Podcasts about mokyklos

Klimato kaitos rubrika. Klimatologas, LRT RADIJO tinklalaidės „Penki kilometrai“ vienas autorių Silvestras Dikčius skelbia 100 žygių vasarą, jis įsipareigoja save įvelti į visokio stiliaus vaikščiojimus, taip pat nori paskatinti judėti ir kitus.Išleista knyga ,,Partizanė Vanda“, tai Dainavos apygardos partizanės, Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos, bendražygės, pogrindinės spaudos leidėjos ir platintojos Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės prisiminimai apie jos išgyvenimus partizaninio karo metu. Pokalbis su partizanų dukra, knygos ,,Partizanė Vanda“ sudarytoja Auksutė Ramanauskaite Skokauskiene.Kiek problemų Lietuvos gyventojams kelia kvapai? Kaip juos išmatuoti ir valdyti? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė Kvapų valdymo gairių projektą.Mokyklos ir bibliotekos regionuose tampa traukos centrais. Tuo galėsite įsitikinti ir paklausę pasakojimo iš Šakių rajone esančios Kidulių kaimo bibliotekos. Pernai čia įkurta ir atvira jaunimo erdvė. Įdomių ir naudingų veiklų bibliotekoje randa ne tik jaunimas, bet ir senjorai, sako bibliotekininkė Marija Mikutaitė.Lietuvos kinematografinininkų sąjunga kviečia žiūrėti filmus ir klausytis diskusijų – pristato programą „Lietuvių literatūros kelionė į kiną: ekranizacijų istorija“.Ved. Agnė Skamarakaitė

FM99 viešnia - Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie vykstantį priėmimą į Alytaus rajono švietimo įstaigas, pokyčius švietimo sistemoje bei vaikų užimtumą vasaros metu.

"FM99" vieši Alytaus Dzūkijos mokyklos ketvirtokai (I dalis), - kviečiame pasiklausyti įdomių vaikų minčių!

"FM99" vieši Alytaus Dzūkijos mokyklos ketvirtokai, - kviečiame pasiklausyti įdomių vaikų minčių.

Savo nuomone dalijasi Lietuvos edukologijos universiteto alumnė prof. dr. Giedrė Kvieskienė.

Pokalbis su Alvija Černiauskaite apie švietimą

Ką reiškia būti kalnų gydytoja? Kastė Mateikaitė-Pipirienė būtent tą ir darė – gelbėjo kalnų keliautojus, o dabar užsiima šviečiamąją veikla, konsultuoja traukiančiuosius į kalnus.Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie 250 eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. „Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.Klimato kaitos rubrika. Ar šiais, greitos mados, laikais dar kažkas taiso suplyšusius drabužius? Kodėl vertėtų tą daryti? Apie tai pokalbis su drabužių taisymo dirbtuves vedančia Guoste Mickevičiūte.Į Pakruojo rajono Balsių pagrindinę mokyklą mokiniai yra atvežami iš tolimiausių kaimelių ir šiuo metu mokykla turi 133 ugdytinius kartu su darželio vaikais. Mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė sako, kad kaimo mokyklas renkasi žmonės, ieškantys mažos bendruomenės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinių mokyklų Prancūzijoje mokytojas ir įkūrėjas: Jolita Šilanskienė, 16 metų Strasbūre, iš Alytaus: „Lituanistinę mokyklą nusprendėme įkurti todėl, kad, būdamos jaunos mamos, jautėme stiprų poreikį perduoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas savo vaikams. Norime, kad jie didžiuotųsi savo šaknimis, galėtų kalbėti lietuviškai, pažinti savo tautos istoriją ir puoselėti lietuvišką tapatybę net gyvendami toli nuo Lietuvos.“ Inga Kvietelaitienė: „Gimusi Vilniuje prieš 48-erius metus. Mokytojo darbas man yra pašaukimas. 1998m, baigusi VPU ir įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę, išvykau (trumpam) į Prancūziją. Tuoj pat įsitraukusi į vietinės lietuvių bendruomenės veiklą, tapau lituanistinės mokyklos mokytoja, nors šiandien suprantu, kad tuo metu net neįsivaizdavau, kas tai yra lituanistinė mokykla. Kas man ji yra šiandien ? Žodžiais neišsakysiu. Tai tiesiog dalis manęs. “ Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinės mokyklose Osle mokytojas: Jolanta Markevičienė, 2012 m. atvyko į Norvegiją iš Kauno. Lituanistinė patirtis Lietuvoje nuo 1991 m., tęsia lituanistinį darbą ir čia. PLB Švietimo komisijos narė, mokyklos steigėja ir mokytoja, Milda Karaliūnė, į lietuvių pamėgtą šalį atvyko beveik prieš dešimtmetį. Ji džiaugiasi, kad darbas lituanistinėje mokykloje ne tik prasmingas, bet ir suteikia galimybę nuolat tobulėti. Lituanistinė mokykla MiLiT Studio įkurta 2017 metais, Norvegijos sostinėje Osle. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Kelininkai pradeda žiemos sezoną, kuriame yra ir naujovių. Gyventojai gali realiuoju laiku stebėti kiekvieną kelininkų mašiną, toliau diegiami IT sprendimai padeda geriau prižiūrėti kelius ir sutaupyti druskos, vairuotojai apie kliūtis keliuose galės pranešti naudodami „Waze“ programėlę.Kodėl žmonėms reikia įvairių kūrybinių dirbtuvių, edukacijų? Tai pasakoja patyrusi kūrybinių dirbtuvių organizatorė Agnė Motiejūnaitė.Mokyklos turėtų leisti mergaitėms dėvėti ne tik uniformos sijoną, bet ir kelnes, konstatuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tuo metu tyrimai rodo, kad patyčias patiria kas ketvirtas vaikas, daugiausia tyčiojamasi dėl tapatybės – seksualinės orientacijos, išvaizdos detalių. Psichologai pastebi, kad suaugusieji dažnai nepripažįsta paauglių tapatybės ir bando primesti savo suvokimą, dėl to vaikai patiria rimtų sunkumų. Kodėl suaugusieji yra linkę nepripažinti paauglio tokio, koks jis yra, ir bando įbrukti jiems priimtinas normas?Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas”. Pasak festivalio rengėjų, Lietuvos mėgėjų teatrų lygis auga.Ved. Edvardas Kubilius

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina didžiausios Airijos mokyklos Dubline „Keturi vėjai“ tėvelius: Ingrida Rondzienė iš Vilniaus (15 metų užsienyje) Tomas Kavaliauskas iš Veisiejų (17 metų) Ina Vėžytė-Byrne iš Radviliškio (17 metų) Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Pirmoje laidoje - lituanistinės mokyklos „Obelėlė“ Londone vadovė Alvija Černiauskaitė, absolventė ir mokytoja Silvija Černiauskaitė bei moksleivis Adrijus Kvederavičius. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Švietimo ir mokslo ministerija vykdo švietimo įstaigų tinklų pertvarką. Pagal šiuos pertvarkos reglamentus, mokykloje turi mokytis bent šešiasdešimt vaikų, jungtinės klasės galimos tik pradinės, tačiau vaikų turi būti bent aštuoni.Salako miestelyje nuo Nepriklausybės pradžios mažėja gyventojų, o tai reiškia ir mokinių. Dar nuo XVIII amžiaus veikusi mokykla, šiais metais užvėrė duris. Nesusirinko pakankamai moksleivių net pradinėms klasėms, o žvelgiant į ateitį daugiau vaikų nenusimato.Nuo šio rugsėjo septynmečiai turės sėstis į autobusą, vežantį juos į už beveik trisdešimties kilometrų esančią mokyklą Zarasuose. Ir taip kas rytą.Mokyklos uždarymas paveikia visą bendruomenę. Kai miestely yra vaikų, tuomet daugiau gyvybės, daugiau klegėjimo. Vaikams išvažiavus, kai kurie mokytojai turi išeiti į priešankstinę pensiją, kiti - važinėti į didesnius miestus. O mokantis kitur, silpnėja ir tarpusavio saitai.Su šia realybe Salako gyventojai susitaikė. Tačiau juos stipriai paveikė biurokratija ir neatsižvelgimas į regiono žmogų.Autorė Teresė Bernatonytė, redaktorė - Inga Janiulytė-TemporinArtūro Morozovo nuotrauka

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atleidimo iš pareigų. Apie savo atsistatydinimą ji pranešė vakar vėlai vakare.Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos pasiūlytiems Karo prievolės įstatymo pakeitimams dėl privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimo sistemos tobulinimo.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba sutiko perduoti aukštosios mokyklos valdomą valstybinės žemės sklypą Radviliškio rajone Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ gamyklos statybai.Kretinga skelbia kovą daugiabučių kiemuose, gatvėse ir stovėjimo aikštelėse paliktiems automobiliais, paženklintiems įvairiomis reklamomis. Nuo šiol tokie automobiliai bus apstatomi laikinomis tvoromis, o jas papuoš miesto moksleivių piešiniai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūros publikacijų apžvalga.Kokios lietuvių liaudies dainų temos, simboliai ir reikšmės?Kaip XX ir XXI amžiuje moterys ir translyčiai asmenys bandė surasti vietą tuo metu naujausiose meno ir medijų praktikose bei muzikos istorijoje?Kaip 100-mečio dainų šventei ruošiasi Nidos tautinių šokių grupė „Kalnapušė“?Utenos meno mokyklos muzikos skyrius švenčia savo 60 metų jubiliejų.Vilniuje, Saulės kapinėse, sarkogafo formos kenotafu įamžinta pirmosios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta.Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą paskirtos Rokiškio kultūros centrui, Kirtimų kultūros centrui Vilniuje ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centrui.Kiek dėmėsio kultūria skiriama Ukrainos atstatymo konferencijoje Berlyne?Ved. Marius Eidukonis

FM99 studijoje Senamiesčio pradinės mokyklos 1B klasės mokinukai! Kviečiame pasiklausyti jaunųjų alytiškių minčių apie kosmosą, pamokas ir atostogas!

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su šauniais antrokais iš Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su šauniais ketvirtokais apie laisvalaikio veiklas, pomėgius ir galimybes užsidirbti pirmuosius pinigėlius. Taip pat - apie atsakomybę būti vyresniu (-e) broliu ar sese, atsakomybes ir pareigas namuose.

Su Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos 2C klasės moksleiviais susitinkame radijo stotyje FM99. Vaikai ne tik domisi radijo darbo subtilumais, susipažįsta su radijo muziejaus eksponatais, užsuka į įrašų studiją, bet ir tiesioginiame eteryje dalijasi mintimis apie mokyklą, knygų skaitymą, matematiką bei popamokines veiklas ir būrelius.

Šiandien Vakarų pasaulio krikščionys pradeda Velykų tridienį. Jis prasideda Didžiuoju ketvirtadieniu. Tai yra susikaupimo laikas ir proga pakalbėti apie sekuliarėjančio pasaulio vertybes mokyklose.LRT RADIJUJE vieši Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filialo vadovas, Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė bei Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kovo 8 dieną 90-ies metų jubiliejų švenčia vadinamosios Niujorko mokyklos mohikanas kompozitorius Christianas Wolffas. Kas buvo ši abstrakčiojo meno mokykla, veikusi Niujorke praėjusio amžiaus 6-ąjame dešimtmetyje ir geriausiai pažįstama iš Johno Cage‘o ir Mortono Feldmano? O taip, kas buvo, kas tebėra įtakingasis ponas Wolffas?Ved. Domantas Razauskas

„Ar tu dar žmogus? Ar tu tik mažas statistinis skaičius biurokratų sąrašuose?“ - tokį klausimą kelia Alytaus rajono Raitininkų seniūnijos gyventojai, kurie Kovo 11 d. renkasi diskutuoti apie gyvenimo kokybę regione. Mokyklos, darželiai, pašto skyriai, ambulatorijos – uždarytos, vietos ugniagesiai dirba apverktinomis sąlygomis. Taigi – kiek būtiniausių paslaugų Lietuvos regionuose gaunate Jūs? Ar Lietuva dar išvis turi kokią nors regionų politiką?Ar „Regitra“ vairavimo egzamino neišlaikusiam žmogui turėtų sudaryti sąlygas egzaminą perlaikyti po savaitės? Tai siūlo į LRT GIRDI kreipusis vilnietė Sigita Kamandulienė, jau daugiau kaip metus neišlaikanti egzamino, nes kartais galimybės perlaikyti tą egzaminą jai tenka laukti ir kelis mėnesius.Į LRT TELEVIZIJĄ grįžta projektas „Aš esu muzika“. Šeštadienio vakarais žymiausi atlikėjai varžysis, išbandydami įvairius muzikos žanrus.Lieka metai, kai telefono numeryje esantį skaičių 8-ni reikia pakeisti į 0 arba +370. Kaip visus numerius pakeisti per keletą minučių?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA šiemet švenčia savo 25-etį. Apie tai pasakoja AGATA tarybos pirmininkas, LRT KLASIKA kolega Domantas Razauskas.Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet apdovanota ir lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė, kuri vieši studijoje.66-osios „Gramy“ apdovanojimų ceremonijos apžvalgą pristato Ieva Buinevičiūtė: muzika vizualinėms medijos užima vis svarbesnį vaidmenį, pop dievaičiai atsiima svarbiausius apdovanojimus, o „Barbenheimerio“ reiškinys nenuslopsta ir diktuoja tendencijas muzikos, mados ir visuose pop kultūros pasaulio dalyse.„Man palikti didžiąją operos sceną buvo visai nesunku“, – juokdamasi sako solistė, mecosopranas Aušra Stasiūnaitė. 26-erius metus dainavusi operos teatre, užaugusi operos solisto Jono Stasiūno šeimoje, Aušra Stasiūnaitė teigia, jog gėlės ir aplodismentai scenoje niekada nebuvo labiausiai ją džiuginę dalykai. Apie kuklumą gyvenime ir išraišką scenoje – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kas įkvėpė Veroniką Čičinskaitę-Golovanovą sukurtį džiazo albumą vaikams „Dramblio džiazas“?Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Įspūdingas aktorystės diapazonas ir įtaiga – už tai įvertinta aktorė Rasa Samuolytė.Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjui doc. Žydrūnui Mirinavičiui su alumnės Patricijos Vytytės pagalba pavyko atrasti 1974-ųjų Kazio Morkūno vitražą „Trys mūzos“. Kiek svarbus šis radinys ir ar gali jis būti prieinamas pamatyti platesnei visuomenei?Kuo ypatingas Lonnie Johnsono muzikinis palikimas?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė, iliustratorė Eglė Narbutaitė.Ved. Marius Eidukonis

Švietimo mokslo ir sporto ministras buvo beužsimojęs padaryti tai, ko per 33-ejus Nepriklausomybės metus nedrįso nė vienas ligšiolinis ministras - inicijuoti sprendimą uždaryti mokyklas dėstomąja rusų kalba. Tiesa, tiek dalies Ministrų kabineto, tiek dalies Lietuvos rusakalbės visuomenės reakcija į ministro iš karto po Naujųjų metų iškeltą idėja nebuvo vienareikšmė. O ir bent jau Vilnijos krašto lenkų bendruomenė ėmė nuogąstauti, girdi, uždarius mokyklas dėstomąja rusų kalba, ilgainiui gali būti uždarytos ir lenkiškos mokyklos.Tiesa, su kaimynine Lenkija, kuri yra Europos Sąjungos narė, o lenkų kalba yra viena oficialių ES kalbų, yra pasirašytas tautinių mažumų mokyklų išlaikymo susitarimas.Su Rusija niekada tokio susitarimo nebuvo. Mokyklos dėstomąja rusų kalba yra sovietinis reliktas. Šių mokyklų apsisprendė atsisakyti ir kaimyninės Latvija bei Estija. Šiuo metu iš 60-ies savivaldybių rusiškos mokyklos likusios tik aštuoniose: Vilniaus, Klaipėdos, Vilniaus rajono, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Visagino bei Kauno. Pernai rusakalbės mokyklos atsisakė Šiaulių miestas.Iš tiesų dar 52 savivaldybės, kuriose buvo mažiausiai po vieną mokyklą dėstomąja rusų kalba, jų jau senokai atsisakė. Ir tai padarė ramiai.Vilnius, tiesa, ano tūkstantmečio gale šitai irgi bandė, bet tai neapsiėjo be skandalų, skundų Rusijos ambasadoriui Lietuvoje, rusakalbių mokyklų bendruomenių protestų, o ir turto gadinimo.Šiuo metu iš 357 812 mūsų šalies moksleivių 18 590 mokosi dėstomąja rusų kalba, 12 061 - lenkų kalba, dar 392 - baltarusių. Visi jie yra valstybės ar savivaldybių mokyklų mokiniai.Anglų, prancūzų bei kitomis kalbomis paprastai dėstoma privačiose tarptautinėse mokyklose.Jei pažvelgtume, kaip sekasi rusakalbių gimnazijų mokyklų abiturientams, tai pamatytume nedžiuginantį vaizdą. Apie pusėje visų šalies gimnazijų dėstomąja rusų kalba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (VBE) 2023 m. laikė tik nuo 18,2 iki bemaž pusės visų abiturientų. Panaši, beje, ir ankstesnių metų šio egzamino pasirinkimo rusakalbėse mokyklose statistika. Vienintelėje Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros VBE laikė absoliuti dauguma – 95,2 proc. visų pernai metų laidos abiturientų. Tiesa, 13,3 proc. jų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.Beje, nors valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tarp rusakalbių mokyklų abiturientų nėra itin populiarus, išlaikymo procentas taip pat žemas. Apie penktadalyje mokyklų dėstomąja rusų kalba valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino neišlaikė nuo 20 proc. iki 42,6 proc. visų laikiusiųjų.Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra būtinas norint įstoti ir studijuoti visose Lietuvos aukštosiose mokyklose – universitetuose bei kolegijose; nesvarbu, ar norima studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ar nefinansuojamoje.O ir nemokant ar prastai mokant valstybinę kalbą yra sudėtinga integruotis į visuomenę.Kas stabdė politikų ryžtą anksčiau kelti rusakalbių mokyklų integracijos klausimą? Kaip pavyko savivaldybėms, kurios jau nebeturi rusiškų mokyklų, jų atsisakyti be skandalų? Bei kodėl Lietuvos mokyklose dėstomąja rusų kalba besimokanti ir jau Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi bei auganti kalba prastai išmoksta lietuvių kalbą arba net nedrįsta laikyti šio egzamino?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Dovilė Kaminskė bei buvęs rusakalbės mokyklos direktorius, Panevėžio miesto tarybos narys Petras Luomanas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių nebėra tik nacionalinė bėda, ji peržengia nacionalinio saugumo slenkstį. Anot patarėjo, prezidentas svarsto galimybę aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką net Valstybės gynimo taryboje.Vilniaus Žaros gimnazijos tėvai sako, kad patiekalus už 10 centų žadėjusi ir maitinimo konkursą laimėjusi įmonė savotiškai apmokestino įėjimą į mokyklos valgyklą. Į ją patekti galima tik iš anksto įsigijus taloną už 3 eurus, vyresnių klasių mokiniams jis kainuoja tris eurus ir 50 centų. Vargingiau gyvenantys vaikai iš viso neturi galimybės rinktis pigesnio patiekalo pietų metu, nes pietų kaina viena – tiek, kiek kainuoja talonas. Mokyklos direktorė pripažįsta, kad talonų neįperkantys vaikai pietų metu į mokyklos valgyklą iš viso neįleidžiami, jie valgyti gali ateiti po pamokų ir pavalgyti už turimą pinigų sumą.Lietuvos bankas siūlo investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.Europos Sąjunga (valstybės narės ir bendrijos valdymo institucijos kartu) skyrė didžiausią pasaulyje sumą Ukrainai paremti. Ji siekia 85 milijardus eurų.Iki kokios ribos Estija pasirengusi atsikratyti okupacinius metus žymėjusių įamžinimo ženklų? Pavyzdžiui neseniai Talino pakraštyje nugriautas sovietinis paminklas, žymėjęs vietą, kurioje 1941 metais tūkstančiai sostinės gyventojų buvo priversti kasti prieštankinius griovius, kad sustabdytų artėjančias nacistinės Vokietijos pajėgas.Prasideda Nobelio premijų paskelbimo savaitė. Šiandien Stokholme paaiškės, kam atitenka šių metų Medicinos ir fiziologijos premija.Ved. Madona Lučkaitė

Į LRT Girdi kreipėsi dalis būsimų pirmokų tėvų, kurie skundžiasi, kad Anykščiuose Antano Vienuolio progimnazijoje klasės formuojamos neskaiidriai ir pasiturinčių tėvų vaikai patenka pas norimą mokytoją. Mokyklos vadovybė neigia kurianti elitinę klasę, tačiau pripažįsta, kad keis priėmimo į mokyklą tvarką.Kokia padėtis Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusija po to, kai savaitgalį Rusijoje kilo ir netrukus buvo numalšintas grupuotės „Wagner“ sukeltas maištas?Degalų kainos Lietuvoje kyla jau antrą savaitę iš eilės. Kodėl ir kokios prognozės vasarai?Aktualus klausimas. Ši – paskutinė savaitė, kai dar galima apsispręsti ir pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Ką ketinate daryti su antrąja pensijų pakopa – trauktis ar kaupti?„Verslo laike“ – kodėl Lietuva perka Kinijoje pagamintą įrangą, norėdama atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos?Reaguodama į neramumus Rusijoje Valstybės gynimo taryba nutarė stiprinti žvalgybos pajėgumus Rusijoje ir Baltarusijoje bei greičiau suderinti valstybės sienos priedangos planą, dėl kurio nesutaria pasieniečiai ir kariuomenė. Kodėl priimti tokie sprendimai ir ar jei pakankami?Seimas po pateikimo pritarė saugomų teritorijų įstatymo projektui, kuriame taip pat numatytas Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo pakeitimas. Oficialiuose aplinkos ir kultūros ministrų pranešimuose ir Trakų bendruomenei Vyriausybės teiktuose atsakymuose buvo žadėta, kad klausimą išsamiai apsvarstys iš specialistų sudaryta darbo grupė. Tačiau paaiškėjo, kad saugomų teritorijų pertvarką sprendusi darbo grupė klausimo dėl Trakų net nesvarstė. Visuomenininkai sako, kad specialistams šio klausimo svarstyti neleista, nes Valstybinė kultūros paveldo komisija jau yra išsakiusi nuomonę, kad kultūros pAveldu negali rūpintis aplinkos ministerija. Esą baiminantis, kad specialistų išvados bus neigiamos, Trakų istorinio nacionalinio parko klausimą sprendė politikai, nors visų kitų parkų pertvarką svarstė iš specialistų sudaryta darbo grupė.Ved. Edvardas Kubilius

Vėl tie patys #153 apie mamų dieną, baikerių paradą ir santykius nuo mokyklos su M. Bartuševičiumi by Negyvas Eteris

Pokalbis su mokykloje dirbančia psichologe Jurgita Čečėtiene ir gimnaziste, AJC žurnalistų kursų nare Taja Tamkevičiūte apie tai, kiek mokyklos yra vaiko gyvenime, kokios svarbiausios aktualijos vaikams ir paaugliams, kas labiausiai rūpi, skauda ar džiugina.

Tęsiame temą apie smurtą Volungės progimnazijoje, kuomet nukentėjo 13-metis. Aiškina mokyklos direktorė Rimvyda Ališauskienė.

Lietuvoje daugėja eismų įvykių ir sužeistųjų juose, tačiau mažėja žuvusiųjų. Pirminiais duomenimis, pernai žuvo 120 žmonių, 2021 m – 147.Socialiniuose tinkluose svarstoma, kad skiepai nuo COVID-19 nusilpnina imunitetą ir dėl to šį sezoną žmonės daugiau ir sunkiau serga virusinėmis ir kitomis ligomis. Kaip vertinti tokius svarstymus? Ar jie gali būti panaudojami propagandai?Higienos instituto preliminarūs duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje nusižudė 504 žmonės. Tai 60 mažiau nei 2021 metais.Europos Parlamento vadovė dėl vadinamojo Katargeito pradėjo skubią procedūrą dėl dviejų europarlamentarų neliečiamybės panaikinimo.Baigiantis metams, vienus aplankė Kalėdų senelis, kitus - blakės. Bet nebūtų galima sakyti, kad blakės neneša dovanų. Vilniaus Verkių neįgalių vaikų mokyklos bendrabutį du kartus per metus aplankiusios ir nesėkmingai naikintos blakės galiausiai atnešė Vilniaus valdžios pažadus, kad mokykla įtraukta į prioritetinius renovuojamų objektų sąrašus. Mokyklos bendrabutis, kurį higienos centro specialistai pavadino blakių rojumi, remonto nematęs nuo gilaus sovietmečio – 1969-ųjų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Švietime laukiama revoliucijos. Siūloma, kad ketvirtokams, aštuntokams ir dešimtokams pasiekimų patikrinimai taptų privalomi. Jei dešimtokas neperžengs numatytos kartelės, negalės mokytis vienuoliktoje klasėje.Ekspertai perspėja – tokia tvarka labiausiai smogtų socialiai pažeidžiamiems vaikams. Jie paprasčiausiai būtų nukreipiami į profesines mokyklas.Apie siūlomą reformą „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, švietimo ekspertė Unė Kaunaitė, Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė, Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Ketvirtos kartos lietuvė iš Argentinos. Caterina Reissenveber šiuo metu gyvena, dirba ir mokosi Kaune. Pokalbis, kodėl ji viena, be šeimos, nusprendė atvykti į Lietuvą iš Argentinos.Lietuvos kultūros tarybos atliktas tyrimas parodė, kad dvigubai daugiau vyrų nei moterų į rankas gauna didesnį nei 1200 eurų atlyginimą į rankas. Apie to priežastis pokablis su tyrėjomis.Kiek moksleiviams tenka keliauti nuo namų iki mokyklos? Diskusija apie atstumą nuo namų iki mokyklos.Iniciatyva seneliams. Idėja kolekcionuoti senelių patarimus ir juos sudėti į vieną knygą. Pokalbis su iniciatyvos autoriumi Benediktu Žemaičiu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Švietimo ir mokslo ministerijai nurodžius pašalinti iš mokyklų rusų kalbos vadovėlius, kuriuose šalis agresorė vadinama demokratiška, keliauti patraukli, draugiška šalimi, kai kurios mokyklos nusprendė nepaisyti nurodymo, toliau naudotis vadovėliais, iškarpius iš jų prieštaringas vietas. Švietimo ir mokslo ministrė tokį veiksmą vadina saviveikla.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad didesnė parama už pirmą būstą jaunoms šeimoms tuštėjančių regionų problemos neišspręs.Naujus mokslo metus netrukus pradėsiantis Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenė šiais metais laukia ir pabėgėlių iš Ukrainos. Dalis vyresniųjų studentų savanoriškai padeda vertėjauti bei tapininkauti ukrainiečiams, kurie bando įsilieti į darbus bei studijas Lietuvoje.Kokią įtaką padarė šių metų pradžioje įsigaliojęs draudimas atlyginimus darbuotojams mokėti grynais pinigais? Darbo inspekcija sako, kad darbo ginčai dabar išsprendžiami paprasčiau, o Lietuvos bankas pastebi, kad jau 91-as procentas šalies gyventojų pinigus išsigryninti gali dešimties kilometrų atstumu. Vis dėlto, kai kurie regionų gyventojai banko korteles atiduoda kaimynams, kad šie pinigus išgrynintų važiuodami į miestą.Santaros klinikose – vienintelėse Baltijos regione – pradėta taikyti gydymo metodika, suteikianti viltį pasveikti nuo kraujo vėžio. Šio gydymo metu su vėžiu kovoja genetiškai pakeistos imuninės ląstelės.Ved. Paulius Šironas

Šiandien Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyksta tarptautinis seminaras „Writing the Soviet Baltic Queerstory: The Sources and Methods“. Jo tikslas - susipažinti su naujausiais tyrimais apie LGBTQ+ istoriją Baltijos šalyse sovietinės okupacijos metais ir inicijuoti tarptautines akademines diskusijas apie šios istorijos rašymo problemas, šaltinius ir metodus. Klausysimės pokalbių su seminaro sumanytoju, istoriku Tomu Vaiseta ir senimaro dalyve prof. Natalija Arlauskaite.Rotušės aikštėje Vilniuje vyko protestas prieš nacionalinių mokyklų uždarymą Baltarusijoje bei baltarusių teisės mokytis gimtąja kalba atėmimo. Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ir baltarusių diasporos surengtos akcijos metu dalyviai pasmerkė Baltarusijos institucijų veiksmus, kuriais uždaromos baltarusiškos, bet ir lietuviškos, lenkiškos, ukrainietiškos mokyklos, o vaikams primetamas „rusiškas pasaulis“. Karinos Metrikytės pasakojimas.Džiazas kaip kinematografinė improvizacija praeitą savaitę pasaulį palikusio kino formos revoliucionieriaus Jeano-Luco Godardo filmuose. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Į rubriką „Be kaukių“ pasikvietėte žmogų, kuris labai mėgsta kaukes“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė. Studijavusi aktorystę, anksti supratusi, kad šis kelias ne jai, išvykusi į Australiją, tuomet grįžusi į Lietuvą pašnekovė prisipažįsta – nieko už kūrybą gyvenime jai nėra svarbiau. Pokalbis su Sandra Bernotaite apie nebaisias gelmes ir netuščius paviršius – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas atidedamas trejiems metams – iki 2026 metų sausio.LRT radijas skelbė, kad 6-12 klasių rusų kalbos vadovėliuose moksleiviai kviečiami keliauti aplankyti okupuotą Krymą, o karą Ukrainoje tęsianti šalis pristatoma kaip demokratinė valstybė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, jog tokio turinio vadovėliai išimami iš apyvartos, o leidėjai įpareigojami peržiūrėti kitus savo leidžiamus vadovėlius.Lietuvoje verslus sukūrę ir čia gyvenantys Rusijos piliečiai baiminasi, kad jiems bus uždrausta čia turėti bendrovių akcijų. Idėjos autoriai Seime sako, kad bus taikomos išimtys.Šimtmetį švenčia Kauno meno mokykla, tarp kurios kūrėjų ir pedagogų – tokie garsūs menininkai kaip Justinas Vienožinskis, Adomas Galdikas ar Juozas Zikaras.Ved. Darius Matas

Legenda byloja, kad 1922 metais ant apleisto Pelėdų dailininkas Justinas Vienožinskis kartu su kultūros ir politikos veikėju Stasiu Šilingu ir bendraminčiais naktį paslapčia pradėjo mūryti Kauno meno mokyklos pastato pamatus. O kaip buvo realybėje? Kodėl nepriklausomai valstybei taip skubiai reikėjo meno mokyklos? Apie mokyklos pradžią, jubiliejiniams metams skirtą tarptautinę konferenciją ir parodą - pokalbis su VDA Kauno fakulteto dekanu prof. Jonu Audėjaičiu.Nejaukiuose VRM rūmuose atidaryta didelė paroda „Nejauka“. Apie ką kalba šešiolika menininkų iš skirtingų šalių pasakoja parodos kuratoriai Artūras Mitinas, Monika Kornilova, Darius Jaruševičius.Rubrika „Ką man skaityti“ šį kartą skirta garsiausiai detektyvų rašytojai Agatai Kristi. Rašytojos gimimo dieną apie jos populiarumo fenomeną, darbštumą ir kūrybos paslaptis - pokalbis su literatūrologe Jūrate Čerškute.Kelionę po Kauno regiono miestelius tęsia Iniciatyva „PROmetėjas”. Spektakliais, edukacijomis ir menininkų rezidencijomis siekiama su šiuolaikiniu šokiu supažindinti kuo daugiau žmonių.Žurnalistas Edvardas Kubilius žinomas LRT radijo klausytojams iš esminius politikos, ekonomikos klausimus keliančių laidų kaip „Ryto garsai“, „10-12“, tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau pasiima mikrofona ir išsiruošia į keliones už Vilniaus. Laida „Už Vilniaus“ tapo viena klausomiausių, o nuo šio sezono atsirado dar viena laida LRT mediatekoje „Nepaprastai žmonės“. Apie Lietuvos miestus ir miestelius, čia gyvenančius žmones ir žurnalistiką - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Edvardu Kubiliumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvoje kasmet uždaroma ne mažai kaimo mokyklų, o štai Anykščių r. antrą sezoną pradeda netradicinė, vienintelė tokia rajone, Šventosios upės mokykla. Kaip sako mokyklos atstovas Paulius Briedis, neretai galvojama, kad netradicinė mokykla labiau skirta žaidimams, tačiau patikina, kad dirba pagal bendrąsias ugdymo programas ir didesnį dėmesį skiria kiekvienam vaikui individualiai.Rubrikoje „Verslas kaime“ – Loretos ir Donato Abromavičių šeimos iš Žemaitijos istorija. Grįžę iš emigracijos apsigyveno Zarasų r. Buvęs miestietis Donatas užsiima ūkiu – augina ožkas ir avis, o buvusi kaimo gyventoja Loreta – verslu, gamina lietuviško skonio itališkus ledus: juodos duonos ir giros, medaus ir čiobrelių. Ledų gamybai naudojamus čiobrelius, mėtas, braškes ir avietes užsiaugina patys. Loreta sako, kad kol kas ji amatininkė, bet ateityje tikisi ledų gamybą išauginti iki nedidelio verslo.Ved. Kristina Toleikienė

Tuzino laidoje pokalbis su vienu jauniausių mokyklos direktorių Lietuvoje, istorijos mokytoju Linu Janulioniu. Šiuo metu Linas yra Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vadovas, savo mokytojo karjerą pradėjęs 22 metų nedidelių Lietuvos miestelių mokyklose.Nors direktorius teigia, jog amžius proveržiui nėra pagrindinis veiksnys, pripažįsta, kad artimiausius kelis metus švietimo sistemos laukia dideli iššūkiai. Pokalbis apie jauno žmogaus santykį su mokiniais, vaidmenį švietimo sistemoje ir tai, kokiems mokiniams gyvenime sekasi labiausiai.Ved. Ignas Klėjus

Abiturientų, turinčių teisę į nemokamas studijas aukštosiose mokyklose yra dviem tūkstančiais mažiau nei pernai. Tai paaiškėjo pasibaigus pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmajam etapui. Šiemet jaunuolių, turinčių teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas yra tik 13,3 tūkst. Beje, pernai buvo užimta net 99 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Tiesa, 23 proc. visų priimtųjų į kolegijas neatitiko minimalių priėmimo kriterijų, reikalingų studijuoti aukštosiose mokyklose. Šiemet prašymus studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose pateikė 25,4 tūkst. stojančiųjų. Bet net 4,3 tūkst. stojančiųjų neatitiko ne tik reikalavimų, reikalingų valstybės finansuojamai studijų vietai gauti, o ir neatitiko reikalavimo studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose.Kokias išeitis iš šios situacijos mato aukštųjų mokyklų atstovai? LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkiene, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kelionės, turizmas mums asocijuojasi pirmiausia su teigiamais dalykais: pabėgimas nuo kasdienės rutinos, pažinimo džiaugsmas, atradimo netikėtumai ir, žinoma, poilsio malonumas. Dar daugiau, turizmas atneša ekonominę naudą. Daugybė vairuotojų, padavėjų, suvenyrų pardavėjų, kambarinių ir be jokios abejonės gidų gauna darbo. Plėtojasi verslai, ekonomika kyla, gyvenimas gerėja. Tokios šalys kaip Graikija, Turkija, Tailandas ir net Slovakija savo ekonominius stebuklus sukūrė atsispirdamos nuo turizmo. Barselonos pavyzdys itin įkvepiantis: XX viduryje buvęs industrinis, dideliu nusikalstamumu pasižymėjęs miestas (toks truputį mūsų Panevėžys) sėkmingos viešųjų ryšių kampanijos ir investicijų dėka tapo hipsterinio turizmo viena iš sostinių. Tad sunku patikėti, jog turizmo industrija gali būti lygiai taip pat naikinanti, kaip ir kurianti.Bet gali. Pavyzdys – Venecija, kur turistų srautai tokie dideli, jog gatvėse praeiti tiesiog nebeįmanoma. Vietiniams būtinos maisto ar buitinių reikmenų parduotuvės tampa stikliukų, magnetukų ir kitų šaldytuvą puošiančių niekučių pardavimo vietomis, nes tai daug pelningiau. Kavinės, restoranai persiorientuoja į turistus. O ko turistai tikisi Italijoje – picos. Tad ir siūlykime brangią prastą picą. Vis tiek pirks ir niekada negrįš. O kur valgyti vietiniams? Mokyklos tampa viešbučiais. Butų kainos auga, nes nuomoti nakčiai per AirBnB labiau apsimoka nei nuomoti mėnesiui. Mieste tampa nebeįmanoma gyventi ir gyventojai jį palieka (penkiasdešimtaisiais gyveno 175.000, o pernai fiksuota 50.000 gyventojų). Venecija tampa kažkuo panašiu į Rumšiškes. Ir tokių pavyzdžių apstu. Tad šįkart su tvarumo specialiste Guoda Lomanaite kalbamės apie tai, koks galėtų ir turėtų būti tvarus keliavimas, kuris kreipia dėmesį ne tik į paties turisto poreikius ir norus, tačiau ir į vietinių bendruomenių interesus.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Kijivo Ekonomikos mokyklos prezidentas Timofėjus Mylovanovas sako, kad viena karo diena Ukrainai kainuoja iki 1 milijardo eurų. Pasak buvusio ekonomikos ministro, jau dabar šaliai atstatyti reikia apie 600 mlrd. eurų. ir tam turi būti panaudoti įšaldyti Rusijos oligarchų turtai. Profesorius sako, kad ukrainiečiai nesupras, jeigu bus nepakviesti prisijungti prie ES.Ved. Deividas Jursevičius

Trečiadienį (gegužės 11 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie Maskvos statytinių pareiškimus dėl Chersono srities, Europą sužavėjusią Moniką Liu ir Euroviziją, nerimstančias audras Lietuvos ortodoksų bažnyčioje ir mokyklas-blogiukes. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/sRs0-PTG-58 Šiandien #TiekŽinių

Kaip studentų iš Ukrainos integracijai pasiruošusios Lietuvos aukštosios meno mokyklos? Pokalbis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Rima Rimšaite ir Vilniaus dailės akademijos Komunikacijos skyriaus vadovu Tomu Šileika.Ukrainiečių kalbos vertėjų poreikis pastaruoju metu smarkiai išaugo visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Apie tai, kokio dėmesio iki šiol sulaukdavo ukrainiečių kalbos mokymas, domėjosi Agnė Šimkūnaitė.Pianistės Rūtos Mikelaitytės-Kašubienės gyvenimas jau ketverius metus susietas su Ukraina, per tą laiką užsimezgė glaudūs ryšiai su ukrainiečiais muzikais. Šiandien ji su šeima – dviem dukrom pianistėmis, Lietuvoje. Išgirsime Rūtos mintis apie laiką, praleistą Kyjive. Muzikę kalbino Fausta Savickaitė.9-ajame dešimtmetyje įvykęs Libano karas, jame kariavusio kareivio sapnuose ieškomi prisiminimai, haliucinacijos ir ambientas. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Ari Folmano – Izraelio režisieriaus paties išgyvenimais paremtą suaugusiesiems kurtą karinę dokumentinę animuotą dramą „Valsas su Baširu“.Pasauliui patyrus karo siaubą, menininkams nusvyra rankos: kam kurti, kai galvoje tik viena? Kaip tai išgyvena muzikai? Lietuvos atlikėjai taip pat su ašaromis akyse groja kovojantiems ir tikisi geriausio. Kaip veikia muzika karo siaubo atmosferoje? Kaip išgyvena ją kuriantys ir interpretuojantys? Rubrikoje „Be kaukių“ – maestro, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Mokytojai kreipiasi į tėvus neskleisti panikos nei sau, nei vaikams ir jautriai, bet be isterijos reaguoti į karą Ukrainoje. Mat daugybė mokinių, ypač po savaitgalio, sunkiai gali susikaupti ir sekti pamokas. Jie pamokose "gyvena" mobiliuosiuose įrenginiuose matytais vaizdais iš Ukrainos.Ir nesusikaupia ne tik paaugliai, o ir patys jauniausi moksleiviai.Ypač daug nerimo privačiose mokyklose, kuriose mokosi daugiau pasiturinčių šeimų vaikų. Kai kurie pasiturintys lietuviai, galintys dirbti nuotoliniu būdu ir turintys nekilnojamojo turto šiltuose kraštuose, kaip ir per pandemiją, kraustosi svetur. Mokyklos tai toleruoja. Bet kaip šią situaciją paaiškinti kitiems vaikams?Kokius vartoti žodžius ir kokių nevartoti, kalbantis su vaikais apie tai, kas vyksta Ukrainoje? Kaip emociškai turi pasiruošti šeima, jei ji ketina priimti pabėgėlių iš Ukrainos šeimą - ko ir kiek aiškinti savo vaikams bei, kaip kalbėtis su ukrainiečių vaikais, ypač tais atvejais, jei jie liko našlaičiais?O ir kaip ruošiantis visiems galimiems įvykių scenarijams nesukelti isterijos ir panikos?Pagaliai, ką daryti, jei pačiam suaugusiajam, tėčiui arba mamai neišeina susikaupti, jei jis nuolat lindi telefone?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linijos“ psichologė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Neseniai dienos šviesą išvydo lietuviškų operų arijų ir chorų rinktinė, kurioje nugulė rečiau girdimi lietuviškų operų numeriai. Plačiau pasakoja šio projekto vadovė, prodiuserė Ieva Rasimaitė.Sausio 18 d. prieš 140 metų gimė rašytojas Aleksandras Milnas, padovanojęs mums visiems nuostabų draugą Mikę Pūkuotuką. Lygiai taip, kaip klasikinė muzika, meškiuko pasaulis nesensta, yra aktualus ir pilnas šiandienos. Fausta Savickaitė kalbėjosi su literatūrologe Inga Mitunevičiūte apie Mikės ir jo draugų nepavaldumą laikui.Vilnius pateko tarp „Bloomberg Philanthropies“ organizuojamo konkurso finalininkų. Gautas milijono dolerių vertės apdovanojimas bus skirtas mokymo mieste idėjos įgyvendinimui. Pokalbis su Vilniaus švietimo pažangos centro direktore Une Kaunaite.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kompozitoriaus Nikolo Britelo dėmesį temoms, susijusiomis su afroamerikiečių problemomis, vergove, jo muzikinius skirtingų fikcinių ir ne asmenybių portretus, sukurtus per pastarąjį dešimtmetį.Eglė Bertašienės gyvenime ypatingas dėmesys skiriamas dviem pojūčiams – garsui ir kvapui. Jos biografijoje sudera muzikologijos studijos ir aistra parfumerijai – šiandien Eglė yra tinklaraščio „Paskui nosį“ autorė, „Kvepalų dienos“ sumanytoja, talentingai rašanti ir apie šiandienos kvapus, ir apie kvapų istoriją. Apie visas pašnekovės aistras – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Aktualijas iš Rumunijos aptariame su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Erika Fantanar.Sausio 4 d. minima pasaulinė Brailio diena. Taigi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu Vytautu Gendvilu ir kalbamės apie Brailio rašto svarbą ir reikšmę neregiams.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Lietuvoje daugiausiai žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tokių mirčių skaičius per pandeminius 2021 m. dar išaugo. Kodėl taip yra ir kokių priemonių imtis? Atsakymų ieškome su LSMU Kauno klinikų gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos rinkoje fiksuojant didelius kiekius dešrų, kuriose vietoj mėsos naudojami pakaitalai, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad suklastota produkcija į mūsų šalį iš Ukrainos nepatenka.Tačiau vartotojai raginami ne tik atidžiai skaityti etiketes, bet ir reikalauti raštiško įrodymo, kad produkcija pagaminta laikantis reikalavimų. Kokiomis dešromis prekiaujama ir kaip išsirinkti kokybišką mėsos produktą, sostinės turgavietėse domėjosi Daumantas Butkus.Kur bus galima pasiskiepyti nuo COVID–19 uždarius didžiuosiusvakcinacijos centrus? Vilniuje „Litexpo“ vakcinacijos centras bus uždarytas nuo sausio vidurio, skiepijimas perkeliamas į poliklinikas. Analogiškas centras Kauno ledo rūmuose dar veiks iki sausio 24 d., vėliau čia gyventojai nebus skiepijami nuo COVID–19.Tuo metu Nacionalinis kraujo centras pradėjo akciją – gyventojų skiepijimą didžiuosiuose prekybos centruose. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Patvirtinti nauji periodinių leidinių prenumeratų pristatymo kaimo vietovių gyventojams paslaugos tarifai. Priklausomai nuo leidinio svorio, jie bus vidutiniškai iki 75 proc. mažesni už šiuo metu galiojančius tarifus. Pastebima, kad kiekvienais metais pristatomų periodinių leidinių – laikraščių bei žurnalų – skaičius kaimo vietovėse nuolatos mažėja. Tai mažina ir nepriklausomos informacijos sklaidą. Ar nauji tarifai paskatins žmones daugiau užsisakyti laikraščių bei žurnalų? Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė.Nemažai stambių įmonių neturi vadovų. Kodėl? Kaip jų ieškoma?Trūksta kasininkų bei vairuotojų. Išsamiau Irma Janauskaitė.Studijoje Kultūros ministras Simonas Kairys.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Savaitės komentaras. Kodėl mėgstame kritikuoti kitus? Autorius – žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Darius Matas