Podcasts about mokyklos

Ką reiškia būti kalnų gydytoja? Kastė Mateikaitė-Pipirienė būtent tą ir darė – gelbėjo kalnų keliautojus, o dabar užsiima šviečiamąją veikla, konsultuoja traukiančiuosius į kalnus.Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie 250 eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. „Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.Klimato kaitos rubrika. Ar šiais, greitos mados, laikais dar kažkas taiso suplyšusius drabužius? Kodėl vertėtų tą daryti? Apie tai pokalbis su drabužių taisymo dirbtuves vedančia Guoste Mickevičiūte.Į Pakruojo rajono Balsių pagrindinę mokyklą mokiniai yra atvežami iš tolimiausių kaimelių ir šiuo metu mokykla turi 133 ugdytinius kartu su darželio vaikais. Mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė sako, kad kaimo mokyklas renkasi žmonės, ieškantys mažos bendruomenės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kelininkai pradeda žiemos sezoną, kuriame yra ir naujovių. Gyventojai gali realiuoju laiku stebėti kiekvieną kelininkų mašiną, toliau diegiami IT sprendimai padeda geriau prižiūrėti kelius ir sutaupyti druskos, vairuotojai apie kliūtis keliuose galės pranešti naudodami „Waze“ programėlę.Kodėl žmonėms reikia įvairių kūrybinių dirbtuvių, edukacijų? Tai pasakoja patyrusi kūrybinių dirbtuvių organizatorė Agnė Motiejūnaitė.Mokyklos turėtų leisti mergaitėms dėvėti ne tik uniformos sijoną, bet ir kelnes, konstatuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tuo metu tyrimai rodo, kad patyčias patiria kas ketvirtas vaikas, daugiausia tyčiojamasi dėl tapatybės – seksualinės orientacijos, išvaizdos detalių. Psichologai pastebi, kad suaugusieji dažnai nepripažįsta paauglių tapatybės ir bando primesti savo suvokimą, dėl to vaikai patiria rimtų sunkumų. Kodėl suaugusieji yra linkę nepripažinti paauglio tokio, koks jis yra, ir bando įbrukti jiems priimtinas normas?Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas”. Pasak festivalio rengėjų, Lietuvos mėgėjų teatrų lygis auga.Ved. Edvardas Kubilius

Švietimo ir mokslo ministerija vykdo švietimo įstaigų tinklų pertvarką. Pagal šiuos pertvarkos reglamentus, mokykloje turi mokytis bent šešiasdešimt vaikų, jungtinės klasės galimos tik pradinės, tačiau vaikų turi būti bent aštuoni.Salako miestelyje nuo Nepriklausybės pradžios mažėja gyventojų, o tai reiškia ir mokinių. Dar nuo XVIII amžiaus veikusi mokykla, šiais metais užvėrė duris. Nesusirinko pakankamai moksleivių net pradinėms klasėms, o žvelgiant į ateitį daugiau vaikų nenusimato.Nuo šio rugsėjo septynmečiai turės sėstis į autobusą, vežantį juos į už beveik trisdešimties kilometrų esančią mokyklą Zarasuose. Ir taip kas rytą.Mokyklos uždarymas paveikia visą bendruomenę. Kai miestely yra vaikų, tuomet daugiau gyvybės, daugiau klegėjimo. Vaikams išvažiavus, kai kurie mokytojai turi išeiti į priešankstinę pensiją, kiti - važinėti į didesnius miestus. O mokantis kitur, silpnėja ir tarpusavio saitai.Su šia realybe Salako gyventojai susitaikė. Tačiau juos stipriai paveikė biurokratija ir neatsižvelgimas į regiono žmogų.Autorė Teresė Bernatonytė, redaktorė - Inga Janiulytė-TemporinArtūro Morozovo nuotrauka

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atleidimo iš pareigų. Apie savo atsistatydinimą ji pranešė vakar vėlai vakare.Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos pasiūlytiems Karo prievolės įstatymo pakeitimams dėl privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimo sistemos tobulinimo.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba sutiko perduoti aukštosios mokyklos valdomą valstybinės žemės sklypą Radviliškio rajone Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ gamyklos statybai.Kretinga skelbia kovą daugiabučių kiemuose, gatvėse ir stovėjimo aikštelėse paliktiems automobiliais, paženklintiems įvairiomis reklamomis. Nuo šiol tokie automobiliai bus apstatomi laikinomis tvoromis, o jas papuoš miesto moksleivių piešiniai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūros publikacijų apžvalga.Kokios lietuvių liaudies dainų temos, simboliai ir reikšmės?Kaip XX ir XXI amžiuje moterys ir translyčiai asmenys bandė surasti vietą tuo metu naujausiose meno ir medijų praktikose bei muzikos istorijoje?Kaip 100-mečio dainų šventei ruošiasi Nidos tautinių šokių grupė „Kalnapušė“?Utenos meno mokyklos muzikos skyrius švenčia savo 60 metų jubiliejų.Vilniuje, Saulės kapinėse, sarkogafo formos kenotafu įamžinta pirmosios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta.Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą paskirtos Rokiškio kultūros centrui, Kirtimų kultūros centrui Vilniuje ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centrui.Kiek dėmėsio kultūria skiriama Ukrainos atstatymo konferencijoje Berlyne?Ved. Marius Eidukonis

FM99 studijoje Senamiesčio pradinės mokyklos 1B klasės mokinukai! Kviečiame pasiklausyti jaunųjų alytiškių minčių apie kosmosą, pamokas ir atostogas!

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su šauniais antrokais iš Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su šauniais ketvirtokais apie laisvalaikio veiklas, pomėgius ir galimybes užsidirbti pirmuosius pinigėlius. Taip pat - apie atsakomybę būti vyresniu (-e) broliu ar sese, atsakomybes ir pareigas namuose.

Su Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos 2C klasės moksleiviais susitinkame radijo stotyje FM99. Vaikai ne tik domisi radijo darbo subtilumais, susipažįsta su radijo muziejaus eksponatais, užsuka į įrašų studiją, bet ir tiesioginiame eteryje dalijasi mintimis apie mokyklą, knygų skaitymą, matematiką bei popamokines veiklas ir būrelius.

Šiandien Vakarų pasaulio krikščionys pradeda Velykų tridienį. Jis prasideda Didžiuoju ketvirtadieniu. Tai yra susikaupimo laikas ir proga pakalbėti apie sekuliarėjančio pasaulio vertybes mokyklose.LRT RADIJUJE vieši Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filialo vadovas, Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė bei Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kovo 8 dieną 90-ies metų jubiliejų švenčia vadinamosios Niujorko mokyklos mohikanas kompozitorius Christianas Wolffas. Kas buvo ši abstrakčiojo meno mokykla, veikusi Niujorke praėjusio amžiaus 6-ąjame dešimtmetyje ir geriausiai pažįstama iš Johno Cage‘o ir Mortono Feldmano? O taip, kas buvo, kas tebėra įtakingasis ponas Wolffas?Ved. Domantas Razauskas

„Ar tu dar žmogus? Ar tu tik mažas statistinis skaičius biurokratų sąrašuose?“ - tokį klausimą kelia Alytaus rajono Raitininkų seniūnijos gyventojai, kurie Kovo 11 d. renkasi diskutuoti apie gyvenimo kokybę regione. Mokyklos, darželiai, pašto skyriai, ambulatorijos – uždarytos, vietos ugniagesiai dirba apverktinomis sąlygomis. Taigi – kiek būtiniausių paslaugų Lietuvos regionuose gaunate Jūs? Ar Lietuva dar išvis turi kokią nors regionų politiką?Ar „Regitra“ vairavimo egzamino neišlaikusiam žmogui turėtų sudaryti sąlygas egzaminą perlaikyti po savaitės? Tai siūlo į LRT GIRDI kreipusis vilnietė Sigita Kamandulienė, jau daugiau kaip metus neišlaikanti egzamino, nes kartais galimybės perlaikyti tą egzaminą jai tenka laukti ir kelis mėnesius.Į LRT TELEVIZIJĄ grįžta projektas „Aš esu muzika“. Šeštadienio vakarais žymiausi atlikėjai varžysis, išbandydami įvairius muzikos žanrus.Lieka metai, kai telefono numeryje esantį skaičių 8-ni reikia pakeisti į 0 arba +370. Kaip visus numerius pakeisti per keletą minučių?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA šiemet švenčia savo 25-etį. Apie tai pasakoja AGATA tarybos pirmininkas, LRT KLASIKA kolega Domantas Razauskas.Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet apdovanota ir lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė, kuri vieši studijoje.66-osios „Gramy“ apdovanojimų ceremonijos apžvalgą pristato Ieva Buinevičiūtė: muzika vizualinėms medijos užima vis svarbesnį vaidmenį, pop dievaičiai atsiima svarbiausius apdovanojimus, o „Barbenheimerio“ reiškinys nenuslopsta ir diktuoja tendencijas muzikos, mados ir visuose pop kultūros pasaulio dalyse.„Man palikti didžiąją operos sceną buvo visai nesunku“, – juokdamasi sako solistė, mecosopranas Aušra Stasiūnaitė. 26-erius metus dainavusi operos teatre, užaugusi operos solisto Jono Stasiūno šeimoje, Aušra Stasiūnaitė teigia, jog gėlės ir aplodismentai scenoje niekada nebuvo labiausiai ją džiuginę dalykai. Apie kuklumą gyvenime ir išraišką scenoje – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kas įkvėpė Veroniką Čičinskaitę-Golovanovą sukurtį džiazo albumą vaikams „Dramblio džiazas“?Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Įspūdingas aktorystės diapazonas ir įtaiga – už tai įvertinta aktorė Rasa Samuolytė.Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjui doc. Žydrūnui Mirinavičiui su alumnės Patricijos Vytytės pagalba pavyko atrasti 1974-ųjų Kazio Morkūno vitražą „Trys mūzos“. Kiek svarbus šis radinys ir ar gali jis būti prieinamas pamatyti platesnei visuomenei?Kuo ypatingas Lonnie Johnsono muzikinis palikimas?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė, iliustratorė Eglė Narbutaitė.Ved. Marius Eidukonis

Švietimo mokslo ir sporto ministras buvo beužsimojęs padaryti tai, ko per 33-ejus Nepriklausomybės metus nedrįso nė vienas ligšiolinis ministras - inicijuoti sprendimą uždaryti mokyklas dėstomąja rusų kalba. Tiesa, tiek dalies Ministrų kabineto, tiek dalies Lietuvos rusakalbės visuomenės reakcija į ministro iš karto po Naujųjų metų iškeltą idėja nebuvo vienareikšmė. O ir bent jau Vilnijos krašto lenkų bendruomenė ėmė nuogąstauti, girdi, uždarius mokyklas dėstomąja rusų kalba, ilgainiui gali būti uždarytos ir lenkiškos mokyklos.Tiesa, su kaimynine Lenkija, kuri yra Europos Sąjungos narė, o lenkų kalba yra viena oficialių ES kalbų, yra pasirašytas tautinių mažumų mokyklų išlaikymo susitarimas.Su Rusija niekada tokio susitarimo nebuvo. Mokyklos dėstomąja rusų kalba yra sovietinis reliktas. Šių mokyklų apsisprendė atsisakyti ir kaimyninės Latvija bei Estija. Šiuo metu iš 60-ies savivaldybių rusiškos mokyklos likusios tik aštuoniose: Vilniaus, Klaipėdos, Vilniaus rajono, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Visagino bei Kauno. Pernai rusakalbės mokyklos atsisakė Šiaulių miestas.Iš tiesų dar 52 savivaldybės, kuriose buvo mažiausiai po vieną mokyklą dėstomąja rusų kalba, jų jau senokai atsisakė. Ir tai padarė ramiai.Vilnius, tiesa, ano tūkstantmečio gale šitai irgi bandė, bet tai neapsiėjo be skandalų, skundų Rusijos ambasadoriui Lietuvoje, rusakalbių mokyklų bendruomenių protestų, o ir turto gadinimo.Šiuo metu iš 357 812 mūsų šalies moksleivių 18 590 mokosi dėstomąja rusų kalba, 12 061 - lenkų kalba, dar 392 - baltarusių. Visi jie yra valstybės ar savivaldybių mokyklų mokiniai.Anglų, prancūzų bei kitomis kalbomis paprastai dėstoma privačiose tarptautinėse mokyklose.Jei pažvelgtume, kaip sekasi rusakalbių gimnazijų mokyklų abiturientams, tai pamatytume nedžiuginantį vaizdą. Apie pusėje visų šalies gimnazijų dėstomąja rusų kalba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (VBE) 2023 m. laikė tik nuo 18,2 iki bemaž pusės visų abiturientų. Panaši, beje, ir ankstesnių metų šio egzamino pasirinkimo rusakalbėse mokyklose statistika. Vienintelėje Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros VBE laikė absoliuti dauguma – 95,2 proc. visų pernai metų laidos abiturientų. Tiesa, 13,3 proc. jų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.Beje, nors valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tarp rusakalbių mokyklų abiturientų nėra itin populiarus, išlaikymo procentas taip pat žemas. Apie penktadalyje mokyklų dėstomąja rusų kalba valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino neišlaikė nuo 20 proc. iki 42,6 proc. visų laikiusiųjų.Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra būtinas norint įstoti ir studijuoti visose Lietuvos aukštosiose mokyklose – universitetuose bei kolegijose; nesvarbu, ar norima studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ar nefinansuojamoje.O ir nemokant ar prastai mokant valstybinę kalbą yra sudėtinga integruotis į visuomenę.Kas stabdė politikų ryžtą anksčiau kelti rusakalbių mokyklų integracijos klausimą? Kaip pavyko savivaldybėms, kurios jau nebeturi rusiškų mokyklų, jų atsisakyti be skandalų? Bei kodėl Lietuvos mokyklose dėstomąja rusų kalba besimokanti ir jau Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi bei auganti kalba prastai išmoksta lietuvių kalbą arba net nedrįsta laikyti šio egzamino?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Dovilė Kaminskė bei buvęs rusakalbės mokyklos direktorius, Panevėžio miesto tarybos narys Petras Luomanas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių nebėra tik nacionalinė bėda, ji peržengia nacionalinio saugumo slenkstį. Anot patarėjo, prezidentas svarsto galimybę aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką net Valstybės gynimo taryboje.Vilniaus Žaros gimnazijos tėvai sako, kad patiekalus už 10 centų žadėjusi ir maitinimo konkursą laimėjusi įmonė savotiškai apmokestino įėjimą į mokyklos valgyklą. Į ją patekti galima tik iš anksto įsigijus taloną už 3 eurus, vyresnių klasių mokiniams jis kainuoja tris eurus ir 50 centų. Vargingiau gyvenantys vaikai iš viso neturi galimybės rinktis pigesnio patiekalo pietų metu, nes pietų kaina viena – tiek, kiek kainuoja talonas. Mokyklos direktorė pripažįsta, kad talonų neįperkantys vaikai pietų metu į mokyklos valgyklą iš viso neįleidžiami, jie valgyti gali ateiti po pamokų ir pavalgyti už turimą pinigų sumą.Lietuvos bankas siūlo investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.Europos Sąjunga (valstybės narės ir bendrijos valdymo institucijos kartu) skyrė didžiausią pasaulyje sumą Ukrainai paremti. Ji siekia 85 milijardus eurų.Iki kokios ribos Estija pasirengusi atsikratyti okupacinius metus žymėjusių įamžinimo ženklų? Pavyzdžiui neseniai Talino pakraštyje nugriautas sovietinis paminklas, žymėjęs vietą, kurioje 1941 metais tūkstančiai sostinės gyventojų buvo priversti kasti prieštankinius griovius, kad sustabdytų artėjančias nacistinės Vokietijos pajėgas.Prasideda Nobelio premijų paskelbimo savaitė. Šiandien Stokholme paaiškės, kam atitenka šių metų Medicinos ir fiziologijos premija.Ved. Madona Lučkaitė

Į LRT Girdi kreipėsi dalis būsimų pirmokų tėvų, kurie skundžiasi, kad Anykščiuose Antano Vienuolio progimnazijoje klasės formuojamos neskaiidriai ir pasiturinčių tėvų vaikai patenka pas norimą mokytoją. Mokyklos vadovybė neigia kurianti elitinę klasę, tačiau pripažįsta, kad keis priėmimo į mokyklą tvarką.Kokia padėtis Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusija po to, kai savaitgalį Rusijoje kilo ir netrukus buvo numalšintas grupuotės „Wagner“ sukeltas maištas?Degalų kainos Lietuvoje kyla jau antrą savaitę iš eilės. Kodėl ir kokios prognozės vasarai?Aktualus klausimas. Ši – paskutinė savaitė, kai dar galima apsispręsti ir pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Ką ketinate daryti su antrąja pensijų pakopa – trauktis ar kaupti?„Verslo laike“ – kodėl Lietuva perka Kinijoje pagamintą įrangą, norėdama atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos?Reaguodama į neramumus Rusijoje Valstybės gynimo taryba nutarė stiprinti žvalgybos pajėgumus Rusijoje ir Baltarusijoje bei greičiau suderinti valstybės sienos priedangos planą, dėl kurio nesutaria pasieniečiai ir kariuomenė. Kodėl priimti tokie sprendimai ir ar jei pakankami?Seimas po pateikimo pritarė saugomų teritorijų įstatymo projektui, kuriame taip pat numatytas Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo pakeitimas. Oficialiuose aplinkos ir kultūros ministrų pranešimuose ir Trakų bendruomenei Vyriausybės teiktuose atsakymuose buvo žadėta, kad klausimą išsamiai apsvarstys iš specialistų sudaryta darbo grupė. Tačiau paaiškėjo, kad saugomų teritorijų pertvarką sprendusi darbo grupė klausimo dėl Trakų net nesvarstė. Visuomenininkai sako, kad specialistams šio klausimo svarstyti neleista, nes Valstybinė kultūros paveldo komisija jau yra išsakiusi nuomonę, kad kultūros pAveldu negali rūpintis aplinkos ministerija. Esą baiminantis, kad specialistų išvados bus neigiamos, Trakų istorinio nacionalinio parko klausimą sprendė politikai, nors visų kitų parkų pertvarką svarstė iš specialistų sudaryta darbo grupė.Ved. Edvardas Kubilius

Vėl tie patys #153 apie mamų dieną, baikerių paradą ir santykius nuo mokyklos su M. Bartuševičiumi by Negyvas Eteris

Pokalbis su mokykloje dirbančia psichologe Jurgita Čečėtiene ir gimnaziste, AJC žurnalistų kursų nare Taja Tamkevičiūte apie tai, kiek mokyklos yra vaiko gyvenime, kokios svarbiausios aktualijos vaikams ir paaugliams, kas labiausiai rūpi, skauda ar džiugina.

Tęsiame temą apie smurtą Volungės progimnazijoje, kuomet nukentėjo 13-metis. Aiškina mokyklos direktorė Rimvyda Ališauskienė.

Lietuvoje daugėja eismų įvykių ir sužeistųjų juose, tačiau mažėja žuvusiųjų. Pirminiais duomenimis, pernai žuvo 120 žmonių, 2021 m – 147.Socialiniuose tinkluose svarstoma, kad skiepai nuo COVID-19 nusilpnina imunitetą ir dėl to šį sezoną žmonės daugiau ir sunkiau serga virusinėmis ir kitomis ligomis. Kaip vertinti tokius svarstymus? Ar jie gali būti panaudojami propagandai?Higienos instituto preliminarūs duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje nusižudė 504 žmonės. Tai 60 mažiau nei 2021 metais.Europos Parlamento vadovė dėl vadinamojo Katargeito pradėjo skubią procedūrą dėl dviejų europarlamentarų neliečiamybės panaikinimo.Baigiantis metams, vienus aplankė Kalėdų senelis, kitus - blakės. Bet nebūtų galima sakyti, kad blakės neneša dovanų. Vilniaus Verkių neįgalių vaikų mokyklos bendrabutį du kartus per metus aplankiusios ir nesėkmingai naikintos blakės galiausiai atnešė Vilniaus valdžios pažadus, kad mokykla įtraukta į prioritetinius renovuojamų objektų sąrašus. Mokyklos bendrabutis, kurį higienos centro specialistai pavadino blakių rojumi, remonto nematęs nuo gilaus sovietmečio – 1969-ųjų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Švietime laukiama revoliucijos. Siūloma, kad ketvirtokams, aštuntokams ir dešimtokams pasiekimų patikrinimai taptų privalomi. Jei dešimtokas neperžengs numatytos kartelės, negalės mokytis vienuoliktoje klasėje.Ekspertai perspėja – tokia tvarka labiausiai smogtų socialiai pažeidžiamiems vaikams. Jie paprasčiausiai būtų nukreipiami į profesines mokyklas.Apie siūlomą reformą „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, švietimo ekspertė Unė Kaunaitė, Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė, Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Ketvirtos kartos lietuvė iš Argentinos. Caterina Reissenveber šiuo metu gyvena, dirba ir mokosi Kaune. Pokalbis, kodėl ji viena, be šeimos, nusprendė atvykti į Lietuvą iš Argentinos.Lietuvos kultūros tarybos atliktas tyrimas parodė, kad dvigubai daugiau vyrų nei moterų į rankas gauna didesnį nei 1200 eurų atlyginimą į rankas. Apie to priežastis pokablis su tyrėjomis.Kiek moksleiviams tenka keliauti nuo namų iki mokyklos? Diskusija apie atstumą nuo namų iki mokyklos.Iniciatyva seneliams. Idėja kolekcionuoti senelių patarimus ir juos sudėti į vieną knygą. Pokalbis su iniciatyvos autoriumi Benediktu Žemaičiu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Švietimo ir mokslo ministerijai nurodžius pašalinti iš mokyklų rusų kalbos vadovėlius, kuriuose šalis agresorė vadinama demokratiška, keliauti patraukli, draugiška šalimi, kai kurios mokyklos nusprendė nepaisyti nurodymo, toliau naudotis vadovėliais, iškarpius iš jų prieštaringas vietas. Švietimo ir mokslo ministrė tokį veiksmą vadina saviveikla.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad didesnė parama už pirmą būstą jaunoms šeimoms tuštėjančių regionų problemos neišspręs.Naujus mokslo metus netrukus pradėsiantis Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenė šiais metais laukia ir pabėgėlių iš Ukrainos. Dalis vyresniųjų studentų savanoriškai padeda vertėjauti bei tapininkauti ukrainiečiams, kurie bando įsilieti į darbus bei studijas Lietuvoje.Kokią įtaką padarė šių metų pradžioje įsigaliojęs draudimas atlyginimus darbuotojams mokėti grynais pinigais? Darbo inspekcija sako, kad darbo ginčai dabar išsprendžiami paprasčiau, o Lietuvos bankas pastebi, kad jau 91-as procentas šalies gyventojų pinigus išsigryninti gali dešimties kilometrų atstumu. Vis dėlto, kai kurie regionų gyventojai banko korteles atiduoda kaimynams, kad šie pinigus išgrynintų važiuodami į miestą.Santaros klinikose – vienintelėse Baltijos regione – pradėta taikyti gydymo metodika, suteikianti viltį pasveikti nuo kraujo vėžio. Šio gydymo metu su vėžiu kovoja genetiškai pakeistos imuninės ląstelės.Ved. Paulius Šironas

Šiandien Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyksta tarptautinis seminaras „Writing the Soviet Baltic Queerstory: The Sources and Methods“. Jo tikslas - susipažinti su naujausiais tyrimais apie LGBTQ+ istoriją Baltijos šalyse sovietinės okupacijos metais ir inicijuoti tarptautines akademines diskusijas apie šios istorijos rašymo problemas, šaltinius ir metodus. Klausysimės pokalbių su seminaro sumanytoju, istoriku Tomu Vaiseta ir senimaro dalyve prof. Natalija Arlauskaite.Rotušės aikštėje Vilniuje vyko protestas prieš nacionalinių mokyklų uždarymą Baltarusijoje bei baltarusių teisės mokytis gimtąja kalba atėmimo. Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ir baltarusių diasporos surengtos akcijos metu dalyviai pasmerkė Baltarusijos institucijų veiksmus, kuriais uždaromos baltarusiškos, bet ir lietuviškos, lenkiškos, ukrainietiškos mokyklos, o vaikams primetamas „rusiškas pasaulis“. Karinos Metrikytės pasakojimas.Džiazas kaip kinematografinė improvizacija praeitą savaitę pasaulį palikusio kino formos revoliucionieriaus Jeano-Luco Godardo filmuose. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Į rubriką „Be kaukių“ pasikvietėte žmogų, kuris labai mėgsta kaukes“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė. Studijavusi aktorystę, anksti supratusi, kad šis kelias ne jai, išvykusi į Australiją, tuomet grįžusi į Lietuvą pašnekovė prisipažįsta – nieko už kūrybą gyvenime jai nėra svarbiau. Pokalbis su Sandra Bernotaite apie nebaisias gelmes ir netuščius paviršius – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Legenda byloja, kad 1922 metais ant apleisto Pelėdų dailininkas Justinas Vienožinskis kartu su kultūros ir politikos veikėju Stasiu Šilingu ir bendraminčiais naktį paslapčia pradėjo mūryti Kauno meno mokyklos pastato pamatus. O kaip buvo realybėje? Kodėl nepriklausomai valstybei taip skubiai reikėjo meno mokyklos? Apie mokyklos pradžią, jubiliejiniams metams skirtą tarptautinę konferenciją ir parodą - pokalbis su VDA Kauno fakulteto dekanu prof. Jonu Audėjaičiu.Nejaukiuose VRM rūmuose atidaryta didelė paroda „Nejauka“. Apie ką kalba šešiolika menininkų iš skirtingų šalių pasakoja parodos kuratoriai Artūras Mitinas, Monika Kornilova, Darius Jaruševičius.Rubrika „Ką man skaityti“ šį kartą skirta garsiausiai detektyvų rašytojai Agatai Kristi. Rašytojos gimimo dieną apie jos populiarumo fenomeną, darbštumą ir kūrybos paslaptis - pokalbis su literatūrologe Jūrate Čerškute.Kelionę po Kauno regiono miestelius tęsia Iniciatyva „PROmetėjas”. Spektakliais, edukacijomis ir menininkų rezidencijomis siekiama su šiuolaikiniu šokiu supažindinti kuo daugiau žmonių.Žurnalistas Edvardas Kubilius žinomas LRT radijo klausytojams iš esminius politikos, ekonomikos klausimus keliančių laidų kaip „Ryto garsai“, „10-12“, tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau pasiima mikrofona ir išsiruošia į keliones už Vilniaus. Laida „Už Vilniaus“ tapo viena klausomiausių, o nuo šio sezono atsirado dar viena laida LRT mediatekoje „Nepaprastai žmonės“. Apie Lietuvos miestus ir miestelius, čia gyvenančius žmones ir žurnalistiką - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Edvardu Kubiliumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas atidedamas trejiems metams – iki 2026 metų sausio.LRT radijas skelbė, kad 6-12 klasių rusų kalbos vadovėliuose moksleiviai kviečiami keliauti aplankyti okupuotą Krymą, o karą Ukrainoje tęsianti šalis pristatoma kaip demokratinė valstybė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, jog tokio turinio vadovėliai išimami iš apyvartos, o leidėjai įpareigojami peržiūrėti kitus savo leidžiamus vadovėlius.Lietuvoje verslus sukūrę ir čia gyvenantys Rusijos piliečiai baiminasi, kad jiems bus uždrausta čia turėti bendrovių akcijų. Idėjos autoriai Seime sako, kad bus taikomos išimtys.Šimtmetį švenčia Kauno meno mokykla, tarp kurios kūrėjų ir pedagogų – tokie garsūs menininkai kaip Justinas Vienožinskis, Adomas Galdikas ar Juozas Zikaras.Ved. Darius Matas

Lietuvoje kasmet uždaroma ne mažai kaimo mokyklų, o štai Anykščių r. antrą sezoną pradeda netradicinė, vienintelė tokia rajone, Šventosios upės mokykla. Kaip sako mokyklos atstovas Paulius Briedis, neretai galvojama, kad netradicinė mokykla labiau skirta žaidimams, tačiau patikina, kad dirba pagal bendrąsias ugdymo programas ir didesnį dėmesį skiria kiekvienam vaikui individualiai.Rubrikoje „Verslas kaime“ – Loretos ir Donato Abromavičių šeimos iš Žemaitijos istorija. Grįžę iš emigracijos apsigyveno Zarasų r. Buvęs miestietis Donatas užsiima ūkiu – augina ožkas ir avis, o buvusi kaimo gyventoja Loreta – verslu, gamina lietuviško skonio itališkus ledus: juodos duonos ir giros, medaus ir čiobrelių. Ledų gamybai naudojamus čiobrelius, mėtas, braškes ir avietes užsiaugina patys. Loreta sako, kad kol kas ji amatininkė, bet ateityje tikisi ledų gamybą išauginti iki nedidelio verslo.Ved. Kristina Toleikienė

Tuzino laidoje pokalbis su vienu jauniausių mokyklos direktorių Lietuvoje, istorijos mokytoju Linu Janulioniu. Šiuo metu Linas yra Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vadovas, savo mokytojo karjerą pradėjęs 22 metų nedidelių Lietuvos miestelių mokyklose.Nors direktorius teigia, jog amžius proveržiui nėra pagrindinis veiksnys, pripažįsta, kad artimiausius kelis metus švietimo sistemos laukia dideli iššūkiai. Pokalbis apie jauno žmogaus santykį su mokiniais, vaidmenį švietimo sistemoje ir tai, kokiems mokiniams gyvenime sekasi labiausiai.Ved. Ignas Klėjus

Abiturientų, turinčių teisę į nemokamas studijas aukštosiose mokyklose yra dviem tūkstančiais mažiau nei pernai. Tai paaiškėjo pasibaigus pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmajam etapui. Šiemet jaunuolių, turinčių teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas yra tik 13,3 tūkst. Beje, pernai buvo užimta net 99 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Tiesa, 23 proc. visų priimtųjų į kolegijas neatitiko minimalių priėmimo kriterijų, reikalingų studijuoti aukštosiose mokyklose. Šiemet prašymus studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose pateikė 25,4 tūkst. stojančiųjų. Bet net 4,3 tūkst. stojančiųjų neatitiko ne tik reikalavimų, reikalingų valstybės finansuojamai studijų vietai gauti, o ir neatitiko reikalavimo studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose.Kokias išeitis iš šios situacijos mato aukštųjų mokyklų atstovai? LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkiene, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kelionės, turizmas mums asocijuojasi pirmiausia su teigiamais dalykais: pabėgimas nuo kasdienės rutinos, pažinimo džiaugsmas, atradimo netikėtumai ir, žinoma, poilsio malonumas. Dar daugiau, turizmas atneša ekonominę naudą. Daugybė vairuotojų, padavėjų, suvenyrų pardavėjų, kambarinių ir be jokios abejonės gidų gauna darbo. Plėtojasi verslai, ekonomika kyla, gyvenimas gerėja. Tokios šalys kaip Graikija, Turkija, Tailandas ir net Slovakija savo ekonominius stebuklus sukūrė atsispirdamos nuo turizmo. Barselonos pavyzdys itin įkvepiantis: XX viduryje buvęs industrinis, dideliu nusikalstamumu pasižymėjęs miestas (toks truputį mūsų Panevėžys) sėkmingos viešųjų ryšių kampanijos ir investicijų dėka tapo hipsterinio turizmo viena iš sostinių. Tad sunku patikėti, jog turizmo industrija gali būti lygiai taip pat naikinanti, kaip ir kurianti.Bet gali. Pavyzdys – Venecija, kur turistų srautai tokie dideli, jog gatvėse praeiti tiesiog nebeįmanoma. Vietiniams būtinos maisto ar buitinių reikmenų parduotuvės tampa stikliukų, magnetukų ir kitų šaldytuvą puošiančių niekučių pardavimo vietomis, nes tai daug pelningiau. Kavinės, restoranai persiorientuoja į turistus. O ko turistai tikisi Italijoje – picos. Tad ir siūlykime brangią prastą picą. Vis tiek pirks ir niekada negrįš. O kur valgyti vietiniams? Mokyklos tampa viešbučiais. Butų kainos auga, nes nuomoti nakčiai per AirBnB labiau apsimoka nei nuomoti mėnesiui. Mieste tampa nebeįmanoma gyventi ir gyventojai jį palieka (penkiasdešimtaisiais gyveno 175.000, o pernai fiksuota 50.000 gyventojų). Venecija tampa kažkuo panašiu į Rumšiškes. Ir tokių pavyzdžių apstu. Tad šįkart su tvarumo specialiste Guoda Lomanaite kalbamės apie tai, koks galėtų ir turėtų būti tvarus keliavimas, kuris kreipia dėmesį ne tik į paties turisto poreikius ir norus, tačiau ir į vietinių bendruomenių interesus.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Kijivo Ekonomikos mokyklos prezidentas Timofėjus Mylovanovas sako, kad viena karo diena Ukrainai kainuoja iki 1 milijardo eurų. Pasak buvusio ekonomikos ministro, jau dabar šaliai atstatyti reikia apie 600 mlrd. eurų. ir tam turi būti panaudoti įšaldyti Rusijos oligarchų turtai. Profesorius sako, kad ukrainiečiai nesupras, jeigu bus nepakviesti prisijungti prie ES.Ved. Deividas Jursevičius

Trečiadienį (gegužės 11 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie Maskvos statytinių pareiškimus dėl Chersono srities, Europą sužavėjusią Moniką Liu ir Euroviziją, nerimstančias audras Lietuvos ortodoksų bažnyčioje ir mokyklas-blogiukes. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/sRs0-PTG-58 Šiandien #TiekŽinių

Kaip studentų iš Ukrainos integracijai pasiruošusios Lietuvos aukštosios meno mokyklos? Pokalbis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Rima Rimšaite ir Vilniaus dailės akademijos Komunikacijos skyriaus vadovu Tomu Šileika.Ukrainiečių kalbos vertėjų poreikis pastaruoju metu smarkiai išaugo visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Apie tai, kokio dėmesio iki šiol sulaukdavo ukrainiečių kalbos mokymas, domėjosi Agnė Šimkūnaitė.Pianistės Rūtos Mikelaitytės-Kašubienės gyvenimas jau ketverius metus susietas su Ukraina, per tą laiką užsimezgė glaudūs ryšiai su ukrainiečiais muzikais. Šiandien ji su šeima – dviem dukrom pianistėmis, Lietuvoje. Išgirsime Rūtos mintis apie laiką, praleistą Kyjive. Muzikę kalbino Fausta Savickaitė.9-ajame dešimtmetyje įvykęs Libano karas, jame kariavusio kareivio sapnuose ieškomi prisiminimai, haliucinacijos ir ambientas. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Ari Folmano – Izraelio režisieriaus paties išgyvenimais paremtą suaugusiesiems kurtą karinę dokumentinę animuotą dramą „Valsas su Baširu“.Pasauliui patyrus karo siaubą, menininkams nusvyra rankos: kam kurti, kai galvoje tik viena? Kaip tai išgyvena muzikai? Lietuvos atlikėjai taip pat su ašaromis akyse groja kovojantiems ir tikisi geriausio. Kaip veikia muzika karo siaubo atmosferoje? Kaip išgyvena ją kuriantys ir interpretuojantys? Rubrikoje „Be kaukių“ – maestro, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Mokytojai kreipiasi į tėvus neskleisti panikos nei sau, nei vaikams ir jautriai, bet be isterijos reaguoti į karą Ukrainoje. Mat daugybė mokinių, ypač po savaitgalio, sunkiai gali susikaupti ir sekti pamokas. Jie pamokose "gyvena" mobiliuosiuose įrenginiuose matytais vaizdais iš Ukrainos.Ir nesusikaupia ne tik paaugliai, o ir patys jauniausi moksleiviai.Ypač daug nerimo privačiose mokyklose, kuriose mokosi daugiau pasiturinčių šeimų vaikų. Kai kurie pasiturintys lietuviai, galintys dirbti nuotoliniu būdu ir turintys nekilnojamojo turto šiltuose kraštuose, kaip ir per pandemiją, kraustosi svetur. Mokyklos tai toleruoja. Bet kaip šią situaciją paaiškinti kitiems vaikams?Kokius vartoti žodžius ir kokių nevartoti, kalbantis su vaikais apie tai, kas vyksta Ukrainoje? Kaip emociškai turi pasiruošti šeima, jei ji ketina priimti pabėgėlių iš Ukrainos šeimą - ko ir kiek aiškinti savo vaikams bei, kaip kalbėtis su ukrainiečių vaikais, ypač tais atvejais, jei jie liko našlaičiais?O ir kaip ruošiantis visiems galimiems įvykių scenarijams nesukelti isterijos ir panikos?Pagaliai, ką daryti, jei pačiam suaugusiajam, tėčiui arba mamai neišeina susikaupti, jei jis nuolat lindi telefone?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linijos“ psichologė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Neseniai dienos šviesą išvydo lietuviškų operų arijų ir chorų rinktinė, kurioje nugulė rečiau girdimi lietuviškų operų numeriai. Plačiau pasakoja šio projekto vadovė, prodiuserė Ieva Rasimaitė.Sausio 18 d. prieš 140 metų gimė rašytojas Aleksandras Milnas, padovanojęs mums visiems nuostabų draugą Mikę Pūkuotuką. Lygiai taip, kaip klasikinė muzika, meškiuko pasaulis nesensta, yra aktualus ir pilnas šiandienos. Fausta Savickaitė kalbėjosi su literatūrologe Inga Mitunevičiūte apie Mikės ir jo draugų nepavaldumą laikui.Vilnius pateko tarp „Bloomberg Philanthropies“ organizuojamo konkurso finalininkų. Gautas milijono dolerių vertės apdovanojimas bus skirtas mokymo mieste idėjos įgyvendinimui. Pokalbis su Vilniaus švietimo pažangos centro direktore Une Kaunaite.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kompozitoriaus Nikolo Britelo dėmesį temoms, susijusiomis su afroamerikiečių problemomis, vergove, jo muzikinius skirtingų fikcinių ir ne asmenybių portretus, sukurtus per pastarąjį dešimtmetį.Eglė Bertašienės gyvenime ypatingas dėmesys skiriamas dviem pojūčiams – garsui ir kvapui. Jos biografijoje sudera muzikologijos studijos ir aistra parfumerijai – šiandien Eglė yra tinklaraščio „Paskui nosį“ autorė, „Kvepalų dienos“ sumanytoja, talentingai rašanti ir apie šiandienos kvapus, ir apie kvapų istoriją. Apie visas pašnekovės aistras – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Jau nuo šio rugsėjo nebeliks 5-8 ir 9-10 jungtinių klasių. O pradinėse klasėse bus galima jungti ne daugiau kaip dvi klases.Be to, nebebus finansuojamos mažesnės nei 8 mokinių klasės.O štai baigiamosiose gimnazinėse klasėse nuo rudens turės mokytis ne mažiau nei 21-as mokinys, išskyrus tautines mokyklas ir tuos atvejus, kai iki kitos artimiausios gimnazijos yra daugiau nei 30 km arba jei rajone iš viso tėra viena gimnazija.Be to, bus pertvarkytos visos mokyklos, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių.Kaip šie sprendimai paveiks mokyklų bendruomenes? Ar siekdami gerinti ugdymo kokybę nenutolinsime nuo vaikų mokyklos? Kiek vyresniųjų klasių mokinių, jei jiems tektų važinėti į artimiausią gimnaziją 30 km. ryte ir tiek pat vakare, nebesieks gimnazinio išsilavinimo? Ar yra numatytas planas, kaip mokiniai, gyvenantys atokiose vietovėse, pasieks būrelius? Ar visos savivaldybės noriai sutiks priimti mokytis į savo mokyklas ar būrelius kitos savivaldybės mokinį, jei jam iki kaimyninės savivaldybės mokyklos ar neformaliojo švietimo įstaigos yra gerokai arčiau nei iki savo rajono mokyklos ar sporto, dailės bei muzikos mokyklos rajono centre?Kiek šiuo metu mokiniai daugiausiai važiuoja iki artimiausios mokyklos? Ir ar visais atvejais svarbiau matuoti atstumą kilometrais, o ne laiką, per kurį mokinys pasiekia mokyklą? Mat viena yra važiuoti iki artimiausios mokyklos 30 km. autostrada, o visai kita vykti net ir 10-20 kilometrų iki artimiausios mokyklos užpustytais vingiuotais ar apledėjusiais kaimo ir miško keliukais.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Kauno rajono Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė, Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus bei Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Aktualijas iš Rumunijos aptariame su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Erika Fantanar.Sausio 4 d. minima pasaulinė Brailio diena. Taigi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu Vytautu Gendvilu ir kalbamės apie Brailio rašto svarbą ir reikšmę neregiams.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Lietuvoje daugiausiai žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tokių mirčių skaičius per pandeminius 2021 m. dar išaugo. Kodėl taip yra ir kokių priemonių imtis? Atsakymų ieškome su LSMU Kauno klinikų gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos rinkoje fiksuojant didelius kiekius dešrų, kuriose vietoj mėsos naudojami pakaitalai, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad suklastota produkcija į mūsų šalį iš Ukrainos nepatenka.Tačiau vartotojai raginami ne tik atidžiai skaityti etiketes, bet ir reikalauti raštiško įrodymo, kad produkcija pagaminta laikantis reikalavimų. Kokiomis dešromis prekiaujama ir kaip išsirinkti kokybišką mėsos produktą, sostinės turgavietėse domėjosi Daumantas Butkus.Kur bus galima pasiskiepyti nuo COVID–19 uždarius didžiuosiusvakcinacijos centrus? Vilniuje „Litexpo“ vakcinacijos centras bus uždarytas nuo sausio vidurio, skiepijimas perkeliamas į poliklinikas. Analogiškas centras Kauno ledo rūmuose dar veiks iki sausio 24 d., vėliau čia gyventojai nebus skiepijami nuo COVID–19.Tuo metu Nacionalinis kraujo centras pradėjo akciją – gyventojų skiepijimą didžiuosiuose prekybos centruose. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Patvirtinti nauji periodinių leidinių prenumeratų pristatymo kaimo vietovių gyventojams paslaugos tarifai. Priklausomai nuo leidinio svorio, jie bus vidutiniškai iki 75 proc. mažesni už šiuo metu galiojančius tarifus. Pastebima, kad kiekvienais metais pristatomų periodinių leidinių – laikraščių bei žurnalų – skaičius kaimo vietovėse nuolatos mažėja. Tai mažina ir nepriklausomos informacijos sklaidą. Ar nauji tarifai paskatins žmones daugiau užsisakyti laikraščių bei žurnalų? Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė.Nemažai stambių įmonių neturi vadovų. Kodėl? Kaip jų ieškoma?Trūksta kasininkų bei vairuotojų. Išsamiau Irma Janauskaitė.Studijoje Kultūros ministras Simonas Kairys.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Savaitės komentaras. Kodėl mėgstame kritikuoti kitus? Autorius – žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Darius Matas

Per dvejus metus nuo COVID-19 pandemijos pradžios atliktos gyventojų apklausos rodo, kad per karantiną dėl pasikeitusio darbo režimo, socialinių kontaktų ribojimo daugiau nei trečdalis respondentų susidūrė su miego sutrikimais. Miego trūkumą ignoruoti sunku, nes tai susiję ne tik su žmogaus darbingumu, nuotaika, gera fizine savijauta, bet ir su psichine būsena. Moksliniai tyrimai rodo, kad po prastos nakties žmogus kelia pavojų ir aplinkiniams, – jis yra ne tik dirglus ar susierzinęs, bet jeigu toks žmogus kasnakt miega vos po 5 val. ir po to ryte sėda prie vairo, vyksta į darbą, jo būsena lygiai tokia pati, kaip turint 1 promilės girtumą.Nemiga gali rodyti ir kitus susirgimus: skrandžio ligas, valgymo sutrikimus, vegetacinės nervų sistemos ligas ir kitas. Ką daryti esant miego sutrikimams ir kaip jų ateityje išvengti, pokalbis su Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologe Dalia Matačiūniene.Kita laidos tema – vaikų dantų būklė, kuri toli gražu odontologų nedžiugina. Higienos instituto duomenimis, pernai vos pusė visų šalies vaikų valėsi dantis daugiau nei kartą per dieną, dėl to didėja ir intensyvėja dantų ėduonies paplitimas įvairiose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, 94 proc. visų šalies šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies. Tai rodo, kad ir vaikai, ir jų tėvai neturi tinkamų burnos higienos įgūdžių.Dar daugiau – tik maža dalis jaunų tėvų yra tinkamai susipažinę su ką tik gimusio kūdikio burnos priežiūra, retai kuriam iš tėvų medikai paaiškina, kaip turi būti valomas pirmasis išdygęs vaiko dantukas. Kodėl, skaičiuojant nuo Nepriklausomybės pradžios, vaikų dantų būklė tik blogėja, pokalbis su Vilniaus Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja Kristina Žiedas.Ved. Laura Adomavičienė

Lapkričio 5-ąją dieną vyks konferencija „Mokyklos (ne)standartas“, kurioje mokyklų bendruomenės dalinsis savo patirtimi ir žiniomis tam, kad gerieji pavyzdžiai paskatintų teigiamus pokyčius. „Mes tikime, kad gerieji pavyzdžiai užkrečia, ir tai, ką mokyklos pačios išbandė ir įgyvendino praktiškai, padrąsina ir kitus žengti jų pavyzdžiu“, – teigia konferencijos organizatoriai. Apie pasitikėjimo svarbą švietimo sistemoje, nestandartinio požiūrio svarbą sprendžiant problemas, pandeminio laiko iššūkius ugdymo procesui, jaunų mokytojų inicijuojamus pokyčio projektus – pokalbis su „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja, programos „Renkuosi mokyti“ konsultante Marina Vildžiūniene ir Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos direktore Raimonda Jariene.Ved. Donatas Puslys

Artėjant Mokytojo dienai, laidoje kalbamės apie 12 šiandieninių pedagogo iššūkių. Laidos svečias - vienos Vilniaus gimnazijos mokytojas Marius Janulevičius, prieš kelerius metus šį darbą išsaugojęs tik dėl moksleivių surengto streiko. Tad apie jaunimo pilietiškumą, beraščių kartą ir agrarines temas literatūroje.Ved. Guoda Pečiulytė

Mokyklos psichologas Edvardas Šidlauskas apie tėvų ir moksleivių pasirengimą mokslo metams.Pokalbis su Lietuvoje gyvenančia baltarusių rašytoja Ana Zlatkovskaja apie protestus jos gimtinėje.Kokia ši vasara buvo jums? Gatvės apklausa.Ved. Irina Andrianova

Ugdymas visose švietimo įstaigose vyks kontaktiniu būdu, tačiau yra nustatyti bendri saugumo reikalavimai švietimo įstaigoms.Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, registruota 10 proc. mažiau smurto prieš vaikus atvejų, daugiau žmonių išreiškė norą tapti įtėviais, mažėjo globojamų vaikų skaičius. Kas tai lėmė ?Beveik keturis šimtus darbuotojų jau turintis ir šimtą milijonų eurų pajamas šiemet planuojantis gauti lietuvių startuolis pasauliui pasiūlė skaitmenines sveikatingumo programas ir atspėjo poreikį.Judėjimai, protestai prieš skiepus bei pandemijos valdymo priemones plinta visame pasaulyje, o paspirtimi jiems dažnai tampa paniką kurstančios melagienos. Kas vyksta kaimyninėse šalyse?Žemaitijos turizmo informacijos centras steigia meškučių muziejų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Verta ar ne keisti trečiokui, septintokui, dešimtokui mokyklą? Tokių klausimų pastarąją savaitę sulaukė LRT radijo švietimo laida „Dešimt balų“?Tėvai, kurių vaikai patyrė mokyklose atstūmimą, nepriėmimą, patyčias ar tiesiog nusivylė mokymo kokybe, ypač dėl nuotolinių pamokų, nėra tikri ar verčiau išsivesti vaiką, nepabaigusį koncentro į naują mokyklą, kur galimai jis nebepatirs sukumų ar vis dėlto vaiko išvedimas į kitą mokyklą viduryje koncentro bus žalingas?Taigi, kada reikėtų priimti sprendimą "už", o kada "prieš".LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja dr. Daiva Šukytė, Lietuvos socialinio ir emocinio ugdymo asociacijos prezidentė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Iš Alytaus rajone Verebiejų buvusioje mokykloje apgyvendintų 170 migrantų pasišalino 34.Situacija Lietuvos- Baltarusijos pasienyje stabilizavosi, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.Kardinolas Audrys Juozas Bačkis lankėsi pasienio užkardose ir bendravo su migrantais.Į Seimą bus galima įeiti tik su galimybių pasu, Seimo nariams bus taikoma išimtis.Šiandien Vilniuje, prie Baltojo tilto vykstančioje krepšinio dienoje dalyviai skatinama pasiskiepyti nuo COVID-19 šalia įkurtame mobiliame punkte.Auga hospitalizuojamų COVID-19 sergančiųjų skaičius. Vilniaus regione užimta beveik 80 proc. lovų, Kauno regione didinamas COVID-19 sergančiųjų gydymui skirtų lovų skaičius.NATO rengia skubų susitikimą dėl prastėjančios saugumo padėties Afganistane.Didžiausi tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos darbai prasidės 2023 metais.Į Tokiją išlydėti Lietuvos parolimpiečiai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šioje "Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" laidoje - pokalbis su Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologe Vilija Šiugždinyte apie tai, kaip ruoštis priešmokyklinei grupei, pirmai klasei ir kaip įvertinti mūsų mažųjų brandą mokslams.

Apie mokyklas ir kaip Pietų Lietuvos švietimo įstaigos atrodo visos šalies kontekste? Paskelbtas žurnalo „Reitingai“ sudarytas geriausių Lietuvos mokyklų sąrašas. FM99 kalbėjosi su geriausiai Alytuje įvertintos šv.Benedikto gimnazijos vadove Loreta Šerniene bei apie visos Pietų Lietuvos situaciją su žurnalo “Reitingai” žurnaliste Jone Kučinskaite.

Susipažinsime su smuikininke Ugne Katinskaite, M.K. Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktoke, kuri nuo šių metų rudens mokslus tęs ir muzikos bei menų universitete Vienoje. Ji groja istoriniu smuiku, kurį jai dovanojo Mstislavo Rostaropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“. Ugnė Katinskaitė yra garsių pasaulyje stygininkų konkursų laureatė, koncertuojanti įvairiuose festivaliuose.Tik septyniolikos metų sulaukusi jaunoji smuikininkė už Lietuvos vardo garsinimą buvo apdovanota Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos. Perspektyvios atlikėjos pasakojimą lydės jos pačios atliekami ir sukurti kūriniai, smuikininkei akompanuos jos mama Lina Šatkutė ir Šv. Kristoforo orkestras, diriguojamas Modesto Barkausko.Ved. Fausta Savickaitė

LRT IEŠKO SPRENDIMŲ. Nuo galimybės apie smurtą pranešti vaistinėse iki nemokamų nakvynių viešbučiuose – tokios pagalbos per karantiną gali sulaukti Prancūzijoje smurtą patiriančios moterys. Apie paramos priemones šioje šalyje ir tai, ką panašaus taiko ar turėtų taikyti ir Lietuva – Giedrės Trapikaitės pasakojime.Nors vis daugiau Lietuvos pradinukų per karantiną grįžta į mokyklas, dalis tėvų pasigenda Vyriausybės dėmesio visiems Lietuvos vaikams ir paaugliams bei aiškių scenarijų, kaip mokyklos galėtų dirbti tęsiantis pandemijai. Įvairūs tyrimai rodo, kad būtent moksleivių psichologinė savijauta per pandemiją pablogėjo labiausiai. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, biomedikė, trijų vaikų mama Rūta Aldonytė, Ekspertų grupės narys, psichologas Paulius Skruibis, infektologas Alvydas Laiškonis.„MOdisėjos“ viktorina ir pokalbis apie Lietuvos fotografiją. MO muziejaus kuratorė Ugnė Paberžytė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Apie 1 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų nelanko mokyklos. Tai rodo oficialioji statistika. Bet tai buvo iki pandemijos ir iki abiejų karantinų.Ką šiandien mato ir patiria miestų ir rajonų gatvėse vadinami gatvės socialiniai darbuotojai? Kaip pasikeitė vaikų, kurie pamokų metu žaidžia krepšinį, sėdi ant tvorų šalia prekybos centrų ar tiesiog šlaistosi gatvėmis, skaičius? Ką šie vaikai, užkalbinti gatvės socialinių darbuotojų, pasakoja? Kokias jie lanko mokyklas ir, kodėl jie nesėdi prie kompiuterių nuotolinių pamokų metu?Laidoje dalyvauja: Vilniaus socialinio klubo gatvės socialinė darbuotoja Margarita Malerenko, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius dr. Tomas Lagūnavičius ir psichologė dr. Violeta Rimkevičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šįryt , belaukiant šv. Velykų, visomis spalvomis skleisis marimba. Tuos klausytojus, kuriuos domina šis muzikos instrumentas, kviečiu pasilikti su LRT Klasikos kanalu, nes išgirsime ne tik solo ar ansambliuose muzikuojančią marimbą. Turėsime puikią galimybę susipažinti su M. K Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktoku Augustu Būre, kuris savo gyvenimo jau nebeįsivaizduoja be šio muzikos instrumento. Išklausysime subtiliai šiam susitikimui įrašytos J. S. Bacho Chaconne's BWV 1004. Gros ir apie kūrinį pasakos laidos svečias.

Neseniai įvyko jau 6-asis nacionalinis švietimo lyderystės forumas, kuris siūlė apsvarstyti tai, kokią vertę šiandien kuria mokykla. Iš tiesų viešojoje erdvėje šiandien gausu diskusijų apie švietimą – mokyklų tinklo optimizavimą, įvairiausius sudaromus mokyklų reitingus, Lietuvos švietimo sistemos situaciją tarptautiniame kontekste atsižvelgiant į įvairiausius tyrimus ir reitingus, mokytojo profesijos prestižo užtikrinimą ir jų gaunamą atlygį, o šiandien ir apie pandemijos iššūkius ir dėl to įvesto nuotolinio ugdymo išbandymus. Dažnai išgirstame ir tai, kad švietimo sistema yra sustabarėjusi, atsilieka nuo laiko dvasios, yra neefektyvi ir netenkina rinkos, darbdavių poreikių, apskritai neparengia jauno žmogaus gyvenimui.Tačiau, kaip klausė konferencijos organizatoriai, ar visose šiose diskusijose nepasimeta pagrindinis švietimo sistemos uždavinys – visapusiškas žmogaus ugdymas. Apie visa tai ir pasikalbėsime su viena iš konferencijos organizatorių, Mokyklų tobulinimo centro direktore Egle Pranckūniene ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro vadovu profesoriumi Rimantu Želviu.Ved. Donatas Puslys

Pilkoji smurto zona profesinio mokymo įstaigose. Kas į ją patenka? Atsakymų ieškojo įvairių sričių specialistai po atlikto tyrimo, kuris parodė, kad penktadalis profesinių mokyklų mokinių galvoja apie savižudybę. Save žalojo kas ketvirtas mokinys. Kokios pagalbos reikia vaikams ir kiek ji prieinama? Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras, Daina Rožnienė, Kauno Taikomosios dailės mokyklos vadovė.Ved. Deividas Jursevičius

Dalis žmonių piktinasi didelėmis COVID-19 testų kainomis.Vis daugiau ES šalių fiksuoja kylančią trečiąją pandemijos bangą. Apie situaciją Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje, su radijo bendradarbiaisLietuvoje vis labiau populiarėja paramediko profesija. Mokyklos nebesutalpina visų norinčių lankyti tokius kursus.Universitetai tiesia pagalbos ranką abiturientams ir žada nuotolines konsultacijas, kad šie geriau pasiruoštų egzaminams.Lietuvių mokslininkai ir kiti visuomenės nariai specialiame renginyje analizavo, kokį pėdsaką visuomenėje paliko pandemija.Ved. Darius Matas

Hola, ¿cómo estás? Nusprendėm padovanoti Jums maikių, bet ne už dyką, o už jūsų tatuiruotę. Dieną prieš paprašėm jūsų atsiųsti mums savo šedevrus ant kūno, pasikvietėm savo seną bičiulį, tattoo meistrą Serą Algimantą Žadeikį tam aptarti. Prieš tai pakalbėjom dar apie kūno kultūros treneriukus, mokykloje vykstančius auditus, padovanojom Žadeikiui keistą pieštukinę. Apie žinutes kviečiančias nusižudyti ir kt. AČIŪ, KAD AKTYVIAI SUNČIANT SAVO NUOTRAUKAS!!!!Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvie...

„Kiekvienas mokinys užrašo ant atskiro lapelio, kas jam kelia mokymosi baimę ir įdeda į dėžutę – „karstelį“. Tada mokiniai kuria antkapinį paminklą savo baimei. Ant paminklo turi būti epitafija, tai yra antkapio įrašas mirusiojo garbei. Baigiantis pamokai einame į lauką ir palaidojame dėžutę su mūsų didžiosiomis baimėmis.Mokslo metų pabaigoje tas baimes galima išsikasti ir peržiūrėti. Lapelius – baimes galiausiai sudeginame. Kiekvienas mokinys, mesdamas į lauželį savo „baimę“ taria ir atsisveikinimo žodį. Mokytojas, žinoma, tai daro pirmas", - taip dar prieš trejus metus Nacionalinės švietimo agentūros specialistai rekomendavo šalies mokyklų pedagogams mokyti vaikus lietuvių kalbos. Rezultatas toks, kad ši disciplina kelia daugiausia baimių tiek progimnazistams, tiek abiturientams.Bet panašių didaktikos perlų rastume ir kitų disciplinų mokyme.Laimei, jau yra baigta rengti nauja pagrindinio ugdymo dalykų programa. Ji turėtų būti išmėginama vadinamose pilotinėse mokyklose jau nuo rudens. Bet, ar tikrai galime džiūgauti, kad naujoji programa išties kels mokinių ūpą ir motyvaciją mokytis? Ar ši programa tikrai atliepia XXI a. vaiko ugdymo poreikius?Laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas ir Rytas Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Naujas tyrimas atkleidžia, kaip Lietuvos žmonės supranta neapykantos kalbą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos socialinės kampanijos „Neapykantos kalba yra nusikaltimas“ vadovė Mintautė Jurkutė, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotojas Liutauras Labanauskas.Iniciatyva „Įdarbink mūsų kūrybą“ kviečia dažniau atrasti Lietuvos autorių kūrybą ir vartoti ją legaliai. Asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius, LATGA Tarybos narys, muzikos autorius Stanislavas Stavickis-Stano.Informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ sulaukia vis daugiau užklausų iš užsienio lietuvių, kurie planuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Dalis jų skambina dėl mokyklų tvarkos priimant vaikus, kurie gali būti visai nesimokę lietuviškai. Kaip sprendžiami pagrindiniai iššūkiai šioje srityje? Tarptautinės migracijos organizacijos informacijos centro koordinatorė Emilija Oleškevič, Alytaus Likiškėlių progimnazijos Lietuvybės centro koordinatorė Aira Visockaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Raudienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šįryt susipažinsime su mergaite, kuri būdama dar visai maža pasirinko smuikininko specialybę, šiandien šiaulietei Liepai Jurgutavičiūtei – keturiolika metų ir profesionaliai groti smuiku ji mokosi Vilniuje Mikalojaus Konsatntino Čiurlionio menų mokykloje, profesorės Rusnės Mataitytės klasėje. Ji yra ne vieno tarptautinio smuikininkų konkurso laureatė ir diplomatė. O nuo 2017-ųjų Liepą Jurgutavičiūtę globoja Mstislavo Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“, tad tiems kurie nori susipažinti su Liepos pasiekimais, jos kasdienybe su smuiku, pažvelgti į jaunojo muzikos profesionalo virtuvę ir pasiklausyti jos atliekamos muzikos, pats metas likti su LRT Klasikos kanalu.

Tarpininkaujant Rusijai, Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė nutraukti karinius veiksmus Kalnų Karabache. Karybos eksperto Egidijaus Papečkio ir Kaukazo regiono eksperto Vachtango Maisajos komentarai.Seimas nepritarė prezidento siūlymui ankstinti vaikams mokyklos pradžią, įvesti privalomą darželių lankymą socialinės rizikos šeimų vaikams.Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia“ praneša, kad Lietuvoje pradeda veikti naujos kartos 5G mobilusis ryšys.Vilniaus kultūros centras skelbia, kad šiemet sostinėje nebus rengiami Kalėdų miesteliai ir mugės.Ved. Aleksandr Dvojeglazov.

„Aukštosios mokyklos ir kolegijos“, – ši frazė skambėjo pretendentų į parlamentarus diskusijose. Ir ji žeidė kolegijų bendruomenes.Taigi, kas yra vadinamoji binarinė aukštojo mokslo sistema? Kokį išsilavinimą ir kokias kompetencijas suteikia kolegijos, o kokias – universitetai?Ar kolegijos reikalingos verslui? Ir kodėl pramonininkai retai kalba ir stoja kolegijų pusėn?LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Vyriausybės strateginės analizės centro direktorius dr. Giedrius Viliūnas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Rugpjūčio 21 dieną po trumpos kovos su vėžiu mirė seras Kenas Robinsonas. Gyvenimo kelyje jis derino įvairius vaidmenis – mokytojo, rašytojo, tyrėjo, patarėjo ir viešojo kalbėtojo – tam, kad inicijuotų įvairiausius nacionalinius ir tarptautinius švietimo projektus, skatintų reikalingas švietimo reformas, kurios ne užgniaužtų, o leistų skleistis žmogaus kūrybiškumui. Kenas Robinsonas savo misija laikė žmonių ir organizacijų kūrybinio potencialo atskleidimą ir jo įgalinimą. Jo kalba „Ar mokyklos žudo kūrybiškumą?“ tapo pačia žiūrimiausia TED konferencijos paskaita. Peržiūrų internete skaičius siekia 60 mln. kartų. Manoma, kad ją matė 380 mln. Žmonių 160 skirtingų valstybių. Vienu iš įtakingiausių švietimo mąstytojų ir inovatorių laikytas K. Robinsonas 2003 metais karalienės Elžbietos II buvo įšventintas į riterius už savo nuopelnus menams. Apie jo idėjas ir jų svarbą šiandien kalbamės su edukologe, dr. Austėja Landsbergiene.Ved. Donatas Puslys

Registruotas dar vienas naujų COVID-19 atvejų rekordas, kaip mokyklos pasiruošusios nuotoliniam mokymui ? Sparčiai plintant koronavirusui, A. Veryga: plečiant COVID-19 lovų skaičių gali mažėti paslaugų, ligoninės nenukentės Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ sako stebinti galimus pažeidimus, daugiausia su išankstinio balsavimo savivaldybėse įgyvendinimu ir balsavimu užsienyje. Junginių Valstijų tarnybos praneša apie galimą užsienio šalių kišimąsi į Amerikos prezidento rinkimus, siekiant paveikti rinkėjų nuomonę bei sukompromituoti pasitikėjimą demokratija. Ved. Simona Vasiliauskaitė

Vyriausybė paskelbė karantiną dar dvylikoje savivaldybių, Mokyklos po rudens atostogų savaitei pereis prie nuotolinio ugdymo. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia būtinumą skirti kuo didesnį dėmesį mokslui. Per koronaviruso pandemiją trūkstant visuomenės sveikatos specialistų, kai kurie universitetai džiaugiasi išaugusiu susidomėjimu tokiomis studijomis. Lietuvoje per metus tonomis surenkama senų vaistų. Kodėl Lietuva patraukli kino kūrėjams? Iki Jungtinių valstijų prezidento rinkimų likus mažiau nei dviems savaitėms abu kandidatai siekia palenkti rinkėjus į savo pusę. Per koronaviruso pandemiją trūkstant visuomenės sveikatos specialistų, kai kurie universitetai džiaugiasi išaugusiu susidomėjimu tokiomis studijomis. Ved. Deividas Jursevičius

Koronavirusui nesitraukiant, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas pasakoja, kokių priemonių imasi mokyklos, kad bendruomenės būtų saugios ir nenukentėtų mokymasis. Dainius Žvirdauskas taip pat dalinasi nuotolinio mokymo privalumais ir trūkumais, įvertina Prezidento siūlymą ankstinti mokyklinį ugdymą ir įspėja apie iššūkius, kurie laukia be vadovų likusių mokyklų. Ved. Paulius Šironas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga. Dvyliktasis festivalis „nowJapan“ – glaudesnis, koncentruotas ir toliau siekiantis stebinti. Apie dvyliktąjį festivalį „nowJapan” ir Japoniją gaubiančius stereotipus pasakoja jo vadovas Sergejus Grigorjevas.Teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė recenzuoja naujausią režisieriaus Romo Zabarausko filmą „Advokatas“. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentare – kodėl verta steigti ne Istorinės atminties, o Atminties istorijos komisiją. Nauji mokslo metai prasideda įprastai – klasėse ir auditorijose, tačiau su tam tikrais apribojimais. Kaip bendrojo lavinimo mokyklos vertina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas mokymosi proceso organizavimo rekomendacijas bei kaip yra pasiruošusios jas įgyvendinti? Su kokiais išsūkiais susidurs profesinės mokyklos, kurios, remiantis nauja tvarka, turi priimti ir papildomus modulius norinčius įgyti gimnazistus? Pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto viceministre prof. Jolanta Urbanovič, viceministru Arūnu Plikšniu, Klaipėdos Zermano Zudermano gimnazijos direktore Jolita Andrijauskiene, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktore Nora Pileičikiene. Kai Kaunas kine vaidina pats save – iniciatyvą „Kauno atminties ekranai“ Kotrynai Lingienei pristato architektas, fotografas Arvydas Čiukšys.„Klasikos koncertų salės“ – LRT Klasikos savaitės koncertus apžvelgia vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Blogėjant epidemiologinei padėčiai, mokykloms gali būti daugiau rekomendacijų. Ugdymo įstaigoms rekomenduojama pasirinkti vieną nuotolinio mokymo platformą. Baltarusijos režimo pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas nėra galutinis. Prieš prašydami paskolų studentai turėtų gerai pagalvoti. Nuo šiandien privaloma registruoti renginiuose dalyvaujančius žmones.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Švietimo, mokslo ir sporto ministras: mokyklos mokslo metus pradės rugsėjo pirmąją, universitetai vėliau.Ar šiemet užteks nemokamos gripo vakcinos?„Swedbank“ ekonomistas siūlo nedarbo išmokas keisti premijomis už įsidarbinimą.Kadenciją baigusiam prezidentui V. Adamkui Vilniuje įteiktas žuvusio Lenkijos prezidento L. Kačynskio garbei įkurtas Prometėjo apdovanojimas.Respublikonų partijos suvažiavime oficialiai kandidatu prezidento rinkimuose nominuotas D.Trumpas.Ved. Madona Lučkaitė

Likus savaitei iki mokslo metų pradžios, vis dar nemažai svarstymų, kaip koronaviruso akivaizdoje pasitikti moksleivius. Ką daryti, pavyzdžiui, ne tik su mokinių maitinimu, bet ir srautų valdymu ar pamokų laiku?Ir ar dėl koronaviruso grėsmės į mokyklas grįžti nebenori daugiau kaip tūkstantis pedagogų?Dalyvauja: Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Lietuvos tėvų forumo valdybos narys Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas ir Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas. Ved. Mindaugas Aušra.

Mokėjimų tarybos planas: po 5 metų mokyklų valgyklose vaikai mokės ne grynaisiais. Kodėl to reikia? Ir ar tikrai mokėjimas kortele ar programėle paslėptų socialinę atskirtį? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius ir Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

Laidos svečias – šokėjas, filosofas, judėjimo mokyklos įkūrėjas Justas Kučinskas. Rimvydas Širvinskas-Makalius pasidalins įspūdžiais iš atostogų Graikijoje, o atlikėjas Jurijus Veklenko papasakos apie savo neįprastą hobį! Ved. Gabrielė Martirosian ir Ramūnas Zilnys.

Neringa Čereškevičienė apie „Tele bim bam“, mokyklos direktorės darbą ir animacinius filmus. Ved. Martynas Starkus.

Koronaviruso situacija Lietuvoje ir Antaviliuose.Rokiškio rajono ūkininkai patys stengiasi apsaugoti savo turtą nuo vagysčių.Seimas vėl renkasi į posėdį. Ar visuomenė gali tikėtis sklandesnio parlamento darbo nei praėjusią savaitę?Didžiųjų prekybos centrų darbas per karantiną. Mokyklos jau ruošiasi naujiems mokslo metams ir skelbia viešuosius konkursus maitinimo paslaugoms pirkti.Apie socialinę padėtį valstybėje koronaviruso krizės akivaizdoje – socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.Psichologo konsultacija – į kokias psichologines krizines situacijas mus gali pastūmėti karantinas?Pokalbių ciklas su gydytojais, dirbančiais kovos su koronavirusu priešakinėse linijose. Šįkart Jūsų dėmesiui – gydytoja Ligita Jančorienė, vadovaujanti Vilniaus Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytojų komandai. Apžvalgininko Virginijaus Savukyno komentaras. Orų apžvalga. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Edvardas Kubilius.

Kultūros naujienų Lietuvos spaudoje apžvalga.Į dar vieną virtualią parodą „Augalų portretai" kviečia Lietuvos švietimo istorijos muziejus.Mirė iškilus lenkų kompozitorius ir dirigentas Krzysztofas Pendereckis. Aptarsime nueitą muziko kelią. Svarbiausių kultūros įvykių apžvalga. Koks mūsų atsakas į kylančius sunkumus, kaip prisitaikome ir reaguojame į draudimus, kaip kiekvieną iš mūsų veikia bendras socialinis kultūrinis kontekstas. Tęsiasi Tautodailės metai. Šiandien tautodailės arba liaudies meno aplink mus yra nemažai, tik ar mes tai pastebime?Ved. Marius Eidukonis.

LRT Opus svečiai - Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ bei „Low Air“ šokio Mokyklos įkūrėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius. Ved. Richardas Jonaitis.

Trakai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė kitais metais žada visus pradžiuginti kultūriniais ir meniniais renginiais. Gausa festivalių, koncertų kvies svečius tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Trakų meno mokyklos direktorė NeringaMišeikienė sako, kad mokytojai ir moksleiviai prisideda ne tik prie kultūrinio gyvenimo, bet ir garsina savokraštą pasaulyje. Trakų meno mokyklos varinių pučiamųjų instrumentų mokytojas Arvydas Mišeikis yra muzikos festivalio „Trakų fanfarinėsavaitė“ įkūrėjas ir meno vadovas: „Žinomi pasaulyje atlikėjai Lietuvoje atranda ne tik muzikos festivalį, bet ir Trakus, kuriejiems palieka neišdildomą įspūdį.“Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Sudijoje 50” lankosi fotografas Zenonas Nekrošius. Nuo pat vidurinės mokyklos Zenonas iš rankų nepaleido fotoaparato - fotografavo net ir tarnaudamas sovietų armijoje, o vėliau tapo vienu iš Lietuvos Nepriklausomybės kovų metraštininku. Laidoje kalbėsime daugiausia apie fotografiją, bet ne vien tik apie tai. Veda Valentinas Mitė.

Į gaują Klaipėdoje susibūrę paaugliai terorizuoja ir mokinius, ir pedagogus ir drausminti piktadarius bandančius tėvus. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliausas pastebi, girdi mokykloje ir jos prieigose smurtaujantys: mušantys ir reketuojantys mažamečius jaunuoliai puikiai išmano savo teises ir yra teisiškai išprusę. Tuo tarpu vaikų negalintys apginti tėvai ir pedagogai tik skėsčioja rankomis.Bet tai nėra pavienis atvejis, panašios istorijos kartojasi nuolatos. Ir ne tik Klaipėdoje, o visoje šalyje.Ką daryti? Kaip sutramdyti smurtautojus. Kur yra smurto šaknys? Ar smurtauti vaikai išmoksta mokyklose?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė dr. Brigita Kairienė ir Psichologijos instituto direktorius doc. dr. Antanas Valantinas. Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Ūkio naujienos. Kuo ypatinga Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla? Sužinosite, kodėl šios mokyklos kieme laksto ir pradinukai – bei kokių ateityje praversiančių žinių ir įgūdžių, pasirinkę paklausias profesijas, gali gauti jaunuoliai. Ved. Nijolė Baronienė.

Į Europos parlamentą išrinktas buvęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis atsisako mandato. Mokyklos, įsikuriančios joms nepritaikytose patalpose, nuo šiol nebeprivalės įsirengti nuosavo stadiono ar sporto salės. Lietuvos bankas išleidžia į apyvartą naujus šimto ir dviejų šimtų eurų banknotus. Garsiam jėzuitų kunigui Antanui Saulaičiui sukanka 80-mt metų. Šiomis dienomis susidarė spūstys kopiant į Everestą. Šiandien Lietuvoje prognozuojami smarkūs lietūs su perkūnija. Ved. Darius Kuodis.

Šiandien mokyklų programos siekia ugdyti patriotiškumą, buvo kalbėta net apie tautinę matematiką, tačiau ar žinome, kokią asmenybę ugdo mokykla? „Mokyklos vertinimo sistema yra tokia, kad neatpažįsta laisvo, kūrybingo mąstymo“, – teigia humanitarinių mokslų daktarė Dalia Satkauskytė. Jeigu literatūros pamokose vaikai privalo išmokti interpretuoti tekstus „kaip reikia“, jeigu matematika moko dalinti arbūzus, o ne suvokti visumos ir struktūros principus – ar galime kalbėti apie asmenybės ugdymą? Kaip pateikti mokiniams literatūrą ar matematiką, kad tai nebūtų vien formalus mokymas ir standartinių sprendimų siūlymas? Kokių žinių žmogus turėtų gauti mokykloje? Šiandien, kai pasikeitė mūsų gyvenimo būdas ir ritmas, kokią reikšmę turi naujosios technologijos? Apie tai laidoje diskutuoja LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Satkauskytė, habilituotas matematikos mokslų daktaras, profesorius Rimas Norvaiša ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, valstybinio brandos egzamino vertintoja, literatūros kritikė, vertėja Elžbieta Banytė. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vyksta išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendumuose. Geriausios Lietuvos mokyklos: naujas žurnalo „Reitingai“ tyrimas. SAM ruošia mokinių maitinimo rekomendacijos: nauda vaikų sveikatai.

Žinios. Avys, daržovės, gėlės ir bitynas – visa tai jaunojo ūkininko Martyno Nenorto kieme Jonavos rajone. Mieste augęs Martynas savo šiltnamį turėjo ir daržoves augino jau antroje klasėje, galiausiai jaunas vyras išpildė savo svajonę, persikėlė į kaimą ir vienas dirba mišriame ūkyje.Miestiečiai Sandra ir Mindaugas Makutėnai miesto šurmulį iškeitė į vienkiemio ramybę. Vilniaus rajone esančioje sodyboje Makutėnai augina įvairiausius kvapnius augalus, kurių išspaudos naudojamos gaminant natūralius muilus.Ved. Rūta Katkevičienė.

Ketvirtadalis mokyklų neturi vadovų.Kur dingo švietimo lyderiai?Mokyklos vadovas lemia 20 proc. kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės arba nesėkmės. Tai rodo moksliniai tyrimai.Kaip nurodo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė, šiuo metu apie 300 iš 1160 mokyklų neturi direktorių. Trečdalio visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ketvirtadalio bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai yra vyresni nei 60-ies arba vadovauja 10 ir daugiau metų, tad netrukus turės būti pakeisti. Kaip pripažįsta ministrė Jurgita Petrauskienė, rasti tinkamų mokyklų vadovų itin sudėtinga, nes pretenduojantiems į direktorius kandidatams stinga kompetencijos. Pasak ministrės, kone 40 proc. visų norinčių būti mokyklų direktoriais stinga strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo kompetencijos, apie 45 proc. visų dalyvausiųjų konkursuose vadovauti įvairių tipų mokykloms apskritai stigo vadovavimo žmonėms patirties, dar apie trečdaliui, tai yra 33 proc., visų norinčiųjų vadovauti švietimo įstaigoms stinga kompetencijos vadovauti ugdymo bei mokymo įstaigoms.Taigi, kas nutiko, kad valstybės ir savivaldybių mokyklos neranda tinkamų vadovų? Laidoje dalyvaus ugdomojo vadovavimo ekspertas, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Rytis Gurkšnys.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ketvirtadalis mokyklų neturi vadovų.Kur dingo švietimo lyderiai?Mokyklos vadovas lemia 20 proc. kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės arba nesėkmės. Tai rodo moksliniai tyrimai.Kaip nurodo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė, šiuo metu apie 300 iš 1160 mokyklų neturi direktorių. Trečdalio visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ketvirtadalio bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai yra vyresni nei 60-ies arba vadovauja 10 ir daugiau metų, tad netrukus turės būti pakeisti. Kaip pripažįsta ministrė Jurgita Petrauskienė, rasti tinkamų mokyklų vadovų itin sudėtinga, nes pretenduojantiems į direktorius kandidatams stinga kompetencijos. Pasak ministrės, kone 40 proc. visų norinčių būti mokyklų direktoriais stinga strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo kompetencijos, apie 45 proc. visų dalyvausiųjų konkursuose vadovauti įvairių tipų mokykloms apskritai stigo vadovavimo žmonėms patirties, dar apie trečdaliui, tai yra 33 proc., visų norinčiųjų vadovauti švietimo įstaigoms stinga kompetencijos vadovauti ugdymo bei mokymo įstaigoms.Taigi, kas nutiko, kad valstybės ir savivaldybių mokyklos neranda tinkamų vadovų? Laidoje dalyvaus ugdomojo vadovavimo ekspertas, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Rytis Gurkšnys.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Mokyklos lankymas, vyraujant šalčiams.Konservatoriai surinko parašus dėl žemės valdymo ir įsigijimo procesų Lietuvoje. Pirmieji parskridę paukščiai.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Žemės perėmimas valstybės reikmėms („Rail Baltica“ projektas).Rubrika „Mokslo vardai“: muzikos akustika.Verslo naujienos: maisto industrija, mitybos įpročiai.Kultūros renginių anonsas.Praeivių nuomonė: emigracija.Etnologo Liberto Klimkos pasakojimas: dailininkas Tadas Daugirdas.Kaip saugoti mobiliuosius telefonus per šalčius?Šalčio banga ateina ir į Europą.

Žiemos olimpinės žaidynės: Rusijos sportininkai per uždarymą negali žygiuoti su savo vėliava.Mokyklos lankymas per šalčius. Vilniaus moterų namai rengia akciją „Ne seksualiniam priekabiavimui! Už orumą!“.Gaisrai dėl netvarkingų krosnių ir kaminų.Vilniaus knygų mugė: Jurgos Ivanauskaitės premija apdovanota rašytoja Gabija Grušaitė (romanas „Stasys Šaltoka: vieneri metai“). Rezoliucija dėl paliaubų Sirijoje. Lieka savaitė iki parlamento rinkimų Italijoje. Sausra Keiptaune.Sporto pranešimai.

Kolombina vaikus ir jų tėvelius pakvies nukeliauti į Lietuvos miestą – Joniškį, kuris dovanoja mums muzikus, dailininkus, šokėjus ir aktorius. 50-ajame Joniškio A.Raudonikio Meno Mokyklos jubiliejiniame koncerte dalyvavo labai daug muzikantų, tad susipažinsime su pačiais mažiausiais, pirmuosius žingsnius scenoje žengiančiais, muzikantais ir jau Lietuvą garsinančiais, buvusiais Algimanto Raudonikio Menų Mokyklos mokiniais.

Kolombina vaikus ir jų tėvelius pakvies nukeliauti į Lietuvos miestą – Joniškį, kuris dovanoja mums muzikus, dailininkus, šokėjus ir aktorius. 50-ajame Joniškio A.Raudonikio Meno Mokyklos jubiliejiniame koncerte dalyvavo labai daug muzikantų, tad susipažinsime su pačiais mažiausiais, pirmuosius žingsnius scenoje žengiančiais, muzikantais ir jau Lietuvą garsinančiais, buvusiais Algimanto Raudonikio Menų Mokyklos mokiniais.

Mokslo metų pradžios proga susitikimas su Roma Ruočkiene ir jaunu, energingu choro „Žiburys“ kolektyvu. Mokyklos himnas. Išgirdę savo mokyklos himną, prisimename savo kelią mokykloje, lydimą pirmųjų draugų, mokytojų, išdaigų, laimėjimų ir pralaimėjimų.