Podcasts about Juo

Vasarą nuolat kyla audrų, be to, kaip atkreipia dėmesį specialistai, jos metai iš metų vis stiprėja. Kaip elgtis, kai gamtos stichijos pridaro nuostolių?Kaip „Z kartos“ atstovai mato save? Kodėl jiems dažnai tokia svarbi emocinės sveikatos tema? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologė Milda Pivoriūtė atliko kokybinį tyrimą apie Z kartą.Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva startuoja turizmo žaidimas socialiniuose tinkluose #LithuaniaTravel. Juo siekiama kuo plačiau pasaulyje paskleisti žinutę apie mūsų šalį ir pakviesti atvykti bei aplankyti Lietuvą. Nugalėtojų lauks 2 dienų trukmės kelionės po Lietuvos etnografinius regionus.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų žemaitukų.Kaune galima aplankyti archyvarų surengtą parodą, kurioje atsispindi Laisvės alėjos raida.Ved. Darius Matas

Ką svarbu žinoti apie kredito istoriją ir nuo ko priklauso kredito reitingas? Kiek reikšmingas gali pradelstas mokėjimas ar keli eurai delspinigių?LRT Faktai: Nelaimė ir gelbėjimo operacija Pabradėje, kai pelkėje nuskendo šarvuotis ir žuvo keturi Jungtinių Valstijų kariai, prikaustė Lietuvos ir pasaulio dėmesį. Tačiau neeilinis įvykis sukėlė ir daug sąmokslo teorijų bei klaidinančios informacijos bangą.Rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė ir jos naujausias nostalgiškas romanas „Jausmai“, nukeliantis į 2009-uosius.Per kiek laiko galima pasiruošti maratonui? Ar tai įmanoma visiems? Ir kiek tam reikia laiko, jei sportas žmogaus gyvenime nėra savaitinės rutinos dalis.Šiauliuose savo istoriją pradeda simfoninis orkestras. Neseniai vyko pirmasis jo koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo pianistas Petras Geniušas skambino Čiurlionį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

“Kolnasātys” gruomotplaukta rubrikā latgalīšu kulturys ziņu portala lakuga.lv redaktore Laura Melne itūreiz īpazeistynuos ar jaunu pietejumu par Latgolys viesturi “Mēs un viņi: latgalieši, baltieši un cittautieši starpkaru Latvijā. Latgaliešu lietas” Gruomotys par Latgolys viesturi naizīt tik bīži, cik grybātūs, partū kotra nu tūs ir eipaša nūtikšona. Itūgod par taidu guoduojs Rēzeknis Tehnologeju akademejis i Latgolys Kulturviesturis muzeja pietnīks, viesturis doktors Vladislavs Malahovskis. Juo monografeja ir daļa nu vaļsts pietejumu programys projekta par identitašu ainovom: viesturi, kulturu i vidi. Izdavumā ir četrys leluos nūdalis. Pyrmuo ir vyspuoreiguoka i labi raksturoj Latgolys i puorejuos Latvejis atškireibys laikā, kod izaveiduoja Latvejis vaļsts. Tī precizi apraksteiti Latgolys sovpateibu veidojūšī administrativi teritorialī, saimnīcyskī, etniskī demografiskī, kai ari konfesionalī aspekti. Ūtrei nūdaļa veļteita latgalīšu i puorejūs latvīšu, kas nazkod tyka saukti par baļtīšim, attīceibom paguojušuo godu symta 20. i 30. godūs. Trešuo – viestej par tū, kai tymā pošā laikā latgalīšu presē tyka vārtāti cyttautīši. Sovutīs catūrtajā nūdaļā izcalti vasali treis temati: latgalīšu parteja daleiba Saeimys vieliešonuos, Latgolys atbreivuošonys pīminiekļa idejis atteisteiba, kai ari latgalīšu vaicuojums trymdā. Lai ari kai pamatolūti gruomotā izmontuoti paguojušuo godu symta 20. i 30. godu laikroksti – kai Latgolai, tai vysai Latvejai adresātī, tī pasaruoda izdavuma vizualajā nūformiejumā, kū veidoj kolaža nu vysaiduokim avīžu rokstim, tok na nūsaukumā, kū varbyut ari byutu prasejīs, lai iz reizis byutu skaidrys, ka monografejā varim gaideit puorsvorā vīna veida viesturis olūtu analizi.    

Myusu šudiņdīnys gosts ir kaids jauns, energiskys i atraktivs cylvāks, kurs iz dzeivi Latgolā puorsavuocs pyrma desmit godu, – Rēzeknis Tautys teatra akters, pasuokumu vadeituojs, deju kūpys “Dzimta” doncuotuojs i vysaiži cytaiži sabīdriski aktivais Juoņs Pampe. Cyta storpā pyrma kaida laika Juoņs beja ari myusu kolegis i dorbuojās kai vīns nu Latvejis Radejis Latgolys studejis jaunīšu raidejuma “Pīci breinumi” vadeituoju. Sovpus kasdīnā jis struodoj AS “Sadales tīkls” par klientu servisa atteisteibys funkcejis nūdalis vadeituoju.   “Golvonais ir raudzeit atrast pareizūs cylvākus i pareizū vītu pošam sev. Puorejais atīs, bet tam ir juotic. Juotic iz vysim symts.” Itymā godā Juoņs kūpā ar sovu krysttāvu, akteri Andri Keišu vadeja Latgalīšu kulturys goda bolvys “Boņuks” padūšonys ceremoneju.  “Boņuks taida ziņā ir cīši forša vīta. Cylvāki īt iz pasuokum,  kur jī zyna, ka byus forši. Vystik latgaliskais vīnoj i “Boņuks” ir svātki, kur prīcuotīs.” Juoņs kai pozitivu Latgolā izsver tradiceju dzeivumu kasdīnā, vysā daudzi breiys vītys dareišonai i cylvākus. “Latgalīši nikod naatsoka paleidzeibys. Vīnolga, lai voi kas byutu nūtics. Ka tu vari puorkuopt tū, ka tu prosi paleidzeibys, tod paleidzēs. Dzeivē iz vysa gryutuok ir dareit divejis lītys – lyugt pīdūšonys i lyugt paleidzeibys. Tuos ir divejis vysugryutuokuos lītys, puorejū vysu var izdareit. Kas vēļ ir forši Latgolā, ka vysim ir piļneigi normala pošapziņa.”  

Aizvadītajā nedēļas nogalē mūsu pašu mājās, Rēzeknē ir notikusi ikgadējā latgaliešu kultūras gada balvas „Boņuks” svinīgā pasniegšanas ceremonija. Par mūža ieguldījumu latgaliešu kultūras attīstībā godināta Nautrēnu vidusskolas latviešu valodas un literatūras skolotāja, Latgaliešu valodas, literatūras un kultūrvēstures skolotāju asociācijas vadītāja Veronika Dundure. Par Latgales kultūras bagātināšanu godināti spilgtākie notikumi un personības. Latgaliešu kultūras gada balva „Boņuks” ir gaidīts notikums. Balva – tā ir iespēja atskatīties un izvērtēt aizvadītā gada paveikto, izcelt sabiedrībā jau zināmus un arī mazāk zināmums notikumus Latgales kultūrtelpā, kas pelnījušas uzslavas. Spilgtākos un nozīmīgākos veikumus nosaka žūrijas vērtējums, kuriem šogad desmit „Boņuka” balvas saņēmējus bija jāmeklē no 127 pretendentu pieteikumiem. Šogad ceremoniju vadīja Jaunā Rīgas teātra aktieris Andris Keišs un Rēzeknes Tautas teātra aktieris, no Latgales nākušais un šobrīd šeit dzīvojošais, Jānis Pampe. Un kā izrādās, pasākuma vadītāji savstarpēji ir personīgi pazīstami – Jānis Pampe ir Andra Keiša krustdēls. Kā no skatuves atzina Andris Keišs, viņš uz visiem simts procentiem kā latgalietis juties bērnībā. Kā „Boņuka” balvas pasniegšanas ceremonijas laikā jokoja vakara vadītāji, statistika rāda, ka „Boņuki” visblīvāk dzīvo tieši Balvu novada Upītes ciemā. Proti, tieši uz Upīti visvairāk aizceļojušas latgaliešu kultūras gada balvas – ja Upītē dzīvo ap simts cilvēku, tad uz turieni ir devušies 13 „Boņuki” un viens „Žiks”, kas ir skatītāju balva. Un arī šogad „Boņuka” balva nonāk Upītē, jo par vienu no 2024. gada spilgtākiem notikumiem žūrija atzina Folkloras kopas „Upīte” projektu – kolhoza laiku dziesmu atjaunošana. „Boņuks” dodas arī uz Daugavpili, to saņēma Daugavpils teātra izrāde latgaliski „Kaids nūteikti atīs”. Izrāde ir norvēģu autora Juna Foses tulkojums no jaunnorvēģu valodas latgaliešu valodā. Pirmo reizi kāda citu tautu luga ir tulkota pa tiešo uz latgaliešu valodu. Par vienu no desmit labākajiem notikumiem tika atzīts arī koncertuzvedums „Folkpasija: Francis Trasuns”, kurā piedalījās Rīgas Projektu koris, Latvijas Nacionālais simfoniskais orķestris, postfolkloras grupa „Rikši”, Jānis Strazdiņš, kā arī mākslinieciskais vadītājs un diriģents Kristofers Volšs Sinka. Savukārt Evija Maļkeviča-Grundele pirms sešiem gadiem pieņēma izaicinājumu un atgriezās un dzīvo Latgalē, Evija ir muzeja „Andrupenes lauku sēta” novadpētniece, kura ir uzsākusi Tradīciju skoliņu pirmsskolas un sākumskolas vecuma bērniem – „Mozuo tradiceju škola mozajim”, aicinot vietējos uz kopā būšanu. Aizvadītā gada viens no spilgtiem notikumiem bija arī Amandas Anusānes un Liānas Merņakas ceļojošā izstāde „Baba, kurū škārsteikla bārni vaira napīdzeivuos”. Amanda fotogrāfijās iemūžināja savas 75 gadus vecās vecmammas Valentīnas Priževoites dzīvi Latgales laukos. Svēpētā māla keramikas statuetes tika pasniegtas jau septiņpadsmito reizi. Balvu kopš 2013. gada rīko Latgales vēstniecība „Gors”. Boņuka balvas saņēma arī vinila plate Seimaņs Putāns „Caur bolsim as eju” un koncertizrāde „Putāns. Toreiz un tagad”, Jura Urtāna grāmata „Latgales pilskalni un to folklora”, Broņislavas Martuževas fonds „Rakstītāja” un Broņislavas Martuževas simtgades notikumi – dziesmu grāmata „Dzimst dziesmas tautā, dzimst...” un koncertuzvedums „Topi stipra, sirds”, Jāņa Gleizda simtgadei veltīti pasākumi – Rēzeknes novada pašvaldības konkurss „Juoņa Gleizda bolva fotografejā” un fotogrāmata „Gleizda metode”, kā arī Literārās jaunrades latgaliski veicināšanas programma.

Opoziciniai Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai turi naują pirmininką. Juo išrinktas Laurynas Kasčiūnas.Aktualus klausimas. Specialistai šiandien pristatys, kiek žmonių į darbą ateina neblaivūs, kuriuose sektoriuose draugiausia neblaivių darbuotojų. Jūsų klausiame – kaip keičiasi alkoholio vartojimo kultūra darbe?Mokyklų vadovai sako, kad sugriežtinus praleistų pamokų pateisinimo tvarką mokiniams tapo dar paprasčiau per mokslo metus keliauti į užsienį.Vilniaus rajono valdžia kviečia be didelių eilių registruotis pas gydytojus, įveda vadinamuosius žaliuosius koridorius, kai tam tikromis ligomis sergantys žmonės turi pirmenybę patekti pas gydytojus. Kaip savivaldybėms sekasi mažinti eiles gydymo įstaigose?Ved. Edvardas Kubilius

Sakartvele šiandien renkamas naujas šalies prezidentas. Juo beveik neabejotinai taps buvęs futbolininkas Micheilas Kavelašvilis. Rinkimų baigtis beveik aiški, nes valdantieji atsisakė visuotinių rinkimų ir prezidentą patikėjo rinkti 300 narių kolegijai, sudarytai iš parlamentarų ir regionų atstovų, tad kontroliuojamai „Kartvelų svajonės“. Pasak dabartinės šalies vadovės Salomės Zurabišvili, rinkimai bus neteisėti. Tbilisyje antrą savaitę tęsiasi protestai.Vis dažniau, ieškant dovanų šventiniu laikotarpiu, galvojama apie prasmę ir ieškoma galimybių paremti, aukoti, prisidėti prie socialinių projektų. Kaip galima įprasminti Kalėdas?Planuojant Kalėdinį stalą, ekspertai primena, kad reikia būti atsargiems ruošiant maistą. Pastarąjį mėnesį JAV užfiksuota žarnyno infekcijos protrūkių, kuriuos sukėlė maiste rastos e. coli bakterijos arba žarninės lazdelės.Tamsiais vakarais namų jaukumą dažnai padeda kurti uždegtos žvakės, tačiau specialistai primena skaityti produktų sudėtį ir nepamiršti tinkamai vėdinti patalpų bei nedeginti žvakių ilgai, kad tai neatsilieptų sveikatai.Ved. Karolina Panto

Sakartvele rytoj bus renkamas naujas šalies prezidentas. Juo tapti gali buvęs Sakartvelo futbolininkas Michailas Kavelašvilis. Pirmą kartą rinkimai nebus tiesioginiai, ir, pasak dabartinės šalies vadovės, neteisėti. Tbilyseje antrą savaitę tęsiasi protestai, gali būti, kad prezidento rinkimai į protestus irgi įpūs naujos dvasios.Pirmajame posėdyje Gintauto Palucko Vyriausybė padidino kitų metų išlaidas keliams, neformaliojo švietimo krepšeliui ir Valstybės saugumo departamentui.Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paskyrė centristų lyderį Fransua Bairu ministru pirmininku. Ar naujasis premjeras išves Prancūziją iš ilgus mėnesius trunkančios politinės krizės?Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi Lietuvoje. Per pastaruosius dvidešimt ketverius metus, dėl šių ligų Lietuvoje mirė penki šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai žmonių. Pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp pirmaujančių visoje Europos Sąjungoje. Šiandien Vilniuje pristatyti naujausi mokslinių tyrimų duomenys ir atviras laiškas prezidentui bei darbą pradedančiam Seimui ir Vyriausybei, raginantis skubiai imtis veiksmų.„Chanel“ ir „Armani“ produkciją į Lietuvą tiekiantys vokiečiai prekes veža ir Rusijai - skelbia naujausias LRT tyrimas. Kokia tai per bendrovė ir kodėl jos ryšiai Rusijoje svarbūs?Kaune prasidėjo paramos Ukrainos kariams akcija „Kalėdos keliauja į apkasus“. Gyventojai kviečiami aukoti Ukrainos kariams reikalingus daiktus iki gruodžio 19 dienos. Maistą, šiltus rūbus, vaistus bei kitas dovanas atnešti galima į surinkimo punktą Dariaus ir Girėno stadione.Ved. Liepa Želnienė

Pernai 315 bitininkų iš 27 Europos šalių įsitraukė į aplinkos taršos tyrimą. Juo siekta įvertinti aplinkos užterštumą pesticidais, lakiaisiais organiniais junginiais, sunkiaisiais metalais ir mikroplastikais. Mat prie po teritoriją skraidančių bičių plaukelių prikimba viskas – ir gera, ir bloga.„Skraidant bitėms, mums nereikia brangios tyrimų įrangos tam, kad daugiau sužinotume apie mus supančią aplinką“, - gruodžio pradžioje, per tyrimų rezultatų pristatymą Europos parlamente pasakojo Suzanne Barry, 78 metų bitininkė iš Danijos.Į piliečių mokslo projektą įsijungė ir 10 bitininkų iš Lietuvos, jį koordinavo Gamtos tyrimų centro mokslininkė ir bitininkė Laima Blažytė-Čereškienė.Kaip buvo atliekamas tyrimas, kokie jo rezultatai ir ko tikisi bitininkai?Autorė Inga Janiulytė-TemporinL. Blažytės-Čereškienės archyvo nuotrauka

 “Kolnasātys” gruomotplaukta rubrikā latgalīšu kulturys ziņu portala lakuga.lv redaktore Laura Melne itūreiz puorškūrsteis Seimaņa Putāna kūpuotūs rokstu puslopys. Latgalīšu literaturys viesturē sovu vuordu pamatušu autoru dorbu atkuortuoti izdavumi nav puoruok bīža paruodeiba. Īmeslis ir finansials – projektu konkursūs leidzekļus pamatā pīškir jaundorbim, kab izdūtu koč kū nu “zalta fonda”, juovuoc zīduojumi. Bet ir autori, kurim pasaveic – jūs dzymtā ir cylvāki, kam ruodīs svareigi saglobuot i popularizēt sovu seņču montuojumu. Tai nūtics ari ar dzejnīku Seimani Putānu, kura mozmozdāls Marģers Zeitmanis na tik izdevs Putāna kūpuotūs rokstus, bet sataisejs projektu, kurā apsavīnoj 20. godu symta dzeja i 21. godu symta reps. Novembra suokuos Latgolys viestnīceibā “Gors” izskanēja koncertizvadums “Putāns. Toreiz un tagad”, ir īraksteits ari albums, kurā Latgolys i Latvejis hip-hopa zvaigznis interpretej Seimaņa Putāna dzeju. Ideja breineiga, izpiļdejums – profesionali cīši augstā leiminī. Pīdūmuots ari publicitatis – par Putānu, koncertu, gruomotu, albumu oktobra/novembra mejā daudz viesteja vysaiduoki medeji. Putāns tyka saukts par latgalīšu Veidenbaumu, dumpinīku, kurs vysod guojs pret straumi, lai kaidā politiskajā režymā ari nadzeivuotu. Tok cīši klusai, vystik izskanēja ari puors publiski komentari, ka varbyut itys laiks, kod teik jaukti pīminekli i puorsauktys īlys, nav eistais, kod ceļt sauleitē kreisi nūskaņuotu literatu, kurs īsadedzs par marksima idejom i Krīvejis piļsūņu karā bejs Sorkonuos armejis pusē? Kas tod eisti beja Seimaņs Putāns? Kūpuotūs rokstu izdavumā, kū sastatejuse Latgolys Kulturviesturis muzeja golvonuo kruojuma globuotuoja Renāte Vancāne, īkļauti septeni Putāna dzejūļu kruojumi. Tekstus raudzeits pīlāguot myusu dīnu latgalīšu pareizraksteibai. Putānam 30. godūs bejuši ari diveji kruojumi krīvu volūdā, kas ite vydā nav tykuši, tok, kai var sprīst, nu muzykys albuma aproksta, daži dzejūli nu krīvu volūdys ir puorlykti latgaliski i izmontuoti dzīšmu radeišonā. Juo dzejūli ir vīnkuorši, partū var ruodeitīs saistūši plašai auditorejai. I eistyn labi der repuošonai. Seceigi skaitūt Putāna dzeju, var redzēt, kai puorsamejuse autora dzeivis uztvere. Pyrmajā kruojumā “Dainys myusu jauneibai”, kas izdūts 1922. godā, atrūnami autora agruos jauneibys dzejūli. Tī viestej par dūšonūs kara dīnastā, ilgom piec dzimtinis, mīlesteibu i skumem piec īcarātuos meitinis. Lai cik jūceigai tys naruodeitu puorejuos Putāna dailradis kontekstā, te jis apcer ari ticeibu Dīvam, kas tūlaik jam vēļ bejuse nūzeimeiga dzeivis vierteiba. Vyss mainuos dīnasta laikā. Pīdzeivuojs kara brīsmis, Putāns pamozam suoc pagaisynuot sovu ticeibu, bet piec pīsaviersšonys marksisma idejom, palīk par ateistu i iz prīšku sacer daudz antireligisku dzejūļu. Socialuo kritika, ļaužu gryutuos dzeivis Latgolā apraksteišona i gribiešona ceineitīs par taisneibu ir juo tuoluokuos dailradis vodmotivs. Taipat pat atsevišks kruojums veļteits alkohola apkaruošonai – tys ir 1936. godā izdūtais “Ļaunuokais ciļviecis īnaidnīks”. Putāns sovā dzejā nasabeist parodēt Fraņci Kempu, pat izsmīt Fraņci Trasunu. Tok laikabīdri par jū pošu vysod izasacejuši ar cīnu, pastreipojūt, ka jis bejs idealists, puorlīcynuots par tū, ka eistyn ceinejās par taisneibu. Jis asūt bejs tikai i vīneigi dzejnīks, na politiks. Tok, zynūt tuoļuokuos viesturis nūtikšonys, atseviškus Putāna dzejūļus, kur jis apdzīd dorba ļaužu uzvaru, kas nūvess pi taisneiguma, skaiteit nav vīgli. Seimaņa Putāna dzeivis puorlīceibys izveiduoja juo pīredze – audzs lelā i tryuceigā saimē, agri palics bez tāva i beja spīsts guoduot par saimisteibu. Ari breivajā Latvejā lelai daļai latgalīšu laukūs dzeive nabeja vīgla, kū Putāns aproksta sovā dzejā. Na veļti leidzeigi dzeivis apstuokli na vīnu viņ latgalīti piečuok padareja par puorlīcynuotu padūmu okupacejis varys leidzskriejieju. 20. i 30. godūs Putāns ir tics tīsuots i pat nailgu laiku siediejs cietumā par Dīva zaimuošonu sovūs kruojumūs, kas piečuok tykuši aizlīgti. Skaidrys, ka tys eisti par vuorda breiveibu nalīcynoj. Piec 2. pasauļa kara padūmu okupacejis vara raudzeja juo vuordu i ari tekstus izmontuot, kab pastreipuotu tū, cik gryuta dzeive Latvejā bejuse pyrma tuo. Tok cīši aktivi jaunuos varys slavynuošonā Putāns nav īsasaistejs – pi vainis varātu byut kai juo veseleibys problemys, tai, īspiejams, ari apjausma, ka gaideitais taisneigums nav īsastuojs. Putāna dailrade teik vārtāta vysaiž. Literaturzynuotnīks Vitolds Valeiņs 90. godu suokuos bejs cīši kritiskys, rokstūt, ka “saukli skaneigi, bet dzeja vuoja”. Mikeļs Bukšs, dzeivojūt trymdā, dūmuojs cytaiž – ka Putāns bejs talants i personeiba par sevi, kurai borgais liktiņs nav devs eistu izaveiduošonuos īspieju, tok juo izlase lobā redigiejumā skaiteituojim vys vēļ varātu byut saistūša. Maņ ruodīs, ka kūpuotī roksti vystik lobuok ļaun izprast autoru nakai tū varātu sapucāta izlase. Tik varbyut praseitūs papyldus ari izvārstuoki komentari voi pietnīku roksti par autoru, juo dzeju i tuos kontekstu.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienos.Oskaras Koršunovas, kartu su kūrybine komanda pristatantys premjerą „Šventoji“, įkvėptą Vidmantės Jasukaitytės romano „Marija Egiptietė“.Praėjusią savaitę Niujorke vienas verslininkas už beveik 6 mln. eurų nusipirko prie sienos priklijuotą šviežią bananą italų menininko Maurizio Cattelano konceptualaus meno kūrinį. Kiek vertos investicijos į tokį meną ir pats menas?Paaiškėjo Jaunojo tapytojo prizo laimėtojas. Juo tapo Tadas Tručilauskas.„Pažink Anykščius – atrasi Lietuvą“. Su tokiu šūkiu Antano Baranausko ir Antano Vienuolio–Žukausko memorialiniam muziejui Anykščiuose nuo rugsėjo vadovauja teatro režisierė ir pedagogė, kultūros vadybininkė Audronė Pajarskienė.Savaitgalį Taline vyko Baltijos šalių dainų švenčių konferencija. Kokie konferencijos rezultatai?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisElenos Krukonytės nuotr.

Jau 2. novembrī Rēzeknē, Latgolys kulturviesturis muzejā, plānuota dzejnīka Seimaņa Putāna gruomotys “Kūpuotī roksti” i vinila platis “Caur bolsim as eju”  attaiseišona, taipat ari byus īspieja satikt  projekta "Putāns. Toreiz un Tagad" rodūšū komandu. Gruomotā pi dzejūļu byus atrūnami kvadratkodi, ar kurūs paleidzeibu skaiteituojs varēs nūsaklauseit dzīsmis, kurys radeja komponists Nikita Grapp i muokslinīki Ūga, ansis, Gustavo, Jānis Skutelis, Bruolāns, Amanda Lapsa, Laura Svikša, Dana Vasiļjeva, DJ Straume i cyti. Bet 9. novembrī Rēzeknē gaidoma ari koncertizruode, kurā 20. godu symta latgalīšu dzejnīka Seimaņa Putāna dumpeigais gors tiks īdzeivynuots myuslaiku hip-hopa apdarē.  Deļtuo šudiņ pi myusu gostūs ir īroksta i koncertizruodis "Putāns. Toreiz un Tagad" rodūšuo vadeituoja Ūga i par pasuokuma režisiešonu i dzejis dekmaliešonys variacejom atbiļdeigais akters i komikis Juoņs Skuteļs

Oktobrī svietejam izcyla vaļstsveira, politiķa, goreidznīka, literata, kulturys i sabīdryskuo darbinīka Fraņča Trasuna 160. dzimšonys dīnu. Fraņcs Trasuns ir izcyla viesturyska personeiba, vīns nu pyrmūs izgleituotūs latgalīšu, kura lūma Latgolys apvīnuošonā i Latvejis vaļsts izveidē ir nanūviertejama. Taišni jis vadeja viesturyskū Latgolys kongresu Rēzeknē 1917. gods 26.–27. aprelī (piec v. st.). F. Trasuns aktivi īsastuoja par Latgolys apsavīnuošonu ar puorejim latvīšu apdzeivuotajim nūvodim. Vāluok īvālāts Satversmis sapuļcē, pīsadalejs Latvejis konstitucejis izveidē, bejs Saeimys deputats. Vys tik juo dzeivē ir bejuse pylna pretrunu i tragisku nūtykumu, nu kurūs smoguokais – izsliegšona nu katuoļu bazneicys. Juo reabilitaceja Vatikanā tyka dabuota viņ 20. g. s. 90. godu golā. Par tū, kaids tod Fraņcs Trasuns beja kai personeiba, par juo vītu i nūzeimi Latvejis i Latgolys viesturē, runojam ar cylvākim, kas juo dzeivi i liktini ir pietejuši plotuok – Latgolys kulturviesturis muzeja viesturnīku Vladislavu Malahovski, literati i politiki Annu Rancāni, viesturis doktorantu i muziki Arni Slobožaninu. Kūpā ar jim turpynuosim īpazeit Fraņča Trasuna personeibu, kuru latgalīši meiļuoja i cīnēja par speiti vysam i dora tū ari šudiņ.

Spaudos apžvalga.„Konteineris ant kelio į Naująją Šiaurę“, – taip savo komentarą pavadino menotyrininkas Ernestas Parulskis, po dešimtmečio išsiruošęs į jau žinomą maršrutą Žemaitijoje ir aprašęs muziejus ištikusius pokyčius.Moterų teisėmis besidominti kūrėja Simona Bendikaitė pastebi, kad požiūris į moterį gali skirtis mažesniuose ir didesniuose miestuose. Apie feminizmą ir pagarbą moterimis rašanti tauragiškė savo kūriniais dalijasi socialiniuose tinkluose.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Paskelbti Metų mokytojo premijos laureatai. Kuo svarbus Metų mokytojo titulas? Kaip į menų mokytojus žiūrima šiuolaikinėje mokykloje?Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje buvo išrinktas šių metų Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus.Šiauliuose 15 kartą vyksta konkursas-festivalis „Linksmasis akordeonas“. Šiųmetis skirtas ne tik akordeono muzikos populiarinimui, bet ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio gimnazijos 85-mečiui.Medaus someljė – specialistas, kuris vertina medaus kokybę bei botaninę kilmę pagal skonį ir kvapą. Dar kitaip vadinamas medaus juslinės analizės ekspertu. JAV jų vos 3, Baltijos šalyse – tik Rasa Nabažaitė.Ved. Justė Luščinskytė

Itūreiz pi myusu gostūs dzejis slama “Rogovkys dzejis voga” debitants latgaliskajā literaturā  i uzvarātuojs Silvestrs Solovjevs. Pyrma deveņu goda Silvestrs cīte smogā avarejā i niu juo kasdīna paīt, atjaunojūt spākus. Jam ir daudzi sapynu i mierku, kai ari prīca par vareibu pīdzeivuot lītys i nūtikšonys. Silvestrs padzilinuoti interesejās par smogū muzyku i ir podkasta "Metālkāsts LV" vīns nu autoru i izveiduoju.  “Tei raksteisona maņ ir saleidzynojūši jauna pīredze. Godu gaitā īškā ir kruojušuos sajiutys, vysaidi īškeji puordzeivuojumi. Reali koč kū iz uoru suoču laist  i raudzeit ītērp rodūši viņ iz pārnejuos vosorys golu, pat rudiņa suokumā. Paguoja vasals gods i beja sajiuta, ka daži nu dzejūļu nav poši švakuokī i grybātūs jūs palaist tuoluok cylkākūs. Pasaruodeja taida īspieja kai Rogovkys dzejis slams latgaliski i ruodejuos ka juoizmontoj. Pyrma tam nivīnam jūs nabeju ruodejs.” Literarūs tekstus Silvestrs roksta latvīšu literarajā volūdā i daleibai dzejis slamā daguoja jūs puorlikt latgaliski. “Tei ir tei interesnuokuo līta taišni ar itim treis dzejūlim. Pyrma tuo jī beja latvīšu literarajā volūda, bet niu latgaliski maņ jī dzierdīs pat lobuok i koč kaidā ziņā spieceiguok. Nazynu deļkuo, vīnkuoršai ir koč kaida īškejuo sajiuta. Tymūs pasaruoda koč kas taids, kas latvyskajā versejā vīnkuoršai iztryukst. Konteksts sasaglobuojs iz 99 %.” Dzejūļu puorlikšonā latgaliski Silvestram paleidzēja muzikis Ingars Gusāns, kuram cyta storpā ir daudzi dzīšmu ar latgalīšu autoru vuordim. “Jam perfekti saīt latgalīšu dzeju īlikt muzykā. Tys eistineibā beja muns ceļš, taišni caur juo muzyku atkluoju latgalīšu dzeju kai taidu. Īsavuiceju jū nūviertēt. Juo davums itymā vysā nūteikti ir lels… Suokumā es rokstu golvā. Tys tai sovaidai skaņ. Izdūmoju golvā koč kaidys frazis i tod, kod maņ golvā tei ideja ir skaidra, īrokstu datorā aili pa ailei i tod, kod maņ tys dzejūļs ir gotovs, es jū kai finiša variantā īrokstu bloceņā ar pyldspolvu. Tai lai ir tai saucamais vacuos školys variants.” Pyrma deveņu godu Silvestra dzeive apsagrīze kuojom gaisā, kam piec pīdzeivuotuos avarejis daudzi kas niu beja cytaižuok. “Maņ tei dzeja ari ir saisteita ar tū temu, deļtuo nu juos izavaireit navar. Pyrma drupeit vaira nakai deveņu godu dzeive apsagrīze ar kuojom gaisā, vaira kai maņ sovureiz pateik īt taidu nihilistisku ceļu i saceit, ka dzeive beidzēs i suocēs eksistiešona… Dzeive piļneigi pasamaineja i vysa kasdīna teik pavadeita, raugūt otkon sasnēgt ‘normala' cylvāka statusu, patstuoveibu. I tai tuos dīnys paīt rutinā nu reita da vokora. Fiziskys i mentalys aktivitatis kab saglobuotu tū, kas ir. Saglobuot mentalū veseleibu i uzturēt vysu, kū var uzturēt. Raudzeit sasnēgt mierkus i vysa tei dzeja, saprūtams, ir saisteita ari ar vysom ituom lītom. Ar vysom suopem i sajiutom, kū tys ikdīnā roda.” Silvestrs atkluoj, ka par terapeju jis sovā gadīnī varātum saukt vysaidys fiziskys aktivitatis i muzyku.  “Bez tuo es navaru i redzīs, ka tys ir vīneigais, kas manī uztur dzeiveibu. Par dzeju. Nazynu, ir paguojuši deveni godi, bet nazdeļkuo tik niu es asu atrads koč kaidu rodūšu veidu, kai tuos lītys rodūši izpaust i vīnkuoršai naļaut tam vysam koč kur īškā vuoreitīs. Drupeit vīgļuok ruodīs palīk, kod tu atrūni vuordus, kai tuos sajiutys pasaceit. I tei sajiuta, ka tu spiej tū vysu koč kur palaist i sasnēgt ari cylvākus, i ka arī jī īdūd koč kaidu atgrīzeniskū saiti i pasoka, ka tys ir koč kū aizskuors arī jimūs, roda emocejis. Sajiuta ir eisyn pateikama, kam tod nasaruoda, ka tuos vysys suopis ir bezjiedzeigys. Ka tys kaidam koč drupeit paleidz, tod tam jau ir jāga.” Silvestrs izsver, ka vysys sajiutys, kas myusūs ir, ir i patīsys, i realys, i nu jūs nav juosakautrej. Nav juosakautrej ni nu banalismu, ni kaidys patīsys osorys.

Dievo žodžio galia sukurti pasauliai. Visata – Dievo šedevras, žavintis kiekvieną, turintį sielą. Tyrinėdami šį dievišką meno kūrinį pažįstame Kūrėjo didybę. Mokslininkai yra tikinčiųjų pagalbininkai, stropiai ir sąžiningai tyrinėjantis tikrovę ir ieškantys tiesos. Dievo žodžiu sukurta ne tik dabartinė, laikina ir žūvanti kūrinija. Juo gimdoma ir būsimoji amžina, kurios dalimi tapome tikėdami Kristų. Naują sezoną pradedu įžvalgomis iš Palangoje vykusio renginio "Susitikimai Kelyje".

Šudiņ ar kontrabasistu i komponistu Jāni Rubiku, kai ari muziki i dzejneicu Vaidu Voveri runojam par jūs latgaliskajom saknem i tūs steigom jūs rodūšajā darbeibā – muzykā i tekstūs. Par Latgolu sirdī i Latgolu muzykā. Latgolu, kur autentiskais sasavyn ar myusdīneigū i īguļst vidē. Latgolys viestnīceibā GORS nu 23. da 25. augusta skanēs Latvejis Nacionaluo simfoniskuo orkestra festivals “LNSO vasarneica”, kura svātdīnē, 25. augustā, nūsaslēgs ar koncertu “SIMFO. ETNO. DŽEZS”. Attīceiguos programys tapšonā ir īsaisteiti ari myusu ituos dīnys gosti – Jānis Rubiks i Vaida Vovere. Vaida pīzeist, ka sajamūt pīduovuojumu raksteit tekstus koncertam “SIMFO. ETNO. DŽEZS”  jutusēs cīši pagūdynuota. “Es cīši grybu i bīžai viņ rokstu dzeju taišni par Latgolu i taidom sajiutom, kai jau es saceju, tei ir taida miļzeiga daļa nu mane. Vyss īt uorā ar laiku i vysaidim nūtykumim. Maņ ruodejuos – kaida sakriteiba, ka taišni par itū es lobpruot pīraksteitu i tai tys vyss suoce rytynuotīs iz prīšku.” Poša Vaida latgaliski vys narunoj, bet saprūt i jiut volūdu i Latgolu. “Munys saimis sīvītis sovā vydā sasarunoj latgaliski i leidz ar tū koč kai jau tei sajiuta i volūdys garša atsakluoj i, saprūtams, palīk ar mani.” Jānis Rubiks doluos stuostā par tū, kai nūtyka dorbs pi skaņdorba “Zem (es) apziņas”, kas izskanēs koncertā “SIMFO. ETNO. DŽEZS” Latgolys viestnīceibā GORS. “Mes ar Juoni Stafecki i Edgaru Cīruli bejom nūbraukuši iz Rēzekni, mums beja mieginuojums kūpā ar etnodzīduotuojom, kurys pīsadaleis skaņdorba atskaņuojumā. Dzierdēt juos dzīžam, maņ redzīs, ka juos ir vīnpadsmit, ka nasaklaidu, dzierdēt kryušu registrā tū, kū tu esi rakstejs datorprogramā, tū vibraceju i spāku. Maņ redzīs, ka maņ vysa mieginuojuma laikā beja zūssuoda. Tei jauda i vibraceja, kod ir eistyna muzyka i eisti cylvāki, tys ir koč kas. Tys ir tys, deļkuo es itū doru.” Par sovom latgaliskajom saknem i pīdereibu Latgolai Juoņs i Vaida vaira suokuši dūmuot i vaicuot ari saimei, kod aizasuocs dorbs pi ituo koncerta programys. Izzinuošona apzinis leiminī. Turpynoj Juoņs. “Ļaunūtīs impulsam, kas tev īt nu zamapzinis, koč kaidā ziņā taida ir ituo dorba vadlineja i veids, kai es raksteju muzyku. Vaira īsaklauseit tymā, kas tevī jau ir i kas grib izapaust. Mozuok izdūmuot koč kū jaunu matematiskā veidā.” Skaņdorba teksta suokūtnejais impulss guojs nu Jāņa apceriejuma. “Suokumā es sovam dorbam beju sarakstejs taidu nalelu apceriejumu breivā formā par tū, kas ir tys, kū jiutu i par kū grybu raksteit. Muns dorbs saucās “Zem (es) apziņas” i taitod tī sasaspieļoj vairuoki jiedzīni. Zeme. Zeme kai matereja. Zeme kai Latgola, kai regions. Zeme kai planeta. Zinis i apzinis, zemis apziņa i zamapziņa. Mes vysi zynim itū psihologiskū procesu i zinis, apzinis, tuos ir koč kaidys viests, kas kruojušuos caur folkloru i kulturu. Tai ka te ir taidys jiedzīņu spēlis. Tū vysu apceriejumu, kuru es beju sarakstejs, nūdevu Vaidai, lai jei paskaita, pameditej iz tuo i praktiski. Cīši dreiži, maņ pat redzīs, ka piec dīnys voi diveju, jei jau atsyutieja maņ dzejūli, kurā beja taišni tys, kū es vaicuoju. Kur vysys ituos lītys teik pasaceitys skaistā, poetiskā veidā. Es puorskaiteju tekstu i tys par reizi koč kai skanēja munā golvā, kai taida mantra, kai taidi šveiksti, kai taida tautysdzīsme, kas ari byus dzieržams dorbā. Byuteibā es tū ritmiskū strukturu izveiduoju nu teksta… faktiski teksts nūsoka tū, kai veiduojuos muzyka i ritmys. Tai ka koč kaidā ziņa mani cīši ītekmēja teksts.” Tuoļuok jau dorbu pi teksta dalis turpynuoja Vaida Vovere. Kai pīzeist jei poša, tys atguojs dreiži i pieški – sarakstejuse, braucūt tramvajā. Vys tik suokūtnejais teksts raksteits latvīsu literarajā volūdā i tod puorlykts latgaliski. “Intuitivi daīmūt volūdys sajiutom, tys kai tu dzierdi volūdu, sakūšļoj jū. Tys kai tu vari lauzt volūdu, nui, tys vyss automatiski nūteik kotru reizi unikalai i cytaižuok. Itys dorbs beja vaira kai taidi būršonuos vuordi, gondreiž voi, ka tī speciali beja tei lauzšona i koč kaida īšona ritmā, kurs teik puormaineits.” Jānis Rubiks stuosta par tū, kaids saīs i kaidam žanram vaira daskaitoms byus koncerts “SIMFO. ETNO. DŽEZS” . “Tī byus vyss, vīnā taidā sakausejumā, izlaists caur myusu prizmom kai cylvākim, kai paaudzei, kas mes asam. Skaņdorba nūsaukumā, ka pasaver, kai tys rokstuos, tys nūšaukums ir “Zem (es) apziņas” vydā ir īkovys, tys “es” ir īkovuos. I tys ir nav, kab izcaltu sovu ego, bet vīnkuorši taida atsauce iz tū, ka es rokstu muzyku, Edgars roksta muzyku i Vaida roksta vuordus. Caur sovu prizmu, caur sovu pīredzi i ari, deļkuo nā, caur myusu genim i tū, kas mums nūdūts myusu paaudzēs, kai nu Latgolys, tai cytu vītu. Tys vyss gribūt voi nagribūt myus veidoj i tys vyss, kai maņ redzīs, gols golā ari izaalauž uorā. Itamā reizē audaklys, kurā mums pīduovuoja izapaust, beja itaids, nui, simfoniskais orkestris, trio, vuords i bolss. Mes vīnkuorši darejom lobuokū, kū varējom, kab byutu piec īspiejis autentiskuoki, piec īspiejis rodūsuoki i patīsuoki. Par tū, kai itū žanru lobuok nūsaukt vaira sprīss laikam muzykologi voi klauseituoji.” Myusdīnu Latgola Jāņa Rubika acim i juo dorbūs. Juoņs stuosta par kaidys vejūļneicys juo dorba raksturojumu. “Tovs dorbs ir kai myusdīnu Latgola, kur pa vīnu īlu brauc zyrga pajiugs i jis ībrauc piļsātā, kur ir Latvejā modernuokuo koncertzāle. Tī ir tys senejais, aizmierstais, laucinīciskais ituo vuorda lobā nūzeimē i tī ir ari modernais, myusdīneigais. Piļsāta, kurā sasavej vysi itī laiki. Taids interesants redzīņs jai beja par munu dorbu.” Vaida izsver, ka Latgolā jai vysumeiluokuo ir taišni doba i tuos autentiskums. “Eistyn iz vysa svareiguokuo līta par Latgolu maņ ir doba i tys, cik jei ir tyva. Jei ir plota, maņ redzīs, ka ari itymūs dorbūs tū var dzierdēt. Itū dobys kluotyn byušomi i tū, kai tys sasavyn ar cylvākim. Deļtuo maņ ir cīši lela prīca par tū, ka tys, kas nūteik Latgolys viestnīceibā GORS, vysod ir taids, nu saceisim, deļ munys saimis tei ir cīši lela līta… Tys ir tik svareigi, ka mes nasam augstvierteigu kulturu i ari jaunu kulturu, kai ari koč kū radeitu speciali itai vītai.”    

Nusėdus atominio karo dulkėms gyvenimą tęsti lemta buvo ne visiems išgyvenusiems. Iškart po karo Japonijoje pradėtas vartoti terminas “Hibakuša”. Juo apibūdinti atominę bombą išgyvenę žmonės, dažnu atveju nešioję karo žaizdas ant savo kūno. Šiandien šiek tiek papasakosime apie jų gyvenimą, bei sekusią diskriminaciją. Greta, išsiaiškinsime “Dragon Ball” peripetijas bei ar ką manome apie naujausią atominio karo apsireiškimą pop kultūroje, serialą “Fallout”. Iliustracija: @tinymischiefs 

Seime svarstoma ir tvirtinama Ingridos Šimonytės kandidatūra į premjerus.Praėjus pirmajai Respublikonų suvažiavimo Milvokyje dienai, oficialiai partijos kandidatu į prezidentus nominuotas Donaldas Trumpas paskelbė savo kandidatą į viceprezidentus. Juo tapo jaunas senatorius iš Ohajo JD Vensas, kritikuojantis paramą Ukrainai ir pabrėžiantis, esą Amerika pirmiausia turi susitelkti į Kinijos grėsmę.Europos Parlamento pirmininke perrinkta Roberta Metsola – 45-erių politikė iš Maltos, priklausanti europinių konservatorių politiniam sparnui.Žemų kainų kinų prekybos platformos per trumpą laiką išpopuliarėjo visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Nors jų valdytojai aiškina, kad mažas kainas lemia tiesioginė prieiga prie tiekėjų, ant tokių bendrovių krenta šešėlis dėl sveikatai pavojingų medžiagų naudojimo gaminant pigius daiktus.Šiandien baigiasi Ukrainos mobilizacijos įstatyme numatytas 60-ies dienų laikotarpis, per kurį galima atnaujinti asmens duomenis. Pagal naują mobilizacijos įstatymą 18-60 metų ukrainiečiai vyrai turi atnaujinti duomenis rengiantis naujai mobilizacijos bangai. Be to, tie, kurie anksčiau turėjo „iš dalies tinkamo“ karinei tarnybai asmens statusą, turi privalomai pasitikrinti sveikatą. Nuo rytojaus šaukimai, išsiųsti registre turimais adresaiis, bus laikomi įteiktaiis, o juos ignoruojantys asmenys gali būti įtraukti į ieškomų asmenų sąrašą.Liepos 26-28 dienomis, Klaipėdoje vyks 90-toji jubiliejinė Jūros šventėVed. Andrius Kavaliauskas

Šį savaitgalį Palanga skelbia vasaros sezono pradžią. Tiesa, vasariški orai jau tęsiasi kelias savaites, todėl poilsiautojų čia netrūksta jau kurį laiką.Nors besimaudančių jūroje kol kas nedaug, tačiau besideginančiųjų netrūksta. Kaip saulėje būti saugiai pasikalbėsime su Euromelanomos koordinatore Lietuvoje profesore Matilda Bylaitė-Bučinskienė, nes šiandien kaip tik Lietuvoje vyksta Euromelonomos akcija. Odos vėžys yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Pati pavojingiausia, agresyviausia ir greičiausiai plintanti jo forma yra odos melanoma.Šiandien Europos kaimynų diena. Kasmet paskutinį gegužės penktadienį vykstantis renginys skirtas skatinti bendradarbiavimą ir solidarumą. Juo siekiama, kad Europos žmonės geriau pažintų vieni kitus. Žmonės raginami tiesiog savo kieme, gatvėje ar sode suruošti nedidelę šventę. Kiek bendraujate su kaimynai, o galbūt net švenčiate kaimynų dieną?Kai kuriems bankams didinant paslaugų įkainius ar uždarant skyrius, gyventojus vilioti pradeda finansinių technologijų įmonės. Ar jos gali tapti alternatyva bankui? - rubrikoje „Verslo laikas”.Minint Pasaulinę dieną be tabako, sveikatos specialistai ragina daugiau dėmesio skirti vaikų rūkymo problemai. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas surūkė vidutiniškai 1223 legalias cigaretes – tai maždaug dviem procentais mažiau nei užpernai. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas teigia, kad šalyje sparčiai auga elektroninių cigarečių paklausa tarp paauglių. Kas trečias devintokas rūko elektronines cigaretes, o jų pardavėjai jaučiasi nebaudžiami.Sunkias traumas Rusijos kare prieš Ukrainą patyrę ukrainiečių kariai po reabilitacijos save atranda sporte. Šią savaitę aštuoni karo veteranai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su ES bei NATO pareigūnais, taip pat dalyvavo ir sėkmingai įveikė Briuselio pusmaratonį. Kariai tikina - nei galūnių amputacija, nei sunkus paralyžius nėra nuosprendis.Ved. Rūta Kupetytė

Svietejūt foto muokslinīka, Treju Zvaigžņu ordeņa kavalera Juoņa Gleizda symtū jubileju, Rēzeknis nūvoda pošvaļdeiba sadarbeibā ar Latgolys fotografu bīdreibu beja izsludynuojuse foto konkursu malnboltajā fotografejā. 282 daleibnīku i vaira nakai 1000 fotografeju vydā golvonū bolvu pyrmajā bolvys nūtikšonys reizē sajēme fotografs Eduards Medvedevs ar dorbu “Aizturot elpu”, kas bija īsnāgts žanrā “Sports”. Par gūdolguotū biļdi pats autors soka: „Tymā breidī maņ saguoja lobs rakurss, kas fotografam nav mozsvareigs, gaisma i ari veiksme. Principā – lobs kadrys ir atkareigs ari nu fotogrāfa veiksmis, bet tai veiksmei juodūd īspieja – vysu laiku juojem fotoaparats leidza, vajag fotografēt i struoduot.” Rēzeknīts Eduards Medvedevs ir naviņ fotofgrafs, kas jau nu bierneibys cīši īcīnejs taišni malnboltū fotografeju i dorbuošonūs sporta reportažys žanrā, tok jis ir ari fotografejis pedagogs i Austrumlatgolys rodūšūs pakolpuojumu centrā “Zeimuļs” bārnim i jaunīšim vuica fotografiešonys muokslu. Par byušonu pedagogam itamuos dīnuos kai golvanū izaicynuojumu jis skaita taišni byušonu īdvesmojušam i interesantam školuotuojam. Taipat pedagoga dorbā jis saskota ari sovu izaugsmi. „Vysa pyrma, kod es sataiseju tū pulceņu, gribieju īsavuiceit fotografēt studejā. I pats foršuokais laikam koč kū īsavuiceit ir suokt vuiceit cytim.” Malnboltuo biļde Eduardam ir sekuojuse leidza vysu juo dzeivi i vysuvaira jū īdvesmuoja tys, ka biļdi par reizi navar apsavērt. Bet loba fotografa pamatā jis saredz taišni naatlaideigu dorbu. „Talantu ir juokūp, ir juodisciplinej, juostruodoj pi klaidu apstruodis, analizis, vysu laiku juopraktizej.” {module widgetid="4" id="media" action="galleryitem" galleryid="1440" layoutid="49" layout="singlegallery" static=""}

6. majā 110. dzimšonys dīnā atguoduojom literatu Juoni Klīdzieju. “Kolnasātys” gruomotplaukta rubrikā latgalīšu kulturys ziņu portala lakuga.lv redaktore Laura Melne itūreiz vaira pastuosteis par Klīdzieja eseju “Sapuļce pi Kolumbejis upis”, kas veļteita latgalīšu rakstnīceibai. Juoņs Klīdziejs, īspiejams, ir vīns nu Latvejā zynomuokūs latgalīšu rakstnīku. Tū nūteikti veicynuojuse Juoņa Streiča filma “Cylvāka bārns”, kas radeita piec Klīdzieja romana motivu. Ari pats romans ir atrūnams pamatškolys literaturys stuņžu vuiceibu programā. Cyta Klīdzieja daildorba – romana “Sniegi” – motivi atrūnami kai Streiča filmā “Likteņdzirnas”, tai Daugovpiļs teatra izruodē “Kliedzēji” Viestura Ruoziņa režejā. Tok na vysi zyna, ka Klīdziejs nimoz tik daudz latgaliski nav rakstejs – leluokuo daļa juo literarūs dorbu radeiti latvīšu literarajā volūdā, ari jau pīmynātais romans “Cilvēka bērns”. Vystik jis cīši daudz rakstejs taišni par latgalīšim. Šaļtim Juoni Klīdzieju sauc par “latvīšu rakstnīku nu Latgolys”. Jis skaiteja, ka latvīšus, eipaši apstuokļūs, kod Latveja ir okupāta, navajag daleit, bet vīnuotīs kūpeigim ceņtīnim tautys lobā. Reizē Klīdziejs sovūs dorbūs raudzeja ruodeit Latgolu i tuos dzeivuotuojus taidus, kaidi tī eistyn ir, na stereotipizātus, kai tūs nareši apraksteja puornūvadnīki. Latgaliskuo gora juo literaturā eistyn natryukst, ari latgalīšu volūda nareši meistareigai integrāta latvyskajā tekstā. Publicejūtīs presē, Juoņs Klīdzējs jau nu 20. godu symta 30. godu puorsvorā raksteja tamā latvīšu volūdys paveidā, kaidā izguoja konkretais izdavums – Latgolys auditorejai paradzātajā – latgaliski, kūpnacionalajā – latvyski. Latgaliski jam izdūtys ari gruomotys. 1944. godā Vladislava Luoča izdevnīceibā izguoja Klīdzieja eisprozys izlase “Guojputnu dzīsme”, tok, kai nūruoda Klīdzieja dailradis pietneica literaturzynuotneica Ilona Salceviča, ari vairuoki tamā atrūnamī stuosti vysapyrma ir pīraksteiti latvyski i tik piečuok puorlykti latgaliski. Leidzeigi ir ar 1968. godā trymdā izdūtū stuostu i noveļu kruojumu “Debešu puse”, kurā asūšūs dorbus pat latgaliskuojuši izdevnīceibys darbinīki ar autora atļuovi, na jis pats. Tok ari, dzeivojūt ASV, Klīdziejs latgaliski raksteja kai publicistikys, tai literarus dorbus, kū publicēja latgalīšu periodiskajūs izdavumūs. Vīns nu taidu ir ari 1970. godā laikrokstā “Dzeive” publicātuo eseja “Sapuļce pi Kolumbejis upis”. Tei ir kai diveju latgalīšu – Klīdzieja i volūdnīka Jezupa Leļa – saruna latvīšu jaunīšu nūmetnē “2x2” ASV. Īprīšk jī sasatykuši pyrma 22 godu biegļu nūmetnē, niu obeji ir lektori, kas trymdys jaunīšim vuica latvīšu literaturu i literaturu. Piec sovu nūdarbeibu jī sasarunoj Kolumbejis upis krostā i iztielē sateik īvārojamus Latgolys kulturys darbinīkus, kuri īt vīns piec ūtra, nūcitej kaidu sovu raksteitu ryndu i otkon pagaist. Par vairuokim nu jūs, pīmāram, sovim nūvadnīkim Fraņci i Jezupu Trasunim, Klīdziejs sovulaik sarakstejs ari atseviškus publicistikys dorbus. Esejā “Sapuļce pi Kolumbejis upis” atspīgeļuotū sapuļci puotrauc jaunīši, kas aicynoj vakareņuos i lyudz kūpā padzīduot latgaliski. Tok saruna i sasatikšona ar lelajim latgalīšim turpynojās nuokušajā vokorā. Tī nūteik ari sasatikšona ar Aļbertu Sprūdžu, kas beja vīns nu tyvuokajim Klīdzieja dūmubīdrim literaturā. Ari jis puorsvorā raksteja latvīšu literarajā volūdā, par kū tyka kritizāts nu latgalīšu pusis. Sprūdžs guoja būjā Rēzeknis bombardiešonys laikā 1944. godā, i Klīdziejs emigracejā na reizi viņ rakstejs jam veļteitus pīminis rokstus, kur izsacejs puormatumus par Sprūdža kai Latgolys īvedieja vyspuorejā latvīšu literaturā naatzeišonu sovejūs vydā. Esejis “Sapuļce pi Kolumbejis upis” izskaņā skumeigi atīt ari tī, kas tymā laikā dzeivoj okupātajā Latvejā i lyudz najimt ļaunā, ka jim ir juoklusej. Tys nūzeimoj, ka Klīdziejs bejs vīns nu tūs trymdys autoru, kas atziņs i pījiems ari tūs literarūs procesus, kas turpynuojušīs Latvejā. Tok cereibu esejā dūd trimdinīki, kas turpynoj dorbu latgaliskajā. Beiguos palīk vaicuojums – voi myusu tauta, volūda i kultura īīt voi aizīt? Taišni itei eseja pīruoda, cik svareiga Juoņam Klīdziejam bejuse latgalīšu volūda, literatura i kultura, tuos darbinīki. I tei vys vēļ ir aktuala ari piec vaira nakai 50 godu jau breivā i naatkareigā Latvejā. 

Šią savaitę prasidėjo 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi net du lietuvių režisierių darbai. Tai – Eglės Razumaitės „Ootidė“ ir Dovydo Drakšo „Praeis“.Varėnoje bus pristatytas partizanų atminimui skirtas antkapinis ženklas. Juo tikimasi pažymėti visus partizanų kapus.Margą Kauno istorijos tarpsnį pristato Egidijos Ramanauskaitės monografija „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. Su dvylika hipių grupės „Company“ narių mokslininkė bendravo net du dešimtmečius.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie iš Irano pabėgusį ir Kanų kino festivalyje naują filmą pristatantį kino režisierių Mohammadą Rasoulofą, meno istorikės ir geologės atrastą vietovę Italijoje, kur Leonardas da Vinčis greičiausiai nutapė „Mona Liza“, naujas ir itin raudonas Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III portretas bei šviežias amerikiečių atlikėjos Billie Eilish muzikinis albumas.„Kaip internetas tave apgaudinėja ir bando išvilioti pinigus iš tavo šiltos kišenės?“, – komentare klausia ir atsako socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.„Gestų kalbos turi tokių meninės raiškos priemonių, kokių neturi žodinės kalbos“, – apie gestų kalbų turtingumą ir tinkamumą poezijos kūrimui sako lietuvių gestų literatūros tyrėja Anželika Teresė. „Poezijos pavasaryje“ pristatyta gestų kalbos poezija.„Man filmai yra priminimas ir testas, kaip judėti į priekį, jei tau pasako „ne“, – svarsto JAV gyvenanti kino kūrėja Lina Lytė Plioplytė. Ji po 10-ies metų Lietuvoje pristato naują filmą – dokumentiką „Mėnesinės“. Pokalbis su Lina Lyte Plioplyte apie ją iš pradžių gąsdinusį susitikimą su Lietuvos auditorija, Jungtines Valstijas kaip globalių normų formuotoją, taip pat žydinčius lietuviškus kaštonus ir alyvas bei kūrėją inspiruojančią Mariją Gimbutienę.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Pasaulī zynoma i populara tradiceja ir cylvākam svātku dīnā veļteit kaidu dzīsmi. Vysaiduos pasauļa volūduos pazeistam “Happy birthday” jeb “Daudz laimis dzimšonys dīnā” variantus. Latvejā literarajā volūdā asam dajiukuši dzīduot “Daudz baltu dieniņu”, “Augstu laimi prieku” voi kaidu cytu. Tok i latgalīšim ir sova apsveikšonys – voi kai latgaliski lobuok saceit “sveicynuošonys” – dzīsme. Tei dzīsme ir “Sveicynojam, vielejam” voi variantūs atrūnama ari kai “Šai gūda dīneņā”. Literaturviesturnīks, volūdnīks Mikelis Bukšs dzīsmi “Sveicynojam, vielejam” pīskaita pi tautys dzīsminīku anonimuos dzejis. Jis roksta, ka itei dzīsme dzīduota kuozuos i cytuos gūdeibuos, kod kaidam juonūvielej kas lobs. I kas tod ir tys lobuokais, ka na lītys kas zemnīka sātu padora skaistuoku i boguotuoku. “Sveicynojam, vielejam” dzeja – voi dzīsme kaidu mes tū zynim niu – teik skaiteita par interesantu i originalu ari izbyuvis ziņā, jo panta pyrmuos divejis ryndys ir ritmiski vīnaidys, bet trešai sovs pādu skaits. Vys tik, ka meklej autoru, ir nūruodis, ka “Sveicynojam, vielejam” varātu byut literata i gruomotu izdevieja Andryva Jūrdža sacarāta dzīsme. Ūtra verseja, ka tuos sacarātuojs var byut Jūrdža laikabīdrys nu Varakļuonu pusis – Juoņs Salinīks, kurs asūt bejs lels puorsoku stuosteituojs, tautys dzīšmu zynuotuojs i ari pats saceriejs dzīsmis.

Itūreiz pi myusu gostūs ir tradicionaluos muzykys dzīduotuoja, etnomuzike, ari muzykys grupys „SABIA” dalineica, jauna meitine ar cīši spieceigu i gūdeigu bolsu –  Liene Skrebinska. Niu, paraleli studejom Igaunejā, Tallinys akademejā, Lienei ir ari vairuoki muzykali projekti Latgolā i saisteibā ar latgaliskū. Lienei tyvs Latgolys teiciejis Domicellys Līpenis atstuotais muzykalais montuojums, kurā jei radz i jiut gaišumu i vīglumu. Janvara suokumā publicāta jauna Latgolys teiciejis Domicellys Līpenis sovulaik dzīduotuos dzīsmis „Zīmeņa” verseja, kuru Liene izpiļdeis ari sarunys laikā. Sovpus pārņ, decembra suokumā, topa jauna verseja dzīsmei „Soka Saule rītiedama” – ari veļtejums Latgolys teiciejai Domicellai Līpeņai. Sovu ceļu tradicionalajā muzykā Liene aizsuoce vēļ pyrmaškolys vacumā kai folklorys draugu kūpys „Vīteri” daleibneica, piečuok tradicionalū muzyku vuicejusēs Latgolys Muzykys i muokslys školā (tūlaik Juoņa Ivanova Rēzeknis muzykys školā) i niu studej Igaunejā, Tallinā. Ar Lieni ruosim par tradicionalū muzyku Latgolā i uorpus tuos rūbežu, teiciejim, nu kuru mums ir kū vuiceitīs, bolsu kai instrumentu, kai pošam sataiseit sovu kūkli, juos jaunuokajim muzykalajim projektim i daudzi kū cytu. .  

Sovu reizi veiksmeigim, izgleituotim i labi situātim cylvākim izīt napatikšonys i puordzeivuojumi deļ sovu radinīku. Tai gadejuos ari Satversmis Sapuļcis lūcekļam Juoņam Cuoleišam. Vīns radinīks – policists zyrgu zaglis, a ūtrys mirs nu zyrga spierīņa. Ituos reizis viesturis rubrikā viesturis doktorants i muzikis Arņs Slobožanins rūsynuos aizadūmuot par morali i liktini.

Muorteņš aba Kozmens, Oskars, Jurs i Juoņs Kozlovski ir bruoli, kas, kai poši soka, sasateik reizi nedeļā. Jī ar lobu humoru prīcynoj sevi i cytus sovā improvizacejis šovā „Četri bruoli”. Tok niu vysi četri jī kuops iz Latgolys viestnīceibā “Gors” skotivis, kab vadeit Latgalīšu kulturys goda bolvys “Boņuks 2023” ceremoneju. Eisi pyrma pasuokuma nūpītni nanūpītna saruna par humoru i latgalīšu volūdu ar četrim bruolim, kurūs saknis meklejamys Latgolā, tagadejuo Bolvu nūvoda apleicīnē. „Latgalīšim ruodeisīs, ka narunojam latgaliski, a čyulim ruodeisīs, ka runojam latgaliski.”

Meklejūt vysaidu dzīšmu stuostus, rubrikys veiduotuojis Edeitis Laimis viereibu dasaisteja feletonista, rakstnīka, publicista, ari  bibliotekara i agronoma Bonifaceja Briškys 60. godūs trimdā izdūtajā žurnalā “Dzeive” publicātais roksts. Tys saucās “Latgolā dzīduotuos himnas”. Briška aproksta vaļsts, vysaidu politiskūs varu, religiskuos i ari parodeju himnys, kaidys skaniejušys Latgolys teritorejā vysaidūs laikūs. Tok iz vaicuojumu “Voi mums ir kaida seneja tautys himna?” pats atsoka, ka taidys oficialys nav bejs, jo Latgola vysod ir bejuse kaidys cytys teritorejis daļa. Tok pa tautys himnu varātu atzeit bīžuok dzīduotuos tautysdzīsmis ar sabīdrysku raksturu. Myusu laikūs par Latgolys himnom mes sauktu “Skaidrū volūdu”, “Pīmiņ, bruoļ”, “Vuolyudzeiti”, “Zīdi, zīdi, rudzu vuorpa” i varbyut vēļ kaidu cytu. Bet pats Briška kai pīmāru dzīsmei, kura eistyn varātu byut himna, nūsauc tymūs laikūs cīši bīži dzīduotū “Lobs ar lobu sasatyka”. Dzīsmi, kas jau beja publicāta 1908. godā izdūtajā tautysdzīšmu apdaru kruojumā “Dzīsmu vuoceleite”. Kas tod ir tī “lobī”, kuri sasateik, cik daudzi dzīsme skaņ myusu dīnuos i kaidūs ceļūs vēļ dzīsmis nūsaukums guojs? Par tū ituos reizis “Lobs ar lobu sasatyka” dzīsmis stuostā. Tymā pošā Briškys rokstā, kas tai raiseja interesi, teik izsaceits miniejumu par dzīsmis tekstu, kas himnys nūzeimē asūt par nalabvieļu atvaireišonu i vieršonūs iz sovim veicamajim dorbim. Tok tymā pošā laikā par itū dzīsmi  ari “Dzeivē” publicāts volūdnīka i rakstnīka Leonarda Latkovska roksts. I izaruod, ka tī lobī  – vīns lobais i ūtrais, kuri sasateik – ir boguotuoki ļauds. Lobs beja taids cylvāks, kam pīderējuse labeiba, jo “lobs” i “labeiba” ir vīnys saknis vuordi. Sovulaik nu 11. da 13. godu symta latvīšu aristokrateja taišni i saucēs “labīši”. Kai autors nūruoda, tī, kur boguoteiba, tī ari puoruokuma apziņa i lepneiba, kas nūvad ari pi gribiešonys aprunuot i meklēt vysaidys vainis tymūs, kurus jī skaita par zamuokim – mozuokim i nabadzeiguokim. Tok golā saīt, ka tys mozuo auguma aprunuotais cylvāks nanūsabeist boguotūs augstpruoteibys i atkluoti pasoka, ka ir spiejeigs pasaceit taidus styprus vuordus, ka cyti sadzierdēs! Dzīsme teik raksturuota kai spāka i drūsmis pylna. “Lobs ar lobu sasatyka” kai tautā, tai koru apdarēs sovulaik daudzi dzīduota i Latgolā, i cytur Latvejā, i ari trymdā. Mīleiga ir kaida pīzeime pi dzīsmis pīroksta 50. godu gola folklorys ekspedicejā Preiļu i Daugovpiļs rajonūs: “Itū dzīsmi pi myusu cīši dzīd!”. Ruodīs, ka tei ir ari sovulaik vīna nu vysu bīžuok (ka na poša bīžuokuo) dailliteraturys dorbūs pīmynātuo latgalīšu dzīsme. Par pīmāru, citats, nu Juoņa Klīdzieja romana “Jaunības zeme”: Beidzot caur visu skanēšanu Līpūrs sadzirdēja saucējus. — Nu? Ko vajaga! — viņš atkliedza nikni ar lielu muti. — Tu uzspēlē un uzdziedāsim konduktora kungam par godu «Lobs ar lobu sasatyka! ...» — Lai iet! Gāza visi vaļā. lenākdams šo aicinājumu dzirdēja arī virskonduktors, Abi padusmojās, parājās, bet cik gan ilgi tā cilvēks var dusmoties, kad viņu priecina. Abi sāka smaidīt, beidzot smieties. Tok, lai ari cik populara i cīši dzīduota dzīsme sovulaik nabyutu, vys tik kaidu myusu dīnu studejis īrokstu tai nimoz i vīgli naīsadūd atrast. Te vītā varātu byut aicynuojums latgalīšu muzikim aizpiļdeit itū tukšumu ar kaidu myusdīneigu verseju! Bet vīna taida jauna verseja ir Australejis latvīšu gitarista Ivara Štuba instrumentalais īskaņuojums pyrma puora godu izdūtajā albumā “Fragments”. Tok kas myusu dīnuos vēļ ir “Lobs ar lobu sasatyka”? Sovu reizi, tys ir kaids pasuokuma nūsaukums nazkur Latgolā, bet, ka vaicuot zynuotuojai gūglei, tod vīns nūteikti ir Latgolys regionaluos televizejis raidejums “Lobs ar lobu sasatyka” – veļteits Latgolai i administrativi teritorialajai reformai. Bet ūtrys – Latgolys etnografiskuos viestnīceibys i jo eipaši tuos vadeituojis Ivetys Seimanovys taiseituos tautystārpūs apviļktūs leļu ceļojūšuo izstuode “Lobs ar lobu sasatyka”. Vaira nakai 40 mozuos tautumeitys apceļuojušys na viņ leluokys i mozuokys vītys Latvejā, bet gastejušys ari uorzemēs, par pīmāru, Igaunejā i Zvīdrejā.

Ukrainos valstybės vadovas Vašingtone siekia mobilizuoti Kongrese įstrigusią amerikiečių paramą. Kapitolijuje Volodymyras Zelenskis susitinka su abiejų partijų lyderiais. Ukrainos lyderį į Vašingtoną pakvietęs prezidentas Džou Baidenas, svečią priima Baltuosiuose Rūmuose.Politinės korupcijos byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako neketinanti palikti pareigų, nes partija yra persitvarkiusi, o dėl jos pačios nepakantumo korupcijai nėra girdėjusi jokių abejonių.Teismui nurodžius vertinti miškų kirtimo poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, Valstybinė miškų urėdija paskelbė stabdanti kirtimus ir Ignalinos regione, ir visose šalyje esančiose Europos ekologinio tinklo teritorijose.Seimui teikiamas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas. Juo siūloma apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip palaipsniui atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų.Paskirtasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pristatė savo vyriausybę, dėl kurios balsuojama Seime. Pristatydamas savo programą Tuskas pasisakė už stiprią Europos Sąjungą, mat tokia ji stiprintų ir jo šalį.Nuo kitų metų Europos Sąjungos šalyse, gyventojai privalės rūšiuoti maisto atliekas. Lietuvoje savivaldybės gyventojams nemokamai dalins maišus ir talpyklas. Pavyzdžiui, Vilniuje specialius maišelius ir jiems skirtus konteinerius jau galima atsiimti savivaldybėje, sostinės seniūnijose bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.Ved. Madona Lučkaitė

Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks. Ps 37, 5

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokia dirbtinio intelekto ir vizualaus meno ateitis?Kokia kavos kultūra Lietuvoje ir kokios kavos mados pasaulyje?Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Yoko Tawada romaną „Emisaras” ir Shin Kyung-sook romaną „Kai nuvykau pas tėvą“.Į Kauno koncertines erdves sugrįžta muzikinis festivalis „Iš arti“.Kokią įtaką leidyklos „Dvi tylos“ bankrotas gali turėti kitiems mažiesiems leidėjams?Šiauliuose Venclauskių namuose atidaryta Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio – Pūtvio 150-osioms gimimo metinėms skirta paroda.Kiek populiarūs klasikinės muzikos koncertai šeimai?„Alma Literra“ paskelbė 2023 metų Vaikų ir paauglių literatūros konkurso nugalėtoją. Juo tapo Aušrinės Tilindės atmosferinis siaubo kūrinys 10–13 metų vaikams „Šiurpnakčio istorijos“.Ved. Marius Eidukonis

Dzīšmu stuostu rubrikā dzīšmu kruojuma “Muna dzīšmu gruomota” sastateituoja Edeite Laime itūreiz atkluos dzīsmis “Svāti zvoni sazvaneja” stuostu. Dzīsmi “Svāti zvoni sazvaneja” popularu sovulaik 90. godu golā padareja taids legendarais duets kai Mildeņa Nabeņa i Skaidreite Krāniņa, aiz kuru globuojās akteri Juoņs Jarāns i Daiņs Porgants. Akteru i humoristu duets sovulaik beja cīši populars vysā Latvejā. Kai stuosta akters Juoņs Jarāns, kura saknis ir Latgolā – juo mama īt nu Baļtinovys pusis, bet tāvs nu Aglyunys – tod duetā tys leluokais dzīduotuojs i muzykaluokais daleibnīks beja Skaidreite aba Daiņs Porgants, bet Jarāns naasūt nikaids dzīduotuojs, tok “Svāti zvoni sazvaneja” dueta repertuarā bejuse cīši eipaša – vīneiguo dzīsme latgaliski i vīneiguo, kur solists vīns pats bejuse Mildeņa jeb Jarāns. Itū dzīsmi rubrikas veiduotuoja Edeite Laime atguodoj nu bierneibys i vysod tai i dzīduojuse leidza, ka “Svāti zvoni sazvaneja”, tok tik daudzi vāluok izaruodeja, ka tī svātī zvoni eistineibā nav nimoz tī svātī, bet ir svuotu jeb tautu zvoni – zeime i laiks, kod kaidai jaunai meitinei sabrauc precinīki. Bet, ka pasaver viesturē, tod senejuokuos līceibys, kurys īsadevs atrast par itū dzīsmi, ir nu niu cīši tuoluo 1896. gods. Tymā godā Reigā izdūtajā zineibys i rakstnīceibys mienešrokstā “Austrums” ir roksts par Inflanteju aba Pūļu Vydzemi – myusu dīnu Latgolu –, kurā stuosteits ari par pošys tautys sacarātom dzīsmem i pīsaukts “kaidys jaunivis ražuojums, kas cīši raksturoj inflantīšu dzeivi”. Dzīsmē, kas suocās ar vuordim “Es meiteņa gonūs guoju”, bet tuoļuokī panti skaņ kai “Svātim zvoni sazvaneja, muote mani sabraneja” – tei poša dzīsme, kura Mildenis i Skaidreitis kasetē īraksteita vasalu godu symtu vāluok. Latvīšu folklorys kruotivis pietneica Beatrise Reidzāne stuosta, ka itei dzīsme Latgolā bejuse cīši pazeistama, tok folklorys i tautysdzīšmu pietnīku uzmaneibu leidz pat 90. godu nasaistejuse, jo naasūt bejuse tautysdzīsme klasiskā izpratnē, taida nu ziņģu i sacarātūs dzīšmu kategorejis, kū tūlaik zynuotnīki napieteja. Taida ļusteiga dzīsme, kas dzīduota kuozuos, tolkuos i cytuos saīšonuos. Ari niu digitalajā arhivā garamantas.lv var atrast cīši daudzi i vysaidus dzīsmis variantus kai vuordūs, tai melodejā, tai ari pīdzīduojuma dalis var byut vysaidys. Vysu vaira gon itei dzīsme atrūnama kai “Moza beju gonūs guoju” – leidzeigi kai tymā senejā “Austruma” rokstā. Rokstā publicāta dzīsmis verseja ar vasalim 15 pantim. Tiuleņ piec nedelis oktobra vydā tiks svieteiti Vysusvātuos Dīva muotis Patvāruma aba Pokrova svātki. Tī teik pīmināts ari vīns nu dzīsmis paņteņu. Atliksim mes kuozas tuoli, Vēļ pa mozu zūsis, cuoli. Vucinei gon ir jau vylna, Bet ola nava eistyn pylna. Pēc Pokravas tū svādīni Tod es byušu vys gotova, Tod es byušu eistyn tova. Taišni iz Pokrova tiergu 15. oktobrī Pūderovā aicynoj ari Rēzeknis nūvods. Itymā tiergā ari sūlej na viņ tiergavuošonu, tok ari dzīsmis. Pietneica Beatrise Reidzāne stuosta, ka sovulaik tiergūs asūt daleitys dzīšmu lapenis, kas bejušys cīši popularys, deļtuo dzīsmis ari tai labi izaplatejušys tautā. Sprīžūt piec ituos dzīsmis sasaglobuošonys ari vāluokuos versejuos, vysā tycams, ka ari itei ir vīna nu tierga lapeņu dzīšmu i Latgolā dzīduota bīži i daudz. Bet kur dzīsmi nūsaklauseja akters Juoņs Jarāns? Jis soka, ka vaira precizi napīmiņ – var byut, ka muote dunguojuse, var byut kaiduos kuozuos Latgolā dzierdāta, bet leidza ar kaseti “Mildiņa un Skaidrīte iziet medībās” i piečuokajom koncertprogramom dzīsme otkon palykuse cīši pazeistama. Taišni itaidā versejā 2002. godā dzīsme izskaņ ari dueta “Inga i Normunds” latgalīšu dzīšmu albumā “Tuoli dzeivoj”.  

„Norime skatinti ukrainiečių įsitraukimą. Ypač daug dėmesio skiriame darbui mokyklose, nes dabar jose mokosi dešimtys tūkstančių vaikų iš Ukrainos“, – kalbėdama apie įvairių socialinių grupių įtraukimą į kultūrines veiklas Airijoje ir jų finansavimą, sako Lietuvoje apsilankiusi Airijos menų tarybos direktorė Maureen Kennelly.Baigiantis rugsėjui išdalinti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai – „Paveldo DNR“. Prezidentūroje vykusių iškilmių metų paveldo objektų nominacijoje triumfavo du muziejus Kaune įsteigę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jie sakė apdovanojimu norintys dalinti su visais, kurie rūpinasi istorijos išsaugojimu ateities kartoms.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Nobelio literatūros premijos laureatą Joną Fossę, muziejų prisitaikymą prie klimato krizės, artėjančią Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčios statybų pabaigą bei džiazo dievaite pramintą Sarą Vaughan.Paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo norvegų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fossė. Apie laureatą ir jo kūrybos atspindžius Lietuvos teatre pasakoja teatrologė Daiva Šabasevičienė.Kyjive atidaryta penktoji meno bienalė, kuri vyks trijuose Ukrainos miestuose ir trijose Europos sostinėse, o baigsis 2024 metais Berlyne. Tiesiogiai iš Kyjivo – Marius Eidukonis.„Festivaliai kultūrinį turinį gali užtikrinti keletą mėnesių per metus, o kaip su likusiais metais – ką daryti?“ – tokį klausimą kultūros komentare šįkart kelia rašytoja Renata Karvelis baigiantis kultūros sostinės metams Tauragėje.„Jeigu aš būčiau milijonierius verslininkas ir man patiktų muzika, aš pastatyčiau ne vieną koncertų salę ir jos kuo puikiausiai galėtų veikti kaip verslo objektai“, – juokaudamas apie koncertinių erdvių trūkumą Lietuvoje, sako akordeonistas Martynas Levickis. Šie metai jam itin gausūs didelių karjeros pasiekimų. Nepaisant intensyvaus koncertų grafiko, Martynas išleido naują albumą, kuris jam pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą, taip pat tapo vizituojančiu Londono Karališkosios muzikos akademijos profesoriumi.Ved. ir red. Urtė Karalaitė

Trečią kartą į turiningą fotografijos meno pasaulį kviečia Fotografijos savaitgalis. Apie metų panoramą, kolekcionavimo ypatumus ir tirštą programą pasakoja renginio sumanytojas ir organizatorius Jonas Staselis.Šiandien Kyjive atidaroma penktoji meno bienalė, kuri vyks trijuose Ukrainos miestuose ir trijose Europos sostinėse, o baigsis 2024 metais Berlyne. Tiesiogiai iš Kyjivo – Marius Eidukonis.Paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo norvegų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fosse. Rubrikoje „Ką man skaityti?“ – apie laureatą ir jo kūrybos atspindžius Lietuvos teatre.Kas yra architektas – kūrėjas ar vykdytojas? Kiek architektas turi įtakos formuojant gyvą ir įdomų, žalią ir žmogui patogų miestą? Kokių unikalių dalykų mes galime surasti kolektyviniuose soduose? Šiuos ir kitus klausimus pateikiame architektui, parodų kuratoriui, laidos „Žmogus ir miestas“ vienam iš autorių Matui Šiupšinskui.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuva turi jau penktąjį objektą, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Juo tapo Kauno modernizmo architektūra. Tai pirmas atvejis, kai į UNESCO sąrašą papuolė europietiškas XX a. modernizmas.Prieš dvejus metus miręs Christian-Liberté Boltanski pasaulyje išgarsėjo jautriais kūriniais atminties tema. Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, kūrinys „Sielos“ inauguruotas Kauno IX forto muziejuje.„Būtent per meną galime prisiliesti prie vidinių subtilių žmonių sluoksnių, apie kuriuos jie gal net patys nesupranta“, – svarstydama apie meninių priemonių naudas psichikos sveikatai, sako psichologė Inga Truskauskaitė. Šiuo metu vyksta Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Kuldygą Latvijoje, prancūzų dainininko Serge'o Gainsbourg'o butą Paryžiuje ir gydantį muzikos poveikį žmogui.Vilnius šiemet švenčia 700 metų jubiliejų, o neatsiejamas miesto simbolis, Katedros varpinė, – perpus jaunesnė, jai 350. Kuo ypatingas jos viršuje esantis Jono Delamarso varpas?„Persistengę siekdami tobulo miesto, gauname atvirkščią rezultatą. Tačiau architektai vis tiek stengiasi visomis išgalėmis sukurti utopiją“, – komentare apie gyvybingą ir netobulą miestą svarsto architektas Andrius Ropolas.„Mano pati didžiausia baimė – kas bus, jei nustosiu klausti ir turėsiu aiškų nekintantį įsitikinimą, kaip turėtų kažkas būti. Tik nuolatinis kvestionavimas gali mus vesti pirmyn“, – sako šokėja ir aktorė Greta Grinevičiūtė, suvaidinusi Marijos Kavtaradze filme „Tu man nieko neprimeni“. Sandanso kino festivalyje apdovanotam ir lietuviškuoju pretendentu „Oskarams“ tapusiam filmui pagaliau pasiekus Lietuvos kino ekranus, su Greta Grinevičiūte kalbamės apie ją kūryboje lydinčią meilės, normalumo ir nenormalumo temą, siekį nuolatos kvestionuoti mumyse glūdinčius įsitikinimus ir šokį bei judesį kaip kino ar kiną ptarturtinančią kalbą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ sulaukė išskirtinai didelio žemdirbių susidomėjimo. Per pirmąją paraiškų teikimo dieną viršyta 10 mln. eurų suma, todėl paraiškų teikimas sustabdytas. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad tai galėjo lemti palankios paramos sąlygos, o Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžia, kad, užkertant kelią toliau teikti paraiškas, tikėtina, kad paramą gaus ne tie, kam jos labiausiai reikia.Mokytos ir miškininko profesiją turintys Inga ir Leonardas Kalinauskai nusprendė išbandyti kitą veiklą. Dabar šeima spaudžia naminį įvairių sėklų aliejų ir didžiulį dėmesį skiria kokybei, skatina domėtis plačiomis aliejaus panaudojimo galimybėmis. Naujausias gaminys – aguonų sėklų aliejus.„Verta žinoti“. VDU Botanikos sodo organizuotame tradiciniame renginyje „Kvapų naktis“ išrinktas kvapniausias augalas. Juo tapo vokiečių veislės rožė – „La villa Cotta“. Kuo ši rožė užbūrė lankytojus?Ved. Rūta Simanavičienė

Itamā sezonā Latvejis Nacionaluo simfoniskuo orkestra dirigentu pulkam pīsavīnuos ari ilggadejais Rēzeknis kamerorkestra vadeituojs i izveiduotuojs, kontrabasists, latgalīts Juoņs Stafeckis. Vysā dreiži, 19. augustā, Rēzeknē jis dirigēs vīnu nu “LNSO vasarnīca” koncerprogramu, kurai niu aktivi gatavejās. „Orkestris ir taids instruments, kuru tu navari vokorā izceļt nu kastis i niu trenētīs, leidz tam ir juonūīt. Juoizakolpoj.” Par dirigenta kasdīnu i izaicynuojumim, profesionalū muzyku i tuos klauseituoju Latgolā, kai ari kuriozim, īstudejūt koncertprogramys.    

Zemiņu audzātuojim sezona ir nūsaslāguse. Kaida tei ir bejuse Preiļu nūvoda Lazdānu sātys ūgu saiminīkim i gols golā, voi pošlaseituoji ir gūdeigi ļauds, dazynuoja Laura Sondore. “Lazdānu mājas ogas” saimineica Sanita Anspoka izsver, ka nav taidys vīnys, lobuokuos škirnis, kuru audzēt. “Maņ bīži aizdūd vaicuojumu, kura ir tei soldonuokuo, voi kura ir tei gorduokuo, eistineibā kotram sova. Nav taidys favoritis.” Pyrma pīcu godu Sanita i Juoņs Anspoki puormaineja piļsātu pret lauku saimisteibu Preiļu nūvoda Saunys pogostā i suoce saimnīkuot Juoņa vacvacuoku sātā. Turpynoj Sanita. “Mes gribējom, lai myusu bārni aug laukūs. Veiram beja vacvacuoku sāta juo eipašumā, i saprotom, ka mums ir resurss, zeme. Dūmuojom, kū varātum īsuokt, i pasagrīze taida īspieja, kai izraksteit projektu, kas ir mozajim lauksaimnīkim, i niu mes veiksmeigai jū realizejam. Dūmuojom pyrms projekta raksteišonys, kū mes poši gribim dareit, i daguojom pi sacynuojuma, ka tuos ir zeminis, bet mes audzejam drupeit ari arbuzus, kazenis, avīškys.” Sanita i Juoņs zeminis audzej treis godus. Pyrmais zemiņu hektars kod jau palaists atsapyust, sūpluok sastateits jau jaunais. I lai ari itymā godā vyssmoguokūs puorbaudejumus atnese laikapstuokli i ari zemiņu kaitiekli, Sanita i Juoņs Anspoki cīši nasažāloj, zemiņu sezonys nūslāgumā sareikoj Latgolā pyrmū zemiņu festivalu i ar tuolejūšim plānim, kurūs vys nagribēja eistyn atkluot, verās iz prīšku. Turpynoj Juoņs. “Maņ ruodīs, ka mes asam truopejuši desmitnīkā, jo mums pošim pateik tū dareit i ir gandarejums, jo cylvāki brauc i atbolsta ar lobim vieliejumim i lobim vuordim, i tys mums dūd energeju dorbuotīs tuoluok.” Lazdānu sātys teirumūs zemeņu sezona nūsaslāguse, bet tys nanūzeimoj, ka dorbs beidzās – Anspoku saime jau verās kaida avīšku i kazeņu raža i kai paauguši arbuzi i kirbi. {module widgetid="4" id="media" action="galleryitem" galleryid="1370" layoutid="49" layout="singlegallery" static=""}    

Guest: Tyler Ramsbey, Associate Penetration Tester at Rhino Security Labs [@RhinoSecurity]On Twitter | https://twitter.com/Tyler_RamsbeyOn LinkedIn | https://www.linkedin.com/in/tyler-ramsbey-86221643/On YouTube | https://www.youtube.com/@TylerRamsbeyHost: Frankie ThomasOn ITSPmagazine  

Spaudos apžvalga.Šios vasaros naujiena mėgstantiems keliauti – naujas maršrutas Aukštaitijoje – Anykščių regioniniame parke įrengtas Storių pažintinis takas, kuris veda prie Struvės geodezinio lanko trianguliacijos punkto. Juo keliaudami galime ne tik suvokti mūsų planetos dydį, bet ir susipažinti su UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo objekto – Struvės geodezinio lanko – istorija, matavimų metodais.Lietuvių kalba yra žodinga, tačiau moksliniuose ar akademiniuose tekstuose gausu tarptautinių žodžių. Apie filosofinių ir mokslinių tekstų santykį su lietuvių kalba pasakoja kolega Tomas Riklius.Paskelbtas Vilniaus senojo teatro vadovo konkursas. Tad šiandien kelsime klausimą: kodėl šis teatras ir jo vadovo pozicija yra problemiška. Anot teatro kolektyvo, darbuotojai nuo karo pradžios jaučia priešišką žiniasklaidos požiūrį, o prieš nepilnus metus atsisakius Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo prasidėjo kalbos apie reorganizaciją.Vakar Seime prezidentas Gitanas Nausėda skaitė metinį pranešimą – kiek dėmesio susilaukė kultūra? Ar pakankamai atliepė šio lauko aktualijas?Laidoje “Įgarsintas vaizdas” – apie ryškiausius Holivude sukurtus ar atkurtus kriminalinio pasaulio atstovus, kurių muzikiniai portretai jau tapę klasika, įtvirtinę klišes ar siūlo kiek įdomesnį žvilgsnį į nusikalstamą pasaulį.Pirmadienį prasidėjo didžiausias kūrybiškumo festivalis pasaulyje „Kanų liūtai“. 70-ąjį kartą vykstančių „Kanų liūtų“ apdovanojimams šiemet Lietuvai atstovauja reklamos agentūra „Not Perfect Vilnius“, pateikusi 9 paraiškas.Šiandien 16 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vyks jau į antrasis Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau” renginys. Kaip M. K. Čiurlionio kūryba bus pasitelkta psichikos sveikatai gerinti?Ved. Urtė Karalaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda skaitydamas savo metinį pranešimą kritikavo situaciją sveikatos ir švietimo sektoriuose, sakė, kad sveikatos apsaugos reforma virsta prakeiksmu, nuogąstavo dėl skatinamos švietimo komercializacijos.Advokatas Giedrius Danėlius dėl devyniomis minutėmis ilgiau užtrukusio sulaikymo į teismą padavė Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir reikalauja iš jo 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Dėl piktnaudžiavimo teistas ir paskui visiškai išteisintas buvęs Utenos meras Alvydas Katinas iš valstybės reikalauja priteisti apie 100 tūkst. eurų žalos. Ar lengva iš valstybės prisiteisti pinigų už neteisėtą apkaltinimą ar sulaikymą?Šiemet sukanka 10 metų, kai Lietuva pasirašė Stambulo konvenciją. Tačiau panaikinti smurtą ir diskriminaciją lyties pagrindu numatantis susitarimas Lietuvoje iki šiol negalioja - konvencijos ratifikavimui prieštarauja dalis parlamentarų. Nevyriausybinės organizacijos ragina Seimą kreiptis į Konstitucinį teismą, kad šis įvertintų ar Stambulo konvencija neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.Minint Pasaulinę pabėgėlių dieną, Vilniuje vyksta muzikos festivalis „Kultūrų ritmu“. Šia diena taip pat norima atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria namus priversti palikti žmonės.Išrinktas Metų pameistrys. Juo tapo elektrikas Vidmantas Gelūnas.Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo - mieste bus skaičiuojami visi mieste esantys medžiai. Paaiškėjus jų skaičiui ir būklei bus planuojamas želdynų tvarkymas bei plėtra.Ved. Agnė Skamarakaitė

“Kolnasātys” gruomotplaukta rubrikā Laura Melne itūreiz pastuosteis par Latgolys Kulturys centra izdevnīceibys itūgod izdūtū Romona Spaitāna dzejūļu kruojumu “Spaitojam”. Pandemejis laiks latgalīšu dzejnīkim beja ražeigs, izguoja vasala vērtine vysaidu jaunu dzejūļu kruojumu. Kai soka zynuotuoji – beidzūt beja laiks i vareiba atviļktnēs atrast nūglobuotūs manuskriptus i sagataveit tūs izdūšonai. Nu jau kaidu godu jaunu izdavumu ir jiutami mozuok, tok saprūtu, ka itūgod tei situaceja varātu ari maineitīs, jo pi kruojumu struodoj kai debitanti, tai jau zynomi autori. Pyrmuo 2023. godā sagaideituo latgalīšu dzejis kruojuma autors ir Romons Spaitāns, eistajā vuordā Romualds Zarembo. Jis puorstuov tū paaudzi, kurū myusu dīnuos satikt ir lela vierteiba – dzejnīkam itūgod byus jau 98 godi. Tok dzejūli, lai ari formys ziņā daudzveideigi tradicionali, saturiski ir gona jaunekleigi – kai tī, kas veļteiti Latgolys mīlesteibai, tai ari humoristiskī. Lēdmanē, kur Spaitāns niu dzeivoj, aprelī aizvadeita ari kruojuma prezentaceja ar poša autora daleibu. Romons Spaitāns ir izaudzs naatkareiguos Latvejis laikā Rēzeknis apriņka Drycānu pogostā, dabuojs tuo laika izgleiteibu. 2. pasauļa kara laikā jis vuicejuos gimnazejā Rēzeknē, aizaruovs ar folklorys vuokšonu, vuicejīs spielēt vejūli. Juo sūla bīdrys beja Juoņs Pujāts, kurs vāluok beja muokslys zynuotnīks i tai saucamais Latgolys keramikys “krysttāvs”. Jam veļteits ari vīns nu kruojuma “Spaitojam” dzejūlim. Nazynuotuojs varbyut var i nasaprast, ka Trideišu Juoņs, kai raksteits veļtejumā, ir tys pats Pujāts. Par Trideišim Pujātu saimi nazkod saukuši Nautrānu/Drycānu pusē, kur jī nazkod dzeivuoja. Piec kara Spaitāns izstudēja universitatē i leluokū myuža daļu aizvadeja Ūgris pusē, struodojūt par viesturis školuotuoju i školys direktoru. Bejs rūseigs ari sabīdryskajā dorbā, vadejs ari muzykalūs kolektivus. Dzeju publicēt jis suocs piec Latvejis naatkareibys atjaunuošonys. “Spaitojam” ir juo catūrtais kruojums – 1999. godā izguoja “Trešī gaiļi”, 2006. godā – “Rudiņa orums”, bet 2013. godā – “Atceļnīks”. Juo tekstus ari vairuoki komponistu puorvārtuši dzīsmēs, tymā skaitā – Ontons Matvejāns, Zigfrīds Miglinieks i Andris Eriņš. Piec kruojuma puorskaiteišonys palīk cīši sylta sajiuta – jaunuokūs paaudžu ļauds laikam jau ni muok, ni gryb tik skaisti i ar mīlesteibu apraksteit sovu dzymtū pusi. Spaitāns dzejā namiteigai aicynoj byut vīnuotim, īsastuot par Latgolu i Latveju, turēt tuos karūgu. Byus karūgdzīsmei dyžon skanēt Pōr kolnim, bērzem, azarim – Kai bitem ūzulā mums sanēt, Byut sovas dzeives namdarim! Ari nabyušonom veļteitī humora i satirys pylnī dzejūli ir gona truopeigi. Tī, kas budžetnaudu dola, Zemnīku pi krysta kola. Nulle tova buļvu voga, Jim tu malnums tik aiz noga. Kruojuma “Spaitojam” piecvuordā Jūlijs Truops izceļ Spaitāna boguotū latgalīšu volūdu, kam nūteikti ari juopīkreit. “Apaceņ”, “stymbyns”, “laičine”, “paļts”, “skreipsts” ir tik daži nu myusu dīnuos pavysam reši lītuotu vuordu, kū varim puorskaiteit Romona Spaitāna dzejūļūs. Autors, lai ari pats jau daudzys desmitgadis dzeivoj uorpus Latgolys, nav pagaisynuojs sovys dzymtuos volūdys dziļuokūs sluoņus. Ar tū kruojums varātu byut interesants ari jaunuokuos paaudzis skaiteituojim. Žāļ tik, ka šaļtim tymā atrūnamys puors puorsaraksteišonys klaidys. Kai gruomotys vodūšū motivu Spaitāns nūruodejs: “Vysu myužu zeiles krōju ūzulbērzes carādams.” Gribīs saceit, ka četri kruojumi jau ir boguoteiga ūzulu bierze. Kas zyna – varbyut byus ari pīktais.  

Mano liudijimo tęsinys, kuriame miniu dažnai sunkiai tikinčiajam atpažįstamą Dvasios veikimą, kai Viešpats kviečia mus pereiti nuo veiklos prie artimesnio bendravimo su Juo. Tai naujo įsimylėjimo pradžia.

Finansų ministerija siūlo naują nekilnojamojo turto mokesčio modelį. Juo remiantis, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės, o pusė šalies būstų apskritai būtų neapmokestinama.Kritikai sako, kad neaišku, kokiu tikslu jis renkamas ir kokią naudą atneš.Ką keis nekilnojamojo turto mokestis?Laidoje dalyvauja Finansų ministrė Gintarė Skaistė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis, Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Audrius Gudanavičius, Nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius, ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Sjevjerodonecko karinės administracijos vadovas Oleksandras Striuko sako, kad pseudoreferendumai Rusijos okupuotose keturiose Ukrainos srityse, tiesiog falsifikacija.„Aš manau, kad kai į šalį, kurios penktadalis teritorijos yra okupuota, vyksta okupavusios šalies žmonės, tai jau galima pavadinti „taikia“ okupacija, jei tokį žodį galima vartoti viename sakinyje su Rusijos pavadinimu“, – apie nuo mobilizacijos į Sakartvelą bėgančius rusus sako Sakartvelo Parlamento opozicijos narė Nona Mamulašvili ir priduria, kad realu, jog į šalį jau yra atvykę apie 600 tūkstančius rusų.Čečėnijoje tikėtis didelių protestų dėl mobilizacijos neverta, viskas čia greit numalšinama, sako Čečėnijos prezidento, nužudyto Rusijos specialiųjų tarnybų, Džocharo Dudajevo žmona Ala Dudajeva ir pataria mobilizuotiems čečėnams iš karto pasiduoti Ukrainai.Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio.Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Ąžuolas Jašinskas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Komisijai leidus sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą geležinkeliais, pasipylė įvairiausių nuomonių. Vieni sako, kad tai – kompromisinis variantas. Kiti sako, kad tai visiškas Lietuvos pralaimėjimas. Kodėl Europos Komisija leido tranzitą ir kaip taip reikėtų vertinti?LRT Tyrimų skyrius pradeda naują projektą „Režimo pinigai“. Juo aiškinasi, kokie su Rusija ar Baltarusija susiję milijonieriai ar milijardieriai krovėsi didžiausius pelnus Lietuvoje.Aktualus klausimas. Gyventojai dažnai maistą, įvairias prekes perka internetu, jas jiems pristato kurjeriai. Kaip dažnai jūs naudojatės kurjerių paslaugomis? Ar kurjeriams pavyksta jūsų maistą ir prekes pristatyti laiku?„Verslo laike" - pokalbis su JAV gyvenančia lietuvių kilmės mokslininke Agnia Grigas, kuri įsitikinusi, kad Vokietija dabar brangiai moka už klaidas, padarytas suartėjant su Rusija.Lietuvoje toliau plinta Covid-19. Ką daro Lietuvos valdžia, siekdama jau dabar užkirsti kelią virusui plisti? Pokalbis su sveikatos apsaugos viceministre Aušra Bilotiene-Motiejūniene.Ved. Edvardas Kubilius

Ryto garsai. ES susitarė nebeimportuoti rusiškos naftosEuropos Vadovų Tarybai pavyko susitarti dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai. Juo įvedamas draudimas maždaug dviem trečdaliams rusiškos naftos, kadangi palikta galimybė ją pirkti vamzdynais.Aktualus klausimas. Lietuvoje vis plačiau surenkamas panaudotas aliejus ir riebalai, mat juos griežtai draudžiama pilti į kanalizaciją. Kur jūs dedate panaudotą aliejų? Ar turite galimybę jį patogiai atiduoti atliekų surinkėjams?Kodėl Rusijoje vis dar veikia „Vičiūnų grupės“ gamykla? Kokią įtaką grupei padarė raginamai nepirkti „Vičiūnų“ produkcijos? „Verslo laike“ – pokalbis su „Vičiūnų grupės“ bendraturčiu Liudu Skieriu.Jau vidurnaktį įsigalios nauji kelių eismo taisyklių pakeitimai. Atsiras dviračių gatvės, įteisinami atskiri šviesoforo signalai, skirti tik maršrutiniam transportui, išskiriamos A ir A+ eismo juostos.Specialistai skelbia, kad Lietuvoje pastaruoju metu iškasami ir pavagiami orchidiniai augalai. Jie įtraukti į Raudonąją knygą ir juos saugo valstybė. Ar įmanoma užkardyti tokias vagystes?Ved. Edvardas Kubilius

Rusijos demokratai Vilniuje diskutavo apie karo Ukrainoje padarinius Rusijai ir Europai. Vienas tokių Ilja Ponomariovas - vienintelis buvęs Rusijos Dūmos narys 2014-aisiais balsavęs prieš Krymo okupaciją ir po to palikęs šalį, gyvenęs, tarp Stanfordo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kijivo, o dabar prisijungęs prie Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų.Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui opozicija rengia interpeliaciją. Juo jau kurį laiką nepatenkintos ir ūkininkus vienijančios organizacijos. Vienos iš jų - Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime ministras ir apsilankė.Prie Seimo įvyko du incidentai. Vienu atveju parlamento rūmus blokavo vilkikas, o poto automobiliu privažiavęs vyriškis apmėtė parlamento rūmus kiaušiniais.Nevyriausybinės organizacijos kartoja, kad Lietuvoje nėra bendros pagalbos seksualinės prievartos aukoms. Moterų informacijos centro duomenimis, pernai atliktas tyrimas parodė, jog trečdalis respondentų pažįsta moteris, patyrusias prievartą artimoje aplinkoje, tačiau nėra aišku, kiek jų tai patiria tiesiog gatvėje.Ved. Liepa Želnienė

Rusijai užpuolus Ukrainą Suomija ir Švedija svarsto ar keisti gynybos strategiją ir stoti į NATO aljansą. Suomijos parlametas šią savaitę jau pradėjo debatus dėl šio klausimo. Švedijoje atliekama saugumo aplinkos analizė. Prognozuojama, kad Suomija apie tai, ar atsisakys neutralumo statuso ir pradės stojimo į aljansą procedūras, praneš jau iki NATO viršūnių susitikimo birželio pabaigoje. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Dvidešimtajame Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkurse „ Pragiedruliai“ specialusis pirmininko prizas atiteko karo žurnalistei iš Ukrainos Nataliai Nagornai. Natalios reportažas apie Mariupolį - koks jis buvo mylimas ukrainiečių ir kokį skausmą tenka išgyventi šiandien matant griuvėsius, buvo įvertintas komisijos. Natalia nuo pirmos karo dienos fiksuoja įvykius vykstančius kariaujančioje Ukrainoje. Ji specialiai atvyko į Lietuvą, į konkursą iš Ukrainos , o šįryt yra mūsų studijoje.Liko kelios dienos, iki kada gyventojai privalo suženklinti savo keturkojus augintinius. Ši prievolė numatyta daugiau nei prieš metus priimtose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisose, kuriomis numatytas privalomas katinų, šunų, šeškų ženklinimas. Numatytas ir terminas, iki kada tai reikia padaryti: tiems, kurie iki gegužės 1-osios nesuženklins augintinių, gali grėsti baudos iki 550 eurų. Ar Jūs paženklinote savo keturkojus augintinius?Klausytojų skambučius, klausimus komentuoja Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.Verslo laike apie dvi Seimo narių idėjas – abi susijusios su būstu ir mokesčiais. Seimas vakar nepriėmė jų svarstyti. Bet gal vertėjo? Irma Janauskaitė apie tai.Tarptautinę Motinos žemės dieną, bus paskelbtas Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas. Juo šiais metais komitetas išrinko – socialinės inciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėją, Pokyčių lyderį, visomenininką, socialinį verslininką, Darnos žygio pėsčiomis 2020 metais aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą!“ iniciatorių Giedrių Bučą.Seniausias Lietuvos kino teatras „Romuva“ balandžio 22 d. atvers duris lankytojams. Po rekonstrukcijos žiūrovų čia lauks dvi šiuolaikiškos salės, išdidintoje scenoje galės vykti muzikos, teatro, šokio ir kitų atlikėjų pasirodymai. Istorinis pastatas taps jaukia, šiuolaikiška, drąsia ir atvira kultūros erdve. Pristatomas ir atnaujintas logotipas bei pavadinimas – Kino namai „Romuva“.Studijoje Švedijos atstovė šių metų Eurovizijoje Cornelia Jakobs, kuri pristatys savo dainą Hold Me Closer.Ved. Rūta Kupetytė

Juo