Podcasts about pagrindin

Laikykitės ten savaitės apžvalgoje - kaip mes džiaugiamės sulaukę 35-mečio, o ukrainiečiai kovoja už mūsų visų visą ateitį, kaip Donaldas Trumpas tapo Musko Tesla reklaminiu veidu, kaip Remigijus Žemaitaitis pas tą patį Elona Muską skrido ir kaip Mindaugas Sinkevičius grįžo į Jonavos mero kėdę. Be abejo kalbame ir apie tai, kaip mes, pasak premjero, turime likti ramūs ir kaip svarbu visada spėti išsiplauti galvą.Laikykitės ten svečias - Lietuvos futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas.Pagrindinėje laidos temoje kalbamės apie žmogaus be kostiumo ir kostiumo be žmogaus santykį nuo pat pradžių. Kaip vystėsi Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo draugystė. 0:00 Laikykitės Ten su Andriumi Tapinu18:58 Svečias Edgaras Jankauskas39:22 Zelenskis vs TrumpasYouTube: https://youtu.be/UUJYQQnS9yU

Atsižvelgta į paramos smulkiesiems ūkiams svarbą. Bus finansuotos visos reikalavimus atitinkančios pačių smulkiausių ūkininkų pateiktos paramos paraiškos. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą papildomai skirti 2,35 mln. eurų. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis negaili kritikos valdžiai dėl to, kad ilgą laiką smulkūs šeimos ūkiai negalėdavo investuoti į techniką.Pagrindinė aukštąjį žemės ūkio mokslą įgijusių specialistų kalvė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Ją baigusių specialistų laukia valstybinės įstaigos ir verslas. Tad toliau stengiamasi tobulėti, įgyvendinami nauji projektai, plečiasi tarptautinis bendradarbiavimas. Tenkinant didėjantį čia parengtų specialistų poreikį, šiemet į pirmąjį kursą bus priimta 100 daugiau pirmakursių. Išsamiau VDU ŽŪA kanclerė, prof. Astrida Miceikienė.Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie tai, kaip finansus Londone studijavusi Justina Bojeli visgi suprato, kad jos širdis kaime būnant su žirgais. Padedama šeimos, Vilniaus rajone Justina įkūrė „Fortūnos svajonių ūkį“. Dabar žirgyne gyvena 8 žirgai, o jų emocinei būklei skiriamas išskirtinis dėmesys. Justina sako, kad ji gali ir ne joti, žirgų laikymas – gyvenimo būdas.Ved. Rūta Simanavičienė

JAV vyriausiasis šalies gydytojas paragino Kongresą keisti taisykles ir etiketėse ant alkoholinių gėrimų priminti, kad jo vartojimas didina riziką susirgti vėžiu. Gydytojai teigia - ši informacija žinoma jau seniai, tačiau visuomenė apie tai dar girdi retai.Gyventojams vėl bus dalijamos kalio jodido tabletės baigiantis anksčiau išdalytųjų galiojimo laikui.Pagrindinės Lietuvoje augančių paprastųjų musmirių psichoaktyviosios medžiagos muscimolis bei iboteninė rūgštis, nuo šių metų įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Tai reiškia, kad gyventojams, savo nuožiūra vartojant minėtas medžiagas, grės baudžiamoji atsakomybė.Šiemet pasaulyje gimę kūdikiai jau priklauso „Beta“ kartai, kuri įvardinama pirmąja skaitmeninio ir fizinio pasaulio sintezės karta.Religinės bendruomenės, kaip ir mokyklos bei darželiai, nebegalės gauti gyventojų pajamų mokesčio dalies. Dvasininkai sako, kad tokia parama itin reikalinga bažnyčių išlaikymui. Anot jų, naujoji tvarka diskriminuoja tikinčiuosius, kurie nebegali rinktis kam skirti paramą.Ved. Gabija Narušytė

Daugiau naujienų https://osportas.lt   00:00:00 – Įžanga ir Kalėdos 00:05:10 – Pagrindinės tradicijos 00:09:20 – Kalėdinė Eurolyga, už ar prieš? 00:17:40 – Judesys Utenoje 00:26:05 – Rimtos permainos Panevėžyje 00:35:00 – „Rytas“ padarė ką privalėjo 00:43:25 – „Neptūno“ pralaimėjimas KMT 00:47:27 – „Wolves“ dvigubas veidas 00:52:23 – NBA keičia formatą 01:01:50 – Martyno vienas dėjimas karjeroje 01:05:00 – Daugėja pranešimų apie NBA Europoje 01:11:30 – Kalėdiniai palinkėjimai   #Zalgiris #Rytas #Wolves #trinchieri #Smailagic #Brazdeikis #LKL #Euroleague #Kaunas #Vilnius #Klaipeda #odangau #Buzelis #Skersis #Utena #NBA    

Išleido leidykla „Tyto alba“.Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Pagrindinės Antano Ramono kūrybos temos – kaip pats gyvenimas amžinas ir laikinas gamtos grožis, prarasto laiko ieškojimai trapioje vaikystės žemėje, benamio klajūno jausmas istorijos sąvartose, su niekuo nesupainiojama ramoniška Vilniaus vizija, kur tarp tragikomiškų Užupio ir Pilies gatvės personažų šmėkšteli vienišo vilko – menininko figūra.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Išleido leidykla „Tyto alba“.Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Pagrindinės Antano Ramono kūrybos temos – kaip pats gyvenimas amžinas ir laikinas gamtos grožis, prarasto laiko ieškojimai trapioje vaikystės žemėje, benamio klajūno jausmas istorijos sąvartose, su niekuo nesupainiojama ramoniška Vilniaus vizija, kur tarp tragikomiškų Užupio ir Pilies gatvės personažų šmėkšteli vienišo vilko – menininko figūra.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Išleido leidykla „Tyto alba“.Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Pagrindinės Antano Ramono kūrybos temos – kaip pats gyvenimas amžinas ir laikinas gamtos grožis, prarasto laiko ieškojimai trapioje vaikystės žemėje, benamio klajūno jausmas istorijos sąvartose, su niekuo nesupainiojama ramoniška Vilniaus vizija, kur tarp tragikomiškų Užupio ir Pilies gatvės personažų šmėkšteli vienišo vilko – menininko figūra.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Laikykitės ten su Andriumi Tapinu šią savaitę apžvelgia tai, kas įeis į Lietuvos istoriją - koalicijos suformavimą, Žemaitaičio pergalę, pensininkės Vilijos apgavystę ir Pinskus, kurie dėl savo nelaimių kaltina Gražulį, o ne konservatorius. Laidos svečias - savo autobiografinę knygą išleidžiantis Arūnas Valinskas. Visas pokalbis su juo - jau netrukus Laisvės TV YouTube. Pagrindinėje laidos temoje - keliamės į Anapus Atlanto, kur taip pat įvyko rinkimai, o kalbos apie juos dar ilgai nesibaigs - JAV RINKIMAI ir Donaldo Trumpo triumfas. 0:00 Laikykitės Ten su Andriumi Tapinu 25:55 Arūnas Valinskas 40:29 JAV rinkimai - Trumpas ir Muskas YouTube nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=4phMpgf5RFA

Šįvakar atverčiame Antano Ramono rinktinę „Vasario upės“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Pagrindinės Antano Ramono kūrybos temos – kaip pats gyvenimas amžinas ir laikinas gamtos grožis, prarasto laiko ieškojimai trapioje vaikystės žemėje, benamio klajūno jausmas istorijos sąvartose, su niekuo nesupainiojama ramoniška Vilniaus vizija, kur tarp tragikomiškų Užupio ir Pilies gatvės personažų šmėkšteli vienišo vilko – menininko figūra.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

„Europos ūkininkų kongresas 2024“ buvo 11-ą kartą „Copa–Cogeka“ sukviestas Europos ūkininkų forumas. Rumunijos sostinėje Bukarešte į jį susirinko per 400 žemdirbių atstovų, pranešėjų ir svečių. Pagrindinė tema, į kurią atsakymo ieškota kongreso metu – žemės ūkio šakos konkurencingumo, produktyvumo stiprinimas naujojo politinio ciklo laikotarpiu. Ar rastas atsakymas į šį ir kitus žemdirbiams opius klausimus? Išsamiau – Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.Anksčiau gyvenę Kretingoje ir vertęsi augalininkyste, Monika ir Raimondas Pareigiai prieš 8 metus kėlėsi į Genčų Medsėdžių kaimą. Jie pasirinko auginti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Tad dabar ūkyje 120 grynaveislių ir mišrūnų galvijų. Dalį jų nuolat skersdami, kokybišką mėsą sugeba greitai parduoti, kartais susidaro kelių mėnesių pirkėjų eilė. Gyvulių šeima laiko tiek, kiek pati sugeba užauginti ir tinkamai prižiūrėti.Didelėje mišrų ūkį turinčioje Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje darbų ratas nesustoja visus metus. Pasibaigus didiesiems laukų darbams, dar ne visa technika po stogu. Visus metus juda galvijų fermas aptarnaujanti technika. Pasak bendrovės technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, laisvesnis metas dabar išnaudojamas remonto dirbtuvėms pertvarkyti, darbo ir poilsio sąlygoms mechanizatoriams gerinti.Vokietijoje plintant mėlynojo liežuvio ligai, avių augintojai jaučiasi apleisti valdžios.Ved. Regina Montvilienė

Spaudos apžvalgoje žurnalas „Kultūros barai“.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Valstybiniame Jaunimo teatre – premjera – spektaklis pagal austrų rašytojo, Nobelio literatūros premijos 2019-iaisais laureato Peterio Handkės pjesę „Pranašystė“. Pagrindinės autoriaus kūrybos temos – žmogų supanti realybė, kalbos ribų ir subjektyvios tiesos paieškos, kurias į sceną perkelia jauniausios kartos režisierius Justinas Vinčiūnas su aktorių – teatro grandų komanda.LRT Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais.Akmenėje surengtas kultūros forumas, kuriame aptarta vieno atokiausių šalies rajonų kultūros situacija ir perspektyvos. Kultūros lauko tyrinėtojai Latvijos pasienyje įsikūrusioje savivaldybėje pasigenda kultūros organizacijų, profesionalių menininkų. O ir patys akmeniškiai, remiantis apklausomis, nėra patenkinti nei renginiais, nei jų pasiūla.Nors tokie instrumentai kaip kanklės ir skudučiai išlaiko savo simbolinę reikšmę ir tautinę vertę, jų vaidmuo ir suvokimas visuomenėje nuolat keičiasi dėl modernizacijos ir globalizacijos įtakos. Pokalbyje gilinsimės į lietuvių liaudies instrumentų kultūrą, aptarsime jų pasiūlą, paklausą ir tradicijų tęstinumą moderniame pasaulyje.Ved. Justė Luščinskytė

Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis? Kokios yra pagrindinės finansavimo kryptys ir prioritetai? Kokių didžiausių iššūkių kyla kultūros finansavimo veikloje? Pokalbis su Estijos kultūros fondo vadovu Margusu Allikmaa.Prasideda 15-oji meno mugė „ArtVilnius‘24“, kviečianti švęsti meną ir akcentuojanti Šiaurės Europos kultūrą. Apie „ArtVilnius“ pokyčius ir atradimus – mugės įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius smalsaus, ar galima muziką atskirti nuo politikos, kokios praėjusią savaitę mirusios britų aktorės Maggie Smith sąsajos su muzika ir kokią muzikinę naujovę įdiegė Helsinkio oro uostas.Menotyrininkas, kuratorius ir dailininkas Vidas Poškus jau beveik dešimtmetį vadovauja VDA parodų salėms „Titanikas“. Kodėl šis meno laivas ne skęsta, o plaukia į vis platesnius vandenis? Kas yra gera paroda ir kodėl kuratoriai dažnai nori provokuoti žiūrovą? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Vidu Poškumi.Ved. Jolanta KryževičienėNuotrauka © Cultural Endowment of Estonia

Šią savaitę mūsų dėmesį traukia ką tik dienos šviesą išvydęs albumas „Jūra“, kurio autorius – Lukas Grinys-Nortas.Pagrindinė albumo idėja – bangų gausa, sutinkama tiek vandenynuose, tiek muzikoje. Pasak Luko, jūra – kerinti savo grožiu bei gąsdinanti savo gyliu, o kūriniuose perteikiamos įvairios temos – nuo kūrybiškumo ir vizualinių potyrių iki nostalgijos bei namų ilgesio.Prieš keletą metų Nortas tapo LRT OPUS laidos „Mikstūra“ vedėjų rengiamo remiksų konkurso „Futūra“ nugalėtoju – pranašavome jam šviesią ateitį. Panašu, kad neklydome.Su albumo autoriumi kalbasi Unė Liandzbergytė.

Sofi Oksanen. „Šunų aikštelė“. Vertė Aida Krilavičienė, Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Pagrindinė veikėja Olenka, nesėkmingai susiklosčius modelio karjerai, grįžta namo į Ukrainą, kur jos laukia nepriteklių spaudžiama šeima. Likimas Olenką suveda su šių dienų verslu: pagalbinio apvaisinimo klinikai pardavusi kiaušialąstes, per savo sumanumą netrukus gauna darbą agentūroje, telkiančioje donores bei surogatines motinas ir sparčiai kyla aukštyn. Tačiau ilgainiui ne viskas susiklosto sėkmingai: merginą pasiveja tolimos praeities klaidos, išvyniojančios ilgą paklydimų ir nusikaltimų grandinę, kurios ji nepajėgia nutraukti ir turi bėgti iš šalies. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Vilniaus Rotušėje 23 kartą surengti „Lietuvos spaudos fotografijos“ apdovanojimai. Šiemet „Auksiniai kadrai“ buvo įteikti aštuoniems fotografams. Du iš jų – Saulius Žiūra ir Vidmantas Balkūnas - laidoje dalijasi savo mintimis apie apdovanojimus pelniusius kadrus.Apdovanoti geriausi lietuviškų filmų operatoriai. Pagrindinį „Ąžuolo“ prizą pelnė Julius Sičiūnas už darbą Austėjos Urbaitės režisuotame filme „Per arti“. Tuo metu operatorei Kristinai Sereikaitei atiteko Specialus „Ąžuolo“ kategorijos paminėjimas už dėmesingą ir pagarbų žvilgsnį į dokumentinio kino personažus bei išskirtinę profesinę laikyseną režisierės Aistės Stonytės dokumentiniame filme „Mamutų medžioklė“.„Autorinis vaizdo įmantrumas atsargiai subalansuojamas jausmingo turinio, kaistančios aistros prigesinamos lengvu sąmoju, įtampą kelianti elektroninė muzika priešinama chirurgiškai parinktai sentimentAliai melodijai. Regis, viskas taip paprasta, kad net banalu. Ir vis tiek nesupranti, kaip paskutinėmis filmo minutėmis, pamiršęs visą skepsį, nejučia atsidūrei ant kėdės krašto“, – naują italų režisieriaus Lucos Gvadaninjo filmą „Varžovai“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Praėjusią savaitę sužinojome, kokie autoriai pripažinti geriausiais „Metų knygos rinkimuose“, „Pirmosios knygos konkursas“ taip pat paskelbė nugalėtojus, tiksliau - nugalėtojas. Su debiutuojančiais balsais lietuvių literatūroje apie jų santykį su rašymu ir kritiką „Pirmosios knygos konkursui“ kalbasi Indrė Kaminckaitė.Ryžtinga, griežta, muzikali ir labai reikli. Tai - dirigentė, moterų choro „Viva“ vadovė Vilija Mažintaitė. Rubrikoje „Be kaukių“ ji pasakoja apie savo kelionę į muziką, meilę jai, sudėtingas muzikines patirtis ir iššūkius vadovaujant moterų chorui.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Pagrindinė oro kondicionieriaus funkcija yra vėsinti patalpas ir palaikyti jose komfortišką temperatūrą. Apie kondicionierius, jų naudą ir montavimo ypatumus radijo stoties „FM99" eteryje kalbėjomės su įmonės „Hyteris" direktoriumi Juozu Jakubėliu.  

Keletą metų iš eilės mažėjęs žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius pernai išaugo 30 proc.. Anot policijos, pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis. Trečdalis visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi.Lietuva vaikų darželyje Irpinėje, Ukrainoje, įrengs antiradiacinę slėptuvę ir prisidės prie slėptuvių statybų Ukrainos mokyklose.Prieš ketverius metus Ingai Jablonskei kilo mintis, kad moterims reikia tokio universiteto, kurį galėtų lankyti nuotoliu, nepriklausomai, kuriame pasaulio krašte jos gyvena. Universitete moterys gauna naujausias mokslo žinias, tobulina savo profesinius įgūdžius ir atranda visiškai naujas veiklas.Ved. Gabija Narušytė

Tarpušventis – pats tinkamiausias laikas užsukti į kino teatrą ir pajusti kino magijos pasaulį naujame filme „Vonka“. Kino kritiko Vlado Rožėno kino apžvalga.Lietuvoje šią savaitę koncertus rengia viena žymiausių Ukrainos operos dainininkių - sopranas Ksenija Bachridinova-Kravčiuk. Solistė Lietuvoje - dažna viešnia. Prasidėjus karui, ji keletą mėnesių čia gyveno ir Lietuvą laiko, kaip pati sako, antrąja tėvyne.Jeigu norite suprasti, kas yra Kalėdos ir Naujieji metai Japonijoje – šventes reikia apversti: japonams pagrindinė šventė yra Naujieji metai, kai susitinka šeimos, kai teiki dovanas artimiausiems žmonėms. Apie viską išsamiau – Andrius Kleiva iš Tokijo.Paskutinę metų dieną ispanai eina ieškoti nosių žmogaus, kuris turi tiek nosių, kiek metuose liko dienų. Apie šį juokingą paprotį ir kitas tradicijas Ispanijoje mums papasakos Kristina Nastopkaitė.Šiandien į svečius atvyksta Rigoletas, Don Žuanas, Figaro, Žoržas Žermonas, Eugenijus Oneginas - rubrikos „Be kaukių“ svečias nepamirštamų vaidmenų atlikėjas, baritonas Vytautas Juozapaitis. Tačiau šiandien kalbame apie muziką be kaukių – apie dainas, Luciano Pavarotti ir, žinoma, politiką.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Esame Europoje lyderiai pagal vilkų padarytą žalą“, - teigia Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Pagrindinė priežastis, kad dar vis nesprendžiama probleminių vilkų problema, tokių, kurie įgudę medžioti ūkinius gyvulius. Savo patirtimi apie susidūrimą su vilkais pasakoja avių augintojas iš Plungės rajono Laimonas Zavedskis.Neseniai Sirvėtos regioniniam parke atvertas Kačėniškės piliakalnis paliudijo kitokią piliakalnių istoriją nei mokėmės mokykloje, istorijos pamokose. Ant piliakalnių gyventa daug seniau ir taikiai. Pasakoja Marius Semaška.„Verslo“ rubrikoje apie šeimos vystomą verslą Kelmės rajone - vieno kąsnio rutuliukus, padedančius pajusti sotumą, - „Sotukus“. Juos sukūrusi Snieguolė Zavadskienė pradžioje turėjo tik vieną tikslą - pasirūpinti šeimos narių sveikata, bet šeimai taip patiko, kad tai tapo šeimos verslu, gavusiu Žemaitijos startuolio pavadinimą.Ved.Kristina Toleikienė

Šią savaitę dauguma turės dvi papildomas ne darbo dienas, t. y. lapkričio 1-ąją, arba Visų Šventųjų dieną, ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Dauguma šiomis dienomis nedirbs, tačiau dalies žmonių darbas nesustoja. Kiek šią savaitę dirbančiųjų ir kaip jiems turi būti atlyginama?Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteti pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo nuo 2025-ųjų įvesti gynybos mokestį. Apie mokestį jis užsiminė Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją. Ar jūs pritariate gynybos mokesčiui, ar jį mokėtumėte?„Pagrindinės numatomos Vokietijos brigados dislokavimo vietos Lietuvoje yra Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje, tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Kadangi dalis vokiečių karių į Lietuvą tarnauti atvyks su šeimomis, planuojama, kad jie galėtų įsikurti Vilniuje ir Kaune. Šiuo metu vertinamos įvairios alternatyvos siekiant rasti palankiausią ir patraukliausią sprendimą. Sprendimai bus priimti bendrai abiejų šalių – juos įtvirtinsime Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje plane, kuris bus pasirašytas iki šių metų pabaigos“, - tokio atsakymo sulaukėme iš Krašto apsaugos ministerijos, kai paklausėme, ar jau aišku, kur Lietuvos buvo apgyvendinti vokiečių kariai.Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje praktikuojasi 7 medicinos studentės iš Graikijos, padedančios priimti gimdymus. Žiemą ligoninė sulauks dar daugiau užsieniečių studentų. O tai regionui didelė paspirtis, nes medikų labai trūksta.Ved. Rūta Kupetytė

Vis labiau vėstant orams didėja ne tik gaisrų, bet ir žūčių juose tikimybė. Šiemet Lietuvoje kilo per šešis tūkstančius septynis šimtus gaisrų. Pagrindinės šiųmečių gaisrų priežastys - krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir naudojimo pažeidimai.Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad atšvaitas ar šviesą atspindinti liemenė leidžia vairuotojui lebgviau pastebėti pesčiąjį ir taip išvengti tragiškų pasekmių. Ar jūs dėvite atšvaitus? Taip pat klausiame ir vairuotojų, ar tamsiuoju metu lengvai pastebite pėsčiuosius?Laidos „Pinigų kaina“ vedėjas Darius Matas tęsia ciklą laidų, kuriose apžvelgia verslo aplinką šalies regionuose. Šįryt - pažintis su Tauragės apskrities verslininkais.Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo nekilnojamojo turto mokesčio modelio, Seimas kitą savaitę dėl jo nebalsuos, kaip planuota anksčiau. Laisvės partija siūlo nekilnojamojo tursto mokesčiu neapmokestinti pagrindinio būsto. Kai vakar LRT radijuje klausėme klausytojų, ką jie mano apie tai, išgirdome ne vieną klausimą, kam apskritai bus naudojamas nekilnojamojo turto mokestis.Šiandien ketinama atverti Rafacho perėją į Gazą humanitarinei pagalbai. Tęsiantis Izraelio atakoms prieš Hamas, planuojama praleisti dvi dešimtis sunkvežimių, gabenančių maistą, vandenį , vaistus civiliams. Pasienyje rikiuojasi daugiau nei šimtas transporto priemonių su humanitarine pagalba. Po beveik dvi savaites trunkančio karo ir izoliacijos, Gazos ruože gyvenanys atsidūrė and humanitarinės krizės slenksčio. TIkimasi, kad po pirmojo konvojaus pajudės ir kiti.Ved. Rūta Kupetytė

Per tris mėnesius, kai Lietuvoje pradėjo veikti smurto orderis, kuris leidžia nedelsiant smurtautoją iškelti iš namų penkiolikai parų buvo išduotas beveik penkis tūkstančius penkis šimtus kartų. Dalis šių orderių ir apskundžiama. Kiek pavyksta jais panaikinti orderį, kokios pagalbos sulaukia tiek aukos, tiek smurtautojai?Laisvės frakcijos Seime seniūnas V.Mitalas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto net ir priėmus naująjį nekilnojamojo turto mokestį. Kokia jūsų nuomonė, mieli klausytojai, ar reikia apmokestinti pagrindinį arba pirmąjį būstą neklinojamojo turto mokesčiu?Pranešimai apie užminuotas mokyklas, Lietuvos piliečių pargabenimas iš Izraelio – tai krizės, su kuriomis pastaruoju metu tenka dorotis nacionaliniam krizių valdymo centrui. Valdymas sulaukia nemažai ir kritikos. Pokalbis su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu V.Vitkausku.Trejus metus – padidintas Mokesčių inspekcijos dėmesys verslininkams, kurie iš įmonės kišenės apmoka šeimos narių keliones, perka nekilnojamąjį turtą ar automobilius. Verslo atstovas sako, reikėtų ne tik gaudyti mokesčių vengiančias įmones, bet sustabdyti ir biudžeto pinigus švaistančius politikus.Ved. Rūta Kupetytė

Šilalės rajono ūkininkas Egidijus Gečas ekologiškai dirbo 20 metų. Dabar jis turi 500 ha, 1000 galvijų iš kurių pusė melžiamos karvės, bet šiemet jau atsisakė ekologinio ūkininkavimo. Pagrindinė priežastis – neūkiški ir nelogiški biurokratiniai reikalavimai. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis aiškina, kad nacionalinių reikalavimų mažėja, bet padaugėjo europinių reglamentų.Bręsta konfliktas tarp ūkininkų ir medžiotojų. Taip mano Skuodo rajono ūkininkas Adomas Statkus. Anot jo, privačių žemių šeimininkai, pastaraisiais metais, atsidūrė beteisių vietoje, nes medžiotojai neatsižvelgia į jų poreikius. Aplinkos ministerijos atstovas teigia, kad dabartinė tvarka reguliuoja faunos medžiojimą, o ne padeda savininkams saugoti jų plotus.“Žiogės keramika” – ne tik dirbtuvės, bet ir edukacinė erdvė. Jos įkūrėja Ilona Jonušienė, 20 metų gyvenanti Mažeikių rajone Žiogaičių kaime, sako, kad keramikams dabar sunkmetis. Pandemija daug ką pakeitė. Edukacijos nevyksta, o ji gamina puodelius eksportui į Airiją.Ved. Arvydas Urba

Lukas Malinauskas, Donatas Urbonas ir Edgaras Ulanovas aptarė Lietuvos rinktinės aktualijas, Kauno „Žalgirio” intrigas ir šurmulį Eurolygos rinkoje. Tinklalaidės partneriai: - Ballzy yra viena geriausių gatvės stiliaus prekių sportui ir laisvalaikiui parduotuvių Baltijos šalyse, turinti platų pasirinkimą, skirtą krepšiniui. Užeikite https://ballzy.eu/ ir pakelkite savo žaidimą į kitą lygį! - Matės klubas - tai ne tik matės arbatos ir jos aksesuarų el. parduotuvė, bet ir bendruomenė, jungianti matės gerbėjus. Čia dalinamės naudinga informacija, patarimais ir receptais. Jei nežinai nuo ko pradėti, visą informaciją rasi https://www.matesklubas.lt/produkto-kategorija/kita/rinkiniai/. Nuolaidos kodas matės rinkiniams,– basketnews -  galioja iki 2023-08-14 - Norint naujų, įdomių staigmenų, (o jų jau turime!) reikia turėti joms vietos - ruošiantis naujam krepšinio sezonui, BasketNews atributikos el. parduotuvėje - sandėlio valymas! Nuolaidos iki 40%: https://shop.basketnews.lt/ Temos: Rinktinės replikos Ulanovui (0:00); Nuostaba dėl atsisveikinimo su Matu Jogėla (4:55); Garantuotas rinktinės dešimtukas (9:03); Deivido Sirvydžio kandidatūros argumentai (13:13); Lietuvos dezertyrų rinktinė (16:01); Peštynės treniruotėse (18:22); (Ne)jaukus Jankūno, Kalniečio ir Mačiulio pagerbimas (25:53); Valančiūnas priminė apie tvarką po rungtynių (29:16); Pagrindinės „Žalgirio” vidinės taisyklės (38:05); Intriga dėl į Kauną atvyksiančių naujokų (47:20); Brazdeikio sunkumai pirmaisiais metais (51:29); Didžiulis laimėjimas dėl Rolando Šmito (58:20); Rezervai ir ramybė (1:00:02); „Žalgiris” Eurolygos fone ir bręstanti bomba Milane (1:06:54); Žalgiriečių reakcija į iš „Ryto” persikeliančius žaidėjus (1:14:13); „Nerėkit ant manęs” (1:16:44).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva yra tarp 20 pasaulyje daugiausiai rūkančių šalių. Beveik trečdalis šalies gyventojų rūko kasdien. Į šį skaičių nepatenka asmenys, kurie susiduria su pasyviu rūkymu: tai yra asmenys, kurie dažnai yra greta rūkančio žmogaus, o į šį skaičių patenka ir vaikai. Nors per pandemiją buvo stebima rūkančių asmenų skaičiaus mažėjimo tendencija, po pandemijos rodikliai vėl šoktelėjo aukštyn ir tai daugiausia susiję su elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako populiarėjimu.Kitas svarbus šiame kontekste rodiklis – išaugo kontrabandinio tabako gaminių įvežimas. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) duomenys rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį muitinės pareigūnai sulaikė 6,5 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Taip pat sulaikytos 32 tonos tabako. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tabako gaminių kontrabandos sulaikyta beveik dvigubai daugiau.Žvelgiant į šiuos rodiklius, Nacionalinėje darbotvarkėje nubrėžtas planas rūkančiųjų skaičių iki 2035 metų sumažinti perpus atrodo gana ambicingas. Tiesa, kad Lietuvoje veikia išplėtotas paslaugų tinklas norintiems mesti rūkyti: pagalbą teikia priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai, teikiamos grupinės ir asmeninės psichologinės konsultacijos, skiriami psichoterapijos kursai, egzistuoja medikamentinis gydymas. Nuo kitų metų pradžios šalyje pradės veikti ir telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Ir visgi tik 5 proc. iš bandančiųjų iš tiesų pavyksta atsikratyti šio žalingo įpročio.Kokiomis priemonėmis Seimas ketina pažaboti augančius rūkalių skaičius? Ar kylantis akcizo mokestis iš tiesų yra veiksminga priemonė? Kokios pagalbos rūkantiesiems trūksta Lietuvoje, kad sėkmingai metančiųjų šį žalingą įprotį būtų daugiau?Laidoje dalyvauja: NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.Ved. Laura Adomavičienė

Kaip Lietuvai pavyko suorganizuoti NATO viršūnių susitikimą? Prezidentas Gitanas Nausėda renginį vadina Lietuvos sėkmės istorija. NATO viršūnių susitikimo saugumas buvo užtikrinamas be mažiausių problemų. Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 50 specialių orlaivių. Prie susitikimo organizavimo prisidėjo per 350 savanorių.Pagrindinės Lietuvos laukiančios užduotys – įvykdyti NATO viršūnių susitikime patvirtintus regioninės gynybos planus, sudaryti sąlygas priimti Vokietijos brigadą, įsteigti batalioną. Daugiau apie tai, kas buvo svarstyta uždarame Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje.Šiandien paskelbti paskutiniai brandos egzaminų rezultatai. Švietimo ekspertas Gintaras Sarafinas sako, kad egzaminų rezultatai neatspindi realių mokinių pasiekimų, jie – tiesiog loterija.Skęstančiųjų gelbėjimui Palangos paplūdimiuose pradedamas naudoti specialus dronas, kuris per kelias sekundes gali pasiekti jūroje skęstantį žmogų bei suteikti jam būtinąją pagalbą, kad jis išsilaikytų vandens paviršiuje kol atvyks gelbėtojai.

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Donatas Urbonas aptarė įvykusią Lietuvos vyrų rinktinės spaudos konferenciją, paskelbtus žaidėjų sąrašus ir kitas Eurolygos aktualijas. Tinklalaidės rėmėjas: „Nevartyk“ siūlo maisto kepimą padaryti paprastesnį ir malonesnį – šašlykų vartymą palikti, o patiems atsipalaiduoti ir turiningai praleisti laiką su šeima ar draugais. Tai yra automatinė iešmų vartymo sistema, sukurta iš aukščiausios kokybės detalių (nerūdijantis plienas). Naudok nuolaidos kodą krepsinis30 ir gauk 30 eurų nuolaidą „Nevartyk“ iešmų vartymo sistemoms https://nevartyk.lt/ Temos: Rezervinės rinktinės nesusipratimai (0:00); Nerimas dėl Mato Buzelio žaidimo rinktinėje (10:40); Igno Brazdeikio situacija (12:10); Pagrindinės rinktinės kandidatai (13:57); Pagarba Donatui Motiejūnui (17:55); Rinktinės susilpnėjimas ir privalumai (19:35); Padrikas LKF darbas (26:08); Jokio spaudimo rinktinei (28:02); Benas Matkevičius rinktinėje ir podkaste (29:17); Kosto Slouko bomba Graikijoje (39:49); Miklovo pasiūlymas Eurolygai (53:55); U20 Europos čempionatas (56:08); Liutauro Lelevičiaus „Lietkabelyje” (57:53); Simpatiška jaunimo rinktinė (59:38); „Lietkabelio” sutartys su žaidėjais (1:00:30); Eurolygos žaidėjų turgaus naujienos ir kur žais Mirotičius? (1:02:30); Paskutiniai „Žalgirio” darbai ir kylanti Šmito vertė (1:06:30); Tylios „Cbet” ir „Wolves” komplektacijos (1:09:47); Grigonio, Sirvydžio, Kulbokos ir Tubelio keliai (1:12:11); Neskubantys klubai visoje Europoje (1:14:34); Rekordinės podkasto peržiūros ir pagyros (1:16:20); Neaugantis „Wolves” biudžetas (1:19:15); Donatai, kas naujo Monake? (1:21:46); Įspūdinga, kas vyksta Vilniuje (1:23:19).

Per trejus metus iš darbo išėjo 53 prokurorai, regionuose prokurorai dirba policijos komisariatų patalpose. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė prašo Prezidento nepasirašyti Seimo priimto valstybės tarnybos įstatymo. Anot jos, teisėjų atlyginimus numatanti padidinti, reforma nenumato algų prokurorams didinimo.Siekiant užtikrinti kuo geresnę vaiko teisių apsaugą Lietuvoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu siekiama išspręsti pagrindinius iššūkius, susijusius su darbuotojų kompetencija bei pasitikėjimu tarybomis.Siūlydamas keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą Lietuvos bankas siekia, kad jos krepšelio kaina būtų prieinama daugeliui gyventojų, sako banko vadovas Gediminas Šimkus. Pasak jo, krepšelis galėtų kainuoti maždaug 1 eurą.Ved. Darius Matas

LRT patalpose nuo savaitės pradžios šurmuliuoja pirmąkart Lietuvoje suburtas Euroradijo džiazo orkestras, kurį sudaro talentingiausi jaunosios kartos džiazo muzikantai iš visos Europos. Reportažas iš repeticijos.Klaipėdoje triukšmingai prasidėjo dar vienas teatro festivalis. Jei „TheAtrium“ Lietuviško teatro vitrina skirta patyrusiems ir žinomiems vardams, tai „Jauno teatro dienos“ – šiemet Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Klaipėdos fakultetą baigiantiems bakalaurams.Švieži įspūdžiai iš praėjusią savaitę pasibaigusios Tarptautinės kompozitorių tribūnos Hagoje. Pokalbis su pergales pelniusių šalių delegatais ir pirmąsyk į Rostrumą atvykusiais radijo prodiuseriais.Kauno valstybiniame muzikiniame teatre premjera – Anatolijaus Šenderovo baletas „Dezdemona“. Pirmą kartą baletas pastatytas dar 2005-ais metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šį kartą žiūrovai kviečiami į, anot kūrėjų, visiškai kitokią „Dezdemonos“ versiją.Nors Lietuvoje negyvena jau seniai, pianistas, pedagogas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Rimantas Vingras iš mūsų kultūrinės erdvės nedingsta. Kokie keliai jį atvedė į Londoną? Kaip menininkui jame nepaskęsti? Kokius pokyčius menininko gyvenime sukėlė karas Ukrainoje? Pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Apklausa rodo, kad labiausiai vairuotojus erzina keleivių komentarai apie vairavimą, manevravimą ir maršruto pasirinkimą. Kokią įtaką vairavimui turi keleivių elgesys ir kas labiausiai erzina jus? Komentuoja vairavimo mokytoja Edita Vasaitienė.Visame pasaulyje minint Geografijos naktį, geografai kviečia žmones lankyti įvairias vietas, jas fotografuoti ir taip padėti sukurti Lietuvos kraštovaizdžių fotografijų žemėlapį. Tuo metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia gyventojus į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą, kur jiems bus pristatomos naktinio dangaus saugomos teritorijos. Kuo bus ypatinga ši Geografijos naktis Lietuvoje?Sirija, Irakas, Jemeno Sokotros sala, Mauritanija. Tai vietos, kurias per pastaruosius metus aplankė keliautoja Vytautė Seinauskaitė. Pagrindinė jos žinia – šios valstybės nėra tokios pavojingos, kaip dažnai gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.Kudirkos Naumiestyje gyvenanti mokytoja Gražina Žemaitienė – tikrų tikriausia istorijos entuziastė, su kolege Birute Ambraziūniene parašiusi knygą apie Holokaustą Kudirkos Naumiestyje, gyvena buvusio puodžiaus sodyboje, kur vis randa kažką įdomaus.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje renkami savivaldybių merai. Pagrindinė rinkimų diena - sekmadienis.Nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija "Baltosios pirštinės" teigia, kad iš esmės išankstinis balsavimas vyko sklandžiai.AUKUS aljanso narės – Australija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė – patvirtino planus, kad jau po dešimties metų AUstralija savo laivyną atnaujins amerikietiškais, branduoline energija varomais povandeniniais laivais.Šalyje įvairiose mokyklose trūksta daugiau nei 100 mokytojų. Profsąjungos sako, kad mokytojams reikia geresnių sąlygų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Įsibėgėjant 2023 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso sezonui, po truputį užsikuria ir Eurodienos komandos varikliukas. Susėdome pasikalbėti apie Belgijos, Ukrainos ir Albanijos pasirinkimus bei užsienyje prasidedančias atrankas. Podkasto galite klausytis Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Intro (0:00); Kas įvyko Belgijoje? (1:25); Saugus Ukrainos pasirinkimas (17:20); Pagrindinę atrankos taisyklę pakeitusi ir dėl to (ne)suklydusi Albanija (26:23); Ką pasirinks Estija? (37:40); Ko iš kitų atrankų galėtų pasimokyti „Pabandom iš Naujo“ organizatoriai (42:25); Norvegijos MGP startas ir pervertinta Ulrikke (46:50); Nuvilianti Latvija (53:55); Daug žadanti Ispanija (56:10); Nusišnekantis, bet kūriniu maloniai nustebinęs „Sex Pistols“ lyderis Airijos atrankoje (01:00:20).

Lietuvoje reabilitaciją atliekantys Mariupolio gynėjai pasakoja apie nelaisvę, kovas Azovstalyje ir iki paskutinės akimirkos viltis, kad apgultis bus pralaužta. Azovo pulko kariai buvo tarp Mariupolio gynėjų, atlaikiusių apgultį tris mėnesius. Iš daugiau nei penkių tūkstančių pulko karių, daugiau nei pusė žuvo.Nuo sausio daliai vartotojų brangsta elektra, daugiau mokėti reikės ir už gamtines dujas. Dalį augančių kainų kompensuos valstybė. Kas keisis gyventojams?Praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsigaliojo draudimas rūkyti balkonuose, didžiųjų miestų savivaldybės teigia, kad baudos skirtos vos keliems asmenims. Jūsų klausiame, ar pasiteisino draudimas rūkyti balkonuose?„Verslo laiko“ rubrikoje – dviejų ukrainiečių verslininkų istorijos. Vyras iš Ukrainos Priekulėje gamina linų sėmenų traškučius.Klaipėdos rajone ukrainiečių verslininkas įkūrė traškučių fabriką. Sergejus Šakola prieš 15 metų susižavėjęs sveika mityba metė bankininko karjerą Donecko srityje ir ėmėsi verslo. Netrukus į Ukrainą įsiveržusi Rusijos armija sunaikino jo buvusią darbovietę. Po kelerių metų patartas savo verslo partnerio nusprendė įkurti fabriką Lietuvoje - prieš pat antrąjį Rusijos invazijos į Ukrainą etapą. Istorijas pasakoja Bernardas Šaknys.Šiemet darbo ginčų komisija gavo 1,8 proc. daugiau prašymų. Pagrindinė kreipimųsi priežastis nekinta: reikalaujama išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Kodėl darbo atlygis vėluoja? Ką daryti tokiu atveju? Pokalbis su Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene, Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus patarėja Audrone Baršiene, Lietuvos darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku.Vieninteliame šalyje ukrainiečių registracijos centre Alytuje dirbantys savanoriai sako nuo karo Ukrainoje pradžios į centrą eina kaip į darbą. Čia ukrainiečiams , bėgantiems iš suniokotų miestų ir sugriautų namų susiorientuoti padeda dirbančios tėvynainės. Savanoriai sako negalintys likti nuošalyje, taip jie padeda Ukrainai kovoti su priešu. Ukrainiečių centre lankėsi kolegė Rūta Ribačiauskienė.

Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?Ved. Ignas Klėjus

Sinoptikams prognozuojant žiemišką savaitgalį, jam ruošiasi ir kelininkai. Kaip kelininkai prižiūri miesto gatves bei užmiesčio kelius?Devyniose Tauragės mokyklose bus daugiau aiškinama apie energetiką. Energetinio švietimo programos tikslas – išdėstyti moksleiviams, kaip gaminama energija, kokia to įtaka gamtai. Tai bandomasis projektas, ir jeigu ši programa pasiteisins, ją numatoma diegti ir daugiau mokyklų.Kybartai – pasienio su Rusija miestas, kuris pastaraisiais metais turistų sulaukia iš visos Europos. Kybartų bendruomenės pirmininkas ir gidas Vitas Katkevičius sako, kad Kybartai labai turtingi savo istorija – atvykusius žmones žavi Kybartų senamiestis, tuneliai, o vietos bendruomenė visaip kaip bando puoselėti savo mylimą miestą.Didžiosios technologijų kompanijos labai rimtai svarsto naikinti slaptažodžius. Pagrindinė priežastis ta, kad daugybė žmonių vis tiek naudoja per silpnus slaptažodžius. Kokia slaptažodžių ateitis?Ved. Edvardas Kubilius

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergamumo gripu rodikliai nusileido į neregėtas žemumas. Jeigu 2018-aisiais sergančiųjų buvo netoli 60 tūkstančių, 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik 4 kartus mažiau, o 2021-aisiais gripu sirgo vos 6 tūkst. šalies gyventojų.Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. visos populiacijos. Įdomu tai, kad nebesiskiepija ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai. Ar verta šiemet rimčiau pasiruošti gripo sezonui? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.Kita laidos tema – pagalba norintiems mesti rūkyti. Visoje Europos Sąjungoje galioja plati tabako kontrolės programa, kuri apima tabako produktų prieinamumo mažinimą visuomenėje, reklamos draudimus, nerūkymo zonų kūrimą, informacinę kampaniją apie rūkymą žalą. Visa tai matome ir Lietuvoje – rūkalai brangsta, ribojamas jų įsigijimas, daugėja nerūkymo zonų, tačiau visos šitos priemonės daugiau orientuotos į nerūkančiųjų apsaugą. Pagalba rūkaliams, kurie norėtų atsikratyti šio įpročio, praktiškai lieka nematoma. Vis dažniau pasigirsta ir sveikatos ekspertų pasipiktinimų, esą rūkymas nėra adekvačiai vertinimas, kartais suponuojama nuomonė, kad tai esą tarsi mažiausiai kenksminga priklausomybė, dažnai net nelaikoma liga. Su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susiduria metantieji rūkyti lietuviai ir kaip pagalbą jiems galėtume sustiprinti?Pokalbis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiąją specialiste Aneta Abromavičiūte bei SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkiene.Ved. Laura Adomavičienė

Nacionalinės švietimo agentūros parengtoje, Bendrojo ugdymo taryboje jau patvirtintoje programoje mokykloms rekomenduojamos literatūros sąrašuose padaugėjo rusų autorių. Literatūros mokytojai bei mokslininkai stebisi, kad tarp moksleiviams siūlomų autorių neatsirado nei vieno ukrainiečių poeto ar rašytojo. Pastabos išsiųstos ir programos rengėjams, tačiau specialistai sako gavę atsakymą, kad atsižvelgti į pastabas dėl ukrainiečių autorių nesiruošiama. Esą programa kuriama remiantis pasaulio literatūros kanonais, o ne tautiniais kriterijais.Tačiau pagal tarptautinio ugdymo programas dirbančioms mokykloms ukrainiečių autorius skaityti siūloma. Pasakoja Asta Martišiūtė.Kodėl poilsiautojai pajūryje neklauso gelbėtojų?. Pašnekovai: Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas ir Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.Moterų nedarbas dvejus metus yra didesnis nei vyrų, skelbia užimtumo tarnyba. Ekspertai sako, kad nedirbančių moterų skaičius padidėjo prasidėjus pandemijai, dėl kurios užsidarė paslaugų, apgyvendinimo sektoriai. Kodėl moterims sunkiai sekasi ieškoti darbo ir kaip lygių galimybių atstovai vertina esamą situaciją domėjosi Edvinas Kučinskas.Aktualus pokalbis. VSAT atstovas: Liepą iš Lietuvos pasišalino 700 migrantų. Pašnekovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.Į LRT girdi kreipėsi vieno iš prestižiškiausių Palangos rajono gyventojai, kurie piktinasi atsainiu savivaldybės požiūriu tiek į gyventojų, tiek į poilsiautojų saugumą. Pagrindinė gatvė, vedanti prie jūros, neturi pėstiesiems skirtų takų, todėl žmonės priversti eiti gatve, kuria abejomis kryptimis lekia ir automobiliai. Vietiniai sako, kad iki nelaimės čia trūksta mažiau nei vieno žingsnio, tuo tarpu savivaldybė ramina, kad pokyčių žmonės sulauks jau kitąmet. Išsamiau Paulius Selezniovas.Komentaras. Autorė žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Edvardas Kubilius

FM99 kalbėjome su Jurga Jonutyte. Jurga kartu su Giedre Šmitiene parašė knygą „Gyvatės kojos: negalios samprata gyvenimo pasakojimuose“. Iš knygos anotacijos: „Pagrindinę knygos medžiagą sudaro gyvenimo pasakojimai, užrašyti iš žmonių, turinčių fizinę ir sensorinę negalią. Tyrinėdamos šiuos pasakojimus, autorės siekia negaliai sugrąžinti vienos iš daugelio gyvenamojo kūno patirčių statusą ir atitolinti ją nuo žmonių rūšiavimo praktikų.“

Nuo liepos 12 d. Lietuvoje prasidėjo nuotolinė prekyba receptiniais vaistais ir kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Tiesa, vaistų elektroniniu būdu įsigyti kol kas galima tik iš „Eurovaistinės“ ir „Camelia“ vaistinių tinklų, tačiau netrukus prie naujos sistemos ketina prisijungti ir „Gintarinė vaistinė“, „Benu vaistinė“ ir Norfos tinklų vaistinės. Prekyba receptiniais vaistais nuotoliniu būdu vyksta per e.sveikatos platformą. (Vaizdo instrukcija, kaip užsisakyti receptinius vaistus: https://www.youtube.com/watch?v=aRVVzVeC1p8 )Įdomu tai, kad galimybė įsigyti receptinių vaistų per nuotolį popieriuje egzistuoja jau trejus metus. Mat Seimas dar 2018 m. vasarą pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, o šios įsigaliojo 2019 m. lapkritį. Pagrindinė kliūtis buvo informacinė sistema, per kurią būtų įsigyjami receptiniai vaistai ir kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės. Šiandien informacinės sistemos kūrimo darbai baigti, elektroninė prekyba vyksta. Tad kaip neišeinant iš namų įsigyti vaistų pagal gydytojo išrašytą receptą ir kiek naujoji sistema yra patogi – pokalbis su Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.Kita laidos tema – neramių kojų sindromas, kuris pasireiškia kojų niežuliu, dilgčiojimu, traukuliais. Šie simptomai pacientus dažniausiai kankina vakare, prieš pat miegą. Moksliniai tyrimai rodo, kad neramių kojų sindromas labiau būdingas moterims, nei vyrams, dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje. Sindromo vystymuisi įtakos gali turėti ir lėtinės širdies bei kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, geležies trūkumas. Tačiau jei ligų krepšelis su amžiumi tik plečiasi, ar tai reiškia, kad neramių kojų sindromas yra neišvengiamas? Ko griebtis susidūrus su šia liga, ypač vyresnio amžiaus pacientams, kai užsiimti aktyvia fizine veikla jau yra per sunku? Pokalbis su Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologe Danguole Šurkiene.Ved. Laura Adomavičienė

Šiemet 30-metį mininčiame Šiaulių r. Ginkūnų paukštyne buvo visokių pertvarkų. Pagrindinės dvi – pagal ES reikalavimus, kurie metams bėgant keitėsi. Milijonus kainavusius pirmosios pertvarkos įrengimus tenka ardyti, mesti lauk ir keisti kitais. Pasak paukštyno direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kavaliausko, tai žlugdo verslą ir reikalauja milijoninių investicijų.Nedaug žinoma apie Vengrijos žemės ūkį. Jie ne tik vynuoges, slyvas, obuolius augina, bet ir grūdais visiškai aprūpina vietos rinką. Iš gyvulių daugiausia užaugina kiaulių. Eksportuoja įvairius vaisius, arbūzus. Išsamiau – Lietuvos radijo bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoczi.Ar skiriasi Joninių ir Rasos šventės? Švenčiantys Jonines tiki, kad pražysta paparčio žiedas, o pagal Rasos šventės papročius buriama iš tą dieną skintos kupolės augalų galių. Šią naktį svarbiausi laužai ir naktišokiai – būtina baidyti piktas dvasias, o pasitikus saulę, suskubti praustis ryto rasa.Ved. Regina Montvilienė

Įsibėgėję „Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės 2022“ įvykiai tuoj pasieks kulminaciją – Alytaus miesto šventę. Tik spėk dairytis dešinėn ir kairėn, kad nei vieno sudominusio renginio nepražiopsotum. O rimtiems žmonėms, gebantiems kartais visai nerimtai pažvelgti į save ir kitus, šiuokart pravartu apsilankyti kraštiečio dailininko parodoje. Birželio 17 d. 16 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje Arūnas Vaitkus žada pristatyti parodą neįpareigojančiu pavadinimu „Nusišypsok ir būsi gražus“. „Pagrindinė parodos idėja – kitoje ,,šviesoje", kita išraiškos forma – portretiniu šaržu, pristatyti Alytaus kultūros premijų laureatus plačiajai visuomenei. O Alytaus kultūros premijų laureatų nuo 1991 metų yra nominuota beveik 100...“, – sako parodos autorius Arūnas Vaitkus.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų kovą į Lietuvą iš Rusijos importuota prekių už daugiau nei 450- t milijonų eurų. Tai surado 160 -t milijonų eurų daugiau nei pernai metų kovą. Labiausiai augo mineralinio kuro, trąšų, gyvūninių ir augalinių riebalų, javų, juodųjų metalų, medienos importas.Luhansko srities administracija teigia, kad nuolat atakuojamą Sjeverodonecko miestą Rusijos pajėgos siekia sulyginti su žeme. Ukrainos prezidentas pabrėžia, kad jo šaliai reikia daugiau ginklų priešo pajėgoms atremti.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė su Ukrainos kolege Maryna Lazebna aptarė paramą karo pabėgėliams. Monika Navickienė ir Maryna Lazebna pasirašė pareiškimą, kuriuo smerkiami Maskvos rengiami įstatymų pakeitimai, leidžiantys supaprastinta tvarka Rusijoje įvaikinti iš Donbaso ir Luhansko sričių perkeliamus ukrainiečių vaikus. Į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios atvažiavo apie 54-is tūkstančius ukrainiečių.Ar Seimas uždraus azartiniuose lošimuose dalyvauti žmonėms iki 21 metų? Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo svarstymus dėl azartinių lošimų ir loterijų prieinamumo. Lošimų priežiūros tarnyba komitete pristatė situaciją kaip visa atrodo atsižvelgiant į žaidėjų amžių Europos Sąjungos šalyse.Mokyklose jau aidi paskutinis skambutis, kuris skelbia mokslų metų pabaigą ir egzaminų pradžią dvyliktokams. Šiemet bendrojo ugdymo mokyklas baigia, panašiai kaip ir pernai, per dvidešimt du tūkstančiai abiturientų. Birželio 1 dieną visi abiturientai laikys privalomą lietuvių kalbos egzaminą. Pagrindinėje sesijoje brandos egzaminams užsiregistravo ir 75 ukrainiečiai abiturientai.Ved. Madona Lučkaitė

Briuselyje susitinkant NATO užsienio reikalų ministrams, Kyjivas spaudžia Vakarus didinti ginklų tiekimo apimtis ir perduoti sunkiosios ginkluotės, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas, artileriją, tankus ir naikintuvus.Europos Sąjunga šiandien turėtų patvirtinti dar vieną sankcijų paketą Rusijai. Pagrindinės sritys apima rusiškos anglies importo draudimą, laivybą bei draudimą Rusijos ir Baltarusijos vilkikams kirsti Europos sienas.O griežtai rusiškos naftos ir dujų boikotui besipriešinantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas savo sprendimą motyvuoja noru išgelbėti šalies ekonomiką. Kaip Dariui Matui papasakojo Vengrijos ING banko vyresnysis ekonomistas Peteris Virovacas, 80proc. šalies naftos ir dujų atkeliauja iš Rusijos.Italijoje aktyvistai surengė išpuolį prieš Rusijos televizijos propagandininko vilą.Krašto apsaugos ministerija teigia, kad Rūdninkų poligone pirmosios pratybos galėtų vykti jau gegužės pabaigoje.Kasmet išduodama beveik 6000 naujų leidimų turėti savigynai skirtą ginklą, tačiau beveik kas ketvirtas - panaikinamas. Ukrainoje nesiliaujant kariniams veiksmams, kovo mėnesį policija sulaukė sulaukė 4 kartus daugiau prašymų dėl ginklų įsigijimo.Ved. Rūta Kupetytė

Pagrindinė laidos tema - Wildcard savaitgalio rungtynių aptarimas. Taip pat žvelgėme į Divisional playoff etapą, kur be kitų, susigrums San Francisco 49ers ir Green Bay Packers. Taip jau sutapo, kad šią laidą veda du prisiekę šių komandų fanai - Gaudrius ir Darius, todėl gal kiek neproprocionaliai daug dėmesio būtent šioms komandoms.

Šiandien uždaromas didžiausias šalyje „Litexpo“ parodų rūmuose Vilniuje įrengtas skiepijimo centras. Kur bus galima pasiskiepyti ir kaip tai paveiks bendrą žmonių nusiteikimą vakcinuotis?Kai kurie gyventojai, atlikę PGR testą, gauna ne konkretų atsakymą, bet pranešimą apie „įtariamą“ COVID-19 atvejį.Šiandien minima pasaulinė sniego diena. Nors Lietuvoje šiandien šio žiemos atributo sudėtinga rasti, įprastai ši diena yra proga įvairiose pasaulio šalyse rengti šventes, kuriose gyventojai aktyviau kviečiami mėgautis žiemos sportu. Jei ne lauke, tai bent įvairiose Sniego arenose ar kitose erdvėse, kur yra dirbtinio sniego. Apie sąlygas Lietuvoje mėgautis žiemos pramogomis ir jų populiarumą, pasikalbėsiu su panašių renginių organizatoriumi ir sporto inventoriumi prekiaujančios parduotuvės vadovu.Įvairūs duomenys rodo, kad vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto per metus, t. y. kiek daugiau nei 4 kg kas mėnesį mėnesį. Pagrindinės priežastys - sudėtinga tinkamai planuoti pirkinius, stinga laiko šaldytuvo peržiūrai ar idėjų receptams iš maisto likučių. Laidoje apie rūšiavimo svarbą ir patarimai, kaip gyventi taupiau.Po savaitės, sausio 22-ąją Kaunas oficialiai taps Europos kultūros sostine. Kitą savaitgalį mieste įspūdingas atidarymas prie Žalgirio arenos, daugybė renginių ir atidaromos trys didžiulės parodos. Viena iš jų – Viljamo Kentridžo „Tai, ko nepamename“.Ved. Darius Matas

Šie metai gali būti pandemijos pabaigos metai. Tačiau mokslininkų, ekspertų, politikų prognozės kiek skirtingos. Tam reikia ir tam tikrų sąlygų. Pokalbis su Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvoje atstove.O taip pat apie tai, kad sunku rasti norinčių dirbti mobiliuosiuose COVID-19 testavimo punktuose. Viena to priežasčių – sudėtingos darbo sąlygos, mat medikams net ir spaudžiant šalčiams tenka dirbti lauke.Šių metų Dakaro ralis baigėsi. Per dvi savaites čia dalyviams teko įveikti dvylika greičio ruožų ir tūkstančius kilometrų. Saudo Arabijos dykumas ir akmenuotus paviršius šiemet pažino rekordinis lietuvių ekipažų skaičius. Įspūdingi ir jų pasiekimai. Tačiau kol lenktynių aistruoliai jau laukia kitų metų, dalis žmonių nesupranta, kodėl jos apskritai organizuojamos ir laikomos sportu.Šiandien ir rytoj Vilniuje, Valdovų rūmuose išskirtinė premjera. Laukia lenkų režisieriaus Piotro Kornobio filmo „Tadas Kosciuška. Šiuolaikiškas gidas“ seansai. Pagrindinė filmo figūra, Abiejų Tautų Respublikos atstovas, karo inžinierius, generolas, amerikiečių karo už nepriklausomybę dalyvis, 1794 m. sukilimo vadas, apšvietos idėjų žmogus ir aktyvus kovotojas už žmogaus teises Tadas Kosciuška. Kaip sako režisierius, neeilinė asmenybė.Netrukus Ignalinoje atsiras anapilin iškeliavusio televizijos veido Vytauto Šerėno įkūnytų personažų skulptūra. Su kiekvienu, išlipusiu iš traukinio, visų pirma pasisveikins taip daugelio pamėgtos Bratkos.Ved. Darius Matas

Pagrindinė žmogaus emocija yra smalsumas. Ją išgyvename šimtus per dieną. Jis mus augina, mus keičia, mums dovanoja daug didesnį savęs ir pasaulio suvokimą. Technologinis smalsumas ir raštingumas turėtų būti ne konfliktų centras, o žiežirba, įžiebianti pokalbius ir kūrybingumą, tikina „Laimės dietos“ viešnia, Techers Lead Tech platformos įkūrėja Monika Katkutė. Su ja džiaugsmėjimą - procesą, kai per gyvenimą eini su džiaugsmu, apie atsakingai vertinamą smalsumą ir radikalią atsakomybę už savo gyvenimą.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Joninių šventimas – be reikalavimo turėti galimybių pasus, bet su kaukėmis ir be vaišių – prekiauti maistu ir gėrimais nebus leidžiama. Vyriausybė atlaisvino reikalavimus lauke organizuojamiems renginiams. Švelninimai patvirtinti tik birželio 23-iai ir 24-tai dienoms.Seimas įteisino 9-ių procentų lengvatinį pridėtinės vertės mokestį nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jis galios laikinai – nuo liepos iki kitų metų pabaigos – ir bus taikomas visų rūšių meno, kultūros, sporto įstaigoms bei renginiams, atlikėjams.Kol išsivysčiusios pasaulio šalys sėkmingai skiepijasi nuo koronaviruso ir naujų susirgimų skaičius kasdien mažėja, specialistai perspėja, kad kituose pasaulio kraštuose vaizdas visiškai kitoks. Nepasiturinčiose Afrikos šalyse vakcinų atsargos senka, o tai rizikas kelia ne tik šioms šalims, bet ir likusiam pasauliui.Po žemės ūkio ministerijos inicijuoto audito iš pareigų atleidžiamas įmonės Jonavos grūdai vadovas Paulius Kaselis. Bendrovėje Jonavos grūdai laikomas valstybės maisto rezervas. Pagrindinė bendrovės akcininkė – žemės ūkio ministerija krepisis į teisėsaugą dėl turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo.Ved. Vaida Zakarkienė

Paskutiniame pavasario pokalbyje Andriaus Tapino tinklalaidės svečias – Andrius Šerkšnas, vienas iš nedaugelio lietuvių, kuris prisiliečia prie Formulės-1 verslo. Andrius dirba „Alfa Romeo Racing“ komandoje, kuri seniesiems fanams dar žinoma „Sauber“ pavadinimu. Pagrindinė laidos tema – Formulė-1 ir jos verslas. Kaip lietuvis atsidūrė F-1? Kaip atrodo Andriaus darbas „Alfa Romeo Racing“ viduje? Ką Andrius veikia lenktynių savaitgaliais? Pokalbyje Andrius Šerkšnas atskleidžia kiek kainuoja ir kiek laiko atima sukurti lenktynių bolidą, bei pasidalija įdomiomis detalėmis iš vieno populiariausių ir brangiausių pasaulio sportų virtuvės. PREMIUM pokalbio dalyje Andrius Šerkšnas pasakoja, ko sporto savininkai imasi siekdami populiarinti Formulę-1. Su kokiais lenktynininkais Andriui buvo maloniausia bendrauti? Kada formulėje lenktyniaus lietuvis? Pašnekovas paatvirauja kokias sąlygas gavo įsidarbinęs „Sauber" komandoje.

Jūsų dėmesiui vėl neskubūs ir išsamūs „Pinigų kartos pokalbiai“. Šį kartą Andriaus Tapino tinklalaidės svečio kėdėje Mantas Katinas, buvęs „Investuok Lietuva” vadovas, dabar vadovaujantis „Wargaming Vilnius“ bendrovei. Pagrindinė pokalbio tema – skirtumai tarp darbo valstybinėje įmonėje ir privačiame sektoriuje. Mantas Katinas pasakoja apie nostalgiją ir laisvės jausmą užvėrus „Investuok Lietuvoje“ duris. Kaip atrodo darbas, kai pardavimo objektas yra šalis? Kokias problemas užsienio investuotojai mato Lietuvos verslo sektoriuje? Kokie yra Lietuvos konkurenciniai trūkumai? Bei aptariamos valstybinių darbo vietų subtilybės. PREMIUM pokalbio dalyje Mantas Katinas pasakoja apie savo karjeros pokyčius, kurie nuvedė į unikalią verslo nišą – „Wargaming Vilnius“ studiją. Kaip atrodo IT monetizacijos sistema pasaulyje? Kaip veikia žaidimų rinkos ekomercija? Kokia yra multikultūrinės Baltarusijos bendrovės „Wargaming Vilnius“ filialo rolė kompiuterinių žaidimų industrijoje?