia jaunimui klaidingą žinią: svarbu turėti diplomą, o ne kompetenciją.Maža to, valdančiosios daugumos atstovų replikos apie profesinį sektorių kontrastuoja ir su jų pačių kartu su kitomis šalies politinėmis partijomis dar 2020 m. pasirašytu Susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030. Šiame dokumente numatyta, kad iki 2027 metų 35 proc. vidurinį ugdymą baigusių mokinių turėtų rinktis profesinį kelią. Šiuo metu šis rodiklis siekia tik 26 proc. Tad kyla klausimas: ar valstybė iš tiesų siekia stiprinti profesinį mokymą, ar tik gražina statistiką.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už profesinį mokymą, Rolandas Zuoza, Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Lina Triponienė, Šiaulių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Raimundas Vaišvilas bei Klaipėdos technologijų mokymo centro absolventė Gabija Urnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Abiturientai plaustu žada perplaukti Lietuvą nuo Vilniaus iki Rusnės.„Plaukdami norime ne tik paminėti mokyklos pabaigimą, Liepos 6-ąją, bet ir parodyti Lietuvai ir pasauliui, kad Lietuvos jaunimas kitoks, išskirtinis – originalesnis, atkaklus bei patriotiškas“, – sako komanda. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Alanas Azikejev, abiturientas, tiesiai nuo upės kranto.Ved. Ignas Andriukevičius

Mokyklos baigimo proga, abiturientai savadarbiu plaustu leidžiasi į kelionę per Lietuvą.Ką apie darbuotoją pasako jo darbo stalas? Neretai jis, kaip magnetas ima traukti viską, kas nebūtinai reikalinga ir netgi trukdo susikaupti. Kad darbas vyktų sklandžiai, padeda paprasta ir aiški tvarkos sistema.Vilniuje atlikta apklausa rodo, kad vis daugiau paauglių svaigiųjų gėrimų gauna iš savo šeimos narių. Alkoholio vienam iš septynių nepilnamečių pernai duodavo artimieji. Todėl Vilniuje pradėta Socialinė kampanija „Leiskite patirti – neduokite paragauti“, skirta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sostinėje prevencijai.Šakių rajone odontologas Remigijus Laurinčikas puoselėja skinamų gėlių ūkį „Flowerboom“. Gėlių auginimą vadina hobiu, kuris lyg savita terapija: leidžia atitrūkti nuo darbų, varginančių situacijų. Remigijus augina ne tik retų veislių jurginus, bijūnus, bet ir turi daugiau retų augalų kolekcijų10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Klimato kaitos rubrika. Klimatologas, LRT RADIJO tinklalaidės „Penki kilometrai“ vienas autorių Silvestras Dikčius skelbia 100 žygių vasarą, jis įsipareigoja save įvelti į visokio stiliaus vaikščiojimus, taip pat nori paskatinti judėti ir kitus.Išleista knyga ,,Partizanė Vanda“, tai Dainavos apygardos partizanės, Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos, bendražygės, pogrindinės spaudos leidėjos ir platintojos Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės prisiminimai apie jos išgyvenimus partizaninio karo metu. Pokalbis su partizanų dukra, knygos ,,Partizanė Vanda“ sudarytoja Auksutė Ramanauskaite Skokauskiene.Kiek problemų Lietuvos gyventojams kelia kvapai? Kaip juos išmatuoti ir valdyti? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė Kvapų valdymo gairių projektą.Mokyklos ir bibliotekos regionuose tampa traukos centrais. Tuo galėsite įsitikinti ir paklausę pasakojimo iš Šakių rajone esančios Kidulių kaimo bibliotekos. Pernai čia įkurta ir atvira jaunimo erdvė. Įdomių ir naudingų veiklų bibliotekoje randa ne tik jaunimas, bet ir senjorai, sako bibliotekininkė Marija Mikutaitė.Lietuvos kinematografinininkų sąjunga kviečia žiūrėti filmus ir klausytis diskusijų – pristato programą „Lietuvių literatūros kelionė į kiną: ekranizacijų istorija“.Ved. Agnė Skamarakaitė

FM99 viešnia - Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie vykstantį priėmimą į Alytaus rajono švietimo įstaigas, pokyčius švietimo sistemoje bei vaikų užimtumą vasaros metu.

"FM99" vieši Alytaus Dzūkijos mokyklos ketvirtokai (I dalis), - kviečiame pasiklausyti įdomių vaikų minčių!

"FM99" vieši Alytaus Dzūkijos mokyklos ketvirtokai, - kviečiame pasiklausyti įdomių vaikų minčių.

Savo nuomone dalijasi Lietuvos edukologijos universiteto alumnė prof. dr. Giedrė Kvieskienė.

Pokalbis su Alvija Černiauskaite apie švietimą

Ką reiškia būti kalnų gydytoja? Kastė Mateikaitė-Pipirienė būtent tą ir darė – gelbėjo kalnų keliautojus, o dabar užsiima šviečiamąją veikla, konsultuoja traukiančiuosius į kalnus.Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie 250 eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. „Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.Klimato kaitos rubrika. Ar šiais, greitos mados, laikais dar kažkas taiso suplyšusius drabužius? Kodėl vertėtų tą daryti? Apie tai pokalbis su drabužių taisymo dirbtuves vedančia Guoste Mickevičiūte.Į Pakruojo rajono Balsių pagrindinę mokyklą mokiniai yra atvežami iš tolimiausių kaimelių ir šiuo metu mokykla turi 133 ugdytinius kartu su darželio vaikais. Mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė sako, kad kaimo mokyklas renkasi žmonės, ieškantys mažos bendruomenės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinių mokyklų Prancūzijoje mokytojas ir įkūrėjas: Jolita Šilanskienė, 16 metų Strasbūre, iš Alytaus: „Lituanistinę mokyklą nusprendėme įkurti todėl, kad, būdamos jaunos mamos, jautėme stiprų poreikį perduoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas savo vaikams. Norime, kad jie didžiuotųsi savo šaknimis, galėtų kalbėti lietuviškai, pažinti savo tautos istoriją ir puoselėti lietuvišką tapatybę net gyvendami toli nuo Lietuvos.“ Inga Kvietelaitienė: „Gimusi Vilniuje prieš 48-erius metus. Mokytojo darbas man yra pašaukimas. 1998m, baigusi VPU ir įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę, išvykau (trumpam) į Prancūziją. Tuoj pat įsitraukusi į vietinės lietuvių bendruomenės veiklą, tapau lituanistinės mokyklos mokytoja, nors šiandien suprantu, kad tuo metu net neįsivaizdavau, kas tai yra lituanistinė mokykla. Kas man ji yra šiandien ? Žodžiais neišsakysiu. Tai tiesiog dalis manęs. “ Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinės mokyklose Osle mokytojas: Jolanta Markevičienė, 2012 m. atvyko į Norvegiją iš Kauno. Lituanistinė patirtis Lietuvoje nuo 1991 m., tęsia lituanistinį darbą ir čia. PLB Švietimo komisijos narė, mokyklos steigėja ir mokytoja, Milda Karaliūnė, į lietuvių pamėgtą šalį atvyko beveik prieš dešimtmetį. Ji džiaugiasi, kad darbas lituanistinėje mokykloje ne tik prasmingas, bet ir suteikia galimybę nuolat tobulėti. Lituanistinė mokykla MiLiT Studio įkurta 2017 metais, Norvegijos sostinėje Osle. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Kelininkai pradeda žiemos sezoną, kuriame yra ir naujovių. Gyventojai gali realiuoju laiku stebėti kiekvieną kelininkų mašiną, toliau diegiami IT sprendimai padeda geriau prižiūrėti kelius ir sutaupyti druskos, vairuotojai apie kliūtis keliuose galės pranešti naudodami „Waze“ programėlę.Kodėl žmonėms reikia įvairių kūrybinių dirbtuvių, edukacijų? Tai pasakoja patyrusi kūrybinių dirbtuvių organizatorė Agnė Motiejūnaitė.Mokyklos turėtų leisti mergaitėms dėvėti ne tik uniformos sijoną, bet ir kelnes, konstatuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tuo metu tyrimai rodo, kad patyčias patiria kas ketvirtas vaikas, daugiausia tyčiojamasi dėl tapatybės – seksualinės orientacijos, išvaizdos detalių. Psichologai pastebi, kad suaugusieji dažnai nepripažįsta paauglių tapatybės ir bando primesti savo suvokimą, dėl to vaikai patiria rimtų sunkumų. Kodėl suaugusieji yra linkę nepripažinti paauglio tokio, koks jis yra, ir bando įbrukti jiems priimtinas normas?Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas”. Pasak festivalio rengėjų, Lietuvos mėgėjų teatrų lygis auga.Ved. Edvardas Kubilius

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina didžiausios Airijos mokyklos Dubline „Keturi vėjai“ tėvelius: Ingrida Rondzienė iš Vilniaus (15 metų užsienyje) Tomas Kavaliauskas iš Veisiejų (17 metų) Ina Vėžytė-Byrne iš Radviliškio (17 metų) Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Pirmoje laidoje - lituanistinės mokyklos „Obelėlė“ Londone vadovė Alvija Černiauskaitė, absolventė ir mokytoja Silvija Černiauskaitė bei moksleivis Adrijus Kvederavičius. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Švietimo ir mokslo ministerija vykdo švietimo įstaigų tinklų pertvarką. Pagal šiuos pertvarkos reglamentus, mokykloje turi mokytis bent šešiasdešimt vaikų, jungtinės klasės galimos tik pradinės, tačiau vaikų turi būti bent aštuoni.Salako miestelyje nuo Nepriklausybės pradžios mažėja gyventojų, o tai reiškia ir mokinių. Dar nuo XVIII amžiaus veikusi mokykla, šiais metais užvėrė duris. Nesusirinko pakankamai moksleivių net pradinėms klasėms, o žvelgiant į ateitį daugiau vaikų nenusimato.Nuo šio rugsėjo septynmečiai turės sėstis į autobusą, vežantį juos į už beveik trisdešimties kilometrų esančią mokyklą Zarasuose. Ir taip kas rytą.Mokyklos uždarymas paveikia visą bendruomenę. Kai miestely yra vaikų, tuomet daugiau gyvybės, daugiau klegėjimo. Vaikams išvažiavus, kai kurie mokytojai turi išeiti į priešankstinę pensiją, kiti - važinėti į didesnius miestus. O mokantis kitur, silpnėja ir tarpusavio saitai.Su šia realybe Salako gyventojai susitaikė. Tačiau juos stipriai paveikė biurokratija ir neatsižvelgimas į regiono žmogų.Autorė Teresė Bernatonytė, redaktorė - Inga Janiulytė-TemporinArtūro Morozovo nuotrauka

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atleidimo iš pareigų. Apie savo atsistatydinimą ji pranešė vakar vėlai vakare.Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos pasiūlytiems Karo prievolės įstatymo pakeitimams dėl privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimo sistemos tobulinimo.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba sutiko perduoti aukštosios mokyklos valdomą valstybinės žemės sklypą Radviliškio rajone Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ gamyklos statybai.Kretinga skelbia kovą daugiabučių kiemuose, gatvėse ir stovėjimo aikštelėse paliktiems automobiliais, paženklintiems įvairiomis reklamomis. Nuo šiol tokie automobiliai bus apstatomi laikinomis tvoromis, o jas papuoš miesto moksleivių piešiniai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūros publikacijų apžvalga.Kokios lietuvių liaudies dainų temos, simboliai ir reikšmės?Kaip XX ir XXI amžiuje moterys ir translyčiai asmenys bandė surasti vietą tuo metu naujausiose meno ir medijų praktikose bei muzikos istorijoje?Kaip 100-mečio dainų šventei ruošiasi Nidos tautinių šokių grupė „Kalnapušė“?Utenos meno mokyklos muzikos skyrius švenčia savo 60 metų jubiliejų.Vilniuje, Saulės kapinėse, sarkogafo formos kenotafu įamžinta pirmosios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta.Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą paskirtos Rokiškio kultūros centrui, Kirtimų kultūros centrui Vilniuje ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centrui.Kiek dėmėsio kultūria skiriama Ukrainos atstatymo konferencijoje Berlyne?Ved. Marius Eidukonis

FM99 studijoje Senamiesčio pradinės mokyklos 1B klasės mokinukai! Kviečiame pasiklausyti jaunųjų alytiškių minčių apie kosmosą, pamokas ir atostogas!

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su šauniais antrokais iš Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su šauniais ketvirtokais apie laisvalaikio veiklas, pomėgius ir galimybes užsidirbti pirmuosius pinigėlius. Taip pat - apie atsakomybę būti vyresniu (-e) broliu ar sese, atsakomybes ir pareigas namuose.

Su Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos 2C klasės moksleiviais susitinkame radijo stotyje FM99. Vaikai ne tik domisi radijo darbo subtilumais, susipažįsta su radijo muziejaus eksponatais, užsuka į įrašų studiją, bet ir tiesioginiame eteryje dalijasi mintimis apie mokyklą, knygų skaitymą, matematiką bei popamokines veiklas ir būrelius.

Šiandien Vakarų pasaulio krikščionys pradeda Velykų tridienį. Jis prasideda Didžiuoju ketvirtadieniu. Tai yra susikaupimo laikas ir proga pakalbėti apie sekuliarėjančio pasaulio vertybes mokyklose.LRT RADIJUJE vieši Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filialo vadovas, Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė bei Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kovo 8 dieną 90-ies metų jubiliejų švenčia vadinamosios Niujorko mokyklos mohikanas kompozitorius Christianas Wolffas. Kas buvo ši abstrakčiojo meno mokykla, veikusi Niujorke praėjusio amžiaus 6-ąjame dešimtmetyje ir geriausiai pažįstama iš Johno Cage‘o ir Mortono Feldmano? O taip, kas buvo, kas tebėra įtakingasis ponas Wolffas?Ved. Domantas Razauskas

„Ar tu dar žmogus? Ar tu tik mažas statistinis skaičius biurokratų sąrašuose?“ - tokį klausimą kelia Alytaus rajono Raitininkų seniūnijos gyventojai, kurie Kovo 11 d. renkasi diskutuoti apie gyvenimo kokybę regione. Mokyklos, darželiai, pašto skyriai, ambulatorijos – uždarytos, vietos ugniagesiai dirba apverktinomis sąlygomis. Taigi – kiek būtiniausių paslaugų Lietuvos regionuose gaunate Jūs? Ar Lietuva dar išvis turi kokią nors regionų politiką?Ar „Regitra“ vairavimo egzamino neišlaikusiam žmogui turėtų sudaryti sąlygas egzaminą perlaikyti po savaitės? Tai siūlo į LRT GIRDI kreipusis vilnietė Sigita Kamandulienė, jau daugiau kaip metus neišlaikanti egzamino, nes kartais galimybės perlaikyti tą egzaminą jai tenka laukti ir kelis mėnesius.Į LRT TELEVIZIJĄ grįžta projektas „Aš esu muzika“. Šeštadienio vakarais žymiausi atlikėjai varžysis, išbandydami įvairius muzikos žanrus.Lieka metai, kai telefono numeryje esantį skaičių 8-ni reikia pakeisti į 0 arba +370. Kaip visus numerius pakeisti per keletą minučių?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA šiemet švenčia savo 25-etį. Apie tai pasakoja AGATA tarybos pirmininkas, LRT KLASIKA kolega Domantas Razauskas.Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet apdovanota ir lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė, kuri vieši studijoje.66-osios „Gramy“ apdovanojimų ceremonijos apžvalgą pristato Ieva Buinevičiūtė: muzika vizualinėms medijos užima vis svarbesnį vaidmenį, pop dievaičiai atsiima svarbiausius apdovanojimus, o „Barbenheimerio“ reiškinys nenuslopsta ir diktuoja tendencijas muzikos, mados ir visuose pop kultūros pasaulio dalyse.„Man palikti didžiąją operos sceną buvo visai nesunku“, – juokdamasi sako solistė, mecosopranas Aušra Stasiūnaitė. 26-erius metus dainavusi operos teatre, užaugusi operos solisto Jono Stasiūno šeimoje, Aušra Stasiūnaitė teigia, jog gėlės ir aplodismentai scenoje niekada nebuvo labiausiai ją džiuginę dalykai. Apie kuklumą gyvenime ir išraišką scenoje – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Į LRT Girdi kreipėsi dalis būsimų pirmokų tėvų, kurie skundžiasi, kad Anykščiuose Antano Vienuolio progimnazijoje klasės formuojamos neskaiidriai ir pasiturinčių tėvų vaikai patenka pas norimą mokytoją. Mokyklos vadovybė neigia kurianti elitinę klasę, tačiau pripažįsta, kad keis priėmimo į mokyklą tvarką.Kokia padėtis Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusija po to, kai savaitgalį Rusijoje kilo ir netrukus buvo numalšintas grupuotės „Wagner“ sukeltas maištas?Degalų kainos Lietuvoje kyla jau antrą savaitę iš eilės. Kodėl ir kokios prognozės vasarai?Aktualus klausimas. Ši – paskutinė savaitė, kai dar galima apsispręsti ir pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Ką ketinate daryti su antrąja pensijų pakopa – trauktis ar kaupti?„Verslo laike“ – kodėl Lietuva perka Kinijoje pagamintą įrangą, norėdama atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos?Reaguodama į neramumus Rusijoje Valstybės gynimo taryba nutarė stiprinti žvalgybos pajėgumus Rusijoje ir Baltarusijoje bei greičiau suderinti valstybės sienos priedangos planą, dėl kurio nesutaria pasieniečiai ir kariuomenė. Kodėl priimti tokie sprendimai ir ar jei pakankami?Seimas po pateikimo pritarė saugomų teritorijų įstatymo projektui, kuriame taip pat numatytas Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo pakeitimas. Oficialiuose aplinkos ir kultūros ministrų pranešimuose ir Trakų bendruomenei Vyriausybės teiktuose atsakymuose buvo žadėta, kad klausimą išsamiai apsvarstys iš specialistų sudaryta darbo grupė. Tačiau paaiškėjo, kad saugomų teritorijų pertvarką sprendusi darbo grupė klausimo dėl Trakų net nesvarstė. Visuomenininkai sako, kad specialistams šio klausimo svarstyti neleista, nes Valstybinė kultūros paveldo komisija jau yra išsakiusi nuomonę, kad kultūros pAveldu negali rūpintis aplinkos ministerija. Esą baiminantis, kad specialistų išvados bus neigiamos, Trakų istorinio nacionalinio parko klausimą sprendė politikai, nors visų kitų parkų pertvarką svarstė iš specialistų sudaryta darbo grupė.Ved. Edvardas Kubilius

Vėl tie patys #153 apie mamų dieną, baikerių paradą ir santykius nuo mokyklos su M. Bartuševičiumi by Negyvas Eteris

Lietuvoje daugėja eismų įvykių ir sužeistųjų juose, tačiau mažėja žuvusiųjų. Pirminiais duomenimis, pernai žuvo 120 žmonių, 2021 m – 147.Socialiniuose tinkluose svarstoma, kad skiepai nuo COVID-19 nusilpnina imunitetą ir dėl to šį sezoną žmonės daugiau ir sunkiau serga virusinėmis ir kitomis ligomis. Kaip vertinti tokius svarstymus? Ar jie gali būti panaudojami propagandai?Higienos instituto preliminarūs duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje nusižudė 504 žmonės. Tai 60 mažiau nei 2021 metais.Europos Parlamento vadovė dėl vadinamojo Katargeito pradėjo skubią procedūrą dėl dviejų europarlamentarų neliečiamybės panaikinimo.Baigiantis metams, vienus aplankė Kalėdų senelis, kitus - blakės. Bet nebūtų galima sakyti, kad blakės neneša dovanų. Vilniaus Verkių neįgalių vaikų mokyklos bendrabutį du kartus per metus aplankiusios ir nesėkmingai naikintos blakės galiausiai atnešė Vilniaus valdžios pažadus, kad mokykla įtraukta į prioritetinius renovuojamų objektų sąrašus. Mokyklos bendrabutis, kurį higienos centro specialistai pavadino blakių rojumi, remonto nematęs nuo gilaus sovietmečio – 1969-ųjų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ketvirtos kartos lietuvė iš Argentinos. Caterina Reissenveber šiuo metu gyvena, dirba ir mokosi Kaune. Pokalbis, kodėl ji viena, be šeimos, nusprendė atvykti į Lietuvą iš Argentinos.Lietuvos kultūros tarybos atliktas tyrimas parodė, kad dvigubai daugiau vyrų nei moterų į rankas gauna didesnį nei 1200 eurų atlyginimą į rankas. Apie to priežastis pokablis su tyrėjomis.Kiek moksleiviams tenka keliauti nuo namų iki mokyklos? Diskusija apie atstumą nuo namų iki mokyklos.Iniciatyva seneliams. Idėja kolekcionuoti senelių patarimus ir juos sudėti į vieną knygą. Pokalbis su iniciatyvos autoriumi Benediktu Žemaičiu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Tuzino laidoje pokalbis su vienu jauniausių mokyklos direktorių Lietuvoje, istorijos mokytoju Linu Janulioniu. Šiuo metu Linas yra Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vadovas, savo mokytojo karjerą pradėjęs 22 metų nedidelių Lietuvos miestelių mokyklose.Nors direktorius teigia, jog amžius proveržiui nėra pagrindinis veiksnys, pripažįsta, kad artimiausius kelis metus švietimo sistemos laukia dideli iššūkiai. Pokalbis apie jauno žmogaus santykį su mokiniais, vaidmenį švietimo sistemoje ir tai, kokiems mokiniams gyvenime sekasi labiausiai.Ved. Ignas Klėjus

Trečiadienį (gegužės 11 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie Maskvos statytinių pareiškimus dėl Chersono srities, Europą sužavėjusią Moniką Liu ir Euroviziją, nerimstančias audras Lietuvos ortodoksų bažnyčioje ir mokyklas-blogiukes. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/sRs0-PTG-58 Šiandien #TiekŽinių

Aktualijas iš Rumunijos aptariame su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Erika Fantanar.Sausio 4 d. minima pasaulinė Brailio diena. Taigi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu Vytautu Gendvilu ir kalbamės apie Brailio rašto svarbą ir reikšmę neregiams.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Lietuvoje daugiausiai žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tokių mirčių skaičius per pandeminius 2021 m. dar išaugo. Kodėl taip yra ir kokių priemonių imtis? Atsakymų ieškome su LSMU Kauno klinikų gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos rinkoje fiksuojant didelius kiekius dešrų, kuriose vietoj mėsos naudojami pakaitalai, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad suklastota produkcija į mūsų šalį iš Ukrainos nepatenka.Tačiau vartotojai raginami ne tik atidžiai skaityti etiketes, bet ir reikalauti raštiško įrodymo, kad produkcija pagaminta laikantis reikalavimų. Kokiomis dešromis prekiaujama ir kaip išsirinkti kokybišką mėsos produktą, sostinės turgavietėse domėjosi Daumantas Butkus.Kur bus galima pasiskiepyti nuo COVID–19 uždarius didžiuosiusvakcinacijos centrus? Vilniuje „Litexpo“ vakcinacijos centras bus uždarytas nuo sausio vidurio, skiepijimas perkeliamas į poliklinikas. Analogiškas centras Kauno ledo rūmuose dar veiks iki sausio 24 d., vėliau čia gyventojai nebus skiepijami nuo COVID–19.Tuo metu Nacionalinis kraujo centras pradėjo akciją – gyventojų skiepijimą didžiuosiuose prekybos centruose. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Patvirtinti nauji periodinių leidinių prenumeratų pristatymo kaimo vietovių gyventojams paslaugos tarifai. Priklausomai nuo leidinio svorio, jie bus vidutiniškai iki 75 proc. mažesni už šiuo metu galiojančius tarifus. Pastebima, kad kiekvienais metais pristatomų periodinių leidinių – laikraščių bei žurnalų – skaičius kaimo vietovėse nuolatos mažėja. Tai mažina ir nepriklausomos informacijos sklaidą. Ar nauji tarifai paskatins žmones daugiau užsisakyti laikraščių bei žurnalų? Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė.Nemažai stambių įmonių neturi vadovų. Kodėl? Kaip jų ieškoma?Trūksta kasininkų bei vairuotojų. Išsamiau Irma Janauskaitė.Studijoje Kultūros ministras Simonas Kairys.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Savaitės komentaras. Kodėl mėgstame kritikuoti kitus? Autorius – žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Darius Matas