Podcasts about alvydas nik

Dalis Lietuvos politikų pasipiktino Baltarusijos opozicijos iniciatyva savo šalies piliečiams išduoti alternatyvius pasus, ant kurių – simbolis, panašus į Vytį, keliami klausimai dėl simbolio ir istorijos savinimosi. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vytis yra lietuviškas simbolis, tačiau juo galėtų naudotis „laisvę išpažįstančios ir Putinui nekeliaklupsčiaujančios“ tautos. Heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė sako, kad Vytis – visų LDK gyvenusių tautų herbas.Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, istorikas, buvęs Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, visuomenininkas, besidomintis litvinizmo tema Dominykas Čivilis, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas diplomatijai Dzianis Kuchynski.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis. Nuopelnus suradus neįkainojamas istorines vertybes prisiėmė Vilniaus arkivyskupija ir Valdovų rūmai, tačiau restauratorius Saulius Poderis sako, kad lobį jau anksčiau buvo aptikęs jis. Bažnyčia atkerta, kad tai tebuvo prastos reputacijos asmens saviveikla.Ką atskleidė atrastų insignijų detektyvas?Laidoje dalyvauja Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, restauratorius Saulius Poderis, istorikas Alvydas Nikžentaitis.Ved. Liepa Želnienė

Minint Gedulo ir Vilties dieną, diskusija apie tai, kiek sovietinio palikimo tebėra viešose erdvėse ir lietuvių galvose. Kokių pokyčių įneštų Seime įregistruotas vadinamasis desovietizacijos įstatymas? Juo siūloma iš visų viešų vietų pašalinti autoritarinių ir totalitarinių režimų simbolius, informaciją, kuria režimai yra propaguojami. Ši tvarka būtų taikoma ir paminklams, ir skulptūroms, ir aikštėms, ir gatvių pavadinimams.Diskutuoja: Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.Ved. Darius Matas

Vilniaus miesto Rotušėje vyksta prof. Irenos Veisaitės atminimui dedikuojama konferencija „Skaldanti praeitis: SSRS – Vokietijos karas ir masinio smurto naratyvai Vidurio Rytų Europoje”.Verkių rūmų parke vilniečiai vakaros su opera – vyks pirmasis Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus sutiktuvėms skirtos programos „Opera.Connect: Vilnius – operos miestas“ renginys.Orų prognozė artimiausiam savaitgaliui su sinoptike Margarita Kirlkiauskaite.Ved. Olga Ugriumova

Gegužės 3-iąją minime 230 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo.O kaip su kaimynais lenkais sutariame šiandien? Ar pavyko užmiršti ilgamečius vaidus?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Seimu ir Senatu grupės vadovė Rita Tamašunienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marijuš Antonovič, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.Ved. Mindaugas Jackevičius

Kasmet Seimas nusprendžia paminėti apie 10 atmintinų metų, tačiau dėl tokios gausos už galvos griebiasi patys Seimo nariai. Gal mažiau yra geriau ir būtų kokybiškiau?O ką minėsime šįmet, kada sueina 80 metų nuo tremčių ir Holokausto pradžios. Ką darysime su Birželio sukilimo metinėmis?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Seimo narys Giedrius Surplys, Lietuvos istorijos instituto direktorius prof. Alvydas Nikžentaitis, istorikas Norbertas Černiauskas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojai pratrūko. Jie signalizuoja apie istorinių tyrimų politizavimą ir ideologizavimą, prasidėjusius pasikeitus centro vadovybei.Skundžiamasi ir raganų medžiokle: viena centrą sukritikavusi istorikė gavo įspėjimą, kita nusprendė nelaukti ir palikti darbovietę savo noru.Kas iš tikro vyksta Genocido centre, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja LGGRTC direktorius Adas Jakubauskas, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, LGGRTC vyriausioji istorikė Mintautė Jurkutė, Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros vedėjas Arūnas Streikus, LGGRTC direktoriaus vyresnysis patarėjas Vidmantas Valiušaitis.Ved. Mindaugas Jackevičius

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paskelbė, kad Jonas Noreika, dar žinomas kaip generolas Vėtra, nacių okupacijos metais organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose. Iki šiol J. Noreika kaltintas, kad, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, išleido potvarkius dėl getų ir turto nusavinimo, kuomet masinės žudynės jau buvo įpusėjusios.Generolo Vėtros rėmėjai dėl naujausio atradimo nudžiugo, tačiau profesionalūs istorikai tuo nepuola tikėti ir ragina nedaryti išvadų iš vieno šaltinio. Į istorinės tiesos paieškas „LRT aktualijų studijoje“ leidžiasi LGGRTC direktorė Birutė Burauskaitė, Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis ir Vilniaus universiteto profesorė Jurgita Verbickienė. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Pakvietęs laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad istorinių asmenybių įvertinimas turi būti depolitizuotas.Visuomenei prieštaringai reaguojant į sostinės vadovybės sprendimus nukabinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadinti Kazio Škirpos alėją, Valstybės vadovas pakvietė institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų suformulavimui.Apie sprendimo paieškas diskutuos Lietuvos gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė; Lietuvos istorijos instituto direktorius, profesorius Alvydas Nikžentaitis; Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas, Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. Vedėjas Artūras Matusas.

Kokią Lietuvos ateitį formuoja istorijos atmintis?Istorinė atmintis yra nukreipta ne į praeitį, kaip daugeliui gali atrodyti, bet į ateitį. Sureikšmindami vienus įvykius, herojus mes iš tiesų projektuojame visuomenės ateitį. Kokia yra Lietuvos istorijos politika? Kokią ateities visuomenę ji formuoja? Kaip istorijos politika yra vykdoma kaimyninėse srityse?Apie tai diskutuos istorikas Alvydas Nikžentaitis ir filosofas Vytautas Rubavičius.Ved. Virginijus Savukynas.

Kokią Lietuvos ateitį formuoja istorijos atmintis?Istorinė atmintis yra nukreipta ne į praeitį, kaip daugeliui gali atrodyti, bet į ateitį. Sureikšmindami vienus įvykius, herojus mes iš tiesų projektuojame visuomenės ateitį. Kokia yra Lietuvos istorijos politika? Kokią ateities visuomenę ji formuoja? Kaip istorijos politika yra vykdoma kaimyninėse srityse?Apie tai diskutuos istorikas Alvydas Nikžentaitis ir filosofas Vytautas Rubavičius.Ved. Virginijus Savukynas.

На чому будувати співпрацю між Україною, Польщею, Литвою та Білоруссю? Що є основою для Міжмор’я? Чого треба повчитися у Речі Посполитої, які висновки зробити та про що домовитися на майбутнє? Гості: • Alvydas Nikžentaitis (Литва), Jerzy Giedroyc dialogo ir bendradarbiavimo forumas Альвідас Нікжентайтіс, голова Форуму діалогу та співробітництва ім. Єжи Гедройца. • Robert Kostro (Польща), Muzeum Historii Polski Роберт Костро , Музей історії Польщі • Андрэй Казакевіч (Білорусь), Інстытут «Палітычная сфера» Андрій Казакевич, Інститут «Політична сфера» • Олексій Кузьмук (Україна), Центральний державний історичний архів Ведучий: Данило Яневський.

Програма про спільне історичне минуле України, Польщі та Литви та про те, які висновки треба зробити з тих подій, які відбулися, аби стати надійними партнерами в ХХІ ст. Учасники: • Alvydas Nikžentaitis (Литва), Lietuvos istorijos institutas. • Grzegorz Motyka (Польща), Instytut Studiów Politycznych PAN. • Роман Подкур (Україна), Інститут історії України НАН України.

Ką rodo mūšiai dėl istorijos?Kilęs didžiulis skandalas dėl partizano Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo pažeminimo kelia labai svarbius klausimus. Kiek yra svarbi atmintis mūsų visuomenei? Kodėl taip emocingai reaguojama? Kas yra „objektyvi“ ir „herojiška“ istorija? Kaip mums žiūrėti į mūsų neseną istoriją? Apie tai laidoje diskutuos istorikas Alvydas Nikžentaitis ir rašytojas Herkus Kunčius.

Ką rodo mūšiai dėl istorijos?Kilęs didžiulis skandalas dėl partizano Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo pažeminimo kelia labai svarbius klausimus. Kiek yra svarbi atmintis mūsų visuomenei? Kodėl taip emocingai reaguojama? Kas yra „objektyvi“ ir „herojiška“ istorija? Kaip mums žiūrėti į mūsų neseną istoriją? Apie tai laidoje diskutuos istorikas Alvydas Nikžentaitis ir rašytojas Herkus Kunčius.

Pokalbių laidoje „Studija 50” vieši garsus lietuvių istorikas Alvydas Nikžentaitis. Apie lenkų-lietuvių santykius ir nacionalizmo atgimimąsu juo kalbasi žurnalistas Valentinas Mitė.

Pokalbis su filosofu ir istoriku apie mus laukiančią ateitį.Šiandien pasaulis yra ypatingai nenuspėjamas. Ar iš tikrųjų Vakarų civilizacija kaip Romos imperija išgyvena paskutines dienas? Kuo baigsis civilizacijų susidūrimas? Ką reiškia vis didėjantis Rusijos vaidmuo pasaulyje? Kaip keičiasi mūsų visuomenė? Koks ateities pasaulis mūsų laukia?Apie tai 2017-ųjų išvakarėse diskutuos filosofas Alvydas Jokubaitis ir istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Grįžtame prie skaudžios holokausto temos. Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Alvydas Nikžentaitis paskaitoje „Taps ar netaps Lietuvos žydai mūsiškiais?“ remsis Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos pavyzdžiu. Pastaruoju metu Vakarų civilizacijai itin rūpi europinės tapatybės klausimas, o holokaustas yra jungianti grandis. Iš paskaitos sužinosime, kuriai šaliai labiausiai pavyko pasiekti, kad jos žydai taptų saviškiais. Paskaita įrašyta 2016 m. gegužės 26 dieną Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

Grįžtame prie skaudžios holokausto temos. Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Alvydas Nikžentaitis paskaitoje „Taps ar netaps Lietuvos žydai mūsiškiais?“ remsis Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos pavyzdžiu. Pastaruoju metu Vakarų civilizacijai itin rūpi europinės tapatybės klausimas, o holokaustas yra jungianti grandis. Iš paskaitos sužinosime, kuriai šaliai labiausiai pavyko pasiekti, kad jos žydai taptų saviškiais. Paskaita įrašyta 2016 m. gegužės 26 dieną Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

Kodėl nenorima suteikti pilietybės litvakams?Lietuvos žydai – litvakai – ne tik daug pasiekę pasaulyje žmonės, jie daug prisidėjo ir prie Lietuvos valstybės stiprinimo. Jie siekė Lietuvos nepriklausomybės, kovojo mūšiuose už laisvę. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą jie beveik visi buvo nužudyti. Tik maža dalis jų išliko. Šiandien kai kurie Lietuvos biurokratai nenori suteikti pilietybės likusiam negausam būriui žydų, kurie jos trokšta. Kodėl?Laidoje diskutuos Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo narys Gediminas Kirkilas, istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Kodėl vis dar vyksta mūšiai dėl istorijos? Praeitis nėra vien tik istorikų ir plačios visuomenės domėjimosi sritis. Ji tapo dideliu geopolitinės kovos lauku. Kodėl istorija tapo pačiu svarbiausiu informacinio karo taikiniu? Kokie mūšiai gali užvirti dėl Lietuvos istorijos?Tiesioginė diskusijos transliacija iš Vilniaus knygų mugės.Dalyvaus istorikai Alvydas Nikžentaitis, Arvydas Anušauskas, Norbertas Černiauskas.

Ar asmenvardžių rašymas originalo kalba dokumentų pagrindiniuose puslapiuose kelia grėsmę lietuvių kalbai?Iniciatyvinė grupė siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Jeigu 50 tūkst. parašų iniciatoriams pavyktų surinkti, Seimas privalėtų svarstyti jų siūlymą. Laidoje dalyvauja sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, politologas Vytautas Sinica, istorikas Alvydas Nikžentaitis, dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.