Podcasts about dauguma

Prezidentas sako, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis savo pasisakymais apie Ukrainą bei Lietuvos saugumą diskredituoja Lietuvą. Vertindamas pastaruosius politiko pareiškimus, Gitanas Nausėda „Verslo žinių“ tinklalaidei teigia, kad Žemaitaitis tampa panašus į prorusiškomis pažiūromis pasižymėjusį Eduardą Vaitkų .Prieš daugiau nei metus nušovęs ligotą moterį policijos pareigūnas Darius Šerpytis nepiktnaudžiavo tarnyba ir neviršijo įgaliojimų. Griebtis ginklo buvo būtina, nustatė Vilniaus apygardos teismas. Pareigūnų bendruomenė šį sprendimą sveikina, tačiau yra ir abejojančių, ar dabar pareigūnai ginklo prieš pažeidžiamus asmenis nenaudos dažniau.Europos Sąjungoje pasigirsta kalbų, kad taikos derybose dėl karo Ukrainoje būtų galima kalbėti ir apie rusiškų dujų pirkimą. Financial Times skelbia, kad tai svarsto keli aukšti Europos Sąjungos pareigūnai. Be to, pastebima, kad laivais rusiškos dujos ir dabar pasiekia Europą.Penkeri metai nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Daugybės skambių pažadų lydėtas procesas suskaldė šalį, tačiau visuomenė pradeda pamažu gyti. Dauguma pažadų atsimušė į realybę, o leiboristų vyriausybė į valdžią atėjo žadėdami peržiūrėti šį procesą ir gerinti santykius su Europa.Iki šių metų sausio pabaigos visi su vaikais dirbti planuojantys asmenis privalėjo išsiimti specialų brūkšninį kodą, rodantį, kad asmuo nėra teistas už lytinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus. Tokia tvarka siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo galimo fizinio ar seksualinio smurto mokyklose ar kitose įstaigose. Švietimo bendruomenė darbuotojus jau pradėjo tikrinti, tačiau griežtesnių kontrolės priemonių efektyvumų abejoja kai kurie teisininkai.Joniškio valdžia antrus metus vargsta ieškodama savivaldybės kontrolieriaus. Nuo praėjusio spalio Kontrolės ir audito tarnyboje nėra nė vieno darbuotojo, todėl stringa darbas tiek pačiai savivaldybei, tiek vadinamąjį „čekiukų“ tyrimą atliekančiai teisėsaugai.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien paskutinė diena, kai norintieji dirbti su vaikais, pavyzdžiui darželyje, mokykloje ar kitur privalo išsiimti specialius kodus, kurie rodo, kad žmogus nėra teistas už lytinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus. Informatikos ir ryšių departamento LRT RADIJUI pateiktais duomenimis, per sausio mėnesį 360-iai asmenų jau nebuvo išduotas kodas. Iš viso išduota apie 160-dešimt tūkstančių teisėto darbo su vaikais kodų.Sukanka penkeri metai nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Daugybės skambių pažadų lydėtas procesas suskaldė šalį, tačiau visuomenė pradeda pamažu gyti. Dauguma pažadų atsimušė į realybę, o leiboristų vyriausybė į valdžią atėjo žadėdama peržiūrėti šį procesą ir gerinti santykius su Europa.Pasaulio akcijų rinkos atsigauna po pirmadienį kinų startuolio „DeepSeek” sukelto sąmyšio, po kurio Vakarų technologijų įmonių vertė nukrito trilijonu dolerių. Metus gyvuojanti kinų bendrovė rinkai pasiūlė dirbtinio intelekto įrankį, kuriam sukurti prirekė dešimteriopai mažiau resursų, nei išleido Silicio slėnio technologijų gigantai. Ir visa tai nepaisant dar pirmą kadenciją Trumpo administracijos įvestų draudimų parduoti kinams lustus ir technologijas, reikalingas kurti dirbtinio intelekto programas.Į LRT GIRDI kreipėsi pavojingus krovinius Lietuvoje bei užsienyje vežančios bendrovės darbuotojas, teigdamas, jog nemaža dalis tokių krovinių pervežami nesilaikant reikalavimų. Kokias grėsmes kelia netinkamai pervežami pavojingi kroviniai?Joniškio valdžia antrus metus vargsta ieškodama savivaldybės kontrolieriaus. Nuo praėjusio spalio Kontrolės ir audito tarnyboje nėra nė vieno darbuotojo, todėl stringa darbas tiek pačiai savivaldybei, tiek vadinamąjį „čekiukų“ tyrimą atliekančiai teisėsaugai.Ved. Rūta Kupetytė

Leidybinės kompanijos „Area127“ bendraįkūrėjas, elektroninės muzikos scenoje besidarbuojantis Tadas Majeris – „Tadan“ pristato 25 kūrinių rinkinį. Kompiliacija – tarsi gerų draugų susibūrimas su daugybe šiltų persipinančių istorijų. Dauguma atlikėjų – artimi bičiuliai. „Mūsų leidykla iki šiol daugiausiai buvo apie šokių muziką. Norėjosi nueiti į kitą terpę – eksperimentinės muzikos klausimui“, – apie rinkinio turinį pasakojo „Tadan“. Tadas atskleidžia paslaptį – kūruos vieną iš „Yaga“ festivalio muzikinių erdvių, festivaliui rekomendavo talentingą atlikėją iš Prancūzijos, kurio kūrinys taip pat nugulė rinkinyje. Ved. Marius Andrijauskas

„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacija ir Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl Vaiko dienos centrų finansavimo.Kreipimesi į kadenciją baigiančius, bet lemiamos įtakos kitų metų biudžetui turėsiančius parlamentinių komitetų narius, taip pat ministerijų vadovus akcentuojama, kad vaikų dienos centrai – tai ypatingai svarbi socialinių paslaugų dalis, kurioje daugiau nei 13 tūkstančių vaikų ugdo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti su bendraamžiais, gauna kasdienę priežiūrą ir socialinę pagalbą. Dažname Vaikų dienos centre vaikai iš nepilnų, skurstančių šeimų gauna vienintelį kartą per dieną karšto maisto, atlieka namų darbus ir pramoksta patys pasigaminti valgyti iš to, ką randa namuose, bei nebealkti.Dauguma šių centrų (kurių yra net 500) priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, kurios šiuo metu susiduria su rimtais finansavimo iššūkiais, keliančiais grėsmę paslaugų kokybei ir centrų veiklos tęstinumui.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vaikų dienos centrų paslaugų vadovė Eglė Vaitkevičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Mokslininkai pranešė pirmąkart aptikę gyvūniją po Ramiojo vandenyno dugnu esančiose versmėse. Iki šiol manyta, kad čia gali išgyventi tik virusai ir mikrobai, tačiau naujas tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie sudėtingas vandenyno gelmėse esančias buveines.Sakartvele šiandien vyksta Parlamento rinkimai, į kuriuos krypsta visos Europos akys. Apklausos rodo, kad proeuropietiškos jėgos rinkimuose gali laimėti pakankamai balsų, kad sudarytų koaliciją ir pakeistų dabartinę prorusišką vyriausybę.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ - pažintis su fotografe Jurgita Venckiene iš Kauno, kuri jau 5 metus puoselėja sodą balkone. Senovinius meškinus kolekcionuojanti moteris daug dėmesio skiria detalėms, mėgsta įdomių ir retų daiktų ieškoti sendaikčių turguose.Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad privačios žemės savininkai jau gali peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas už 2024-uosius metus. Dauguma žemės savininkų informaciją apie mokestį netrukus gaus arba jau gavo ir elektroniniu paštu. Tačiau pastaruoju metu itin aktyviai siaučiant sukčiams, kurie išvilioja milžiniškas pinigų sumas iš patiklių gyventojų, dalis tautiečių į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųstus pranešimus žiūri nepatikliai ir baiminasi, jog paspaudę laiške esančias nuorodas gali tapti sukčių aukomis.Ateinančią naktį Lietuvoje bus pereinama prie žiemos laiko – laikas persukamas vieną valandą atgal. Pastebima, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.Ved. Paulius Selezniovas

Vynuogyno Plungės rajono Vydeikių kaime savininkai Andrius Rupeika ir Violeta Tautvydaitė šiemet keturiuose šiltnamiuose skina jau gausesnį vynuogių derlių. Saulės apšviestuose šiltnamiuose įspūdingai atrodo didžiulės kekės stambiomis uogomis akį traukiančios mėlynos, violetinės, rausvos ir žalios vynuogės. Ne tik dėl jų grožio, bet ir skonio valgytojai ūkį patys suranda. Šeimininkai sako, kad pajamos už vynuoges svaresnės bus kitais ir vėlesniais metais. O kol kas pelnas didesnis būna iš šiltnamiuose auginamų braškių, taip pat lazdynų sodinukų.Gausi Biržų rajono Pabiržės kaimo bendruomenė vienija per 120 kaimo žmonių. Didesnė jų pusė, ypač vyrai, labai aktyvūs, nuolat siūlo ir įgyvendina naujas idėjas. Taip sutelktomis pastangomis išvalyti tvenkiniai, išrauti krūmai, sutvarkytas parkas. Poilsiui sukalti suoleliai, sodinami medžiai, ruošiamas didžiulis krepšys gėlėms auginti. „Žmonės nori gyventi gražioje aplinkoje, tad negaili savo laiko ir jėgų“, – sako bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė ir seniūnaitis Gražvydas Venckus.Pasaulyje žinoma daugiau nei 40 tūkstančių skirtingų orchidėjų rūšių. Dauguma kilusios iš atogrąžų miškų. Dėl masiško miškų kirtimo kai kurioms gresia pavojus išnykti. Tačiau yra žmonių, paskyrusių gyvenimą joms išsaugoti. Vienas jų – kolumbietis Danielis Padraita.Ved. Regina Montvilienė

Portugalijoje gyvenantys lietuviai piktinasi, kad jiems išduotuose vairavimo dokumentuose nurodoma kilmės šalis ne Lietuva, o sovietų sąjunga. Svetur gyvenantys tautiečiai sako, su tuo susiduriantys ne pirmą kartą, o problema nėra sprendžiama. Portugalijos vairavimo mokyklos atsakomybės kratosi ir sako, kad reikia taisyti klaidą bendroje sistemoje. Lietuvos ambasada neslepia, kad problema žinoma, tačiau išspręsti jos nepavyksta, todėl, kad lietuviai, dėl klaidingų dokumentų, į ambasadą nesikreipia.Dabartinė Amerikos viceprezidentė Kamala Haris per pirmą rinkimų kampanijos parą užsitikrino pakankamą demokratų paramą, kad būtų nominuota partijos kandidate į prezidentus. Visgi skeptikai atkreipia dėmesį, kad laiko Kamalai Haris nedaug, o Donaldas Trampas po pasikėsinimo itin sutelkė savo šalininkus.Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu atvyko į Jungtinės Valstijas, kur ketina susitikti ir su prezidentu Džou Baidenu, ir su respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu. Tuo metu 14 skirtingų palestiniečių frakcijų, Kinijoje pasiekė susitarimą dėl bendradarbiavimo.Nuo šiandien, liepos 23 dienos, kvalifikuotam elektroniniam parašui sukurti reikalingos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės. Tai reiškia, kad gyventojams, turintiems iki šių metų sausio 1 dienos išduotas asmens tapatybės korteles, teko arba dar teks gamintis naujas. Dauguma elektroninio pašto sertifikatu galinčių naudotis žmonių, dokumento dar nepasikeitė.Estijoje prisiekė nauja Vyriausybė. Į Briuselį išvykstančią Kają Kalas, premjero poste pakeitė Reformų partijos atstovas Kristenas Michalas.Kaip Paryžius ruošiasi po 100-o metų į miestą grįžtančioms žaidynėms?Ved. Andrius Kavaliauskas

Į Vašingtoną renkasi NATO šalių lyderiai, kur prasideda aljanso viršūnių susitikimas. Ukraina tikisi naujų priemonių siekiant stiprinti oro gynybą, karo alinama šalis turi poreikių ir tikslų tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.Po vakarykštės Rusijos atakos, per kurią žuvo 42 žmonės, Ukrainoje skelbiamas gedulas. Dauguma aukų - sostinėje Kyjive, rusų raketos sugriovė didžiausią Ukrainoje vaikų ligoninę ir gimdymo namus. Tai vienas didžiausių išpuolių prieš Ukrainos civilius nuo Rusijos invazijos pradžios.Maskvoje su oficialiu vizitu lankosi Indijos premjeras Narendra Modis. Tai pirmoji jo kelionė į Rusiją, šiai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Nepaisant Vakarų spaudimo, Indija siekia išlaikyti neutralumą, nors nuo karo pradžios itin sustiprino prekybą ir bendradarbiavimą su sankcijų varžoma Maskva.Į LRT girdi kreipęsi vilniečiai skundžiasi užsitęsusia Skroblų gatvės rekonstrukcija, kuri kelia pavojų keliems šimtams čia gyvenančių regos negalią turinčių žmonių. Darbai buvo pradėti praėjusį rudenį ir sustabdyti. Savivaldybė žada, kad visiškai darbai bus baigti kitais metais. Kodėl stringa rekonstrukcija?Artėjant Baltijos kelio 35-mečiui, pristatytas šiam jubiliejui skirtas renginys „650 kilometrų laisvės“.Šiemet per pastarąsias porą savaičių į ligoninę dėl gyvačių įkandimo kreipėsi trys vaikai. Nors daugelis žino apie maisto, žiedadulkių, gyvūnų kailio ar seilių sukeltas alergijas, mažiau kalbama apie tas, kurias gali sukelti gyvačių įkandimai.Ved. Darius Matas

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Benediktu Gelūnu apie vyrų priklausomybę kompiuteriniams žaidimams.Nors dauguma Lietuvos gyventojų sutinka, kad mokėti plaukti yra gyvybiškai svarbu, tik kiek daugiau nei ketvirtadalis tikina vandenyje besijaučiantys drąsiai ir užtikrintai. O tikroji realybė dar iškalbingesnė – patikrinus svarbiausius kriterijus, kuriuos specialistai laiko būtinais mokant plaukti, tik iki 10 proc. gyventojų galėtų teigti iš tiesų mokantys plaukti. Didžiausi stabdžiai suaugusiems pradėti mokytis plaukti – nedrąsa ir užsispyrimas, kad jau per vėlu.Pernai Italijoje fiksuoti 48, Ispanijoje 47, Prancūzijoje 42 laipsniai karščio. Kiek tokios temperatūros vis dar pakeliamos šias šalis pamėgusiems poilsiautojams ir kur jie patys bėga nuo karščio?Prasidėjus Lietuvos Dainų šventei, dalis dalyvių vis dar tobulina savo pasirodymus. Kalnų parkas Vilniuje - viena iš vietų, kur nuo ryto iki vakaro jau keletą dienų šoka, dainuoja įvairiausi Ansamblių vakare dalyvausiantys kolektyvai. Repeticijoje dalyvavo ir su vienu iš ansamblių susipažinti kviečia kolegė Ieva Radzevičiūtė.

1300 – tiek valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose šiemet bus skirta jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.Į šią vadinamą „antrąją konkursinę eilę“ galės pretenduoti jaunuoliai iš itin menkas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintys 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį, taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį bei vadinamų trumpųjų studijų absolventai ir jaunuoliai, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Beje, praktine veikla vadinama ir karo tarnyba.Tiesa, jaunuoliai, galintys pretenduoti į šias kvotas, kaip ir visi kiti stojantieji, privalės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojant į menus jo nereikia) ir stojančiojo laisvai pasirinktą.Be to, jie, kaip ir visi kiti stojantieji, turės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią konkursinį balą. Dauguma universitetų jau paskelbė, kad šiemet mažiausias konkursinis balas sieks 5, bet į kai kurias mažiau konkurencingas studijų programas būsiąs ir dar mažesnis. Tik Kauno technologijos universitetas laikysis ankstesniais metais galiojusios kartelės - 5,4.Dauguma kolegijų taip pat priims su žemesniu konkursiniu balu nei pernai (kuomet siekė 4,3 balo).Kaip šios priėmimo kvotos paveiks likusius stojančiuosius? Kiek pagrįsti vidutines pajamas gaunančių šeimų nuogąstavimai, esą tokios kvotos iškraipys studentų priėmimo rinką? Kokia dalis visų jaunuolių iš socialiai jautrios aplinkos bus pajėgūs įstoti ir sėkmingai studijuoti? Kokia tikimybė, kad jaunuoliai iš socialiai jautrios šeimos, gavę nemokamas vietas aukštosiose mokyklose, iškris ir nebaigs studijų, nes neturės lėšų pragyvenimui didmiestyje?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Pasvalio Jono Krikštytojo parapijos Carito vaikų dienos centro vadovė Jurgita Venskienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Seimas atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę. Parlamentarai nepritarė nei siūlymui naikinti leidimus gyventi Lietuvoje keliaujantiems namo kartą per metus, nei kompromisui, kad teisės gyventi Lietuvoje netektų tie, kas gimtose šalyse apsilanko dažniau nei kartą per tris mėnesius.Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su NATO ir Europos Sąjungos partneriais.Balandžio pabaiga, o už lango - sniego pusnys. Panevėžio, Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse sniego danga kai kur pasiekė net 12–17 centimetrų. Darbo turi ne tik kelininkai, bet ir gelbėtojai, šalinantys sniego išverstus medžius.Klaipėdoje pradedamas kruizinių laivų sezonas. Šį sezoną – iki spalio 1 dienos – laukiama 53 laivų. Direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, šiemet jų turėtų būti 30 proc. daugiau nei pernai.Ved. Liepa Želnienė

Siūloma panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dažniau nei kartą per ketvirtį vykstantiems į savo šalis. Toks siūlymas aptartas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. 62 tūkstančiai Baltarusijos piliečių turi leidimą gyventi Lietuvoje. Dauguma jų reguliariai važinėja į Baltarusiją. Ir kaip yra teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių.Gyventojai skundžiasi dėl uždaromų bankų skyrių regionuose ir mažėjančių galimybių išsiimti grynųjų pinigų.Antrą dieną iš eilės tūkstančiai žmonių Sakartvele protestavo dėl valdančiųjų planų priimti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą.Vokietijos kancleris Olafas Šolcas baigė savo trijų dienų viešnagę Kinijoje. Čia jis akcentavo ekonominių ir prekybinių ryšių stiprinimą, tačiau tai darė be Europos partnerių palaikymo, o kritikai perspėja apie augančią ekonominę priklausomybę nuo nenuspėjamo režimo, kuris iki šiol nepasmerkė Rusijos agresijos Ukrainoje.Ved. A. Skamarakaitė

Vis mažiau atvejų, kai darbuotojas vienoje įmonėje dirba keliasdešimt metų. Dauguma jaunų žmonių drąsiai keičia darbovietes, o darbuotojų mobilumas tapo natūralia darbo rinkos dalimi. Vis dėlto darbdaviams neretai kyla daug klausimų, susijusių su siekiu apsisaugoti nuo galimų buvusio darbuotojo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pastebėtina, kad nuo tada, kai įsigaliojo Darbo kodekso 38 straipsnis, reguliuojantis susitarimo dėl darbuotojo nekonkuravimo su darbdaviu sąlygas, ginčai dėl tokių susitarimų turinio interpretavimo ir tokių susitarimų sąlygų vykdymo prasideda ir pirmiau vyksta darbo ginčų komisijose, o ne teismuose. Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas dr. Girius Ivoška.Finansinio sukčiavimo schemas organizuojantys nusikaltėliai, norėdami nuslėpti nelegaliai gautas lėšas, dažnai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais. Kartais pinigų mulais žmonės tampa sąmoningai, tačiau neretas atvejis, kai jie apgaulinga schema tiesiog įviliojami į šią nusikalstamą veiklą. Kaip veikia aukų ieškantys sukčiai , kokia atsakomybė gresia pinigų mulams? Pokalbis su SEB banko Prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.Po Šarūno Stepukonio istorijos su galimai praloštais milijonais, pradėta daug kalbėti apie lošimų priežiūrą ir teisinį reguliavimą. Viešojoje erdvėje kilo daug klausimų apie tai kaip vienas žmogus galėjo pralošti tokias sumas, svarstoma apie azartinių lošimų organizatorių atsakomybę ir galimybę užkardyti tokius įvykius. Azartinių lošimų teisinius aspektus aptariame su advokatų kontoros „Justicion“partneriu, advokatu Aleksandru Kovalevskiu.Ved. Artūras Matusas

Šiemet prie Europos klimato pakto prisijungė 16 naujų ambasadorių. Tai Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti gyventojus, bendruomenes ir organizacijas prisidėti siekiant klimatui neutralios Europos iki 2050 m.Dauguma jų moterys – bendruomenių aktyvistės, mokslininkės, žurnalistės ir menininkės, veikiančios aplinkosaugos srityje ir galinčios įkvėpti svarbiems pokyčiams.„Mano tikslas yra parodyti, kad mes nesame priešai, kad galime veikti kartu dėl bendrojo gėrio“, – sako žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė ir čia pat priduria puikiai suvokianti, kad klimato kaitos suvaldymo perspektyvos gana niūrios.Kita naujoji Europos Komisijos iniciatyvos ambasadorė, kaunietė Meda Bagdonaitė po aplinkosaugos vadybos studijų Jungtinėje Karalystėje neseniai grįžo į Lietuvą. Jaunoji specialistė pastebi, kad šioje srityje čia yra daug susipriešinimo, kurį atlaikyti kartais reikia didelių emocinių pastangų. „Tai priklauso nuo žmogaus, kiek jis gali sugerti to“, – sako Meda, jėgas atgaunanti gamtoje.Tuo metu Agnė Petrošiūtė dirba Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja. Ji padeda Tauragei iki 2030 m. tapti vienu pirmųjų klimatui neutralių Europos miestų. Pasak Agnės, šiame darbe ją palaiko bendraminčių ratas ir vidinis nusiteikimas. „Mes neturim kito pasirinkimo, tad reikia eiti to link žingsnis po žingsnio ir tiek“, – apibendrina specialistė.Pažintis su keletu naujųjų Europos klimato pakto ambasadorių iš arčiau.Autorė Vaida Pilibaitytė

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dalis Lietuvoje veikiančių suverenų judėjimų turi finansinio sukčiavimo požymių. Surinkti nukentėjusiųjų liudijimai rodo, kad žmonės, patikėję skleidžiamomis idėjomis, atiduodavo tūkstantines sumas, tačiau žadėtos grąžos negaudavo. Dauguma šių judėjimų palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos veikėjais, gyvenančiais iš suverenais save pasiskelbusių žmonių pinigų.Lygiai prieš metus buvo išleista pokalbių roboto programa ChatGPT, kuri geba atsakyti į įviairus klausimus, kurti tekstus ir analizuoti. ChatGPT per penkias dienas po išleidimo jau turėjo milijoną varototjų ir tai buvo greičiausias augimas pasaulio istorijoje. Kaip ši dirbtinio intelekto programa pakeitė mūsų gyvenimus?Regitros duomenimis, šiuo metu kas penktas, tai yra 300 tūkst. vairuotojų, nėra atsinaujinę medicininės pažymos. Nuo birželio tie vairuotojai, kurie neturės galiojančios medicinės pažymos gali prarasti teisę vairuoti, jies grės baudos. Ar jūs turite galiojančią medicininę pažymą?Tarp 50 didžiausių bendrovių Baltijos šalyse daugiau nei pusė – 27 lietuviškos. Ką tai sako apie Lietuvos ekonomiką? – aiškinamasi „Verslo laike”.Apie 76 proc. Rytų Europos studijų centro tyrime dalyvavusių ukrainiečių artimiausiu metu neplanuoja palikti Lietuvos, o apie 64 proc. žmonių svarsto galimybę ateityje įgyti Lietuvos pilietybę. Kiek realiai Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai gali įgyti Lietuvos pilietybę?Ekonomistas M.Dubnikovas interviu „Svarbiam pokalbiui” sako, kad ieškant papildomų pinigų gynybai - geriausia skolintis. Tačiau ekonomistas pasigenda konkrečių skaičių kiek reikia papildomų pinigų ir ką už juos pirksime. „Svarbaus pokalbio” ištrauka.Ved. Rūta Kupetytė

Dujų kaina gyventojams nuo sausio mažėja 4–7 centais, visuomeninė elektros kaina bus mažesnė 0,8–1,1 cento.Prieš daugiau nei savaitę penkių mėnesių kūdikį pro langą Klaipėdoje išmetusį vyrą teismas leido suimti maksimaliam – trijų mėnesių terminui. Aiškėja ir daugiau detalių – įtariamojo advokatas teigia, jog jo ginamasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir teigia, kad prieš išmesdamas kūdikį pro langą jį kartą trenkė į grindis.LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dalis Lietuvoje veikiančių suverenų judėjimų turi finansinio sukčiavimo požymių. Surinkti nukentėjusiųjų liudijimai rodo, kad žmonės, patikėję skleidžiamomis idėjomis, atiduodavo tūkstantines sumas, tačiau žadėtos grąžos negaudavo. Dauguma šių judėjimų palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos veikėjais, gyvenančiais iš suverenais save pasiskelbusių žmonių pinigų.Eidamas 101 metus mirė vienas garsiausių dvidešimtojo amžiaus Jungtinių Valstijų užsienio politikos architektų Henris Kisindžeris.Seime aptartas visuotinės gynybos koncepcijos įgyvendinimas.Estija paskelbė, kad yra pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija po panašaus Suomijos žingsnio.Šiandien Dubajuje prasideda dvi savaitęs truksianti 28-oji Klimato kaitos konferencija. Jos tikslas persvarstyti anksčiau pasaulinės bendruomenės išsikeltus klimato kaitos tikslus. Konferenciją temdo ir šiuo metu pasaulyje vykstantys karai.Ved. Madona Lučkaitė

Šią savaitę dauguma turės dvi papildomas ne darbo dienas, t. y. lapkričio 1-ąją, arba Visų Šventųjų dieną, ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Dauguma šiomis dienomis nedirbs, tačiau dalies žmonių darbas nesustoja. Kiek šią savaitę dirbančiųjų ir kaip jiems turi būti atlyginama?Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteti pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo nuo 2025-ųjų įvesti gynybos mokestį. Apie mokestį jis užsiminė Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją. Ar jūs pritariate gynybos mokesčiui, ar jį mokėtumėte?„Pagrindinės numatomos Vokietijos brigados dislokavimo vietos Lietuvoje yra Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje, tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Kadangi dalis vokiečių karių į Lietuvą tarnauti atvyks su šeimomis, planuojama, kad jie galėtų įsikurti Vilniuje ir Kaune. Šiuo metu vertinamos įvairios alternatyvos siekiant rasti palankiausią ir patraukliausią sprendimą. Sprendimai bus priimti bendrai abiejų šalių – juos įtvirtinsime Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje plane, kuris bus pasirašytas iki šių metų pabaigos“, - tokio atsakymo sulaukėme iš Krašto apsaugos ministerijos, kai paklausėme, ar jau aišku, kur Lietuvos buvo apgyvendinti vokiečių kariai.Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje praktikuojasi 7 medicinos studentės iš Graikijos, padedančios priimti gimdymus. Žiemą ligoninė sulauks dar daugiau užsieniečių studentų. O tai regionui didelė paspirtis, nes medikų labai trūksta.Ved. Rūta Kupetytė

Prie streiko visoje Lietuvoje prisijungė per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia streikuojančiųjų yra Klaipėdoje, rodo Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti duomenys.Lietuvos paštas atleis apie 400-us darbuotojų. Dauguma jų – laiškininkai. Išeitinėms išmokoms iš viso bus skirta apie 800-us tūkstančių eurų, o bendrovės personalo specialistai atleidžiamiems asmenims žada teikti konsultacijas darbo paieškos klausimais.Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 eurais iki 605 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, kad kitąmet pensijų kilimas turėtų ženkliai pralenkti infliaciją.Žvejai Palangoje piketavo dėl Europos Komisijai svarstymų mažinti šprotų ir strimelių kvotas 2024 metams.Vilniaus rajono meras, socialdemokratas Robertas Duchnevičius vetavo Meras siūlo grįžti prie jo teikto siūlymo, valstybinio darželiose vietos negavusiems tėvams skirti 120 eurų kompensaciją. Veto teiusė merams suteikta nuo šios kadencijos pradžios.Ved. Agnė Skamarakaitė

Alytaus miesto savivaldybės tarybos dauguma gausiai į tarybos salę susirinkusių švietimo bendruomenės atstovų išsakytų priekaištų ir pastabų teikiamam projektui mažinti maitinimo organizavimo, higienos priežiūros specialisto bei raštinės administratoriaus etatus Alytaus švietimo įstaigose neišgirdo. Socialdemokratai, turintys daugumą miesto taryboje, vienbalsiai nusprendė mažinti maitinimo organizavimo, higienos priežiūros specialisto bei raštinės administratoriaus etatus Alytaus švietimo įstaigose. Sprendimas įsigalios nuo naujų metų. Tiesa, mokytojų padėjėjų klausimas toliau lieka atidėtas ir nesprendžiamas. Dėl valdančiųjų tokio sprendimo kenčia ne tik pagalbos laukiantys mokytojai, mokiniai bet ir jų tėveliai.

Sausra vasaros pradžioje, vėliau užklupę lietūs apsunkino galimybę avių augintojams sukaupti pakankamai šieno žiemos pašarams. Dauguma mūsų šalyje užauginamų avių eksportuojama, tačiau pastiruoju metu krito pardavimų kainos, pasakoja Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Rimantas Kairys. Šį savaitgalį Radviliškio rajone, Pavaryčių kaime vyks specializuota avininkystės paroda „Avis aprengs ir pamaitins 2023“, kur avių augintojai turės galimybę aptarti šias ir kitas kylančias problemas.Molėtų krašto muziejaus muziejininkė Tereza Šakienė pasakoja, kad Cesarkos vandens malūnas Molėtų rajone pastatytas prieš daugiau kaip 100 metų. Deja, dabar jis apleistas, o jo likimas - neaiškus.„Pavasario žiedas“ – pavadinimas, po kuriuo slypi iš kartos į kartą prduota tulpių ir kitų svogūninių gėlių auginimo patirtis. Vasara Radviliškio rajone, Sidabrave beveik tiesiai iš gėlių lauko prekiaujama narcizų ir tulpių žiedais, rudenį – gėlių svogūnėliais. Šią veiklą Aurelija Vaičaitienė derina su buhalterės darbu, o tulpėmis, narcizais, hiacintais, margutėmis, žydrėmis, krokais gausaus gėlyno prižiūrėti keliauja iš Kauno.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

NATO gynybos ministrai Briuselyje diskutuoja, kaip sustiprinti ryšius su Ukraina, tęsiantis Rusijos invazijai. Tai yra paskutinis svarbus tokio formato pasitarimas prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei neturi būti taikoma vienasmenė atsakomybė dėl priverstinio neteisėtų migrantų apgyvendinimo užsieniečių registracijos centruose, kai sprendimą priėmė Seimas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.Į Ukrainą, Charkivo regioną, išvyko keturi Lietuvos odontologai. Viena iš odontologių prieš kelionę žurnalistams teigė, jog į Ukrainą važiuoja „dėl dusinančio neteisybės jausmo“.Vakarų Lietuvoje trys savivaldybės - Šilutės, Kretingos ir Klaipėdos rajonai - dėl sausros jau paskelbė ekstremaliąją situaciją. Dėl karštų ir sausų orų kenčia ir Skuodo rajono ūkininkai, kurie prognozuoja perpus mažesnį derlių, tačiau savivaldybė skelbti ekstremalios situacijos kol kas dar negali.Vilniaus universitete vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu įdarbintas filologas iš Rusijos Andrejus Desnickis, kuris anksčiau Rusijoje skleidė idėją, kad Krymas turi priklausyti Rusijai. Putinui aneksavus Krymą ir galiausiai pradėjus plataus masto karą, Desnickis aiškina, kad jis pasisakęs už taikų Ukrainos teritorijos perdavimą Rusijai ir karui nepritaria.Minint pasaulinę pabėgėlių dieną, Vilniuje, Naujininkų pabėgėlių stovykloje, diskutuojama apie sėkmingą pabėgėlių integraciją. Trys ketvirtadaliai visų Pabėgėlių priėmimo centre esančių gyventojų sudaro moterys ir vaikai. Dauguma asmenų yra atvykę iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Tadžikistano, Irako, Kongo ir kitų valstybių.Ved. Madona Lučkaitė

Paramą Ukrainai renkančios organizacijos pastebi, kad artėjant vasarai mažėja žmonių aukojančių Ukrainai. Ar Lietuvos gyventojai pavargo?Kraujo centrai ir gydymo įstaigos skelbia, kad vėl trūksta kraujo. Tokius pranešimus girdime išties dažnai. Nors Lietuvoje auga kraujo donorų skaičius, jų vis dar trūksta. Kaip paskatinti kraujo donorystę?Šeimos verslas, kurį valdo tėvas ir keturi jo sūnūs, bei krautuvėlė Kėdainiuose, kurioje net zefyrai - agurkų skonio. Darius Matas laidoje „Pinigų kaina“ tęsia pokalbių ciklą su skirtingų regionų verslininkais. Trečia šio ciklo stotelė – Kauno apskritis.Dauguma vairuotojų neslepia, kad viršija greitį. Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki. Tiesa, kiek sumažinti greitį vairuotojus skatina greičio radarai ir matuojami vidutinio greičio ruožai Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.Respublikonas, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas stoja į kovą dėl Jungtinių Valstijų prezidento posto. Nepasant to, kad republikonų gretose tvirtai pirmauja Donaldas Trumpas, dalis partijos narių būtent DeSantisą vadina partijos ateitimi. Apie tai rubrikoje „Naujienų žemėlapis“.LRT radijo premjera: dainininkas ir dainų autorius Alanas Chošnau pristato naujausią savo dainą „Kiek upė turi krantų?“.Ved. Rūta Kupetytė

Dauguma žmonių žino, kad Mergelė Marija yra labai populiari tarp krikščionių katalikų ir ortodoksų. Tačiau jie dažniausiai nežino, kad Dievo Motiną garbina ir kitų tikėjimų, pavyzdžiui, islamo, budizmo ir induizmo, išpažinėjai, net jei tai nėra oficialus jų religinės tradicijos mokymo dalis. Kaip rodo naujausi tyrimai, Marija yra universaliausia šiuolaikinio pasaulio religinė figūra. Nors toks panreliginis Marijos pamaldumo pobūdis gali kelti susirūpinimą dėl sinkretizmo, iš jo galima daug ko pasimokyti. Marijos universalumas padeda iš naujo peržiūrėti religijos, tarpreliginių santykių ir religinių nuostatų supratimą, ypač Azijoje. Plačiau - vedamojo skiltyje.Gegužė Katalikų Bažnyčioje – ne tik Mergelei Marijai skirtas mėnuo. Gegužę Lietuvoje ir kitur minima Motinos diena. Šiemet gegužę – ir Pasaulinė visuomenės komunikavimo diena. Visos šios gegužės datos atsispindi naujausiame „Artumos“ numeryje, kurį pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė.Spaudos apžvalga: ar augintiniai keliauja į rojų? Parengė Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Paaiškėjus, kad dėl galimo nepotizmo skandalo iš pareigų traukiasi geležinkelių bendrovės skyriaus vadovo vietą laimėjusi Agnė Belickaitė, o postą taip pat palieka jos vyras, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vaidas Jurgutis, iškilo klausimas ir Ekomomikos bei Susisiekimo ministrų atsakomybės. Tačiau nei Aušrinė Armonaitė, nei Marius Skuodis to daryti neketina.Vilniaus rajono savivaldybės kilo sumaištis, kai nebuvo leidžiama išnešti balsavimo biuletenių iš pastato ir pristatyti juos į VRK. Tik atvykus policijai, problema išspręsta.Žemės ūkio ministerijai siūlant pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, žemdirbiai tokiam paramos skirstymo modeliui nepritaria. Pasak jų, parama turėtų būti paskirstyta tiems ūkiams, kurie parduodant pieną gauna mažiau nei 35 centus už litrą.Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 centų monetų ir atsiskaitant grynaisiais galutinę prekių krepšelio sumą apvalinti. Jeigu mokėtina suma būtų, pavyzdžiui, 23 centai, ji būtų apvalinama iki 25 centų tik tuo atveju, jeigu būtų atsiskaitoma grynaisiais pinigais.Kurortuose po poros metų atsiras zonos, kuriose bus draudžiamas taršių automobilių eismas. Dauguma miestų merų pritaria naujiems ribojimams.Ved. Agnė Skamarakaitė

„ChatGPT“ pasirodymas pernai lapkritį supurtė pasaulį, ypač švietimo bendruomenes. Vis daugiau skirtingų šalių mokyklų, pirmiausia, valstybinių bei universitetų uždraudžia savo mokiniams ir studentams naudoti „ChatGPT“. Tai jau padarė JAV valstybinės mokyklos Niujorko ir Sietle, taip pat kai kurie Prancūzijos universitetai, Indijos koledžai, Kinijos bei kai kurios Vakarų Australijos valstybinės švietimo įstaigos.Lietuvoje apie dirbtinio intelekto tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką tiek bendrajam ugdymui, tiek aukštajam mokslui kol kas kalba tik pavieniai entuziastai, daugiausia informacinių technologijų, fizikos ar kitų tiksliųjų ir inžinerinių mokslų mokytojai ir dėstytojai. Dauguma kitų dalykų mokytojų ir tėvų apie tai arba dar mažai žino, arba įsivaizduoja, kad tai dar labai tolima perspektyva.Bet iš tiesų dirbtinis intelektas rašo rašinius, esė, mokslo darbus, romanus, eilėraščius bene 100 pasaulio kalbų, taip pat sprendžia uždavinius, rašo programų kodus, piešia... Ir, beje, rašinius ar kalbas rašo taip gerai, kad kalbos redaktoriai ir stilistai net neturi pastabų tekstams, sukurtiems dirbtinio intelekto. Tiesa, spręsdamas fizikos ar kitų gamtos mokslų uždavinius „ChatGPT“ vis dar kliuvinėja, daro netgi elementarias klaidas, negeba išspręsti tekstinių uždavinių, kuriuose yra dar ir pateikti paveikslėliai.Bet daugėja atvejų, kai dirbtinis intelektas, turintis aptikti sukčiautojus, kurie įvairius atsiskaitymus tiek mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose parengė naudodamiesi dirbtinio intelekto pagalba, nebeužfiksuoja, kad tai atliko jis. Ypač tampa sunku aptikti sukčiavimą socialiniuose ir humanitariniuose moksluose.Kiek Lietuvos mokyklų mokytojai seka „ChatGPT“ naujienas? Ar visi jie yra girdėję, kad dirbtinis intelektas rašo rašinius ar sprendžia uždavinius už jų mokinius? Kaip, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto skverbimąsi į švietimą, turėtų būti keičiamas ugdymo turinys bei, kaip mokytojai turėtų keisti užduočių formulavimą? Ir ar tikrai dirbtinis intelektas yra tik blogis, kurio turėtume vengti ir saugotis?Diskutuoja Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja, dr. Pavel Stefanovič, VGTU inžinerijos licėjus informacinių technologijų mokytojas, Vilnius tech universiteto Informacinių sistemų katedros docentas bei Paulius Briedis, VšĮ „Robotikos mokykla“ vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Dar praėjusį birželį tėvai, norintys, kad jų vaikai pakliūtų į katalikiškas mokyklas, pradėjo teikti pareiškimus kitiems, 2023–24 mokslo metams. Dauguma katalikiškų mokyklų atsirenka mokinius per pokalbius, o dalis dar ir organizuoja gilius akademinių žinių patikrinimus (mat paprastai į vieną šių mokyklų moksleivio vietą pretenduoja po 3–7 mokinius). Vis dėlto dažna šeima prisipažįsta per pokalbius, kad yra netikinti ar nepraktikuojanti tikėjimo, esantys „proginiai katalikai“, Bažnyčią prisimenantys tik per dvi didžiąsias metų šventes.Kodėl katalikiškų mokyklų administracijos priima mokytis tokių šeimų vaikus? Kiek tikėjimo nepraktikuojančių šeimų vaikų ir jų tėvų ilgainiui atsiverčia ir įtiki? Ar privalu katalikiškų mokyklų mokiniams ir jų tėvams lankyti mišias sekmadieniais? Kuo krikščioniškų mokyklų ugdymo filosofija skiriasi nuo savivaldybių ir valstybinių mokyklų?Dalyvauja: Gražina Gailiūnienė, Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos direktorė, Ramutė Latvelienė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė ir Saulius Andriuška, Marijampolės Marijonų gimnazijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Į LRT girdi kreipėsi vilnietis, kuris skundžiasi, kad daugiabučio kieme švaistoma požeminėmis šilumos trasomis keliaujanti šiluma. Anot jo, tai matoma ne pirmą kartą: įšilęs gruntas tirpdo sniegą, o tai kelia klausimų, ar toks šilumos išgaravimas nėra nuostolingas gyventojams. Kodėl šalyje yra tokių probleminių vietų ir kokios tai turi įtakos gyventojų sąskaitoms, aiškinasi Vilius Narkūnas.Europos Sąjungos energetikos ministrai šiandien tarsis, kokia turėtų būti dujų kainų viršutinė riba. Pokalbis su korespondentu Briuselyje ir ekonomistu Algirdu Bartkumi.Lietuvos politinės partijos iš esmės sutaria dėl daugybinės pilietybės referendumo ir galutinė siūloma formuluotė, tikimasi, Seimui bus pristatyta iki kitų metų kovo mėnesio. Referendumą dėl Konstitucijos pataisų daugybinei pilietybei įteisinti planuojama surengti kartu su 2024-ais metais vyksiančiais prezidento rinkimais. Pokalbis su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke.Europos Sąjungai priėmus direktyvą įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, vaiko priežiūros mėnesiai tėčiams ir mamoms bus įteisinti ir Lietuvoje. Ar pritariate nuo Naujų metų įsigaliosiančiai naujai tėvystės atostogų tvarkai?Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 145 tūkstančiai užsieniečių. Dauguma jų – Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, taip pat atvykėliai iš kitų ES šalių. Vis dažniau Lietuvą pasirenka ir užsieniečiai iš tolimesnių šalių – Indijos, Turkijos, Uzbekistano ir kitų. Diskusija, kas ir kaip rūpinasi atvykusių žmonių integracija.„Baltijos tyrimų“ LRT užsakymu atlikta apklausa rodo, kad didesnė visuomenės dalis sutiktų, kad matematikos egzaminas abiturientams taptų privalomu. Dažniau su tuo nesutinka moksleiviai ir jaunimas iki 30-ies. Ekspertų teigimu, viena vertus, visuomenė nori kokybės ir standartų, kita vertus, – nepasitiki sistema. Išsamiau pasakoja Giedrė Skridailaitė.Ved. Darius Matas

Kelininkai ruošiasi pūgai, vairuotojai perspėjami atsargiau planuotis keliones.Lietuvoje psichologinę pagalbą ukrainiečiams teikianti ukrainietė Halyna sako, kad žmonėms sunku kalbėti apie karą, dauguma jaučia „išgyvenusiojo kaltę“.Iš Vilniaus pajudėjo pirmasis traukinys į Varšuvą bei Krokuvą.Kokių grėsmių kelia dirbtinio intelekto kuriami portretai?Šiandien turėtų baigtis istorinė NASA misija į Mėnulį „Artemis 1“.Ved. Karolina Panto

„Apmaudu. Peržengtas Rubikonas“, – sako Tėvynės sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, vertindamas santykius koalicijoje po to, kai dauguma Laisvės partijos atstovų ir du konservatoriai balsavo už Pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pratęsimą maitinimo sektoriui. Premjerė sako, kad koalicija apie tai turės rimtai pasikalbėti, konservatoriai ketina bausti Mykolą Majauską ir Mindaugą Skritulską. Ar valdantieji gali prarasti daugumą Seime, o Vyriausybei gresia krizė?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Lietuvos ryto apžvalgininkas Tadas Ignatavičius ir MRU lektorė, politologė Rima Urbonaitė.Ved. Liepa Želnienė

Su vertėja Marija Čepaityte, ilgamete Maskvos gyventoja,jos namų virtuvėje Čisty skersgatvyje, visai priešais patriarchoKirilo rezidenciją, iki išnaktų, senu tarybiniu papročiu, esame sugėrę nežinia kiek arbatos, plepėję, politikavę, kūrę planus, kaip lietuvių rašytojų kūrybą versti į rusų kalbą ir t.t. Vaikštinėjome po neaprėpiamą ir nesuvokiamą Maskvą. Susitikimai su Tėvo Stanislovo mokiniais ir gerbėjais iš Rusijos. Paskui Marija kasmet vežė maskviečių moksleivių ekskursijas į Lietuvą, savaitėmis sėdėjo tai Vilniuje, tai Paberžėje.Bernardinų bažnyčioje su jais kalbėjomės apie Viduramžiusir katalikiškus vienuolynus. Marijos ir kitų žmonių pastangomis vienaspo kito net du solidaus žurnalo „Inostrannaja literatura“ numeriai buvo skirti Lietuvai ir lietuviams. Peterburgo leidėjų vizitai į Vilnių, vakaronės ir pokalbiai. Žodžiu, taika, draugystė, susikalbėjimas. Kas iš viso to likę dabar, žinome, matome kiekvienas. Marija Čepaitytė dabarVilniuje. Po vasario 24-osios ji nemėgino aplankyti Maskvos ir savobuto patriarcho kaimynystėje. Šeima išsivažinėjusi po VakarųEuropą. Dauguma artimiausių draugų – taip pat. Nėra lietuvių mokyklosMaskvoje, kur ji dirbo mokytoja. Bet ir gera naujiena – Vilniuje atsirado dešimtys čia iš visur suvažiavusių rusų, ukrainiečių, baltarusių, kurie panoro mokytis lietuvių kalbos. Jie sako: tai prestižas – kalbėti lietuviškai. Marija grįžo mokyti. Ir vėl susidraugauti. „Mažojoje studijoje“ kalbamės su ja ne tiek apie senus laikus, o apie tai, kas nutiko ir kas galėtų būti rytoj.Redaktorius Julius Sasnauskas.

1975 m. balandį iš Vilniaus į Kauną važiavęs traukinys Nr. 513 kelionę baigė Žasliuose. Susidūrimas su benzino cisterna greitai peraugo į gaisrą, liepsnose paskandinusį šimtus namo keliavusių žmonių. Dauguma jų buvo studentai. Nuo tragedijos praėjo beveik pusšimtis metų, tačiau visos jos aplinkybės iki šiol nėra žinomos. Ko gero didžiausia paslaptis – aukų skaičius. Nors sovietai suskaičiavo porą dešimčių mirusiųjų, įvykio liudininkai mano kitaip. Naujausiame epizode sužinosite kaip ir kodėl pusė tūkstančio žmonių rėžėsi į benzino cisterną, kas dėjosi pačiame pragaro epicentre bei kodėl sovietai desperatiškai bandė viską nuslėpti. O, svarbiausia, atskleisime kokie legendiniai saldainiai vos neišardė Proto Pemzos darnos. Muzika: ASTROFREQ, SamuelFrancisJohnson, GeoffreyBurch, SergePavkinMusic, GuilhermeBernardes, Musictown

Spaudos apžvalga.Nors Vytautas Didysis karaimus pirmiausia apgyvendino Trakuose, jų bendruomenės kūrėsi ir kitose šalies vietose. Itin gausi buvo Panevėžio bendruomenė. Ji vidurio Lietuvoje gyvena jau daugiau, kaip du šimtus metų. Dauguma žmonių buvo amatininkai, žemdirbiai. Tačiau šiandien Panevėžio krašte belikę vos keliolika karaimų, tad bendruomenei gresia išnykimas.Kalbos rytas.Prieš pat rugsėjo pirmą kviečiame į ekskursiją apie išradimus, atradimus ir Vilniaus mokslininkus.Šiandien„Skalvijos“ kino teatre Vilniuje įvyks režisieriaus Mindaugo Meškausko dokumentinio filmo „XIX amžiaus fotografo palikimas“ premjera. Filme pasakojama apie Juzefą Čechavičių – iškiliausią, produktyviausią ir vieną pirmųjų Vilniaus fotografų, kuris fiksavo miesto vaizdus šlapio kolodijaus metodu.Įgarsintas vaizdas.Lietuvos šokio informacijos centras nuo rugpjūčio 1 d., prisijungė prie naujo EU projekto DANCE WELL. Projekto misija – suvienyti ir puoselėti Europos choreografų, menininkų, šokio organizacijose dirbančių specialistų, mokslininkų ir medicinos atstovų bendruomenę. Taip pat Baltijos šalių šokis – didžiausioje šokio mugėje Vokietijoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Užsienio reikalų ministras teigia, kad gerbdama teisės viršenybės principą turi vykdyti Europos Komisijos gaires dėl Kaliningrado tranzito. Pasak ministro, naujų gairių Lietuva neprašė ir nenorėjo, bet jų teks laikytis, antraip bet kuri sankcijoms nepritarianti šalis galėtų visas sankcijas interpretuoti kaip tinkama. Nepaisant ministro paaiškinimų, kai kurie politikai ir toliau aiškina, kad geležinkeliu sankcionuotų prekių vežti negalima. O europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius sako, kad išaiškinimu dėl Kaliningrado tranzito Europos Komisija (EK) peržengė kompetencijos ribas.Dauguma parlamentinių politinių partijų pasirašė susitarimą dėl gynybos. Jame įtvirtintas visuotinės gynybos siekis, tačiau nėra kalbama apie visuotinį šaukimą į kariuomenę, nenustatytas gynybai skiriamų lėšų procentas.Svarbiausių savaitės karinių įvykių Ukrainoje apžvalga.Šri Lankos parlamento pirmininkas pranešė, kad prezidento anksčiau šią savaitę pabėgusio iš šalies, atsistatydinimas buvo priimtas.Viename seniausių šalies miestų Žagarėje prasideda vyšnių festivalis. Tai viena didžiausių švenčių Šiaurės Lietuvoje. Šiųmetė jau 18-oji. Kelerius metus kilniems tikslams lėšas renkantis festivalis, šiemet aukoja Ukrainai. Festivalis jau trejus metus išlieka draugiškas aplinkai ir atsisako vienkartinių indų.Ved. Liepa Želnienė

Dauguma nelegaliai į Lietuvą patekusių migrantų jau nuo liepos ir rugpjūčio galės laisvai judėti – baigiasi metai, kai ribojama jų laisvė. Seimas ketvirtadienį įstatymo pataisa jiems leido įsidarbinti iš karto, imtis savarankiškos veiklos, kelti kvalifikaciją, lankyti kursus.Patys valdantieji nesutaria, ar tai geras žingsnis. Vieni tai vadina vartų atvėrimu nelegaliai migracijai, kiti mano, kad tai padės migrantams integruotis darbo rinkoje. Jei šie nepasirinks kitos šalies.Ar sprendimas migrantams iškart leisti įsidarbinti gali atnešti naudos?Laidoje dalyvauja Seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Audronius Ažubalis.Ved. Marius Jokūbaitis

Tiriamosios žurnalistikos centro„Dosje“ tyrėjai atskleidė dar didesnė rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sekimo mastą. Paaiškęjo, kad Navalną visur sekė ne tik jo nuodytojai, bet ir privačios detektyvų firmos sekliai. Kodėl jį sekė, ką sužinojo ir kaip prisidėjo prie nuodijimo operacijos? Apie visa tai pokalbis su tyrimo autoriumi , rusų žurnalistu Sergejumi Kanevu.Ukrainos socialinių reikalų ministrė teigia, kad nuo Rusijos karo pradžios, okupantai iš Ukrainos prievarta išvežė apie 100-tą tūkstančių ukrainiečių vaikų. Šiandien Lietuvoje viešinti ministrė, kartu su Lietuvos socialinių reikalų ir darbo ministre, pasirašė tai smerkiantį manifestą, kuris bus išsiųstas ir Jungtinėms Tautoms bei UNICEF, tikintis jų pagalbos.Jungtinės Valstijos nuo gegužės 25-osios atsisako išimties, kuria leista Maskvai apmokėti užsienio skolas Rusijoje laikomais JAV doleriais, pranešė JAV Iždo departamentas. Toks sprendimas gali priartinti Vladimiro Putino valstybę prie tarptautinių skolinių įsipareigojimų nevykdančios valstybės statuso.Paskutinis skambutis jau skelbia mokslų metų pabaigą ir egzaminų pradžią dvyliktokams. Dauguma šalies mokyklų šią dieną mini šiandien ir rytoj. Šiemet bendrojo ugdymo mokyklas baigia, panašiai kaip ir pernai, per dvidešimt du tūkstančiai abiturientų.Ved. Liuda Kudinova

Jau netrukus turėtų būti patvirtinta nauja matematikos bendrojo ugdymo programa. Tačiau šios programos recenzentai: matematikos mokslininkai, taip pat matematikos mokytojai praktikai ją sukritikavo ir pasiūlė švietimo, mokslo ir sporto ministrei matematikos projekto netvirtinti.Matematikos programos recenzentai akcentuoja, kad naujasis projektas parengtas ignoruojant vedančiųjų pasaulio matematikos mokslininkų tyrimus, atskleidžiančius, kaip derėtų mokyti matematikos, kad gerėtų mokinių matematikos pasiekimai. Patyrę programos vertintojai, tarp kurių matematikos mokslininkai, dėstytojai bei mokytojai, atkreipė dėmesį, kad programos projektas parengtas ignoruojant EBPO atliktų tyrimų rezultatus, rodančius grynosios matematikos teigiamą įtaką mokinių pasiekimams matematikoje ir jos taikymuose bei socialinės nelygybės visuomenėje mažinimui.„Mokyklinė matematika traktuojama kaip įrankis sprendžiant praktines problemas, t.y. mokymo tikslu laikomas matematinis raštingumas. Tai pasireiškia tuo, kad turinyje dominuoja procedūros be matematinio samprotavimo, - toliau vardija recenzentai ir tęsia: Programoje yra nematematinių ir nesusijusių su matematikos taikymais temų. Programos projektas negali padėti ugdyti loginio ir matematinio mąstymo“.Be to, anot recenzentų, pradinio ugdymo turinyje yra per daug skirtingų temų ir naujų abstrakčių sąvokų. Ir šitai, ekspertų vertinimu, gali suformuoti netinkamą mokinio santykį su matematikos pagrindais ir lemti tolesnius jo pasiekimus.„Pasiekimų lygmenys vertina tik procedūrinių užduočių atlikimo teisingumą ir nevertina nei aukštesnių mąstymo gebėjimų nei žinių gylio. Atskiros matematikos temos neturi aiškių tikslų. Pavyzdžiui, neaišku ko siekiama geometrijos mokymu, kokie naudojami geometrijos pasiekimų lygiai, visai neaišku ko siekiama mokant statistikos ar tikimybių. Iš mokyklinio matematikos turinio išėmus apytikrį skaičiavimą prarastas ryšys tarp matematikos ir jos taikymų. Dauguma brėžimo užduočių siūloma atlikti naudojant informacines technologijas. Tuo būdu nepanaudojama galimybė ugdyti mokinio kūrybinė vaizduotę“, - pabrėžia naujosios matematikos programos projekto vertintojai.Koks buvo programos rengėjų tikslas ir, kokie uždaviniai? Ką konkrečiai siūlo recenzentai daryti toliau?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto grupės vadovė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Audronė Rimkevičienė, atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto recenzentas, Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, edukologė, profesorė Vilija Targamadzė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pentagonas skelbia, kad Rusija buvo priversta atsisakyti plano užimti Ukrainos sostinę Kyjivą, tačiau artimiausiu metu visomis išgalėmis puls Donbaso regioną. Jungtinių valstijų karo studijų institutas prognozuoja, kad Rusijai pavyks užimti Mariupolį.Šiandien Rusija bombardavo Kramatorsko geležinkelio stotį ir evakuotis pasirengusius žmones.Lietuvoje jau mokosi 8 tūkstančiai ukrainiečių vaikų. Dauguma jų lanko lietuviškas ugdymo įstaigas, tačiau Kaune jau veikia ukrainiečių mokykla, o Vilniuje veiklą tęsia iš Charkivo atsikrausčiusi privati mokymo įstaiga. Domėsimės, kaip joms sekasi.Seime svarstoma, kaip geriau Lietuva galėtų pasiruošti visuotinei gynybai. Šiandien tartasi kaip karo atveju veiktų partizaninis pasipriešinimas.Į Lietuvą nuo karo pradžios atvyko per keturiasdešimt tūkstančių ukrainiečių. Tačiau pagalbos centruose j ima stigti būtiniausių daiktų - maisto produktų, higienos priemonių. Paramą renkantys savanoriai pastebi, jog žmonių entuziazmas padėti ukrainiečiams blėsta ir padėti karo pabėgėliams darosi vis sunkiau.Sveikatos apsaugos ministras sako, kad vienas iš sreitosios pagalbos tinklo reformos tikslų – mieste gyventojus pasiekti per 15 minučių, užmiestyje – per 25 minutes. Pristatęs reformą Arūnas Dulkys sakė, kad sistema bus centralizuota nuo kitų metų.Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija šiandien domėjosi, kaip amortizuoti augančias energijos kainas ir priemones stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.Ved. Liepa Želnienė

Klaipėdos universiteto mokslininkės Tatjana Paulauskienė ir Marija Kataržytė neseniai užpatentavo naują būdą išvalyti nafta užterštą vandenį, panaudojant Baltijos jūros aplinkoje aptiktus mikrogrybus ir natūralias medžiagas. Mokslininkės tikisi, kad, jei technologiją pavyks pritaikyti praktiškai, bus galima surinkti ir neutralizuoti dideliame plote pasklidusius teršalus nepakenkiant aplinkai. Šiuo metu jos tęsia laboratorinius tyrimus ir planuoja tolesnius išradimo bandymus.Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad pernai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose nustatyti 7 atvejai, kai tarša naftos produktais keliskart viršijo normas. Dauguma jų siejami su Klaipėdos uosto veikla ir laivyba.Autorė Vaida Pilibaitytė

Lenkija pusmečiui atsisako pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, sumažino mokestį degalams. Dauguma panašių bandymų Lietuvoje patyrė nesėkmę, siūlymas sumažinti PVM maisto produktams ir šildymui Seime nerado palaikymo. Idėjos autoriai sako, kad tai padėtų valdyti kainų augimą, o kritikai abejoja, ar tą pajustų pirkėjai.Ar Lietuvai reiktų sekti Lenkijos pėdomIs – laikinai sumažinti vartojimo mokesčius siekiant suvaldyti kainų augimą?Laidoje dalyvauja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazimieras Starkevičius, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Marius Jokūbaitis

Seimas įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.Parlamentas toliau svarstė privalomą skiepijimą sveikatos apsaugos ir socialinės globos darbuotojams. Vyriausybės siūlymu, kontaktiniu būdu galėtų dirbti tik pasiskiepiję šių sričių darbuotojai. Išimtis galiotų neseniai kovidu sirgusiems ar dėl medicininių priežasčių pasiskiepyti negalintiems žmonėms.Per metus Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gavo 6,8 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 skiepus. 94 proc. pranešimų yra apie nesunkias reakcijas.Vakar Lietuvoje praūžus stipriam vėjui, apie 11-ka tūkstančių gyventojų vis dar neturi elektros dėl stichijos padarytos žalos. Padarinius šalina didelės pajėgos, dirba 200-ai brigadų. Daugiausia gedimų užfiksuota Vilniuje. Ugniagesiai gelbėtojai per parą sulaukė daugiau kaip 130-imt iškvietimų, daugiausiai – Kaune ir Klaipėdoje. Dauguma susiję su medžių šalinimu nuo kelių.Po socialiniame tinkle paviešintų Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviams skirto maisto nuotraukų žadamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimas.Maltos politikė Roberta Metsola išrinkta naująja Europos Parlamento pirmininke.Praėjus 10 metų po žudynių norvegų ekstremistas A. B. Breivikas siekia lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.Ved. Madona Lučkaitė

Šiandien pasaulis susiduria su daugybe įvairiausių, taip pat ir globalių, krizių. Dauguma žmonių jaučiasi bejėgiai, atsidūrę aklavietėje, iš kurios nėra išeičių. Nematydami prošvaisčių ateityje, žmonės gręžiasi į idealizuotus praeities vaizdinius ir sąvokas, kurios suteikia menamą saugumo jausmą. Kaip galime išjudinti miegančią mūsų politinę vaizduotę? Kaip aktualizuoti senąsias sąvokas, o gal net sukurti naujas, atliepiančias greitai kintančią tikrovę? Ar įmanoma atsisakyti perdėm moralizuojančios, teisuoliškos „kultūrinių karų“ retorikos ir vietoj to susitelkti į konkrečių praktinių problemų sprendimą? Kaip už ideologijų ir abstrakcijų pamatyti kitą žmogų su jo unikaliais rūpesčiais ir problemomis? Apie tai – pokalbis su publiciste ir eseiste, Jungtinės Karalystės Queen Mary universiteto doktorante Marija Antanavičiūte.Ved. Simas Čelutka

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neturinti informacijos, kad Lietuvos pareigūnai susitikinėjo su į JAV sankcijų sąrašą įtrauktos įmonės „Belaruskalij“ atstovais. Seimo plenariniame posėdyje į opozicijos užduotus klausimus atsakinėjusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno susitikimai su Baltarusijos valstybinės trąšų įmonės „Belaruskalij“ atstovais šių metų spalio 19 ir 22 dienomis apskritai nevyko, priešingai nei buvo skelbta žiniasklaidoje.Seimas atmetė opozicijos siūlymą sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją. Dauguma parlamentarų taip pat nesutiko Užsienio reikalų komitetui suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti tirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą situaciją.Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas sako, kad įmonė galėtų imtis veiksmų sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, reikalingas teisinis pagrindas. Kęstutis Šliužas teigia, jog šiuo metu laukiama konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo.Rusijos kariniai manevrai šalia Ukrainos sienų yra atsakas į, neva, Kijevo keliamas grėsmes, savo metinėje spaudos konferencijoje teigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Rusijos prezidentas 2014-ųjų Maidano revoliuciją pavadino „kruvinu perversmu“, ir apkaltino, jo žodžiais, „ekstremistus“ Ukrainoje bandant atgauti teritoriją Donbase ir Kryme.Besiruošdami Kūčioms šalies gyventojai apgulė ne tik prekybos centrus, bet ir turgavietes. Štai viename uostamiesčio turguje prie šviežios žuvies eilėje laukti tenka ir dvidešimt minučių. Pastebima, kad šiemet pirkėjų srautai turguje – dvigubai didesni nei prieš metus.Kai kurie žmonės prieš šventes neapseina be kalėdinės fotosesijos. Kokios jos buvo šiais metais?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kuo gyvena žmonės Kroatijoje? Pokalbis su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Renata Pelenokaite.Daugiau kaip pusė dviratininkų laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau važiuojančių techniškai tvarkingu dviračiu – mažuma, rodo Lietuvos automobilių kelių direkcijos stebėjimo duomenys.Laidoje dvi temos, susijusios su vaikus auginančiais tėvais ir darbo rinka.65 proc. mamų, derinančių darbą ir vaikų auginimą, jaučia nuolatinį kaltės jausmą, rodo Omnibus atlikta apklausa, kurią užsakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip padėti į darbo rinką grįžti mažus vaikus auginantiems tėvams. Šeima ir karjera yra suderinami dalykai, jei darbdavys yra lankstus, sako kalbinti tėvai. Personalo atrankos specialistai pastebi, kad dauguma kandidatų darbo pokalbiuose pageidauja, kad jiems būtų sudarytos lanksčios sąlygos derinti šeimos ir darbo interesus. Darbdaviai investuoja į vaikų kambarius ir taiko hibridinį darbo modelį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jau savaitę galioja tvarka, ribojanti pirkėjų skaičių mažose vaistinėse. Vaistinių atstovai sako nuolat susiduriantys su pirkėjų nepasitenkinimu. Tuo metu žmonės skundžiasi, kad prie vaistinių durų, lauke, turi praleisti po penkiolika minučių, kartais ir ilgiau. Su kokiais iššūkiais susiduria galimybių paso nereikalaujančios vaistinės ir kokios jų klientų nuotaikos, domėjosi kolega Daumantas Butkus. RG vaistinėsIeškoti „tolimų artimųjų”, savo protėvių, atkurti giminės geneologinį medį ar fiksuoti bei išsaugoti istorinę atmintį jau galima pasitelkus Vilniaus miesto savivaldybės ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” parengtą interaktyvų žemėlapį – skaitmenizuotas Vilniaus kapinės. Pasakoja Karina Metrikytė.Šiuo metu trūksta arti dešimties SAM pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovų. Dauguma jų tiesiogiai susiję su pandemijos valdymu. Ar niekas neina į šias pareigas, ar ministras jų neskiria? Probleminis pokalbis. Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė - Motiejūnienė, premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.Mindaugas Laukagalis iš Klimato kaitos konferencijos.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Šiandien, lapkričio 3-ią dieną Prezidentui Valdui Adamkui sukanka 95-eri. Šia proga pasirodo biografija „Adamkus“. Knyga „Adamkus“ – istoriko, prof. Egidijaus Aleksandravičiaus ilgų bendravimo metų su prezidentu ir jo veiklos tyrinėjimų Lietuvoje bei JAV rezultatas. V. Adamkaus bibliografija plati ir įvairi, kai kurios prezidento knygos sulaukė didelio visuomenės dėmesio („Be nutylėjimų“, „Paskutinė kadencija“). Tačiau išsamios V. Adamkaus biografijos neturėjome. Prof. E. Aleksandravičius pasakoja ne tik neįtikėtinai įdomią V. Adamkaus gyvenimo istoriją, bet ir atveria pokarinės lietuvių diasporos veikimą. „Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui. Knygoje „Adamkus“ lieka ir neatsakytų klausimų, kuriuos istorikai ir giminingų mokslų tyrinėtojai turėtų ateityje patikslinti. Mūsų studijoje - istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius.Kiekviena krizė yra galimybė, o pandemija nėra išimtis. Tuo įsitikinęs įmonių grupės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys. Per dešimt metų: 11-a naujų projektų, daugiau kaip pusketvirto milijardo eurų sieksiančios investicijos ir kelios dešimtys tūkstančių naujų darbo vietų - tai keli skaičiai, kuriuos Dariui Matui dėsto verslininkas. Anot „Teltonikos“ vadovo, pasitikėjimas darbuotojais ir adekvatus jiems mokamas atlyginimas, garantuoja sėkmę.Šiandien prezidento Valdo Adamkaus gimtadienis. Išskirtinis prezidento interviu Lietuvos radijui.Sporto naujienos. Marius AndrijauskasJordanija iš arti. Ieva Balsiūnaite.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė

Pakruojo rajone baigiamas restauruoti vienas seniausių ir didžiausių šalyje– Stačiūnų vėjo malūnas. 4 aukštų statinyje planuojama įkurti muziejų. Tokių įveiklintų malūnų šalyje nedaug. Dauguma avarinės būklės ar baigiantys visai susmegti. Paveldosaugininkai ragina šiuos technikos stebuklus išsaugoti. Tačiau savivaldybės to padaryti neišgali, o valstybės parama minimali.Praėjus dviem mėnesiams po Talibano atėjimo į valdžią, Afganistanas toliau grimzta į ekonominę ir humanitarinę krizę. Jungtinės Tautos įspėja, kad artėjama prie lūžio momento, po kurio atsitiesti bus itin sunku. Jau dabar 90imt procentų šalies gyventojų neturi pakankamai maisto. Įšaldžius užsienio paramą ir nuverstos vyriausybės turtą užsienyje dalis afganistaniečių negauna atlyginimų. Dar tūkstančiai po valdžios perėmimo liko bedarbiais. Tarptautinė bendruomenė žada paramą, bet Jungtinės Tautos įspėja, kad ši per lėtai pasiekia Afganistano gyventojus. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad be pateisinamos priežasties atsisakius Užimtumo tarnybos pateikto darbo pasiūlymo, bedarbis asmuo gali prarasti ir bedarbio statusą, ir laikinąją darbo paieškos išmoką.Praradus bedarbio statusą, kai atsisakoma darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties, bedarbiu registruotis negalima ateinančius 6 mėnesius. Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.Orai. Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Spalio 15-ąją visas pasaulis mini Pasaulinę baltosios lazdelės dieną. Ta proga Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga rengia diskusiją „Už aplinką, matomą VISIEMS!“ Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į vis didėjantį prastai matančiųjų skaičių, papasakoti, su kokiais sunkumais jie susiduria, ir įkvėpti kuo daugiau žmonių kurti silpnaregiams tinkamesnę aplinką. Parlamentaras. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Justas Džiugelis ir Lietuvos aklųjų bibliotekos komunikacijos vadovė Ramunė Balčikonienė.Metas verslo laikui. Šį kartą kolega Jonas Deveikis apie investavimą, bei kokių pasekmių Lietuvai gali turėti Kinijoje bankrutuojančios nekilnojamojo turto bendrovės, kalbina investuotoją, ekonomistą Tautvydą Marčiulaitį.Savaitės įvykių apžvalga. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Petronytė – Urbonavičienė ir teisininkas advokatas Petras Ragauskas.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasPraėjo beveik dvi savaitės nuo tada, kai nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų vaikai mokosi mokykloje. Mokytojos sako, kad vaikai greitai mokosi – jau supranta pagrindines frazes lietuviškai. Kaip atrodo lietuviškai nekalbančių vaikų pamoka Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre – Urtės Korsakovaitės pasakojime.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Ramunė Sotvarė – Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Koronaviruso atvejų kreivė vėl kyla, kasdien nuo jo miršta po keliolika žmonių. Dauguma jų – vyresnio amžiaus ir neskiepyti. Visuomenininkų atlikta apklausa rodo, kad senjorams kyla klausimų vakcinos saugumo, poveikio kitoms ligoms, o įtaką sprendimui nesiskiepyti daro artimieji ir kaimynai. Kaip paskatinti vyresnius žmones skiepytis?Laidoje dalyvauja Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga, Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Giedrė Baršauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas ir „Carito“ tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas.Ved. Liepa Želnienė

Didžiojo septyneto valstybių vadovai šiuo metu tariasi dėl Afganistano.Paveldosaugininkai išbraukė P. Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro.Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič ragina Lietuvą migrantų krizės metu nepamiršti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms.Austrija žada paramą Lietuvai derybose su Europos Sąjunga dėl finansinės pagalbos statant tvorą pasienyje su Baltarusija, teigia Austrijos vidaus reikalų ministras Karlas Nehameris.Sukanka 30 metų, kai Ukraina atkūrė savo Nepriklausomybę.Praėjo dvi savaitės po riaušių prie Seimo. Dauguma įtariamųjų paleisti į laisvę, o Seime nepradėta judėti link apkaltų galimai prie riaušių kurstymo prisidėjusiems Seimo nariams.Prasidėjo Tokijo paralimpinės žaidynės. Prie starto linijos šiose žaidynėse stos 11 lietuvių - 5 lengvaatlečiai, plaukikas ir golobolo rinktinė. Žmonių su negalia sportas egzistuoja jau daugiau kaip šimtmetį, o pirmieji žinomi kurčiųjų sporto klubai buvo įsteigti 1888 metais Berlyne. Vis tik žinia apie žmonių su negalia sportą plačiau pasklido gerokai vėliau – po II pasaulinio karo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar bus apsispręsta dėl P. Cvirkos paminklo Vilniuje?Paveldosaugininkai planuoja priimti sprendimą dėl Petro Cvirkos aikštės sostinėje vertingųjų savybių bei šio sovietmečio rašytojo paminklo likimo.Į Lietuvą atgabenama Austrijos Vyriausybės Lietuvai skirta humanitarinė pagalba - moduliniai būstai pabėgėliams.Praėjo dvi savaitės po riaušių prie Seimo. Dauguma įtariamųjų paleisti į laisvę, o Seime nepradėta judėti link apkaltų galimai prie riaušių kurstymo prisidėjusiems Seimo nariams. Kodėl?Klaipėdoje vyksiančiame Švietimo forume – apie artėjančių mokslo metų aktualijas.Prasideda Paralimpinės žaidynės.Rugpjūčio 24-oji – Gandrų išskridimo diena.Dėl padėties Afganistane nuotoliniu būdu susitinka Didžiojo septyneto šalių lyderiai.Ved. Paulius Šironas

Per pastaruosius kelis mėnesius daugiau nei 3000 žmonių neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir čia pasiprašė prieglobsčio. Dauguma jų Irako piliečiai, keli šimtai atvyko iš Kamerūno ir Kongo.Neeilinė situacija paskatino mintimis sugrįžti į 2015 m., kai Europoje buvo kilusi vadinamoji pabėgėlių krizė. Tada dauguma pabėgėlių ir migrantų bėgo nuo karo ir persekiojimo Sirijoje. O į Lietuvą atvyko 334 žmonės, beveik dešimt kartų mažiau nei šiais metais.Kaip ir šiandien, taip ir prieš šešerius metus, kilo panašios diskusijos apie visuomenės ir institucijų norą ir pasiruošimą priimti į Lietuvą atvykstančius žmones.2015 m. LRT RADIJAS parengė dokumentikos ciklą apie migraciją ir integraciją „Sienos ir žmonės“. Kviečiame išgirsti vieną šio ciklo pasakojimų. Adomas Šimkus prieš šešerius metus susitiko su žmonėmis, kuriems prieglobstis Lietuvoje buvo suteiktas kiek anksčiau. Jis domėjosi, kas šie žmonės, iš kur jie atvyko bei kaip jiems tada sekėsi Lietuvoje?Autorius Adomas ŠimkusVisi ciklo „Sienos ir žmonės“ pasakojimai čia: https://www.lrt.lt/tema/sienos-ir-zmones